22.11.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/20

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 206/11/COL

2011 m. birželio 29 d.

dėl hipotekos paskolų schemos (Islandija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 61 straipsnį ir 26 protokolą,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo, ypač į jo 24 straipsnį,

atsižvelgdama į Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnį ir II dalies 7 straipsnio 5 dalį (3 protokolas),

atsižvelgdama į 2004 m. liepos 14 d. Sprendimą Nr. 195/04/COL dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje (1),

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal 3 protokolo (2) II dalies 6 straipsnio 1 dalį ir atsižvelgusi į jų pastabas,

KADANGI:

I.   FAKTAI

1.   PROCEDŪRA

2008 m. spalio–gruodžio mėn., iki pranešimo pateikimo, ELPA priežiūros institucija (Institucija) ir Islandijos valdžios institucijos diskutavo apie hipotekos paskolų pirkimo schemos (hipotekos paskolų schema) įdiegimą. Šiuo klausimu Islandijos valdžios institucijos pateikė Institucijai tris – 2008 m. spalio 14 d. (nuorodos Nr. 494902), 2008 m. lapkričio 3 d. (nuorodos Nr. 496979) ir 2008 m. gruodžio 3 d. (nuorodos Nr. 500670) – raštus.

2009 m. gegužės 27 d. Islandijos valdžios institucijos pranešė Institucijai apie hipotekos paskolų schemą (nuorodos Nr. 519720).

2009 m. birželio 25 d. raštu (nuorodos Nr. 520515) ir 2009 m. birželio 29 d. el. raštu (nuorodos Nr. 523605) Institucija paprašė Islandijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos. Islandijos valdžios institucijos atsakė 2009 m. liepos 27 d. raštu (nuorodos Nr. 525671) ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. raštu (nuorodos Nr. 528493).

Šis atvejis taip pat aptartas per 2009 m. liepos 1 d. vykusią Institucijos ir Islandijos valdžios institucijų telefoninę konferenciją ir vėliau – 2009 m. lapkričio 4 d. – per susitikimą dėl valstybės pagalbos dokumentų rinkinio Islandijoje.

2009 m. lapkričio 16 d. raštu (nuorodos Nr. 536644) Institucija paprašė informacijos, kad galėtų imtis tolesnių veiksmų per diskusijas aptartais klausimais. Islandijos valdžios institucijos atsakė 2009 m. lapkričio 25 d. raštu (nuorodos Nr. 538088).

2010 m. kovo 10 d. raštu (nuorodos Nr. 548915) Institucija informavo Islandijos valdžios institucijas, kad nusprendė dėl hipotekos paskolų schemos inicijuoti Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

Institucijos sprendimas Nr. 76/10/COL inicijuoti šią procedūrą 2010 m. spalio 14 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (3). Institucija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas, bet tokių pastabų negavo.

2010 m. gegužės 3 d. raštu Islandijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo Nr. 76/10/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą (nuorodų Nr. 555824 ir 555999).

2010 m. gegužės 25 d. Islandijos valdžios institucijos pateikė papildomą informaciją, įskaitant ekspertų nuomonę (nuorodų Nr. 558177 ir 558531).

2010 m. birželio 1 d. Institucija ir Islandijos valdžios institucijos aptarė šį atvejį per susitikimą dėl valstybės pagalbos dokumentų rinkinio Islandijoje.

2.   PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS

2.1.   Aplinkybės

Dėl sąmyšio pasaulinėse finansų rinkose 2008 ir 2009 m. kai kurios Islandijos finansų įstaigos susidūrė su likvidumo trūkumu ir ribota kredito pasiūla. Reaguodamos į krizę Islandijos valdžios institucijos priėmė tam tikras priemones, skirtas finansų rinkų veikimui Islandijoje užtikrinti.

Viena iš tokių priemonių – įdiegti hipotekos paskolų schemą, pagal kurią Islandijos būsto agentūra, Būsto finansavimo fondas (Íbúðalánasjóður), įgaliojamas iš tam tikrų Islandijos finansų įstaigų perimti hipotekos paskolas mainais už Būsto finansavimo fondo (BFF) obligacijas – apsikeitimo turtu visam laikui sandorio forma. Tada finansų įstaiga BFF obligacijas gali naudoti kaip užstatą, kad galėtų imti grynųjų pinigų paskolas iš Islandijos centrinio banko (4).

Bendrasis hipotekos paskolų schemos tikslas – teikti likvidžias lėšas reikalavimus atitinkančioms finansų įstaigoms ir užtikrinti galimybę gauti gyvenamojo būsto paskolas (bei taip apsaugoti turto savininkų interesus) (5).

Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad hipotekos paskolų schema bus pakeista ankstesnė 2009 m. kovo 27 d. Institucijos patvirtinta schema (Sprendimas Nr. 168/09/COL), pagal kurią, kilus finansų krizei, BFF buvo įgaliotas veikti Islandijos valstybės vardu ir laikinai refinansuoti hipotekos paskolas (laikinoji hipotekos paskolų schema) (6). Pagal laikinąją hipotekos paskolų schemą hipotekas į obligacijas buvo galima keisti laikinai. Pagal hipotekos paskolų schemą suteikiama galimybė įvykdyti apsikeitimo turtu visam laikui sandorį. Prieš sudarant sutartis dėl apsikeitimo turtu pagal hipotekos paskolų schemą, hipotekos, kurioms taikoma hipotekos paskolų schema, turi būti grąžintos pagalbos gavėjui.

Hipotekos paskolų schema skirta daugiausia smulkiems taupomiesiems bankams, kurių veikla priklauso nuo galimybės gauti likvidumo iš kitų vidaus finansų įstaigų, kurioms taip pat kyla likvidumo problemų (7). Taupomieji bankai daugiausia teikia tradicines bankininkystės paslaugas vietos bendruomenėms (asmenims, verslo klientams ir vietos valdžios institucijoms), kurių neatsiejama dalis jie yra. Daugelyje regioninių rajonų taupomieji bankai yra vienintelės veikiančios finansų įstaigos (8).

2.2.   Teisinis pagrindas

Hipotekos paskolų schema grindžiama 2008 m. spalio 6 d. Iždo išmokų skyrimo dėl neįprastų finansų rinkos aplinkybių ir kt. institucijos įstatymo Nr. 125/2008 (Nepaprastosios padėties įstatymas) (9), kuriuo iš dalies pakeistas, inter alia, Būsto reikalų įstatymas Nr. 44/1998 (Būsto įstatymas), V skyriumi. Daugiau informacijos pateikiama 2008 m. lapkričio 26 d. Reglamente Nr. 1081/2008 dėl Būsto finansavimo fondo įgaliojimų pirkti gyvenamojo būsto hipotekomis užtikrintas ir finansų įmonių išleistas obligacijas (Reglamentas). Reglamentas priimtas ir įsigaliojo 2008 m. lapkričio 27 d.

Be to, BFF valdyba paskelbė Hipotekos paskolų pirkimo iš finansų įmonių taisykles (Papildomos taisyklės) (10). Jas patvirtinus socialinių reikalų ir socialinės apsaugos ministrui Papildomos taisyklės paskelbtos 2009 m. sausio 15 d. ir įsigaliojo tą pačią dieną. Hipotekos paskolų schema taip pat pradėta taikyti tą dieną.

2.3.   Paraiškos pagal hipotekos paskolų schemą

Pagal hipotekos paskolų schemą reikalavimus atitinkančios institucijos gali teikti paraiškas keistis turtu (hipotekos paskolomis) su BFF. Įvykus tokiam apsikeitimo sandoriui BFF visam laikui perima paraišką pateikusios finansų įstaigos hipotekos paskolas (arba „hipotekos paskolų portfelį“) mainais už turimas BFF obligacijas, kurios perduodamos paraišką pateikusiai finansų įstaigai.

Visi bankai, taupomieji bankai ir kredito įstaigos, kuriems suteiktas leidimas vykdyti veiklą Islandijoje pagal Finansinių įmonių įstatymą Nr. 161/2002, gali teikti paraišką dėl apsikeitimo turtu pagal hipotekos paskolų schemą. Tai gali daryti ir Islandijoje įsteigtos užsienio bankų patronuojamosios įmonės ir filialai.

Kad pateiktų savo kandidatūrą, finansų įstaiga turi nusiųsti rašytinę paraišką – į ją įtraukiama informacija apie numatomą hipotekos paskolų portfelio, kuriuo ji nori keistis su BFF, dydį. Svarbus šio proceso elementas – nustatyti hipotekos paskolų vertę (žr. 2.4 skirsnį pirmiau). Jeigu paraiška priimama, BFF perima hipotekos paskolų portfelį iš paraišką pateikusios finansų įstaigos ir jam nereikia prašyti skolininko (paskolos gavėjo) leidimo perduoti paskolą.

Įvykus apsikeitimo turtu sandoriui BFF prisiima hipotekos paskolos skolintojo skolininkui vaidmenį, ir jam oficialiai perduodami hipotekos dokumentai.

Islandijos valdžios institucijos informavo Instituciją, kad nuo 2008 m. spalio 22 d. iki gruodžio 18 d. paraiškas dėl apsikeitimo turtu pagal hipotekos paskolų schemą pateikė septynios finansų įstaigos: Keflaviko taupomasis bankas, BYR taupomasis bankas, Bolungarviko taupomasis bankas, Oulafsjorduro taupomasis bankas, Myrasyslos taupomasis bankas, Höfðhverfinga taupomasis bankas ir SPRON.

Keflaviko, BYR ir Bolungarviko taupomieji bankai sudarė apsikeitimo turtu sandorius su BFF atitinkamai 2009 m. kovo 23 d., 2009 m. gegužės 20 d., 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. (11)

Pirmoji pagal hipotekos paskolų schemą sudaryta sutartis buvo hipotekos paskolos perdavimo sutartis, kurią 2009 m. kovo 23 d. pasirašė BFF ir Keflaviko taupomasis bankas ir kurios vertė – 9 959 972 471,00 ISK (12). Sutarčių su BYR taupomuoju banku ir Bolungarviko taupomuoju banku vertė sudarė atitinkamai 2 707 559 690,00 ISK bei 477 141 823,00 ISK ir 425 924 422,00 ISK.

Kitų keturių minėtų bankų paraiškos atmestos.

2.4.   Hipotekos paskolų ir BFF obligacijų vertinimas pagal hipotekos paskolų schemą

Pagal hipotekos paskolų schemą BFF paraišką pateikusios finansų įstaigos hipotekos paskolų portfelį ir BFF obligacijas, kuriais ketinama keistis, privalo vertinti keliais etapais.

Reglamento 3 straipsnyje (13) ir Papildomų taisyklių 6 straipsnyje (14) nurodyta, kad BFF „nustato Fondui siūlomų obligacijų vertę“ ir kad „paskolos apskaitinė vertė paprastai yra jos kainos nustatymo pagrindas“. Kitaip tariant, pats BFF atlieka hipotekos paskolų vidaus vertinimą. Atlikdamas šį vertinimą jis remiasi paskolų apskaitine verte.

2.4.1.   BFF vykdoma hipotekos paskolų atranka  (15)

Prieš nustatydamas hipotekos paskolų portfelio vertę BFF apsvarsto, ar jam apskritai verta perimti paskolas. Šiuo tikslu BFF įvertina paskolas pagal skolininko mokėjimo būklę, hipotekos paskolos ir vertės (PV) santykį, su įsipareigojimų neįvykdymu susijusią padėtį, ir hipotekos paskolos sutarties sąlygas. Šiuo pagrindu BFF hipotekos paskolas skirsto į tris kategorijas:

a)	hipotekos paskolos, kurių įsipareigojimai įvykdyti ir kurios atitinka visus BFF paskoloms taikomus bendruosius reikalavimus;

b)	kitos hipotekos paskolos, kurių įsipareigojimai įvykdyti, bet kurios atitinka ne visus BFF paskoloms taikomus bendruosius reikalavimus;

c)	hipotekos paskolos, kurių ne visi įsipareigojimai įvykdyti.

Hipotekos paskolos, patenkančios į pirmąsias dvi kategorijas, atitinka apsikeitimo turtu pagal hipotekos paskolų schemą reikalavimus. Tačiau c kategorijai priklausančios hipotekos paskolos reikalavimus atitinka tik tuo atveju, jei joms nebetaikomos skolos išieškojimo procedūros, o visi mokesčiai sumokami ir išlaidos padengiamos iki apsikeitimo.

2.4.2.   BFF vykdomas hipotekos paskolų vertės nustatymas

Reglamento 3 straipsnyje ir Papildomų taisyklių 6 straipsnyje nurodyta, kad BFF privalo hipotekos paskolų pirkimo kainą nustatyti pagal jų rinkos vertę. Tačiau 6 straipsnyje taip pat nurodyta, kad BFF privalo rinkos vertę nustatyti pagal hipotekos paskolų apskaitinę vertę (taip sudaroma galimybė atsižvelgti į išankstinio mokėjimo riziką, veiklos išlaidas ir kitus veiksnius). Tai Institucijai patvirtino Islandijos valdžios institucijos (16). Islandijos valdžios institucijos taip pat patvirtino, kad kiekvienos atskiros paskolos apskaitinė vertė yra paskolos gavėjui paskolinta pagrindinė suma be nurašymų (17). Finansų įstaiga, pateikusi paraišką dalyvauti hipotekos paskolų schemoje, privalo BFF nurodyti kiekvienos atskiros paskolos apskaitinę vertę (18).

2.4.3.   BFF vykdomas kredito rizikos ir „kredito rezervo“ nustatymas

Trečiasis etapas – nustatyti su nagrinėjamomis hipotekos paskolomis susijusią kredito riziką. Pagal Reglamento 3 straipsnį ir Papildomų taisyklių 5 straipsnį BFF šiuo atveju taiko KPMG Iceland pateiktą kredito rizikos modelį, kurį taikant hipotekos paskolų portfelių kredito rizikos vertinimas atliekamas pagal tarptautinį Bazelio II finansų įstaigų kapitalo rizikos vertinimo standartą. Atliekant vertinimą tikėtini nuostoliai apskaičiuojami sudauginant šiuos tris veiksnius: įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, nuostolį dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir pozicijos vertę, esant įsipareigojimų neįvykdymui. Vertinant kiekvieną hipotekos paskolą ir kiekvienus paskolos termino metus įvertinamas kiekvienas iš šių kintamųjų.

Šis modelis grindžiamas įvairiais parametrais, skirtais atskirų paskolų tikėtiniems kredito nuostoliams įvertinti, ir įvairiais makroekonominiais veiksniais, galinčiais turėti poveikį hipotekos paskoloms. Šiame atskirų paskolų vertinime naudojami tokie parametrai: i) paskolos ir vertės santykis ir ii) mokėjimų istorija. Makroekonominė analizė yra vidutinės trukmės (iki 2014 m.) nekilnojamojo turto kainų, infliacijos, darbo užmokesčio pokyčių ir kitų veiksnių, galinčių turėti bendrą poveikį hipotekos paskolų portfeliui, prognozė. Remiantis ankstesne patirtimi laikoma, kad po 2014 m. kredito nuostolių suma bus nulinė.

BFF nustačius kredito riziką apskaitinė vertė nėra nedelsiant sumažinama atimant kredito rizikos vertę. Kredito rizikos vertė naudojama tik nustatant obligacijų, kurias paraišką pateikusi finansų įstaiga gaus įgyvendinant apsikeitimo turtu sandorį, vertę.

Pagal Reglamento 3 straipsnį ir Papildomų taisyklių 6 straipsnį BFF naudoja numatomą kredito riziką, kad nustatytų „kredito rezervą“. Tai reiškia, kad finansų įstaiga iš pradžių gaus BFF obligacijų, sudarančių ne daugiau kaip 80 proc. hipotekos paskolų portfelio suminės apskaitinės vertės. Atsižvelgiant į numatomus nuostolius (NN), susijusius su hipotekos paskolų portfeliu, kredito rezervas gali sudaryti daugiau kaip 20 proc. ir bus padidintas tų numatomų nuostolių suma (Papildomų taisyklių 5 straipsnis). Kredito rezervas visada bus didesnis už numatomus nuostolius. Praktikoje BFF kredito rezervą apskaičiuoja pridėdamas dar 10 proc. prie numatomų nuostolių sumos.

Praėjus maždaug 8–10 metų nuo pradinės sutarties sudarymo vertinami paskolų portfelio veiklos tuo laikotarpiu rezultatai. Be to, tuo metu įvertinama ir būsima portfelio kredito rizika. Atsižvelgiant į šiuos du aspektus finansų įstaiga gaus papildomų BFF obligacijų, kurių vertė ne didesnė už kredito rezervo vertę. Kitaip tariant, jeigu po 8–10 metų kredito rizika pasireiškė tik iš dalies, t. y. jeigu faktiniai nuostoliai mažesni nei numatyta sudarant sutartį, BFF, atsižvelgdamas į būsimos kredito rizikos vertinimą, finansų įstaigai perduos obligacijų, kurių vertė ne didesnė už kredito rezervo vertę prieš tai iš jos atėmęs faktinių nuostolių sumą. Tačiau jeigu pasireiškia visa kredito rizika, t. y. patiriami visi tikėtini nuostoliai, BFF neperduos finansų įstaigai papildomų obligacijų. Galiausiai, jeigu faktiniai nuostoliai didesni už kredito rezervą, BFF prisiima šiuos nuostolius.

2.4.4.   BFF vykdomas atitinkamo BFF obligacijų sumos nustatymas

Pagal Reglamento 5 straipsnį ir Papildomų taisyklių 7 straipsnį (19) BFF nustato savo obligacijų, kurios bus perduotos finansų įmonei vykdant hipotekos paskolų portfelio keitimo sandorį (atėmus kredito rezervo sumą), vertę.

BFF savo obligacijų vertę nustato pagal OMX Iceland biržos nurodomą „visą kainą dienos pabaigoje“ (angl. end-of-day dirty price) sandorio įvykdymo dieną. Ši kaina koreguojama pagal hipotekos paskolų vidutinę svertinę palūkanų normą (kuri sumažėja atsižvelgiant į išankstinio mokėjimo riziką, veiklos išlaidas ir kredito nuostolius). Remiantis Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija neaišku, ar tai reiškia, kad obligacijų vertė sumažėja, ar kad padidėja.

2.4.5.   Atsiskaitymas už apsikeitimo turtu sandorį pagal hipotekos paskolų schemą

Nustačius hipotekos paskolų portfelio vertę jis perduodamas BFF mainais už BFF obligacijas, kurios perduodamos finansų įstaigai (20).

Galutinis atsiskaitymas įvyksta praėjus maždaug 8–10 metų nuo sutarties sudarymo (21). Tuo metu, atlikęs 2.4.3 skirsnyje pirmiau aprašytą vertinimą, BFF finansų įstaigai perduoda papildomų obligacijų, kurių vertė ne didesnė už kredito rezervo vertę (prieš tai atėmęs faktinius nuostolius ir per visą likusį hipotekos paskolos laikotarpį numatomus nuostolius) (22).

2.5.   Trukmė ir biudžetas

Hipotekos paskolų schema taikoma neribotą laiką. Tai reiškia, kad nėra numatyta schemos taikymo pabaigos data ar konkretus laikotarpis, per kurį galima teikti paraiškas pagal šią schemą. Taigi šiuo metu hipotekos paskolų schema tebetaikoma, ir reikalavimus atitinkančios finansų įstaigos gali teikti paraiškas.

Kalbant apie biudžetą, Islandijos valdžios institucijos nepateikė Institucijai informacijos apie numatomas metines ar bendras įgyvendinant hipotekos paskolų schemą patirtas išlaidas.

2.6.   Papildoma aktuali rinkos informacija

2010 m. balandžio 22 d. Finansų priežiūros institucija (FPI) paskelbė sprendimą dėl Keflaviko taupomojo banko turto ir įsipareigojimų perdavimo Spkef taupomajam bankui (23). 2011 m. kovo 5 d. Finansų priežiūros institucija paskelbė sprendimą dėl Spkef taupomojo banko turto ir įsipareigojimų perdavimo NBI hf. bankui (naujajam Landsbanki) (24).

2010 m. balandžio mėn. žlugus BYR taupomajam bankui (senajam BYR) Islandijos valstybė įkūrė BYR hf. banką (naująjį BYR) – valstybei visiškai priklausančią ribotos atsakomybės bendrovę. Naujasis BYR perims visą senojo BYR turtą bei tam tikrus įsipareigojimus ir operacijas (25).

3.   PAGRINDAS INICIJUOTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

2010 m. kovo mėn. Institucija nusprendė šiuo atveju inicijuoti oficialią tyrimo procedūrą, nes turėjo abejonių, ar pagal hipotekos paskolų schemą vykdyti sandoriai sudaryti pagal rinkos sąlygas, taigi ar schemoje gali būti valstybės pagalbos elementų, apibrėžiamų EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje (26).

Institucija taip pat turėjo abejonių, ar galima pagalba galėtų būti laikoma suderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos, ir manė, kad tinkamas priemonės suderinamumo vertinimo pagrindas yra Nuvertėjusio turto gairės (27). Remdamasi Nuvertėjusio turto gairėmis Institucija turėjo abejonių, ar i) teisingai apskaičiuota (ir įtraukta į perdavimo kainą) turto rinkos vertė ir ii) apsikeitimo turtu sutartyse numatytas pakankamas atlygis valstybei, kuriuo užtikrinamas tinkamas šalių naštos pasidalijimas.

Galiausiai Institucija prieštaravo tam, kad Islandijos valdžios institucijos neapribojo atitinkamo laikotarpio (paraiškos pateikimo termino), per kurį reikalavimus atitinkančios finansų įstaigos galėjo teikti paraiškas pagal hipotekos paskolų schemą, ir nenustatė viso arba metinio schemos biudžeto sumos. Kitaip tariant, hipotekos paskolų schemos biudžetas ir trukmė buvo neriboti.

4.   TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

Paskelbusi Sprendimą Nr. 76/10/COL inicijuoti oficialią tyrimo procedūrą Institucija negavo jokių trečiųjų šalių pastabų.

5.   ISLANDIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

Islandijos valdžios institucijos tvirtino, kad hipotekos paskolų perdavimas pagal hipotekos paskolų schemą vykdomas rinkos sąlygomis, taip užtikrindamos, kad perduodant BFF obligacijas paraiškas pateikusioms finansų įstaigoms valstybės pagalba nenaudojama.

Islandijos valdžios institucijos taip pat abejoja, ar teisinga hipotekos paskolų schemą vertinti pagal Nuvertėjusio turto gaires, nes hipotekos paskolos, kurias pagal schemą ketinama keisti į obligacijas, nėra nuvertėjusios. Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad taupomiesiems bankams siūloma galimybė savo hipotekos paskolas keisti į BFF obligacijas ne todėl, kad šis turtas yra nuvertėjęs, o todėl, kad jis nepakankamai likvidus (28).

Islandijos valdžios institucijos teigia, kad, jei Institucija vis dėlto nuspręstų, kad hipotekos paskolų schema apima valstybės pagalbą ir turi būti vertinama pagal Nuvertėjusio turto gaires, pagalba yra suderinama su naudojimosi nepriklausomo eksperto paslaugomis kriterijais. Jos aiškina, kad BFF hipotekos paskolų vertinimui atlikti naudojamas kredito rizikos modelis grindžiamas KPMG Iceland, nepriklausomo eksperto vertintojo, sukurtu kredito rizikos modeliu. Islandijos valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad, įtraukus kredito rezervą, užtikrinamas hipotekos paskolų apskaitinės vertės koregavimas pagal jų rinkos vertę (29).

Po Institucijos sprendimo inicijuoti oficialią tyrimo procedūrą Islandijos valdžios institucijos taip pat pateikė nepriklausomo finansų eksperto (ALM Finance LTD (ALM) (30) parengtą hipotekos paskolų portfelio ir BFF obligacijų, kuriems schema jau taikoma, vertinimą. ALM vertinimas, siekiant apskaičiuoti hipotekos paskolų portfelių, kuriems schema jau taikoma, dabartinę vertę (tikrąją ekonominę vertę), grindžiamas grynųjų pinigų srautų modeliu su įvertinta tikimybe ir nerizikinga grąžos norma. Realioji ekonominė paskolų portfelių vertė apskaičiuota pagal du ekonominius scenarijus: numatomą scenarijų ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų. ALM vertinimu apytikriai patvirtinamas BFF atliktas vertinimas.

Islandijos valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad pagal hipotekos paskolų schemą pagalbą teikiančiai institucijai, BFF, numatytas atlygis, nes BFF koreguoja BFF obligacijų vertę, kad būtų atsižvelgta į veiklos išlaidas, išankstinio mokėjimo riziką ir kredito nuostolius (31).

Islandijos valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad hipotekos paskolų schema turėtų būti laikoma platesnio plano restruktūrizuoti Islandijos taupomuosius bankus dalimi ir kad dėl to ji turėtų būti vertinama pagal Institucijos restruktūrizavimo gaires (32). Tiek Finansų ministerija, tiek Islandijos centrinis bankas ėmėsi priemonių Islandijos taupomųjų bankų kapitalui atkurti. Įgyvendindama šį platesnį restruktūrizavimo planą FPI prižiūri taupomųjų bankų restruktūrizavimą ir šiuo atžvilgiu yra nustačiusi tam tikrus reikalavimus.

Galiausiai, kalbant apie priemonės proporcingumą, Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad yra pasirengusios imtis būtinų priemonių siekdamos atsižvelgti į Institucijos susirūpinimą dėl hipotekos paskolų schemos trukmės ir biudžeto apribojimo.

II.   VERTINIMAS

1.   VALSTYBĖS PAGALBOS, APIBRĖŽIAMOS EEE SUSITARIMO 61 STRAIPSNIO 1 DALYJE, NAUDOJIMAS

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

Kad priemonė reikštų pagalbą, apibrėžiamą EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, turi būti įvykdyti keturi suvestiniai kriterijai: ji turi i) gavėjams suteikti ekonominį pranašumą, kurio negaunama vykdant įprastą veiklą; ii) būti taikoma valstybės arba naudojant valstybės išteklius; iii) būti atrankinė – ją taikant turi būti sudaromos palankesnės sąlygos tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai ir iv) iškraipyti konkurenciją ir paveikti susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybą.

1.1.   Valstybės išteklių naudojimas

Priemonė turi būti taikoma valstybės arba naudojant valstybės išteklius.

Remiantis nustatyta teismų praktika, pagalbą gali tiesiogiai suteikti valstybė arba valstybės įsteigtos ar paskirtos teikti pagalbą viešosios ar privačios įstaigos (33).

Mainais už hipotekos paskolas paraišką pateikusios finansų įstaigos gauna BFF obligacijas. BFF Būsto įstatymu įsteigtas kaip valstybinė būsto agentūra, kuri visiškai priklauso Islandijos valstybei ir kurios administracinę priežiūrą vykdo gerovės ministras. Gerovės ministras skiria penkių narių BFF direktorių valdybą. BFF užduotys (teikti paskolas asmenims, savivaldybėms ir įmonėms gyvenamojo būsto įsigijimui ar statybai finansuoti) nustatytos ir reglamentuojamos įstatymų nustatytomis taisyklėmis: Būsto įstatymu ir antriniais teisės aktais (pavyzdžiui, Reglamentu Nr. 57/2009 dėl BFF paskolų kategorijų).

Taigi šiuo atveju nagrinėjamas priemones vykdo valstybės agentūra, BFF, kurią visiškai kontroliuoja valstybė. Taigi už BFF veiksmus atsako valstybė. Todėl perduodant BFF obligacijas finansų įstaigoms naudojami valstybės ištekliai.

1.2.   Palankesnių sąlygų sudarymas įmonėms ar prekių gamybai

1.2.1.   Ekonominis pranašumas

Taikant priemonę pagalbos gavėjams turi būti suteikiami pranašumai, kuriais remiantis jiems nebereikia mokėti paprastai iš jų biudžetų mokamų mokesčių.

Kaip aiškina Islandijos valdžios institucijos, hipotekos paskolų schema įdiegta siekiant suteikti tam tikroms finansų įstaigoms galimybę gauti finansavimą iš kitų nei tarpbankinės paskolos šaltinių, nes dėl visuotinių sunkumų finansų sektoriuje tarpbankinis skolinimas mažėjo.

Institucija mano, jog mažai tikėtina, kad per finansų krizę rinkos ekonomikos investuotojas finansų įstaigoms, atitinkančioms dalyvavimo hipotekos paskolų schemoje reikalavimus, teiktų finansavimą palyginamu mastu ir panašiomis sąlygomis. Todėl toks sandoris dalyvaujantiems bankams suteikia ekonominį pranašumą, kurio jie neturėtų to meto rinkos sąlygomis.

Taikant hipotekos paskolų schemą pagalbą gaunančių finansų įstaigų padėtis pagerėja, nes padidinamas jų turto likvidumas ir pašalinamas balanso nestabilumo šaltinis. Dėl to, savo ruožtu, pagerėja jų padėtis rinkoje.

1.2.2.   Atrankumas

Kad priemonė būtų valstybės pagalba, ją taikant turi būti sudaromos palankesnės sąlygos tam tikroms įmonėms, tam tikrų prekių gamybai arba tam tikrų paslaugų teikimui.

Hipotekos paskolų schema yra atrankinio pobūdžio, nes ją taikant palankesnės sąlygos sudaromos tik tam tikroms finansų įstaigoms. Remiantis tuo, kad visos konkretaus sektoriaus finansų įstaigos gali pasinaudoti šia priemone, negalima daryti išvados, jog priemonė yra bendro pobūdžio. Priešingai, priemonė yra atrankinio pobūdžio, nes ją taikant palankesnės sąlygos sudaromos tik vienam ekonomikos sektoriui (34).

1.3.   Konkurencijos iškraipymas ir įtaka susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

Hipotekos paskolų schema gali iškreipti konkurenciją ir paveikti susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybą. Taikant šią schemą pagalbą gaunančių finansų įstaigų padėtis pagerėja, nes padidinamas jų turto likvidumas ir pašalinamas balanso nestabilumo šaltinis, ir taip sustiprinama šių įstaigų padėtis, palyginti su jų konkurentais kitose EEE šalyse.

Visi bankai, taupomieji bankai ir kredito įstaigos, kuriems leista vykdyti veiklą Islandijoje, neatsižvelgiant į jų dydį, iš esmės gali teikti paraiškas dėl paramos gavimo pagal hipotekos paskolų schemą. Bankų ir finansų sektorių paslaugos teikiamos ir jų produktais prekiaujama tarptautiniu mastu. Šiuo atžvilgiu hipotekos paskolų schema taip pat gali iškreipti konkurenciją ir paveikti susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybą.

2.   PROCEDŪRINIAI REIKALAVIMAI

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „Apie visus ketinimus suteikti ar keisti pagalbą ELPA priežiūros institucija informuojama taip, kad turėtų laiko pateikti savo pastabas šiuo klausimu (…). Susijusi valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas.“

Islandijos valdžios institucijos pranešė Institucijai apie hipotekos paskolų schemą 2009 m. gegužės 27 d. raštu (nuorodos Nr. 519720). Tačiau BFF valdybos Hipotekos paskolų pirkimo iš finansų įmonių taisyklės įsigaliojo 2009 m. sausio 15 d., t. y. prieš Institucijai priimant galutinį sprendimą dėl pranešimo.

Šiuo atžvilgiu Islandijos valdžios institucijos nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

3.   PAGALBOS SUDERINAMUMAS

Paramos priemonės, EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos kaip valstybės pagalba, paprastai yra nesuderinamos su EEE susitarimo veikimu, nebent taikoma viena iš EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų išimčių. 61 straipsnio 2 dalyje pateikta leidžianti nukrypti nuostata netaikoma šiuo atveju nagrinėjamai pagalbai, kuri nėra skirta nė vienam iš tame straipsnyje išvardytų tikslų pasiekti. Panašiai nagrinėjamai pagalbos priemonei netaikomos ir EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose pateiktos leidžiančios nukrypti nuostatos. Visų pirma, pagalbos priemonė neskiriama tam tikrų regionų ekonominei plėtrai ar tam tikrų rūšių ekonominei veiklai palengvinti ir skatinti.

Nagrinėjama pagalba nėra susijusi su jokiomis investicijomis į gamybos kapitalą. Ja tik sumažinamos išlaidos, kurias įmonės paprastai patirtų vykdydamos savo kasdienę verslo veiklą, todėl ją reikia klasifikuoti kaip veiklos pagalbą. Veiklos pagalba paprastai nelaikoma tinkama tam tikrų rūšių ekonominės veiklos ar tam tikrų regionų plėtrai skatinti, kaip numatyta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte. Veiklos pagalbą leidžiama teikti tik ypatingomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, teikiant tam tikrų rūšių pagalbą aplinkai ar regioninę pagalbą), kai atitinkamose Institucijos gairėse numatyta tokia išimtis.

EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu Institucijai leidžiama pripažinti pagalbą suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei ji skirta „kurios nors valstybės narės ar ELPA valstybės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Institucija primena, kad, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika bei Institucijos ir Europos Komisijos sprendimų priėmimo praktika, 61 straipsnio 3 dalies b punktas turi būti taikomas siaurai, o nagrinėjamos priemonės turi padėti atitaisyti visos nacionalinės ekonomikos sutrikimus (35).

Institucija pripažįsta, kad hipotekos paskolų schema patvirtinta per finansų krizę, siekiant ją suvaldyti. Islandijoje smulkiems taupomiesiems bankams dėl didesnių bankų, kurie paprastai teikė jiems finansinę paramą, patiriamų finansinių sunkumų kilo likvidumo problemų. Priešingai nei didesnės finansų įmonės, taupomieji bankai negali tiesiogiai pasinaudoti Islandijos centrinio banko lėšomis.

Kaip nurodyta Institucijos sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Institucija mano, kad tinkamas hipotekos paskolų schemos suderinamumo vertinimo pagrindas yra Nuvertėjusio turto gairės, pagrįstos EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu. Todėl hipotekos paskolų schema turi būti vertinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą ir Nuvertėjusio turto gaires.

Šiuo atveju, prieš nustatant, ar hipotekos paskolų schema yra suderinama pagal Nuvertėjusio turto gaires, svarbu nustatyti, ar ši schema gali būti laikoma Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokole apibrėžta „schema“. 3 protokolo II dalies 1 straipsnio d punkte nustatyta, kad:

Institucija laikosi nuomonės (kurios Islandijos valdžios institucijos neužginčijo), kad hipotekos paskolų schema pagrįsta taisyklėmis – Būsto įstatymu, Reglamentu ir Papildomomis taisyklėmis – pagal kurias bendrai ir abstrakčiai tose taisyklėse apibrėžtoms įmonėms, netaikant kitų įgyvendinimo priemonių, galima teikti individualią pagalbą. Todėl hipotekos paskolų schemą galima laikyti 3 protokolo II dalies 1 straipsnio d punkte apibrėžta pagalbos schema. Šiuo atžvilgiu Institucija primena, kad Sprendime C-310/99 Europos Teisingumo Teismas konstatavo: „Ginčijamame sprendime nereikėjo pateikti individualių pagal pagalbos schemą suteiktos pagalbos atvejų analizės. Individualią kiekvienos įmonės padėtį būtina nagrinėti tik pagalbos išieškojimo etape.“ (36)

Laikydamasi šios Europos Teisingumo Teismo praktikos Institucija hipotekos paskolų schemą vertino pagal schemos savybes (o ne individualių pagal schemą suteiktos pagalbos atvejų specifiką).

Kaip aprašyta pirmiau, Islandijos valdžios institucijos tvirtino, kad Institucija hipotekos paskolų schemą turėtų laikyti Islandijos taupomųjų bankų sektoriaus restruktūrizavimo dalimi ir kad ji turėtų būti vertinama pagal Institucijos restruktūrizavimo gaires, taikomas finansų krizę patiriančioms finansų įstaigoms („bankų restruktūrizavimo gaires“) (37). Tačiau apsikeitimo turtu sandoriams pagal hipotekos schemą įgyvendinti nebūtina vykdyti bendro pagal schemą pagalbą gaunančių finansų įstaigų restruktūrizavimo. Hipotekos paskolų schema gali būti taikoma bet kuriai finansų įstaigai neatsižvelgiant į tai, ar tokios finansų įstaigos yra restruktūrizuojamos. Tokiomis aplinkybėmis Institucija mano, kad priemonei tinkamos taikyti gairės yra ne bankų restruktūrizavimo gairės. Kaip nustatyta pirmiau, hipotekos paskolų schema pasižymi tokiomis savybėmis, kad sudarytos sąlygos taikyti Nuvertėjusio turto gaires.

3.1.   Nuvertėjusio turto gairių taikymas – turto atitiktis reikalavimams

Kad pagalba būtų pripažinta suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu, ji turi būti suteikta remiantis nediskriminaciniais kriterijais, būti tinkama, t. y. būti konkrečiai skirta dideliam ekonomikos sutrikimui atitaisyti ir būti būtina ir proporcinga įgyvendinant šį tikslą bei turėti kuo mažesnį neigiamą šalutinį poveikį konkurentams. Nuvertėjusio turto gairėse šie bendrieji principai paverčiami konkrečiomis paramos nuvertėjusiam turtui sąlygomis.

Kaip jau minėta, Islandijos valdžios institucijos abejojo dėl Nuvertėjusio turto gairių taikymo pagal hipotekos paskolų schemą numatytam apsikeitimui turtu, nes pagal apsikeitimo turtu sutartis į obligacijas keičiamos hipotekos paskolos nėra nuvertėjusios. Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad hipotekos paskolos yra finansiškai patraukliausias bankų turtas, taigi nėra nuvertėjusios.

Nuvertėjusio turto gairėse nuvertėjęs turtas apibrėžiamas kaip „turtas, kuris paprastai vadinamas „blogu“ turtu“ (pvz., JAV hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai, susijusios apsidraudimo priemonės ir išvestinės priemonės), dėl kurio kilo finansų krizė ir kuris didžia dalimi tapo nelikvidus arba buvo labai sumažinta jo vertė…“. Nuvertėjusio turto gairėse taip pat nurodyta, kad, nustatant, ar turtas yra nuvertėjęs, būtina klausimą spręsti pragmatiškai ir numatyti tam tikrą lankstumą. (38)

Kaip jau minėta, šiuo metu hipotekos paskolų schemoje dalyvaujantys taupomieji bankai paprastai savo veiklą finansuoja naudodamiesi klientų indėliais ir imdami paskolas iš pagrindinių Islandijos bankų. Jei to nepakanka norint tęsti veiklą, taupomasis bankas paprastai parduoda dalį savo turto (pavyzdžiui, hipotekos paskolas).

Tačiau Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagrindiniai Islandijos bankai yra bankrutavę ir šiuo metu restruktūrizuojami, todėl paskolų iš šių bankų tikėtis neverta. Be to, vien klientų indėlių nepakanka taupomųjų bankų finansavimo poreikiams patenkinti. Islandijos valdžios institucijos informavo Instituciją, kad trečiąja galimybe – parduoti turtą – neįmanoma pasinaudoti dėl finansų krizės. Būtent tokiomis aplinkybėmis įdiegta hipotekos paskolų schema.

Institucija mano, jog tai, kad taupomieji bankai negalėjo parduoti savo hipotekos paskolų rinkoje, rodo, kad šis turtas yra nelikvidus, taigi nuvertėjęs. Nuvertėjusio turto gairių 3 priede yra nuvertėjusio turto, kuris laikomas atitinkančiu paramos turtui priemonių taikymo reikalavimus, kategorijų sąrašas. Į šį sąrašą įtrauktos ir būsto hipotekos.

Šiuo atžvilgiu, kad būtų pripažinta suderinama su EEE susitarimu, hipotekos paskolų schema turi atitikti Nuvertėjusio turto gairėse nustatytas paramos turtui priemonių taikymo sąlygas. Atitinkamos sąlygos svarstomos toliau pateiktuose 3.2–3.6 skirsniuose.

3.2.   Hipotekos paskolos vertinimas – nepriklausomas ekspertas

Nuvertėjusio turto gairių 20 dalies pirmojoje įtraukoje nurodyta, kad: „reikalavimus atitinkančios paraiškos pagalbai gauti turėtų būti […] pagrįstos atitinkamu vertinimu, kurį patvirtina pripažinti nepriklausomi ekspertai […].“

Reglamento 3 straipsnyje nurodyta, kad BFF privalo nustatyti Fondui siūlomų hipotekos paskolų vertę. Tai daroma ir praktikoje: BFF įvertina turtą, kuriuo keičiamasi pagal hipotekos paskolų schemą. Taigi turtas, kuriuo keičiamasi pagal hipotekos paskolų schemą, priešingai nei reikalaujama Nuvertėjusio turto gairėse, nėra vertinamas nepriklausomo eksperto.

Tai, kad vieną iš vertinimo elementų – kredito rizikos metodą – parengė nepriklausomas ekspertas (KPMG Iceland), automatiškai nereiškia, kad visas vertinimas turi būti laikomas atliktu nepriklausomo eksperto. Kitas svarbus vertinimo elementas – vertinimo pagrindas (t. y. reikalavimus atitinkančių hipotekos paskolų atranka, vertės (apskaitinės vertės) nustatymo pagrindas, kredito rizikos vertinimo atlikimas ir sprendimas, kaip apskaičiuoti kredito rezervą ir nustatyti atitinkamą mokėtiną sumą BFF obligacijomis) nustatomas reglamentu arba tai daro vien BFF. Nors kredito rizikos vertinimo metodą pateikė nepriklausomas ekspertas, šį metodą taiko pats BFF; kitaip tariant, Fondas pats atlieka vertinimą. Nevykdoma jokia priežiūra, ar BFF taiko šį metodą ir kaip jį taiko.

Tokiomis aplinkybėmis Institucija daro išvadą, kad pagal hipotekos paskolų schemą atliekamas turto vertinimas neatitinka Nuvertėjusio turto gairių 20 dalies nuostatų.

Kaip jau minėta, per oficialų tyrimą Islandijos valdžios institucijos pateikė nepriklausomo finansų eksperto, ALM, parengtą turto, t. y. hipotekos paskolų, kuriomis jau keičiamasi pagal hipotekos paskolų schemą, vertinimo ataskaitą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad pagal hipotekos paskolų schemą bei atitinkamas teisės nuostatas BFF privalo pats atlikti pagal schemą perimtų hipotekos paskolų vertinimą.

Kaip nustatyta II dalyje, pirmiau pateiktame 3 skirsnyje, Institucija hipotekos paskolų schemą laikys tik 3 protokolo II dalies 1 straipsnio d dalyje apibrėžta „pagalbos schema“. Taigi, nepažeidžiant pagal schemą individualiais atvejais atlikto vertinimo, pati hipotekos paskolų schema neatitinka Nuvertėjusio turto gairėse nustatytų sąlygų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad hipotekos paskolų vertinimo sistema neatitinka Nuvertėjusio turto gairėse nustatytų sąlygų.

3.3.   Hipotekos paskolos vertinimas – vertinimo pagrindas

Nuvertėjusio turto gairėse taip pat nustatytas nuvertėjusio turto vertinimo metodas, taikomas įgyvendinant paramos turtui priemonę. Nuvertėjusio turto gairių 39 ir 40 dalyse ir 3 priede pateikiamos „išlaidų“, „dabartinės rinkos vertės“, „realiosios ekonominės vertės“ ir „perdavimo vertės“ sąvokos. Šios sąvokos Nuvertėjusio turto gairėse apibrėžiamos, kaip nurodyta toliau (39).

—	Išlaidos – paskolų apskaitinė arba nominalioji vertė atėmus vertės sumažėjimą.

—	Dabartinė rinkos vertė – suma, už kurią nuvertėjęs turtas galėjo būti parduotas rinkoje.

—	Realioji ekonominė vertė – ilgalaikė turto ekonominė vertė remiantis grynųjų pinigų srautais ir ilgesniais terminais. Ji turėtų būti apskaičiuota pagal bazinį scenarijų ir pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų.

—	Perdavimo vertė – atsižvelgiant į paramos turtui programą nuvertėjusiam turtui priskiriama vertė.

Paprastai, remiantis Nuvertėjusio turto gairėmis, nustatoma, kad, jeigu perdavimo vertė didesnė už dabartinę rinkos vertę, teikiama valstybės pagalba. Kad pagalba būtų pripažinta suderinama, perdavimo vertė turi būti mažesnė už realiąją ekonominę vertę arba jai lygi.

Papildomų taisyklių 6 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos paskolų portfelių vertė nustatoma pagal kiekvienos individualios hipotekos paskolos apskaitinę vertę. Apskaitinė vertė paprastai nėra ta pati kaip realioji ekonominė turto vertė, nustatoma remiantis grynųjų pinigų srautais ir ilgesniais terminais.

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus faktus Institucija mano, jog Islandijos vyriausybei nepavyko įrodyti (ar apskaičiuoti), kad perdavimo vertė nustatoma pagal realiąją ekonominę vertę. Islandijos valdžios institucijų argumentai, kad, įtraukus „kredito rezervą“, užtikrinama, jog apskaitinė vertė bus pakoreguota pagal rinkos vertę, yra nepriimtini. Pirma, „kredito rezervas“ skirtas tik BFF apsaugoti nuo kredito rizikos (atidedant dalies atlygio už hipotekos paskolas mokėjimą), o ne rinkos vertei nustatyti. Antra, per galutinį atsiskaitymą finansų įstaigos gaus BFF obligacijų, kurių vertė atitiks hipotekos paskolų apskaitinę vertę atėmus faktinį ir ateityje numatomą vertės sumažėjimą, o ne faktinę ekonominę hipotekos paskolų vertę.

Todėl, remdamasi turima informacija ir laikydamasi Nuvertėjusio turto gairėse nustatytų principų, Institucija negali atmesti galimybės, kad pagal hipotekos paskolų schemą teikiama nesuderinama valstybės pagalba.

3.4.   Naštos pasidalijimas

Kalbant apie naštos pasidalijimą, Nuvertėjusio turto gairių 21–25 dalyse nustatytas bendras principas, kad finansų įstaigos turėtų prisiimti su nuvertėjusiu turtu susijusius nuostolius iki didžiausios ribos. Tai reiškia, kad jos turėtų prisiimti dėl nelikvidaus turto dabartinės rinkos vertės ir realiosios ekonominės vertės nuostolius skirtumo patirtus nuostolius.

BFF neatliko vertinimo pagal Nuvertėjusio turto gaires, todėl neįmanoma nustatyti, kokią naštos dalį, kaip reikalaujama Nuvertėjusio turto gairėse, prisiima reikalavimus atitinkančios finansų įstaigos.

3.5.   Atlygis

Institucija atkreipia dėmesį, kad ELPA valstybės taip pat privalo užtikrinti, kad „į nustatomą paramos turtui kainą turi būti įtrauktas atlygis valstybei, kuriame būtų tinkamai atsižvelgiama į būsimų nuostolių, viršijančių tuos, kurie numatyti nustatant realiąją ekonominę vertę, riziką, taip pat į bet kokią papildomą riziką, kuri kyla dėl aukštesnės už realiąją ekonominę vertę perdavimo kainos“ (40).

Nuvertėjusio turto gairėse nurodoma, kad toks atlygis gali būti užtikrintas nustatant pakankamai už realiąją ekonominę vertę mažesnę turto perdavimo vertę, taip numatant reikiamą kompensaciją už valstybės prisiimtą riziką (41). Taikant bet kokią kainos nustatymo sistemą turėtų būti užtikrinama, kad bendru pagalbą gaunančių finansų įstaigų indėliu valstybės įsikišimo apimtis būtų sumažinta iki mažiausios būtinos. Tačiau hipotekos paskolų schemos vertinimas neatitinka Nuvertėjusio turto gairių reikalavimų, todėl neįmanoma įvertinti, ar Islandijos valdžios institucijos įvykdė su atlygiu susijusį reikalavimą.

Kaip jau minėta, Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad pagalbą gaunančioms finansų įstaigoms nustatomas 95 bazinių punktų (bp) mokestis, kuris, sudarant sutartį pagal hipotekos paskolų schemą, pridedamas prie BFF kapitalo sąnaudų. Tačiau, remiantis Institucijos turima informacija, 95 bp yra dabartinė priemoka, kurią BFF paprastai nustato klientams, kad padengtų veiklos išlaidas (25 bp), išankstinio mokėjimo riziką (50 bp) ir kredito nuostolius (20 bp) įprastų hipotekos paskolų atveju.

Taigi Institucija suvokia, kad tai turės įtakos pagalbą gaunančioms finansų įstaigoms perduodamų BFF obligacijų vertei, tačiau BFF tokias išlaidas patirs dėl perduotų hipotekos paskolų valdymo hipotekos laikotarpiu. Iki šiol Institucija negavo jokių tam prieštaraujančių dokumentinių įrodymų (42). Šiuo atžvilgiu 95 bp mokestis negali būti laikomas pagalbą gaunančių finansų įstaigų valstybei mokamu atlygiu.

3.6.   Neribota apimtis ir trukmė

Islandijos valdžios institucijos nenurodė nei hipotekos paskolų schemos taikymo termino, nei termino, per kurį finansų įstaigos gali teikti paraiškas dalyvauti hipotekos paskolų schemoje (vadinamojo paraiškų teikimo termino) (43).

Kad paramos turtui priemonės būtų pripažintos suderinamomis su EEE susitarimu, Nuvertėjusio turto gairėse reikalaujama, kad jų trukmė neviršytų finansų krizės trukmės (44). Paramos turtui priemonės nėra tvirtinamos neribotam laikui.

Remiantis Europos Komisijos sprendimų priėmimo praktika, paraiškų teikimo dėl paramos turtui priemonių taikymo terminas paprastai patvirtinamas daugiausia šešiems mėnesiams. Apie kiekvieną paraiškų teikimo termino pratęsimą (paprastai papildomiems šešiems mėnesiams) reikia vėl iš anksto pranešti, taip pat atsižvelgiant į atitinkamų finansų rinkų padėties pokyčius. Paramos turtui schemos gali būti tvirtinamos laikotarpiui iki dvejų metų, jeigu Institucijai dukart per metus teikiamos ataskaitos (45).

Panašiai Islandijos valdžios institucijos nenurodė ir bendro hipotekos paskolų schemos biudžeto ar numatomų metinių schemos įgyvendinimo išlaidų. Jos nepateikė numatomo pagalbos gavėjų skaičiaus ar turto, kuris potencialiai atitiktų keitimosi juo pagal schemą reikalavimus, vertės ribos. Taigi panašu, kad hipotekos paskolų schema yra neribotos apimties, todėl nėra proporcinga, kaip reikalaujama pagal Nuvertėjusio turto gaires.

4.   IŠVADOS

Remdamasi Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, Institucija daro išvadą, kad hipotekos paskolų schema apima EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos valstybės pagalbos teikimą, o tai nesuderinama su EEE susitarimo veikimu dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Tačiau individualūs pagalbos teikimo pagal hipotekos paskolų schemą atvejai, atitinkantys Valstybės pagalbos nuvertėjusiam turtui gairėse nustatytus kriterijus, yra suderinami su EEE susitarimo veikimu (46).

Institucijai apie hipotekos paskolų schemą buvo pranešta po jos įsigaliojimo ir prieš Institucijai priimant galutinį sprendimą dėl pranešimo. Taigi Islandijos valdžios institucijos neteisėtai teikė nagrinėjamą pagalbą ir taip pažeidė 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

Pagal 3 protokolo II dalies 14 straipsnį neteisėta pagalba, nesuderinama su EEE susitarime nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis, turi būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjų.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Hipotekos paskolų schema yra valstybės pagalba, nesuderinama su EEE susitarimo veikimu, kaip apibrėžiama EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Atsižvelgiant į tai, kad Islandijos valdžios institucijos neįvykdė 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo prieš įgyvendinant hipotekos paskolų schemą apie tai pranešti ELPA priežiūros institucijai, hipotekos paskolų schema apima neteisėtą valstybės pagalbą.

3 straipsnis

Islandijos valdžios institucijos nedelsdamos panaikina hipotekos paskolų schemą ir imasi visų būtinų priemonių, kad susigrąžintų, kaip nurodyta 1 ir 2 straipsniuose, pagal hipotekos paskolų schemą suteiktą nesuderinamą ir neteisėtą pagalbą.

4 straipsnis

Iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. Islandijos valdžios institucijos informuoja ELPA priežiūros instituciją apie priemones, kurių imtasi šiam sprendimui įvykdyti.

5 straipsnis

Pagalba susigrąžinama nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. Pagalba susigrąžinama pagal nacionalinės teisės procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą. Į pagalbos sumą, kurią reikia susigrąžinti, įeina palūkanos (įskaitant sudėtines palūkanas), skaičiuojamos nuo pagalbos suteikimo gavėjui dienos iki jos susigrąžinimo dienos. Palūkanos apskaičiuojamos pagal Sprendimo Nr. 195/04/COL 9 straipsnį.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Islandijos Respublikai.

7 straipsnis

Šis sprendimas autentiškas tik anglų kalba.

---

(1)  2004 m. liepos 14 d. Sprendimas Nr. 195/04/COL, paskelbtas OL L 139, 2006 5 25, p. 37, ir EEE priedas Nr. 26, 2006 5 25, p. 1, su pakeitimais. Konsoliduotą sprendimo versiją galima rasti adresu www.eftasurv.int.

(2)  OL C 277, 2010 10 14, p. 4, ir EEE priedas Nr. 57, 2010 10 14, p. 4.

(3)  Žr. pirmiau pateiktą 2 išnašą.

(4)  Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad finansų įstaigos negalėjo gauti likvidžių lėšų atviroje rinkoje, nes tuo metu dėl finansų krizės Islandijoje nebuvo veikiančios tarpbankinės rinkos, ir kad mažesni taupomieji bankai neturėjo turto, kurį centrinis bankas galėtų priimti kaip užstatą.

(5)  Žr. 2008 m. birželio 19 d. vyriausybės deklaraciją dėl priemonių, susijusių su nekilnojamuoju turtu ir finansų rinkomis, ir 2008 m. liepos 18 d. vyriausybės pranešimą spaudai. Dėl finansų krizės Islandijoje hipotekos paskolų terminai pratęsti iki 70 metų.

(6)  OL C 241, 2009 10 8, p. 16, ir EEE priedas Nr. 52, 2009 10 8, p. 1. Sprendimą taip pat galima rasti Institucijos interneto svetainėje: http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/stateaidregistry/sadecice09/168_09_col.pdf.

(7)  Prieš finansų krizę Islandijos bankų sektorius iš esmės buvo sudarytas iš dviejų segmentų: pirmasis apėmė tris buvusius didžiuosius bankus – Glitnir, Landsbanki ir Kaupthing, kurie palyginti aktyviai vykdė tarptautinę veiklą, o antrąjį sudarė smulkūs taupomieji bankai, pasikliovę didesniųjų bankų finansavimu.

(8)  Žr. Sprendimą Nr. 168/09/COL, p. 3.

(9)  Įstatymas Nr. 125/2008 įsigaliojo paskelbimo dieną, t. y. 2008 m. spalio 7 d.

(10)  Iš dalies pakeistu Būsto įstatymu ir Reglamentu BFF įgaliojamas pirkti (arba refinansuoti) gyvenamojo būsto hipotekomis užtikrintas obligacijas. Tačiau Papildomos taisyklės yra susijusios su pačių hipotekos paskolų pirkimu. Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad tai turėjo reikšti tą patį.

(11)  BFF ir Bolungarviko taupomasis bankas buvo sudarę dvi sutartis.

(12)  Pagal apsikeitimo turtu sandorio šalių sudarytą sutartį galutinai turėjo būti atsiskaityta 2009 m. balandžio 15 d.

(13)  Dėl obligacijų kainos nustatymo Reglamento 3 straipsnyje nurodyta, kad „Būsto finansavimo fondas atlieka nepriklausomą Fondui siūlomų obligacijų vertinimą. Vertindamas obligacijas Fondas, be kita ko, atsižvelgia į skolininko mokėjimo būklę, to gyvenamojo būsto hipotekos dalį perėmus obligaciją, obligacijos įsipareigojimų neįvykdymus ir jos sąlygas, kad obligacijos kaina atitiktų jos rinkos vertę. Be to, sutarčių sąlygos ir pirkimo kaina nustatomos taip, kad Fondo kredito rizika būtų kuo mažesnė.“

(14)  Papildomų taisyklių 6 straipsnyje dėl „pirkimo kainos“ nurodyta, kad:

(15)  Papildomų taisyklių 4 straipsnis.

(16)  2009 m. rugpjūčio 27 d. Islandijos valdžios institucijų raštas Institucijai.

(17)  Kaip supranta Institucija, tai yra negrąžinta pagrindinė suma, paskolinta paskolos gavėjui (be nurašymų).

(18)  Pagal Papildomų taisyklių 3 straipsnį „finansų įmonė pateikia kompiuteriu nuskaitomą informaciją, kurią BFF laiko būtina norint nustatyti BFF parduodamų hipotekos portfelių vertę ir kredito riziką.“

(19)  Papildomų taisyklių 7 straipsnyje dėl „mokėjimo už paskolų obligacijas“ nurodyta, kad „BFF už hipotekos paskolas sumoka mainais perduodamas BFF obligacijų. BFF obligacijų pajamingumas nustatomas pagal hipotekos paskolų terminus ir sąlygas. Be kitų veiksnių atsižvelgiama ir į išankstinio mokėjimo riziką ir veiklos išlaidas.“

(20)  Reglamento 5 straipsnyje nurodyta, kad „kompensacija už Būsto finansavimo fondo nupirktas obligacijas paprastai yra BFF obligacijos.“ Šiuo pagrindu Reglamente iš esmės leidžiama taikyti ir kitas kompensacijos formas, pvz., mokėjimą grynaisiais pinigais. Tačiau iki šiol taikyta tik kompensacija BFF obligacijomis.

(21)  Tikrasis galutinio atsiskaitymo laikas paprastai nurodomas sutartyje.

(22)  Reglamento 3 straipsnis ir Papildomų taisyklių 6 straipsnis.

(23)  Žr. http://www.fme.is/lisalib/getfile.aspx?itemid=7199.

(24)  Žr. http://www.fme.is/lisalib/getfile.aspx?itemid=7997.

(25)  Žr. ELPA priežiūros institucijos 2011 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 126/11/COL dėl valstybės pagalbos BYR hf. įsteigti ir kapitalizuoti. Sprendimas dar nepaskelbtas, jį galima rasti Institucijos interneto svetainėje: http://www.eftasurv.int/media/decisions/126-11-COL.pdf.

(26)  Žr. pirmiau pateiktą 2 išnašą.

(27)  Atnaujinta Valstybės pagalbos gairių versija paskelbta Institucijos interneto svetainėje: http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/.

(28)  Institucija atkreipia dėmesį, kad tai prieštarauja 2009 m. gegužės 27 d. Institucijai pateiktam pranešimui dėl hipotekos paskolų schemos (nuorodos Nr. 519720), kuriame Islandijos valdžios institucijos teigia, kad Nuvertėjusio turto gairės būtų tinkamos gairės schemai vertinti (jei Institucija prieitų prie išvados, kad schema apima valstybės pagalbą).

(29)  Dėl hipotekos paskolų schemos suderinamumo Islandijos valdžios institucijos taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnius Institucijai pateiktus argumentus dėl taupomųjų bankų sisteminės svarbos Islandijoje – žr., pavyzdžiui, Islandijos centrinio banko 2009 m. gegužės 19 d. raštą, kuriuo patvirtinamas priemonių būtinumas (pranešimo 5 priedas). Šiam teiginiui pagrįsti Islandijos valdžios institucijos pateikė Europos politikos studijų centro (CEPS) atliktą tyrimą (Bankų sektoriaus įvairovės Europoje tyrimas: taupomųjų bankų veiklos rezultatai ir vaidmuo, CEPS, 2009 6 26).

(30)  Šią ataskaitą parengė ALM ekspertas Hjörtur H. Jónsson.

(31)  Spkef nustatyta priemoka buvo 95 baziniai punktai (bp) išankstinio mokėjimo rizikai, veiklos išlaidoms ir pertekliniams kredito nuostoliams padengti. 95 bp yra dabartinė BFF klientams paprastai taikoma priemoka: 25 bp už veiklos išlaidas, 50 bp už išankstinio mokėjimo riziką ir 20 bp už kredito nuostolius.

(32)  Institucijos supratimu, Islandijos valdžios institucijos kalba apie Institucijos Gaires dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis.

(33)  1977 m. kovo 22 d. Sprendimo Steinike ir Weinlig prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, 78/76, Rink. p. 595, 21 punktas.

(34)  2005 m. liepos 21 d. jungtinio sprendimo E-5/04, E-6/04 ir E-7/04 Fesil ir Finnfjord, ELPA Teismo pranešimo 117 p., 77 punktas. Šiuo sprendimu patvirtinama Europos Teisingumo Teismo praktika, nustatyta 1999 m. birželio 17 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-3671, 33 punkte. Taip pat žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-66/02, Rink. p. I-10901, 95 punktą.

(35)  1999 m. gruodžio 15 d. Jungtinio sprendimo Freistaat Sachsen ir Volkswagen AG prieš Komisiją, T-132/96 ir T-143/96, Rink. p. II-3663, 167 punktas. Žr. Komisijos sprendimus byloje NN 70/07 Northern Rock (OL C 43, 2008 2 16, p. 1) ir byloje NN 25/08 Valstybės pagalba WestLB, (OL C 189, 2008 7 26, p. 3); ir 2008 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimą C 9/08 SachsenLB (OL L 104, 2009 4 24). Taip pat žr. 2009 m. sausio 30 d. Institucijos sprendimą Nr. 36/09/COL dėl Norvegijos valstybės ir Eksportfinans ASA susitarimo dėl Eksportfinans valstybinio finansavimo (OL C 156, 2009 7 9, p. 17, ir EEE priedas Nr. 36, 2009 7 9, p. 9); 2009 m. gegužės 8 d. Sprendimą Nr. 205/09/COL dėl laikino iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimo, siekiant paskatinti finansinį stabilumą ir realiosios ekonomikos kreditavimą, schemos (OL L 29, 2011 2 3, p. 36, ir EEE priedas Nr. 6, 2011 2 3, p. 1); 2009 m. gegužės 20 d. Sprendimą Nr. 235/09/COL dėl laikinosios nedidelės pagalbos schemos (Norvegija) (OL L 46, 2011 2 19, p. 59, ir EEE priedas Nr. 8, 2011 2 17, p. 1); 2009 m. kovo 27 d. Sprendimą Nr. 168/09/COL dėl Islandijos Būsto finansavimo fondo papildomos paskolų kategorijos skolinant bankams, taupomiesiems bankams ir kitoms finansų įstaigoms siekiant laikinai refinansuoti hipotekos paskolas (OL C 241, 2009 10 8, p. 16, ir EEE priedas Nr. 52, 2009 10 8, p. 1).

(36)  2002 m. kovo 7 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-310/99, Rink. p. I-2289, 91 punktas. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-66/02, Rink. p. I-10901, 95 punkte Teisingumo teismas konstatavo: „Pagalbos schemos atveju siekdama nustatyti, ar ši schema turi pagalbos požymių, Komisija gali ištirti tik bendrus nagrinėjamos schemos požymius, nenagrinėdama kiekvieno atskiro taikymo atvejo.“ Taip pat žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją, ELPA Teismo pranešimo p. 202, 24 punktą, ir 2011 m. birželio 9 d. Jungtinio sprendimo C-71/09 P, C-73/09 P ir C-76/09 P Comitato „Venezia vuole vivere“ prieš Komisiją, dar nepaskelbto Rinkinyje, 63–64 punktus.

(37)  Žr. 32 išnašą.

(38)  Žr. Nuvertėjusio turto gairių 32 dalį.

(39)  39 dalyje nustatyta: „Pirma, kai įmanoma, turtą reikėtų vertinti dabartine jo rinkos verte. Apskritai bet koks turto, kuriam taikoma programa, perdavimas, kai turto vertė viršija rinkos kainą, yra valstybės pagalba. Tačiau dabartinė rinkos vertė gali visiškai skirtis nuo to turto balansinės vertės dabartinėmis aplinkybėmis arba jos gali nebūti, jeigu nėra rinkos (kai kurio turto vertė iš tikrųjų gali būti lygi net nuliui).“

40 dalyje nustatyta: „Antra, atsižvelgiant į paramos turtui programą, sumažėjusios vertės turtui priskiriama vertė (perdavimo vertė) bus neišvengiamai didesnė už rinkos kainas, kad būtų pasiektas paramos poveikis. Siekdama užtikrinti nuoseklų pagalbos suderinamumo vertinimą, Institucija laikytų, kad perdavimo vertė, parodanti ilgalaikę turto ekonominę vertę (realiąją ekonominę vertę), remiantis pinigų srautais ir ilgesniais terminais, yra priimtina vertė, nurodanti pagalbos dydžio suderinamumą kaip būtiną minimumą.“

Be to, 1 lentelės skiltyje „Vertybiniais popieriais nepakeistos paskolos“ kaip vertinimo pagal schemą pagrindas pateikiamos „išlaidų“, „ekonominės vertės“ ir „perdavimo vertės“ sąvokos.

(40)  Nuvertėjusio turto gairių 4 priedo II dalis.

(41)  Nuvertėjusio turto gairių 4 priedo II dalis.

(42)  Net jeigu 95 bp mokestis būtų pripažintas atlygiu už apsikeitimą turtu, vis dėlto neaišku, ar šis mokestis pakankamai didelis, kad galėtų būti laikomas tinkamu atlygiu. Žr. Nuvertėjusio turto gairių 4 priedo II dalį.

(43)  Islandijos valdžios institucijų argumentas, kad Nepaprastosios padėties įstatymas yra laikinas, todėl pagal jį įgyvendinamos schemos iš esmės nėra nuolatinio pobūdžio, yra nepriimtinas. Nė viename iš atitinkamų teisės aktų nėra nuostatų, kurios Islandijos valdžios institucijoms neleistų hipotekos paskolų schemos taikyti neribotą laiką. Tai prieštarauja bendrajam proporcingumo ir būtinumo principui, kuriuo grindžiamos valstybės pagalbos per finansų krizę gairės. Tai, kad Islandijos parlamentas ketino peržiūrėti Nepaprastosios padėties įstatymą iki 2010 m. sausio 1 d., šios išvados nekeičia. Bet kuriuo atveju, remiantis Institucijos turima informacija, iki šiol Islandijos parlamentas tokios peržiūros neatliko.

(44)  Institucijos Finansų įstaigų gairių 12 dalis.

(45)  Institucijos Finansų įstaigų gairių 24 dalis.

(46)  Žr., pavyzdžiui, 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą 2004/343/EB dėl Prancūzijos įgyvendinamos pagalbos schemos, susijusios su sunkumus patiriančių įmonių perėmimu (OL L 108, 2004 4 16, p. 38), ir 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 2003/86/EB dėl 1993 m. Ispanijos įgyvendintos valstybės pagalbos schemos tam tikroms Biskajos provincijoje (Ispanija) naujai įsteigtoms įmonėms (OL L 40, 2003 2 14, p. 11). Taip pat žr. ELPA priežiūros institucijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 754/08/COL dėl medienos pramonės inovacijų schemos (OL C 58, 2009 3 12, p. 12, ir EEE pranešimo Nr. 14, 2009 3 12, p. 5).

---