25.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/6

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliojama reglamentu nustatyti pagalbos dydžio ribą, už kurią mažesnės pagalbos priemonės nelaikomos atitinkančiomis Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir dėl to joms netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas pranešimo reikalavimas.

(2)

Remdamasi tuo reglamentu, Komisija priėmė 2001 m. sausio 12 d. Reglamentą (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (3), kuriame vienam pagalbos gavėjui trejų metų laikotarpiui nustatoma 100 000 EUR riba. Iš pradžių tas reglamentas nebuvo taikomas žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros bei transporto sektoriams, nes tiems sektoriams buvo taikomos specialios taisyklės.

(3)

Žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose 2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (4) buvo nustatyta konkreti 3 000 EUR pagalbos, suteikiamos vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, suma, nes Komisijos patirtis parodė, kad galima tvirtinti, kad labai nedidelės šiuose sektoriuose suteiktos pagalbos sumos neatitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų sąlygų. Tai tas atvejis, kai ir individualių įmonių gautos pagalbos suma yra nedidelė ir bendra šiems sektoriams suteiktos pagalbos suma neviršija mažo gamybos vertės procentinio dydžio.

(4)

Dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant dabartines bendrąsias de minimis taisykles, manoma, kad tas taisykles būtina pakeisti. Todėl 2006 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (5). Tas reglamentas pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 69/2001, padidino bendrąją de minimis pagalbos ribą nuo 100 000 EUR iki 200 000 EUR, išplėtė reglamento taikymą žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriui ir nustatė naują 100 000 EUR de minimis ribą valstybės pagalbai kelių transporto sektoriuje.

(5)

Nesena patirtis taikant valstybės pagalbą žuvininkystės sektoriuje, ypač de minimis riba, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1860/2004, bei Gairės dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (6) parodė, kad konkurencijos iškraipymo pavojus, kurį kelia de minimis pagalba, yra mažesnis, nei buvo galima tikėtis remiantis 2004 m. prognozėmis.

(6)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, gali būti nustatyta, kad pagalba žuvininkystės sektoriaus įmonėms, neviršijanti 30 000 EUR ribos tam pačiam pagalbos gavėjui per trejus metus, kai visoms žuvininkystės sektoriaus įmonėms per trejus metus suteiktos pagalbos bendra suma neviršija maždaug 2,5 % žuvininkystės sektoriaus metinės produkcijos dydžio vertės, nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir (arba) neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės. Todėl reikėtų pažymėti, kad tokiai pagalbai netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Todėl metai, į kuriuos yra atsižvelgiama, yra atitinkamose valstybėse narėse apmokestinimo tikslais naudojami fiskaliniai metai. Santykinis trejų metų laikotarpis turėtų būti vertinamas etapais, kad kiekvieną kartą teikiant naują de minimis pagalbą būtų nustatytas bendras per atitinkamus fiskalinius metus ir per praėjusius dvejus fiskalinius metus suteiktos tokios pagalbos dydis.

(7)

Be to, suteikiant de minimis pagalbą, turėtų būti atsižvelgta į kitokio pobūdžio valstybės narės suteiktą valstybės pagalbą.

(8)

Neturėtų būti sudaromos galimybės šią nustatytą de minimis ribą viršijančią valstybės pagalbą išskirstyti į mažesnes dalis tam, kad jos patektų į šio reglamento taikymo sritį.

(9)

Remiantis principais, reglamentuojančiais pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, de minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo momentu, kai pagalbos gavėjas pagal nacionalinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti.

(10)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė, kad kai Bendrija teisės aktais įteisino bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės buvo įpareigotos nesiimti jokių priemonių, galinčių jam pakenkti arba nuo jo nukrypti (7). Šis principas taip pat taikomas žuvininkystės sektoriui. Dėl šios priežasties šio reglamento nuostatų nereikėtų taikyti pagalbai, kurios suma nustatoma pagal rinkai pateiktų produktų kainą ar kiekį.

(11)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas eksporto pagalbai arba de minimis pagalbai, kuri sudaro palankesnes sąlygas vietiniams nei importuotiems produktams. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, naudojamai platinimo tinklų kūrimui ir veikimui kitose šalyse finansuoti. Pagalba, teikiama dalyvavimo prekybos mugėse, mokymo arba konsultavimo paslaugų dėl naujo arba esamo gaminio pristatymo naujoje rinkoje išlaidoms padengti paprastai nelaikoma eksporto pagalba.

(12)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (8), nes gali kilti sunkumų nustatant tokioms įmonėms skiriamos pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

(13)

Atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, pagalba žvejybos pajėgumams didinti ir pagalba žvejybos laivams statyti ar pirkti neįeina į šio reglamento taikymo sritį, išskyrus pagalbą, skirtą modernizavimui virš pagrindinio denio, kaip tai apibrėžta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (9) 11 straipsnyje.

(14)

Siekiant skaidrumo, vienodo aiškinimo ir teisingo de minimis pagalbos ribos taikymo reikėtų, kad valstybės narės taikytų tą patį skaičiavimo metodą. Norint palengvinti šį skaičiavimą ir atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 nuostatas, reikėtų, kad pagalbos sumos, kurios nėra teikiamos finansinių subsidijų forma, būtų konvertuojamos į jų bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Apskaičiuojant skaidrios pagalbos subsidijos ekvivalentą, išskyrus subsidijas, mokamas dalimis, būtina remtis tokios pagalbos teikimo metu rinkoje vyraujančiomis palūkanų normomis. Siekiant vienodo, skaidraus ir paprasto valstybės pagalbos taisyklių taikymo, šiame reglamente rinkos palūkanų normos turėtų būti laikomos orientacinėmis palūkanų normomis, kurias, remdamasi objektyviais kriterijais, reguliariai nustato Komisija ir kurios yra skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba internete. Tačiau prie žemiausios normos gali reikėti pridėti papildomus bazinius punktus, atsižvelgiant į pateiktas garantijas arba su pagalbos gavėju susijusią riziką.

(15)

Siekiant skaidrumo, vienodų sąlygų taikymo ir veiksmingos stebėsenos, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai de minimis pagalbai. Skaidri pagalba yra tokia pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą galima tiksliai ex ante apskaičiuoti neatlikus rizikos įvertinimo. Tiksliai apskaičiuoti galima, pavyzdžiui, subsidijas, palūkanų normų subsidijas ir apribotą atleidimą nuo mokesčių. Pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcija, neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai visa valstybės injekcijos suma yra mažesnė negu nustatyta de minimis riba. Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (10) nurodyta pagalba neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas kapitalas neviršija de minimis ribos. Pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos metu rinkoje vyravusių palūkanų normomis.

(16)

Taikant šį reglamentą neatmetama galimybė, kad valstybės narės priimta priemonė gali nebūti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, remiantis kitu negu šiame reglamente nurodytu pagrindu tokiais atvejais, kaip antai kapitalo injekcijos, nes tokia priemonė priimta laikantis rinkos investuotojo principo.

(17)

Būtina užtikrinti garantijų schemų, nedarysiančių poveikio prekybai ar neiškreipsiančių konkurencijos, ir apie kurias turima pakankamai duomenų patikimai bet kokiam poveikiui įvertinti, teisinį aiškumą. Todėl šiuo reglamentu bendroji 30 000 EUR vienam pagalbos gavėjui de minimis riba turėtų būti keičiama nuo garantijos priklausančia riba, pagrįsta tokios individualios paskolos pagrindinės garantijos suma. Ši konkreti riba turi būti apskaičiuota remiantis metodologija, kuri naudojama vertinti valstybės pagalbos sumai, įtrauktai į garantijų schemas, padengiančias paskolas perspektyvioms įmonėms. Nuo garantijos priklausančiai ribai apskaičiuoti naudojama metodologija ir duomenys neturėtų apimti Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti nurodytų sunkumus patiriančių įmonių. Todėl ši konkreti riba neturėtų būti taikoma individualiai ad hoc pagalbai, nepatenkančiai į garantijos schemos taikymo sritį, sunkumus patiriančioms įmonėms teikiamai pagalbai arba garantijoms, teikiamoms pagrindiniams sandoriams, kurie nelaikomi paskola, pavyzdžiui, garantijos kapitalo sandoriams. Konkreti riba turėtų būti nustatoma pagal tai, kad atsižvelgiant į 13 % ribos normą (galutinis įsipareigojimų nevykdymo santykis), atspindinčią garantijų schemų blogiausią atvejį Bendrijoje, 225 000 EUR sudarančios garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti prilygintas šiame reglamente nustatytai de minimis ribai. Ši konkreti riba turėtų būti taikoma tik garantijoms, dengiančioms iki 80 % pagrindinės paskolos.

(18)

Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos teikimo taisyklių, ir ypač, kad pagalba, teikiama pagal de minimis pagalbos taisykles, atitiktų tokios pagalbos teikimo sąlygas. Remiantis Sutarties 10 straipsniu, valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties įgyvendinimą, sukurdamos reikalingą mechanizmą, užtikrinantį, kad bendra pagal de minimis taisyklę suteiktos pagalbos suma neviršytų 30 000 EUR ribos tam pačiam pagalbos gavėjui arba, remiantis valstybės narės žuvininkystės sektoriuje pagamintos produkcijos verte per trejus fiskalinius metus, Komisijos nustatytos bendros ribos. Todėl reikėtų, jog teikdamos de minimis pagalbą valstybės narės informuotų atitinkamą įmonę apie pagalbos sumą ir kad pagalba yra de minimis, darydamos nuorodą į šį reglamentą. Be to, prieš skiriant tokią pagalbą, atitinkama valstybė narė turėtų gauti iš įmonės deklaraciją apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą per tuos fiskalinius metus ir praėjusius dvejus fiskalinius metus, ir nuodugniai patikrinti, kad suteikus naują de minimis pagalbą, nebūtų viršijamos de minimis nustatytos ribos. Alternatyvus būdas užtikrinti, kad nustatytų ribų būtų tinkamai laikomasi, galėtų būti centrinio registro priemonės.

(19)

Siekiant aiškumo ir esant skirtingo dydžio de minimis pagalbos ribai žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriuose, reikėtų priimti specialų tik žuvininkystės sektoriui taikomą reglamentą, o Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(20)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, pirmiausia į tai, kaip dažnai reikia persvarstyti valstybės pagalbos politiką ir ypač į reglamentų (EB) Nr. 1998/2006 bei (EB) Nr. 1860/2004 taikymo laikotarpius, šio reglamento galiojimo laiką reikėtų apriboti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiamas šešių mėnesių pritaikymo laikotarpis dėl de minimis pagalbos, kuriai buvo taikomas šis reglamentas. Dėl teisinio aiškumo reikėtų paaiškinti šio reglamento poveikį suteiktai pagalbai dar prieš jam įsigaliojant,

a)

pagalbą, kurios suma nustatoma pagal rinkai pateiktų produktų kainą ar kiekį;

b)

pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitoms su eksporto veikla susijusioms einamosioms išlaidoms;

c)

pagalbą, kuria siekiama, kad būtų naudojamos vietinės, o ne importuotos prekės;

d)

pagalbą žvejybos pajėgumams, išreikštiems talpa ar galia, didinti, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnio n punkte, išskyrus pagalbą modernizavimui virš pagrindinio denio, kaip tai numatyta to reglamento 11 straipsnio 5 dalyje;

e)

pagalbą žvejybos laivams pirkti ar statyti;

f)

pagalbą, skirtą sunkumus patiriančioms įmonėms.

a)

žuvininkystės sektoriaus įmonės – tai įmonės, užsiimančios žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba;

b)

žuvininkystės produktai – tai Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 (11) 1 straipsnyje išvardyti produktai;

c)

gamyba ir prekyba – tai visos operacijos, įskaitant paruošimą, apdorojimą, gamybą, paskirstymą nuo iškrovimo ar sugavimo iki galutinio produkto.

a)

pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos metu rinkoje vyravusių palūkanų normomis;

b)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcija, nėra laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai visa valstybės injekcijos suma neviršija nustatytos de minimis ribos;

c)

pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės, nėra laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas valstybės kapitalas neviršija de minimis ribos;

d)

pagalba grąžintinomis avansinėmis išmokomis nelaikoma skaidria, jei bendra grąžintinų avansinių išmokų suma yra didesnė už šiame reglamente nurodytą ribą;

e)

pagal garantijos schemą teikiama individuali pagalba įmonėms, kurios nėra sunkumus patiriančios įmonės, yra laikoma de minimis pagalba, kai paskolos dalis, kuriai suteikiama garantija pagal tokią schemą, neviršija 225 000 EUR vienai įmonei. Jeigu pagrindinės paskolos garantijos dalis sudaro tik atitinkamą šios ribos dalį, laikoma, kad tos garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas atitinka 2 dalyje nustatytos taikytinos ribos tą pačią dalį. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos.

a)

pavadinime žodžiai „ir žuvininkystės sektoriuose“ pakeičiami žodžiu „sektoriuje“;

b)

1 straipsnyje žodžiai „žemės ūkio ar žuvininkystės sektoriuose“ pakeičiami žodžiais „žemės ūkio sektoriuje“;

c)

2 straipsnyje:

d)

3 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa išbraukiama;

e)

4 straipsnio 2 dalyje žodžiai „atitinkamai“, „ir žuvininkystei“ išbraukiami;

f)

4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje žodžiai „ar žuvininkystės“ išbraukiami;

g)

II priedas išbraukiamas.