EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 08 30

COM(2017) 458 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano laikotarpio vidurio peržiūra

{SWD(2017) 286 final}

Atliekant šią laikotarpio vidurio peržiūrą buvo vertinama pažanga, padaryta nuo ES romų integracijos nacionalinių strategijų (RINS) plano įgyvendinimo pradžios 2011 m. Ši peržiūra atlikta remiantis duomenimis apie tai, kaip kito romų padėtis, taip pat nacionalinių institucijų, pilietinės visuomenės ir kitų partnerių pateiktais duomenimis. Peržiūros rezultatais patvirtinama, kad šis planas teikia pridėtinės vertės, kad ES romų integracijos tikslai yra aktualūs ir kad būtina toliau kartu taikyti tikslinius ir integruotus metodus.

Kai kurie svarbiausių šio plano paskatintų teigiamų pokyčių:

üprisiimtas įsipareigojimas Europos ir nacionaliniu lygmenimis pirmumo tvarka spręsti su romų integracija susijusius klausimus;

üsukurta romų įtraukties veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo struktūrų;

ükuriamos ir įgyvendinamos nacionalinės strategijos bei integravimo priemonės, taip pat vykdoma jų įgyvendinimo stebėsena;

ütelkiamos ir derinamos teisinės, politikos ir finansavimo priemonės, siekiant kovoti su diskriminacija ir skatinti romų įtrauktį.

Sukūrus reikiamas struktūras, būtų užtikrintos sąlygos pagerinti romų gyvenimą.

Tačiau kalbant apie tikrus romų padėties pokyčius 2011–2016 m., aišku tai, jog penkerių metų laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima panaikinti keletą šimtmečių besitęsiančią diskriminaciją ir nepriteklių. Didžiausia pažanga padaryta švietimo srityje; visų pirma dėl to, kad vis daugiau romų vaikų dalyvauja ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose, esama galimybių užtikrinti ir vėlesnį jų lavinimą. Kita vertus, nors romų patiriama mokyklos nebaigimo ir skurdo rizika mažėja, ji vis dar labai didelė. Didėjanti nestudijuojančių, nedirbančių ir nesimokančių (NNN) jaunų romų dalis – nerimą keliantis ženklas, jog tam, kad mokymosi rezultatai teigiamai paveiktų užimtumo ir kitų sričių rezultatus, būtina veiksmingiau kovoti su diskriminacija.

Atlikus peržiūrą taip pat nustatyti pagrindiniai prioritetiniai klausimai, kuriuos valstybės narės turėtų imtis spręsti, taip pat ES RINS plano stiprinimo būdai.

1.    ES plano kūrimas

2011 m. romų 1 , Europos didžiausios tautinės mažumos (apie 10–12 mln. asmenų), padėties klausimas atsidūrė politinio dėmesio centre. Ekonomikos krizės aplinkybėmis paaiškėjo, kad panaikinti romų ekonominę ir socialinę marginalizaciją ir jų diskriminaciją yra ne tik ES pagrindines vertybes atitinkanti moralinė pareiga, bet ir ekonominė būtinybė; tikėtina, kad tai pasiekus būtų suteikta ilgalaikės naudos Europos senėjančiai visuomenei. Tapo aišku, jog būtina imtis veiksmų nacionaliniu ir ES lygmenimis. Nors už tai, kad pasikeistų romų bendruomenės padėtis, visų pirma yra atsakingos valstybės narės ir jos turi šiam tikslui pasiekti reikalingų priemonių, Komisija (atsižvelgdama į Europos Parlamento raginimą) 2 pasiūlė įgyvendinti naują tikslinę Europos lygmens politikos priemonę – ES romų integracijos nacionalinių strategijų (RINS) planą 3 . 

Šio plano tikslas – panaikinti romų ir ne romų padėties skirtumus keturiose pagrindinėse srityse: švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu. Komisijos pasiūlymas aptartas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadose 4  – tai pirmas per visą laiką prisiimtas ES lygmens įsipareigojimas taikyti visapusišką požiūrį į romų įtrauktį. Pagrindiniai nustatyti reikalavimai:

·visoms valstybėms narėms įsipareigoti parengti nacionalinę strategiją;

·taikyti keletą socialine įtrauktimi ir teisėmis grindžiamų metodų ir nustatyti visoms politikos sritims taikytiną horizontalųjį reikalavimą kovoti su diskriminacija;

·įtraukti regionų ir vietos institucijas, pilietinę visuomenę ir romus į RINS kūrimo, įgyvendinimo ir stebėsenos veiklą;

·užtikrinti tinkamą tvarų finansavimą (nacionalinio biudžeto lėšos turėtų būti papildomos ES lėšomis);

·vykdyti rezultatų stebėseną;

·integruoti romų įtraukties tikslus į įvairių sričių viešąją politiką.

2013 m. Tarybos rekomendacijoje dėl veiksmingų romų integravimo priemonių 5 skatinama įgyvendinti ES romų integracijos planą. Šioje rekomendacijoje daugiau dėmesio skiriama kovai su diskriminacija, o su romais susijusi veikla išplėsta į naujas horizontaliąsias ir struktūrines sritis. Be to, šioje rekomendacijoje valstybėms narėms yra nustatyta prievolė nuo 2016 m. kasmet teikti ataskaitas ir taip prisidėti prie Europos stebėsenos sistemos kūrimo. 2016 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose dėl romų integracijos proceso paspartinimo 6 patvirtinamas valstybių narių įsipareigojimas ir raginama atlikti ES plano laikotarpio vidurio peržiūrą.

2.    Europos teisinių, politikos ir finansavimo priemonių sutelkimas

Pradėjus įgyvendinti ES planą, yra telkiamos ir derinamos romų integracijai skatinti skirtos teisinės, politikos ir finansavimo priemonės. Pagrindiniais ES teisės aktais (Rasinės lygybės direktyva, Tarybos pamatiniu sprendimu dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija) 7 yra draudžiama romų diskriminacija, neapykantos kurstymas ir neapykantos nusikaltimai prieš juos. Vykdant Europos semestro procesą skatinama imtis bendrosios politikos reformų, kuriomis būtų padedama didinti romų įtrauktį. Nustatytos kelios 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšų naudojimo naujovės, kuriomis siekiama politikos prioritetus susieti su Europos finansavimu.

2.1.    Kova su diskriminacija

Patvirtinus ES planą, Komisija ėmėsi įvairių kovos su romų diskriminacija priemonių. Ji sustiprino kovos su diskriminacija bei kovos su rasizmu ir ksenofobija teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse stebėseną.

Komisija nuolat stebi, kaip valstybės narės laikosi kovos su diskriminacija teisės aktų. Ypatingas dėmesys skiriamas švietimo ir aprūpinimo būstu sritims. Sistemingo romų diskriminavimo dėl jų etninės kilmės atvejai greitai išnagrinėjami. Vyksta pažeidimų nagrinėjimo procedūros, susijusios su romų vaikų diskriminacija švietimo srityje 8 . Komisija pabrėžė, kad romų vaikus mokant atskirose romų vaikų mokyklose ar klasėse pagal standartų neatitinkančias mokymo programas, taip pat neproporcingai dideliam skaičiui romų vaikų diagnozuojant nesunkius psichikos sutrikimus remiantis tuo, kad jie neturi palankių socialinių sąlygų, yra pažeidžiama Rasinės lygybės direktyva.

Be to, Komisija stebi, kaip valstybės narės perkelia Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija nuostatas į nacionalinę teisę, ir kovoja su stereotipais, susijusiais su rasizmu ir ksenofobija, taip pat su neapykantos kurstymu ir neapykantos nusikaltimais, įskaitant neapykantos kurstymą ir neapykantos nusikaltimus prieš romus. Pagal šį planą Komisija pradėjo dialogą su valstybėmis narėmis, paskatinusį padaryti teisės aktų pakeitimų, taip pat sukūrė ES kovos su rasizmu ir ksenofobija aukšto lygio darbo grupę susijusių subjektų bendradarbiavimui skatinti ir pasiekė susitarimą su pagrindiniais socialinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais dėl elgesio kodekso kovos su neapykantos kurstymu internete klausimais.

Siekiant pripažinti, kad esama priešiškumo romams apraiškų, ir kovoti su šiuo reiškiniu kaip su specifinio pobūdžio prieš romus nukreiptu rasizmu, kuris yra viena iš pagrindinių romų socialinės atskirties ir diskriminacijos priežasčių, jau imtasi keleto veiksmų:

·2013 m. Tarybos rekomendacijoje pabrėžiama, kad būtina kovoti su priešiškumo romams apraiškomis ir skatinti valstybes nares patvirtinti priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias romams patekti į nepalankią padėtį arba kuriomis būtų mažinamas šių sąlygų poveikis (pozityvūs veiksmai);

·2015 m. Europos Parlamento rezoliucijoje 9 valstybės narės yra raginamos oficialiai pripažinti romų holokaustą ir paskirti visoje Europoje minėtiną atminimo dieną;

·priešiškumo romams klausimas taip pat aptartas 2015 m. Europos romų įtraukties platformoje;

·Europos romų pilietinė visuomenė ir jų interesus ginanti pilietinė visuomenė parengė pamatinį dokumentą dėl kovos su priešiškumu romams 10 ;

·2016 m. Tarybos išvadose yra aptariami priešiškumo romams, taip pat romų genocido pripažinimo ir minėjimo dienos klausimai;

·pirmiau minėta kovos su rasizmu ir ksenofobija aukšto lygio darbo grupė siekia užkirsti kelią, inter alia, priešiškumo romams apraiškoms ir jas naikinti.

Komisija taip pat dirba siekdama panaikinti didelę smurto, prekybos žmonėmis 11 , išnaudojimo, nepilnamečių santuokos ir priverstinės santuokos riziką patiriančių asmenų grupių, t. y. romų vaikų ir moterų, daugialypę diskriminaciją ir užtikrinti, kad jie būtų geriau apsaugoti. Daugiausia dėmesio pirmiau minėtose Tarybos išvadose skirta abiejų grupių asmenų, taip pat romų jaunimo, įgalinimui.

2.2.    Integracinės reformos skatinimas per Europos semestrą

Vykstant Europos semestrui Komisija, siekdama užtikrinti, kad bendroji politika būtų romų požiūriu įtraukesnė, prižiūri valstybių narių veiksmus ir vykdo jų stebėseną. Nuo 2012 m. penkios valstybės narės, kurioms romų įtraukties klausimas yra aktualiausias (t. y. kuriose romų bendruomenė yra didžiausia, o problemos – sudėtingiausios) 12 , gavo konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (KŠSR) dėl romų įtraukties. Jose vis daugiau dėmesio skiriama švietimui ir raginama sistemingai imtis priemonių, kad romų vaikai būtų skatinami dalyvauti kokybiško, įtraukaus, įprastinio švietimo sistemoje. KŠSR laikomasi 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansavimo prioritetų.

2.3.    ES finansavimo sutelkimas

ES plane valstybės narės yra raginamos išnaudoti visas romų įtraukčiai padidinti skirtas ES fondų lėšas. 2007–2013 m. šie fondai buvo valdomi laikantis integravimu grindžiamo požiūrio į palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes ir (arba) regionus, konkrečiai nekalbant apie romus, taigi nėra galimybės įvardyti tikslių romų įtraukčiai padidinti skirto finansavimo sumų. Iš esmės palankių sąlygų neturinčių asmenų grupės galėjo gauti Europos socialinio fondo (ESF) finansavimą socialinės įtraukties srities veiksmams, tačiau taip pat užimtumo ir švietimo srityse įgyvendinamiems veiksmams. Palankių sąlygų neturintiems asmenims (įskaitant romus) integruoti į darbo rinką skirta suma siekė apie 10 mlrd. EUR. Socialinei infrastruktūrai (kuria, be kitų asmenų, naudojasi ir romai) kurti iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) skirta apie 17 mlrd. EUR. 2010 m. ERPF reglamentas buvo iš dalies pakeistas ir 2011 m. Komisija paskelbė romų bendruomenėms skirtų integruotų aprūpinimo būstu priemonių įgyvendinimo gaires. Kaimo plėtros politikos priemonėmis buvo remiama marginalizuotų bendruomenių, įskaitant romus, įtrauktis. 

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, įgyvendinant ES planą ir taikant Europos semestro sistemą, yra užtikrinama tvirta politikos ir finansavimo prioritetų sąsaja. KŠSR ir ESI fondų įgyvendinimo sąsaja padeda užtikrinti, kad bendrosios politikos reformos padėtų pasiekti įtraukties tikslus. Pavyzdžiui, Komisija paprašė valstybių narių, gavusių KŠSR dėl dalyvavimo švietimo sistemoje didinimo, pasirinkti investavimo prioritetą „marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, socialinė ir ekonominė integracija“ ir romų įtraukties aspektą integruoti į kitus susijusius prioritetus (svarbiausia – į prioritetą „mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimas ir lygių galimybių gauti kokybišką ikimokyklinį, pradinį ir vidurinį išsilavinimą skatinimas“). Įtraukios švietimo sistemos neįmanoma sukurti vien tiksliniais veiksmais – tam yra būtinos įprastinio švietimo sistemos reformos. Valstybių narių, kurioms romų įtraukties klausimas aktualiausias, 2014–2020 m. kaimo plėtros programose yra numatyta teikti paramą pagal 6 prioritetą „skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ – tai apima priemones, kuriomis tenkinami konkretūs asmenų, priklausančių marginalizuotoms grupėms (įskaitant romus, bet neapsiribojant tik jais), poreikiai 13 . Be to, Komisija skatino į ES lėšų planavimo procesą įtraukti nacionalinių romų informacijos centrų (NRIC) atstovus, taip pat juos įtraukti kaip stebėsenos komitetų narius.

Siekiant padidinti ESI fondų veiksmingumą socialinės įtraukties (įskaitant romų įtrauktį) didinimo srityje, pradėta taikyti keletą naujų 2014–2020 m. laikotarpiui skirtų priemonių (kartu su priemonėmis pagal investavimo prioritetą „marginalizuotų bendruomenių socialinė ir ekonominė integracija“):

·nustatyta naujų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti, kad valstybės narės, skiriančios ES lėšų romų įtraukties didinimo veiksmams, parengtų nacionalines strategines romų įtraukties politikos programas ir laikytųsi tų programų veiksmingo įgyvendinimo būtinųjų sąlygų;

·taikomas tvirtesnės partnerystės principas (pagal Europos elgesio kodeksą), kuriuo turėtų būti grindžiamas bendravimas su pilietine visuomene, vietos institucijomis ir socialiniais partneriais planuojant ir įgyvendinant ES finansuojamas intervencines priemones bei vykdant jų stebėseną;

·pilietinės visuomenės organizacijoms teikiamas didesnis finansavimas, skirtas gebėjimams stiprinti;

·investicijoms į socialinės įtraukties didinimo veiksmus yra privalomai taikomas minimalus paskirstymo santykis;

·teikiama parama skurstančių bendruomenių fiziniams, ekonominiams ir socialiniams aspektams atkurti – tai gali būti tvirtesnės integruotos aprūpinimo būstu priemonės;

·laikomasi teritorinio ir integruoto požiūrių siekiant patenkinti konkrečius skurdo labiausiai paveiktų geografinių teritorijų ir tikslinių didžiausią socialinės atskirties riziką patiriančių asmenų grupių poreikius; naudojantis keleto fondų lėšomis, šiuos požiūrius taikyti lengviau;

·įgyvendinant konkrečiai romams skirtą investavimo prioritetą yra taikoma tinkamesnė į rezultatus orientuotos stebėsenos sistema (taikomi bendri rodikliai, sutelkiant dėmesį į produkciją ir rezultatus) ir ataskaitų teikimo tvarka;

·valstybėms narėms yra teikiamos rekomendacijos dėl ES fondų lėšų naudojimo segregacijai šalinti.

2016 m. birželio mėn. Audito Rūmų auditoriai paskelbė romų įtraukčiai didinti skirtų ES politikos iniciatyvų ir finansinės paramos audito rezultatus; auditorių išvadose teigiama, kad didelė ES politikos iniciatyvų, kuriomis yra skatinama romų įtrauktis, įgyvendinimo pažanga lėmė aiškų 2014–2020 m. padėties pagerėjimą. Audito Rūmai ragino dėti daugiau pastangų užtikrinant, kad taikant naujas priemones būtų pasiekta geresnių rezultatų vietos lygmeniu. Audito Rūmai taip pat pateikė konkrečių rekomendacijų dėl ESI fondų lėšų naudojimo, duomenų rinkimo ir stebėsenos 14 .

Komisija sutelkė tiesiogiai valdomų ES finansavimo šaltinių projektams, kuriais yra skatinama romų įtrauktis ir kovojama su diskriminacija visoje Europoje, finansuoti:

·Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis yra finansuojami vietos lygmens, nacionaliniai ir tarpvalstybiniai romų įtraukties didinimo ir kovos su diskriminacija projektai;

·programa „Europa piliečiams“ yra remiami romų holokaustui atminti skirti projektai;

·Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) yra skatinama diegti romų įtraukčiai didinti skirtas socialinės politikos inovacijas;

·programa „Erasmus+“ padeda rengti romų įtraukčiai didinti skirtas mokymosi visą gyvenimą priemones;

·pagal visuomenės sveikatos programą remiamos iniciatyvos, kuriomis skatinama užtikrinti vienodą sveikatos priežiūros prieinamumą;

·mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos lėšomis yra finansuojami socialinės įtraukties ir švietimo srities moksliniai tyrimai, įskaitant mokslinių tyrimų projektus, susijusius su romų judumu į Vakarų Europą ir švietimo politikos poveikiu romams.

2.4.    Europos bendrosios politikos iniciatyvos

Europos švietimo, užimtumo, socialinių reikalų ir sveikatos sričių bendrosios politikos iniciatyvos padeda skatinti romų įtrauktį.

2011 m. Tarybos rekomendacijoje dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, 15 patariama įgyvendinti tikslinių priemonių, skirtų pažeidžiamiausioms asmenų grupėms, įskaitant romus. Pasirašius Paryžiaus deklaraciją 16 , Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų – ji padidino paramą įtraukaus švietimo srities veiksmams. Vienas iš prioritetų – skatinti palankių sąlygų neturinčių vaikų ir jaunuolių, įskaitant romus, švietimą – užtikrinant, kad švietimo ir mokymo sistemose būtų atsižvelgiama į jų poreikius.

2013 m. Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva yra ypač aktualios romams. Šiomis iniciatyvomis daugiausiai prisidėta prie jaunimo sugrąžinimo į darbą arba mokslą, tačiau Komisija yra pripažinusi, kad turi būti dedama daugiau pastangų remiant „sunkiai pasiekiamus“ jaunuolius, pavyzdžiui, romų tautybės jaunuolius. Tarp pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio kategorijų yra šios: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, taip pat socialinė apsauga ir įtrauktis.

Romų sveikatos priežiūros srities Komisijos iniciatyvos yra įtraukiamos į įvairių sričių bendrą ir konkrečią politiką. 2014 m. romų sveikatos ataskaita – svarbus indėlis į duomenų apie romų sveikatą bazės gerinimą, taip pat jų sveikatos būklės stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmų tobulinimą daugiausiai dėmesio skiriant šalims, kuriose gyvena didelės romų bendruomenės.  17

2.5.    Visų Europos lygmens suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Tam, kad būtų panaikinta romų atskirtis, visi susiję suinteresuotieji subjektai turi sutelkti pastangas ir pagal savo įgaliojimus, kompetenciją, gebėjimus ir galimybes įgyvendinti savo įsipareigojimus. Siekdama skatinti tarpusavio mokymąsi, dialogą ir bendradarbiavimą, Komisija padėjo vykdyti suinteresuotųjų subjektų dialogą ir teikė finansinę paramą per Europos romų įtraukties platformą, NRIC tinklą ir reguliariai rengiamus konsultacijų susitikimus su nevyriausybinių organizacijų (NVO), vienijančių ES romų ir jų interesus ginančias organizacijas, ir tarptautinių organizacijų atstovais. Ilgainiui padidėjo dalyvavimu grindžiamo požiūrio svarba ir sustiprėjo bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis.

2.6.    Informuotumo, romų dalyvavimo bei pilietinės visuomenės ir vietos institucijų gebėjimų stiprinimo skatinimas

Komisija deda daugiau pastangų, kad būtų skatinamas informuotumo didinimas, romų dalyvavimas ir įgalėjimas, taip pat pilietinės visuomenės ir vietos institucijų gebėjimų stiprinimas. Vykstant Komisijos kampanijai „Romams ir su romais“ buvo remiama tikslinė komunikacijų veikla, skirta kovai su nusistatymu prieš vietos romų bendruomenes ir su jų diskriminacija.

Komisija kartu su Europos Taryba pradėjo įgyvendinti keletą jungtinių programų:

·programa JUSTROM romų ir klajoklių moterims suteikiama daugiau teisių kreiptis į teismą;

·programa ROMED yra skatinama įtrauktis – tai daroma rengiant mokymus kultūrų tarpininkams;

·programa ROMACT yra stiprinami vietos institucijų gebėjimai kurti ir įgyvendinti įtraukties priemones;

·programa ROMACTED yra skatinama Vakarų Balkanuose ir Turkijoje vietos lygmeniu laikytis gero valdymo principų ir įgalinti romus.

Komisija pradėjo įgyvendinti bandomąją vietos lygmens pilietinės visuomenės subjektų gebėjimų stiprinimo programą, kad būtų padidintas jų dalyvavimas vykdant RINS įgyvendinimo stebėseną.

2016 m. Komisija ir Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Slovakija suorganizavo aukšto lygio renginį romų jaunimo įgalėjimo klausimais – po šio renginio įsitikinta, kad būtina skubiai suteikti galių romų jaunimui ir jį aktyviai įtraukti įgyvendinant romų įtraukties politiką.

3.    Pastangų ir rezultatų vertinimas valstybėse narėse 

Valstybių narių politinis įsipareigojimas, išreikštas nacionalinėse strategijose, buvo svarbus pradinis žingsnis siekiant pagerinti romų gyvenimo lygį. Atsižvelgiant į vietos bendruomenių dydį ir jų socialinę ir ekonominę padėtį, valstybėse narėse yra laikomasi skirtingo nacionalinio požiūrio į romų įtrauktį. Komisija savo metinėse ataskaitose yra nustačiusi prioritetus, kurių valstybės narės turėtų laikytis, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas. Jie apima šiuos prioritetus: nustatyti kiekybiškai įvertinamus tikslus ir rodiklius, paskirstyti biudžeto lėšas, vykdyti integruotų priemonių poveikio romams stebėseną, bendradarbiauti su vietos institucijomis ir pilietine visuomene, taip pat įtraukti romus į visais politikos proceso etapais vykdomus veiksmus. Valstybės narės jau ėmėsi spręsti kai kurias iš šių problemų, visų pirma susijusių su instituciniais susitarimais, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, stebėsena ir finansavimu. Tačiau valstybių narių priemonių poveikis romų padėčiai švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse vis dar ribotas.

3.1.    Pagrindinės politikos sritys

ES plane yra nustatyti tikslai – suteikti romams daugiau galimybių gauti išsilavinimą, patekti į darbo rinką, gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir būstą, taip pat kovoti su diskriminacija šiose srityse. Toliau yra pateikiama Romų padėties pokyčių (nuo 2011 iki 2016 m.) 18 apžvalga, atlikta remiantis valstybių narių ataskaitomis dėl integravimo priemonių įgyvendinimo, pagrindinių laimėjimų ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusių problemų.

Valstybių narių nurodytos priemonės, įgyvendinamos pagrindinėse politikos srityse ir kovos su diskriminacija srityje

3.1.1.    Švietimas

Švietimas – pagrindinė sritis, kurioje romų padėtis pagerėjo. Be to, šioje srityje įgyvendinama daugiausia romų įtraukčiai didinti skirtų valstybių narių politikos priemonių. Aiškiai matyti pažanga, padaryta mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, ir tai, kad mokyklos nebaigusių romų skaičius mažėja visose tyrime dalyvavusiose valstybėse narėse (padėtis labiausiai pagerėjo ES, SK, BG, CZ ir RO). Tai dera su valstybių narių politiniais prioritetais: dauguma valstybių narių įgyvendino mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo strategiją ir kai kurioms iš jų tai padėjo pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytą šios srities tikslą. Tačiau nors padėtis pagerėjo, tarp mokyklos nebaigusių asmenų romų tebėra pernelyg daug – palyginti su visų šalies gyventojų skaičiumi, mokyklos nebaigusių romų yra iki 24 kartų daugiau.

Aiškus pagerėjimas taip pat matyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje – daugumoje valstybių narių šios srities programose ėmė dalyvauti daugiau romų vaikų (didelė pažanga padaryta BG, EL, ES, SK ir HU, tačiau padėtis pablogėjo PT ir RO). Tai, kad yra labiau pripažįstama ikimokyklinio ugdymo svarba, matyti iš didelio šios srities priemonių skaičiaus ir išaugusių investicijų, taip pat vyksta teisėkūros pokyčių, pavyzdžiui, yra nustatyta, kokio amžiaus vaikai privalo lankyti darželį (BG, CZ, FI, HU ir LT). Tačiau būtina teikti konkrečiai šiam tikslui skirtą finansinę paramą siekiant padėti labiausiai skurstančioms šeimoms padengti netiesiogines ikimokyklinio ugdymo išlaidas (mokesčių, maisto, drabužių, transporto ir pan.). Nedidelių teigiamų pokyčių užregistruota privalomojo švietimo srityje – daugumoje valstybių narių daugiau kaip 9 iš 10 romų vaikų, kuriems yra taikomos privalomojo mokymo nuostatos, lanko švietimo įstaigas (išskyrus EL ir RO).

Nors švietimo srityje yra padaryta didžiausia pažanga, vis dar esama svarbių sisteminių problemų. Panaikinti segregaciją švietimo srityje ir netinkamą romų nukreipimo į specialiojo ugdymo įstaigas praktiką – tai tikslai, kurie ES plane, 2013 m. Tarybos rekomendacijoje, Rasinės lygybės direktyvoje ir vykdant Europos semestro procesą yra pabrėžiami kaip prioritetiniai tikslai. Vis dar esama nuolatinės, o kartais netgi didėjančios segregacijos tendencijų – trečdalis arba du trečdaliai romų vaikų lanko mokyklas, kuriose dauguma arba visi vaikai yra romai (SK, HU, BG – 60 proc. arba daugiau; EL, HR, ES, CZ, RO – 29–48 proc.) 19 . Šį reiškinį galima tik iš dalies paaiškinti tuo, kad nėra panaikinta segregacija aprūpinimo būstu srityje. Nors vis daugiau valstybių narių investuoja į priemones, kuriomis skatinama taikyti įtraukius mokymo ir mokymosi metodus, keliose šalyse, kurioms romų įtraukties klausimas aktualiausias, nėra nustatyta aktyvaus segregacijos mažinimo priemonių, o kai kuriais atvejais ES lėšos netgi naudojamos segreguoto ugdymo įstaigoms finansuoti. Vis dar nėra plačiai pripažįstami įrodymai, kad integruota mokymo aplinka ir mišrios klasės yra naudingos abiem pusėms – romams ir ne romams. Per mažai dėmesio yra skiriama kitoms pagrindinėms sritims (pavyzdžiui, antros galimybės mokytis suteikimui ir įgūdžių tobulinimui atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius), kuriose būtina imtis veiksmų, kad būtų padidintas įsidarbinamumo lygis.

Kai kurie NRIC nurodyti laimėjimai švietimo srityje:

üteisėkūros reforma;

üįtraukios struktūros;

üromų dalyvavimo didinimas (ypač ikimokyklinio ugdymo, tačiau taip pat privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programose);

ügeresni gebėjimai daugiakultūrėje aplinkoje;

üparama romų studentams ir mokytojams;

üryšių su tėvais palaikymas.

NRIC nurodytos dar neišspręstos problemos:

ûmažėjantis, bet vis dar didelis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius;

ûsunkumai skatinant romus veiksmingai pereiti į vidurinio ugdymo ir tretinio mokslo lygį;

ûnepakankamos kalbos žinios;

ûdiskriminacija.

3.1.2.    Užimtumas

Švietimo srityje pasiekta pažanga kol kas neturi veiksmingo poveikio užimtumui. Nors kai kuriose valstybėse narėse (PT ir HU) romų užimtumo lygis padidėjo, kitose srityse pokyčiai yra mažesni arba netgi neigiami. Romų nesimokančio ir nedirbančio (NEET) jaunimo dalis vis dar yra pavojingai didelė, o kai kuriose valstybėse narėse ji faktiškai padidėjo (51–77 proc. ES, HR, BG, SK, RO, CZ ir HU; ši dalis aiškiai mažėja tik PT). Viena iš pažangos nebuvimo priežasčių galėtų būti tai, kad įgyvendinant priemones daugiausia dėmesio yra skiriama pasiūlai, t. y. įsidarbinamumui (teikiant profesinio mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir pan. paslaugas) ir kad su paklausa susijusios kliūtys nėra proporcingai šalinamos, pavyzdžiui, vykdant diskriminacijos apraiškų stebėseną ir kovojant su diskriminacija. Be to, įgyvendinant integruotas priemones, būtų galima geriau atsižvelgti į romų poreikius. Nepakankamai dėmesio skiriama romų moterų ir vyrų užimtumo skirtumų (jie didžiausi EL, RO, PT ir HU) 20 šalinimui. Reikėtų toliau ieškoti būdų, kaip būtų galima sutelkti privatųjį sektorių ir motyvuoti darbdavius įdarbinti romų (kai kuriose valstybėse narėse jie sudaro didelę ir didėjančią darbingo amžiaus gyventojų dalį); pavyzdžiui, būtų galima įgyvendinti konkrečiai romams skirtas priemones pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą arba vykstant viešiesiems pirkimams atsižvelgti į socialinius aspektus.

Pastaruoju metu keliose daugiausia sunkumų patiriančiose valstybėse narėse užimtumo lygis pradėjo didėti. Jei valstybės narės įgyvendina pažangią politiką ir taiko veiksmingas paskatas, pagyvėjus ekonomikos augimui romams atsiveria ilgai laukta galimybė (iš naujo) patekti į darbo rinką. Tais atvejais, kai darbo rinkos naujokų darbo užmokestis yra itin mažas, su aktyvumo skatinimo priemonėmis nesusijusios socialinės išmokos gali tapti nedarbo spąstais.

NRIC duomenimis, vienintelis svarbiausias sėkmės veiksnys yra:

üdėmesys romams – teikiant integruotas įdarbinimo paslaugas, pavyzdžiui, skiriant jiems individualią paramą arba juos įtraukiant per romus, dirbančius duomenų rinkimo srityje, ir (arba) per įdarbinimo pareigūnus, kurie yra romai.

Kai kurios NRIC nurodytos problemos:

ûįgūdžių ir gebėjimų stoka;

ûdiskriminacija;

û tai, jog reikia įteigti darbdaviams, kad yra svarbu laikytis įvairove pagrįstų valdymo principų ir kovoti su diskriminacija;

ûnepakankamas dėmesys romų tautybės moterims.

3.1.3.    Sveikata

Sveikatos priežiūros srityje didelė problema yra pagrindinių socialinės apsaugos paslaugų taikymas; daugiausia sunkumų patiriančiose šalyse didelės pažangos nematyti ir maždaug pusė romų gyventojų vis dar negauna pagrindinių sveikatos draudimo paslaugų (BG ir RO, tačiau EL padėtis pagerėjo daugiau nei 30 proc. punktų). Taip yra net ir taikant priemones, kurias įgyvendinant daugiausia dėmesio yra skiriama kliūčių, trukdančių romams gauti sveikatos priežiūros sistemos paslaugas (dažnai viena iš kliūčių yra civilinių dokumentų neturėjimas), šalinimui. Apskritai, romų asmenine nuomone, sveikatos būklė pagerėjo (ji labiausiai pagerėjo RO, BG, HU, PT ir EL) – iš to galima spręsti, kad gana sėkmingai įgyvendintos tam tikros kitos sveikatos priežiūros srities priemonės (kaip antai priemonės, kuriomis skatinama didinti informuotumą apie sveikatą, taip pat didinti skiepijimo paslaugų, medicininių sveikatos patikrų, nėščiųjų priežiūros ir priežiūros po gimdymo, taip pat šeimos planavimo paslaugų prieinamumą). Geresnis sveikatos vertinimas taip pat gali būti susijęs su daugumoje šalių reguliariai mažėjančiu badaujančių romų skaičiumi. Daugiausia priemonių teikiant paslaugas piliečiams ir sprendžiant romų tautybės moterų problemas imamasi sveikatos priežiūros srityje, tačiau įgyvendinat sveikatos priežiūros srities reformas paprastai nesiekiama patenkinti konkrečiai romų poreikių.

Šiuos nustatytus faktus patvirtina NRIC; jų teigimu, sėkmingų rezultatų yra pasiekta šiose srityse:

üinformuotumo apie sveikatą;

üsveikos gyvensenos skatinimo;

üprevencijos skatinimo;

üsveikatos raštingumo;

ütarpininkavimo romų sveikatos klausimais;

üpiliečių dalyvavimo;

ütarpsektorinio, daugiašalio suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo.

Kai kurios nurodytos problemos:

ûnedalyvaujama sveikatos priežiūros sistemoje ir trūksta bendrosios praktikos gydytojų romų gyvenamosiose vietovėse;

ûnepakankamai naudojamasi sveikatos priežiūros paslaugomis;

ûpsichikos ir fizinės sveikatos problemos;

ûpaauglių nėštumas;

ûreikia daugiau romų tautybės sveikatos priežiūros specialistų.

3.1.4.    Aprūpinimas būstu

Aprūpinimo būstu srityje pastebima nedidelė pažanga užtikrinant romams galimybę gauti pagrindines viešąsias paslaugas – keliose valstybėse narėse (ypač BG, RO, SK ir CZ) vis mažiau romų gyvena namų ūkiuose, kuriuose nėra vandentiekio vandens, tualeto, dušo arba vonios. Taip pat šiek tiek gerėja padėtis elektros tiekimo užtikrinimo srityje – daugumoje valstybių narių galimybė gauti elektros tiekimą užtikrinta daugiau nei 90 proc. (išskyrus PT ir EL). Tačiau keliose valstybėse narėse (CZ, ES, IT ir PT) vis daugiau romų patiria diskriminaciją aprūpinimo būstu srityje. Valstybės narės daugiausia dėmesio RINS skyrė tam, kad būtų skatinama užtikrinti geresnes galimybes nepatiriant diskriminacijos gauti socialinį būstą, kai kurios iš jų taip pat patvirtino segregacijos mažinimo priemones. Tačiau kai kurios šalys, kurioms romų įtraukties klausimas aktualiausias, ataskaitose nepateikia informacijos apie kovos su segregacija priemones, o kitos apskritai nesprendžia klausimo, susijusio su galimybe nepatiriant diskriminacijos gauti socialinį būstą. Abi šios sritys yra nepaprastai svarbios tam, kad būtų galima imtis tolesnių aktyvių veiksmų, kuriuos, remiantis Komisijos gairėmis dėl segregacijos mažinimo, galbūt būtų galima finansuoti ES lėšomis. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į dažnus iškeldinimo atvejus keliose valstybėse narėse.

Kai kurie NRIC nurodyti laimėjimai (paprastai jie būtini, kad ateityje būtų įmanoma pasiekti pokyčių):

üišmokos būstui, skiriamos marginalizuotų bendruomenių nariams pagal 2014–2020 m. ESI fondų veiksmų programas;

üpadėties aprūpinimo būstu srityje apžvalgos;

ünauji aprūpinimo būstu srities veiksmų planai arba strateginiai dokumentai.

Kai kurios NRIC nurodytos problemos:

ûribotos galimybės gauti socialinį būstą ir prasta jo kokybė;

ûdiskriminacija būstų rinkoje;

ûsegregacija ir „getų“ formavimasis.

3.2.    ES lėšų naudojimas

2014–2020 m. valstybės narės iš viso skyrė 42,3 mlrd. EUR ESI fondų lėšų socialinei įtraukčiai skatinti, taip pat kovai su skurdu ir diskriminacija, suteikdamos galimybę įgyvendinti veiksmus, skirtus palankių socialinių sąlygų neturintiems asmenims (įskaitant romus, bet ne tik juos):

·iš ESF – 21,2 mlrd. EUR, t. y. 25,6 proc. viso ESF biudžeto; tai yra gerokai daugiau nei minimali 20 proc. riba, kurios turi būti laikomasi pagal reglamentą;

·iš ERPF – 11,9 mlrd. EUR;

·iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – 9,2 mlrd. EUR.

12 valstybių narių skyrė 1,5 mlrd. EUR (t. y. 3,5 proc. visos socialinei įtraukčiai paskirtos sumos) prioritetui, susijusiam su konkrečiai romų poreikiais. Be to, 11 valstybių narių iš viso skyrė 447 mln. EUR kovai su diskriminacija.

Kiti svarbūs su socialine įtrauktimi susiję prioritetai – aktyvus įtraukimas, galimybės gauti įperkamas, tvarias, kokybiškas paslaugas užtikrinimas, taip pat sveikatos priežiūros ir socialinės infrastruktūros sukūrimas. Romai taip pat gali būti remiami pagal tikslą „švietimas“ (pvz., ikimokyklinis ugdymo ir pradinės mokyklos) ir „užimtumas“ (jei atitinkami prioritetai apima galimybes įsidarbinti, taip pat socialinį verslumą). Kelios valstybės narės integravimo priemones įgyvendina daugiausia naudodamos ES lėšas – jos neskiria nacionalinių investicijų arba nevykdo tinkamos ESI fondų lėšomis finansuojamų intervencinių priemonių poveikio stebėsenos ir neteikia ataskaitų.

3.3.    Kova su diskriminacija

Valstybės narės yra nustačiusios teisines sistemas, kuriomis yra draudžiama diskriminacija, neapykantos kurstymas ir neapykantos nusikaltimai, tačiau, kalbant apie romus, vis dar kyla problemų užtikrinant ES teisės aktų vykdymą. Apskritai per pastaruosius metus padėtis nepagerėjo. Vis dar esama romų diskriminacijos ir prieš juos nukreipto rasizmo apraiškų ir jos yra plačiai paplitusios visose pagrindinėse srityse. Neapykantos kurstymas ir neapykantos nusikaltimai toliau daro didelį neigiamą poveikį romų bendruomenei.

Nepakankamą pažangą galėjo lemti keletas neišspręstų problemų, įskaitant:

ûpolitinės valios užtikrinti nediskriminavimą ir vienodą požiūrį nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis stoką;

ûadministracinę praktiką, kuri gali lemti diskriminavimo praktiką arba segregaciją;

ûduomenų nebuvimą;

ûnepakankamą ataskaitų teikimą;

ûteismų praktikos trūkumą;

ûnetinkamą romų, tapusių diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų aukomis, apsaugą.

Nors pažangos nepadaryta, reikėtų pripažinti keletą teigiamų pokyčių:

üpriimta naujų teisės aktų ir (arba) esminių teisės aktų pakeitimų, kuriais daromas tiesioginis poveikis romams, visų pirma švietimo srityje (HR, CZ, EL, HU, RO ir SK);

üsustiprėjo pagrindinių subjektų, kaip antai NRIC, lygybės įstaigų, praktikuojančių teisininkų, valstybės tarnautojų, policijos, paslaugų teikėjų (įskaitant mokytojus), savivaldybių ir romų bendruomenių narių bendradarbiavimas ir tinklaveika;

üdedamos nacionalinių lygybės įstaigų pastangos remti nukentėjusius romus;

üvykdoma prevencija, didinamas informuotumas, propaguojami kovos su diskriminacija standartai ir vykdoma įvairi veikla siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į romų padėtį (įskaitant jiems kylančią grėsmę tapti prekybos žmonėmis aukomis), taip pat skatinama taikyti kovos su neapykantos nusikaltimais, nesantaikos kurstymu ir neigiamais stereotipais geriausios patirties pavyzdžius;

üužtikrinamas kovos su diskriminacija srities nacionalinės precedentų teisės vykdymas (nors daugelyje valstybių narių nėra tinkamai vykdomos teismų nutartys ir sprendimai, kuriais pripažįstama romų diskriminacija).

Komisija valstybių narių pastangas remia įvairiai, įskaitant darbą siekiant sustiprinti nacionalinių lygybės įstaigų vaidmenį ir skatinti rinkti su lygybės užtikrinimu susijusius duomenis.

3.4.    Visų nacionalinio lygmens suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Laikydamosi Komisijos rekomendacijų, valstybės narės pradėjo kurti struktūrines sąlygas, kad sėkmingai įgyvendintų savo strategijas, taip pat pradėjo bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Jos pradėjo investuoti į vidaus politikos koordinavimą, strateginį planavimą ir suinteresuotųjų subjektų dialogą. Jos atitinkamose administracinėse struktūrose paskyrė NRIC, skirtus su romais susijusiai įvairių sričių politikai koordinuoti. NRIC vis daugiau dalyvauja koordinuojant veiklą ir prisideda prie politikos formavimo bei nacionalinių ir ES lėšų naudojimo. Turėdami didesnių žmogiškųjų ir finansinių išteklių jie galėtų veiksmingiau vykdyti užduotis.

Dauguma valstybių narių nustatė romų įtraukties didinimo pastangų koordinavimo mechanizmų. Gavus ES paramą romų įtraukčiai skirtoms nacionalinėms platformoms kurti, gerokai sustiprėjo dialogo struktūros. Iki šio meto iš viso 15 valstybių narių yra pasinaudojusios šia parama ir sukūrusios nacionalinius NRIC rengiamus ir valdomus konsultacijų procesus. Tačiau vis dar esama tokių svarbių kliūčių kaip gebėjimų ir tvaraus finansavimo trūkumas, nepakankamai skaidrus ir įtraukus pilietinės visuomenės dalyvavimas ir riboti vietos institucijų administraciniai gebėjimai įgyvendinti tvarias integruotas priemones.

Būtų galima toliau skatinti romų jaunimą imtis aktyvaus vaidmens formuojant jam tiesioginį poveikį darančią politiką. Nors daugumos valstybių narių romų vaikų ir moterų padėties klausimas yra sprendžiamas įgyvendinant bendrąją politiką, reikia taikyti ir tikslines priemones.

4.    Suinteresuotųjų subjektų pateiktas laimėjimų ir problemų vertinimas

Komisija paprašė Europos ir nacionalinių NVO, tarptautinių organizacijų, ekspertų ir NRIC pateikti ES plano pagrindinių stiprybių ir silpnybių vertinimą, pasiūlyti jo patobulinimo būdų ir nurodyti, kokių veiksmų reikėtų imtis pirmiausia. Atlikus jų pateiktų pastabų analizę paaiškėjo, kad Europos ir nacionaliniu lygmenimis yra laikomasi tvirtos bendros nuomonės dėl laimėjimų, problemų ir prioritetų, – iš to galima spręsti, kad suinteresuotieji subjektai teigiamai vertina iki šio meto vykdytus veiksmus, tačiau jie norėtų tolesnių reformų ir (arba) patobulinimų sprendžiant esamas problemas.

4.1.    Laimėjimai

Plačiai pritariama tam, kad didžiausias ES plano įgyvendinimo laimėjimas yra tai, kad romų įtraukties klausimas yra įtrauktas į Europos ir nacionalinio lygmens politikos darbotvarkę kaip vienas svarbiausių klausimų, dėl kurio valstybės narės prisiėmė politinį įsipareigojimą imtis konkrečių, plataus masto, ilgalaikių integruotų veiksmų. Daugelis suinteresuotųjų subjektų laikosi nuomonės, kad Komisijos kasmet vykdoma stebėsena ir teikiamos ataskaitos, tikslinės valstybėms narėms skirtos politinės rekomendacijos, duomenų rinkimas ir neseniai valstybėms narėms nustatyta ataskaitų teikimo prievolė yra labai svarbūs dalykai siekiant šį klausimą išlaikyti politikos darbotvarkėje ir patobulinti žiniomis ir įrodymais grindžiamą politikos formavimo procesą.

Dar vienas pripažįstamas rezultatas – Europos integruotų teisinių, politikos ir finansavimo priemonių sutelkimas. Suinteresuotieji subjektai mano, kad labai svarbus yra Komisijos įsipareigojimas užtikrinti, kad būtų laikomasi diskriminacijos draudimo, ir jos užmojai įvykdyti integracinę bendrosios politikos reformą (per Europos semestrą pateikiant KŠSR). Dar svarbesniu žingsniu laikomas 2014–2020 m. ES finansavimo ir politikos prioritetų suderinimas. Dauguma pastabas pateikusių subjektų pripažįsta naujojo konkrečiai romams skirto investavimo prioriteto, susijusių ex ante sąlygų ir Europos elgesio kodekse įtvirtinto partnerystės principo taikymo svarbą.

Pripažįstama Europos ir nacionalinių koordinavimo struktūrų kūrimo, taip pat romų dalyvavimui skirtų vietų kūrimo ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo svarba. Palankiai vertinama tai, kad NRIC paskirti koordinuoti RINS kūrimą, įgyvendinimą įvairiuose sektoriuose ir stebėseną, taip pat tai, kad NRIC vis labiau įtraukiami planuojant ESI fondų lėšų naudojimą ir įgyvendinant bendrąją politiką. Tarp kitų teigiamų aspektų minima tai, kad 2009 m. sukurta Europos romų įtraukties platforma, o 2015 m. – nacionalinės platformos, taip pat lygybės įstaigų vaidmuo kovojant su diskriminacija.

Galiausiai palankiai vertinama tai, kad per tam tikrą laiką ES planas pritaikytas taip, kad būtų galima atsižvelgti į naujus prioritetus ir panaikinti skirtumus. Daug dėmesio atkreipiama į vis didėjantį kovos su priešiškumo romams apraiškomis pripažinimą ES lygmeniu ir į Tarybos rekomendaciją pradėti taikyti ES planą ir naujose srityse.

Kalbant apie konkrečius RINS įgyvendinimo laimėjimus, NRIC pabrėžia pažangą, padarytą nustatant būtinąsias horizontaliąsias ir struktūrines jų įgyvendinimo sąlygas:

üromų integracijos strategijų peržiūrą;

üromų įtraukties aspekto integravimą į kitas sritis;

üvietos lygmens veiksmų planų rengimą;

üvietos institucijų aktyvumo didinimą;

üžinių tobulinimą (tyrimus, gaires, mokymą);

üromų mažumos, jų kalbos, kultūros ir istorijos pripažinimą;

ükoordinavimo struktūrų sukūrimą;

üromų dalyvavimą;

üteisėkūros reformą.

Daug rečiau nurodoma konkreti pažanga, pasiekta gerinant romų padėtį.

4.2.    Problemos ir prioritetai

Svarbiausias bendrasis uždavinys ir prioritetinis tikslas – padidinti vis dar ribotą ES plano poveikį gerinant romų padėtį. Dažnai tai yra susiję su išorės veiksniais, pavyzdžiui, su ekonomikos krize, nerimą keliančiu ksenofobijos apraiškų didėjimu ir nacionalistiniais, populistiniais politiniais judėjimais. Kiti nurodyti veiksniai – vietos lygmens įsipareigojimų ir gebėjimų įgyvendinti integracines priemones bei gauti finansavimą stoka.

Kalbant apie suvokiamas problemas, pabrėžiama ilgalaikė pagrindinių politikos sričių svarba. Dauguma suinteresuotųjų subjektų pabrėžia švietimo (ypač ikimokyklinio ugdymo, taip pat segregacijos mažinimo) ir būsto (ypač priverstinio iškeldinimo ir teritorinės segregacijos) aspektus. Tačiau taip pat minima tai, kad įsidarbinamumo srityje padaryta pažanga turėtų teigiamai paveikti realų užimtumą ir kad būtina užtikrinti pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Daugelio piliečių, kurie yra suinteresuotieji subjektai, nuomone, ES planą būtų galima geriau įgyvendinti daugiau dėmesio skiriant kovai su diskriminacija, ypač kovai su priešiškumo romams apraiškomis, kurios yra viena iš svarbiausių romų atskirties priežasčių.

Kiti uždaviniai ir prioritetai dažniausiai sutampa su laimėjimais. Suinteresuotieji subjektai nurodė, kad mažėja politinių įsipareigojimų mastas ir atsiranda naujų prioritetų, pavyzdžiui, susijusių su pabėgėlių krize, atitraukiančių valstybių narių dėmesį nuo romų įtraukties uždavinių. Kalbant apie valstybių narių ataskaitų teikimą, būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, tolesnę plėtrą ir glaudesnį bendradarbiavimą su pilietine visuomene stebėsenos srityje – tai turėtų taip pat palengvinti tarpusavio mokymąsi. Valstybės narės turėtų skirti daugiau dėmesio kovai su diskriminacija; pavyzdžiui, jos galėtų pradėti daugiau pažeidimų nagrinėjimo procedūrų ir taikyti sankcijas reikalavimų nesilaikančioms valstybėms narėms. Apgailestaujama dėl to, kad Komisijos pagal ES planą ir strategiją „Europa 2000“ pateiktos romams skirtų priemonių ir bendrosios politikos įgyvendinimo rekomendacijos yra neįvykdomos. Pateikiama raginimų su romais susijusias problemas konkrečiau spręsti įgyvendinant Europos lygmens ir nacionalines programas, pavyzdžiui, pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą ir programą „Erasmus+“. Daugelis subjektų nurodo, kad būtų galima geriau naudotis ESI fondų lėšomis, ir ragina suteikti NVO ir vietos institucijoms galimybę tiesiogiai gauti šių lėšų, taip pat ragina geriau užtikrinti ex ante sąlygų vykdymą, taikyti sankcijas už partnerystės principo nesilaikymą, geriau vykdyti stebėseną (sustiprinant Komisijos ir pačių romų vaidmenį) ir imtis veiksmų, kad lėšos nebūtų naudojamos neveiksmingai (pvz., mokymo programoms, kurias baigę asmenys negali įsidarbinti) arba netinkamai (pvz., segreguotų įstaigų finansavimas pagal ESI fondų intervencines priemones), – tai gali būti užtikrinta įvairiais būdais, įskaitant skundų nagrinėjimo mechanizmų taikymą.

Kalbant apie koordinavimo struktūras, kaip problemos yra nurodomi besiplėtojantys, tačiau vis dar nepakankami NRIC įgaliojimai, gebėjimai ir ištekliai, nepakankamas romų dalyvavimas, taip pat nepakankamai skaidrus ir įtraukus pilietinės visuomenės dalyvavimas, jos gebėjimų stiprinimas ir galimybės gauti finansavimą. Įvairūs suinteresuotieji subjektai ragina teikti nuolatinę ir lankstesnę paramą nacionalinėms romų platformoms, įtraukiant daugiau valstybių narių ir suteikiant galimybę vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Taip pat būtų galima geriau koordinuoti romų nacionalinėse ir Europos platformose vykdomą veiklą. Kalbant apie ES plano ir RINS įgyvendinimą atsižvelgiant į tikslinių grupių poreikius, kai kurie subjektai kritikuoja tai, kad daug dėmesio skiriama marginalizuotiems romams, ir rekomenduoja daugiau investuoti į romų jaunimą, moteris ir vaikus bei jiems suteikti daugiau galių, taip pat daugiau dėmesio skirti romų judumui ES.

5.    Romų įtraukimas į plėtros procesą

ES plane teigiama, kad romų integracijos tikslai yra vienodai taikomi plėtros šalims. Komisija į savo plėtros strategiją įtraukė romų integracijos tikslą kaip vieną iš pagrindinių prioritetų. 

Nors nuo 2011 m. plėtros regiono šalių politinėje darbotvarkėje romų įtrauktis laikoma prioritetu, šalyse padaryta pažanga nėra didelė. Dauguma romų vis dar patiria socialinę atskirtį įvairiose srityse, konkrečiai – švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse. Su integracija susiję sunkumai, kurių patiria dėl Balkanų karų šalies viduje perkelti romai, dar nėra visiškai pašalinti ir šiuo metu kai kuriose šalyse padėtį blogina tai, kad reikia spręsti su asmenų grąžinimu ir (arba) grįžimu susijusias problemas. Daugumoje šalių kai kurie romai tikrų problemų patiria dėl to, kad neturi civilinių dokumentų.

Plėtros regione įgyvendinant Komisijos romų integracijos skatinimo politiką yra vykdomi šie veiksmai:

·visoms šalims teikiama parama rengiant romų integracijos strategiją ir veiksmų planą, taip pat vykdant strategijos įgyvendinimo stebėseną;

·dirbama su kiekvienos Vakarų Balkanų šalies vyriausybe siekiant kartu su valdžios institucijomis, pilietine visuomene ir tarptautinėmis organizacijomis surengti kas dvejus metus rengiamą seminarą romų integracijos klausimais. Atitinkamuose asociacijos susitarimo pakomitečiuose kasmet stebima, kaip yra įgyvendinamos seminaro išvados;

·daugiausia dėmesio plėtros procese skiriama romų integracijos klausimui – pagrindinėse politikos priemonėse, pavyzdžiui, vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane ir derybose dėl 23 skyriaus (su teisminėmis institucijomis susijusios ir pagrindinės teisės), yra nustatyti konkretūs su romais susiję tikslai;

·telkiamas ES finansavimas romų įtraukčiai didinti (pagal 2007–2013 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP I) Komisija skyrė daug lėšų romų įtraukčiai didinti skirtiems veiksmams ir užsakė atlikti nepriklausomą vertinimą siekdama nustatyti, ką būtų galima patobulinti ateityje teikiant finansavimą. Ji ketina padidinti pagal PNPP II (2014–2020 m.) teikiamą romų įtraukties didinimo veiksmų finansavimą ir jį tikslingiau skirti, taip pat sustiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis.).

Nuo 2016 m. visos plėtros šalys turi parengtas RINS ir veiksmų planus, taip pat jos yra sukūrusios NRIC ir nacionalines romų platformų struktūras. Komisija yra visiškai įsipareigojusi toliau teikti paramą suinteresuotiesiems subjektams, įgyvendinantiems romų įtraukties tikslą, ir ypatingą dėmesį teikia pilietinės visuomenės dalyvavimui, bendradarbiavimui su kitais paramos teikėjais ir tinkamesnėms stebėsenos priemonėms.

6.    Išvados

Šios peržiūros rezultatais patvirtinama ES plano teikiama pridėtinė vertė, ES romų integracijos tikslų aktualumas ir tai, kad būtina nuolat taikyti keletą tikslinių ir integruotų metodų, o tikslinės priemonės gali padėti pašalinti kliūtis, kylančias įgyvendinant integruotą viešąją politiką ir trukdančias romams veiksmingai lygiomis teisėmis naudotis turimomis teisėmis ir teikiamomis paslaugomis. Po konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais įsitikinta, kad šie subjektai pripažįsta sustiprintu ES planu grindžiamą Europos lygmens įsipareigojimą, ir kad jis yra nuolat būtinas. Tai aktualu ir plėtros šalims.

Reaguojant į Tarybos raginimą pasiūlyti Europos strateginį požiūrį į romų įtrauktį, kurio turėtų būti laikomasi laikotarpiu po 2020 m., Komisija po šios peržiūros imsis papildomų veiksmų ir pradės išsamų ES RINS plano efektyvumo, veiksmingumo, nuoseklumo, aktualumo ir teikiamos pridėtinės vertės vertinimą, apimantį visus pagrindinius Europos lygmens ir nacionalinių romų integracijos metodų aspektus, įskaitant politiką, teisines ir finansavimo priemones, suderintas ir sutelktas 2011 m. ėmusis įgyvendinti ES planą. Atliekant vertinimą bus toliau nagrinėjamos ES plano plėtojimo galimybės, o į vertinimo rezultatus bus atsižvelgiama planuojant laikotarpiui po 2020 m. skirtas tikslines ir integruotas ES politikos, teisines ir finansavimo priemones.

Remiantis šios inventorizacijos rezultatais, galima daryti šias išvadas (tai yra ES plano įgyvendinimo stiprinimo prioritetai):

Priešiškumo romams apraiškų sąvoka yra platesnė už diskriminacijos teisinę sąvoką. Ši problema gali būti sprendžiama kaip atskiros teminės srities problema, kuriai spręsti reikia imtis konkrečių priemonių, pavyzdžiui, didinti informuotumą, informuoti apie abipusę romų įtraukties ir skirtingų etninių grupių piliečių bendruomenės kūrimo naudą. Kovos su priešiškumo romams apraiškomis priemonės turėtų apimti priemones, skirtas prieš romus nukreiptų neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo, grindžiamų šališkais motyvais, prevencijai bei kovai su šiais reiškiniais. Be to, tai gali būti laikoma ir horizontaliuoju prioritetu, kurį reikėtų įgyvendinti taikant rodiklius arba skatinant romų dalyvavimą visose pagrindinėse politikos srityse. Pilietinės visuomenės stebėsenos projektas ir Komisijos remiamas valstybių narių ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų tarpusavio mokymasis taip pat gali paskatinti imtis veiksmų šioje srityje. Kovoti su priešiškumo romams apraiškomis ir stereotipais taikant visuomenės daugumai skirtas priemones – būtinoji sąlyga, kad būtų galima sutelkti politinę valią ir sėkmingai įgyvendinti bet kokias romų įtraukties didinimo priemones.

Siekiant užtikrinti glaudžią kovos su diskriminacija metodų ir socialinės įtraukties metodų sąveiką, teikiant ataskaitas pagal žmogaus teisių apsaugos mechanizmus būtų galima sistemingiau papildyti diskriminacijos ir priešiškumo romams apraiškų stebėseną, vykdomą pagal ES planą, – tai būtų galima padaryti glaudžiau bendradarbiaujant su tokiomis organizacijomis kaip Europos Taryba, Jungtinių Tautų Organizacija ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Palankiai vertinamas tolesnis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) darbas stengiantis užtikrinti, kad į ataskaitų rengimo tvarką būtų įtraukti teisėmis grindžiami rodikliai, taip pat nuodugnesnė analizė, kaip kiekvienoje plano įgyvendinimo srityje yra kovojama su diskriminacija ir priešiškumo romams apraiškomis.

Siekiant didinti romų dalyvavimą, turėtų būti dar labiau įgalinamos konkrečios grupės, atliekančios aktyvų vaidmenį skatinant romų integraciją. Tai, bet kita ko, reiškia taikyti integruotą visą gyvenimą trunkančiu ciklu pagrįstą požiūrį įgyvendinant romų jaunimui, moterims ir vaikams skirtas politikos priemones ir didinti romų dalyvavimą visais politikos proceso formavimo ir jiems svarbių sprendimų priėmimo etapais.

Reikėtų išlaikyti Europos ir nacionalinio lygmenų bendradarbiavimo forumus, jie turėtų tapti skaidresni ir įtraukesni. Daugiau valstybių narių turėtų sukurti nacionalines romų platformas, lanksčiau teikti joms paramą ir jas glaudžiau susieti su Europos platforma. Imantis konkrečių tolesnių veiksmų, susijusių su ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupės darbu, būtų galima padėti kurti geresnes nacionalinio lygmens reagavimo į prieš romus nukreiptos neapykantos kurstymą ir neapykantos nusikaltimus priemones.

Taikant skaidresnę nacionalinę ataskaitų teikimo tvarką, plačiau įtraukiant pilietinę visuomenę į ataskaitų teikimo ir stebėsenos procesą, taip pat sukūrus romų integracijos politikos mokymo priemonę, kuria remiantis būtų galima formuoti įrodymais pagrįstą politiką ir remti tarpusavio mokymąsi, būtų galima sustiprinti su romų integracija susijusius politinius įsipareigojimus ir atskaitomybę.

Tiesioginis ES finansavimas, įskaitant finansavimą pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, galėtų būti daugiau naudojamas, kad būtų lengviau įgalinti pilietinę visuomenę ir stiprinti jos gebėjimus gerinant galimybes gauti lėšų, įgyvendinimo kokybę ir nepriklausomą stebėseną.

ES romų integracijos tikslai pagrindinėse politikos srityse – švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse – tebėra aktualūs, tačiau tam, kad greičiau pagerėtų romų bendruomenių padėtis, pastangas reikėtų nukreipti į keletą ypatingos svarbos sričių ir tikslų, kad būtų galima kartu taikyti įvairias tikslines ir integruotas politikos, teisines ir finansavimo priemones ir vykdyti suderintą jų stebėseną. Nustačius nedaug konkrečių nacionalinių kiekybinių tikslų ir rodiklių, kurių būtų siekiama įgyvendinant pasirinktas kiekvienos srities integracines reformas ir svarbiausias tikslines intervencines priemones, galėtų būti lengviau sutelkti veiksmus ir padaryti didesnį poveikį.

Bendrosios politikos integracines reformas geriau suderinus su RINS nustatytais romų integracijos prioritetais ir galimybėmis gauti ESI fondų finansavimą konkrečioms sritims, taip pat sugriežtinus sąlygas ir tvirčiau laikantis partnerystės principo, būtų galima sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus ir pasiekti matomų rezultatų.

(1)

     Laikantis Europos institucijų ir tarptautinių organizacijų vartojamos terminijos, šiame dokumente terminas „romai“ apima keleto įvairių grupių (pvz., romų, sintų, kalų, čigonų, romanišelių, bojašų, aškalių, egiptiečių, jenišų, domų, lomų, abdalų) asmenis, įskaitant klajoklius, taip pat pripažįstant šių grupių savitumą.

(2)

      2010/2276(INI) .

(3)

     KOM(2011) 133.

(4)

     EUCO 23/11, EPSCO 106665/11. Tarybos išvadose teigiama, kad visų valstybių narių yra prašoma „parengti, atnaujinti arba plėtoti nacionalines romų įtraukties strategijas arba integruotas politines priemones vykdant platesnę socialinę įtraukties politiką“. Iki 2012 m. visos valstybės narės, išskyrus Maltą, pateikė strategijas arba integruotas politikos priemones. Terminai „RINS“ ir „strategija“ taip pat apima integruotas politikos priemones.

(5)

     OL C 378.

(6)

     Dok. 14294/16.

(7)

     2000/43/EB, 2008/913/TVR.

(8)

CZ, HU, SK.

(9)

      2015/2615(RSP) .

(10)

   www.antigypsyism.eu.

(11)

     Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m. (COM(2012) 286 final) padėjo pasiekti atitinkamų rezultatų, pavyzdžiui, 2015 m. atliktas tyrimas, susijęs su didelę riziką nukentėti nuo prekybos žmonėmis patiriančių asmenų grupėmis, ir parengta Kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita (COM(2016) 267 final ir SWD(2016) 159 final). 

(12)

BG, CZ, HU, RO, SK.

(13)

Ten pat. Tikslinės grupės yra nustatomos vykstant atrankos procesui, teikiant prioritetą projektams, kuriais yra sprendžiamos kaimo vietovėse gyvenančių marginalizuotoms grupėms priklausančių asmenų problemos; iš esmės tai daroma pagal 7 priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ ir 19 priemonę „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“.

(14)

     EN 2016, Nr. 14.

(15)

     2011/C 191/01.

(16)

 2015 m. kovo 17 d. įvyko neoficialus ES švietimo ministrų susitikimas.

(17)

     2014 m. romų sveikatos ataskaita.

(18)

     Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2011 m. bandomojo romų padėties tyrimo ir 2016 m. EU-MIDIS II tyrimo išvadomis; žr. priede pateikiamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą.

(19)

     EU-MIDIS II (atrinkti nustatyti faktai).

(20)

     Ibid.