18.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/80

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu. Strategija yra orientuota į tas svarbias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

remdamasi Komisijos pasiūlymais, 2015 m. liepos 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių, o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2). Abejos gairės kartu sudaro integruotas gaires, ir į jas valstybių narių buvo paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2014 m. liepos 8 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2014 m. Maltos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl atnaujintos 2014 m. Maltos stabilumo programos. 2014 m. lapkričio 28 d., vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (4), Komisija pateikė savo nuomonę dėl Maltos 2015 m. biudžeto plano projekto;

(4)

2014 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2015 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (5), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Malta nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių bus rengiama nuodugni apžvalga;

(5)

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, pagal kuriuos reikia skatinti investuoti, intensyviau vykdyti struktūrines reformas ir vykdyti atsakingą augimui palankų fiskalinį konsolidavimą;

(6)

2015 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė 2015 m. šalies ataskaitą dėl Maltos. Joje įvertinta Maltos pažanga įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. priimtas šaliai skirtas rekomendacijas;

(7)

2015 m. balandžio 17 d. Malta pateikė 2015 m. nacionalinę reformų programą, o 2015 m. balandžio 30 d. – 2015 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų tarpusavio sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(8)

2015 m. birželio mėn. nutraukus perviršinio deficito procedūrą, šiuo metu Maltai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis (6). 2015 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja laipsniškai sumažinti nominalų deficitą iki 1,6 % BVP 2015 m. ir toliau jį mažinti iki 0,2 % BVP 2018 m. Remiantis Komisijos 2015 m. pavasario prognoze galima laikyti, kad 2014 m. perviršinis deficitas buvo panaikintas. Pagal stabilumo programą Vyriausybė planuoja vidutinio laikotarpio tikslą, kuris yra struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas, pasiekti 2019 m., t. y. praėjus vieniems metams po programos laikotarpio. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP laipsniškai sumažės iki 61,2 % BVP 2018 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Kyla rizika, kad ir 2015 m., ir 2016 m. bus šiek tiek nukrypta nuo 0,6 % BVP reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Prognozuojama, kad 2015 m. struktūrinio balanso pagerėjimas bus 0,1 % BVP mažesnis už reikalaujamą. Nors 2016 m. numatomas koregavimas atitinka reikalavimą, 2015 ir 2016 m. vertinant kartu egzistuoja tam tikro nuokrypio rizika. Priemonės, kurias taikant būtų pasiekti planuojami deficito tikslai po 2016 m., nėra pakankamai išsamiai išdėstytos. Todėl 2015 ir 2016 m. metais reikės papildomų priemonių. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2015 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad, kaip tikimasi, Malta iš esmės laikysis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

(9)

ilguoju laikotarpiu Maltos viešųjų finansų tvarumui kyla rizika, visų pirma atsižvelgiant į numatomą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą.Jau priimtas sprendimas pensijų sistemoje ilginti teisės aktais nustatytą pensinį amžių įgyvendinamas labai lėtai, taip pat nėra konkrečios sąsajos tarp teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ir tikėtinos gyvenimo trukmės. Savo pensijų sistemos problemoms spręsti Malta ėmėsi darbo rinkos priemonių ir įvedė trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, taip pat nacionalinėje reformų programoje paskelbė apie papildomas politikos priemones, tačiau priemonės, kuriomis būtų siekiama gerokai padidinti sistemos tvarumą ir adekvatumą, dar turi būti paskelbtos ir įgyvendintos. Siekiant kuo labiau padidinti sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą ir kartu užtikrinti jos finansinį tvarumą, pradėta įgyvendinti 2014 m. nacionalinės sveikatos sistemos strategija. Tai reikia stebėti;

(10)

Malta ėmėsi priemonių, kurių tikslas – padėti gyventojams derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą: visų pirma taikomos fiskalinės paskatos, nuolat teikiamos nemokamos vaikų priežiūros centrų paslaugos ir nustatomos lanksčios darbo sąlygos. Tačiau padidėjusi neoficialios ilgalaikės priežiūros paklausa ir tinkamų įgūdžių trūkumas gali trukdyti vyresnio amžiaus moterims darbo rinkoje ieškoti darbo. 2014 m. birželio mėn. paskelbta nacionalinė raštingumo strategija ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo strategija. Taip pat tęsiamas darbas siekiant švietimo rezultatus suderinti su darbo rinkos poreikiais, tačiau apčiuopiamų rezultatų dar reikės palaukti;

(11)

imtasi priemonių nustatyti rizikos kapitalo fondų naudojimo sistemą ir sudaryti geresnes sąlygas patekti į kapitalo rinkas, visų pirma peržiūrint veiklos pradėjimo schemą Malta Enterprise ir paskelbiant parengiamojo etapo investicijų programą. Taip pat tęsiami plėtros banko steigimo darbai. Tai reikia stebėti;

(12)

Maltos pastangos supaprastinti mokesčių surinkimo sistemą ir taip kovoti su mokesčių slėpimu ir skatinti vykdyti mokestines prievoles yra žingsniai teisinga linkme. Vykdant šį darbą būtina imtis konkrečių priemonių, kurios paskatintų sparčiau diegti elektronines mokėjimo priemones;

(13)

įvedus privalomus e. viešuosius pirkimus ir sustiprinus atitinkamus Vyriausybės departamentus labai sutrumpinta viešųjų pirkimų procedūrų trukmė. Ji bus dar labiau sutrumpinta įgyvendinus paskelbtas priemones, visų pirma susijusias su papildomų darbuotojų įdarbinimu ir sekimo sistemos taikymu. Maltos ekonomikoje svarbus vaidmuo tenka transporto išlaidoms. Neseniai pradėta transporto reforma, tačiau Vyriausybė dar turi pateikti visapusišką transporto strategiją;

(14)

nacionalinėje reformų programoje, palyginti su šalies ataskaita, nurodyta papildomų priemonių, kuriomis siekiama reformuoti teisingumo sistemą. Taigi Malta padarė tam tikrą pažangą atsižvelgdama į 2014 m. šaliai skirtą rekomendaciją didinti teismų sistemos efektyvumą. Taip pat baigiamas rengti įstatymo projektas. Kai jis įsigalios ir bus įgyvendintas, teismų sistema turėtų tapti dar veiksmingesnė, visų pirma dėl teismo procedūrų skaitmeninimo ir skatinimo naudoti alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus;

(15)

vykdant Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Maltos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2015 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įvertino veiksmus, kurių Malta ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Maltos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose;

(16)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (7) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(17)

vykdant Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (8). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Malta taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Panaikinus perviršinį deficitą užtikrinti 0,6 % BVP fiskalinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo 2015 m. ir 2016 m.

2.

Imtis priemonių gerinti pagrindinius gebėjimus ir toliau mažinti mokyklos nebaigimo atvejų skaičių, skatinant mokytojų tęstinį profesinį tobulinimąsi.

3.

Užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, tęsti šiuo metu vykdomą pensijų reformą, pavyzdžiui, paspartinant jau priimtą teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ilginimo procesą ir nuosekliai susiejant jį su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais.

4.

Pagerinti mažųjų ir labai mažų įmonių galimybes gauti finansavimą, visų pirma naudojant ne bankų priemones.