20.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/54

1.1

Šio gerinimo priežastys yra įvairios ir tarpusavyje susijusios

1.2

Dėl to neišvengiamai kils sveikatos priežiūros politikos problemų, būtent dėl sveikatos priežiūros užsienyje prieinamumo arba kokybės, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sprendimus priimančių politikų informuotumo reikalavimo.

1.3

Šie išvardyti faktai jau dabar įpareigoja įvertinti nacionalinius politikus, turinčius apibūdinti visus šiuos reikalavimus, palyginti su Europos įsipareigojimais, kurie pamažu susijungia ir suteikia Europos piliečiams naujų teisių.

1.4

Ši nauja padėtis nuo šiol atspindi dviejų stovyklų diskusiją. Vienos jų šalininkai pritaria teiginiui, kad dėl šios naujos laisvės atsiras pavojingas sveikatos priežiūros sistemų nestabilumas. Jie mano, kad varžant pacientų judėjimą galima lengviau kontroliuoti šias sistemas kainų arba prioritetų atžvilgiu. Tuo tarpu kiti yra laisvo pacientų judėjimo šalininkai ir jie teigia, kad dėl to sistemos tampa veiksmingesnės, yra naudojami vienodi rodikliai, keičiamasi geriausia patirtimi ir geriausiai sujungiamos lėšos. Be jokios abejonės, reikia antros pusės argumentaciją papildyti išvadomis apie nacionalinių sistemų harmonizavimo pasekmes.

2.1

Savo 2003 m. liepos 6 d. nuomonėje dėl iniciatyvos (1) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė tokį sveikatos apibrėžimą:: „Didžiausias mūsų visuomenės turtas. Toks teiginys svarbus kiekvienam piliečiui, jo šeimai, lygiai taip pat ir kiekvienai valstybei…“ ir baigė: „jis (komitetas) supranta sveikatos priežiūros sistemos problemas, atsižvelgiant į egzistuojantį bendrą teisinį ir politinį požiūrį“.

2.2

Savo nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas aptarė argumentus ir pasiūlė darbo gaires bei tyrimo metodus, pateiktus dviejuose naujausiuose komunikatuose, kuriuos Europos Komisija 2004 m. balandžio 20 d. pasiūlė Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

2.3

Šis komunikatas tapo svarbus kartu su praėjusių metų vasario 9 d. paskelbtu direktyvos dėl paslaugų projektu, deja, pastraipų, aprašančių paslaugas socialinėje bei sveikatos srityje, formuluotės teikia plačias interpretacijų galimybes, dėl to ši direktyva buvo kritikuojama. Todėl šios direktyvos teksto dalys turi būti konkrečiau suformuluotos, t.y. šių paslaugų ypatumas, piliečių saugumas ir lygybė, būtų atitinkamai akcentuoti.

2.4

Komisija vienu metu skelbia šiuos komunikatus, nes nuo 1998 m. balandžio 28 d. sprendimo Kroll byloje iki 2004 m. kovo 18 d. sprendimo Leichte byloje Europos Bendrijų Teisingumo Teismas sukaupė didelę jurisprudenciją, kuri nuo šiol suteikia Europos Sąjungos piliečiams teisę medicininę priežiūrą gauti kitose Europos Sąjungos šalyse. Taip pat jis apibendrino sveikatos priežiūros išlaidų grąžinimo sąlygas.

2.5

Nuo 2004 m. birželio 1 d. Europos piliečiai gali įrodyti savo teises turėdami Europos sveikatos draudimo pažymėjimą (2), kuris pakeitė popierines formas E111.

2.6

Įvairių Europos Sąjungos šalių su sveikata susijusios sritys ir situacijų nevienodumas gali paskatinti ieškoti geriausių sveikatai sistemų, dėl to Europos sveikatos priežiūros informacijos centrai gali būti perkrauti arba paralyžiuoti, taip pat gali atsirasti socialinės apsaugos priemonių, negalinčių patenkinti kitų šalių pacientų nepastovaus judėjimo poreikių, dempingo rizika. Dėl to naujas Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, gali sukelti naujų ir sudėtingų situacijų.

2.7

Taigi iškilusios problemos skatina plėsti Europos politiką, kuri leistų pasiekti geriausių tikslų net jei tektų keisti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų prerogatyvas.

2.8

Išsamus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2003 m. liepos 16 d. iniciatyvos pasiūlymo tyrimas labai plačiai atskleidžia aukšto lygio stebėjimo procesą, pradėtą Europos Komisijos, kadangi šių rekomendacijų temos – Europos bendradarbiavimas, pacientų, specialistų ir sprendimus priimančių politikų informavimas, kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumas, nacionalinės sveikatos priežiūros politikos ir Europos reikalavimų suderinimas ir t. t. – yra nagrinėjamos visame čia pateikiamame nuomonės projekte.

3.1

Komunikate dėl pacientų judėjimo pateikiama konkrečių pasiūlymų visuma, apimanti daugelį sričių ir leidžianti integruoti Sutartyje skelbiamą tikslą siekti žmonių sveikatos apsaugos vykdant bendrą politiką.

3.2

Bendras įstatymų leidimas suteikia piliečiams teises turėti galimybę gauti medicininę priežiūrą kitose Europos Sąjungos šalyse ir sulaukti išlaidų apmokėjimo. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, taip pat pasiūlyme dėl direktyvos dėl vidaus rinkos paslaugų išdėstomos sąlygos, kurioms esant priežiūra, suteikta vienoje valstybėje narėje, gali būti apmokama paciento šalies draudimo įstaigos. Tačiau praktikoje ne visada lengva šias teises įgyvendinti.

3.3

Taip pat būtina sukurti Europos strategiją:

3.3.1

Siekiant paremti Europos bendradarbiavimą, leidžiantį geriausiai panaudoti lėšas.

3.3.2

Siekiant nustatyti aiškius ir skaidrius sveikatos priežiūros metmenis, kuriuos valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų naudoti tvirtindamos savitarpio susitarimų išvadas, Europos Komisija prašys valstybių narių suteikti informacijos apie egzistuojančias formas ir pateiks atitinkamus pasiūlymus.

3.3.3

Atsakyti į pacientų, specialistų ir atsakingų už politikų rengimą darbuotojų informacijos reikalavimą.

3.3.4

Didinti Sąjungos vaidmenį įgyvendinant su sveikatos priežiūra susijusius tikslus.

3.3.5

Plėsti sveikatai ir sveikatos priežiūros infrastruktūroms skirtas investicijas siekiant plėtros.

3.3.5.1

Stebėjimo procesas paskatino Komisiją, valstybes nares ir šalis kandidates išnagrinėti, kokiais būdais lengviau priimti investicijas, skirtas sveikatai, sveikatos priežiūros infrastruktūrų ir kompetencijos plėtojimui, taip pat ir sričių, turinčių pirmumo teisę gauti pagalbą, susijusią su taikomomis bendromis finansinėmis priemonėmis, plėtrai, ypač šiose svarbiausiose srityse. Iš tikrųjų Sąjunga jau remia sveikatai skirtas investicijas dabartinėse valstybėse narėse, šį aspektą su juo siejamoms šalims ir regionams nurodžius kaip svarbiausią. Taigi šio aspekto pritaikymas priklauso nuo su juo siejamų regionų ir valstybių narių sprendimo sveikatą ir sveikatos priežiūros infrastruktūras laikyti sritimis, turinčiomis pirmumo teisę naudotis bendra pagalba. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, sudarydama aukšto lygio grupę, dirbančią sveikatos priežiūros paslaugų bei medicininės priežiūros srityje ir su už atitinkamas finansines priemones atsakingomis struktūromis, kuri prižiūrės, kad rengiant pagrindinius metmenis dėmesys pirmiausia būtų skiriamas sveikatai. Būtinybė Europos investicijų skirti sveikatos priežiūros infrastruktūroms turėtų būti vertinama ir kalbant apie naujų Sąjungos finansinių perspektyvų kūrimą nuo 2006 m.

4.1

Dėl laisvo pacientų judėjimo valstybėse narėse kyla keletas problemų, kurios privers skaičiuoti, įvertinti, nagrinėti ir spręsti. Kadangi pirmoji problema yra geresnis įvairių veikiančių socialinės apsaugos sistemų pažinimas, reikia geriausiu ir dinamiškiausiu būdu, ypač apibūdinant dabartinį ir būsimąją vystymąsi, sudaryti sąrašą kriterijų, kurie nulėmė tokios socialinės apsaugos sistemos sukūrimą.

4.2

Prevencija, be abejo, yra vienas iš svarbiausių tikslų, nes ši politika gali ir turi leisti sukaupti gana dideles santaupas ir gauti geriausią sveikatos priežiūros politikos rezultatą: pavyzdžiui, lengva numatyti nelaimingų atsitikimų keliuose, AIDS plitimo arba tabako vartojimo prevencinės politikos teigiamus rezultatus. Prevencijos priemonių tarpusavio santykis šiose srityse duoda pastebimų rezultatų.

4.3

Be to- negarantuojant pilnumo- reikia paminėti prevencinės politikos pavyzdžius, kurie šiuo metu traukia visų veikėjų, sveikatos priežiūros specialistų, žiniasklaidos atstovų ir sprendimus priimančių politikų dėmesį: kampanijas prieš svaigalų (narkotikų, alkoholio, vaistų) vartojimą, už sveiką gyvenimo būdą (judėjimą, mitybą, poilsį), už nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją it t.t.

4.4

Šių individualių, socialinių ir šeimyninių rizikos veiksnių įvertinimas leistų sužinoti priešlaikinių mirties atvejų skaičių ir dėl jų kylančių išlaidų dydį.

4.5

Technologijos pažanga, susijusi su vaistais ar tyrimų technika, turėtų būti orientuota į veiksmingą ir realų senųjų technologijų keitimą naujomis.

4.6

Pirmiausia reikia siekti efektyvumo padidinimo, kuris galiausiai visuomenei palankesnis, netgi tuo atveju, jei dėl šio būtino technologijų keitimo būtų sulaukta socialinių, kultūrinių ir (arba) korporacinių prieštaravimų

4.6.1

Kalbama apie konkretesnių ir efektyvesnių veiksmų, kurie turi skatinti socialinių ir profesinių sričių iniciatyvas gerinti bendrą sveikatos priežiūros politiką, paiešką.

4.7

Jeigu teisingai įsivaizduosime pacientų judėjimą, Europos Sąjunga privalo garantuoti jiems galimybę naudotis geriausiomis sveikatos priežiūros ir ligoninių paslaugomis, kurios nebūtų sutelktos tik turtingiausiose šalyse, daugiausia investavusiose į savo sveikatos priežiūros sistemą. Europos Sąjunga turi padėti įgyvendinti vertinimo, sertifikavimo ir pritarimo priemones, leidžiančias įvertinti naujas technologijas ir naujoves terapijos srityje: ligoninių sistemų ir globos įstaigų darbo veiksmingumas turi būti grindžiamas sertifikavimo arba pritarimo procedūromis.

4.8

Šis veiksmas gali leisti Europos Sąjungai žemyne sukurti įstaigų tinklą, kur dirbtų mokslininkai ir aukšto lygio specialistai, reikalingi, kad tokie informacijos centrai galėtų egzistuoti; visai normalu tikėtis, kad šie centrai greitai atsiras kai kuriose iš 25-ių Europos Sąjungos valstybių, ypač jei Europos Sąjunga įsipareigos sukurti tyrimų ir mainų, susijusių su nacionaline politika, stebėjimo būdą, paisant mūsų sutarčių pagrindinių principų, ypač subsidiarumo ir nacionalinės kompetencijos principų.

4.9

Laikantis šio pasiūlymo, be abejo, negalima pamiršti visuomenės sveikatos priežiūros rodiklių derinimo. Šis derinimas yra naudingas tikslų, kuriuos Europos Sąjunga nori pasiekti, geresniam pažinimui: mirtingumo, galimo išvengti mirtingumo, ligotumo atitinkami rodikliai, kurie visose Europos Sąjungos valstybėse nėra vienodai vertinami.

4.10

Skirtumai rodo, kad gauti rezultatai gali būti pagerinti iškeliant rūpinimąsi sveikatos priežiūra į tokį pat lygį, kokį yra pasiekusi toje srityje stipriausia valstybė. Pasveikusiųjų nuo plaučių vėžio per penkerius metus procentas šiuo metu Prancūzijoje ar Lenkijoje nėra vienodas. Pasak naudojamų protokolų, leukemijos gydymas Anglijoje ar Prancūzijoje neduoda vienodų rezultatų.

4.11

Pacientų, specialistų ir sprendimus priimančių politikų informavimas yra pagrindinis Europos Komisijos veiklos tikslas.

4.12

Tobulėjant sveikatos priežiūros sistemai pacientams galima paaiškinti sveikatos priežiūros koncepcijas, kurias Europos gyventojai susiformuoja, ypač lūkesčių ir elgsenos atžvilgiu. Nuo šiol sveikata gali būti suvokiama kaip didžiausias turtas, kuris bet kokiu atveju, turi būti apsaugotas visų kompetentingų pareigūnų. Tenkinant šiuos lūkesčius kyla kainos, ne tik dėl paties gydymo, bet dažnai ir dėl prevencijos bei aplinkosaugos, kurie turėtų sumažinti socialinės apsaugos sistemų sutrikdymo pavojų.

4.13

Europos Sąjungos pilietis įgijo teisę ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros apsauga (3).

4.14

Technologijų pasiūlymai, privataus gyvenimo gerbimas, pasidalytas medicinos dokumentų visumos tvarkymas, informacijos laisvė ir duomenų saugojimas taip pat yra svarstomi kiek įmanoma skaidriau, siekiant visų veikėjų pasitikėjimo, ir ši diskusija turi būti nuolatinė, nes raida yra dinamiška, o sprendimai, kuriuos reikia priimti, yra skubūs ir (arba) sudėtingi. Kiekvienas iš šių elementų trims „sveikatos trikampio“ veikėjams yra esminis.

4.15

Nacionalinių tikslų ir Europos pareigų suderinimas: sveikatos priežiūros sistemų lyginamoji analizė leidžia pateikti painią strateginę pastabą, jog reikia turėti galimybę vartoti, kad būtų galima remti Europos Sąjungos bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje ir stebėti sveikatos priežiūros režimus. Pavyzdžiui, reikia iš arčiau pažvelgti į susijusias temas, kurios gali turėti sunkių pasekmių: gera praktika ir veiksmingumas sveikatos priežiūros sektoriuje, senatvė ir sveikata, sveikata naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, naujų sistemų susidūrimo sveikatos priežiūros srityje įvertinimas.

4.16

Be to, reikia skubiai išnagrinėti teisinio saugumo priemones, kurios suteiktų pacientui teisę gauti aukščiausios kokybės gydymą Europos Sąjungos valstybėje, kuri šiuo atžvilgiu turėtų priimti lygiaverčius pasiūlymus (skaidresnis teisminės patirties pritaikymas, socialinės apsaugos sistemų suderinimo taisyklių supaprastinimas, bendradarbiavimo Europoje palengvinimas).

4.17

Labiausiai netikėta, tačiau naudingiausia naujiena, kurią Komisija paskelbė savo komunikate, yra Europos Sąjungos vienybės ir struktūrinių fondų susivienijimas siekiant palengvinti investavimą į sveikatos priežiūros sritį, sveikatos priežiūros infrastruktūrų, medicinos kompetencijos ir bendrų finansinių priemonių poveikio plėtojimą, taip pat į svarbiausiomis tapusias kryptis.

4.18

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas visiškai sutinka su šiuo sprendimu: atsiveria nauja sritis plėtrai ir Europos Sąjungos sėkmei, ypač įgyvendinant Lisabonos strategiją.

4.19

Pagaliau Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas iš esmės pritaria Komisijos priartėjimui prie sveikatos priežiūros tarnybų. Sveikatos priežiūros sistemų plėtrai padeda profesijų ir kompetencijų dinamiškumas. Sveikatos priežiūrai yra reikalingas suformuotas, aukštos kvalifikacijos personalas, kurio rengimu būtų nuolat rūpinamasi.

4.20

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas skatina suvokti svarbiausias problemas, keliančias dėl sveikatos priežiūros sistemos rūpesčių Europos Sąjungai, jos vienybei bei aukšto lygio ekonomikos pajėgumui.

4.21

Reikia nagrinėti ir iš anksto numatyti problemas, norint paremti veikėjų profesinį judėjimą, nesutrikdant nacionalinių sistemų veiklos. Dėl problemų, kylančių šiuo klausimu, tai Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas tikisi, kad direktyvos projektas balsuojant dėl įvertinimo ir kompetencijos bus svarbus, naudingas ir būtinas dokumentas vidaus rinkos sukūrimui.

4.22

Numatytos priemonės yra naudingos ir prieinamos. Be to, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad sveikatos priežiūros specialistų elgesio kodeksų derinimas yra naudingas ir bus gerai įvertintas.

4.23

Visa tai yra numatyta tam, kad būtų iš anksto įsivaizduojamas didelis sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, pranašaujamas ateinantiems metams. Investavimas į sveikatos priežiūros specialistus yra atsiperkantis, rentabilus ir naudingas siekiant suteikti Europos Sąjungos piliečiams kokybišką sveikatos priežiūrą.

4.23.1

Gerinti sveikatą ir sveikatos priežiūrą diegiant informacijos ir komunikacijos technologijas.

4.24

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad būtent iš čia kyla geriausi argumentai, pagrindžiantys sveikatos priežiūros sistemos reformą ir kokybės gerinimą Europos Sąjungoje. Keletas pagrindų jau yra.

4.25

Jau dabar veikia informacijos tinklai, ir pacientų organizacijos gali konstatuoti, kad jų prašymas buvo patenkintas. Vis dėlto svarbu būti atidžiam ir saugoti profesinę paslaptį, kai kalbama apie paciento ir gydytojo ryšius.

5.1

Savo 2003 m. liepos 16 d. nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, prieš įvertindamas savo politikos svarbą, pateikė pasiūlymų, Europos Komisijos jau atnaujintų, kadangi jos plėtojami argumentai yra nepakankamai susiję.

5.2

Valstybių narių bendradarbiavimas turi pabrėžti bendrus tikslus, palengvinančius nacionalinių planų įgyvendinimą, o atitinkamų rodiklių pasirinkimas leis atidžiai sekti sveikatos priežiūros politikos raidą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje.

5.3

Komitetas primena, kad viena priemonė tampa būtina: viena stebinčioji institucija arba agentūra turėtų fiksuoti stebėjimus, tyrimus ir nacionalinės sveikatos priežiūros politikos pasikeitimus, visiškai palaikomus galiojančių subsidiarumo ir nacionalinės kompetencijos susitarimų: priežiūros kokybės gerinimo procesą, valdžios institucijų ir vadovų rūpesčius siekiant pagerinti visų viešųjų ar privačių priežiūros įstaigų veiksmingumą, geriausių sistemų kūrimą ir jų sujungimą į tinklą turtingoje ar skurdžioje Europos Sąjungoje.

5.4

Veiksminga ir nenutrūkstamai vykdoma užimtumo politika, kuria siekiama išvengti numatomų didelių trūkumų, nelaukiant prašymo.

5.5

Informacijos politikos palaikymas remiantis sveikatos priežiūros programomis, nustatant sistemos veikėjų – pacientų, specialistų ir sprendimų priėmėjų – informavimo trūkumus ir atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizaciją ir Bendradarbiavimo ir ekonominės plėtros organizaciją.

5.6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas gali tik pritarti Komisijos norui imtis kurti Laisvo bendradarbiavimo metodą (2003 m. liepos mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė), iš anksto subtiliai apibrėžiant jos operacinį veikimo būdą ir sutarties sąlygas, susijusias, pavyzdžiui, su tokiais svarbiais aspektais:

6.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas iš tikrųjų jautriai reaguoja į tai, kad trys naujausi komunikatai būtų penkių Europos Komisijos generalinių direktoratų svarstymų rezultatas.

6.2

Tai įrodymas, kad Europos bendrija suprato svarbiausias sveikatos priežiūros politikos problemas baigiant kurti vidaus rinką ir toliau ją plėtojant.

6.3

Tai vienas iš pirmųjų atvejų, kai penki Europos bendrijos generaliniai direktoratai sujungia savo politinę valią, kompetenciją, veikimo būdus, susijusius su šiuo tikslu: suteikti įvairioms Europos šalims galimybes suvienyti savo sveikatos priežiūros politiką ir socialinę apsaugą visų Europos Sąjungos piliečių naudai.

6.4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas iš šios programos tikisi sukurti savo stiprų Task, lengvą, bet pastovią struktūrą, stebinčią politikų darbus ir leidžiančią Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dalytis savo įžvalgomis, ekspertizėmis, patirtimi šioje srityje, didele ir svarbia visiems Europos Sąjungos piliečiams.