18.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/83

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu. Strategija yra orientuota į tas svarbias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

remdamasi Komisijos pasiūlymais, 2015 m. liepos 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių, o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3). Abejos gairės kartu sudaro integruotas gaires, ir į jas valstybių narių buvo paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2014 m. liepos 8 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Nyderlandų 2014 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl atnaujintos 2014 m. Nyderlandų stabilumo programos. 2014 m. lapkričio 28 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (5) Komisija pateikė nuomonę dėl Nyderlandų 2015 m. biudžeto plano projekto;

(4)

2014 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2015 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Nyderlandai yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5)

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, pagal kuriuos reikia skatinti investuoti, intensyviau vykdyti struktūrines reformas ir vykdyti atsakingą augimui palankų fiskalinį konsolidavimą;

(6)

2015 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė 2015 m. Nyderlandų ataskaitą. Joje įvertinta Nyderlandų pažanga įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. priimtas šaliai skirtas rekomendacijas. Į šalies ataskaitą įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai. Komisijai atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Nyderlanduose yra susidaręs makroekonominis disbalansas, dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų ir kurį reikia stebėti. Išlieka rizika, susijusi su didele privačiojo sektoriaus skola, kuriai turi būti skiriamas dėmesys, nors neseniai pradėtos taikyti priemonės padeda būsto rinkai atsigauti ir padės pažaboti hipotekos paskolų augimą. Nors didelį dabartinį einamosios sąskaitos perviršį iš dalies lėmė ekonomikos struktūrinės ypatybės, pensijų ir mokesčių sistemų struktūra gali būti neefektyvaus kapitalo paskirstymo šaltinis;

(7)

2015 m. balandžio 30 d. Nyderlandai pateikė 2015 m. nacionalinę reformų programą ir 2015 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų tarpusavio sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(8)

šiuo metu Nyderlandams taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. 2015 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja laipsniškai sumažinti nominalų deficitą iki 1,8 % BVP 2015 m. ir toliau jį mažinti iki 0,7 % BVP 2018 m. Per visą programos laikotarpį Vyriausybė ketina laikytis vidutinio laikotarpio tikslo, t. y. 0,5 % BVP struktūrinio deficito. Stabilumo programoje numatoma, kad 2015 m. valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP pasieks aukščiausią tašką – 68,8 %, o po to palaipsniui mažės ir 2018 m. sieks 66,1 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Remiantis Komisijos 2015 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas atitiks vidutinio laikotarpio tikslą ir 2015 m. bus -0,3 % BVP, o 2016 m. sieks -0,4 % BVP. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2015 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad, kaip tikimasi, Nyderlandai laikysis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Atsižvelgiant į švietimo rezultatus, akademinius pasiekimus ir ekonominės plėtros lygį, valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, 2013 m. siekusios 0,84 % BVP, yra mažos. Vyriausybės išlaidos šioje srityje nuo 2014 m. mažėja, o privačios MTTP išlaidos išlieka nedidelės. Nyderlandų ekonomikos ilgalaikio augimo potencialas būtų padidintas perorientavus viešąsias išlaidas į inovacijų ir mokslinių tyrimų sritį, visų pirma fundamentinius tyrimus, ir įgyvendinus bendrąją privačių investicijų į MTTP skatinimo politiką;

(9)

pagrindinis uždavinys susijęs su padėtimi būsto rinkoje, kur per keletą dešimtmečių nusistovėjęs nelankstumas ir iškreipiamosios paskatos daro įtaką būsto finansavimo ir atskirų sektorių taupymo modeliams. Namų ūkių tendenciją bendrąjį hipotekinį įsiskolinimą didinti užstatant būstą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad taikomos ilgalaikės fiskalinės paskatos, visų pirma visiškas hipotekos palūkanų atskaitymas iš mokėtinų mokesčių. Nuo 2012 m. įgyvendinta įvairių priemonių, kuriomis iš dalies sprendžiama šių paskatų problema. Kai kurios iš jų susijusios su būsto finansavimo fiskalinio vertinimo koregavimu. Laipsniški veiksmai, kuriais siekiama riboti galimybę hipotekos palūkanas atskaityti iš mokėtinų mokesčių ir didinti amortizavimo paskatas, turi pagrindo. Tačiau ši priemonė galėtų būti įvedama greičiau, kad smarkiau paveiktų amortizavimo tendencijas. Didelė mokesčių paskata investuoti į neproduktyvų turtą išliks. 100 % kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis, kurį reikia pasiekti 2018 m., vis dar aukštas. Nuomos rinką varžo reglamentavimas ir tai, kad yra labai didelis socialinio būsto sektorius, kuriam taip pat būdinga ilgų rezervo sąrašų problema. Nustatyta labiau pajamomis grindžiama nuomos diferenciacija socialinio būsto sektoriuje yra žingsnis reikiama kryptimi, bet jo poveikis ribotas. Pagal naują įstatymą būsto įmonėms reikės atskirti bendros ekonominės svarbos veiklą (t. y. socialinį būstą) nuo kitos veiklos. Kol kas neaišku, ar tai padės pasiekti numatytą tikslą, t. y. perorientuoti socialinį būstą į tuos gyventojus, kuriems jo reikia, ir užtikrinti prieinamą socialinį būstą palankių sąlygų neturintiems asmenims, negalintiems būsto įsigyti rinkos sąlygomis;

(10)

ilgalaikis pensijų sistemos tvarumas buvo padidintas. Nyderlandai ne tik laipsniškai ilgina teisės aktais nustatytą pensinį amžių nuo 65 metų 2012 m. iki 67 metų 2021 m. bei jį susieja su tikėtina gyvenimo trukme paskui, bet ir yra patvirtinę išsamias reformas, kuriomis siekiama pertvarkyti privačiai finansuojamą pensijų sistemos pakopą ir ilgalaikės priežiūros sistemą. Pensijų fondų finansų priežiūra pagerinta, o sistemos atsparumas finansiniams sukrėtimams padidintas. Šiuos veiksmus papildo sėkmingai įgyvendintos reformos, kuriomis vyresnio amžiaus darbuotojai skatinami dirbti ilgiau. Ilgalaikės priežiūros reformomis atsakomybė perduota savivaldybėms, kartu sumažintos bendros išlaidos ir dėmesys sutelktas į veiksmingumo didinimą. Ilgalaikės priežiūros kokybę ir prieinamumą reikia stebėti;

(11)

likusios spręstinos problemos – tai tinkamo išlaidų ir rizikos pasidalijimo tarp tos pačios kartos asmenų ir tarp kartų užtikrinimas kitomis priemonėmis, nei taikant priimtas indeksavimo ir finansinio rezervo taisykles (finansų vertinimo sistema), visų pirma mažinant asmenų, kurių profesinis gyvenimas tik prasideda, mokamas įmokas. Namų ūkiams paskirstyti savo finansus ekonomikos augimui palankiu būdu padėtų sustiprintas antrosios pakopos pensijų sistemos įmokų aktuarinis teisingumas;

(12)

2014 m. priimta išsamia užimtumo apsaugos teisės aktų reforma siekiama didinti darbo jėgos aktyvumo lygį ir judumą. Fiskalinės paskatos nedirbti sumažintos. Parlamento priimtais teisės aktais nustatyta galimybė numatyti kvotą tuo atveju, kai darbdaviams nepavyksta užtikrinti tiek papildomų darbo vietų neįgaliesiems, kiek jie patys buvo įsipareigoję užtikrinti. Šių priemonių poveikį įmanoma visapusiškai įvertinti tik jas įgyvendinus. Būtina imtis papildomų priemonių, siekiant į darbo rinką integruoti asmenis, esančius darbo rinkos paribyje, įskaitant migrantų kilmės asmenis;

(13)

kalbant apie privalomąsias nemokestines įmokas, darbo mokesčių pleištas Nyderlanduose smarkiai viršija ES vidurkį, tad esama galimybių perorientuoti mokesčius į mažiau ekonomikos augimui kenkiančius veiksnius. Numatoma mokesčių reforma padėtų didinti darbo jėgos aktyvumo lygį. Po priėmimo būtina atidžiai stebėti šios reformos poveikį;

(14)

vykdant Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Nyderlandų ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2015 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įvertino veiksmus, kurių Nyderlandai ėmėsi atsižvelgdami į ankstesniais metais šaliai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Nyderlandų politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos įgyvendinant Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose;

(15)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir mano (6), kad Nyderlandai laikosi Stabilumo ir augimo pakto;

(16)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose;

(17)

vykdant Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Nyderlandai, kaip šalis, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Siekiant atsispirti viešųjų MTTP išlaidų mažėjimo tendencijai ir didinti ekonomikos augimo potencialą, perorientuoti viešąsias išlaidas į investicijų į MTTP rėmimą ir siekti užtikrinti privačiųjų MTTP srities išlaidų didinimo pagrindines sąlygas.

2.

Stiprėjant ekonomikos atsigavimui, spartinti pastangas riboti galimybę hipotekos palūkanas atskaityti iš mokėtinų mokesčių, kad būtų sumažintos mokesčių paskatos investuoti į neproduktyvų turtą. Numatyti labiau į rinką orientuotą nuomojamų būstų kainų nustatymo mechanizmą, o socialinio būsto nuomos kainą dar labiau susieti su namų ūkių pajamomis.

3.

Mažinti asmenų, kurių profesinis gyvenimas tik prasideda, įmokų antrosios pakopos pensijų sistemai lygį.