22.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/10

(1)

2011 m. lapkričio 25 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbtu pranešimu Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo (toliau – antidempingo tyrimas arba tyrimas) dėl į Sąjungą importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės bioetanolio inicijavimą.

(2)

Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbtu pranešimu Komisija paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo JAV kilmės bioetanolio inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą (toliau – antisubsidijų tyrimas). Šis tyrimas bus baigtas 2012 m. gruodžio 21 d., kompensacinių priemonių nebus nustatyta.

(3)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2011 m. spalio 12 d. gavus Europos atsinaujinančiojo etanolio gamintojų asociacijai (ePURE) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso bioetanolio Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, JAV eksportuotojams ir (arba) gamintojams, importuotojams ir kitoms žinomoms susijusioms šalims ir JAV valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(5)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(6)

Atsižvelgiant į galimai didelį JAV eksportuotojų ir (arba) gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka.

(7)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), JAV eksportuotojų ir (arba) gamintojų paprašyta pranešti apie save per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie su bioetanolio gamyba ir pardavimu susijusią veiklą per 2010 m. spalio 1 d.–2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(8)

Dėl atrinktų bendrovių taip pat konsultuotasi su susijusiomis JAV valdžios institucijomis.

(9)

Per 15 dienų terminą apie save pranešė ir prašomą informaciją pateikė daugiau kaip 60 gamintojų ir (arba) eksportuotojų.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine bioetanolio eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinkti šeši JAV bioetanolio gamintojai (toliau – atrinktos JAV bendrovės).

(11)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad vieno atrinkto JAV gamintojo produkcija per TL į Sąjungą nebuvo eksportuojama. Todėl ši bendrovė buvo išbraukta iš atrinktų bendrovių sąrašo.

(12)

Kiti atrinkti gamintojai atrankos klausimyne nurodė, kad eksportavo bioetanolį į Sąjungą, tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nė vienas jų bioetanolio į Sąjungos rinką neeksportavo. Iš tiesų jie produktą vidaus rinkoje parduodavo nesusijusiems prekiautojams ir (arba) maišytojams, kurie jį maišydavo su benzinu ir perparduodavo vidaus rinkoje ir eksportui būtent į Sąjungą. Atlikus tyrimą vietoje paaiškėjo, kad iš tiesų priešingai, nei atrodė iš atrinktų JAV gamintojų atrankos klausimyne pateiktos informacijos, tie gamintojai sistemingai nežinojo, ar jų produkcija buvo skirta Sąjungos rinkai ar kokiai kitai rinkai, įskaitant JAV rinką, taip pat nežinojo apie prekiautojų ir (arba) maišytojų pardavimo kainas. Tai reiškia, kad JAV bioetanolio gamintojai nėra nagrinėjamojo produkto eksportuotojai į Sąjungą. Iš tiesų eksportuotojai – tai prekiautojai ir (arba) maišytojai. Taigi, iš laikinuoju etapu surinktų ir patikrintų atrinktų JAV bendrovių duomenų nebuvo galima nustatyti, ar per TL JAV bioetanolis buvo eksportuojamas į Sąjungą dempingo kainomis.

(13)

Todėl tuo metu nebuvo galima nustatyti jokių antidempingo priemonių.

(14)

Norėdamos nustatyti, ar bioetanolis buvo eksportuojamas į Sąjungą, atrinktos JAV bendrovės daugiausia pasikliovė laikinuoju etapu nenagrinėtų nesusijusių maišytojų ir (arba) prekiautojų joms pateiktais duomenimis. Laikinuoju etapu vienas toks prekiautojas bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė papildomų duomenų, tačiau jų nepakako, kad būtų galima tiksliai ir patikimai nustatyti reikiamus duomenis dempingo skirtumams apskaičiuoti.

(15)

Todėl norint užbaigti dempingo tyrimą buvo nuspręsta, kad reikia remtis prekiautojų ir maišytojų, kurie iš tikrųjų eksportavo nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą, duomenimis.

(16)

Taigi, dempingo klausimynai nusiųsti aštuoniems didžiausiems JAV prekiautojams ir (arba) maišytojams, kurie buvo nustatyti atliekant atrinktų JAV bendrovių tyrimą. Šių prekiautojų ir (arba) maišytojų eksportas sudaro daugiau nei 90 % viso bioetanolio eksporto į Sąjungą. Tyrime sutiko dalyvauti dvi tokios bendrovės, jų eksportas per TL sudarė apie 51 % viso bioetanolio eksporto į Sąjungą.

(17)

Atsižvelgiant į galimai didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka.

(18)

Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus (atrinktos ES bendrovės). Iš 19 Sąjungos gamintojų, apie kuriuos žinota prieš inicijuojant tyrimą, atrinktos penkios bendrovės ir grupės. Atranka atlikta remiantis bioetanolio gamybos apimtimi tiriamuoju laikotarpiu ir žinomų gamintojų veiklos vieta. Per TL šie atrinkti gamintojai pagamino 48 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos.

(19)

Tačiau atliekant tyrimą nustatyta, kad atrinktas ES grupes sudaro daug panašų produktą gaminančių ir parduodančių bendrovių arba pavienių įmonių. Tai reiškė, kad reikia atlikti 13 bendrovių tyrimą, tačiau atsižvelgiant į tyrimui skirtą laiką jų visų ištirti buvo neįmanoma. Todėl nuspręsta iš naujo nagrinėti tipinėms bendrovėms atrinkti turėtus duomenis. Manyta, kad reikėtų atrinkti didžiausias pavienes gamybos įmones Sąjungoje ir grupėse, taip pat derėtų atsižvelgti į tam tikrą geografinį Sąjungos gamintojų pasiskirstymą.

(20)

Taigi, remiantis tipišku per TL pagaminto ir parduoto bioetanolio kiekiu ir geografine gamintojo veiklos vieta, buvo galutinai atrinkti šeši pavieniai ES gamintojai. Šie Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, JK, Švedijoje ir Vokietijoje įsikūrę gamintojai pagamina 36 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos ir 44 % visos produkcijos, kurią nurodė atrankai duomenis pateikusios bendrovės. Manoma, kad šios atrinktos bendrovės yra tipinės bendrovės galimai žalai Sąjungos pramonei nagrinėti.

(21)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl šių atrinktų bendrovių tinkamumo.

(22)

Kelios šalys teigė, kad atrinktos ES bendrovės yra mažiau tipinės negu pradžioje atrinktos bendrovės, kai buvo atrinktos išsamios bendrovių grupės. Šių šalių nuomone, objektyvi Sąjungos pramonės padėties analizė gali būti atlikta tik atrinkus visas bendroves, kurios sudaro bendrovių grupes. Visų pirma jos teigė, kad sąnaudos ir pajamos gali būti paskirstytos tam tikroms grupės bendrovėms, į kurias nevykstama, ir taip į jas gali būti neatsižvelgta atliekant žalos tyrimą.

(23)

Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad norėdama užtikrinti, jog atliekant žalos tyrimą būtų visiškai ir tiksliai atsižvelgta į visas atrinktų bendrovių su gamyba ir pardavimu susijusias sąnaudas ir pajamas, Komisija deramai svarstė ir nagrinėjo visų atrinktų ir neatrinktų bendrovių, ypač grupėms priklausančių bendrovių, pateiktus duomenis.

(24)

Kelios šalys užginčijo tai, kad buvo atrinkti Sąjungos gamintojai, esantys dar tik veiklos pradžios etape. Jos taip pat teigė, kad reikėjo neatrinkti vienos bendrovės, kuri 2011 m. turėjo daug nepanaudotų pajėgumų ir kuri įsisteigusi Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos (4) neįgyvendinusioje valstybėje narėje. Be to, tvirtinta, kad, jei šios bendrovės būtų galiausiai atrinktos, Komisija turėtų koreguoti jų duomenis atsižvelgdama į šias neįprastas aplinkybes.

(25)

Manoma, kad tai, jog bendrovės neseniai pradėjo ar atnaujino veiklą, netrukdo jas atrinkti. Šių bendrovių atrinkimas neprieštarauja pagrindinio reglamento 17 straipsnyje nustatytiems atrankos kriterijams. Šalys nepateikė jokios konkrečios informacijos ar neginčijamų įrodymų argumentui dėl duomenų koregavimo pagrįsti, taip pat nenurodė jokio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima atlikti prašomą koregavimą.

(26)

Be to, atliekant tyrimą nenustatyta jokių sąnaudų, pavyzdžiui, susijusių su greitesniu nusidėvėjimu, kurias reikėtų koreguoti norint ištaisyti iškraipymą, atsirandantį dėl veiklos pradžios etapo. Todėl šis teiginys atmetamas.

(27)

Kelios šalys taip pat užginčijo tai, kad iš atrinktų ES bendrovių išbraukta viena preliminariai atrinkta ES bendrovė, įsisteigusi valstybėje narėje, kurioje naudojama ir gaminama daug bioetanolio. Šios šalys teigė, kad šios bendrovės ekonominė padėtis buvo gera ir kad dėl tos priežasties ji buvo išbraukta iš atrinktų bendrovių. Be to, jos teigė, kad atranka buvo iškreipta ir atlikta taip, kad būtų nustatyta žala. Šių šalių teigimu, Komisija turėjo visiems gamintojams nusiųsti vadinamuosius trumpuosius klausimynus ir surinkti visus susijusius duomenis, kad galėtų atlikti atranką.

(28)

Dėl trumpųjų klausimynų išsiuntimo reikėtų pažymėti, kad prieš atrinkdama bendroves Komisija paprašė visų žinomų susijusių Sąjungos gamintojų pateikti informaciją, kad galėtų surinkti susijusius duomenis, kurių reikia atrankai atlikti. Kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 5.2.1 punkte, ši informacija nuo tyrimo inicijavimo pradžios buvo pateikta byloje, skirtoje suinteresuotosioms šalims susipažinti, ir ji nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų parodyti klausimyno atsakymus pateikiančių bendrovių ekonominę padėtį. Taigi, Komisija turėjo pakankamai susijusios informacijos tipinėms bendrovėms atrinkti laikantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio kriterijų, tačiau negalėjo atrinkti bendrovių, spręsdama pagal jų veiklos rezultatus. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(29)

Galiausiai teigta, kad turėjo būti atrinktos bendrovės, gaminančios bioetanolį iš cukrinių runkelių, nes gamyba iš šios žaliavos gali būti gerokai pelningesnė negu gamyba iš, pavyzdžiui, kviečių. Nors šis teiginys nebuvo pagrįstas, remiantis turima informacija matyti, kad iš cukrinių runkelių gaminamas bioetanolis sudaro tik nedidelę dalį visos Sąjungos produkcijos (2011 m. sudarė maždaug 12 %) ir kad dvi atrinktos bendrovės iš dalies naudoja cukrinius runkelius kaip bioetanolio gamybos žaliavą. Todėl šis teiginys atmetamas.

(30)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manoma, kad bendrovės, atrinktos žalos tyrimui atlikti, kaip paaiškinta pirmiau, yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(31)

Atsižvelgiant į galimai didelį tyrime dalyvaujančių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti importuotojų atranką.

(32)

Tik trys importuotojai per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Todėl atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiaujančių importuotojų skaičių laikyta, kad atranka nereikalinga.

(33)

Visoms žinomoms susijusioms šalims Komisija nusiuntė klausimynus. Klausimynai išsiųsti atrinktiems JAV eksportuotojams ir (arba) gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, trims bendradarbiaujantiems nesusijusiems Sąjungos importuotojams ir visiems žinomiems su tyrimu susijusiems naudotojams.

(34)

Atsakymai gauti iš atrinktų JAV eksportuotojų ir (arba) gamintojų, atrinktų Sąjungos gamintojų, dviejų nesusijusių importuotojų ir keturių naudotojų.

(35)

Komisija rinko ir tikrino visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga galutinėms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti.

(36)

Tikrinamieji vizitai buvo surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose.

(37)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis. Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2008 m. sausio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(38)

Nagrinėjamasis produktas yra JAV kilmės bioetanolis (kartais vadinamas etanolio kuru), t. y. iš žemės ūkio produktų (kaip išvardyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede) pagamintas etilo alkoholis, denatūruotas arba nedenatūruotas, išskyrus produktus, kurių sudėtyje pagal EN 15376 standartą yra daugiau kaip 0,3 % (m/m) vandens, taip pat iš žemės ūkio produktų (kaip išvardyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede) pagamintas etilo alkoholis, esantis benzino mišiniuose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 % (v/v) etilo alkoholio, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2207 10 00, ex 2207 20 00, ex 2208 90 99, ex 2710 12 21, ex 2710 12 25, ex 2710 12 31, ex 2710 12 41, ex 2710 12 45, ex 2710 12 49, ex 2710 12 51, ex 2710 12 59, ex 2710 12 70, ex 2710 12 90, ex 3814 00 10, ex 3814 00 90, ex 3820 00 00 ir ex 3824 90 97.

(39)

Bioetanolis gali būti gaminamas iš įvairių žemės ūkio žaliavų, pavyzdžiui, cukranendrių, cukrinių runkelių, bulvių, maniokų ir kukurūzų. JAV, remiantis įvairiomis naudojamomis žaliavomis, skiriamas:

(40)

Tiksliau celiuliozės biodegalai (6) apibrėžiami kaip atsinaujinantis kuras, pagamintas iš bet kokios celiuliozės, hemiceliuliozės ar lignino, pagaminto iš atsinaujinančiosios biomasės; celiuliozės biodegalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų gyvavimo ciklo teršalų kiekis, nustatytas Energetikos politikos akto administratoriaus, yra bent 60 % mažesnis už bazinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų teršalų kiekį. Celiuliozės biodegalams priskiriamas celiuliozės bioetanolis. Vykdomi daugiausia JAV federalinės Vyriausybės finansuojami tyrimai ir bandomieji projektai, susiję su pažangiuoju biokuru ir visų pirma celiuliozės bioetanoliu, gaminamu pirmiausia iš žemės ūkio ir miškininkystės atliekų. Pasak JAV pareigūnų ir remiantis viešai skelbiamais duomenimis (7), šios rūšies bioetanolio 2014 m. bus pagaminta maždaug 4 mlrd. litrų, o iki 2021 m. – daugiau nei 50 mlrd. litrų. Celiuliozės bioetanolio gamybos apimtis per TL buvo nežymi.

(41)

Per tiriamąjį laikotarpį ir iki dabar JAV pagrindinė žaliava buvo kukurūzai, o Sąjungoje – kviečiai.

(42)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bioetanolis paprastai grynas parduodamas maišytojams ir (arba) prekiautojams, šie jį maišo (8) su benzinu ir gamina aukštos kokybės mišinius, eksportuojamus arba parduodamus vidaus rinkoje tolesniam maišymui ir naudojamus kaip kuras. Maišymas nėra labai sudėtinga operacija, jį galima atlikti produktus maišant specialiose cisternose, į jas įpilant norimą kiekį bioetanolio ir benzino.

(43)

Visame pasaulyje naudojamam įvairių rūšių bioetanoliui ar bioetanolio mišiniams įvardyti, etanolio degalų mišiniai žymimi E raide ir skaičiais, nurodančiais etanolio degalų procentinį kiekį mišinyje pagal tūrį. Pavyzdžiui, E85 reiškia, kad mišinį sudaro 85 % bevandenio etanolio ir 15 % benzino. Mišiniai, kuriuose mažai etanolio (nuo E5 iki E25) taip pat vadinami gazoholiu, nors tarptautiniu mastu gazoholiu dažniausiai vadinamas E10 mišinys. 2011 m. duomenimis E10 mišiniai arba mišiniai, kurių sudėtyje dar mažiau etanolio, naudojami daugiau negu dvidešimtyje pasaulio šalių, daugiausia jų naudojama JAV – šioje šalyje beveik visame 2010 m. mažmeniniu būdu parduotame benzine buvo 10 % bioetanolio.

(44)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad visų rūšių bioetanolis laikomas biokuru pagal galiojančią Nacionalinio atsinaujinančio kuro standarto programą (angl. National Renewable Fuel Standard Program (RFS1)), nustatytą 2005 m. Energetikos politikos aktu (angl. Energy Policy Act), kuriuo iš dalies pakeistas Švaraus oro aktas (angl. Clean Air Act) nustatant pirmąjį nacionalinį atsinaujinančio kuro standartą. JAV Kongresas įpareigojo JAV Aplinkos apsaugos agentūrą (angl. Environmental Protection Agency (EPA)) rengiant ir įgyvendinant šią programą bendradarbiauti su JAV energetikos departamentu, JAV žemės ūkio departamentu ir suinteresuotosiomis šalimis.

(45)

Įgyvendinusi energetikos politiką JAV tapo didžiausiu pasaulyje bioetanolio gamintoju nuo 2005 m. – čia pagaminama 57,5 % viso pasaulyje pagaminamo bioetanolio. 2009 m. JAV aplinkos apsaugos agentūros reikalavimais užtikrinta, kad būtų pagaminta ne mažiau kaip 11 mlrd. JAV galonų atsinaujinančio kuro, norint visų pirma pasiekti 2007 m. Energetinės nepriklausomybės ir saugumo aktu nustatytus tikslus. Dėl didelės gamybos apimties JAV gamintojai galėjo pradėti eksportuoti bioetanolį į kitas rinkas, įskaitant ir Sąjungos rinką.

(46)

Remiantis oficialiais šaltiniais, rinkos ir viešai prieinama informacija (9), visų rūšių bioetanolis ir mišiniuose esantis bioetanolis (tiksliau bioetanolio ir mineralinio benzino mišiniai, kaip paaiškinta 43 konstatuojamojoje dalyje), gaminamas JAV, o parduodamas JAV ar eksportui, laikomas bioetanolio kuru ir jam taikomas JAV teisės aktų rinkinys, susijęs su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija ir alternatyviaisiais degalais.

(47)

Nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjamo visų rūšių bioetanolio ir bioetanolio mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios arba labai panašios, be to, jis naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų nedidelių nagrinėjamojo produkto nuokrypių pagrindinė apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia.

(48)

Kelios šalys teigė, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtis neaiški, ypač dėl to, kad nebuvo galima atskirti kurui skirto bioetanolio nuo kitos paskirties bioetanolio. Taigi, jos teigė, kad tirti reikėtų visų paskirčių etanolį ir iš visų šaltinių, įskaitant sintetinį etanolį, konkuruojantį su pramoninės paskirties bioetanoliu.

(49)

Kita šalis teigė priešingai – kad reikėtų tirti tik kurui skirtą bioetanolį, o pramoninės paskirties bioetanolio tirti nereikėtų.

(50)

Šiomis aplinkybėmis pažymima, kad nagrinėjamasis produktas pirmiausia turėtų būti apibrėžtas pagal jo pagrindines fizines, technines ir chemines savybes, o ne pagal naudojimą ar paskirtį. Įvairios paskirties produkto pagrindinės savybės iš tikrųjų gali būti tokios pačios ar panašios, nepaisant to, kam jis bus toliau naudojamas, ir tam tikromis aplinkybėmis gali tekti atlikti išsamesnę produkto apibrėžties ir produkto apibrėžtosios srities analizę atsižvelgiant į pramonės ir rinkos specifiškumą.

(51)

Šiuo atveju buvo aišku, kad pranešimu apie inicijavimą produkto apibrėžčiai neketinta priskirti sintetinio etanolio. Sintetinio etanolio savybės skiriasi nuo bioetanolio, jis neatitinka minėtų kriterijų, susijusių su nagrinėjamojo produkto apibrėžtimi. Nė vienas šiame tyrime dalyvaujantis gamintojas negamino to produkto kaip pagrindinio. Todėl sintetinis etanolis negali būti priskirtas nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai ir šio tyrimo aprėpčiai. Priešingai nei teigė kai kurios šalys, dėl šio paaiškinimo nesikeičia tyrimo aprėptis ar nagrinėjamojo produkto apibrėžtis, be to, nepadaryta jokio poveikio naudotų duomenų kokybei.

(52)

Kurui naudojamo bioetanolio ir kitos paskirties bioetanolio savybės gali būti panašios. Tačiau atliekant tyrimą nagrinėtas dempingas, kurį taikė JAV veiklos vykdytojai, gaminę bioetanolį arba jį maišę kurui, tiksliau kuro mišiniams skirtą bioetanolį. Taip pat tiriant Sąjungos gamintojus buvo pasirinktas kurui, o ne kitoms paskirtims naudojamas bioetanolis. Taigi, šio tyrimo aprėpčiai neturėtų būti priskirtas kitai paskirčiai nei kuras naudojamas bioetanolis.

(53)

Importuotojai, kurie importuojamo JAV kilmės bioetanolio nenaudos kurui gaminti, gali pateikti deklaraciją pagal galutinio naudojimo nuostatas, kaip nustatyta Sąjungos muitinės kodekso (10) 291–300 straipsnių įgyvendinimo nuostatose.

(54)

Nustatyta, kad Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungos rinkoje parduodamo bioetanolio pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip ir iš JAV į Sąjungą eksportuojamo bioetanolio.

(55)

Kaip aprašyta 39 konstatuojamojoje dalyje, bioetanolis gali būti gaminamas iš įvairių žaliavų. Tačiau atliekant tyrimą nenustatyta, kad dėl naudojamų žaliavų skirtųsi galutinio produkto savybės. Nustatyta, kad JAV gaminamas (ypač iš kukurūzų) ir į Sąjungą eksportuojamas nagrinėjamasis produktas gali būti pakeičiamas Sąjungos gamintojų gaminamu (ypač iš kviečių) ir Sąjungoje parduodamu produktu. Be to, nėra didelių naudojimo skirtumų, jei tokių apskritai yra, ar rinkoje veikiančių veiklos vykdytojų ir naudotojų bioetanolio suvokimo skirtumų.

(56)

Todėl patvirtinama, kad Sąjungoje gaminamas ir parduodamas bioetanolis ir iš JAV eksportuojamas nagrinėjamasis produktas turėtų būti laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(57)

Kai kurie atrinkti JAV gamintojai tvirtino, kad JAV rinkoje gaminamas ir parduodamas bioetanolis nėra panašus į nagrinėjamąjį produktą, nes jis tiksliai neatitinka pranešime apie inicijavimą pateikto produkto aprašo. Iš tikrųjų JAV rinkoje parduodamų rūšių bioetanolio sudėtyje vandens yra daugiau nei 0,3 %, jis atitinka JAV standartą (ASTM), bet ne EN 15376 standartą.

(58)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad pardavimui JAV rinkoje skirto pagaminto bioetanolio pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės iš esmės yra tokios pačios kaip nagrinėjamojo produkto. Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad panašus produktas nebūtinai turi būti panašus į nagrinėjamąjį produktą visais aspektais – tai gali būti produktas, kuris nors ir nėra visiškai panašus visais aspektais, tačiau kurio savybės yra labai panašios į nagrinėjamojo produkto savybes. Taip yra JAV rinkoje parduodamo bioetanolio ir į Sąjungą eksportuojamo bioetanolio atveju. Yra precedentų, kai nepaisant tam tikrų skirtumų (11) produktai buvo laikomi panašiais į nagrinėjamąjį produktą.

(59)

Todėl nuspręsta pakeisti preliminarią išvadą ir JAV rinkoje parduodamą ASTM bioetanolį laikyti panašiu į nagrinėjamąjį produktą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(60)

Kaip paaiškinta 6–16 konstatuojamosiose dalyse, norint ištirti, ar vykdytas dempingas, atliekant tyrimą nagrinėti bioetanolio gamintojai ir į Sąjungos rinką nagrinėjamąjį produktą eksportavę bioetanolio prekiautojai ir (arba) maišytojai.

(61)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį reglamente, kuriuo nustatomas muitas, nurodomas muitas kiekvienam tiekėjui, o jeigu to neįmanoma padaryti – muitas tiekiančiai nagrinėjamajai šaliai.

(62)

Kai kurie gamintojai teigė, kad buvo įmanoma nustatyti ir atsekti JAV veiklos vykdytojams eksportui, ypač į Sąjungą, parduotus jų produktus. Jie nurodė pagal Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą numatytą sertifikavimo tvarką, tačiau iš tikrųjų jie negalėjo nurodyti jų pardavimo JAV rinkoje ir kitų veiklos vykdytojų eksporto į ES sąsajos. Kaip minima 12 ir 63 konstatuojamosiose dalyse, šie gamintojai taip pat nežinojo eksporto į Sąjungą kainos dydžio.

(63)

Šiuo atveju nustatyta, kad dėl bioetanolio pramonės struktūros ir nagrinėjamojo produkto gamybos bei pardavimo JAV rinkoje ir eksporto į Sąjungą būdų buvo neįmanoma JAV gamintojams nustatyti individualių dempingo skirtumų. Tiksliau atrinkti JAV gamintojai nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo, o tiriami prekiautojai ir (arba) maišytojai bioetanolį pirko iš įvairių gamintojų, jį maišė ir pardavė būtent eksportui į Sąjungą, todėl, priešingai pirmiau minėtų šalių tvirtinimams, nebuvo įmanoma nustatyti visų individualių pirkimo sandorių ir palyginti normaliųjų verčių su atitinkamomis eksporto kainomis, taip pat eksporto į Sąjungą momentu neįmanoma nustatyti produkto gamintojo. Kitaip tariant, kiekvieną krovinį į ES sudaro įvairių JAV gamintojų, o ne tik atrinktų JAV bendrovių, JAV pagamintas bioetanolis. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad kainos, kurias atrinktos JAV bendrovės taikė pirkėjams JAV, neatitiko faktiškai sumokėtų arba mokėtinų kainų už nagrinėjamąjį produktą, kai jis buvo eksportuojamas į Sąjungą.

(64)

Todėl manoma, kad reikėtų nustatyti visai šaliai taikomą dempingo skirtumą.

(65)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę ir remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija visų pirma nustatė, ar dviejų bendradarbiaujančių prekiautojų ir (arba) maišytojų nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y. ar bendras toks parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso eksportui į Sąjungą per TL parduoto kiekio.

(66)

Kadangi vidaus rinkoje parduotas pakankamas panašaus produkto kiekis, normalioji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų JAV pirkėjų įprastomis prekybos sąlygomis dviem pirmiau minėtiems prekiautojams ir (arba) maišytojams sumokėta arba mokėtina kaina.

(67)

Bendradarbiaujantys prekiautojai ir (arba) maišytojai pateikė duomenų eksporto kainai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis jiems faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis. Importo į Sąjungą per susijusią prekybos bendrovę sandorių eksporto kaina nustatyta remiantis pirmąja susijusio prekiautojo perpardavimo nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(68)

Kai produktas buvo parduodamas per susijusį prekiautoją Šveicarijoje, pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos ir pelnas nebuvo išskaičiuojami iš eksporto kainos, nes manyta, kad tos išlaidos ir pelnas nėra nuo importo iki perpardavimo Sąjungoje patirtos išlaidos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagrindinė susijusio prekiautojo veikla buvo su cukrumi susijusio verslo padalinio, kuriam priklauso biokuras, grynųjų pinigų valdymas ir apdraudimas nuo rizikos, kuri būdinga žemės ūkio verslo sektoriuje sudarant išvestinių finansinių priemonių sutartis tiek užbiržinėse rinkose, tiek organizuotose finansų rinkose.

(69)

Kai kurie JAV gamintojai teigė, kad pagal institucijų nuolatinę praktiką eksportuotojo pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui kaina yra dempingo skaičiavimams naudojama eksporto kaina. Šiuo atveju tai būtų JAV gamintojų pardavimo nesusijusiems JAV prekiautojams ir (arba) maišytojams kaina. Tačiau, kaip minėta 62 ir 63 konstatuojamosiose dalyse, nė vienas JAV bioetanolio gamintojas nagrinėjamojo produkto neeksportavo į Sąjungą, be to, jie nežinojo eksporto į ES kainos dydžio. Taigi, negalima naudoti vidaus rinkos kainos, nes tai nėra už nagrinėjamąjį produktą Sąjungoje sumokėta ar mokėtina eksporto kaina. Taigi, jų teiginio negalima priimti.

(70)

Kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė ir bendradarbiaujantiems prekiautojams ir (arba) maišytojams nustatyta vidutinė svertinė eksporto kaina palygintos remiantis gamintojų kainomis EXW sąlygomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgiant į veiksnių, kurie, kaip nustatyta, turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Vienas prekiautojas ir (arba) maišytojas teigė, kad vidaus rinkos pardavimo kainų duomenys nebuvo tipiški. Prekiautojas ir (arba) maišytojas nepateikė duomenų apie visą pardavimą vidaus rinkoje, todėl skaičiuojant buvo remtasi klausimyno atsakymuose pateiktais ir per vizitą vietoje gautais duomenimis.

(71)

Vienas prekiautojas ir (arba) maišytojas tvirtino, kad skaičiuojant vidaus rinkos pardavimo kainą reikėtų remtis NYMEX rinkos duomenimis vietoje. Komisija mano, kad patikrinti dviejų prekiautojų ir (arba) maišytojų duomenys yra patikimesni.

(72)

Dėl to koreguojant prireikus ir pagrįstais atvejais deramai atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų skirtumus.

(73)

Nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas pasižymi tuo, kad prekiautojai ir (arba) maišytojai per TL bioetanolio mišinių pardavimui gavo subsidiją daugiausia akcizo kredito forma. Normaliajai vertei ir eksporto kainai nustatyti naudotas metodas, pagal kurį visapusiškai atsižvelgiama į minėtų prekiautojų ir (arba) maišytojų faktines pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui kainas. Taigi, lyginant prekiautojų ir (arba) maišytojų pardavimo JAV rinkoje duomenis ir prekiautojų ir (arba) maišytojų eksporto į ES kainas nagrinėjamojo produkto dempingo lygiui apskaičiuoti, atmetamas bet koks galimas subsidijos poveikis kainoms, nes subsidija per TL turėjo poveikio tiek pardavimui vidaus rinkoje, tiek pardavimui eksportui. Vienas prekiautojas ir (arba) maišytojas teigė, kad pardavimui vidaus rinkoje subsidijos negavo. Tačiau jis nepateikė šio teiginio įrodymų, be to, šį teiginį sunku suderinti su JAV valdžios institucijų pateikta informacija apie pasinaudojimą subsidija.

(74)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Remiantis šiuo palyginimu nustatyta, kad bendradarbiaujantys nesusiję prekiautojai ir (arba) maišytojai vykdė dempingą.

(75)

Remiantis bendradarbiaujančių prekiautojų ir (arba) maišytojų suvestiniais duomenimis nustatytas 9,5 % vidutinis svertinis dempingo skirtumas – tai visai šaliai (JAV) taikomas dempingo skirtumas.

(76)

Kai kurie atrinkti JAV gamintojai teigė, kad jei būtų nustatytos galutinės antidempingo priemonės, jie tikisi, kad jiems būtų nustatytas individualus muito skirtumas. Atsižvelgiant į 6–16 konstatuojamąsias dalis ir 60–64 konstatuojamosiose dalyse pateiktą pagrindimą, šio teiginio priimti negalima, nes atlikus tyrimą patvirtinta, kad šių veiklos vykdytojų atveju, ypač dėl to, kad per TL jie į Sąjungą neeksportavo, buvo neįmanoma atsekti jų produktų, kai buvo eksportuojama į Sąjungą, be to, jie apskritai nežinojo apie tai, kada eksportas vykdomas ir kokia buvo sumokėta ar mokėtina Sąjungos importuotojų kaina, todėl šiems gamintojams nebuvo įmanoma patikimai nustatyti eksporto kainos ir dempingo skirtumo.

(77)

Kai kurie gamintojai prašė pateikti daugiau informacijos apie dempingo skaičiavimus dviem bendradarbiaujantiems prekiautojams ir (arba) maišytojams. Tačiau viena vertus reikia atsižvelgti į tai, kad prašoma informacija yra susijusi su konfidencialia verslo informacija, todėl jos negalima atskleisti kitoms nei nagrinėjamoji šalims. Kita vertus, pagal įprastą praktiką institucijos atskleidžia bendrąjį metodą, kuris naudojamas dempingui visoms šalims, kurioms skaičiuojant nenaudoti individualūs duomenys, nustatyti. Šis metodas aprašytas visoms šalims išsiųstame bendrajame informacijos atskleidimo dokumente.

(78)

Sąjungos gamybos apimtis nustatyta remiantis skundo pateikėjo per tyrimą pateikta rinkos ataskaita. Visa ataskaitoje nurodyta Sąjungos gamybos apimtis palyginta su 17 bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Palyginus šiuos duomenis nustatytas nedidelis apytikriai 5 % skirtumas. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad kai kurie palyginti nedideli nebendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai nepateikė informacijos apie gamybos apimtį. Tuo remiantis nustatyta, kad per TL visa Sąjungos produkcija buvo 3,42 mln. tonų. Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, ir toliau bus vadinami Sąjungos pramone.

(79)

Sąjungos suvartojimo apimtis nustatyta remiantis visa Sąjungos pramonės Sąjungos gamybos apimtimi ir pridėjus iš trečiųjų šalių importuotą kiekį, kuris buvo nustatytas remiantis turimais geriausiais statistiniais duomenimis, iš to kiekio išskaičiavus Sąjungos pramonės nurodytus atsargų pokyčius ir Sąjungos pramonės eksportuotą kiekį. Kai kurios šalys teigė, kad suvartojimo apimčiai nustatyti naudoti statistiniai duomenys yra neišsamūs, nes neatsižvelgta į didelę bioetanolio importo iš trečiųjų šalių, ypač per TL, apimtį. Jos taip pat manė, kad Komisija pervertino importo iš JAV apimtį, todėl suvartojimo ir rinkos dalies duomenys yra nepatikimi.

(80)

Šie teiginiai nagrinėti ir kryžminiu būdu sutikrinti su turima informacija. Šalys nepateikė jokių nagrinėjamojo produkto importo iš kitų šalių apimties įrodymų. Vis dėlto nustatant importo apimtį atsižvelgta į importo iš kitų šalių apimtį. Importo iš JAV duomenų atveju nustatyta korektūros klaida, apskaičiuojant importo iš JAV apimtį per TL. Todėl importo apimtis iš naujo įvertinta ir prireikus pakoreguota. Tačiau tai neturėjo poveikio vertinant žalą ir priežastinį ryšį padarytoms išvadoms.

(81)

Kalbant apie nagrinėjamojo produkto importą reikėtų pažymėti, kad nėra jokių konkrečių nagrinėjamojo produkto Kombinuotosios nomenklatūros muitų kodų. Be to, prie Kombinuotosios nomenklatūros kodų, pagal kuriuos muitinėms galima deklaruoti nagrinėjamąjį produktą, be pastarojo priskiriama ir kitų produktų.

(82)

Iš patikrintų nesusijusių importuotojų klausimyno atsakymų matyti, kad didžioji dalis importuotų bioetanolio mišinių muitinei deklaruoti nurodant TARIC kodą 3824909799. Tačiau importo apimties negalima nustatyti tiesiogiai pagal Eurostato duomenis, nes minėtam TARIC kodui be nagrinėjamojo produkto priskiriami įvairūs cheminiai produktai.

(83)

Pagal Kombinuotosios nomenklatūros kodus 2207 10 00 ir 2207 20 00 deklaruotų importuotų produktų atveju buvo neįmanoma nagrinėjamojo produkto atskirti nuo kitų su tyrimu nesusijusių produktų, nes apie importuotus produktus nebuvo pakankamos informacijos.

(84)

Todėl neturint išsamios informacijos apie importo apimtį, kurią būtų galima gauti iš Eurostato, nuspręsta nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungos rinką apimčiai nustatyti taip pat naudoti kitus informacijos šaltinius.

(85)

Norint geriausiai apskaičiuoti JAV kilmės nagrinėjamojo produkto importo apimtį manyta, kad būtų patikimiausia remtis JAV tarptautinės prekybos komisijos (angl. US International Trade Commission (ITC)) pateiktais statistiniais duomenimis. Nurodytas eksportuotas kiekis yra susijęs su JAV tarifų kodais 22071060 ir 22072000.

(86)

Šiai importo apimčiai apskaičiuoti pritaikytas pagrįstas metodas, ir nustatant importo iš JAV į Sąjungos rinką apimtį atsižvelgta į visą JAV tarptautinės prekybos komisijos nurodytą kiekį.

(87)

Apskaičiuojant importo iš Brazilijos į Sąjungą apimtį remtasi šiais informacijos šaltiniais: Jungtinės Karalystės Atsinaujinančio kuro agentūros (angl. United Kingdom Renewable Fuels Agency) parengtomis importo į Jungtinę Karalystę ataskaitomis; Nyderlandų, Švedijos, ir Suomijos bei Eurostato pateiktomis muitinių išsamių importo duomenų bazių ištraukomis. Importo į Nyderlandus, Švediją ir Suomiją apimtis apskaičiuota remiantis importuotojų ir eksportuotojų pavadinimais ir produkto aprašu, kai tokių būta. Tokiai importo apimčiai apskaičiuoti taikytas konservatyvus metodas. Apskaičiuojant importo apimtį atsižvelgta į visą nurodytą kiekį.

(88)

Pagaliau naudoti ir Eurostato duomenys importo į Sąjungą, t. y. importo į kitas valstybes nares, nei minėtas 87 konstatuojamojoje dalyje, likusiai apimčiai apskaičiuoti. Importo apimtis koreguota remiantis bioetanolio, kuris Sąjungoje naudotas kaip kuras, procentine dalimi. Šio koregavimo šaltinį galima rasti skunde. Ši procentinė dalis nustatyta iš Europos Komisijos skelbiamo metinio etilo alkoholio balanso (12). 2008 m. Sąjungoje kurui naudota 54 % bioetanolio, 2009 m. – 66 %, o 2010 m. – 68 % Norint apskaičiuoti susijusią importo apimtį per TL, naudoti 2010 m. procentiniai duomenys.

(89)

Norint apskaičiuoti kitos kilmės importo apimtį naudoti tokie informacijos šaltiniai, kaip Eurostatas, Nyderlandų, Švedijos ir Suomijos pateiktos muitinių išsamių importo duomenų bazių ištraukos. Naudota tokia pati metodika, kaip ir importo iš Brazilijos apimčiai nustatyti.

(90)

Skaičiuojant vidutinę importo iš JAV ir Brazilijos CIF vieneto kainą informacijos šaltinis buvo Nyderlandų, Švedijos, ir Suomijos pateikta muitinių išsamių importo duomenų bazių ištrauka. Be to, JAV duomenims nustatyti naudoti patikrinti nesusijusių importuotojų klausimyno atsakymų duomenys. JAV 2008 ir 2009 m. vidutinės CIF kainos apskaičiuotos remiantis JAV tarptautinės prekybos komisijos nurodyta tų metų vidutine kaina, išreikšta palyginti su 2010 m. nustatyta vidutine CIF kaina.

(91)

Atsargų pokytis nustatytas remiantis skundo pateikėjo pateikta Sąjungos pramonės informacija.

(92)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta tokia Sąjungos suvartojimo raida:

(93)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo net 29 % Suvartojimas padidėjo todėl, kad valstybės narės įgyvendino Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą, kurioje nustatyti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo augimo tikslai.

(94)

Importo iš JAV į Sąjungą apimtis, rinkos dalis ir kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį keitėsi taip:

(95)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo importo iš JAV apimtis – nuo 63 406 tonų iki 686 185 tonų. Panašiai šiuo laikotarpiu labai padidėjo JAV eksportuotojams tenkanti Sąjungos rinkos dalis – nuo 1,9 % iki 15,7 %

(96)

Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo iš JAV kainos padidėjo 6 %, JAV eksportuotojų taikomos kainos buvo visada mažesnės už vidutines Sąjungos gamintojų kainas, kaip paaiškinta 117 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo sisteminiu JAV eksportuotojų vykdomu priverstiniu kainų mažinimu galima paaiškinti, kodėl per nagrinėjamąjį laikotarpį taip žymiai padidėjo jiems tenkanti rinkos dalis.

(97)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis JAV eksportuotojų kiekvienos rūšies produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina. Norint, kad kainų palyginimas būtų sąžiningas, JAV kainos atitinkamai pakoreguotos atsižvelgiant į taikomus muitus ir išlaidas po importo.

(98)

Iš šio palyginimo rezultatų, juos išreiškus atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainų per tiriamąjį laikotarpį procentine dalimi, matyti nuolatinis 5,6 % priverstinis kainų mažinimas. Šis priverstinis kainų mažinimas rodo, kad dėl importo į Sąjungos rinką iš nagrinėjamosios šalies buvo daromas spaudimas kainoms, ypač per TL.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi su Sąjungos pramonės būklės vertinimu per nagrinėjamąjį laikotarpį susiję ekonominiai veiksniai.

(100)

Analizuojant žalą nagrinėti makroekonominiai duomenys, kaip antai gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, atsargos, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis, pagrįsti visos Sąjungos pramonės duomenimis iš ePURE.

(101)

Analizuojant žalą nagrinėti mikroekonominiai duomenys, kaip antai kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis ir atsargos, nustatyti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis, kurie gauti iš patikrintų klausimyno atsakymų.

(102)

Bioetanolio pramonė Sąjungoje vis dar veiklos pradžios etape. Bendrovės neseniai investavo į naujus gamybos įrenginius arba didino turimus pajėgumus, kad galėtų patenkinti augančią paklausą Sąjungoje. Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybą pradėjo nauji gamintojai, dėl to tokių rodiklių, kaip antai gamyba, gamybos pajėgumai, pardavimo apimtis ir užimtumas, pokyčiai buvo teigiami.

(103)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad šioje pramonės šakoje būtinas tam tikras laikotarpis (nuo dvejų iki trejų metų nuo veiklos pradžios) normaliam gamybos lygiui pasiekti.

(104)

Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamybos apimtis padidėjo net 57 % 2008–2010 m. Sąjungos gamybos apimtis padidėjo 36 %, bet vėliau augimo tempas gerokai sulėtėjo ir per TL, palyginti su 2010 m., buvo tik 3,5 %

(105)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 37 % ir keitėsi panašiai kaip gamybos apimtis.

(106)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 % – šio padidėjimo pasiekta nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri Sąjungos gamintojai veiklą pradėjo 2009 m., tikėtasi, kad pajėgumų naudojimas didės, nes gamintojams paprastai prireikia 2–3 metų nuo veiklos pradžios normaliai gamybos apimčiai pasiekti, kaip paaiškinta 103 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau šiuo atveju taip nebuvo.

(107)

Taigi, atlikus tyrimą patvirtinta, kad kelios bendrovės ES pradėjo veiklą nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje arba vėliau, nes buvo tikimasi Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos paskelbimo. Dėl to, ypač laikotarpiu iki 2010 m., pirmiau minėtų žalos veiksnių pokyčiai buvo teigiami. Tačiau padėtis Sąjungos rinkoje pasikeitė, tai sutapo su padidėjusia importo iš JAV dempingo kainomis apimtimi 2010 m., o veiklos augimo, kurio tikėtasi per TL, nebuvo.

(108)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 59 %, o rinkos dalis – 13,8 procentinio punkto. Pardavimo apimtis 2008–2010 m. nuolatos didėjo, tačiau nuo 2010 m. iki TL pabaigos pardavimo apimtis padidėjo mažiau nei suvartojimas, kuris per minėtą laikotarpį padidėjo 6,8 %

(109)

Panašiai Sąjungos pramonės rinkos dalis iki 2010 m. didėjo, bet per TL sumažėjo. Nuo 2010 m. iki TL pabaigos, kai importo iš JAV rinkos dalis beveik padvigubėjo (padidėjo 7,2 procentinio punkto), Sąjungos pramonė prarado 2,2 procentinio punkto.

(110)

Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo net 29,2 % Per tą laikotarpį padidėjo pardavimo apimtis ir rinkos dalis, tačiau Sąjungos pramonė šiuo suvartojimo padidėjimu visapusiškai nepasinaudojo, ypač nuo 2010 m. Nuo 2010 m. iki TL pabaigos Sąjungos pramonės pardavimo apimtis didėjo kur kas lėčiau, o rinkos dalis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo.

(111)

Kai kurios šalys teigė, kad kai kurių rodiklių gerėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį neatspindi žalą patyrusios pramonės padėties. Tačiau kaip paaiškinta pirmiau, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės augimo sulėtėjimas nuo 2010 m. iki TL pabaigos sutapo su padidėjusia importo mažomis dempingo kainomis iš JAV apimtimi.

(112)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas padidėjo 9 % Tiksliau 2008–2010 m. padidėjo 8 %, o per TL – tik 1 % Iš šios tendencijos matyti pajėgumų ir gamybos tendencijos Sąjungoje.

(113)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas vertintas kaip vieno darbuotojo per metus pagaminta produkcija. Per nagrinėjamąjį laikotarpį našumas padidėjo net 44 % – dėl mokymo poveikio ir efektyvumo padidėjimo per veiklos pradžios etapą ir po jo.

(114)

Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtį, rinkos dalį ir kainas, per TL nustatytų dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(115)

Šiuo atveju šis klausimas yra neaktualus, nes seniau dempingo poveikio nebuvo.

(116)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės kainos padidėjo iš viso 9 % 2009 m., palyginti su 2008 m., kainos sumažėjo, tačiau vėliau iki TL pabaigos nuolatos didėjo. Vis dėlto atlikus tyrimą nustatyta, kad kainos nepadidėjo tiek, kad Sąjungos pramonė galėtų padengti sąnaudas. Skirtumas tarp pardavimo kainų ir sąnaudų didėjo toliau, ypač per TL. Ši padėtis sutampa su padidėjusia importo mažomis dempingo kainomis iš JAV apimtimi Sąjungos rinkoje.

(117)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės kainos buvo didesnės (iki 23 %) už importo iš JAV dempingo kainas.

(118)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas absoliučiais skaičiais (grynasis pelnas neatskaičius mokesčių) ir grynąjį pelną ar nuostolius neatskaičius mokesčių išreiškus panašaus produkto pardavimų apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiamas, išskyrus 2009 m., kai atrinktoms bendrovėms pavyko subalansuoti pelną ir nuostolius.

(119)

Panašiai keitėsi ir investicijų grąža – jos gerokai trūko, kad Sąjungos pramonė galėtų išgyventi.

(120)

2008 m. grynųjų pinigų srautas buvo neigiamas, o 2009 ir 2010 m. pagerėjo. Tačiau per TL grynųjų pinigų srautas vėl pradėjo mažėti, o tai rodo, kad Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą pablogėjo.

(121)

Dėl pelningumo, grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos pokyčių nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės galimybės investuoti į savo veiklą buvo ribotos ir tai pakenkė jos plėtrai. Įrodymas – per šį laikotarpį 93 % sumažėjusios investicijos.

(122)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį darbo užmokestis padidėjo 32 % – tai rodo darbuotojų našumo padidėjimą.

(123)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį atsargų lygis šiek tiek sumažėjo.

(124)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2010 m. ir ypač per TL labai padidėjo importo mažomis dempingo kainomis į Sąjungos rinką apimtis. Tuo laikotarpiu tam tikri su Sąjungos pramonės ekonomine padėtimi susiję žalos rodikliai pagerėjo, tačiau augimas neatitiko suvartojimo padidėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį, todėl pagerėjimo nepakako, kad Sąjungos pramonė galėtų plėtoti veiklą.

(125)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį tam tikri rodikliai, kaip antai pardavimo apimtis, gamyba ir pajėgumų naudojimas pagerėjo (tai labai įprasta pradėjus naują veiklą ir ją plėtojant). Šis pagerėjimas paaiškinamas tuo, kad minėtu laikotarpiu į rinką įžengė nauji Sąjungos gamintojai. Vis dėlto atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl padėties Sąjungos rinkoje nuo 2010 m., kai padidėjo importo mažomis dempingo kainomis apimtis, Sąjungos gamintojai negalėjo pasiekti reikiamo gamybos ir kainų lygio, kad galėtų didinti ir išlaikyti per nagrinėjamąjį laikotarpį padarytas dideles investicijas.

(126)

Nustatyta, kad dėl importo mažomis dempingo kainomis buvo nuolatos priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Dėl kainų lygio ši pramonė negalėjo padengti sąnaudų ir užsitikrinti grynųjų pinigų srauto ir pelno, kurie būtini veiklai plėtoti.

(127)

Iš tiesų su finansine Sąjungos pramonės veikla susiję žalos rodikliai, kaip antai pelningumas, grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža, suprastėjo arba buvo gerokai mažesni už normalų lygį. Tai labai paveikė Sąjungos pramonės pajėgumus padidinti kapitalą ir toliau investuoti į veiklą.

(128)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manyta, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą per TL, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(129)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 ir 6 dalimis, nagrinėta, ar dėl dempingo kainomis importuoto nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto padaryta žala Sąjungos pramonei. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kurią galėjo padaryti tie kiti veiksniai, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(130)

Kaip minėta pirmiau, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo net 29,2 % Tačiau labai padidėjo importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies apimtis, t. y. nuo 1,9 % Sąjungos rinkos dalies nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje iki 15,7 % per TL. Taip akivaizdžiai darytas spaudimas Sąjungos pramonei, ypač nuo 2010 m. iki TL pabaigos, kai šio importo apimtis padidėjo dvigubai. Nuo 2010 m. ir ypač per TL į Sąjungos rinką mažomis kainomis importuotas didelis kiekis produkto iš JAV, dėl to priverstinai mažintos Sąjungos pramonės kainos. Dėl tokių aplinkybių pramonė per TL negalėjo plėtotis, kaip tikėtasi.

(131)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo būtent nuo 2010 m. iki TL pabaigos, kai importo iš JAV apimtis padvigubėjo. Kaip paaiškinta 102 ir 107 konstatuojamosiose dalyse, tam tikri žalos rodikliai, kaip antai gamybos ir pardavimo apimtis, pagerėjo, nes daug Sąjungos gamintojų per nagrinėjamąjį laikotarpį pradėjo savo veiklą rinkoje. Tačiau Sąjungos pramonė per TL, palyginti su 2010 m., prarado rinkos dalį, kai tuo pačiu metu į Sąjungos rinką pateko didžiausias kiekis importo iš JAV dempingo kaina. Dėl priverstinio kainų mažinimo ir spaudimo kainoms pablogėjo Sąjungos pramonės bendra finansinė padėtis, ypač pelningumas.

(132)

Taigi, importas mažomis kainomis buvo labai susijęs su Sąjungos pramonei per TL padaryta materialine žala.

(133)

Nagrinėti kiti su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kaina: nagrinėtas importas iš kitų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rodikliai, ekonomikos krizės poveikis ir kiti veiksniai, kaip antai žaliavų kainų svyravimai, paklausos pokyčiai ir tariamos Sąjungos pramonės bendrovių vidinės problemos.

(134)

Remiantis turima informacija jokia kita šalis, išskyrus Braziliją, per nagrinėjamąjį laikotarpį neeksportavo į Sąjungą didelio kiekio nagrinėjamojo produkto. Importo iš Brazilijos kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas. Tačiau importo iš Brazilijos apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu akivaizdžiai mažėjo – atitinkamai 81 % ir 25,8 %. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad importo apimtis per TL taip sumažėjo, negalima laikyti, kad dėl šio importo nutrūktų importo mažomis kainomis iš JAV ir Sąjungos pramonei per TL padarytos žalos priežastinis ryšys.

(135)

Šalys teigė, kad importo iš Brazilijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo didesnė nei de minimis ir kad į Sąjungos rinką importuota dempingo kaina. Be to, jos tvirtino, kad importas iš JAV tik pakeitė nuo Brazilijos importo likusią rinkos dalį. Todėl importo iš JAV tariamai negalima laikyti Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastimi.

(136)

Kaip paaiškinta pirmiau, importo iš Brazilijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo. Šiam importui tenkanti rinkos dalis sumažėjo nuo 30,3 % iki 4,5 % tuo metu, kai labai padidėjo suvartojimas. Atsižvelgiant į Brazilijos eksportuotojų kainų lygį Sąjungos rinkoje negalima teigti, kad Brazilijos kilmės bioetanolis neturėjo tam tikro poveikio, susijusio su Sąjungos pramonei padaryta žala. Tačiau manoma, kad šio importo apimtis per TL tiek sumažėjo, kad jo negalima laikyti pagrindine padarytos žalos priežastimi. Iš tikrųjų nuo 2010 m. iki TL pabaigos, kai importo iš Brazilijos apimtis sumažėjo apytikriai 200 000 t, importo dempingo kaina iš JAV apimtis padidėjo daugiau nei 330 000 t. Todėl manoma, kad dėl Brazilijos kilmės bioetanolio importo į Sąjungos rinką, ypač per TL, negali būti nutrauktas nustatytas importo dempingo kaina iš JAV ir Sąjungos pramonės žalingos padėties tuo laikotarpiu priežastinis ryšys.

(137)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė per TL eksportavo nedidelį kiekį bioetanolio gerokai didesnėmis kainomis nei Sąjungos rinkoje. Dėl to padaryta išvada, kad eksportas nėra toks rodiklis, dėl kurio būtų nutrauktas Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies priežastinis ryšys.

(138)

Nenustatyta, kad ekonomikos krizė turėtų neigiamo poveikio Sąjungos pramonei. Bioetanolio Sąjungoje daugiausia suvartota 2009 m. – apskritai blogiausiais laikytais ekonomikos krizės metais. Tuo pačiu laikotarpiu padidėjo ir Sąjungos gamintojų gamybos ir pardavimo apimtis.

(139)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manoma, kad dėl ekonomikos krizės negalėjo būti nutrauktas importo mažomis kainomis iš nagrinėjamosios šalies ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(140)

Šalys taip pat minėjo kitus veiksnius, dėl kurių galėjo būti nutrauktas priežastinis ryšys, pvz., žaliavų kainų svyravimai, paklausos, kuri buvo mažesnė nei tikėtasi, pokyčiai, reglamentavimo sistema Sąjungoje, kuri tariamai nepalanki Sąjungos gamintojams, ir tam tikros tariamos Sąjungos gamintojų vidinės problemos.

(141)

Dėl žaliavų kainų svyravimų nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu tiek kukurūzų, tiek kviečių kainos buvo nepastovios. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad dauguma gamintojų nuo šios rizikos apsidrausdavo per konkretų kainodaros mechanizmą su tiekėjais ar per finansų rinkas. Taigi net jei žaliavų kainos skyrėsi, ypač 2008–2010 m., kai kukurūzų kaina buvo mažesnė už kviečių, per antrąją TL pusę žaliavų kainos buvo praktiškai vienodos. Tai rodo, kad visi kainų skirtumai sumažinti iki mažiausio lygio ir jie nėra ilgalaikiai.

(142)

Kai kurios šalys teigė, kad Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva valstybėse narėse įgyvendinta per lėtai ir kad suvartojimas buvo mažesnis už minėtoje direktyvoje nustatytus tikslus. Tačiau net jei per nagrinėjamąjį laikotarpį pirminių tikslų nepavyko visiškai pasiekti, suvartojimo padidėjimas tuo laikotarpiu net 29,2 % yra teigiamas veiksnys, kurio atliekant tyrimą negalima nepaisyti. Bet kuriuo atveju tariamu lėtu Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos įgyvendinimu negalima pateisinti didelės importo mažomis dempingo kainomis apimties Sąjungos rinkoje, dėl kurios buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir jai daroma žala. Todėl šis teiginys atmetamas.

(143)

Be to, šalys tvirtino, kad viena Sąjungos pramonė negalėjo patenkinti paklausos Sąjungoje dėl reglamentavimo neaiškumo, kad sertifikavimo sistema labai lėta, todėl sumažėja nauda sertifikuotiems Sąjungos gamintojams. Pagaliau kai kurios šalys tvirtino, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų patiriamomis vidinėmis problemomis galima paaiškinti visą jų patirtą žalą. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti, taip pat atlikus tyrimą nepatvirtinta, kad jie būtų pagrįsti. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad tariamą žemą Sąjungos gamybos apimties lygį daugiausia buvo galima paaiškinti žemu pardavimo Sąjungos rinkoje kainų lygiu, kuriam didelio poveikio turėjo didelė importo iš JAV mažomis dempingo kainomis apimtis, dėl kurios priverstinai mažintos Sąjungos gamintojų kainos, ypač per TL. Paaiškėjo, kad ES gamintojai neturėjo kitos išeities, kaip stabdyti gamybą, nes kainos neleido jiems net padengti žaliavų sąnaudų, ypač per TL. Taigi, dėl pirmiau pateiktų nepagrįstų teiginių nenutraukiamas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės žalingos padėties per TL priežastinis ryšys.

(144)

Taigi, daroma išvada, kad dėl visų pirmiau minėtų veiksnių negalima nutraukti Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš JAV priežastinio ryšio.

(145)

Pagaliau šalys paminėjo tai, kad per TL daug produktų importuojant jie deklaruoti pagal KN poziciją 3824, taip sumokant mažą muitą. Pasibaigus TL šis muitas buvo padidintas. Jos mano, kad žala padaryta ne dėl dempingo, o dėl mažo muito. Šiuo atžvilgiu pakanka paminėti, kad muitai gali būti keičiami bet kuriuo metu, todėl atsižvelgiant į šį tvirtinimą negalima suabejoti tuo, kad per tiriamąjį laikotarpį padaryta žala.

(146)

Išnagrinėjus nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį itin padidėjo nagrinėjamosios šalies kilmės importo mažomis kainomis apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad šių importuojamų produktų kainos buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos Sąjungos rinkoje.

(147)

Importo iš nagrinėjamosios šalies mažomis kainomis apimties ir rinkos dalies padidėjimas sutapo su bendru ir nuolatiniu suvartojimo Sąjungoje didėjimu ir neigiamais Sąjungos pramonės veiklos rezultatais per nagrinėjamąjį laikotarpį. Nagrinėjamosios šalies eksportuotojams pavyko padidinti rinkos dalį sistemiškai priverstinai mažinant Sąjungos pramonės kainas. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonei nepavyko pasiekti tvaraus teigiamo pelningumo lygio, nors jos veiklos apimtis ir didėjo.

(148)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad dėl tų veiksnių negali nutrūkti nustatytas importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(149)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, padaryta išvada, kad dėl importo iš JAV dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(150)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar, nepaisant išvados dėl žalos, kurią padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos interesų nagrinėjimas buvo grindžiamas visų susijusių dalyvių interesų, taip pat Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų interesų, vertinimu.

(151)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl importo iš JAV dempingo kaina padaryta materialinė žala. Jei nebus nustatyta priemonių šio importo prekybą iškraipančiam poveikiui ištaisyti, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogės.

(152)

Tikimasi, kad nustačius antidempingo muitus bus atkurtos veiksmingos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje, leidžiančios Sąjungos pramonės kainoms padengti galės gamybos sąnaudas. Galima tikėtis, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė taip pat padidins pardavimo apimtį ir taip atgaus dėl importo dempingo kaina prarastą rinkos dalį. Savo ruožtu tai turės teigiamo poveikio jos finansinei padėčiai ir pelningumui.

(153)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamam JAV kilmės nagrinėjamajam produktui nustačius antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(154)

Dvi bendrovės pateikė nesusijusiems Sąjungos importuotojams skirto klausimyno atsakymus. Šių bendradarbiaujančių importuotojų patalpose vyko tikrinamieji vizitai. Abiejų lankytų bendrovių su bioetanoliu susijęs verslas sudaro tik mažą visos apyvartos dalį (mažiau nei 5 %). Be to, abi bendrovės nurodė, kad bet kokį kainos padidėjimą galėtų perkelti pirkėjams, naudotojams.

(155)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad nustačius priemones importuotojams nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis.

(156)

Keturios bendrovės pateikė Sąjungos naudotojams skirto klausimyno atsakymus. Vienos iš šių bendrovių patalpose vyko tikrinamasis vizitas.

(157)

Lankytos bendrovės su bioetanoliu susijęs verslas sudaro mažą jos apyvartos dalį (mažiau nei 5 %). Bendrovė atliko poveikio vertinimą dėl E5 mišinio ir apskaičiavo, kad nustačius 100 EUR/m3 muitą produktas degalinėse pabrangtų 0,005 EUR už litrą.

(158)

Kitų trijų naudotojų atveju, iš jų pateiktų klausimyno atsakymų akivaizdu, kad poveikis taip pat būtų nežymus. Viena bendrovė perka labai nedidelį kiekį produkto iš nagrinėjamosios šalies, o nustačius antidempingo muitą poveikis jos pelningumui būtų minimalus.

(159)

Kiti du bendradarbiaujantys naudotojai yra susiję, jie nurodė, kad nustačius antidempingo muitus kainos padidėjimas gali būti perkeltas pirkėjams. Be to, jie aiškiai nurodė, kad turi pakankamą pasiūlos šaltinių pasirinkimą ir kad jie nepriklauso nuo importo iš JAV.

(160)

Šalys teigė, kad Sąjungoje nėra pakankamai pajėgumų visai paklausai patenkinti ir kad Sąjungai reikia importuoti produktą, kad patenkintų bioetanolio poreikį. Iš patikrintų pajėgumų duomenų matyti, kad Sąjungoje yra nepanaudotų pajėgumų, ypač atsižvelgiant į labai mažas pardavimo kainas. Taigi, Sąjungos gamintojai galėtų padidinti gamybos apimtį ir patenkinti didėjančią paklausą, ypač pašalinus prekybos iškraipymus rinkoje. Be to, tikimasi, kad bus pastatytos naujos gamyklos, kurios netrukus pradės veikti, ir taip bus sumažinta visa tariama pasiūlos trūkumo rizika Sąjungoje.

(161)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad antidempingo priemonių JAV kilmės bioetanoliui poveikis neturėtų didelio neigiamo poveikio naudotojams Sąjungoje.

(162)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam JAV kilmės bioetanoliui nereikėtų nustatyti antidempingo priemonių.

(163)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(164)

Nustatant šių priemonių lygį buvo atsižvelgta į dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatytų dempingo skirtumų.

(165)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikant bet kurias priemones Sąjungos pramonė turėtų galėti padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungoje.

(166)

Šiuo atveju, atsižvelgiant būtent į 102 ir 103 konstatuojamąsias dalis, manoma, kad Sąjungos pramonės tikslinis pelnas turėtų būti pagrįstas pelnu, kuris buvo gautas, kai importo iš JAV apimtis buvo nežymi, t. y. 2008 ir 2009 m. vidutiniu ikimokestinio vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų, kuris tuo metu nebuvo ką tik pradėjęs veiklos, pelno dydžiu. Todėl manoma, kad 6,8 % apyvartos pelno dydis yra pagrįstas ir galėtų būti laikomas tinkamu mažiausiu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis gauti įprastomis prekybos sąlygomis, jei per TL nebūtų vykdyta žalingo dempingo.

(167)

Tuo remiantis buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina apskaičiuota prie atrinktų Sąjungos gamintojų nustatytos pardavimo kainos, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į faktinį pelną ir (arba) nuostolius per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno dydį.

(168)

Tuomet remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių JAV gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir per TL Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotų produktų nežalingos kainos palyginimu nustatyta, kiek reikia didinti kainą. Taigi visi šiuo palyginimu nustatyti skirtumai buvo išreikšti vidutinės bendros CIF importo vertės procentine dalimi.

(169)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam nagrinėjamam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Todėl visos muitų normos turėtų būti nustatytos pagal apskaičiuotus dempingo skirtumus.

(170)

Siūlomi galutiniai antidempingo muitai yra tokie:

(171)

Atsižvelgiant į tai, kad antidempingo muitas bus taikomas ir mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 10 % (v/v) masės bioetanolio, proporcingai jų bioetanolio kiekiui, manoma, kad siekiant, jog valstybių narių muitinės veiksmingai įgyvendintų priemones, būtų tikslinga muitą nustatyti kaip fiksuotą sumą, remiantis gryno bioetanolio kiekiu.

(172)

Šiame reglamente nurodyta antidempingo muito norma nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji atspindi padėtį, nustatytą tyrimo metu. Visoms bendrovėms taikomas visai šaliai apskaičiuotas muitas taikomas importuojamam JAV kilmės nagrinėjamajam produktui.

(173)

Pradžioje dėl pastebėtų greitų su nagrinėjamuoju produktu susijusių rinkos pokyčių buvo numatyta priemones taikyti tik 3 metus, tačiau gavus suinteresuotųjų šalių pastabų šis klausimas svarstytas iš naujo. Skundo pateikėjai ypač pabrėžė, kad šiuo etapu būtų per anksti manyti, kad rinkų struktūra labai keistųsi, nes perėjimas prie naujos kartos bioetanolio veikiausiai užtruks ir į jį šiame pasiūlyme nereikėtų atsižvelgti. Panašiai būtų per anksti spręsti, koks būtų tam tikrų dabar aptariamų reglamentavimo pasiūlymų rezultatas ir poveikis visiems rinkos veiklos vykdytojams. Išnagrinėjus šiuos argumentus nuspręsta, kad nereikėtų keisti pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto įprastinio priemonių galiojimo laikotarpio. Tačiau tokiu būdu neribojamos bet kurios suinteresuotosios šalies galimybės prašyti atlikti peržiūrą, jei pagal 11 straipsnio 3 dalį aplinkybės tam duoda pagrindą.

(174)

Komisija gavo skundo pateikėjo prašymų registruoti JAV kilmės importuojamą bioetanolį. Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importuojamiems produktams registruoti, kad vėliau tokiems importuojamiems produktams priemones būtų galima taikyti nuo minėtos registracijos pradžios dienos. Importuojami produktai gali būti registruojami, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti. Skundo pateikėjas nurodė, kad registracijos reikalavimas nustatytas atlikus lygiagretų antisubsidijų tyrimą dėl importuojamo JAV kilmės bioetanolio (14), todėl tokios sąlygos automatiškai įvykdytos.

(175)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad registracijos reikalavimas per lygiagrečiai atliktą antisubsidijų tyrimą nustatytas visiškai kitokiomis aplinkybėmis. Kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 771/2012 10 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant to, kad faktai dėl kompensacinio subsidijavimo ir dėl jo Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos tiriamuoju laikotarpiu buvo patvirtinti, Komisija nusprendė nenustatyti laikinųjų kompensacinių muitų, nes preliminariai nustatyta, kad pagrindinė per tiriamąjį laikotarpį galiojusi subsidijavimo schema nebetaikoma, t. y. pagal ją lengvatos nebebūtų teikiamos tuomet, kai būtų nustatytos laikinosios priemonės. Tačiau gauta įrodymų, kad JAV per artimiausius mėnesius atgaline data gali vėl pradėti taikyti pagrindinę subsidijavimo schemą, kuri, kaip nustatyta, buvo kompensuotina subsidija. Tokiu atveju Komisija mano, kad šio tyrimo metu turėtų turėti teisę nustatyti (ir prireikus surinkti) laikinuosius kompensacinius muitus. Todėl, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos teises tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, Komisija nusprendė muitinėms nurodyti registruoti importuojamą produktą. Šios ypatingos aplinkybės šiame antidempingo tyrime netaikomos,