31.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 161/95

A.

kadangi 2009 m. kovo 19–20 d. susirinkusi Europos Vadovų Taryba ragino valstybes nares skatinti partnerystes verslo, mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo srityse,

B.

kadangi 2009 m. balandžio 28–29 d. įvykusios Europos švietimo ministrų konferencijos komunikate raginama, kad viešojoje politikoje būtų „visiškai pripažįstama įvairių aukštojo mokslo uždavinių reikšmė – nuo mokymo ir mokslinių tyrimų iki paslaugų vietos bendruomenei bei įsipareigojimo skatinti socialinę sanglaudą ir kultūros vystymąsi“,

C.

kadangi universitetai, turint mintyje trejopą jų vaidmenį (švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės), atlieka svarbiausią vaidmenį kuriant Europos Sąjungos ateitį ir šviečiant jos piliečius ir kadangi aukštojo mokslo uždavinys – sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje būtų skatinamas savarankiškumas, kūrybiškumas ir tinkamas žinių panaudojimas,

D.

kadangi valstybės narės ir toliau išlieka atsakingos už švietimo politikos rengimą, taip pat už savo švietimo sistemos organizavimą, turinį ir reformas,

E.

kadangi įvairių Europos dalių gyventojų ekonominis ir visuomeninis lygis yra skirtingas, taigi reikia pasirūpinti, kad visi Europos Sąjungos piliečiai turėtų vienodas galimybes mokytis, ir paremti nepasiturinčius gabius jaunuolius,

F.

kadangi dėl ekonomikos krizės, kuriai tęsiantis prarandamos darbo vietos, ypač svarbu vykdyti veiksmingesnį mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą,

G.

kadangi būtina nedelsiant visose šalyse, kurios pasirašė Bolonijos procesą, įgyvendinti nuoseklų metodą, jį koordinuoti ir skatinti, ypač studentų judumo ir visapusiško diplomų pripažinimo srityse, ir kadangi tam reikalinga tinkamas šio proceso įvertinimas, kuris padėtų nustatyti sunkumus ir kliūtis,

H.

kadangi Europos Komisijai tenka svarbus vaidmuo siekiant palengvinti ES valstybių narių ir ES kaimyninių šalių informacijos ir geros praktikos mainus,

I.

kadangi dėl aukštojo mokslo institucijų, verslo bendruomenių ir bendradarbiavimo būdų įvairovės sudėtinga susitarti, koks turėtų būti idealaus bendradarbiavimo modelis, kuris atitiktų kiekvienos Europos institucijos profilį, prioritetus ir reikalavimus; kadangi bet kokiomis sąlygomis reikėtų išsaugoti universitetų autonomiją ir galimybes siekiant savo tikslų rinktis pačius tinkamiausius verslo partnerystės modelius,

J.

kadangi švietimas yra visos visuomenės užduotis ir todėl valstybė negali vengti savo finansinės atsakomybės,

K.

kadangi aukštasis mokslas išlieka viešoji atsakomybė ir todėl universitetams reikalingas valstybės finansavimas, kad būtų vienodai finansuojamos visos studijų kryptys, pvz., humanitariniai mokslai; kadangi svarbu finansiškai remti universitetus, pvz., vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, ir tuo pat metu užtikrinti jų autonomiją ir kokybę,

L.

kadangi švietimas ir mokymas, kurie turėtų padėti įgyti bendrosios ir pilietinės kultūros pagrindus, yra puikios priemonės padėti nepakankamai išsivysčiusiems regionams įveikti atsilikimą ir ypač reikšmingi ne tik darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo skatinimo, bet ir kultūrinio ir intelektualinio pliuralizmo bei pilietiškumo skatinimo srityse,

M.

kadangi universitetų ir įmonių bendradarbiavimas remiamas pagal daugelį ES programų, tačiau institucijos ne visada koordinuoja šiuos veiksmus tarpusavyje,

1.

pritaria minėtam Komisijos komunikatui Naujoji universitetų modernizavimo partnerystė. ES forumas „Universitetų ir įmonių dialogas“, taip pat ateities bendradarbiavimo sritims, kurioms komunikate siūloma skirti daugiausia dėmesio;

2.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą, kuriame įvertinami pirmieji treji ES forumo „Universitetų ir įmonių dialogas“ darbo metai ir nustatomi ateities uždaviniai, pvz., parama naujovėms, mokslinių tyrimų skatinimas, verslumo ugdymas, žinių perdavimo plėtojimas ir jaunų mokslo darbuotojų pritraukimas į Europos darbo rinką;

3.

pripažįsta, kad minėtame komunikate nustatyti uždaviniai nėra nauji ir kad iki šiol jie nebuvo sprendžiami sėkmingai; vis dėlto mano, kad nuolatinis dialogas ir bendradarbiavimas regionų, valstybių ir Europos lygmenimis, įskaitant keitimąsi pažangiąja programų ir priemonių įgyvendinimo patirtimi, yra itin svarbūs mezgant glaudesnius universitetų ir verslo bendruomenių ryšius ir partnerystes ir tokiu būdu pašalinant galimas jas skiriančias kultūrines, institucines ir veiklos kliūtis, taip pat padedant kurti žinių visuomenę, plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir užtikrinti geresnes darbo rinkos perspektyvas absolventams;

4.

pripažįsta, jog Europos universitetai yra labai skirtingi turint mintyje jų dydį, išteklius, studijų metodus, organizaciją, nacionalinį savitumą ir pobūdį; vis dėlto mano, kad kiekvienas iš jų savaip galėtų gauti naudos iš nacionalinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo su verslo bendruomene, jei aiškiai suvokiamos tikrosios aplinkybės, kuriomis yra plėtojami jų mokslinių tyrimų ir švietimo pajėgumai; laikosi nuomonės, kad ir regionų lygmeniu daug prisidedama siekiant universitetų ir verslo bendruomenės bendradarbiavimo;

5.

teigiamai vertina tai, kad 2009 m. balandžio 28–29 d. įvykusios Europos švietimo ministrų konferencijos komunikate pabrėžiamas jų įsipareigojimas „įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvės – erdvės, kurioje valstybė prisiima atsakomybę už aukštąjį mokslą, o visos aukštojo mokslo įstaigos, atlikdamos įvairius uždavinius, atsižvelgia į visuomenės poreikius plačiąja prasme, – tikslus“;

6.

pritaria požiūriui, kad artimiausiu metu verslo ir aukštojo mokslo institucijų dialogas turėtų išlikti vienu iš prioritetų, kaip ir dialogas bei bendradarbiavimas su visais kitais visuomenės sektoriais, kad visi šie veikėjai galėtų naudotis kultūros, mokslo ir technikos žiniomis, sukuriamomis ir platinamomis aukštojo mokslo institucijų; pabrėžia, kad reikia išlaikyti intelektinę ir finansinę aukštųjų mokyklų nepriklausomybę nuo verslo ir neturi atsirasti aukštojo mokslo priklausomybės nuo verslo ryšių; pabrėžia, kad universitetai bet kokiomis sąlygomis turėtų savarankiškai spręsti dėl mokymo planų ir valdymo struktūrų;

7.

ragina valstybes nares būti sąmoningas ir imtis konkrečių veiksmų, kai dėl teisinės ir finansinės sistemos universitetų pastangos bendradarbiauti su verslo sektoriumi vis dar neatlyginamos ar netgi joms kliudoma;

8.

pabrėžia, kad universitetų ir įmonių dialogas neturėtų būti susijęs tik į matematika, gamtos mokslais ir technologijomis (MST), bet turėtų apimti visas studijų kryptis, pvz., humanitarinius mokslus;

9.

mano, kad būtina stiprinti ir tarpdisciplininius bei transdisciplininius švietimo ir mokslinių tyrimų programų ryšius, ir universitetų bendradarbiavimą, ir kad informacijos bei komunikacijos technologijos yra pagrindinė šios srities priemonė;

10.

ragina gerinti Europos universitetų veiklos kokybę ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) pavyzdžiu įgyvendinti žinių trikampio (moksliniai tyrimai, švietimas, naujovės) principą atsižvelgiant į poreikį turėti glaudesnes verslo ir universitetų sąsajas ir kartu skatina universitetus vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų programą atsižvelgti į savo pagrindinės įtakos sferos socialinę ir ekonominę aplinką;

11.

pabrėžia, kad užtikrinus glaudesnį universitetų ir įmonių dialogą bei bendradarbiavimą bus sudaryta daugiau galimybių gauti abipusės naudos, kai ne tik skatinamas ekonomikos augimas, bet ir gaunama nauda platesniu socialiniu požiūriu, nes prisidedama prie žinių visuomenės nuolatinio tobulinimo;

12.

pabrėžia, kad šiuo požiūriu glaudesnio universitetų ir įmonių dialogo ir bendradarbiavimo nauda būtų taip pat reikšminga siekiant glaudesnio universitetų ir nacionalinių, Europos ir tarptautinių institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų dialogo ir bendradarbiavimo, taip pat apskritai siekiant geresnės universitetų ir visuomenės sąveikos;

13.

ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas ir toliau kartu su privataus sektoriaus subjektais plėtoti ir finansuoti veiksmus, kuriuos vykdant stiprinama universitetų ir įmonių sąveika ir šalinamos jiems trukdančios administracinės kliūtys; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Struktūrinių fondų reglamentą sudaroma galimybė finansuoti MVĮ paramos priemones taikant vadinamąją žinių talonų sistemą, kuri šiuo metu naudojama keliose valstybėse narėse;

14.

siūlo ypatingą dėmesį skirti MVĮ (mažųjų ir vidutinių įmonių) prieigai prie universitetinio mokslo ir mokslinių tyrimų užtikrinti tiek didinant valstybės finansavimą, tiek lengvinant biurokratinę naštą;

15.

pabrėžia, jog reikia vertinti ir skatinti tyrinėjimą bei mokslinius tyrimus ne tik mokslo ir technologijų srityse, bet ir socialinėje bei žmogaus srityse, kur šiuolaikiniam verslui teikiamos vertingos žinios;

16.

labiau remia mažų ir vidutinių mokslinių tyrimų projektų vaidmenį, nei kompetencijų tinklus, kurie grindžiami dideliais integruotais projektais;

17.

ragina įmones ir universitetus veikti kartu, kad kai kuriuose universitetų skyriuose būtų subalansuotas nevienodas pasiskirstymas pagal lytį;

18.

primena apibrėžties „mokymasis visą gyvenimą“ svarbą ir tai, kad ji aprėpia daug sąvokų, pradedant visą gyvenimą trunkančiu bendruoju lavinimu ir baigiant savišvieta ir neformaliuoju švietimu, taip pat ekonominiu, socialiniu, kultūriniu, pilietiniu bei profesiniu švietimu ir mokymu;

19.

pabrėžia, kad mokantis visą gyvenimą palaikomas nuolatinis ryšys ne tik su švietimu ir mokymu, bet ir su kultūra, todėl itin svarbu, kad ES ragintų, nacionalinės valstybės remtų, o viešieji universitetai rūpintųsi ir skatintų įtraukti humanitarinius mokslus į savo studijų programas;

20.

primena, kad vienas iš pagrindinių raginimų yra didinti investicijas į Europos žmogiškuosius išteklius siekiant, kad ES teiktų pirmenybę svarbiausiam savo turtui – žmonėms, kurie galėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos sąlygų;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kuo labiau pritaikyti mokymosi visą gyvenimą galimybes prie atskirų asmenų, pažeidžiamų socialinių grupių ir darbo rinkos poreikių, pabrėžia, jog šiems poreikiams nuolat kintant tęstinis švietimas tampa būtinybe, ir ypač atkreipia dėmesį į su tuo susijusius socialinius ir finansinius uždavinius; primena, kad nebeįmanoma dirbti toje pačioje vietoje visą gyvenimą, todėl būtina mokytis ir persikvalifikuoti; pakartoja, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas nuo vaikystės skatinti teigiamą požiūrį į mokymąsi;

22.

pabrėžia, kad mokymasis, informuotumas ir lavinimasis visą gyvenimą yra ne tik labai svarbūs pranašumai darbo rinkoje, bet ir būtina individo intelektinio vystymosi bei asmenybės atsiskleidimo sąlyga;

23.

pabrėžia, kad labai svarbu kurti ir remti modernius mokymosi visą gyvenimą internetu metodus, kad mokymas vyktų tiesiogiai ir užimtų mažiau įmonių darbuotojų laiko;

24.

atsižvelgdamas į tai, kad demografinė padėtis Europoje keičiasi (visuomenę sudaro vis daugiau senesnio amžiaus žmonių), taip pat į darbo rinkos sąlygas, kurios kinta dėl ekonominės, socialinės ir darbo krizės, ragina universitetus numatyti platesnes galimybes mokyti ir, sprendžiant naujus uždavinius, moderninti mokymo programas, kad būtų pagerinti Europos darbo jėgos įgūdžiai;

25.

taip pat atsižvelgdamas į tai, kad švietimas yra viena svarbiausių ir veiksmingiausių socialinės įtraukties ir kovos su skurdu bei nelygybe priemonių, ragina universitetus numatyti platesnes galimybes ir neįgaliems asmenims naudotis mokymo ir tarptautinių mainų programomis;

26.

pabrėžia, kad svarbu perduoti suaugusiųjų įgytas žinias, įgūdžius ir patirtį ir jais keistis, tokiu būdu darbo rinkoje konsultuoti jaunesnes kartas, pvz., taikant kuravimo programas;

27.

siūlo toliau naudotis naujais pedagoginiais metodais, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas eksperimentiniam mokymuisi, e. mokymuisi ir suderintoms mokymosi formoms;

28.

pabrėžia, kad reikia sukurti, skatinti ir įtvirtinti stipresnę mokymosi kultūrą ir kad tęstinis mokymasis bei persikvalifikavimas įvairiais gyvenimo etapais yra ypač svarbus Europos konkurencingumui didinti ir jos augimui bei darbo vietų kūrimui skatinti;

29.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti daugiau galimybių skatinti nuolatinį prisitaikymą prie kintančios darbo rinkos – tai Europos Sąjungos prioritetinis klausimas, ypač šiuo recesijos laikotarpiu - skatinant mokymąsi visą gyvenimą, ypač rengiant nuotolinio mokymosi kursus, kurie būtų specialiai pritaikyti prie naujų technologijų, ir kursus, skirtus vyresniems kaip 45 metų amžiaus žmonėms, kurie yra labiau pažeidžiami ir kuriems kyla didesnis socialinės atskirties pavojus;

30.

ragina įmones labiau skatinti savo darbuotojus mokytis, pvz., organizuojant tęstinius seminarus ir finansuojant magistrantūros ir doktorantūros studijas;

31.

siūlo naują konsultacijų visą gyvenimą principą, kurį taikant universitetai, studentai ir įvairiausių ekonominių bei socialinių sluoksnių atstovai galėtų pasinaudoti informacija, surinkta toliau atidžiai stebint absolventų veiklą siekiant įvertinti socialinį ir ekonominį švietimo programų naudingumą;

32.

primena būtinybę toliau siekti, kad virtualus mokymasis būtų patrauklesnis ir būtų sudarytos galimybės taip mokytis;

33.

pakartoja, kad judumas – Europos aukštojo mokslo srities, kurioje Europos universitetai kviečiami imtis novatoriškos, didelių pokyčių ir metodiškos mokymo programos reformos, kertinis akmuo; pabrėžia, kad siekiant iš naujo apibrėžti pagrindinius Bolonijos proceso tikslus po 2010 m. judumas turėtų būti politinis prioritetas;

34.

pabrėžia, kad judumas keliaujant iš vienos šalies į kitą, taip pat judumas universitetuose ir verslo įmonėse yra pagrindinis glaudesnio dviejų pasaulių bendradarbiavimo veiksnys;

35.

ragina Komisiją siūlyti teisės sistemą, pagal kurią būtų remiamas universitetų ir įmonių darbuotojų, taip pat studentų ir dėstytojų judumas ir jam būtų sukurtos palankesnės sąlygos, taip pat pabrėžti poreikį pripažinti ir patvirtinti šią mokymosi ir mokymo formą;

36.

ragina ne tik plėsti ir plėtoti tokias individualias judumo programas, kaip „Erasmus programa jauniesiems verslininkams“ ir „Erasmus programa amato besimokantiems asmenims“, bet ir organizuoti podiplominių studijų aukštos kompetencijos magistro programas bendradarbiaujant su įvairiais universitetais ir aktyviai dalyvaujant verslo įmonėms, taip pat skiriant stipendijas studentams ir numatant paskatas mokslininkams; mano, kad įgyvendinant šias iniciatyvas galėtų būti prisidedama siekiant judumo, kalbų mokymosi ir daugiakultūrės bei verslumo patirties įgijimo tikslų;

37.

pabrėžia, kad aukštojo mokslo institucijos turi teikti daugiau užklasinio kitų kalbų mokymosi galimybių, atsižvelgiant į tai, kad gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis itin svarbus siekiant skatinti ir remti judumą bei studentų, mokslininkų, mokytojų ir įmonių darbuotojų mainus;

38.

ragina universitetus tirti naujus viešųjų institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo metodus, visų pirma pasitelkiant bendrus viešuosius ir privačiuosius naujovių fondus, kad būtų pagerintas judumas visose srityse;

39.

pabrėžia, kad turėdami naujų technologijų srities įgūdžių, studentai įgyja svarbių pranašumų, suteikiančių jiems didesnes galimybes darbo rinkoje;

40.

atsižvelgdamas į gerąją kitų šalių patirtį mokymo srityje siūlo, kad Europos Sąjungai nepriklausančios šalys būtų pakviestos dalyvauti ES forume siekiant dalytis patirtimi ir rūpesčiais bei diskutuoti apie juos, turint mintyje tai, kad tokios diskusijos turėtų būti grindžiamos apibrėžtais tikslais, terminologija ir sąvokomis, taip pat dėmesys turėtų būti sutelktas į konkrečias veiklos sritis;

41.

pabrėžia būtinybę tinkamai parengti ir išmokyti mokytojus, atsakingus už verslumą skatinančių užsiėmimų vedimą; remia pasiūlymą įtraukti verslumo kultūros dalyką į mokymo programas, pradedant nuo pradinių mokyklų mokymo programų;

42.

ragina verslo pasaulio atstovus aktyviai dalyvauti rengiant mokomąją medžiagą apie verslininkystės veikimo būdą, kuria būtų galima naudotis visais švietimo sistemos etapais, o dėl jos naudojimo švietimo įstaigos galėtų nuspręsti savarankiškai, ir reguliariai supažindinti su įsidarbinimo galimybėmis, kurias jie gali pasiūlyti studentams;

43.

ragina verslo pasaulį prisidėti prie universitetų programų pritaikymo, kuriant ir finansuojant specialius kursus, kuriais būtų siekiama išsamiai supažindinti studentus su įmonių veiklos taisyklėmis;

44.

ragina išnagrinėti ir skatinti galimybę įtraukti dėstytojus į įmonių, o verslininkus į universitetų veiklą;

45.

pabrėžia naujų technologijų, skatinančių judumą ir įmonių, studentų, dėstytojų bei mokslininkų bendradarbiavimą, svarbą;

46.

primena, kad įvairių formų prekybos verslas turi būti laikomas viena iš galimybių įsidarbinti jauniems absolventams, ir kad aukštojo mokslo institucijos privalo suteikti savo studentams gilių žinių apie visas verslo formas, įskaitant socialinę ir solidariąją ekonomiką, bei išsamiai supažindintų su atsakingo ir etiško valdymo sąvokomis;

47.

pabrėžia, kad universitetų ir įmonių dialogas ir bendradarbiavimas turėtų būti grindžiami tarpusavio sąveika, pasitikėjimu, abipuse pagarba ir skaidrumu skatinant universitetus būti labiau verslius, o įmones labiau remtis žiniomis; pakartoja, kad šį tikslą galima pasiekti, pavyzdžiui, pradėjus taikyti vadinamąją žinių talonų sistemą, kuri šiuo metu taikoma keliose valstybėse narėse ir kuri suteikia galimybių būtent MVĮ didinti savo mokslinių tyrimų pajėgumus, nepakenkiant universitetų nepriklausomumui, autonomiškumui ir visuomeniškumui;

48.

pripažįsta, kad teikiant švietimą ir atliekant mokslinius tyrimus reikia stiprinti daugiadisciplininį požiūrį į žinias, ir todėl mano, kad ir universitetams, ir įmonėms galėtų būti naudingas daugiadisciplininių ir tarpdisciplininių bei verslumo įgūdžių plėtojimas bendromis jėgomis, taip pat lankstumas siekiant pritaikyti mokslo, specialybės ir specializacijos sritis ekonomikos, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, poreikiams; atkreipia dėmesį į sėkmingas iniciatyvas, pvz., studentų ir darbuotojų stažuotes, verslininkų kaip kviestinių dėstytojų veiklą, studijas, kai derinamas praktinis darbas įmonėje ir teorinis mokymasis universitete, ir bendro personalo panaudojimą;

49.

pabrėžia, kad siekiant puoselėti studentų verslumo dvasią visi dalyviai (mokslo darbuotojai, studentai ir verslo atstovai) turėtų būti tinkamai informuojami apie priemones ir mechanizmus, kuriais jie gali pasinaudoti siekiant produktyvesnio, veiksmingesnio ir abipusiai naudingesnio bendradarbiavimo; mano, kad būtina, viena vertus, intensyvinti šio sektoriaus universitetų mokslo darbuotojų mokymus vykdant tokias iniciatyvas, kaip mokymasis visą gyvenimą, kita vertus, universitetams atverti savo duris verslo įmonėms ir darbdaviams, kad jie galėtų patarti mokymo ir ugdymo turinio, žinių bei įgūdžių, kuriuos studentai turėtų įgyti, klausimais;

50.

rekomenduoja instituciniu lygmeniu apsaugoti universitetinius karjeros konsultacijų centrus, tęsti jų plėtrą ir glaudžiau susieti juos su darbo rinka;

51.

pabrėžia, kad svarbu į mokymo programas plačiai įtraukti darbinę, ypač aukštojo mokslo studentų, praktiką įmonėse, už kurią būtų atlyginama finansiškai arba skiriami kreditai pagal Europos kreditų perkėlimo sistemą;

52.

ragina Komisiją pradėti Europoje esamoms pramonės doktorato programoms prilygstančią Europos pramonės doktorato programą, kuri būtų Marie Curie veiklos bendrojoje programoje dalis, siekiant skatinti Europos bendrovėms įperkamus tikslinius mokslinius tyrimus, taip pat verslo sektoriaus indėlį į Europos universitetus;

53.

siūlo verslo asociacijoms bendradarbiauti su universitetais siekiant sukurti veiksmingas studijų programas, kurios padėtų studentams greitai prisitaikyti verslo pasaulyje;

54.

pabrėžia, jog svarbu, kad verslo pasaulis remtų universitetus, ir ragina įmones teikti stipendijas sudarant studentams galimybes įgyti žinių ir įgūdžių, kurie yra itin vertingi darbo rinkoje;

55.

pabrėžia, kaip svarbu žinias bei aukštojo mokslo ir verslo pasaulių bendradarbiavimo rezultatus perduoti visuomenei;

56.

ragina įmones daugiau remti jaunus talentingus žmones suteikiant jiems stipendijų;

57.

pabrėžia būtinybę įmonėms didinti savo įsisavinimo pajėgumus, kad jos galėtų naudoti ir transformuoti universitetų kuriamas žinias, plėtotų vidinius tyrimus, mokymąsi visą gyvenimą ir tęstinį švietimą ir įsitrauktų į aktyvią akademinės bendruomenės informavimo apie savo poreikius ir daktaro ir podaktarines studijas baigusių asmenų ir mokslininkų įdarbinimo politiką;

58.

pabrėžia, kad mokslinių tyrimų įstaigose reikia darbuotojų specialistų, kurie galėtų nustatyti ir valdyti žinių išteklius bei verslo potencialą;

59.

mano, jog itin svarbu perdavinėti žinias atviroje aplinkoje; pripažįsta, kad šiam tikslui siekti esama įvairių priemonių, pvz., leidinių ir seminarų, technologijų perdavimo biurų, regioninio bendradarbiavimo, paramos pradedančioms verslą įmonėms ir mokslo įstaigų įsteigtoms įmonėms (angl. start-ups ir spin-offs), bendrai atliekamų mokslinių tyrimų ir mokslo darbuotojų judumo; vis dėlto mano, kad itin svarbūs yra socialinis ir žmogiškasis sąveikos aspektai; taigi labai pritaria iniciatyvoms stiprinti tiesioginę universitetų ir įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių sąveiką;

60.

teigiamai vertina tai, kad sukurtas bendras Europos verslo ir naujovių centrų tinklas, į kurio veiklą įeina paslaugos, kurias šiuo metu teikia Europos informacijos centrai ir naujovių perdavimo centrai;

61.

mano, kad plėtojant žinių perdavimą būtina ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu didinti mokslo darbuotojų judumą tarp valstybių ir tarp universitetų ir įmonių tinkamai užtikrinant nediskriminavimo principą; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares ir Komisiją nuodugniai peržiūrėti esamą teisinę ir finansinę sistemą ir pašalinti bereikalingas judumo kliūtis ypatingą dėmesį skiriant akademinės kvalifikacijos pripažinimui ir biurokratijos mažinimui; ragina universitetus užtikrinti darbuotojams lankstesnes dviejų krypčių karjeros galimybes;

62.

ragina Komisiją skatinti konkurencingos ES intelektinės nuosavybės rinkos plėtojimą, tokiu būdu universitetams, viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms ir MVĮ atsirastų galimybės rasti partnerių ir investuotojų į savo intelektinės nuosavybės teises, gebėjimus ir žinias; pažymi, kad intelektinės nuosavybės teisių valdymas galėtų būti profesionalesnis daugelyje universitetų;

63.

pabrėžia, kad reikia nedelsiant dėti pastangų ir skatinti, kad būtų taikomas bendras Europos patentas, kuris ypač MVĮ užtikrintų nebrangią, našią, veiksmingą ir aukštos kokybės naujoviškų produktų ir paslaugų apsaugą bei suderintą Europos patento ginčų nagrinėjimo sistemą;

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendras universitetų ir įmonių dalyvavimas įgyvendinant valstybės ir privataus sektorių partnerystės programas, pvz., Europos technologijų platformų, bendrų technologijų iniciatyvų ir žinių ir naujovių bendrijų, galėtų prisidėti didinant žinių panaudojimą ir padėti ES spręsti svarbiausius jai tenkančius uždavinius; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į atsakingos partnerystės gaires;

65.

pripažindamas, kad kiekvienas bendradarbiavimas vyksta jam taikant konkretų požiūrį ir kad esama skirtingo pobūdžio bendradarbiavimo priemonių, mano, jog daug ko pasimokyti galima iš sėkmingų organizacijų, pavyzdžių ir vaidmenų modelių ir kad reikėtų užtikrinti platesnį pažangiosios patirties pavyzdžių skleidimą ir didesnes galimybes su jais susipažinti; ypač pabrėžia tai, kad reikia atsižvelgti į geros praktikos, kuri taikoma naujoviškose įmonėse, pavyzdžius, taip pat į įgyvendinant šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą sukauptas žinias, susijusias su bendradarbiavimu doktorantūros studijų srityje;

66.

mano, kad siekiant glaudesnių verslo ir mokslinių tyrimų bendruomenių bei universitetų ryšių valstybės narės ir Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas fondams, ligoninėms, valstybiniams ir privatiems universitetams bendrai dalyvauti švietimo ir mokslinių tyrimų skatinimo procese;

67.

atkreipia dėmesį į geros praktikos pavyzdžius Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir juos teigiamai vertina, nes tai parodo tokio bendradarbiavimo vertę visoms susijusioms šalims, taip pat atsižvelgia į tai, kad tokių pavyzdžių reikia siekiant sudaryti tinkamas sąlygas dialogui ir didinti sėkmės galimybes;

68.

pritaria Komisijos iniciatyvai sudaryti geriausios praktikos pavyzdžių aprašą ir ragina, kad juo galėtų pasinaudoti visos suinteresuotosios šalys, veiksmingai skleidžiant visus originalius praktikos pavyzdžius;

69.

ragina Europos Komisiją skatinti naujų formų strateginę įmonių, universitetų ir kitų švietimo ir mokymo lygmenų partnerystę, visų pirma vidurinių mokyklų ar profesinio ugdymo agentūrų, taip pat siekiant atnaujinti dėstytojų pasirengimą; tokia partnerystė gali numatyti ir sektoriaus organizacijų dalyvavimą;

70.

siūlo sukurti tinklalapį, kuriame būtų galima dalytis patirtimi ir ją skleisti, visų pirma skelbti geros praktikos pavyzdžius ir įkvėpti lankytojus bei suteikti jiems reikiamas priemones ir mechanizmus, kurie padėtų kurti ir įgyvendinti bendradarbiavimo projektus, ir atkreipia dėmesį į naujų technologijų panaudojimo svarbą siekiant puoselėti glaudesnį universitetų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimą;

71.

tikisi, remiantis kai kurių valstybių narių gerąja patirtimi, paskatinti Europos dieną, skirtą jauniesiems išradėjams arba naujovėms, išradimams ar jaunų europiečių sukurtiems patentams;

72.

ragina Komisiją ir toliau skatinti dialogą nacionaliniu, vietos ir regioniniu lygiu sutelkiant dėmesį ties geriausia praktika, ir užtikrinti, kad dialoge dalyvautų visos suinteresuotos šalys (pvz., socialiniai partneriai), visų formų įmonės (mažosios ir vidutinės, socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės ir pan.) bei trečiųjų šalių (nevyriausybinių organizacijų ir pan.) atstovai, siekiant pabrėžti papildomą ekonominę ir socialinę tokio universitetų ir verslo įmonių bendradarbiavimo naudą;

73.

siekiant užtikrinti ES veiksmų nuoseklumą ir vengti dvigubos veiklos ragina Komisiją sudaryti generalinių direktoratų lygmens darbo grupę, kuri vertintų ir vystytų šio dialogo ir kitų iniciatyvų sąveiką, atsižvelgdama į tai, kad diskusijose turėtų būti aptariami politikos prioritetai ir finansavimo galimybės;

74.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.