EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010IP0189

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos programą moksliniams tyrimams ir naujovėms skirtų lėšų sąveikos užtikrinimas 2010 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (2009/2243(INI))

OL C 161E, 2011 5 31, p. 104–111 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

31.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 161/104


2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos programą moksliniams tyrimams ir naujovėms skirtų lėšų sąveikos užtikrinimas

P7_TA(2010)0189

2010 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (2009/2243(INI))

2011/C 161 E/16

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVII, XVIII ir XIX antraštines dalis,

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (1),

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių (2),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlament ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3),

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (4),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl būsimosios regioninės politikos įnašo diegiant naujoves Europos Sąjungoje (5),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl žinių taikymo praktikoje: įvairialypė Europos naujovių strategija (6),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos (7),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl pažangiosios patirties regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūčių (8),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Struktūrinių fondų reglamento įgyvendinimo 2007–2013 m. Derybų dėl nacionalinių sanglaudos strategijų ir veiklos programų rezultatai (9),

atsižvelgdamas į Europos Parlamento paskelbtą tyrimą „ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos, Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos ir struktūrinių fondų sąveika“,

atsižvelgdamas į Europos Parlamento paskelbtą tyrimą „Europos mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir inovacijų politikos priemonių teritorinio aspekto link“,

atsižvelgdamas į Europos Parlamento paskelbtą tyrimą „Struktūriniai fondai naujovėms remti. Įgyvendinimo sunkumai 2007–2013 m. laikotarpiu ir vėliau“,

atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos komunikatą „Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamas Europos regionų konkurencingumas. Pasiūlymas: Augimo skatinimas ir naujų bei geresnių darbo vietų kūrimas“ (COM(2007)0474),

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl valstybių narių ir regionų įsipareigojimų, įgyvendinant Lisabonos strategiją, skirtą ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, panaudojant Europos Sąjungos sanglaudos politikos priemones 2007–2013 m. (COM(2007)0798),

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Komisijos komunikatą apie derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatus (COM(2008)0301),

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 21 d. Komisijos 20-ąją struktūrinių fondų įgyvendinimo metinę ataskaitą (2008 m.) (COM(2009)0617 galutinis/2),

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl inovacijų įgyvendinimo regionuose vykdant sanglaudos politiką (SEC(2007)1547),

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 24 d. Komisijos darbinį dokumentą dėl konsultacijos dėl būsimosios 2020 m. Europos Sąjungos strategijos (COM(2009)0647),

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Komisijos penktąją ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitą – augantys regionai, auganti Europa (COM(2008)0371) (Penktoji pažangos ataskaita),

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Komisijos šeštąją ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitą. Kūrybiški ir novatoriški regionai (COM(2009)0295) (Šeštoji pažangos ataskaita),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 4 d. Mokslinių ir techninių tyrimų komiteto (Crest) paaiškinimą „Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politikos vykdymo pamokos pagal nacionalines reformų programas ir 2006 m. pažangos ataskaitas“ (CREST1211/06),

atsižvelgdamas į Komisijos vadovą „Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamas Europos regionų konkurencingumas. Mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo galimybių ES praktinis vadovas“,

atsižvelgdamas į Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo ataskaitą „Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų planas, Ataskaita 2006“,

atsižvelgdamas į Komisijos prašymu parengtą nepriklausomą ataskaitą „Reformuotos sanglaudos politikos darbotvarkė“ (Fabrizio Barcos ataskaita) (2009 m.),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7–0138/2010),

A.

kadangi atnaujintoje Lisabonos strategijoje svarbiu prioritetu laikomi moksliniai tyrimai ir inovacijos, siekiant spręsti tokias problemas kaip klimato kaita ir vis didėjanti pasaulinė konkurencija; kadangi pokrizinis moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamo augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo laikotarpis tapo svarbesnis nei kada nors anksčiau ir yra pagrindinis pasiūlytos strategijos „ES 2020 m.“ tikslas,

B.

kadangi mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimas yra būtinybė visiems socialiniams sluoksniams ir turėtų būti skirtas gyventojų socialinėms ir ekonominėms sąlygoms pagerinti,

C.

kadangi Europos parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms visų pirma teikiama vykdant mokslinių tyrimų, inovacijų ir sanglaudos politiką, kurios svarbiausios priemonės yra struktūriniai fondai, Septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa (BP7) ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa,

D.

kadangi sanglaudos politika yra pagrindinis Europos integracijos ramstis ir viena sėkmingiausių ES politikos sričių, palengvinanti vis labiau besiskiriančių regionų konvergenciją ir skatinanti augimą bei užimtumą,

E.

kadangi inovacijų klausimą veiksmingiausia spręsti regionų lygmeniu, artimai bendradarbiaujant įvairiems dalyviams, pavyzdžiui, universitetams, viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms arba pramonės atstovams, skatinant žinių perdavimo partnerystę ir regionų dalijimąsi gerąja patirtimi,

F.

kadangi antrosiose Bendrijos strateginėse gairėse dėl sanglaudos 2007–2013 m. laikotarpiu kalbama apie žinias ir naujoves ekonomikos augimo labui ir atitinkamai šiam tikslui buvo skirta 25 proc. visų biudžeto asignavimų,

G.

kadangi atsižvelgiant į šiuo metu kylančių problemų sudėtingumą būtina integruotai derinti šias politikos sritis; kadangi žinių visuomenei reikia daugiau nei įvairių sektorių veiklos visumos, gyvybiškai svarbi veikėjų ir įgyvendinamų priemonių sąveika siekiant, kad jie vienas kitą sustiprintų ir skatintų tvarų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų įgyvendinimą ir kad būtų užtikrinama, jog būtų labiau vertinami mokslinių tyrimų rezultatai, t. y. kad regionuose būtų teikiamos konkrečios produktų idėjos,

H.

kadangi nepaisant to, kad tam tikri šias priemones sudarantys aspektai, pavyzdžiui, tas pats laikotarpis ir derinimas prie Lisabonos darbotvarkės, sudaro sąlygas sąveikai, jos vis tiek skiriasi, pavyzdžiui, teisiniu pagrindu – vienos orientuotos į temines, kitos į geografines sritis, vienos grindžiamos pasidalijamojo pobūdžio, kitos centralizuotu valdymu,

Mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų įgyvendinimas vykdant sanglaudos politiką

1.

teigiamai vertina tai, kad 2007–2013 m. laikotarpiu (kaip nustatyta Bendrijos sanglaudos strateginėse gairėse) visos valstybės narės didelę dalį savo lėšų skyrė moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, inovacijoms ir žinių ekonomikos plėtrai ir buvo parengta 246 nacionalinių arba regioninių veiksmų programų, pagal kurias 86 mlrd. EUR skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, iš jų 50 mlrd. EUR jau skirta pagrindiniams moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai bei inovacijoms; pažymi, kad sanglaudos politika tapo pagrindiniu šios srities Europos paramos šaltiniu (parama jai varžosi su Septintosios bendrosios programos biudžetu (siekiančiu 50,5 mlrd. EUR) ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos (toliau – KIP) biudžetu (siekiančiu 3,6 mlrd. EUR)); atkreipia dėmesį į tai, kad būtų veiksminga ir įmanoma nustatyti kiekybinius tikslus, susijusius su tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamų lėšų kiekiu;

2.

teigiamai vertina naujus finansavimo metodus ir pabrėžia galimybes, kurias teikia JEREMIE iniciatyva ir Komisijos ir Europos investicijų banko grupės rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, didindamos naujoves diegiančių įmonių finansavimo galimybes; rekomenduoja regioniniams dalyviams išnaudoti šias naujas galimybes papildomai prie struktūrinių fondų finansavimo; pabrėžia, kad šiomis sąlygomis būtina veiksmingai koordinuoti viešąsias ir privačiąsias investicijas;

3.

laukia, kad Komisija pateiktų strateginę ataskaitą, kaip numatyta Bendrojo reglamento 30 straipsnio 2 dalyje; mano, kad ataskaitoje bus išsamiai apžvelgiami valstybių narių rezultatai siekiant 2007–2009 m. laikotarpiu nustatytų tikslų ir ji bus pagrindas diskusijoms dėl sanglaudos politikos ateities perspektyvų;

4.

kartoja, kad vykdant ES politiką konkrečiose srityse reikia laikytis integruoto daugiapakopio valdymo modelio; pabrėžia, kad funkcinė daugiapakopio valdymo sistema yra būtina siekiant veiksmingai nustatyti ir įgyvendinti lėšų skyrimo tikslus; pažymi, kad struktūrinių fondų administravimas yra nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atsakomybė, o Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą ir Septintąją bendrąją programą centralizuotai valdo Komisija; žino, kad esama valstybių narių lygmens administracinių skirtumų ir mano, kad svarbu nustatyti sprendimų priėmimo lygmenį, kuris būtų veiksmingiausias piliečių atžvilgiu;

5.

mano, kad svarbu koordinuoti Bendrijos politikos kryptis, kurios daro įtaką siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; mano, kad būtina išsamiau išnagrinėti jų teritorinį poveikį ir poveikį sanglaudai, siekiant nustatyti ir skatinti geriausias Europos masto priemones, skirtas vietos ir regionų investicijoms į naujoves remti; primena, kad reikia atsižvelgti į trijų tipų regionų (konvergencijos, perėjimo ir konkurencingumo) skirtingą socialinę ir ekonominę padėtį bei skirtingus kūrybinius ir inovacinius gebėjimus ir verslumą; taigi pabrėžia, kad investuojant į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei inovacijas, švietimą ir veiksmingai išteklius naudojančias technologijas, bus naudos tiek tradiciniams sektoriams ir kaimo vietovėms, tiek aukštos kvalifikacijos paslaugų ekonomikai, taigi padidės ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

6.

akcentuoja miestų turimas didžiules galimybes atlikti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas; mano, kad labiau apgalvota miestų politika, vykdoma naudojantis technologine pažanga ir atsižvelgiant į faktą, kad 80 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, kuriuose yra daugiausia socialinių skirtumų, prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo; taigi ragina į būsimąją sanglaudos politiką įtraukti miestų aspektą;

Struktūrinių fondų, BP7 ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos sąveika

7.

pripažįsta, kad pasinaudojant 2007–2013 m. laikotarpio lėšų skyrimo nuostatomis sukurtos geresnės sanglaudos politikos, mokslinių tyrimų ir inovacijos politikos sąveikos užtikrinimo priemonės ir kartu vis svarbesnis tampa teritorinis aspektas įgyvendinant BP7 ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą; ragina išnagrinėti rezultatais matuojamą lėšų skyrimo mechanizmą ir daugiau dėmesio kreipti į temines sritis, kad būtų sudarytos sąlygos vykdant politiką imtis atitinkamų priemonių naujiems uždaviniams spręsti;

8.

pabrėžia, kad lėšos pagal MTTPI pagrindų programą skiriamos remiantis kompetencijos kriterijais, todėl dalyviai, norėdami pasinaudoti lėšomis, turi labiau konkuruoti ir turėti gerų techninių gebėjimui bei gerai išmanyti administracines ir finansines procedūras; pabrėžia, kad dėl tokios padėties randasi didelė koncentracija ekonomikos branduoliuose ir itin išsivysčiusiuose ES regionuose, dėl to sumažėja teigiamų sąveikų regionuose ir valstybėse narėse, kurios eina teisingu keliu, bet dar nepasiekė tikslo; pabrėžia, kad padidėję mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialo netolygumai regionuose ir dabar vykdomos politikos nuoseklumo užtikrinimas yra problemos, kurias reikia spręsti vykdant tiek sanglaudos, tiek mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, neatsižvelgiant į faktą, kad yra įvairių lygmenų įgyvendinimo institucijų (supranacionalinio, nacionalinio, subnacionalinio) ir kad jos siekia skirtingų tikslų (sanglaudos arba kompetencijos);

9.

pabrėžia, kad novatoriškas veiksmingumas priklauso nuo pasiektos sąveikos intensyvumo ir apgailestauja, kad vis dar nepakankamai gerai išnagrinėtos esamos finansavimo sąveikos galimybės; ragina regionus, kurie yra pagrindiniai informacijos teikėjai ir tyrimų vykdytojai, ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti bendravimą; pabrėžia, kad siekiant, jog sąveika būtų veiksminga, reikia viso subjektų, kurie gauna, platina, propaguoja ir taiko įvairių formų žinias, kompleksiško santykių derinio; taip pat pabrėžia, kad įvairios nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos, administruojančios Septintąją bendrąją programą, KIP ir struktūrinius fondus, turi žinoti, kokias galimybes teikia visos šios priemonės, taigi ragina geriau koordinuoti šiuos subjektus ir šių sričių politiką;

10.

pabrėžia, kad intervencijos priemonėms, skirtoms moksliniams tyrimams ir inovacijoms, turėtų būti naudojamos regioninės lėšos ir pajėgumai, ir kad jos turėtų sudaryti regioninės inovacijų strategijos dalį, pagrįstą pažangiosiomis inovacijomis; mano, kad tokioms strategijoms įgyvendinti būtina, kad aktyviau dalyvautų ES regionai ir miestai, ir kad šias strategijas būtina laikyti valstybių prioritetinėmis kryptimis ir jas įgyvendinti; todėl ragina apsvarstyti galimybę iš naujo pradėti naujoviškus su struktūriniais fondais susijusius veiksmus siekiant skatinti regionų inovacijų diegimo strategijas;

11.

atkreipia dėmesį į esamas bendro finansavimo galimybes; vis dėlto pabrėžia, kad mišrus finansavimas naudojant struktūrinių fondų ir bendrųjų programų lėšas neleistinas; pažymi, kad finansavimo priemones galima derinti finansuojant papildomas, tačiau atskiras veiklos rūšis, kaip antai mokslinių tyrimų infrastruktūros atveju, arba vieną po kitos įgyvendinamas susijusių projektų dalis, kaip antai naujos mokslinių tyrimų idėjos iškėlimas ir įgyvendinimas, taip pat tame pačiame tinkle arba inovacijų grupėje vykdomi projektai;

12.

mano, kad tai, jog neleidžiamas mišrus struktūrinių fondų ir bendrųjų programų finansavimas, regionai negali naudotis bendrosios programos ir struktūrinių fondų finansavimu vienu metu ir veiksmingi vadinamieji iš apačios į viršų regioniniu ir nacionaliniu mastu vykstantys strateginiai procesai galėtų padėti panaikinti atotrūkį ir išvengti finansavimo pagal tris ES priemones (struktūrinius fondus, BP7 ir KIP) dubliavimosi;

13.

pabrėžia, kad sąveika yra ypač veiksminga stiprinant gebėjimus; taigi atkreipia dėmesį į Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (angl. ESFRI) projektų finansavimo valdymą ir į poreikį koordinuoti ES inovacijų finansavimo prioritetines kryptis regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

14.

pažymi, kad sąveika apima ne vien tik papildomą projektų finansavimą; mano, kad gebėjimų stiprinimas, kontaktų mezgimas ir žinių perdavimas yra svarbi sąveikos forma, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tokius mainus galima vykdyti visomis priemonėmis;

15.

pažymi, kad tikroji sąveika tiesioginio finansavimo gavėjo požiūriu priklauso nuo gavėjo organizacinių ir strateginių gebėjimų suderinti pagal skirtingas ES priemones gaunamą paramą; ragina regioninius veikėjus sukurti regionines strategijas, kurios palengvintų finansavimo derinimą;

16.

rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai skirti užtektinai lėšų iš struktūrinių fondų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ypač tvarioms inovacijoms, ir didinti mokslinių tyrimų gebėjimus; pabrėžia, kad reikia propaguoti sėkmingus modelius ir juos taikyti žinių trikampyje bei užtikrinti tvarų regioninių mokslinių tyrimų ir strateginių inovacijų programų vystymą bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi, tyrimų centrais, universitetais ir viešosiomis institucijomis; pabrėžia imlių žinioms regioninių inovacijų grupių potencialą mobilizuojant regiono konkurencingumą ir džiaugiasi inovacijų grupių kūrimo įtraukimu į Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą ir BP7 (žinių regionų priemonė 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje); taigi atkreipia dėmesį į naujas žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB), įsteigtas pagal Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) programą, kurios sukuria jungtį su svarbiausiomis imliomis žinioms Europos regioninėmis inovacijų grupėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad struktūriniai fondai taip pat gali palengvinti keitimąsi žiniomis regioninėse inovacijų grupėse; pabrėžia, kad tokios inovacijų grupės yra didelė galimybė, ypač regionams, esantiems nepalankioje padėtyje;

17.

ragina regionų ir vietos valdžios institucijas geriau pasinaudoti struktūriniais fondais stiprinant mokslinius tyrimus, žinių bei inovacinius pajėgumus savo regionuose, pvz., sukurti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, sudarant galimybes dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje; ragina regionus nustatyti iš struktūrinių fondų finansuojamų MTTP prioritetus, kurie papildytų BP7 prioritetus, ir ragina vykdyti ilgalaikį planavimą regioniniu lygmeniu siekiant sąveikos, kuri rastųsi finansinėms priemonėms papildant vienai kitą teminiu aspektu;

18.

pabrėžia, kaip svarbu nagrinėti, sujungti pažangiąją patirtį ir ja dalytis siekiant tarp politikos priemonių sąveikos; taigi džiaugiasi Komisijos pastangomis gerinti tarnybų bendradarbiavimą ir ragina ją sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijos galimybių ir poreikių analizę regioniniu lygmeniu, ypač renkant prieinamus kokybinius duomenis, ir visų trijų finansavimo priemonių ryšių su kitomis priemonėmis vertinimo tyrimų analizę, kad būtų galima teikti bendras gaires;

19.

su džiaugsmu atkreipia dėmesį į Mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo galimybių ES praktinį vadovą; rekomenduoja ateityje tokias rekomendacines pastabas pateikti iškart po teisės aktų įsigaliojimo; laukia, kad būtų pateiktas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas su praktiniais sąveikos pavyzdžiais; ragina Komisiją būti varomąja jėga ir skatinti keistis pažangiąja patirtimi, taip pat išnagrinėti galimybę teikti papildomą specialistų paramą rengiant rekomendacines pastabas ir vartotojo vadovą praktinio mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų valdymo ir administravimo klausimais norint pasiekti užsibrėžtų tikslų;

20.

ragina Komisiją sumažinti biurokratiją, susijusią su Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programomis, kad sustiprėtų sąveikos su struktūriniais fondais poveikis;

21.

ragina Komisiją atlikti tyrimą, kaip galima supaprastinti paraiškų įvairioms rėmimo programoms teikimą pagal kompiuterių programas naudojant vienodus žinynus;

22.

ragina Komisiją tęsti sąveikų skatinimo veiklą ir informuoti Europos Parlamentą apie proceso eigą, visų pirma apie ES ir nacionalinių bei regioninių subjektų vertikalųjį bendradarbiavimą;

23.

remia aktyvesnį bendradarbiavimą tarp nacionalinių Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos kontaktinių taškų, MTTP programų valdytojų ir inovacijų agentūrų, sudarant sąlygas skirtingus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų aspektus arba etapus finansuoti iš skirtingų šaltinių;

Rekomendacijos dėl kito programavimo laikotarpio

24.

džiaugiasi, kad strategijoje „ES 2020 m.“ pabrėžiama politikos sričių tarpusavio priklausomybė, politikos integravimo svarba, taip pat kad būtina didesnė sąveika ir glaudesnis bendradarbiavimas formuojant ir vykdant viešąją politiką; ragina apsvarstyti nuoseklesnės sistemos trijose politikos srityse poreikį, kurį išreiškė miestai ir regionai, taip pat naudojantis techninių ryšių struktūra pačios Komisijos viduje, kuri geba stebėti ir koordinuoti sąveiką, susijusią su inovacijos ir mokslinių tyrimų bei plėtros programomis, taip pat atsižvelgti į šį poreikį rengiant ir taikant ES finansines priemones ir valstybės pagalbos reglamentuojamuosius aktus; taip pat ragina, kad teritorinė sanglauda atliktų svarbų vaidmenį šiuo požiūriu;

25.

mano, kad būsimos MTTPI programos turėtų papildyti nacionalines pastangas, jas tinkamai nukreipdamos ir skatindamos, siekiant susigrąžinti vadovaujantį ir žinių, inovacijų, plėtros bei vidaus investicijų MTTPI platinimo vaidmenį;

26.

pažymi, kad siekiant sutvirtinti žinias ir inovacijas, kaip būsimo ekonomikos augimo impulsus, būtina tobulinti švietimo kokybę, stiprinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti inovacijas ir žinių perdavimą visoje Europos Sąjungoje, kaip įmanoma išnaudoti informacines ir ryšių technologijas, užtikrinti, kad novatoriškos idėjos galėtų tapti naujais gaminiais ir paslaugomis, skatinančiais augimą ir kokybiškas darbo vietas ir padedančiais įveikti sunkumus, atsirandančius dėl socialinių pokyčių Europoje ir pasaulyje, skatinti verslumą, ypatingą dėmesį teikti vartotojų poreikiams ir rinkos galimybėms, ir užtikrinti prieinamą bei pakankamą finansavimą, ypatingai padedant struktūriniams fondams;

27.

remia visas tris pavyzdines strategijos „ES 2020 m.“ iniciatyvas, siekiant protingo augimo – „Europos Sąjunga už naujoves“, „Jaunimo judėjimas“ ir „Skaitmeninė darbotvarkė Europai“, kurias įgyvendinant labai svarbus vaidmuo teks struktūriniams fondams;

28.

mano, kad tvirta ir gerai finansuojama ES regioninė politika, naudinga visiems ES regionams, yra būtina siekiant strategijos „ES 2020 m.“ tikslų, pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, apimančio aukšto lygio užimtumą ir našumą, taip pat socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos; pabrėžia strategijos „2020 m.“ svarbą tyrimams ir inovacijoms;

29.

pabrėžia, kad būtina persvarstyti ir konsoliduoti vaidmenį naujovėms remti skirtų ES priemonių: struktūrinių fondų, kaimo plėtros fondo, bendrosios mokslinių tyrimų ir plėtros programos, bendrų interesų programos, TEE plano, siekiant supaprastinti administracines procedūras, palengvinti finansavimą, ypač MVĮ, diegti novatoriškus skatinimo mechanizmus, grindžiamus su pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu susijusių tikslų siekimu, bei skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su EIB;

30

mano, kad struktūriniai fondai yra tinkama priemonė, siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms skatinti kūrybiškumą ir inovacijas; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, jog šis finansavimas būtų naudojamas naujoviškų verslo iniciatyvų skatinimo tikslais, reikia daugiau lankstumo; atsižvelgdamas į taip pabrėžia sanglaudos politikos naudą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms apskritai, nes ją vykdant teikiama lengvai prieinama parama ir gerinama prieiga prie taikomųjų mokslinių tyrimų, technologijų perdavimo ir naujovių;

31.

rekomenduoja, kad visos tam tikrame regione pagal tikslus Nr. 2 ir Nr. 3 nepanaudotos lėšos vėl būtų skiriamos regionuose vykdomiems projektams ir Bendrijos iniciatyvoms finansuoti;

32.

primena, kad teritorinė sanglauda yra horizontali ir daugiasektorinė, todėl Europos Sąjungos politika turi prisidėti jos siekiant; kartoja, kad ši sąvoka apima ne tik regioninę politiką, bet ir jos koordinavimą su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis, kuriomis tinkamai siekiama tvaraus vystymosi ir kurios duoda apčiuopiamų rezultatų regioniniu lygmeniu, norint visiškai panaudoti regionų galimybes ir padidinti jų poveikį vietos lygmeniu, didinti regionų konkurencingumą ir patrauklumą bei siekti teritorinės sanglaudos; laikosi nuomonės, kad „koncentracija, bendradarbiavimas ir suartinimas“ yra esminiai teritorinės sanglaudos veiksniai, galintys padėti pasiekti labiau subalansuotą ES teritorinę plėtrą;

33.

pabrėžia, kad reikia geografiškai apibrėžtos politikos, ir mano, kad miestai ir regionai turėtų ir toliau plėtoti racionalią ir ekologišką specializaciją nustatydami kelis inovacijų prioritetus, pagrįstus ES tikslais ir jų poreikiais, kaip nustatyta jų regionų inovacijų programose, ir sutelkti ES skiriamas lėšas šiems prioritetams įgyvendinti; laikosi nuomonės, kad regionų sprendimų priėmėjų ir verslininkų gebėjimas pritraukti žinias ir paversti jas tvariu konkurenciniu privalumu yra esminis regionų ekonominės veiklos veiksnys, teikiantis papildomą naudą aplinkiniams regionams, įskaitant kaimynystėje esančių valstybių narių dalis;

34.

pažymi, kad moksliai tyrimai ir inovacijos, ypač susiję su mažai anglies dioksido išskiriančiomis arba visai jo neišskiriančiomis technologijomis ir energijos taupymu, yra itin svarbūs siekiant atremti visuotinius iššūkius, kaip antai klimato kaita ir energijos tiekimo saugumas, taip pat norint padidinti konkurencingumą regioniniu ir vietos lygmenimis;

35.

pritaria Regionų komiteto pasiūlymui kurti „Virtualų kūrybiškumo tinklą“, atvirą visiems: įmonėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms, centrinės valdžios institucijoms, privačiam sektoriui ir gyventojams, kuris teiktų patarimus, paramą ir prieigą prie rizikos kapitalo ir techninių paslaugų; pažymi, kad virtualiojo tinklo pranašumas – pridėtinė vertė, leidžianti salų, itin atokių regionų, kaimo, kalnų ir retai apgyvendintų vietovių gyventojams suteikti lengvesnį priėjimą prie specialistų patarimų, švietimo ir žinių, verslo rėmimo ir finansinių gairių;

36.

nurodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbiausias BP7 ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos veiksnys ir kad teritorinis bendradarbiavimas (įgyvendinant tarptautines, tarpregionines ir tarpvalstybines programas) yra vyraujanti tendencija struktūrinių fondų srityje; ragina Komisiją stiprinti Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą ateityje ir toliau jį integruoti; ragina Komisiją įvertinti galimybes padidinti teritorinį bendradarbiavimą inovacijų srityje siekiant visų sanglaudos politikos tikslų; nurodo, kad geresnis BP7 ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos rezultatų regioniniu lygmeniu žinojimas palengvintų praktinį ES regioninės politikos ir šių programų koordinavimą; ragina Komisiją šiam koordinavimui skirti ypatingą dėmesį; ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonių ir parengti nuoseklias regionines ir nacionalines strategijas, kurios padėtų pasiekti sąveiką; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares palengvinti minėtų duomenų tvarkymo plėtrą ir galimybes jais naudotis;

37.

pabrėžia, kad pagal Septintąją bendrąją programą parama teikiama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui daugelyje sričių ir skirtingomis formomis ES ir už jos ribų; toks bendradarbiavimas gali vykti daugelyje sričių, patenkančių į pagrindines žinių ir technologijų sritis, į kurias atsižvelgiant būtina remti ir konsoliduoti aukštos kokybės mokslinius tyrimus, atliekamais siekiant įveikti socialines, ekonomines, aplinkosaugos ir pramonės problemas, su kuriomis susiduria Europa;

38.

ragina Komisiją analizuoti paprastinimo priemonių, kurių jau imtasi tvarkant struktūrines lėšas, poveikį siekiant parengti būsimą teisinę sistemą;

39.

pripažįsta, kad tiek pasidalijamojo pobūdžio, tiek centralizuotam valdymui būtinos konkrečios taisyklės ir kad tiek BP7 ir KIP taikomas metodas „iš viršaus į apačią“, tiek struktūriniams fondams taikomas metodas „iš apačios į viršų“ turi savo privalumų; vis dėlto pabrėžia, kad reikia suderinti taisykles, procedūras ir praktiką (reikalavimų finansinei paramai gauti atitikimo taisykles, standartinę vieneto kainą, vienkartines išmokas ir kt.), taikomas įvairioms priemonėms, ir užtikrinti geresnį koordinavimą (kvietimų teikti pasiūlymus grafikų, konkursų temų ir tipų ir kt. požiūriais); ragina Komisiją išnagrinėti galimybes šiuo klausimu nepakenkiant valstybių narių ir regionų kompetencijai pagal pasidalijamojo pobūdžio valdymą ir drauge propaguoti valdymo kultūrą, kuri skatintų daugiadiscipliniškumą kuriant bendras daugelio sričių sektorių strategijas ir nuolatinį skirtingų politinių bendruomenių dialogą tam, kad politika būtų nuoseklesnė; ragina Komisiją supaprastinti atitinkamų fondų valdymą ir ragina pasinaudoti specifiniais abiejų ramsčių privalumais bei sąveikomis ir drauge didinti jų poveikį;

40.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimasis Mokslinių tyrimų ir inovacijų aktas būtų rengiamas siekiant padidinti struktūrinių fondų ir bendrųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų (BP7, KIP) sąveiką;

41.

pakartotinai ragina Komisiją nustatyti konkrečius inovacinių projektų vertinimo kriterijus ir apsvarstyti galimybę ateityje siūlyti skatinamąsias reguliuojamąsias priemones už inovacijų įgyvendinimą;

42.

pažymi akivaizdų didesnės kompetencijos, susijusios su finansavimo prašymais, administracinėmis ir finansinėmis procedūromis, fondų valdymu ir finansų inžinerija, poreikį regionų lygmeniu; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę teikti papildomą specialistų pagalbą ir užmegzti glaudesnį Europos įmonių tinklo ir Struktūrinių fondų valdymo institucijų bendradarbiavimą, taip pat glaudžiau susieti pirmaujančios rinkos iniciatyvą, technologijų platformas ir regioninius technologijų planus;

43

pabrėžia, kad vertinant projektų tinkamumą ir galimybę gauti finansavimą iš struktūrinių fondų bei kitų Bendrijos priemonių, svarbu atsižvelgti į vienodas galimybes;

44.

pažymi, kokia svarbi yra didesnė pagalba įgyvendinant politiką ir programas, kurios skatina sąveiką grandinėje moksliniai tyrimai ir technologinės plėtros infrastruktūros – inovacijos – darbo vietų kūrimas;

45.

mano, kad didelės tyrimų infrastruktūros, kurios taip pat finansuojamos ir struktūrinių fondų lėšomis, turėtų būti geriau vertinamos tarptautinių ekspertų, o tai turės teigiamą poveikį veiksmingam asignuotųjų struktūrinių lėšų paskirstymui;

46.

yra įsitikinęs, kad politinis vadovavimas yra būtina išankstinė mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos nuoseklumo sąlyga ir šio nuoseklumo didinimo priemonė; atsižvelgdamas į tai, ragina parengti strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sistemą, kuri būtų pakoreguota atsižvelgiant į padarytą pažangą, naują informaciją ir besikeičiančias aplinkybes ir atitiktų nacionalinius tikslus bei ekonominio ir socialinio vystymosi prioritetus;

47.

kartoja, kad neoficialūs mechanizmai, taikomi vykdant teritorinę sanglaudą ir erdvinį planavimą Taryboje, turėtų būti pakeisti oficialesnėmis struktūromis; laikosi nuomonės, kad toks patobulinimas ir integruotų keletą temų apimančių struktūrų kūrimas ir stiprinimas leistų geriau koordinuoti politikos kryptis;

*

* *

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(2)  OL L 291, 2006 10 21, p. 11.

(3)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(4)  OL L 310, 2006 11 9, p. 15.

(5)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0184.

(6)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0212.

(7)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0163.

(8)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0156.

(9)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0165.


Top