31.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 161/72

A.

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, remdamasis nuo 1970 m. gruodžio 17 d. sprendimo Internationale Handelsgesellschaft  (2) ir 1974 m. gegužės 14 d. sprendimo Nold  (3) nusistovėjusia teismo praktika, konstatavo, kad pagrindinės teisės sudaro neatsiejamą dalį bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Teismas,

B.

kadangi vykdydamas šiuos savo įgaliojimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vadovaujasi visoms valstybėms narėms bendromis konstitucinėmis tradicijomis ir tarptautinėmis žmogaus teisių apsaugos sutartimis, prie kurių yra prisijungusios valstybės narės, kaip antai EŽTK,

C.

kadangi 1993 m. Mastrichte pasirašyta Europos Sąjungos sutartimi šios teismo praktikos esmė įtraukta į pirminę teisę,

D.

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas skiria ypatingą dėmesį Europos žmogaus teisių teismo praktikos raidai, ir tai rodo didėjantis sprendimų, kuriuose pateikiamos nuorodos į EŽTK nuostatas,

E.

kadangi Europos žmogaus teisių teismas iš principo vadovaujasi prezumpcija, kad Sąjungos valstybių narių veikla atitinka EŽTK nuostatas, kai valstybė narė tik įgyvendina Europos Sąjungos teisę,

F.

kadangi savo 1996 m. kovo 28 d. pateiktoje nuomonėje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Europos Bendrija negalėjo prisijungti prie EŽTK, prieš tai iš dalies nepakeitus Sutarties, nes bendrija neturėjo aiškių ar numanomų įgaliojimų tai padaryti,

G.

kadangi prisijungiant turi būti laikomasi Lisabonos sutartyje ir jos protokoluose nustatytų ribų ir, visų pirma, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies bei Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 8; kadangi šios nuostatos reiškia ne tik galimybę Sąjungai prisijungti prie sutarties, bet ir Sąjungos institucijų pareigą imtis atitinkamų veiksmų, kadangi susitarimu dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽTK turi būti išlaikomi konkretūs Europos Sąjungos ypatumai ir Europos Sąjungos teisės ypatumai,

H.

kadangi sudarius Protokolą Nr. 14, kuriuo iš dalies keičiama EŽTK, Sąjunga įgijo galimybę prisijungti prie EŽTK valstybių narių, kurios jau yra EŽTK šalys, vardu, ir kadangi dėl prisijungimo sąlygų ir tvarkos turi susitarti Sąjunga ir valstybės narės, kurios jau yra EŽTK šalys, prisijungimo metu,

I.

kadangi šiame susitarime taip pat turėtų būti aptarti administraciniai ir techniniai klausimai, pavyzdžiui, principas dėl Sąjungos įnašo prisidedant prie Europos žmogaus teisių teismo veiklos išlaidų padengimo; kadangi reikia numatyti Europos žmogaus teisių teismo autonominio biudžeto sukūrimą, siekiant palengvinti atitinkamų įnašų nustatymą,

J.

kadangi prisijungdama prie EŽTK Sąjunga bus įtraukta į šios konvencijos pagrindinių teisių apsaugos sistemą ir galės naudotis vidinę šių teisių apsaugą, kurią užtikrina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, papildančia išorine tarptautinio pobūdžio apsaugos institucija,

K.

kadangi EŽTK plėtojama ne tik papildomais protokolais, bet ir kitomis konvencijomis, chartijomis, susitarimais ir todėl yra nuolat plėtojama žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos sistema,

1.

pabrėžia šias pagrindines priežastis, dėl kurių Sąjunga turėtų prisijungti prie EŽTK:

2.

primena, kad prisijungimas, pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį ir protokolą Nr. 8, nenumato jokių Sąjungos galių išplėtimo, nesukuria bendrosios Sąjungos kompetencijos žmogaus teisių srityje, be to, remiantis Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalimi ir 6 straipsnio 3 dalimi, turi būti išlaikytos valstybių narių konstitucinės tradicijos ir tapatybė;

3.

tvirtina, kad pagal Lisabonos sutarties protokolo Nr. 8 2 straipsnį Sąjungos prisijungimu prie EŽTK turėtų būti užtikrinama, kad susitarimas nedarytų poveikio valstybių narių ypatingai vidaus padėčiai EŽTK ir jos protokolų bendrai paėmus atžvilgiu, taip pat galimų nukrypstančių priemonių ir išlygų, kurias numatė konkrečios valstybės narės, atžvilgiu, ir tokios aplinkybės neturėtų daryti poveikio Sąjungos pozicijai EŽTK atžvilgiu;

4.

pažymi, kad EŽTK sistema buvo papildyta daugeliu papildomų protokolų, susijusių su teisių, kurių neapima EŽTK, apsauga, ir rekomenduoja Komisijai suteikti įgaliojimus taip pat derėtis dėl prisijungimo prie visų protokolų, susijusių su teisėmis, kurios atitinka Pagrindinių teisių chartijos teises, ir siūlo tai padaryti neatsižvelgiant į tai, ar juos ratifikavo Europos Sąjungos valstybės narės;

5.

pabrėžia, kad, turint mintyje, jog ES prisijungimas prie EŽTK yra nevalstybinio subjekto prisijungimas prie valstybėms sukurtos teisinės priemonės, Europos Sąjungos prisijungimas prie konvencijos turėtų vykti nekeičiant konvencijos požymių ir stengiantis kuo mažiau pakeisti jos teismų sistemą; mano, kad siekiant užtikrinti bylų šalių iš ES ir trečiųjų šalių interesus, pirmenybę svarbu teikti tokioms prisijungimo sąlygoms, kurios mažiausiai veiks Europos žmogaus teisių teismo darbą;

6.

pabrėžia, kad, šalia politinio įsipareigojimo, itin svarbu į pagrindinius techninius klausimus rasti tinkamus atsakymus ir sprendimus, kad ES prisijungimu prie EŽTK būtų galima pasinaudoti siekiant naudos piliečiams; atkreipia dėmesį į tai, kad neišspręsti ir neaiškūs aspektai gali sukelti painiavos ir grėsmės pačiam prisijungimo prie Konvencijos tikslui; vis dėlto pabrėžia, kad techninės kliūtys neturėtų vėlinti proceso;

7.

pabrėžia, kad prisijungdama prie EŽTK Sąjunga netampa Europos Tarybos nare, bet tam tikras Sąjungos dalyvavimas EŽTK organuose yra būtinas, kad būtų užtikrinta gera Sąjungos integracija į konvencijos sistemą, ir todėl Sąjunga turėtų joje turėti tam tikras teises, visų pirma:

8.

mano, kad prisijungiant prie EŽTK valstybės narės tarp savęs ir abipusiuose santykiuose su Sąjunga turėtų įsipareigoti nesikreipti dėl padaryto tarpvalstybinio nuostatų pažeidimo pagal EŽTK 33 straipsnį, kai veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kreipiamasi, patenka į Europos Sąjungos teisės taikymo sritį, kadangi tai prieštarautų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 344 straipsniui;

9.

mano, kad didžiausia ES prisijungimo prie EŽTK pridėtinė vertė yra ta, kad asmenys galės kreiptis į teismą dėl veiksmų, kurių imasi Sąjungos institucijos ar valstybės narės, įgyvendindamos ES teisės aktus, ir kad todėl bet koks fizinio ar juridinio asmens pareiškimas dėl Sąjungos institucijos ar organo veiksmo ar pažeidimo turi būti nukreiptas išskirtinai prieš ją pačią; taip pat bet koks skundas, kurio pagrindas yra priemonė, kuria valstybė narė įgyvendina Sąjungos teisę, turi būti nukreiptas iškirtinai prieš valstybę narę, nepažeidžiant principo, kad, esant kokiai nors abejonei dėl atsakomybės pasidalijimo būdo, pareiškimas gali būti pateiktas vienu metu prieš Sąjungą ir valstybę narę;

10.

mano, kad stengiantis išnaudoti visas įmanomas vidaus teisinės gynybos priemones, atsižvelgiant į EŽTK 35 straipsnį, pareiškėjas turi būti išnaudojęs atitinkamos valstybės teismines priemones ir galimybę kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Liuksemburgo teismą; ši sąlyga laikoma įvykdyta, kai nacionalinis teismas, gavęs pareiškėjo prašymą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo, nemano, kad tikslinga atlikti šią procedūrą;

11.

pabrėžia, kad ES prisijungus prie Europos žmogaus teisių konvencijos gali pasirodyti, kad kai kurios bylos patenka į abiejų – Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo – teismų jurisdikciją ir nurodo, kad turėtų būti neleidžiama tokias bylas iškelti dviejuose teismuose;

12.

mano esant tinkama, kad, siekiant tinkamai vykdyti teisingumą ir nepažeidžiant EŽTK 36 straipsnio 2 dalies, visose Europos žmogaus teisių teisme iškeltose bylose prieš valstybę narę, galinčiose iškelti Sąjungos teisės klausimų, Sąjunga galėtų dalyvauti kaip viena iš atsakovų ir kad visose bylose iškeltose Sąjungai, tokiomis pat sąlygomis, kiekviena valstybė narė galėtų dalyvauti kaip viena iš atsakovų; ši galimybė turi būti aiškiai ir pakankamai išsamiai nustatyta pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties nuostatas;

13.

bendro atsakovo instituto patvirtinimas neturėtų užkirsti kelio kitoms netiesioginėms teisėms, nurodytoms EŽTK (36 straipsnio 1 dalis), pvz., Sąjungos teisei įsitraukti į bylą kaip trečiajai šaliai visais atvejais, kai ES piliečiai pateikia skundą;

14.

mano, kad atsižvelgiant į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas pripažino ne teritorinį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymą, Europos Sąjunga turi stengtis visapusiškai vykdyti šį įsipareigojimą savo išorės santykiuose ir veikloje;

15.

mano, kad būtų neišmintinga įforminti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo santykius įvedant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą pastarajame teisme arba įsteigiant organą ar grupę, kurie priimtų sprendimą, kai vienas iš teismų numato priimti EŽTK interpretaciją, neatitinkančią kito teismo interpretacijos; taigi primena Europos Sąjungos sutarties Deklaraciją Nr. 2 dėl 6 straipsnio 2 dalies, kurioje pažymima, kad tarp Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo vyksta nuolatinis dialogas, o Sąjungos prisijungimas prie EŽTK šį dialogą galėtų sustiprinti;

16.

aiškiai suvokia, kad Europos žmogaus teisių teismas gali rasti pažeidimą byloje, kurioje sprendimą jau yra priėmęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir pabrėžia, kad tai jokiu būdu nekelia abejonių dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo patikimumo kaip pagrindinio ES teismų sistemos teisėjo;

17.

pabrėžia, kad prisijungus prie EŽTK, ši konvencija nustatys būtiniausios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Europoje apsaugos standartus, kurie iš esmės būtini tais atvejais, kai pagal EŽTK suteikiama apsauga yra viršesnė už suteikiamą ES; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal EŽTK didinama Chartijoje įtvirtintų teisių, kurioms taikoma konvencija, apsauga ir kad Chartijoje įtvirtinamos kitos teisės ir principai, kurie įtraukti ne į EŽTK, bet į ją papildančius protokolus ir susijusias priemones;

18.

primena, kad pagarbos žmogaus teisėms – pamatinės ES vertybės, įtvirtintos jos steigimo sutartyje, – skatinimas yra bendras jos santykių su trečiosiomis šalimis pagrindas; todėl laikosi nuomonės, kad minėtasis prisijungimas padės sustiprinti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir padidins pasitikėjimą Sąjunga bendraujant su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais; be to, pabrėžia, kad vienodas ir visapusiškas Pagrindinių teisių chartijos taikymas ES lygmeniu yra taip pat labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų pasitikima Europos Sąjunga šiame dialoge;

19.

pažymi, kad EŽTK atlieka svarbų vaidmenį interpretuojant Pagrindinių teisių chartiją, kadangi teisės, užtikrinamos chartijos ir atitinkančios teises, pripažįstamas EŽTK, turi būti interpretuojamos pagal pastarąją, ir kad pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 3 dalį EŽTK yra įkvėpimo šaltinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui formuluojant bendruosius Sąjungos teisės principus; taip pat pažymi, kad pagal 53 EŽTK straipsnį jokia konvencijos nuostata negali būti suprantama kaip ribojanti ar neigiamai veikianti teises, pripažįstamas Pagrindinių teisių chartijos, todėl pastaroji išlaiko visą teisinę galią;

20.

pabrėžia EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos svarbą kuriant dabartinių ir būsimų ES veiksmų piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityse teisinę sistemą ir gaires, ypač turint mintyje tai, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir patvirtinus Stokholmo programą pradedama vykdyti naujų formų integracija ir derinimas, susiję su piliečių laisvėmis, teisingumu ir vidaus reikalais;

21.

pabrėžia, kad prisijungimas prie konvencijos visų pirma padės kurti darnesnę žmogaus teisių sistemą Europos Sąjungoje; mano, kad prisijungimas prie konvencijos sustiprins piliečių pasitikėjimą ES žmogaus teisių apsaugos srityje – užtikrins visapusę ir veiksmingą pagarbą pagrindinėms teisėms visais ES teisės normų vykdymo atvejais;

22.

pabrėžia, kad prisijungus prie konvencijos gali būti, jog Europos žmogaus teisių teismui sprendžiant su EŽTK susijusius klausimus jo kompetencija negalės būti užginčyta remiantis ES teisės vidaus struktūra; taip pat pabrėžia, kad Europos žmogaus teisių teismo kompetencija neturi apsiriboti tik Europos piliečiais ar geografine Europos Sąjungos teritorija (pvz., kai kalbama apie misijas ar delegacijas);

23.

pažymi, kad ES prisijungus prie EŽTK, atsiras dar viena žmogaus teisių apsaugos priemonė – galimybė pateikti skundą Europos žmogaus teisių teismui dėl kurios nors iš ES institucijų arba valstybių narių veiksmų arba neveikimo įgyvendinant ES teisės normas srityje, kurią kartu reglamentuoja ir EŽTK; tačiau pabrėžia, kad tai nekeičia dabartinės Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijos sistemos ir Europos žmogaus teisių teismo sistemos, ir kad prieš teikiant bet kokį skundą pirma turės būti įvykdytas reikalavimas išnaudoti visas vidaus teisės gynimo priemones; ragina išnagrinėti prašymus ir skundus per pagrįstą laikotarpį; ragina Komisiją konsultuojantis su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu ir Europos žmogaus teisių teismu pateikti nuorodas, kas yra tinkama Sąjungos vidaus teisės gynimo priemonė ir kas yra prejudicinio sprendimo priėmimas pagal ES teisę; pabrėžia, kad šiomis sąlygomis bus būtina užtikrinti, kad valstybių narių teismai perduotų bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, jeigu aišku, kad jose nagrinėjami pagrindinių teisių klausimai;

24.

pabrėžia, kad prisijungimas prie konvencijos kartu pareikalaus glaudesnio nacionalinių teismų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo bendradarbiavimo saugant pagrindines teises; pažymi, kad abiejų Europos teismų bendradarbiavimas paskatins plėtoti darnesnę teismų praktiką žmogaus teisių srityje;

25.

teigiamai vertina ir tai, kad EŽTK 1 straipsniu būtų užtikrinama apsauga ne tik ES piliečiams ir kitiems asmenims Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir visiems Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausantiems asmenims už jos teritorijos ribų;

26.

suvokia, kad prisijungimas prie konvencijos pats savaime neišspręs ypatingai rimtų problemų, su kuriomis susiduria EŽTK sistema, t. y., viena vertus, dėl pernelyg didelio darbo krūvio, ypatingai išaugus individualių pareiškimų skaičiui ir, kita vertus, dėl Teismo struktūros ir veikimo reformos, siekiant susitvarkyti su šiuo darbo krūviu; pažymi, kad Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad jis veikia sudėtingoje teisinėje ir politinėje aplinkoje, ir pažymi, kad Protokolo Nr. 14 įsigaliojimas 2010 m. birželio 1 d. išties padės sumažinti nebaigtų procedūrų skaičių, bet jų visų neužbaigs; pabrėžia Interlakeno deklaracijos svarbą atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo reformą, visų pirma atkreipiant dėmesį į minėtos deklaracijos 4 dalį, kurioje tinkamai pažymima, kad reikia vienodai ir griežtai taikyti su Teismo priimtinumu ir jurisdikcija susijusius kriterijus;

27.

mano, kad būtina išsaugoti Europos žmogaus teisių teismo nepriklausomybę darbuotojų ir biudžeto politikos atžvilgiu;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, atsižvelgiant į Sąjungos prisijungimo prie EŽTK konstitucinę svarbą, kelia jam griežtas sąlygas: Taryba turi vienbalsiai priimti sprendimą dėl susitarimo sudarymo po Europos Parlamento pritarimo, o susitarimas įsigalioja tik po to, kai kiekviena valstybė narė jam pritaria pagal joje galiojančią konstitucinę tvarką;

29.

ragina ES valstybių narių nacionalinius parlamentus aiškiai parodyti norą ir pasirengimą lengvinti prisijungimo procesą įtraukiant nacionalinius teismus ir Teisingumo ministerijas;

30.

pažymi, kad Sąjungos prisijungimas prie EŽTK reiškia, jog ES pripažįsta visą žmogaus teisių apsaugos sistemą, kuri buvo plėtojama ir yra kodifikuota daugelyje kitų Europos Tarybos dokumentų ir organų; šiuo požiūriu Sąjungos prisijungimas prie EŽTK yra pirmas esminis žingsnis, kuris vėliau turėtų būti papildytas, be kitų veiksmų, Sąjungos prisijungimu prie Europos socialinės chartijos, pasirašytos Turine 1961 m. spalio 18 d. ir peržiūrėtos Strasbūre 1996 m. gegužės 3 d., atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijoje ir Sąjungos socialinėje teisėje įtvirtintus pasiekimus;

31.

ragina Europos Sąjungą prisijungti prie Europos Tarybos organų, pvz., prie Europos komiteto prieš kankinimą, Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ir Europos veiksmingo teisingumo komisijos (angl. CEPEJ); taip pat pabrėžia, jog būtina, kad Sąjunga dalyvautų žmogaus teisių komisaro, Europos socialinių teisių komiteto, Socialinės chartijos tarpvyriausybinio komiteto ir Europos migracijos komiteto darbe, ir ragina jį tinkamai informuoti apie šių organų išvadas ir priimamus sprendimus;

32.

laikosi nuomonės, kad piliečių, demokratijos ir žmogaus teisių labui Europoje ir Europos Sąjungoje ir siekiant, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos ir jų būtų paisoma, reikėtų stiprinti Europos Sąjungos institucijų ir specialiųjų Europos Tarybos organų bendradarbiavimą siekiant prisidėti prie didesnės darnos ir didesnio papildomumo žmogaus teisių srityje visos Europos mastu;

33.

siekdamas perduoti prisijungimo prie konvencijos pridėtinę vertę piliečiams, siūlo Europos Tarybai ir ES parengti gaires, kuriose būtų aiškiai išdėstyti visi prisijungimo prie Konvencijos padariniai ir poveikis; tvirtina, kad Komisija ir valstybės narės turėtų teikti ES piliečiams informaciją siekdamos užtikrinti, kad jie visiškai įsisąmonintų, kas yra papildoma priemonė ir kaip ja tinkamai naudotis;

34.

pabrėžia, kad svarbu turėti neoficialią instituciją, kuri koordinuotų Europos Parlamento ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos informacijos dalijimąsi;

35.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog prisijungimas prie EŽTK svarbus ne tik ES institucijoms, bet ir Sąjungos piliečiams, reikia konsultuotis su Europos Parlamentu ir jį įtraukti į procesą vedant derybas, taip pat nedelsiant suteikti išsamią informaciją visais derybų etapais, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 218 straipsnio 10 dalyje;

36.

teigiamai vertina Ispanijos, šiuo metu Tarybai pirmininkaujančios valstybės, įsipareigojimą prisijungimą prie konvencijos laikyti skubiu klausimu ir Europos Tarybos teigiamą požiūrį ir norą bendradarbiauti šiuo aspektu; ragina pirmininkausiančias valstybes Belgiją ir Vengriją visomis išgalėmis stengtis kuo greičiau, kuo paprasčiau ir kuo priimtiniau užbaigti prisijungimo prie konvencijos procedūras, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų kuo greičiau turėti naudos dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽTK;

37.

atsižvelgdamas į svarbų vaidmenį, kuris pagal Lisabonos sutartį suteikiamas Europos Parlamentui pasirašant susitarimą dėl prisijungimo, primygtinai reikalauja, kad Europos Parlamentas būtų tinkamai informuojamas apie prisijungimo prie EŽTK derybų įgaliojimų apibrėžimą ir įtraukiamas glaudžiai bendradarbiauti vykstant išankstinėms diskusijoms ir derantis dėl konvencijos teksto, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio nuostatomis;

38.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.