52010DC0632

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.11.5

KOM(2010) 632 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

2009 m. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos Europos Sąjungoje ataskaita

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

2009 m. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos Europos Sąjungoje ataskaita

1. pagrindiniai faktai apie metinę mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos ataskaitą

Metinė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos Europos Sąjungoje ataskaita rengiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 190 straipsnį[1].

Ataskaitoje yra informacijos apie mokslinių tyrimų veiklą, vykdytą pagal Euratomo sutartį, nors formaliai tokia informacija nėra šios ataskaitos dalykas.

2. BENDROSIOS 2009 M. APLINKYBėS

Pagal Lisabonos sutartį už mokslinių tyrimų politiką atsakingos Europos Sąjunga ir valstybės narės. Sutartyje pripažįstama, kad Europos mokslinių tyrimų erdvė skirta Europos Sąjungos mokslinių tyrimų srities tikslams pasiekti. Ja numatytos naujos teisinės priemonės siekiant sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Savo parengtose naujos Komisijos politinėse gairėse[2] Komisijos pirmininkas J. M. Barroso pateikė idėjas dėl būsimų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų politikos prioritetų: pasiekti aukščiausią fundamentinių mokslinių tyrimų lygį, vykdyti daugiau pramonės taikomųjų mokslinių tyrimų ir plėtros, tęsti mainų programas ir skirti daugiau dėmesio mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumo sklaidai regionuose. Jis paragino kurti plataus užmojo tikslų ir vertybių Europą, kurioje svarbiausia – žmonės.

Ekonomikos krizė nesibaigė. 2009 m. ES-27 bendrasis vidaus produktas sumažėjo 4,2 proc. Reaguodamos Europos valstybių vyriausybės padidino valstybių išlaidas teikdamos gelbėjimo priemonių paketus ir finansines paskatas. Šios trumpojo laikotarpio priemonės dažnai derintos su ilgesnio laikotarpio investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas; tokiam metodui pritarta Europos ekonomikos atkūrimo plane[3].

Ištyrus[4] ekonomikos krizės pasekmes investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą, paaiškėjo, kad valstybės narės, kuriose mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumas didelis arba palyginti didelis, išlaikė arba padidino savo 2009 m. biudžetus moksliniams tyrimams ir plėtrai, o valstybėms narėms, kuriose mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumas vidutinis arba mažas, tokias išlaidas teko mažinti. Todėl atsirado rizika, kad Europos Sąjungoje didės mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkis.

Turimais duomenimis apie privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, dėl krizės lėšų srautas sumažėjo beveik visuose verslo sektoriuose, todėl vidaus finansinių išteklių moksliniams tyrimams ir plėtrai liko mažiau, ypač aukštųjų technologijų mažosiose ir vidutinėse įmonėse[5]. Išoriniai privačiojo sektoriaus finansiniai ištekliai tapo sunkiau prieinami, todėl neigiamas poveikis sustiprėjo. Tačiau didelės įmonės, kitaip nei anksčiau ištikus ekonomikos nuosmukiui, veikiau išlaikė savo investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą lygį, nors investavo laikydamosi savo tam tikrų prioritetų.

Kilus krizei, geriau įsitikinta tuo, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų politika turi būti geriau suderinta su visuomenės siekiais. Tarybai pirmininkaujančios Švedijos surengtoje konferencijoje „Nauji pasauliai, nauji sprendimai“ priimtoje Lundo deklaracijoje raginama šių dienų svarbius uždavinius spręsti sutelkus visos Europos mokslinius tyrimus.

3. Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos laimėjimai

3.1. Europos mokslinių tyrimų erdvės valdymas

Liublianos proceso tikslas – šalinti Europos mokslinių tyrimų sistemos trūkumus ir neveiksmingumą, atsirandančius dėl suskaidymo, nuoseklumo ir derinimo stokos ir laisvo žinių judėjimo kliūčių. Procesas pradėtas 2008 m.[6], susitarus dėl ilgojo laikotarpio Europos mokslinių tyrimų erdvės vizijos[7]. Tuo pat metu pradėtos penkios specialios Europos mokslinių tyrimų erdvės iniciatyvos.

2009 m. pažanga padaryta dviem lygiais:

- nustatytos praktinio visų penkių Europos mokslinių tyrimų erdvės iniciatyvų įgyvendinimo taisyklės (žr. 3.2–3.6 skirsnius),

- svarbus bendro Europos mokslinių tyrimų erdvės valdymo etapas – priimta Tarybos rezoliucija dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės sustiprinto valdymo[8].

Šioje rezoliucijoje Taryba pripažino poreikį užtikrinti nuoseklesnį politikos formavimą Europos Sąjungos ir valstybių narių lygiu, taip pat suteikti politinio lygio postūmį Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrai. Be to, rezoliucijoje raginama persvarstyti Mokslinių ir techninių tyrimų komitetui (CREST)[9] suteiktus įgaliojimus.

Nuo 2007 m. įvyko dvi didelės Europos mokslinių tyrimų erdvės konferencijos, kuriose pasikeista nuomonėmis ir tartasi su suinteresuotosiomis šalimis apie Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos plėtrą. Antroji Europos mokslinių tyrimų erdvės konferencija įvyko 2009 m. spalio mėn. Briuselyje.

3.2. Europos mokslinių tyrimų erdvės mokslininkų iniciatyva

Mokslo darbuotojams skirtos Europos partnerystės[10] veikla vykdoma šiomis keturiomis kryptimis: įdarbinimas viešo konkurso tvarka ir stipendijų perkėlimas, socialinė apsauga ir pensijos, palankios užimtumo ir darbo sąlygos, geresni gebėjimai ir didesnė patirtis.

Svarbiausias mokslo darbuotojams skirtos Europos partnerystės įgyvendinimo funkcijas atlieka Žmogiškųjų išteklių ir judumo iniciatyvinė grupė (SGHRM). 2009 m. Žmogiškųjų išteklių ir judumo iniciatyvinė grupė apsvarstė daugumą aspektų, susijusių su mokslo darbuotojams skirta Europos partneryste ir taip sukūrė galimybę valstybėms narėms aktyviai keistis patirtimi. Darbo grupės pateikė konkrečius rezultatus tokiose srityse, kaip antai įdarbinimas viešo konkurso tvarka ir darbo sąlygos, mokymas ir gebėjimai, stebėjimas ir rodikliai.

Aštuonios valstybės parengė nacionalinius veiksmų planus, kitos tokius planus rengia, o dar kitos mokslo darbuotojams skirtos Europos partnerystės įgyvendinimą integruoja į esamus nacionalinius planus. Ekspertų grupė sprendė socialinės apsaugos klausimą. Be to, baigiamas rengti galimybių sukurti Europos masto pensijų fondą tyrimas.

Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė (įskaitant socialinės apsaugos koordinavimo ir papildomos pensijos sistemas[11]) bus įgyvendinama toliau, tačiau atsiranda naujų veiklos krypčių ir veiksmų, kuriems reikia daugiau dėmesio:

- įgyvendinant pavyzdinę strategijos „Europa 2020“ iniciatyvą „Judus jaunimas“, moksliniais tyrimais ir mokslu sudominti jaunimą ir skatinti jį likti šioje srityje,

- užtikrinus tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, skatinti mokslininkų karjeros eigą,

- pagal pavyzdinę strategijos „Europa 2020“ iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ mokslininkams taikyti lanksčios darbo rinkos ir didelės socialinės apsaugos principus, kaip sudedamąją krizės įveikimo strategijos dalį.

3.3. Europos mokslinių tyrimų erdvės bendro programavimo iniciatyva

Bendru programavimu siekiama, kad nacionalinis arba regioninis priemonių, skirtų aktualiems socialiniams uždaviniams spręsti, pobūdis atitiktų tų uždavinių Europos arba pasaulinius aspektus.

2009 m. aktyviai diskutuota apie bendro programavimo būdus; per tuos metus padaryta didelė pažanga. Komisijos remiama Bendro programavimo aukšto lygio grupė (specialios sudėties Mokslinių ir techninių tyrimų komitetas) siekė nustatyti ir parengti bendro programavimo iniciatyvas, taip pat sukurti savanoriškas pagrindinių bendro programavimo sąlygų gaires.

Nustatytos keturios bendro programavimo iniciatyvos:

- pradėta įgyvendinti bandomoji bendro programavimo iniciatyva, skirta kovai su neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant Alzhaimerio ligą,

- nutarta 2010 m. pradėti įgyvendinti šias iniciatyvas: „Žemės ūkis, aprūpinimas maistu ir klimato kaita“, „Kultūros paveldas ir visuotinė kaita – naujas iššūkis Europai“ ir „Sveikata, maistas ir su mityba susijusių ligų prevencija“.

2010 m. veikiausiai bus nustatytos kelios naujos bendro programavimo iniciatyvų temos. Toliau bus diskutuojama apie savanoriškai taikomas pagrindinių sąlygų gaires. Bendro programavimo pažanga bus apsvarstyta konferencijoje, kurią surengs Tarybai pirmininkaujanti Belgija.

3.4. Europos mokslinių tyrimų erdvės mokslinių tyrimų infrastruktūros iniciatyva

2009 m. birželio mėn.[12] Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatytas teisinis pagrindas Europos masto mokslinių tyrimų infrastruktūros objektams kurti. Šiame Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) pagrindų dokumente numatyta, kad konsorciumas yra visose valstybėse narėse pripažįstamas juridinis asmuo su tam tikrais tarptautinių organizacijų pranašumais. Priėmus teisinius ERIC pagrindus, bus galima kur kas greičiau sukurti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros objektus.

Komisija nustatė būtinas ERIC įgyvendinimo procedūras. Paraiškos su ERIC įstatų pasiūlymais turi būti siunčiamos Komisijai. Gauta paraiška vertinama siekiant patikrinti, ar ji atitinka reglamento reikalavimus. Jei vertinimo rezultatas teigiamas, Komisija priima sprendimą dėl ERIC įsteigimo .

Pagal 7-ąją bendrąją programą remiamas parengiamasis 45 mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų, kurie nustatyti Europos strateginio mokslo tyrimų infrastruktūros forume (ESFRI), etapas. Šiuo metu renkami valstybių narių įsipareigojimai, susiję su ESFRI sąrašo projektais, taip pat baigiami rengti tų projektų ERIC įstatai. Pirmą ERIC tikimasi įsteigti 2010 m.

3.5. Europos mokslinių tyrimų erdvės tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyva

Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos veiklos aspektų – atverti Europos mokslinių tyrimų erdvę pasauliui. 2008 m. Taryba įsteigė Tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje strateginį forumą (SFIC), kad šis pasiūlytų Europos masto sprendimus. Iki šiol forumas daugiausiai dėmesio skyrė informacijoms mainams ir bendro prioritetų nustatymo priemonių sukūrimui.

Konkretūs laimėjimai: sukurta internete veikianti dokumentų valdymo priemonė nacionalinės ir ES informacijos prieigai, glaudesnis ES mokslo konsultantų ir valstybių narių atašė trečiosiose šalyse bendradarbiavimas, keitimasis informacija apie svarbiausių renginių datas siekiant geriau suprasti aktualią vykdomo darbo kryptį. Toliau siekta vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą: pritarta bandomajai mokslinio bendradarbiavimo su Indija vandentvarkos srityje iniciatyvai ir bandomajai bendradarbiavimo su JAV energetikos klausimais priemonei. 2010 m. Komisija pradės įgyvendinti pasaulinę gyvūnų sveikatos iniciatyvą.

3.6. Europos mokslinių tyrimų erdvės žinių perdavimo iniciatyva

2008 m. Komisija priėmė rekomendaciją dėl žinių perdavimo praktikos kodekso[13], kuriai vėliau pritarta Tarybos rezoliucijoje. Šiai rekomendacijai propaguoti ir stebėti jos įgyvendinimą sukurta CREST žinių perdavimo klausimų darbo grupė. Grupė parengė taikomos gerosios patirties ir įgyvendinimo valstybėse narėse pažangos apžvalgą. Siekdamos gerinti žinių perdavimą, kelios valstybės priėmė arba rengia nacionalinius teisės aktus. Darbo grupė pradėjo rengti bendras tarptautinio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo žinių perdavimo ir intelektinės nuosavybės valdymo gaires ir kurti žinių perdavimo rodiklius. Siekdama suinteresuotųjų šalių dalyvavimo, Komisija surengė suinteresuotųjų šalių forumus žinių perdavimo klausimais, antrasis forumas įvyko 2009 m. gegužės mėn.

2010 m. darbo grupė parengs pirmąją metinę ataskaitą, o 2010 m. rudenį surengs trečiąjį suinteresuotųjų šalių forumą. Komisija planuoja bioekonomikos srityje pradėti įgyvendinti bandomąją žinių perdavimo skatinimo programą.

3.7. Universitetų modernizavimo darbotvarkė

2009 m. ėmus įgyvendinti tarpusavio mokymosi priemones (angl. peer learning activities ), pradėtas naujas universitetų modernizavimo darbotvarkės etapas. Tarpusavio mokymosi priemonėmis siekiama vieniems iš kitų mokytis organizacijos reformos, mokslinių tyrimų projektų išlaidų apskaičiavimo, būdų pasaulinio lygio meistriškumui pasiekti, įdarbinimo ir jaunų mokslininkų karjeros srityse.

Universitetinių mokslinių tyrimų diversifikuoto finansavimo galimybes nagrinėjanti ekspertų grupė pranešė, kad konkuruojančios mokslinių tyrimų finansavimo programos, visų pirma, jų finansiniai, apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimai, yra nepakankamai suderintos tarpusavyje, todėl kyla sunkumų. Europos mokslinių tyrimų erdvės konferencijoje mokslinių tyrimų finansuotojai ir vykdytojai pareiškė esantys pasiryžę spręsti ši klausimą.

2010 m. pradės veikti suinteresuotųjų šalių platforma, kad būtų sukurti bendri išorinio konkurencinio mokslinių tyrimų finansavimo principai. Bus sukurtas duomenų apie universitetuose vykdomus mokslinius tyrimus rinkimo tinklas. Taip pat bus sutelktos pastangos Europos masto mokslinių tyrimų mokykloms sukurti.

4. Septintoji bendroji programa

4.1. Įgyvendinimas

2009 m. įvykdyti 63 kvietimai teikti pasiūlymus, kuriems skirtas 5,3 mlrd. EUR biudžetas. Pateikti 16 057 sąlygas atitinkantys pasiūlymai, iš jų – 3 678 atitiko visų vertinimo pakopų reikalavimus; vadinasi, visų pasiūlymų atrankos rodiklis – 22,9 proc.

Visų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų dalyvių skaičius – 73 485, visos projektų išlaidos – 34,3 mlrd. EUR, prašomas ES įnašas – 26,8 mlrd. EUR. Atrinktų pasiūlymų dalyvių skaičius – 17 626, visos projektų išlaidos – 6,9 mlrd. EUR, o prašomas ES įnašas – 5,2 mlrd. EUR. Vadinasi, dalyvių atrankos rodiklis – 24 proc.

Su 17 144 dalyviais sudaryti 3 034 finansinės paramos susitarimai, o prašomo ES įnašo suma – 5,3 mlrd. EUR. 33,2 proc. finansinės paramos (arba 63,9 proc. prašomo ES įnašo) susitarimų sudaryta pagal specifinę programą „Bendradarbiavimas“. 12,6 proc. finansinės paramos (arba 11,6 proc. prašomo ES įnašo) susitarimų sudaryta pagal specifinę programą „Idėjos“. 43,3 proc. finansinės paramos (arba 11,9 proc. prašomo ES įnašo) susitarimų sudaryta pagal specifinę programą „Žmonės“. 10,5 proc. finansinės paramos (arba 12,2 proc. prašomo ES įnašo) susitarimų sudaryta pagal specifinę programą „Pajėgumai“. 0,4 proc. finansinės paramos (arba 0,4 proc. prašomo ES įnašo) susitarimų sudaryta pagal bendrąją Euratomo programą.

4.2. 2010 m. darbo programos

2010 m. darbo programos priimtos 2009 m. liepos 29 d. Jų sudedamosios dalys šios:

- kvietimai teikti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės susitarimų, sudaromų pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą, pasiūlymus (žr. 4.3.1 skirsnį),

- spartesnis rizikos pasidalijimo finansinės priemonės įgyvendinimas,

- specialus kvietimas teikti pasiūlymus atsižvelgiant į krizę, kilusią dėl gripo A (H1N1),

- bendra Komisijos ir Europos kosmetikos, tualeto reikmenų ir parfumerijos gaminių asociacijos (COLIPA) iniciatyva dėl bandymų su gyvūnais alternatyvų,

- kvietimas teikti pasiūlymus dėl pajėgumo sukūrimo Vakarų Balkanų valstybėse pagal mokslinių tyrimų pajėgumo programą,

- kvietimas „Ateities vandenynai“ pagal Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją,

- specialus kvietimas dėl saugaus vandens ir maisto tiekimo bei geresnės sveikatos apsaugos Afrikoje.

Be galiojančio 41 mokslo ir technikos sričių bendradarbiavimo susitarimo (17 tokių susitarimų pagal ES sutartį, 24 – pagal Euratomo sutartį), pasirašyto su 21 valstybe, pasirašyti dar keturi: su Jordanija ir Japonija pagal ES sutartį, su Indija ir Brazilija pagal Euratomo sutartį.

4.3. Kitos susijusios iniciatyvos

Įgyvendinant 185 straipsniu grindžiamas iniciatyvas įvykdyti du kvietimai teikti pasiūlymus pagal programą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“: finansuota daugiau kaip 50 projektų, mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo rodiklis – 40 proc. Valstybės narės įsipareigojo skirti daugiau kaip 25 mln. EUR per metus, o ES įnašas per pirmuosius dvejus metus siekia 50 mln. EUR. Trys kvietimai teikti pasiūlymus įvykdyti pagal programą EUROSTARS: finansuoti atrinkta 260 projektų, mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo rodiklis – 70 proc. Planuojamas valstybių narių įnašas – 135 mln. EUR, o 45 mln. EUR skirs Europos Sąjunga. Pasirašytas bendrasis Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos susitarimas, kuriuo šią programą įgyvendinti įgaliota nacionalinių metrologijos institutų asociacija EURAMET e.V.

Komisija priėmė Jungtinės Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programos (BONUS)[14] pasiūlymą ir paskelbė antrąją nanomokslų ir nanotechnologijų veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą[15].

Sukurta stebėjimo sistema, skirta apskaičiuoti, kiek pagal 7-ąją bendrąją programą finansuojami moksliniai tyrimai naudingi tam, kad būtų pasiekti naujos ES tvaraus vystimosi strategijos tikslai. Tyrimo duomenimis, per pirmuosius ketverius 7-osios bendrosios programos metus 75 proc. programos „Bendradarbiavimas“ temų buvo naudingos tiems tikslams pasiekti.

2009 m. kovo 13 d. Komisija priėmė komunikatą „Europos IKT mokslinių tyrimų bei plėtros ir naujovių diegimo strategija. Daugiau pastangų“[16], kuriame raginama stiprinti informacinių ir ryšių technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas, kad tų pastangų poveikis būtų kuo didesnis.

Privačioms įmonėms finansinė parama moksliniams tyrimams ir plėtrai, taip pat inovacijoms teikta per rizikos pasidalijimo finansinę priemonę. 2009 m. rizikos pasidalijimo finansinės priemonės paskolų, skirtų 25 projektams, suma buvo 2,98 mlrd. EUR. Patvirtinti 62 projektai, kuriems bus skirta 6,3 mlrd. EUR.

Be mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos per Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros informacinę sistemą CORDIS[17], atvira prieiga yra reikšmingas būdas pagerinti prieigą prie viešosiomis lėšomis finansuotų mokslinių tyrimų rezultatų ir tokių rezultatų sklaidą[18]. 2008 m. rugpjūčio mėn. Komisija pradėjo bandomąjį mokslinių tyrimų, finansuojamų pagal 7-ąją bendrąją programą, rezultatų atviros prieigos projektą, o 2009 m. sutelkė pastangas tam, kad būtų sukurta šio bandomojo projekto stebėjimo sistema.

7-osios bendrosios programos etikos pagrindų laikymosi atžvilgiu, 2009 m. patvirtintas naujas etikos persvarstymo procesas.

Naujos projekto ITER išlaidų sąmatos gerokai viršijo pradines sąmatas. Kad ES galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, Komisija informavo Tarybą apie ITER projekto padėtį, kilusius uždavinius ir priemones, kurių reikia imtis. Taryba patvirtino pritarianti projektui ITER pritaria, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi esminių Komisijos parengtų sąlygų. Jos apima patikimą sąnaudų vertinimą ir sąnaudų ribojimo politiką, realistinį įgyvendinimo tvarkaraštį ir patikimą projekto valdymą visais lygais. Taryba paragino imtis priemonių ir pasiūlė Komisijai išnagrinėti finansavimo galimybes atsižvelgiant į galiojančią daugiametę finansinę programą.

Informacija apie 2009 m. taikytas tiesiogines 7-osios bendrosios programos priemones pateikta metinėje Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje[19].

Komunikatą „Europos saugumo tyrimų ir inovacijų darbotvarkė“[20] Komisija priėmė atsižvelgdama į pagrindinius Europos saugumo tyrimų ir inovacijų forumo[21] rezultatus ir rekomendacijas.

4.4. Reikšmingiausi dalykai

4.4.1. Mokslinių tyrimų srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimai

Europos lygio viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės susitarimai – veiksmingas būdas kuo geriau pasinaudoti pramonės ir nacionalinių valdžios institucijų investicijomis į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei tuo pat metu sumažinti mokslinių tyrimų ir plėtros srities suskaidymą.

Europos technologijų platformos

Europos technologijų platformos[22] – tai sistema, kuria gali pasinaudoti pramonės atstovų vadovaujamos suinteresuotosios šalys, kad nustatytų mokslinių tyrimų ir plėtros prioritetus, terminus ir parengtų veiksmų planus. Jomis užtikrinama, kad pramonei aktualių sričių mokslinių tyrimų finansavimas būtų tinkamas ir apimtų visą į visą ekonominės vertės grandinę bei sutelktų nacionalines ir regionų valdžios institucijas.

2009 m. raidos pavyzdžiai: Europos technologijų platformomis naudotasi formuojant ES mokslinių tyrimų prioritetus, platformų veikla tapo profesine, suformuotos pagrindinės sąlygos ir papildomos tyrimų ir plėtros politikos sritys, išnagrinėtos kitos finansavimo galimybės nei bendroji programa.

Ekspertų grupė rekomendavo[23] sukurti Europos technologijų platformų telkinius[24], kad būtų išspręsti socialiniai ir ekonominiai uždaviniai ir pasinaudota „žinių trikampio“ (moksliniai tyrimai, švietimas, inovacijos) galimybėmis; todėl Europos technologijų platformų telkiniams turėtų būti leista imtis daugiau funkcijų, o į jų platesnę veiklos sritį turėtų būti įtrauktas švietimas ir visas inovacijų procesas.

Briuselio konferencijoje[25] aptarta Europos technologijų platformų funkcijų raida. Teigiamai atsiliepta apie idėją, kad Europos technologijų platformos turi glaudžiau bendradarbiauti siekiant išspręsti socialinius uždavinius ir kad būtina išnagrinėti būdus, kaip esminius sudėtinius socialinius uždavinius suskaidyti į mažesnes lengviau valdomas dalis. Visuotinai sutarta, kad inovacijos į Europos technologijų platformų veiklą turi būti integruojamos sistemingai.

Strateginio energetikos technologijų plano (SET planas)[26] Europos pramonės iniciatyvos yra pavyzdys, kaip viešasis ir privatusis sektoriai kuria technologijų gaires ir įgyvendinimo planus, kad, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos, elektros energijos tinklų arba anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, sektorių technologijų plėtra vyktų sparčiau.

Bendros technologijų iniciatyvos

Bendros technologijų iniciatyvos – novatoriškas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kūrimo metodas. 2009 m. paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus pagal penkias bendras technologijų iniciatyvas[27]. Įgyvendinus daugiau parengiamųjų priemonių, 2009 m. rudenį sukurtas iniciatyvų „Naujoviški vaistai“, „Švarus dangus“ ir ARTEMIS veiklos pajėgumas įgyvendinti jų biudžetą. Todėl bendros technologijų iniciatyvos tapo svarbiu Europos mokslinių tyrimų sąlygų formavimo veiksniu.

2009 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė komunikatą „Privačiųjų ir viešųjų investicijų telkimas ekonomikai gaivinti ir ilgalaikiams struktūriniams pokyčiams skatinti. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės plėtojimas“[28]. Jame pripažįstama Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarba moksliniams tyrimams ir patvirtinta, kad tokia partnerystė ypatinga, nes investuojama į žinių generavimą, kurio rezultatai mažiau nuspėjami, tačiau susiję su milžiniškomis galimybėmis. Dėl naujų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimų bus įvertintos visos galimybės persvarstyti teisinius pagrindus ir finansines taisykles, kad būtų sukurtas paprastas ir naudingas modelis, grindžiamas abipusiu supratimu, tikra partneryste ir rizikos pasidalijimu.

Bendros technologijų iniciatyvos pramonės partnerių atstovų grupė paskelbė pirmosios bendros technologijų iniciatyvos steigimo išvadas, kurios pateiktos grupės ataskaitoje „Europos mokslinių tyrimų srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių tinkamiausios struktūros bendras kūrimas“[29]. Viena iš rekomendacijų – persvarstytame finansiniame reglamente viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę pripažinti specialiąja organizacija.

2009 m. spalio mėn. Komisija paskelbė komunikatą „Ateities interneto valdžios ir privačiojo sektorių partnerystė“[30], kuriame paaiškino planus, kaip padidinti Europos konkurencingumą ateities interneto technologijų ir sistemų srityje ir skatinti ateities interneto priemonėmis patobulintų viešajam ir socialiniam sektoriams svarbių taikomųjų sistemų kūrimą. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė pradės veikti 2011 m.

Europos ekonomikos atkūrimo plane numatyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimai

- Europos ekonomikos atkūrimo plane raginama sudaryti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus šiose srityse: „Ateities gamyklos“, „Energetiškai taupūs pastatai“ ir „Europos ekologiškų automobilių iniciatyva“. 2010–2013 m. vienodomis sąlygomis bus teikiamos pramonės ir 7-osios bendrosios programos lėšos (iš viso 3,2 mlrd. EUR).

- Kad lengviau vyktų dialogas su pramone ir būtų parengtos mokslinių tyrimų strategijos, sudarytos ad hoc patariamosios pramonės grupės, kurios, kol bus įgyvendinama likusi 7-osios bendrosios programos dalis, padės parengti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kvietimus teikti pasiūlymus.

- Pirmieji kvietimai, kurių biudžetas 268 mln. EUR, paskelbti liepos 30 d. Sprendžiant pagal preliminarius rezultatus, pramonės atstovai dalyvauja aktyviau, nei paskelbus 7-osios bendrosios programos kvietimus teikti pasiūlymus.

2009 m. kovo mėn. paskelbtame bendrame Komisijos ir pramonės atstovų pareiškime pažymėta, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra veiksmingas būdas užtikrinti:

- aktyvų pramonės dalyvavimą nustatant prioritetus ir vykdant mokslinius tyrimus,

- daugiametę darbo programą su iš anksto numatytu biudžetu, kuria užtikrinus tęstinumą pramonė galėtų parengti ilgojo laikotarpio investicijų planus,

- įvairias temas (nuo fundamentinių ir taikomųjų tyrimų iki patvirtinimo ir didelio masto demonstravimo) apimantį metodą, pagal kurį daugiau dėmesio būtų skiriama poveikiui ir naudojimui,

- didesnes galimybės remti mažųjų ir vidutinių įmonių srities inovacijas.

4.4.2. Bendrosios programos vertinimas ir stebėjimas

Atsižvelgdama į 6-osios pamatinės programos ex post vertinimą[31], Komisija pabrėžė, kokie svarbūs vertinimo rezultatai, ir pateikė pirmus atsiliepimus dėl rekomendacijų. Daugumai rekomendacijų Komisija pritarė ir nurodė, kad rengiamasi pradėti įgyvendinti daug susijusių iniciatyvų.

7-osios bendrosios programos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje[32] apžvelgta ir išnagrinėta, kaip įgyvendinama ta programa, ypač naujovių, pavyzdžiui, Europos mokslinių tyrimų tarybos, bendrų technologijų iniciatyvų ir rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, atžvilgiu.

Antroji 7-osios bendrosios programos stebėjimo ataskaita[33], kurioje pateikti 2008 m. duomenys, grindžiama keliais bendrųjų programų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų rodikliais. Aprašomajame skyriuje visapusiškai išnagrinėti ypač svarbių temų arba kiti aktualūs klausimai. Stebėjimo ataskaitos forma tokia, kad galima kaupti laikinės sekos duomenis apie svarbiausius rodiklius.

2009 m. liepos 23 d. paskelbta Europos mokslinių tyrimų tarybos sandaros ir mechanizmų vertinimo ataskaita[34]. Savo atsakyme[35] Komisija pranešė, kokių priemonių imsis, kad ilgam užtikrintų sėkmingą Europos mokslinių tyrimų tarybos, kaip pasaulinės organizacijos, finansuojančios pažangiausius mažai tirtų sričių tyrimus, veiklą.

2009 m. pradėtas tarpinis Euratomo 7-osios bendrosios programos vertinimas. Savo ataskaitą ekspertų grupė parengė 2010 m. vasario mėn.[36] Vertinime pateikta informacija bus naudinga rengiant 2012 ir 2013 m. bendrąją Euratomo programą.

Veikiančioje bendrosios programos vertinimo svetainėje[37] internete skelbiamos bendrosios programos vertinimo ir stebėjimo ataskaitos tapo geriau žinomos ir lengviau prieinamos. Svetainėje yra daugiau kaip 300 ataskaitų ir veikia galinga paieškos priemonė.

5. 2010 m. perspektyvos

Strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kad žinios ir inovacijos turi būti augimo ir pagrindinių socialinių problemų sprendimo varomoji jėga. Joje akcentuojamas poreikis gerinti ES mokslinių tyrimų rodiklius ir padidinti ES mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Europos mokslinių tyrimų erdvė yra viena iš svarbiausių pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ sudedamųjų dalių. Be to, akcentuojama, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos, įskaitant Bendrąją mokslinių tyrimų programą, yra pagrindinės priemonės strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti. Siekiant įgyvendinti pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“ būtina kitoje daugiametėje finansinėje programoje šias priemones iš esmės racionalizuoti ir supaprastinti.

Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas bus remiamas pagal 7-ąją bendrąją programą, laikantis galiojančių pagrindinių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, 2011 m. darbo programose moksliniams tyrimams ir inovacijoms numatyta rekordinė 6,4 mlrd. EUR suma – didelis impulsas ekonomikai ir investicija į pažangesnę ir darnesnę Europą be atskirties.

2010 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė, kaip toliau plėtoti pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“. Komisijos pasiūlymuose numatytos šios priemonės:

- telkti mokslinius tyrimus ir inovacijas tam, kad būtų sprendžiami svarbūs socialiniai uždaviniai,

- generuoti ir pritraukti daugiau žinių, kūrybiškumo ir talento,

- suteikti įmonėms priemones pasiekti vertingas idėjas, kad jas plėtodamos įmonės augtų,

- sukurti dideles Europos inovacijų rinkas,

- sukurti (visų pirma įgyvendinant Sanglaudos politiką)[38] sąlygas regionams specializuotis tose srityse, kuriose jie turi pranašumą,

- aktyviau vykdyti vidaus reformas ir bendradarbiauti su partneriais pasaulyje.

Komisija siūlo Europos Sąjungos veiklos rezultatų stebėjimo suvestinę, grindžiamą tarptautiniu mastu palyginamais rodikliais. Su Europos mokslinių tyrimų erdve susijusios priemonės bus toliau plėtojamos 2012 m.

2010 m. pradžioje pradėtas tarpinis 7-osios bendrosios programos vertinimas; planuojama, kad ekspertų grupė darbą baigs iki 2010 m. spalio mėn. Vertinime bus naudingos informacijos, kaip per likusius metus optimaliai įgyvendinti 7-ąją bendrąją programą, į jį bus taip pat atsižvelgta rengiant kitą bendrąją programą.

6. PAPILDOMOS INFORMACIJOS šALTINIAI

Bendrosios programos ir jos specialiųjų programų metinės stebėjimo ataskaitos[39]

Penkerių metų laikotarpio vertinimo ataskaitos[40]

Pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitos[41]

Europos mokslo ir technologijų statistika (Eurostatas)[42]

Paskelbti su Europos Sąjungos mokslinių tyrimų veikla ir politika susiję tyrimai ir analizė[43]

Mokslinių tyrimų generalinio direktorato metinės veiklos ataskaitos[44]

Mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo galimybių ES praktinis vadovas[45]

CORDIS svetainė http://cordis.europa.eu

Komisijos mokslinių tyrimų svetainė http://ec.europa.eu/research

Europos mokslinių tyrimų erdvės svetainė http://ec.europa.eu/research/era

Investavimo į Europos mokslinius tyrimus svetainė http://ec.europa.eu/invest-in-research

Svetainė ERAWATCH http://cordis.europa.eu/erawatch.

[1] „Kiekvienų metų pradžioje Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą. Pranešime pateikiama informacija apie mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei rezultatų skleidimą praėjusiais metais ir einamųjų metų darbo programą.“

[2] http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/president/pdf/press_20090903_en.pdf

[3] COM (2008) 800.

[4] Mokslinių tyrimų generalinio direktorato atliktas tyrimas.

[5] 2009 m. gegužės mėn. tyrimo Innobarometer duomenimis, labiausiai tikėtina, kad inovacijoms skirtus biudžetus dėl krizės mažintų gamybinės aukštųjų technologijų sektoriaus įmonės.

[6] 2008 m. gegužės mėn. Tarybos išvados (9076/08).

[7] http://ec.europa.eu/research/era/2020_era_vision_en.html

[8] OL C 323, 2009 12 31, p. 1–4.

[9] CREST – patariamasis Tarybos ir Komisijos organas mokslinių tyrimų ir plėtros politikos klausimais.

[10] COM (2008) 317.

[11] 2010 m. viduryje paskelbtoje Komisijos žaliojoje knygoje dėl pensijų ir 2011 m. komunikate dėl naujų judumo tendencijų nagrinėjami mokslininkų socialinės apsaugos ir pensijų klausimai.

[12] 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 723/2009; OL L 206, 2009 8 8, p. 1–8.

[13] C (2008) 1329.

[14] COM (2009) 610.

[15] COM (2009) 607.

[16] COM (2009) 116.

[17] http://cordis.europa.eu

[18] COM (2007) 56 ir Tarybos dokumentas 14865/07.

[19] http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_ar_2009.pdf

[20] COM (2009) 691.

[21] http://www.esrif.eu

[22] http://cordis.europa.eu/technology-platforms/individual_en.html

[23] ftp://ftp.cordis.europa.eu/pub/technology-platforms/docs/fa-industrialresearch-b5-full-publication-rp_en.pdf

[24] 2009 m. sukurtas Europos technologijų platformų telkinys, kad būtų sukurta tvariam vystimuisi būtina Europos bioekonomika ( www.becoteps.org ).

[25] http://cordis.europa.eu/technology-platforms/seminar11_en.html

[26] http://ec.europa.eu/energy/technology/initiatives/initiatives_en.htm

[27] Penkios bendros technologijų iniciatyvos: „Naujoviški vaistai“ (http://imi.europa.eu), „Švarus dangus“ (http://www.cleansky.eu), ARTEMIS (http://www.artemis-ju.eu), ENIAC (www.eniac.eu) ir „Kuro elementai ir vandenilis“ (http://ec.europa.eu/research/fch/index_en.cfm).

[28] COM (2009) 615 galutinis, 2009 11 19. http://ec.europa.eu/archives/growthandjobs_2009/pdf/european-economic-recovery-plan/ppp_en.pdf

[29] ftp://ftp.cordis.europa.eu/pub/fp7/docs/jti/jti-sherpas-report-2010_en.pdf

[30] COM (2009) 479 galutinis.

[31] http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/archive/other_reports_studies_and_documents/fp6_ex-post_evaluation_expert_group_report.pdf ir COM (2009) 210.

[32] COM (2009) 209, SEC (2009) 589.

[33] http://ec.europa.eu/research/evaluations/index_en.cfm?pg=fp7-monitoring

[34] http://erc.europa.eu/pdf/final_report_230709.pdf

[35] COM (2009) 552.

[36] Atskiras tarpinis 7-osios bendrosios programos informacinių ir ryšių technologijų temos vertinimas atliktas 2010 m. birželio mėn.

[37] http://ec.europa.eu/research/evaluations/index_en.cfm?pg=home

[38] http://ec.europa.eu/regional_policy/atlas2007/index_en.htm

[39] http://ec.europa.eu/research/evaluations/index_en.cfm?pg=fp7-monitoring

[40] http://ec.europa.eu/research/evaluations/index_en.cfm?pg=five-year-assessment

[41] http://ec.europa.eu/research/era/facts/figures/key_figures_en.htm

[42] http://ec.europa.eu/eurostat

[43] http://ec.europa.eu/research/evaluations/index_en.cfm

[44] http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/index_en.htm

[45] http://cordis.europa.eu/eu-funding-guide/home_en.html