A

=

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamojo paviršiaus plotas (cm2)

C

=

Atskaitos centras

NC

=

Atskaitos ašis

Rr

=

Imtuvas, stebėtojas arba matuoklis

Cr

=

Imtuvo centras

Ør

=

Imtuvo Rr, jeigu tai apskritas imtuvas, skersmuo (cm).

Se

=

Apšvietimo šaltinis

Cs

=

Apšvietimo šaltinio centras

Øs

=

Apšvietimo šaltinio skersmuo (cm)

De

=

Atstumas nuo centro Cs iki centro C (m)

D′e

=

Atstumas nuo centro Cr iki centro C (m)

D

=

Stebėjimo atstumas, iš kurio arba kurį viršijus šviečiamasis paviršius atrodo ištisinis

a

=

Skėsties kampas

β

=

Apšvietimo kampas. Atsižvelgiant į CsC liniją, kuri visada laikoma esančia horizontalia, priešais šį kampą žyminčią raidę nurodomi šie ženklai: „– (į kairę)“, „+ (į dešinę)“, „+ (į viršų)“ arba „– (į apačią)“, priklausomai nuo šaltinio Se padėties ašies NC atžvilgiu, žiūrint į šviesogrąžio atšvaito pusę. Kai kryptis nurodoma dviem kampais, vertikaliuoju ir horizontaliuoju, visais atvejais pirmiausia nurodomas vertikalusis kampas.

γ

=

Matuoklio Rr kampinis skersmuo, žiūrint iš taško C

δ

=

Apšvietimo šaltinio Se kampinis skersmuo, žiūrint iš taško C

ε

=

Sukimo kampas. Šis kampas yra teigiamas, kai sukimas vyksta pagal laikrodžio rodyklę, žiūrint į šviečiamojo paviršiaus pusę. Jeigu ant šviesogrąžio atšvaito nurodytas žodis „TOP“ (liet. „viršus“), taip nurodyta padėtis laikoma pradine padėtimi.

E

=

Šviesogrąžio atšvaito apšvieta (lx)

CIL

=

Šviesos stiprio koeficientas (mcd/lx).

Kampai nurodomi laipsniais ir minutėmis.

Pastaba.

Pirmiau nurodytas patvirtinimo numeris pritvirtinamas šalia apskritimo aplink raidę E (numeris žymimas bet kokioje padėtyje apskritimo aplink raidę E atžvilgiu). Patvirtinimo numerio skaitmenys turi būti išdėstyti ta pačia kryptimi kaip ir raidė E. Klasę nurodančių simbolių grupė patvirtinimo numerio atžvilgiu turi būti priešingoje pusėje. Kompetentingos institucijos nenaudoja patvirtinimo numerių — IA, IB, IIIA, IIIB ir IVA, nes jie gali būti supainioti su klasę nurodančiais simboliais IA, IB, IIIA, IIIB ir IVA.

Šiose schemose nurodyti įvairūs galimi išdėstymo būdai pateikiami tik kaip pavyzdžiai.

Pirmiau pavaizduotas ant šviesogrąžio atšvaito tvirtinimas patvirtinimo ženklas rodo, kad šis įtaisas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4) ir jam suteiktas patvirtinimo numeris 02216. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal taisyklės 02 serijos pakeitimų reikalavimus.

Pastaba.

Šie trys patvirtinimo ženklų pavyzdžiai D, E ir F — tai trys galimi apšvietimo įtaisų ženklinimo būdai, kai du ar daugiau žibintų yra to paties sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų žibintų mazgo dalis. Šis patvirtinimo ženklas rodo, kad įtaisas patvirtintas Nyderlanduose (E4), jam suteiktas patvirtinimo numeris 3333 ir jį sudaro:

1.

Pareiškėjas pateikia patvirtinti dešimt bandinių, kurių bandymai atliekami pagal 12 priede nurodytą eiliškumą.

2.

Patikrinus, ar laikomasi bendrųjų reikalavimų (taisyklės 6 punktas) bei formos ir matmenų reikalavimų (5 priedas), atliekamas 10 bandinių šiluminio atsparumo bandymas, aprašytas šios taisyklės 10 priede, ir po šio bandymo praėjus ne mažiau kaip valandai nustatomos jų kolorimetrinės savybės (6 priedas) ir CIL (7 priedas), kai skėsties kampas yra 20', o apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jeigu būtina, bandinius padėjus į 7 priedo, 4 ir 4.1 punktuose apibrėžtą padėtį. Tada atliekami visi dviejų šviesogrąžių atšvaitų, kurių nustatytos vertės yra mažiausios ir didžiausios, bandymai, kaip nurodyta 7 priede. Šiuos du bandinius laboratorijos pasilieka, kad prireikus juos būtų galima papildomi tikrinti. Kiti 8 bandiniai paskirstomi į 4 grupes po 2 bandinius kiekvienoje grupėje:

3.

Atlikus pirmiau pateiktame punkte nurodytus bandymus, kiekvienos grupės šviesogrąžių atšvaitų:

3.1.

spalva turi atitikti 6 priede nustatytus reikalavimus. Atitiktis tikrinama kokybiniu metodu, o iškilus abejonėms patvirtinama kiekybiniu metodu;

3.2.

CIL turi atitikti 7 priede nustatytus reikalavimus. Atitiktis tikrinama esant 20' skėsties kampui, kai apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jeigu būtina, 7 priedo 4 ir 4.1 punktuose nurodytoje padėtyje.

1.1.

Šviečiamųjų paviršių forma turi būti paprasta ir jos neturi būti įmanoma lengvai supainioti su raide, skaičiumi arba trikampiu, žiūrint iš įprasto stebėjimo atstumo.

1.2.

Nepaisant ankstesnio punkto, leidžiama naudoti paprastą formą, panašią į raides O, I ir U arba skaitmenį 8.

2.1.

IIIA ir IIIB klasės šviesogrąžių atšvaitų šviečiamieji paviršiai turi būti lygiakraščių trikampių formos. Jeigu viename kampe nurodomas žodis „TOP“ (liet. „viršus“), šio kampo viršūnė turi būti nukreipta į viršų.

2.2.

Šviečiamojo paviršiaus centre gali būti trikampis nešviesogrąžis plotas, kurio kraštinės lygiagrečios išorinio trikampio kraštinėms, arba jo gali nebūti.

2.3.

Šviečiamasis paviršius gali būti ištisinis arba neištisinis. Bet kuriuo atveju trumpiausias atstumas tarp dviejų gretimų šviesogrąžių optinių įtaisų neturi būti didesnis kaip 15 mm.

2.4.

Šviečiamasis šviesogrąžio atšvaito paviršius laikomas ištisiniu, jeigu gretimų atskirų optinių įtaisų šviečiamųjų paviršių kraštai yra lygiagretūs ir jeigu minėti optiniai įtaisai tolygiai išsidėstę visame standžiame trikampio paviršiuje.

2.5.

Jeigu šviečiamasis paviršius neištisinis, kiekvienoje trikampio kraštinėje turi būti ne mažiau kaip 4 atskiri šviesogrąžiai optiniai įtaisai, įskaitant kampinius įtaisus.

2.5.1.

Atskirų šviesogrąžių optinių įtaisų neturi būti įmanoma pakeisti, jeigu jie nesudaryti iš patvirtintų IA klasės šviesogrąžių atšvaitų.

2.6.

IIIA ir IIIB klasės trikampių šviesogrąžių atšvaitų šviečiamųjų paviršių išorės kraštai turi būti 150–200 mm ilgio. Jeigu tai yra trikampiai tuščiaviduriai įtaisai, mažiausias kraštinių plotis, išmatuotas į jas nukreiptu stačiu kampu, turi būti bent 20 proc. efektyviojo ilgio tarp šviečiamojo paviršiaus iškyšų.

3.1.

Šviesą spinduliuojančių paviršių forma turi būti paprasta ir jos neturi būti įmanoma lengvai supainioti su raide, skaičiumi arba trikampiu, žiūrint iš įprasto stebėjimo atstumo. Tačiau leidžiama naudoti paprastą formą, panašią į raides O, I ir U arba skaitmenį 8.

3.2.

Šviesogrąžio atšvaito šviesą spinduliuojantis paviršiaus plotas turi būti bent 25 cm2.

4.

Atitiktis minėtiems reikalavimams patikrinama atliekant apžiūrą.

1.

Šie reikalavimai taikomi tik skaidriems arba raudonos ar geltonos spalvos šviesogrąžiams atšvaitams.

1.1.

Šviesogrąžiai atšvaitai gali būti sudaryti iš šviesogrąžio optinio įtaiso ir filtro, kurie turi būti suprojektuoti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis jų nebūtų įmanoma atskirti.

1.2.

Šviesogrąžių optinių įtaisų ir filtrų neleidžiama dažyti dažais arba laku.

2.

Šviesogrąžį atšvaitą apšvietus ICI standartizuotu A šviestuvu, esant 1/3° skėsties kampui, kai apšvietimo kampas V = H = 0°, arba, jeigu taip susidaro bespalvis atspindys nuo paviršiaus, o kampas V = ± 5°, H = 0°, atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti toliau nurodytų ribų:

2.1.

Jei tai raudonos ir geltonos spalvos šviesogrąžiai atšvaitai, ar jie atitinka kolorimetrinius reikalavimus, patikrinama atliekant lyginamosios apžiūros bandymą.

2.2.

Jeigu užbaigus bandymą lieka abejonių, atitiktis kolorimetriniams reikalavimams patikrinama nustatant daugiausia abejonių keliančio bandinio pagrindinių spalvių koordinates.

3.

Skaidrūs šviesogrąžiai atšvaitai neturi sukurti atrankiojo atspindžio, kitaip tariant, šviesogrąžiam atšvaitui sukūrus atspindį, jį apšviečiančio standartizuoto A šviestuvo pagrindinių spalvių koordinatės „x“ ir „y“ neturi pasikeisti daugiau kaip 0,01.

3.1.

Ar laikomasi minėto reikalavimo, patikrinama pirmiau nurodytu lyginamosios apžiūros bandymu, kai kontrolinis laukas apšviečiamas šviesos šaltiniu, kurio pagrindinių spalvių koordinatės nuo standartizuoto A šviestuvo koordinačių skiriasi 0,01.

3.2.

Jeigu kyla abejonių, nustatomos bandinio, sukuriančio didžiausią atrankųjį atspindį, pagrindinių spalvių koordinatės.

1.

Pateikdamas patvirtinimo paraišką, pareiškėjas nurodo vieną atskaitos ašį arba daugiau atskaitos ašių, arba grupę atskaitos ašių, atitinkančių apšvietimo kampą V = H = 0° šviesos stiprio koeficiento (CIL) verčių lentelėje.

Kai gamintojas nurodo daugiau negu vieną atskaitos ašį arba įvairių atskaitos ašių grupę, fotometriniai matavimai atliekami iš naujo kiekvieną kartą atskaitos ašimi pasirenkant kitą ašį arba ekstremalią atskaitos ašį iš gamintojo nurodytos atskaitos ašių grupės.

2.

Atliekant fotometrinius matavimus, atsižvelgiama tik į šviečiamąjį paviršių, apibrėžtą plokštumomis, susiliečiančiomis su šviesogrąžio atšvaito optinės sistemos kraštinėmis dalimis, kaip nurodyta gamintojo, ir esantį 200 mm skersmens skirtulyje, jeigu tai IA arba IB klasės šviesogrąžis atšvaitas, o šviečiamojo paviršiaus plotas turi būti ne didesnis kaip 100 cm2, tačiau šviesogrąžių optinių įtaisų paviršių plotas gali būti ir mažesnis. Gamintojas aiškiai nurodo naudotino ploto perimetrą. Jei tai IIIA, IIIB ir IVA klasės šviesogrąžis atšvaitas, atsižvelgiama į visus šviečiamuosius paviršius, nepaisant dydžio apribojimų.

3.

Šviesos stiprio koeficiento (CIL) vertės

3.1.

IA klasė, IB klasė, IIIA klasė ir IIIB klasė

3.1.1.

Raudonos spalvos šviesogrąžio atšvaito CIL vertės, išreikštos mcd/lx, turi būti ne mažesnės už nurodytąsias toliau pateiktoje lentelėje, esant nurodytiems skėsties ir apšvietimo kampams.

Neleidžiama, kad CIL vertės būtų mažesnės už nurodytąsias paskutinėse dvejose pirmiau pateiktos lentelės skiltyse, kai erdvinio kampo atskaitos centras sutampa su jo viršūne ir kai tas kampas apibrėžtas išilgai tokių linijų susikertančiomis plokštumomis:

3.1.2.

IA arba IB klasės geltonos spalvos šviesogrąžių atšvaitų CIL vertės turi būti ne mažesnės už nurodytąsias 3.1.1 punkte pateiktoje lentelėje, jas padauginus iš koeficiento 2,5.

3.1.3.

IA arba IB klasės bespalvių šviesogrąžių atšvaitų CIL vertės turi būti ne mažesnės už nurodytąsias 3.1.1 punkte pateiktoje lentelėje, jas padauginus iš koeficiento 4.

3.2.

Jeigu tai IVA klasės šviesogrąžiai atšvaitai, CIL vertės, išreikštos mcd/lx, turi būti ne mažesnės už nurodytąsias toliau pateiktoje lentelėje, esant nurodytiems skėsties ir apšvietimo kampams.

4.

Kai šviesogrąžio atšvaito CIL matuojamas kampui β esant V = H = 0°, nustatoma, ar įtaisą šiek tiek pasukus nesukuriamas veidrodžio efektas. Jeigu nustatoma, kad tas efektas atsiranda, rodmenys fiksuojami kampui β esant V = ± 5°, H = 0°. Pasirenkama padėtis, kurioje CIL mažiausia.

4.1.

Apšvietimo kampui β esant V = H = 0° arba esant pirmiau 4 punkte nurodytam kampui, kai skėsties kampas yra 20', šviesogrąžiai atšvaitai, nepažymėti žodžiu „TOP“ (liet. „viršus“), sukami apie jų atskaitos ašis, kol atsidurs padėtyje, kurioje esant CIL yra mažiausias — jis turi atitikti pirmiau 3 punkte nurodytą vertę. Kai CIL matuojamas esant kitiems apšvietimo ir skėsties kampams, šviesogrąžis atšvaitas laikomas padėtyje, atitinkančioje kampo ε dydį. Jeigu išmatuotosios vertės yra mažesnės nei nurodytosios, įtaisą galima pasukti apie jo atskaitos ašį ± 5° nuo šios padėties.

4.2.

Apšvietimo kampui β esant V = H = 0° arba esant pirmiau 4 punkte nurodytam kampui, kai skėsties kampas yra 20', šviesogrąžiai atšvaitai, pažymėti ženklu „TOP“ (liet. „viršus“), apie savo ašis sukami ± 5°. Apie savo atskaitos ašį sukamam atšvaitui atsidūrus bet kokioje padėtyje, daugiau už toje padėtyje nustatytąją vertę CIL neturi sumažėti.

4.3.

Jeigu, esant V = H = 0°, o ε = 0°, CIL viršija nurodytą vertę 50-čia arba daugiau procentų, atliekant visus matavimus, esant bet kokiems apšvietimo ir skėsties kampams, laikoma, kad ε = 0°.

1.1.1.

Nuo šviesogrąžių atšvaitų, sudarančių žibinto dalį arba ne, nuimamos visos nestacionariai pritvirtintos sudėtinės dalys ir šie atšvaitai panardinami dešimčiai minučių į 50 ± 5 °C temperatūros vandenį taip, kad aukščiausiai esantį viršutinės šviečiamojo paviršiaus dalies tašką nuo vandens paviršiaus skirtų 20 mm atstumas. Bandymas kartojamas šviesogrąžį atšvaitą apsukus 180°, kad šviečiamasis paviršius būtų dugne, o atvirkščiąją šviesogrąžio atšvaito pusę nuo vandens paviršiaus skirtų apie 20 mm atstumas. Tada šie optiniai įtaisai iškart tokiomis pačiomis sąlygomis panardinami į 25 ± 5 °C temperatūros vandenį.

1.1.2.

Į šviesogrąžio atšvaito atspindimąjį paviršių neturi prasiskverbti vanduo. Jeigu atlikus apžiūrą nustatoma, kad vanduo prasiskverbė, laikoma, kad įtaiso bandymo rezultatai reikalavimų neatitinka.

1.1.3.

Jeigu atlikus apžiūrą nenustatoma, kad vanduo prasiskverbė, arba jeigu kyla abejonių, šviesogrąžį atšvaitą šiek tiek papurčius, kad nuo jo išorės būtų pašalintas vandens perteklius, pagal 4 priedo 3.2 punkte arba 14 priedo 4.2 punkte aprašytą metodą išmatuojamas CIL.

2.1.

Šviesogrąžiai atšvaitai turi būti suprojektuoti taip, kad, neatsižvelgiant į paprastai tuos atšvaitus veikiančią drėgmę ir koroziją, jie išlaikytų nustatytas fotometrines ir kolorimetrines savybes. Priekinio paviršiaus atsparumas dulsvėjimui, o galinio apsauginio paviršiaus — pažaidai, patikrinamas, kai atrodo, kad pagrindinei metalinei sudėtinei daliai gali būti padarytas neigiamas poveikis.

2.2.

Nuo šviesogrąžio atšvaito, arba žibinto, jeigu šis atšvaitas yra sukombinuotas su žibintu, nuėmus visas nuimamąsias detales, tas atšvaitas 50 valandų veikiamas druskos dulksna (šis laikas dalinamas į 2 etapus po 24 valandas, tarp kurių daroma 2 valandų pertrauka, kad bandinys išdžiūtų).

2.3.

Druskos dulksna gaunama 35 ± 2 °C temperatūros sąlygomis purškiant druskos tirpalą, gautą 20 ± 2 natrio chlorido masės dalių ištirpdžius ne daugiau kaip 0,02 proc. priemaišų turinčiose 80 distiliuoto vandens dalių.

2.4.

Iš karto po bandymo bandinyje neturi būti nustatyta jokių pernelyg didelės korozijos, galinčios sumažinti atšvaito veiksmingumą, požymių.

5.1.

Patrynus šviesogrąžio atšvaito atvirkščiąją pusę su kietu nailoniniu šepetėliu, ant atvirkščiosios pusės vienai minutei uždedamas medvilninis skudurėlis, pamirkytas 3 punkte nurodytame mišinyje. Tada medvilninis skudurėlis nuimamas ir šviesogrąžis atšvaitas paliekamas išdžiūti.

5.2.

Pasibaigus garavimui, šviesogrąžio atšvaito atvirkščiąją pusę trinant tuo pačiu nailoniniu šepetėliu atliekamas atsparumo dilinimui bandymas.

5.3.

Visą atspindinčiąja danga padengtą atvirkščiąją pusę užtepus tušu, išmatuojamas CIL (4 priedo 3.2 punktas arba 14 priedo 4.2 punktas).

1.

Patvirtinimą suteikusi institucija turi teisę patikrinti eksploatuojamo šviesogrąžio atšvaito optinių savybių pastovumą.

2.

Šalių, išskyrus šalį, kurioje suteiktas patvirtinimas, kompetentingos institucijos savo teritorijoje gali atlikti panašius patikrinimus. Jei pastebimas eksploatuojamo šviesogrąžio atšvaito tipo sisteminis defektas, minėtos institucijos perduoda bet kokias patikrinti paimtas sudedamąsias dalis patvirtinimą suteikusiai institucijai ir paprašo jos pateikti nuomonę.

3.

Jei nėra kitų kriterijų, eksploatuojamo šviesogrąžio atšvaito tipo „sisteminio defekto“ sąvoka aiškinama, kaip apibrėžta šios taisyklės 6.1 punkte.

1.

Šviesogrąžis atšvaitas 48 valandas iš eilės laikomas sausame 65 ± 2 °C temperatūros ore.

2.

Atlikus bandymą, šviesogrąžiame atšvaite, ypač jo optiniuose įtaisuose, neturi būti matyti jokių įtrūkių arba tas atšvaitas ar jo optiniai įtaisai neturi būti bent kiek labiau deformuoti.

1.

Patvirtinimą suteikusi institucija turi teisę patikrinti eksploatuojamo tipo šviesogrąžio atšvaito spalvos patvarumą.

2.

Šalių, išskyrus šalį, kurioje suteiktas patvirtinimas, kompetentingos institucijos savo teritorijoje gali atlikti panašius patikrinimus. Jei pastebimas eksploatuojamo šviesogrąžio atšvaito tipo sisteminis defektas, minėtos institucijos perduoda bet kokias patikrinti paimtas sudedamąsias dalis patvirtinimą suteikusiai institucijai ir paprašo jos pateikti nuomonę.

3.

Jei nėra kitų kriterijų, eksploatuojamo šviesogrąžio atšvaito tipo „sisteminio defekto“ sąvoka aiškinama, kaip apibrėžta šios taisyklės 9.1 punkte.

1.

Šviesogrąžis atšvaitas pritvirtinamas tokiu pačiu būdu, kaip jis tvirtinamas transporto priemonėje, bet lęšis turi būti horizontalioje padėtyje ir nukreiptas į viršų.

2.

13 mm skersmens nušlifuotas kietas metalo kamuoliukas vieną kartą metamas vertikaliai ant centrinės lęšio dalies iš 0,76 m aukščio. Galima koreguoti kamuoliuko kritimo kryptį, bet negalima riboti jo laisvojo kritimo.

3.

Pagal šį metodą atliekant šviesogrąžio atšvaito bandymą esant kambario temperatūrai, lęšis neturi įskilti.

1.

Pareiškėjas pateikia patvirtinti dešimt bandinių, kurių bandymai atliekami pagal 15 priede nurodytą eiliškumą.

2.

Patikrinus, ar laikomasi 6.1–6.5 punktų reikalavimų bei formos ir matmenų reikalavimų (5 priedas), atliekamas 10 bandinių šiluminio atsparumo bandymas (10 priedas), ir po šio bandymo praėjus ne mažiau kaip valandai nustatomos jų kolorimetrinės savybės (6 priedas) ir šviesos stiprio koeficientas CIL (7 priedas), kai skėsties kampas yra 20', o apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jei būtina, bandinius padėjus į 7 priede apibrėžtas padėtis. Tada atliekami visi dviejų šviesogrąžių atšvaitų, kurių nustatytosios vertės yra mažiausios ir didžiausios, bandymai, kaip nurodyta 7 priede. Šiuos du bandinius laboratorijos pasilieka, kad prireikus juos būtų galima papildomi tikrinti.

3.

Iš likusių aštuonių bandinių atsitiktine tvarka atrenkami keturi bandiniai ir paskirstomi į dvi grupes po 2 bandinius kiekvienoje grupėje.

Pirmoji grupė

Paeiliui atliekamas dviejų bandinių atsparumo vandens skverbčiai bandymas (VIII priedo 1 punktas), ir, jeigu bandymo rezultatai teigiami, vėliau atliekami atsparumo degalams ir tepalinei alyvai bandymai (8 priedo 3 ir 4 punktai).

Antroji grupė

Jeigu taikoma, atliekamas dviejų bandinių korozijos bandymas (8 priedo 2 punktas), tada atliekamas šviesogrąžio atšvaito atvirkščiosios pusės atsparumo dilinimui bandymas (8 priedo 5 punktas). Taip pat atliekamas šių dviejų bandinių atsparumo smūgiui bandymas (8 priedas).

4.

Atlikus pirmiau pateiktame punkte nurodytus bandymus, kiekvienos grupės šviesogrąžių atšvaitų:

4.1.

spalva turi atitikti 6 priede nustatytus reikalavimus; atitiktis tikrinama kokybiniu metodu, o kilus abejonėms, patvirtinama kiekybiniu metodu;

4.2.

šviesos stiprio koeficientas turi atitikti 7 priede nustatytus reikalavimus. Atitiktis tikrinama esant 20' skėsties kampui, kai apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jeigu būtina, 7 priede nurodytose padėtyse.

5.

Likę keturi bandiniai, prireikus, gali būti panaudoti kitais tikslais.

1.1.

Atitikties reikalavimų mechaniniu ir geometriniu požiūriu laikomasi, jei skirtumai neviršija įprastų šioje taisyklėje apibrėžtų gamybos nuokrypų.

1.2.

Masiniu būdu gaminamų šviesogrąžių atšvaitų fotometrinių savybių atitiktis neginčijama, jei tikrinant atsitiktinai parinkto šviesogrąžio atšvaito fotometrines savybes, išmatuotoji vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nurodytų mažiausiųjų leistinų verčių daugiau kaip 20 %.

1.3.

Turi būti laikomasi pagrindinių spalvių koordinačių.

2.2.1.

Bandymai paprastai atliekami pagal šioje taisyklėje nustatytus metodus.

2.2.2.

Gamintojui atliekant bet kurį atitikties bandymą gali būti taikomi lygiaverčiai metodai, jei gaunamas už patvirtinimo bandymus atsakingos kompetentingos institucijos leidimas. Gamintojas turi įrodyti, kad taikomi metodai yra lygiaverčiai šioje taisyklėje nustatytiems metodams.

2.2.3.

Taikant 2.2.1 ir 2.2.2 punktus, būtina reguliariai kalibruoti bandymų įrangą ir ją reguliuoti, kad atitiktų kompetentingos institucijos atliktus matavimus.

2.2.4.

Visais atvejais turi būti taikomi šioje taisyklėje nurodyti standartiniai metodai, visų pirma naudojami administracinės patikros ir bandinių atrankos metu.

1.1.

Atitikties reikalavimų mechaniniu ir geometriniu požiūriu laikomasi, jei skirtumai neviršija įprastų šios taisyklės reikalavimais apibrėžtų gamybos nuokrypų.

1.2.

Masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų fotometrinių savybių atitiktis neginčijama, jei atliekant bet kurio atsitiktinai atrinkto šviesogrąžio atšvaito fotometrinių savybių bandymą:

1.2.1.

išmatuotoji vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nustatytų mažiausiųjų leistinų verčių daugiau kaip 20 %;

1.2.2.

į šviesogrąžius atšvaitus su akivaizdžiais defektais neatsižvelgiama.

1.3.

Turi būti laikomasi pagrindinių spalvių koordinačių.

2.1.1.

Atrinkus bandinius šio priedo 1 pav. pavaizduota bandinių atrankos tvarka, masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis neginčijama, jeigu išmatuotųjų šviesogrąžių atšvaitų verčių nuokrypa į blogąją pusę yra:

2.1.1.1.

bandinys A

2.1.1.2.

bandinys B

2.2.1.

Atrinkus bandinius pagal šios priedo 1 pav. pavaizduotą bandinių atrankos tvarką, masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis ginčijama, o iš gamintojo reikalaujama pasiekti, kad jo gaminiai atitiktų reikalavimus (įvykdyti atitikties reikalavimus), jeigu šviesogrąžių atšvaitų išmatuotųjų verčių nuokrypa yra:

2.2.1.1.

bandinys A

2.2.1.2.

bandinys B

2.3.1.

bandinys A

2.3.2.

bandinys B

3.1.1.

Atrinkus bandinius šio priedo 1 pav. pavaizduota bandinių atrankos tvarka, masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis neginčijama, jeigu išmatuotųjų šviesogrąžių atšvaitų verčių nuokrypa į blogąją pusę yra:

3.1.1.1.

bandinys C

3.1.1.2.

bandinys D

3.2.1.

Atrinkus bandinius šio priedo 1 pav. pavaizduota bandinių atrankos tvarka, masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis ginčijama, o iš gamintojo reikalaujama pasiekti, kad jo gaminiai atitiktų reikalavimus (įvykdyti atitikties reikalavimus), jeigu šviesogrąžių atšvaitų išmatuotųjų verčių nuokrypa yra tokia:

3.2.1.1.

bandinys D

3.3.1.

bandinys C

3.3.2.

bandinys D