31999R1257

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999

1999 m. gegužės 17 d.

dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę [4],

atsižvelgdama į Audito Rūmų nuomonę [5],

(1) kadangi bendroji kaimo plėtros politika turėtų būti vykdoma kartu su kitais bendrosios žemės ūkio politikos instrumentais ir papildyti juos, siekiant Steigimo sutarties 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų politikos tikslų;

(2) kadangi, remiantis Steigimo sutarties 33 straipsnio 2 dalies a punktu, rengiant bendrąją žemės ūkio politiką ir specialius jos taikymo metodus turi būti atsižvelgta į žemės ūkio veiklos savitumą, kuris priklauso nuo žemės ūkio socialinės struktūros ir nuo struktūrinių bei gamtinių įvairių žemės ūkio regionų skirtumų;

(3) kadangi, remiantis Steigimo sutarties 159 straipsniu, įgyvendinant bendrosios politikos kryptis reikėtų atsižvelgti į 158 ir 160 straipsniuose nustatytus bendrosios ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos tikslus ir padėti jų siekti; kadangi dėl to kaimo plėtros priemonės turėtų prisidėti prie šios politikos menkiauišsivysčiusiuose regionuose (1 tikslas) ir regionuose, kuriuose yra struktūrinių sunkumų (2 tikslas), kaip apibrėžta 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1260/1999, įtvirtinančiame bendrąsias struktūrinių fondų nuostatas [6];

(4) kadangi priemonės, skirtos žemės ūkio struktūroms gerinti, į bendrąją žemės ūkio politiką buvo įtrauktos dar 1972 m.; kadangi beveik du dešimtmečius buvo bandoma žemės ūkio struktūrinę politiką integruoti į platesnį kaimo regionų ekonominį ir socialinį kontekstą; kadangi 1992 m. politikos reforma pabrėžė žemės ūkio, kaip didžiausio žemės vartotojo, aplinkosaugos aspektą;

(5) kadangi šiuo metu kaimo politika vykdoma per įvairius sudėtinius instrumentus;

(6) kadangi per artimiausius metus žemės ūkis turės prisitaikyti prie naujų realijų ir tolesnių rinkos raidos, rinkos politikos ir prekybos taisyklių, vartotojų paklausos ir preferencijų pokyčių bei tolesnės Bendrijos plėtros; kadangi šie pokyčiai darys įtaką ne tik žemės ūkio rinkoms, bet ir apskritai vietos ekonomikai kaimo vietovėse; kadangi kaimo plėtros politika turėtų siekti atkurti ir padidinti kaimo vietovių konkurencingumą, ir todėl prisidėti prie užimtumo išlaikymo ir didinimo šiose vietovėse;

(7) kadangi šią plėtrą reikėtų skatinti ir remti pertvarkant ir supaprastinant esamus kaimo plėtros instrumentus;

(8) kadangi vykdant tokį pertvarkymą reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą taikant esamus instrumentus, ir remtis tais instrumentais, kurie buvo įgyvendinti pagal esamus kaimo plėtrą skatinančius prioritetinius tikslus, spartinant žemės ūkio struktūrų pertvarką pagal bendrosios žemės ūkio politikos reformą ir palengvinant kaimo vietovių plėtrą bei struktūrinę pertvarką (5a ir 5b tikslai), kaip nustatyta 1988 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų uždavinių, jų efektyvumo ir veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis bei kitais esamais finansiniais instrumentais [7] ir 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 4256/88, nustatančiame nuostatas, kaip įgyvendinti Reglamentą (EEB) Nr. 2052/88 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Orientavimo skyriaus [8], ir tų, kurios įvedamos kaip 1992 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos lydimosios priemonės 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2078/92 dėl žemės ūkio gamybos metodų, suderinamų su aplinkos apsaugos reikalavimais ir kaimo kraštovaizdžio išsaugojimu [9], 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2079/92, sukuriančiu Bendrijos pagalbos schemą ūkininkų ankstyvam išėjimui į pensiją [10], ir 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2080/92, sukuriančiu Bendrijos pagalbos schemą miškininkystės priemonėms žemės ūkyje [11];

(9) kadangi reformuotos kaimo plėtros politika turėtų apimti visas Bendrijos kaimo vietoves;

(10) kadangi trys esamos lydimosios priemonės, kurios buvo įvestos 1992 m. bendrosios žemės ūkio politikos reforma (agrarinė aplinkosauga, ankstyvas išėjimas į pensiją ir apželdinimas mišku), turėtų būti papildytos schema, skirta mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir vietovėms su aplinkosaugos apribojimais;

(11) kadangi kitos kaimo plėtros priemonės turėtų būti 1 tikslo integruotų plėtros programų dalis ir gali būti 2 tikslo regionų programų dalis;

(12) kadangi kaimo vietovėse kaimo plėtros priemonės turėtų lydėti ir papildyti rinkos politiką;

(13) kadangi EŽŪOGF parama kaimo plėtrai turėtų remtis viena bendra teisine sistema, nustatančia priemones, kurioms gali būti skirta parama, jų tikslus ir paramos kriterijus;

(14) kadangi, atsižvelgiant į Bendrijos kaimo vietovių įvairovę, kaimo plėtros politika turėtų vadovautis subsidiarumo principu; kadangi dėl to ji turėtų būti kiek įmanoma labiau decentralizuota ir turi būti pabrėžiamas dalyvavimas bei "iš apačios į viršų" metodas; kadangi dėl to kaimo plėtros paramos kriterijai neturėtų būti didesni, nei būtina kaimo plėtros politikos tikslams pasiekti;

(15) kadangi kitų bendrosios žemės ūkio politikos instrumentų ir kitų bendrosios žemės ūkio politikos sričių nuoseklumas vis dėlto reikalauja Bendrijos lygiu nustatyti pagrindinius paramos kriterijus; kadangi ypač turėtų būti vengiama nepateisinamų konkurencijos iškraipymų, atsirandančių dėl kaimo plėtros priemonių;

(16) kadangi siekiant užtikrinti lankstumą ir supaprastinti teisės aktų priėmimą Taryba turėtų suteikti Komisijai visus reikalingus vykdomuosius įgaliojimus Steigimo sutarties 202 straipsnio trečioje įtraukoje nustatyta tvarka;

(17) kadangi Bendrijos žemės ūkio struktūrai būdinga tai, jog egzistuoja daug žemės valdų, kurios dėl struktūrinių sąlygų neužtikrina pakankamų pajamų bei gyvenimo sąlygų ūkininkams bei jų šeimoms;

(18) kadangi Bendrijos investicijų pagalbos tikslas yra modernizuoti žemės ūkio valdas ir padidinti jų gyvybingumą;

(19) kadangi Bendrijos sąlygos dėl paramos investicijoms kriterijų turėtų būti supaprastintos, palyginti su esamomis sąlygomis, nustatytomis 1997 m. gegužės 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 950/97 dėl žemės ūkio struktūrų efektyvumo pagerinimo [12];

(20) kadangi jauniems ūkininkams skiriamos specialios išmokos gali palengvinti ne tik jų kūrimąsi, bet ir jų ūkių struktūrinį pertvarkymą po to, kai jie įsikūrė;

(21) kadangi žemės ūkio raida ir specializacija reikalauja, kad žemės ūkyje ir miškininkystėje dirbantys asmenys turėtų tinkamą bendrąjį, techninį ir ekonominį išsilavinimą, visų pirma taikant naujus vadybos, gamybos ir prekybos metodus;

(22) kadangi reikalingos ypatingos pastangos lavinti ir informuoti ūkininkus apie su aplinka suderinamus žemės ūkio metodus;

(23) kadangi ūkininkai turėtų būti skatinami anksti išeiti į pensiją, kad pagerintų žemės ūkio valdų gyvybingumą, atsižvelgdami į patirtį, įgytą įgyvendinant Reglamentą (EEB) Nr. 2079/92;

(24) kadangi parama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms turėtų prisidėti prie žemės ūkio paskirties, žemės naudojimo tęstinumo, kaimo kraštovaizdžio išsaugojimo, subalansuotų ūkininkavimo sistemų išsaugojimo ir skatinimo;

(25) kadangi mažiau palankios ūkininkauti vietovės turėtų būti klasifikuojamos pagal bendrus kriterijus;

(26) kadangi nereikia mažiau palankių ūkininkauti vietovių papildomai klasifikuoti Bendrijos lygiu;

(27) kadangi turėtų būti nustatytos kompensacinių išmokų kriterijus reguliuojančios sąlygos, kad būtų užtikrintas šios paramos schemos veiksmingumas ir pasiekti jos tikslai;

(28) kadangi dėl riboto žemės ūkio naudojimo vietovėse, kuriuose nustatyti aplinkosaugos reikalavimai, gali tekti skirti paramą ūkininkams jų konkrečioms dėl šių apribojimų kylančioms problemoms spręsti;

(29) kadangi per artimiausius metus didelis dėmesys turėtų būti skiriamas agrarinės aplinkosaugos instrumentams kaimo vietovių subalansuotai plėtrai remti ir atsakyti į visuomenės augančią paklausą aplinkos apsaugos paslaugoms;

(30) kadangi esama agrarinės aplinkosaugos parama pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2078/92 turėtų būti toliau teikiama tikslinėms aplinkos priemonėms, atsižvelgiant į šią schemą įgyvendinant įgytą patirtį, kuri išsamiai aprašyta Komisijos ataskaitoje, pateiktoje remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2078/92 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis;

(31) kadangi agrarinės aplinkosaugos pagalbos schema turėtų toliau skatinti ūkininkus tarnauti visuomenei, įvedant arba toliau taikant ūkininkavimo praktiką, suderinamą su didėjančiu poreikiu saugoti ir gerinti aplinką, gamtos išteklius, dirvožemį ir genetinę įvairovę bei išsaugoti kraštovaizdį ir kaimo vietoves;

(32) kadangi žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos gerinimas turėtų būti skatinami remiant investicijas toje srityje;

(33) kadangi tokia parama gali didele dalimi remtis esamomis sąlygomis, kurios šiuo metu nustatytos 1997 m. gegužės 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 951/97 dėl žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sąlygų gerinimo [13];

(34) kadangi turėtų būti užtikrinta, kad tokios investicijos būtų gyvybingos, o ūkininkams priklausytų ekonominės naudos dalis, gauta iš įvykdytos veiklos;

(35) kadangi miškininkystė yra sudedamoji kaimo plėtros dalis, ir dėl to miškininkystės priemonės turėtų būti įtrauktos į kaimo plėtros paramos schemą, kadangi parama miškininkystei neturėtų iškreipti konkurencijos ir turėtų būti neutrali rinkos atžvilgiu;

(36) kadangi miškininkystės priemonės turėtų būti patvirtintos, atsižvelgiant į Bendrijos ir valstybių narių tarptautiniu lygiu prisiimtus įsipareigojimus, ir remtis valstybių narių miškininkystės planais; kadangi tokios priemonės turėtų įvertinti ir konkrečias klimato kaitos problemas;

(37) kadangi miškininkystės priemonės turėtų remtis tomis priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal esamas schemas, nustatytas 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1610/89 dėl Reglamento (EEB) Nr. 4256/88 dėl miškingų vietovių kaimo vietovėse plėtros ir optimalaus naudojimo [14] įgyvendinimo nuostatų, ir 1990 m. kovo 29 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 867/90 dėl miškininkystės produktų perdirbimo ir prekybos jais sąlygų gerinimo [15];

(38) kadangi žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku yra itin svarbus dirvožemio naudojimui ir aplinkosaugai ir padedantis didinti tam tikrų miškininkystės produktų pasiūlą; kadangi Reglamente (EEB) Nr. 2080/92 numatyta esama parama apželdinimui mišku turėtų būti toliau skiriama atsižvelgiant į įgyvendinant tą schemą įgytą patirtį, kuri išsamiai aprašyta Komisijos ataskaitoje, pateiktoje remiantis reglamento 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis;

(39) kadangi išmokos turėtų būti skiriamos veiklai, skirtai išlaikyti ir pagerinti tam tikrų vietovių miškų ekologinį stabilumą;

(40) kadangi parama turėtų būti skiriama kitoms priemonėms, susijusioms su ūkininkavimo veikla ir jos pertvarka; kadangi priemonių sąrašas turėtų būti parengtas atsižvelgiant į patirtį bei į tai, jog kaimo plėtra turi iš dalies remtis ne žemės ūkio veikla ir paslaugomis siekiant keisti ekonominio ir socialinio nuosmukio bei gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse tendenciją; kadangi turėtų būti remiamos priemonės nelygybei pašalinti ir lygioms moterų ir vyrų galimybėms skatinti;

(41) kadangi didėja ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų paklausa; kadangi taip kuriama nauja žemės ūkio produktų rinka; kadangi ekologinis žemės ūkis gerina ūkininkavimo veiklos rūšių subalansavimą ir taip padeda siekti bendrųjų šio reglamento tikslų; kadangi specifinės kaimo plėtros paramos priemonės gali sietis su ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba;

(42) kadangi kaimo plėtros priemonės, kurioms gali būti skirta Bendrijos parama, turėtų atitikti Bendrijos teisę ir kitas Bendrijos politikos sritis bei kitus bendrosios žemės ūkio politikos instrumentus;

(43) kadangi remiantis šiuo reglamentu parama neturėtų būti skirta tam tikroms priemonėms, kurioms parama gali būti skirta pagal kitus bendrosios žemės ūkio politikos instrumentus, ir visų pirma toms, kurios numatytos bendro rinkos organizavimo paramos schemose, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra pagrindžiama objektyviais kriterijais;

(44) kadangi, atsižvelgus į esamą pagalbą gamintojų grupėms ir jų asociacijoms pagal bendrą rinkos organizavimą, konkreti parama gamintojų grupėms pagal kaimo plėtrą yra nebereikalinga; kadangi dėl to pagalbos schemų pagal 1997 m. gegužės 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 952/97 dėl gamintojų grupių ir jų asociacijų [16] vykdymas turėtų būti nutrauktas;

(45) kadangi Bendrijos parama, skirta visų regionų, išskyrus 1 tikslo regionus, lydimosioms ir kitoms kaimo plėtros priemonėms, turėtų būti finansuojama iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus; kadangi pagrindinės Reglamente (EB) Nr. 1260/1999 išdėstytos finansinės nuostatos buvo atitinkamai pritaikytos;

(46) kadangi Bendrijos parama 1 tikslo regionų kaimo plėtros priemonėms turėtų būti toliau finansuojama iš EŽŪOGF Orientavimo skyriaus, išskyrus tris esamas lydimąsias priemones ir paramą mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms bei vietovėms su aplinkosaugos apribojimais;

(47) kadangi paramai, skirtai kaimo plėtros priemonėms, kurios numatytos 1 ir 2 tikslų regionų programavime, turėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, visų pirma integruotam šių priemonių programavimui; tačiau kadangi finansavimo nuostatose turėtų būti atsižvelgta į Garantijų skyriaus finansavimą, skirtą 2 tikslo regionų priemonėms;

(48) kadangi 1 tikslo ar 2 tikslo regionų programavime nenumatytoms kaimo plėtros priemonėms turi būti taikomas kaimo plėtros programavimas pagal konkrečias taisykles; kadangi paramos dydis tokioms priemonėms turėtų būti diferencijuotas remiantis bendraisiais principais, nustatytais Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 29 straipsnio 1 dalyje, tinkamai atsižvelgiant į socialinės ir ekonominės sanglaudos reikalavimus; kadangi dėl to šie paramos dydžiai iš esmės turėtų būti diferencijuojami tarp 1 ir 2 tikslo regionų ir kitų regionų; kadangi šiame reglamente nustatyti dydžiai yra maksimalūs Bendrijos paramos dydžiai;

(49) kadangi Komisija, be kaimo plėtros programų, turėtų sugebėti priimti nuostatas dėl kaimo plėtros studijų savo iniciatyva, nepaisydama kaimo plėtros iniciatyvos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 19 ir 20 straipsniuose;

(50) kadangi turėtų būti parengtos kaimo plėtros paramos priežiūros ir vertinimo atitinkamos taisyklės, remiantis aiškiai apibrėžtais rodikliais, kurie turi būti nustatyti susitarimo keliu prieš programos įgyvendinimą;

(51) kadangi valstybės narės gali remti kaimo plėtros priemones be Bendrijos bendro finansavimo; kadangi, atsižvelgiant į didelį tokios pagalbos ekonominį poveikį ir siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų priemones, kurioms gali būti skirta Bendrijos parama, ir kad būtų supaprastintos procedūros, turėtų būti parengtos konkrečios valstybės pagalbos nuostatos;

(52) kadangi turėtų būti galimybė priimti pereinamąsias nuostatas, kad būtų palengvintas perėjimas nuo esamų paramos schemų prie naujos kaimo plėtros paramos schemos;

(53) kadangi šiame reglamente numatyta nauja paramos schema pakeičia esamas paramos schemas, kurios dėl to turėtų būti panaikintos; kadangi todėl išlygos esamose schemose tolimiausiems regionams ir Egėjo jūros saloms irgi turės būti panaikintos; kadangi naujos nuostatos, numatančios reikiamą lankstumą, pritaikymą ir išlygas, siekiant patenkinti tų regionų konkrečius poreikius, bus parengtos tada, kai bus programuojamos kaimo plėtros priemonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAI

1 straipsnis

1. Šiuo reglamentu sukuriami Bendrijos paramos subalansuotai kaimo plėtrai pagrindai.

2. Kaimo plėtros priemonės yra vykdomos kartu su kitais bendrosios žemės ūkio politikos instrumentais ir juos papildo, taip padėdamos siekti Steigimo sutarties 33 straipsnyje nustatytų tikslų.

3. Kaimo plėtros priemonės:

- integruojamos į priemones, skatinančias menkiau išsivysčiusių (1 tikslo) regionų plėtrą ir struktūrinį pertvarkymą, ir

- yra vykdomos kartu su priemonėmis, remiančiomis vietovių (2 tikslo), kuriose iškyla struktūrinių sunkumų, ekonominę ir socialinę pertvarką,

tuose regionuose, atsižvelgiant į konkrečius Bendrijos paramos tikslus, kurie apibrėžti Steigimo sutarties 158 ir 160 straipsniuose ir Reglamente (EB) Nr. 1260/1999 bei šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Parama kaimo plėtrai, susijusiai su ūkininkavimo veiklos rūšimis ir jų pertvarka, gali būti skirta:

- žemės ūkio valdų struktūroms ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos struktūroms gerinti,

- žemės ūkio gamybos pajėgumams pertvarkyti ir perorientuoti, naujoms technologijoms įdiegti ir produktų kokybei gerinti,

- ne maisto produktų gamybai skatinti,

- subalansuotai miškų plėtrai,

- veiklos rūšių diversifikacijai, siekiant sukurti papildomas arba alternatyvias veiklos rūšis,

- gyvybingai socialinei struktūrai kaimo vietovėse išlaikyti ir stiprinti,

- ekonominės veiklos rūšių plėtrai ir užimtumui išsaugoti bei sukurti, siekiant užtikrinti geresnį esamo potencialo panaudojimą,

- darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti,

- mažų sąnaudų ūkininkavimo sistemoms išlaikyti ir skatinti,

- didelei gamtos vertei bei subalansuotam ir besilaikančiam aplinkosaugos reikalavimų žemės ūkiui išsaugoti ir skatinti,

- nelygioms moterų ir vyrų teisėms panaikinti ir vienodoms galimybėms skatinti, ypač remiant moterų inicijuojamus ir įgyvendinamus projektus.

3 straipsnis

Parama yra skiriama kaimo plėtros priemonėms, apibrėžtoms šio reglamento II dalyje pagal nustatytas sąlygas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

INVESTICIJOS Į ŽEMĖS ŪKIO VALDAS

4 straipsnis

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas siekiama didinti iš žemės ūkio gaunamas pajamas ir gerinti gyvenimo, darbo ir gamybos sąlygas.

Šiomis investicijomis siekiama vieno ar keleto toliau paminėtų tikslų:

- sumažinti gamybos sąnaudas,

- pagerinti ir perkelti į kitą vietą gamybą,

- pagerinti kokybę,

- išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, higienos sąlygas ir gyvūnų gerovės standartus,

- skatinti ūkininkavimo veiklos rūšių įvairovę.

5 straipsnis

Parama investicijoms skiriama žemės ūkio valdoms:

- kurių ekonominį gyvybingumą galima įrodyti,

- kurios atitinka minimalius aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės standartus ir

- kurių ūkininkai turi pakankamus profesinius įgūdžius ir kompetenciją.

6 straipsnis

Parama neskiriama investicijoms, kuriomis siekiama didinti gamybą, kuriai nėra įprastos pardavimo rinkos.

7 straipsnis

Valstybės narės nustato bendrų paramai tinkamų investicijų ribas.

Bendra paramos suma, išreikšta reikalavimus atitinkančių investicijų apimties procentais, gali būti ne didesnė kaip 40 % ir 50 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Jeigu investicijas daro jauni ūkininkai, kurie minimi šio reglamento II skyriuje, parama gali siekti ne daugiau kaip 45 % ir 55 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

II SKYRIUS

JAUNŲJŲ ŪKININKŲ ĮSIKŪRIMAS

8 straipsnis

1. Pagalba jauniems ūkininkams įsikurti yra skiriama atsižvelgiant į toliau minimas sąlygas:

- jei ūkininkas yra ne vyresnis kaip 40 metų,

- jei ūkininkas turi pakankamus profesinius įgūdžius ir kompetenciją,

- jei ūkininkas žemės ūkio valdoje kuriasi pirmą kartą,

- valdos atžvilgiu:

i) jos ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas ir

ii) atitinka minimalius aplinkos, higienos ir gyvūnų gerovės standartus,

ir

- ūkininkas yra valdos vadovas.

Papildomos sąlygos gali būti taikomos tuo atveju, jeigu jaunas ūkininkas yra ne vienintelis valdos vadovas. Šios sąlygos turi būti tokios pat, kurios nustatytos jaunam besikuriančiam ūkininkui kaip vieninteliam valdos vadovui.

2. Įsikūrimo pagalbą gali sudaryti:

- vienkartinė priemoka, kurios didžiausia skirtina suma yra nustatyta priede,

- įsikūrimo sąnaudoms padengti paimtų paskolų palūkanų subsidija; palūkanų subsidijos kapitalizuota vertė negali būti didesnė už priemokos vertę.

III SKYRIUS

MOKYMAS

9 straipsnis

Parama profesiniam mokymui yra skirta ūkininkų ir kitų žemės ūkio ir miškininkystės veiklos rūšimis bei jų pertvarka užsiimančių asmenų profesiniams įgūdžiams ugdyti ir kompetencijai kelti.

Mokymas visų pirma turi būti skirtas:

- rengti ūkininkus kokybiškai perorientuoti gamybą, taikyti su kraštovaizdžio išsaugojimu ir gerinimu suderinamą gamybos veiklą, laikytis aplinkos, higienos ir gyvūnų gerovės standartų bei įgyti įgūdžius, reikalingus ekonomiškai gyvybingam ūkiui vadovauti,

- parengti miškų turėtojus ir kitus miškininkystės veikloje dalyvaujančius asmenis taikyti miškotvarkos praktiką miškų ekonominėms, ekologinėms ar socialinėms funkcijoms gerinti.

IV SKYRIUS

ANKSTYVAS IŠĖJIMAS Į PENSIJĄ

10 straipsnis

1. Suteikiant paramą anksčiau išeinantiems į pensiją ūkininkams siekiama toliau išvardytų tikslų:

- aprūpinti pajamomis pagyvenusius ūkininkus, apsisprendusius baigti ūkininkavimą,

- skatinti pagyvenusių ūkininkų keitimą jaunesniais, kurie prireikus gali padidinti veikiančių žemės ūkio valdų ekonominį gyvybingumą,

- keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį, jei jos ekonominis gyvybingumas yra nepakankamas.

2. Ankstyvo išėjimo į pensiją parama gali apimti priemones, kurios sudarytų galimybę aprūpinti ūkio darbuotojus pajamomis.

11 straipsnis

1. Ūkį perduodantis asmuo:

- turi išties nutraukti komercinį ūkininkavimą, tačiau jis gali toliau tęsti nekomercinę veiklą ir toliau naudoti pastatus,

- turi būti ne jaunesnis kaip 55 metų, bet valdos perdavimo metu dar nesulaukęs nustatyto pensinio amžiaus ir

- iki perdavimo ūkininkavęs pastaruosius 10 metų.

2. Ūkį gaunantis asmuo:

- pakeičia žemės ūkio valdą perduodantį asmenį kaip žemės ūkio valdos vadovą arba perima visą perduodamą žemę ar jos dalį. Ūkį perimančio asmens valdos ekonominis gyvybingumas turi būti pagerintas per tam tikrą laikotarpį ir atitikti sąlygas, keliamas valdą perimančio asmens profesiniams įgūdžiams ir kompetencijai, valdos užimamam plotui, darbų mastams ar pajamų dydžiui, atsižvelgus į regioną ir gamybos rūšį,

- turi tinkamus profesinius įgūdžius bei kompetenciją ir

- įsipareigoja ūkininkauti žemės ūkio valdoje ne mažiau kaip penkerius metus.

3. Ūkio darbuotojas:

- išties nutraukia visus ūkio darbus,

- yra ne jaunesnis kaip 55 metų, bet dar nesulaukęs nustatyto pensinio amžiaus,

- pastaruosius penkerius metus ne mažiau kaip pusę darbo laiko dirbo šeimos talkininku arba ūkio darbininku,

- pastarąjį ketverių metų laikotarpį iki ūkį perduodančio asmens ankstyvo išėjimo į pensiją jo žemės ūkio valdoje visu etatu dirbo ne mažiau kaip dvejus metus ir

- dalyvauja socialinės apsaugos sistemoje.

4. Neūkininkaujantis ūkį perimantis asmuo gali būti bet kuris kitas asmuo ar organizacija, kuri perimtą žemę ketina naudoti ne žemės ūkio tikslams, tokiems kaip miškininkystei ar ekologiniams draustiniams kurti, kurie yra suderinami su kaimo vietovės aplinkos apsauga ar jos kokybės gerinimu.

5. Šiame straipsnyje nustatytos sąlygos taikomos ūkį perdavusio asmens ankstyvo išėjimo į pensiją paramos gavimo laikotarpiu.

12 straipsnis

1. Maksimalios Bendrijos paramos sumos yra nustatytos priede.

2. Ankstyvo išėjimo į pensiją paramos laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 15 metų ūkį perduodančiam asmeniui ir 10 metų – ūkio darbininkui. Parama negali būti suteikiama po to, kai ūkį perduodančiam asmeniui sukako 75 metai, o darbininkas sulaukė įprasto pensinio amžiaus.

Jeigu ūkį perduodančiam asmeniui įprastą senatvės pensiją moka valstybė narė, ankstyvo išėjimo į pensiją parama skiriama kaip priedas atsižvelgus į nacionalinės senatvės pensijos dydį.

V SKYRIUS

MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS

13 straipsnis

Suteikiant paramą mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir vietovėms su aplinkosaugos apribojimais, siekiama šių tikslų:

a) kompensacija vietovėms, kuriose yra blogesnės gamtinės sąlygos

- užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, siekiant išsaugoti gyvybingą kaimo bendruomenę,

- išlaikyti kaimo vietoves,

- taikyti ir skatinti subalansuotas ūkininkavimo sistemas, pirmiausiai atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus.

b) kompensacija vietovėms su aplinkosaugos apribojimais

- užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus ir tausojantį ūkininkavimą vietovėse su aplinkosaugos apribojimais.

14 straipsnis

1. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių ūkininkai gali būti remiami kompensacinėmis išmokomis.

2. Kompensacinės išmokos už kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą skiriamos ūkininkams, kurie:

- ūkininkauja minimaliame žemės plote, kuris turi būti nustatytas,

- nuo pirmosios kompensacinės išmokos sumokėjimo dienos įsipareigoja užsiimti ūkininkavimu mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje ne mažiau kaip penkerius metus ir

- taiko įprastą gero ūkininkavimo praktiką, kuria siekiama saugoti aplinką ir kaimo vietovę, ypač subalansuotą ūkininkavimą.

3. Jeigu remiantis Tarybos direktyvos 96/23/EB [17] nuostatomis gamintojui priklausančios galvijų bandos gyvulyje randami medžiagų, kurios yra draudžiamos pagal Direktyvą 96/22/EB [18], likučiai arba medžiagų, kurios yra leidžiamos pagal šią direktyvą, bet yra naudojamos neteisėtai, likučiai arba jeigu gamintojo valdoje randama neleistina medžiaga ar produktas, arba medžiaga ar produktas, kuris yra leistinas pagal Direktyvą 96/22/EB, bet yra neteisėtai laikomas bet kokia forma, gamintojas išbraukiamas iš sąrašo asmenų, gaunančių kompensacines išmokas kalendoriniais metais, kuriais buvo aptiktos tokios medžiagos.

Jeigu pažeidimas pasikartoja, asmuo, atsižvelgus į nusižengimo sunkumą, gali negauti kompensacinių išmokų iki penkerių metų, skaičiuojant nuo tų metų, kai buvo nustatytas pasikartojęs nusižengimas.

Jeigu gyvūnų savininkas arba juos laikantis asmuo, EB vykdant nacionalinius likučių monitoringo planus arba atliekant tyrimus ir patikrinimus, numatytus Direktyvoje 96/23/EB, kliudo tikrinti ir imti reikiamus pavyzdžius, jam yra taikomos pirmoje pastraipoje numatytos baudos.

15 straipsnis

1. Kompensacinės išmokos yra nustatomos tokio dydžio, kuris:

- yra pakankamas, kad būtų veiksmingai prisidėta prie kompensavimo dėl esančių kliūčių, ir

- padeda išvengti pernelyg didelio kompensavimo.

2. Kompensacinės išmokos yra deramai diferencijuojamos atsižvelgiant į:

- regiono padėtį ir jos plėtros tikslus,

- nuolatinės gamtinės kliūties, darančios įtaką ūkininkavimui, mastą,

- konkrečias aplinkosaugos problemas, kurias prireikus būtina spręsti,

- gamybos rūšį ir prireikus į ekonominę valdos struktūrą.

3. Minimalūs ir maksimalūs kompensacinių išmokų dydžiai nustatomi šio reglamento priede.

Kompensacinės išmokos, didesnės už priede nustatytą maksimalų dydį, gali būti skiriamos tuo atveju, jeigu visų atitinkamo programavimo lygiu skiriamų kompensacinių išmokų sumos vidurkis ne didesnis už maksimalų kompensuojamų išmokų dydį. Tačiau kai kuriais objektyviomis priežastimis pateisinamais atvejais valstybės narės sumos vidurkiui apskaičiuoti gali pateikti keleto regioninių programų derinį.

16 straipsnis

1. Išmokos kompensuoti padarytas išlaidas ir prarastas pajamas gali būti skiriamos ūkininkams vietovėse su aplinkosaugos apribojimais, atsirandančiais dėl Bendrijos aplinkos apsaugos taisyklių įgyvendinimo, tik tuo atveju, jeigu tokios išmokos yra būtinos konkrečioms, dėl šių taisyklių taikymo atsirandančioms problemoms spręsti.

2. Išmokos nustatomos tokio dydžio, kad būtų išvengta pernelyg didelio kompensavimo; tai ypač aktualu mažiau palankių ūkininkauti vietovių atveju.

3. Maksimalios Bendrijos paramos sumos yra nustatytos priede.

17 straipsnis

Mažiau palankias ūkininkauti vietoves sudaro:

- kalnuotos vietovės (18 straipsnis),

- kitos mažiau palankios ūkininkauti vietovės (19 straipsnis) ir

- vietovės su specifinėmis kliūtimis (20 straipsnis).

18 straipsnis

1. Kalnuotoms vietovėms yra būdingas žymus galimybės naudoti žemę apribojimas ir ženklus žemės apdirbimo sąnaudų padidėjimas dėl:

- itin nepalankių klimato sąlygų, susiformuojančių dėl aukščio ir gerokai sutrumpinančių vegetacijos laikotarpį,

- žemesniame aukštyje didesnėje atitinkamos vietovės dalyje esančių pernelyg stačių šlaitų, kad juose būtų galima naudoti žemės ūkio mašinas, arba kuriuose reikia naudoti labai brangius specialius įrengimus, arba

- šių dviejų veiksnių derinio, kai dėl vieno šių veiksnių atsirandanti kliūtis yra ne tokia didelė, bet dėl jų dviejų derinio ji tampa lygiaverte pirmosioms dviem kliūtimi.

2. Vietovės, esančios į šiaurę nuo 62 paralelės, ir gretimos vietovės yra prilyginamos kalnuotoms vietovėms.

19 straipsnis

Mažiau palankios ūkininkauti vietovės, kuriose gresia pavojus, kad žemė bus apleista ir kur atsiranda būtinybė išsaugoti kaimą, yra ūkininkavimo vietovės, kurios įprastų gamybos sąlygų atžvilgiu yra vienarūšės ir pasižymi visais toliau išvardytais ypatumais:

- mažas žemės derlingumas, sunkiai įdirbama ir ribotą potencialą turinti žemė, kurios gerinimas yra susijęs su didžiulėmis sąnaudomis ir kuri iš esmės tinka ekstensyviai gyvulininkystei plėtoti,

- gamyba, kurią lėmė žemas gamtinės aplinkos derlingumas, yra gerokai mažesnė už pagrindinių žemės ūkio ekonominės veiklos rodiklių vidurkį,

- mažas arba mažėjantis gyventojų, daugiausiai priklausančių nuo žemės ūkio veiklos, skaičius, kai spartus žemės ūkio veiklos nuosmukis galėtų kelti pavojų mažiau palankios ūkininkauti vietovės gyvybingumui ir gyvenimo joje tęstinumui.

20 straipsnis

Į mažiau palankias ūkininkauti vietoves gali būti įtrauktos ir kitos vietovės, kurioms įtaką daro konkrečios kliūtys ir kuriose ūkininkavimas turėtų būti tęsiamas, prireikus ir laikantis tam tikrų sąlygų, kad būtų išsaugota ar pagerinta aplinka, išsaugotas kaimas ir išlaikytas vietovės turistų potencialas arba kad būtų išsaugota kranto linija.

21 straipsnis

Bendras šio reglamento 16 ir 20 straipsniuose nurodytų vietovių plotas negali būti didesnis kaip 10 % atitinkamos valstybės narės ploto.

VI SKYRIUS

AGRARINĖ APLINKOSAUGA

22 straipsnis

Parama žemės ūkio gamybos metodams, skirtiems aplinkai ir kaimo vietovėms išsaugoti (agrarinė aplinkosauga), padeda siekti Bendrijos žemės ūkio ir aplinkos politikos tikslų.

Ši parama skatina:

- būdus, kad žemės ūkio paskirties žemės naudojimas būtų suderintas su aplinkos, kraštovaizdžio ir jo ypatumų, gamtos išteklių, dirvožemio ir genetinės įvairovės apsauga bei jos gerinimu,

- intensyvesnį ūkininkavimą aplinkai palankiu būdu ir mažai naudojamų ganyklų sistemų valdymą,

- didelę gamtinę vertę turinčios dirbamos žemės ūkio aplinkos, kuriai yra iškilusi grėsmė, išsaugojimą,

- kraštovaizdžio ir istorinių ypatumų išsaugojimą žemės ūkio paskirties žemėje,

- taikyti aplinkos planavimą ūkininkavimo praktikoje.

23 straipsnis

1. Parama skiriama ūkininkams, kurie ne mažiau kaip penkeriems metams prisiima agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus. Prireikus tam tikriems įsipareigojimams, atsižvelgiant į jų aplinkosaugos poveikį, gali būti nustatytas ilgesnis laikotarpis.

2. Agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai numato daugiau nei įprastos gero ūkininkavimo praktikos taikymą.

Jie numato paslaugas, kurios nenumatytos kitomis paramos priemonėmis, tokiomis kaip rinkos rėmimas arba kompensacinės išmokos.

24 straipsnis

1. Parama, prisiimantiems agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus, skiriama kasmet ir apskaičiuojama remiantis:

- prarastomis pajamomis,

- papildomomis sąnaudomis, kurios atsiranda dėl prisiimto įsipareigojimo, ir

- būtinybe suteikti paskatą.

Apskaičiuojant metinės paramos dydį, gali būti atsižvelgiama ir į visų nerentabilių kapitalinių darbų, kurie būtini įsipareigojimams įvykdyti, sąnaudas.

2. Maksimalūs metinės Bendrijos paramos dydžiai yra nustatyti šio reglamento priede. Šie dydžiai grindžiami tuo valdos plotu, kuriam taikomi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai.

VII SKYRIUS

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PERDIRBIMO IR PREKYBOS JAIS GERINIMAS

25 straipsnis

1. Investicinė parama palengvina žemės ūkio produktų perdirbimo gerinimą ir racionalizaciją bei prekybą jais, taip padėdama didinti tokių produktų konkurencingumą ir pridėtinę vertę.

2. Tokia parama padeda siekti vieno ar daugiau toliau išvardytų tikslų:

- orientuoti gamybą, atsižvelgiant į numatomas rinkos tendencijas, arba skatinti naujų pardavimo rinkų žemės ūkio produktams plėtrą,

- pagerinti arba racionaliau naudoti prekybos kanalus arba perdirbimo procesus,

- geriau pristatyti ir paruošti produktus, arba skatinti geriau naudoti ar pašalinti šalutinius produktus ar atliekas,

- taikyti naujas technologijas,

- teikti pirmenybę inovacijų investicijoms,

- gerinti kokybę ir vykdyti jos monitoringą,

- gerinti sveikatos sąlygas ir vykdyti jų monitoringą,

- saugoti aplinką.

26 straipsnis

1. Parama skiriama tiems asmenims, kurie atsako už investicijas į įmonių:

- kurių ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas ir

- kurios atitinka minimalius aplinkos, higienos ir gyvūnų gerovės standartus, finansavimą.

2. Investicija turi pagerinti minėto žemės ūkio gamybos sektoriaus padėtį. Ji turi užtikrinti, kad tokių pagrindinių produktų gamintojai įgis teisę į atitinkamą gaunamos ekonominės naudos dalį.

3. Turi būti pagrįsta, kad egzistuoja įprastos atitinkamų produktų pardavimo rinkos.

27 straipsnis

1. Investicija yra skiriama Steigimo sutarties I priede išvardytiems produktams perdirbti ir parduoti, išskyrus žuvininkystės produktus.

2. Investicija turi atitikti atrankos kriterijus, kuriais nustatomi prioritetai ir nurodomos paramai netinkamos investicijų rūšys.

28 straipsnis

1. Toliau išvardytos investicijų rūšys nepriskiriamos paramai:

- investicijos į mažmeninę prekybą,

- investicijos į trečiųjų šalių produktų perdirbimą arba pardavimą.

2. Bendra reikalavimus atitinkančių investicijų apimties procentais išreikšta paramos suma yra ne didesnė kaip:

a) 50 % – 1 tikslo regionuose;

b) 40 % – kituose regionuose.

VIII SKYRIUS

MIŠKININKYSTĖ

29 straipsnis

1. Parama miškininkystei yra skirta kaimo vietovėse esančių miškų ekonominėms, ekologinėms ir socialinėms funkcijoms išsaugoti ir plėtoti.

2. Ši parama ypač skatina siekti vieno arba daugiau toliau išvardytų tikslų:

- subalansuota miškotvarka ir jos plėtra,

- miško išteklių išsaugojimas ir gerinimas,

- miškingų vietovių išplėtimas.

3. Ši parama skiriama tik privačių miškų ir vietovių savininkams ar jų asociacijoms arba savivaldybėms ar jų asociacijoms. Šis apribojimas netaikomas 30 straipsnio 1 dalies šeštoje įtraukoje minimoms priemonėms.

4. Ši parama padeda įgyvendinti Bendrijos ir valstybių narių tarptautiniu lygiu prisiimtus įsipareigojimus. Ji remiasi nacionalinėmis arba subnacionalinėmis miškų programomis arba lygiaverčiais instrumentais, kurie turėtų atsižvelgti į įsipareigojimus, prisiimtus ministrų konferencijose dėl miškų apsaugos Europoje.

5. Šiame reglamente siūlomos priemonės, taikomos didelės arba vidutinės miško gaisrų rizikos grupei priskirtoms vietovėms pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2158/92 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo gaisrų [19], turi atitikti valstybių narių pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2158/92 pateiktus miškų apsaugos planus.

30 straipsnis

1. Parama miškininkystei yra susijusi su viena arba keliomis toliau nurodytomis priemonėmis:

- žemės, kuriai parama negali būti skirta pagal 31 straipsnį, apželdinimu mišku, jei yra atsižvelgiama į vietos sąlygas ir tai nedaro žalos aplinkai,

- investicijomis į miškus, kuriomis siekiama gerokai padidinti jų ekonominę, ekologinę ar socialinę vertę,

- investicijomis, kuriomis siekiama padidinti ir racionalizuoti miškininkystės produktų surinkimą, perdirbimą ir pardavimą; investicijomis, susijusiomis su medienos, kaip žaliavos, naudojimu, skiriamomis tik darbams iki pramoninio perdirbimo atlikti,

- naujų vietų miško produktams naudoti ir parduoti skatinimu,

- miškų turėtojų asociacijų, kurios kuriasi siekdamos padėti savo nariams pagerinti jų turimų miškų subalansuotą ir veiksmingą valdymą, steigimu,

- miškų gamybos potencialo, sunaikinto stichinių nelaimių ar gaisro, atkūrimu bei atitinkamų prevencijos priemonių įvedimu.

2. Šio reglamento I ir VII skyriuose išdėstytos taisyklės, išskyrus 7 straipsnio antrą pastraipą, yra atitinkamai taikomos investicijoms.

31 straipsnis

1. Parama skiriama žemės ūkio paskirties žemei apželdinti mišku, jei yra atsižvelgiama į vietos sąlygas ir tai nedaro žalos aplinkai.

Ši parama, be sodinimo sąnaudų, gali apimti:

- metinę priemoką už kiekvieną mišku apželdintos žemės hektarą, padengiant ne ilgesnio kaip penkerių metų laikotarpio priežiūros sąnaudas,

- metinę priemoką už kiekvieną hektarą ūkininkams ar jų asociacijoms, kurie dirbo žemę iki jos apželdinimo mišku, arba bet kuriam kitam privatinės teisės subjektui, padengiant prarastas pajamas dėl apželdinimo mišku ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui.

2. Parama žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku, kurią įsipareigoja skirti valdžios institucijos, apima tik sodinimo išlaidas.

3. Parama žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku neskiriama šiais atvejais:

- ūkininkams, kurie gauna ankstyvo išėjimo į pensiją paramą,

- kalėdinėms eglutėms sodinti.

Parama apželdinimui mišku greitai augančioms ir per trumpą laiką išauginamoms rūšims skiriama tik sodinimo išlaidoms padengti.

4. Maksimalios metinių priemokų sumos vienerių metų prarastoms Bendrijos paramos kriterijus atitinkančioms pajamoms padengti yra nustatytos priede.

32 straipsnis

1. Atsižvelgiant į:

- miškų ekologinio stabilumo išlaikymą ir gerinimą, jeigu šių miškų apsauginis ir ekologinis vaidmuo atitinka visuomenės interesus, o šių miškų išlaikymo ir gerinimo priemonių sąnaudos yra didesnės negu iš miškininkystės gaunamos pajamos,

- priešgaisrinių juostų išsaugojimą žemės ūkio priemonėmis,

išmokos už šias priemones skiriamos naudos gavėjams, jeigu šių miškų apsauginė ir ekologinė vertės užtikrinamos tinkamu būdu, o įgyvendintinos priemonės ir jų kaina yra nustatytos sutartyje.

2. Išmokos yra nustatomos priede nurodytų minimalių ir maksimalių dydžių ribose, remiantis įgyvendintų priemonių faktinėmis sąnaudomis, kaip buvo anksčiau numatyta sutartyje.

IX SKYRIUS

KAIMO VIETOVIŲ PERTVARKYMO IR PLĖTROS SKATINIMAS

33 straipsnis

Parama skiriama priemonėms, kurios susijusios su ūkininkavimo veikla, jos pertvarkymu ir kaimo veiklos rūšimis, kurios nepriskirtos kitoms šioje antraštinėje dalyje nurodytoms priemonėms.

Šias priemones sudaro:

- žemės gerinimas,

- sklypų perskirstymas,

- paramos ūkiams ir ūkių vadybos tarnybų steigimas,

- prekyba kokybiškais žemės ūkio produktais,

- pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai ir gyventojams,

- kaimų atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo išsaugojimas,

- žemės ūkio ir artimos žemės ūkiui veiklos diversifikacija užtikrinant daugialypę veiklą ir alternatyvias pajamas,

- žemės ūkio vandens išteklių vandentvarka,

- su žemės ūkio plėtra susijusios infrastruktūros plėtra ir gerinimas,

- turizmo ir amatų skatinimas,

- aplinkos apsauga žemės ūkiui, miškininkystei ir kraštovaizdžiui išsaugoti bei gyvūnų gerovei didinti,

- stichinių nelaimių suniokoto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir tinkamų prevencinių priemonių įvedimas,

- finansų inžinerija.

X SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

34 straipsnis

Šios antraštinės dalies išsamios įgyvendinimo taisyklės yra priimtos laikantis Reglamento (EB) Nr.1260/1999 50 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

Pirmiausia šios taisyklės nustato:

- paramos investicijoms į žemės ūkio valdas (šio reglamento 4–7 straipsniai) sąlygas, atsižvelgiant į būtinus apribojimus, atsirandančius dėl 6 straipsnio taikymo,

- laikotarpį ir sąlygas žemės ūkio valdos ekonominiam gyvybingumui gerinti ir perduotos žemės naudojimo sąlygas ankstyvo išėjimo į pensiją atveju (11 straipsnio 2 dalis),

- sąlygas, kuriomis skiriama ir apskaičiuojama kompensacinė išmoka mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, įskaitant bendrą žemės ūkio paskirties žemės naudojimą (14 ir 15 straipsniai) ir kompensacines išmokas vietovėms, kurioms nustatyti aplinkosaugos apribojimai (16 straipsnis),

- sąlygas, kurios reguliuoja prisiimamus agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus (23 ir 24 straipsniai),

- investicijų, kuriomis siekiama pagerinti žemės ūkio produktų perdirbimą ir pardavimą, atrankos kriterijus (27 straipsnio 2 dalis),

- miškininkystės priemones reguliuojančias sąlygas (VIII skyrius).

Komisija tokia pačia tvarka gali daryti išlygas, taikydama jas šio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje antroje įtraukoje minimiems tolimiausiems regionams, jeigu perdirbti produktai yra skirti tų regionų rinkoms.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI, ADMINISTRACINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

BENDRIEJI PRINCIPAI

1 p o s k y r i s

EŽŪOGF parama

35 straipsnis

1. Bendrijos parama ankstyvam išėjimui į pensiją (10–12 straipsniai), mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir vietovėms, kurioms nustatyti aplinkosaugos apribojimai (13–21 straipsniai), agrarinei aplinkosaugai (22–24 straipsniai) ir apželdinimui mišku (31 straipsnis) skiriama iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus visoje Bendrijos teritorijoje.

2. Bendrijos parama kitoms kaimo plėtros priemonėms skiriama iš EŽŪOGF:

- Orientavimo skyriaus – 1 tikslo regionams,

- Garantijų skyriaus – į 1 tikslo regionus nepatenkantiems regionams.

3. Parama 33 straipsnio šeštoje, septintoje ir devintoje įtraukose minimoms priemonėms 1 ir 2 tikslo ir pereinamojo laikotarpio regionuose yra finansuojama iš EŽŪOGF, jei jos nefinansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).

36 straipsnis

1. Paramai, kuri skirta šio reglamento 35 straipsnio 2 dalyje minimoms kaimo plėtros priemonėms:

- 1 tikslo regionams, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, papildytas šiuo reglamentu nustatytomis specialiomis taisyklėmis,

- 2 tikslo regionams, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, papildytas šiuo reglamentu nustatytomis specialiomis taisyklėmis, jeigu šis reglamentas nenumato kitaip.

2. Paramai, kuri skiriama iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus kaimo plėtros priemonėms finansuoti, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 [20] specialios taisyklės ir jų įgyvendinimo nuostatos, jei šis reglamentas nenumato kitaip.

2 p o s k y r i s

Suderinamumas ir nuoseklumas

37 straipsnis

1. Parama kaimo plėtrai skiriama tik toms priemonėms, kurios atitinka Bendrijos teisę.

2. Šios priemonės atitinka kitas pagal šį reglamentą įgyvendinamas Bendrijos politikos kryptis ir priemones.

Nė vienai priemonei, kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį, parama pagal kitas Bendrijos paramos schemas nebus skiriama, jei ji yra nesuderinama su bet kuria šio reglamento konkrečia nuostata.

3. Užtikrinamas priemonių, įgyvendinamų pagal kitus bendrosios žemės ūkio politikos instrumentus, nuoseklumas ir ypač kaimo plėtros paramos priemonių, iš vienos pusės, ir bendro rinkos organizavimo priemonių, žemės ūkio kokybės ir sveikatos priemonių, iš kitos pusės, bei tarp skirtingų kaimo plėtros priemonių.

Todėl pagal šį reglamentą negali būti skiriama jokia parama:

- priemonėms, kurios priskiriamos bendro rinkos organizavimo paramos schemoms, išskyrus tuos atvejus, kurie yra pagrindžiami objektyviais kriterijais, kuriuos galima nustatyti pagal šio reglamento 50 straipsnį,

- mokslinių tyrimų projektų paramos priemonėms ir žemės ūkio produktams remti arba gyvūnų ligomis išnaikinti.

4. Valstybės narės gali nustatyti papildomas ar griežtesnes sąlygas skirti Bendrijos paramą kaimo plėtrai, jeigu tokios sąlygos atitinka šiame reglamente nustatytus tikslus ir reikalavimus.

38 straipsnis

1. Išmokos tai pačiai priemonei negali būti mokamos pagal šį reglamentą ir pagal kitą Bendrijos paramos schemą.

2. Pagal šį reglamentą parama kelioms priemonėms gali būti derinama tik tuo atveju, jeigu tokios priemonės yra nuoseklios ir tarpusavyje suderintos. Prireikus paramos dydis yra patikslinamas.

39 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų kaimo plėtros paramos priemonių tarpusavio suderinamumą ir nuoseklumą, kaip to reikalauja šio skyriaus nuostatos.

2. Į valstybių narių pateiktus kaimo plėtros planus įtraukiamas numatytų paramos priemonių suderinamumo ir nuoseklumo įvertinimas ir nurodomos priemonės, kurių buvo imtasi suderinamumui ir nuoseklumui užtikrinti.

3. Prireikus paramos priemonės gali būti pataisytos, kad būtų užtikrintas jų suderinamumas ir nuoseklumas.

II SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS

40 straipsnis

1. Iš EŽŪOGF Orientavimo skyriaus finansuojamos kaimo plėtros priemonės yra 1 tikslo regionų programavimo dalis pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 nuostatas.

2. Kaimo plėtros priemonės, išskyrus tas, kurios buvo minėtos šio reglamento 35 straipsnio 1 dalyje, gali būti 2 tikslo regionų programavimo dalis pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 nuostatas.

3. Kitoms kaimo plėtros priemonėms, kurios nėra programavimo dalis pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, taikomas kaimo plėtros programavimas pagal šio reglamento 41–44 straipsnius.

4. Atsižvelgusios į atitinkamas kaimo plėtros priemones, valstybės narės gali pateikti patvirtinti bendrųjų pagrindų reglamentus, kurie yra programavimo dalis pagal 1–3 dalis, jeigu tai tinka siekiant išlaikyti vienodas sąlygas.

41 straipsnis

1. Kaimo plėtros planai yra rengiami optimaliausiai geografinei teritorijai. Juos rengia valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos, o valstybė narė po konsultacijų su atitinkamo teritorinio lygio kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis planą pateikia Komisijai.

2. Kaimo plėtros paramos priemonės, taikytinos vienoje vietovėje, jeigu galima, yra įtraukiamos į vieną planą. Jeigu reikia parengti keletą planų, nurodomas šiuose planuose pasiūlytų priemonių ryšys ir užtikrintas jų suderinamumas bei nuoseklumas.

42 straipsnis

Kaimo plėtros planai apima septynerių metų laikotarpį skaičiuojant nuo 2000 m. sausio 1 d.

43 straipsnis

1. Kaimo plėtros planus sudaro:

- kiekybiniais rodikliais apibūdinta esama padėtis, nurodant plėtros skirtumus, trūkumus ir galimybes, bei turimi duomenys apie ankstesniais programavimo laikotarpiais panaudotus finansinius išteklius ir pagrindinius veiklos rezultatus,

- siūlomos strategijos aprašymas, jos kiekybiniais rodikliais išreikšti tikslai, atrinkti kaimo plėtros prioritetai bei geografinė įgyvendinimo vietovė,

- laukiamo ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio poveikio, įskaitant ir poveikį užimtumui, įvertinimas,

- orientacinė bendro finansavimo lentelė, apibendrinanti numatytus nacionalinius ir Bendrijos finansinius išteklius, kurie atitinka kiekvieną plane numatytą kaimo plėtros prioritetą, ir, jei planas yra taikomas 2 tikslo regionų kaimo vietovėms, šiose vietovėse numatanti orientacines sumas kaimo plėtros priemonėms pagal šio reglamento 33 straipsnį,

- priemonių, numatytų planams įgyvendinti ir ypač pagalbos schemų, įskaitant punktus būtinus konkurencijos taisyklėms įvertinti, aprašymas

- tam tikrais atvejais, informacija apie studijų, demonstracinių projektų, mokymo ar techninės pagalbos veiklos, susijusios su minimų priemonių parengimu, įgyvendinimu ar pritaikymu, poreikį,

- paskirtos kompetentingos institucijos ir atsakingos organizacijos,

- nuostatos, turinčios užtikrinti veiksmingą ir teisingą planų įgyvendinimą, įskaitant monitoringą ir vertinimą, kiekybinių vertinimo rodiklių, kontrolės priemonių ir sankcijų bei tinkamo viešinimo tvarkos apibrėžimas,

- konsultacijų ir susijusių atitinkamų lygmenų institucijų bei organizacijų ir ekonominių bei socialinių partnerių paskyrimo rezultatai.

2. Savo planuose valstybės narės:

- atsižvelgdamos į savo konkrečius poreikius, numato visų savo teritorijų agrarinės aplinkosaugos priemones,

- užtikrina, kad būtų išsaugota reikiama skirtingų paramos priemonių pusiausvyra.

44 straipsnis

1. Kaimo plėtros planai pateikiami ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo.

2. Komisija įvertina siūlomus planus, kad nustatytų, ar jie atitinka šio reglamento nuostatas. Remdamasi šiais planais, Komisija tvirtina kaimo plėtros programavimo dokumentus Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka per šešis mėnesius nuo planų pateikimo.

III SKYRIUS

PAPILDOMOS PRIEMONĖS IR BENDRIJOS INICIATYVOS

45 straipsnis

1. Komisija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 21 straipsnio 2 dalimi ir to reglamento 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, gali išplėsti EŽŪOGF Orientavimo skyriaus paramos apimtį, kuri yra numatyta to paties reglamento 35 straipsnio 2 dalyje, ir finansavimą priemonių, kurios atitinka paramos kriterijus, numatytus Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1783/1999 [21], (EB) Nr. 1784/1999 [22] ir (EB) Nr. 1263/1999 [23], siekiant įgyvendinti visas Bendrijos kaimo plėtros iniciatyvos priemones.

2. EŽŪOGF Garantijų skyrius Komisijos iniciatyva gali finansuoti studijas, susijusias su kaimo plėtros programavimu.

IV SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

46 straipsnis

1. Vykdomas metinis iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus Bendrijos kaimo plėtrai skirtos paramos finansinis planavimas ir apskaita. Finansinis planavimas yra kaimo plėtros programavimo (40 straipsnio 3 dalis) arba su 2 tikslo regionais susijusio programavimo dalis.

2. Komisija valstybėms narėms perveda kiekvieniems metams numatytus pradinius asignavimus, taikydama objektyvius kriterijus, leidžiančius atsižvelgti į konkrečią padėtį ir poreikius bei pastangas, kurių, visų pirma, reikia imtis aplinkai tausoti, darbo vietoms kurti ir kraštovaizdžiui išsaugoti.

3. Pradiniai asignavimai patikslinami atsižvelgiant į faktiškai padarytas išlaidas ir valstybių narių pateiktas pakoreguotas išlaidų prognozes, atsižvelgiant į programos tikslus, ir priklauso nuo turimų lėšų bei paprastai turi būti suderinti su paramos intensyvumu 2 tikslo regionų kaimo vietovėms.

47 straipsnis

1. Finansinės nuostatos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 31, 32 (išskyrus jo pirmosios dalies penktą pastraipą), 34, 38 ir 39 straipsniuose, netaikomos paramos kaimo plėtrai priemonėms, numatytoms 2 tikslo regionuose.

Komisija imasi būtinų veiksmų užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir nuosekliai įgyvendintos tos priemonės, kurios turi bent jau atitikti reikalavimus, nustatytus pirmos pastraipos nuostatose, įskaitanti ir vienos bendros valdymo institucijos principą.

2. Bendrija prisideda prie kaimo plėtros programavime numatytų priemonių finansavimo, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 29 ir 30 straipsniuose nustatytais principais.

Dėl to:

- Bendrijos įnašas neturi būti didesnis kaip 50 % bendrų reikalavimus atitinkančių sąnaudų ir paprastai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % reikalavimus atitinkančių valstybės išlaidų 1 ir 2 tikslo regionams nepriskiriamose vietovėse,

- pajamas uždirbančioms investicijoms taikomi Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 29 straipsnio 4 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose ir b punkto ii ir iii papunkčiuose nustatyti tarifai. Žemės ūkio ir miškininkystės valdos ir įmonės, kurios užsiima žemės ūkio ir miškininkystės produktų perdirbimu ir pardavimu, yra tokios įmonės, kurios šiuo požiūriu yra apibrėžtos 29 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktyje,

- Bendrijos įnašas priemonėms, numatytoms šio reglamento 22–24 straipsniuose, programuoti 1 tikslo regionuose yra 75 %, o kituose – 50 %.

Tokiems mokėjimams taikoma Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 32 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa.

3. EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansinė parama gali būti šių formų: išankstiniai mokėjimai programai įgyvendinti ir mokėjimai patirtoms išlaidoms padengti.

V SKYRIUS

MONITORINGAS IR VERTINIMAS

48 straipsnis

1. Komisija ir valstybės narės užtikrina veiksmingą kaimo plėtros programavimo įgyvendinimo monitoringą.

2. Šis monitoringas vykdomas bendrai sutarta tvarka.

Monitoringas vykdomas remiantis konkrečiais, iš anksto suderintais ir nustatytais fiziniais ir finansiniais rodikliais.

Valstybės narės metines ataskaitas apie pasiektą pažangą teikia Komisijai.

3. Tam tikrais atvejais steigiami monitoringo komitetai.

49 straipsnis

1. Kaimo plėtros programavime numatytos priemonės vertinamos remiantis Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 40–43 straipsniuose nustatytais principais.

2. EŽŪOGF Garantijų skyrius, atsižvelgiant į programoms skirtus finansinius išteklius, gali būti naudojamas finansuojant vertinimus, susijusius su kaimo plėtra valstybėse narėse. Iš EŽŪOGT Garantijų skyriaus Komisijos iniciatyva gali būti finansuojami ir vertinimai Bendrijos lygiu.

VI SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

50 straipsnis

Šios antraštinės dalies išsamios taikymo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Šiomis taisyklėms visų pirma gali būti apibrėžiama:

- kaimo plėtros planų pateikimas (41–44 straipsniai),

- kaimo plėtros programavimo dokumentų peržiūrėjimas,

- finansų planavimas, visų pirma biudžeto drausmei (46 straipsnis) ir dalyvavimui finansavime (47 straipsnio 2 dalis) užtikrinti,

- monitoringas ir vertinimas (48 ir 49 straipsniai),

- kaip užtikrinti kaimo plėtros priemonių ir paramos priemonių, nustatytų organizuojant rinką, nuoseklumą (37 straipsnis).

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VALSTYBĖS PAGALBA

51 straipsnis

1. Jeigu šioje antraštinėje dalyje nenustatyta kitaip, Steigimo sutarties 87–89 straipsniai taikomi valstybių narių pagalbai, skirtai priemonėms kaimo plėtrai remti.

Tačiau Sutarties 87–89 straipsniai netaikomi valstybių narių finansiniams įnašams, kurie skiriami Bendrijos finansuojamoms priemonėms, patenkančioms į Sutarties 36 straipsnio taikymo sferą pagal šio reglamento nuostatas.

2. Draudžiama pagalba investicijoms į žemės ūkio valdas, viršijanti 7 straipsnyje nustatytus procentus.

Šis draudimas netaikomas pagalbai investicijoms, jeigu:

- investicijos yra daromos išimtinai visuomenės labui, siekiant išsaugoti tradicinį kraštovaizdį, suformuotą žemės ūkio ir miškininkystės veiklos, arba ūkio pastatams perkelti į kitą vietą,

- aplinkai saugoti ir gerinti,

- gyvulininkystės įmonių higienos ir gyvūnų gerovės sąlygoms gerinti.

3. Draudžiama skirti valstybės pagalbą ūkininkų nuostoliams, patirtiems dėl gamtinių kliūčių mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kompensuoti, jeigu tai neatitinka šio reglamento 14–15 straipsniuose nustatytų sąlygų.

4. Draudžiama skirti valstybės pagalbą ūkininkams, kurie prisiima agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus, neatitinkančius šio reglamento 22–24 straipsniuose nustatytų sąlygų. Tačiau papildoma pagalba, kuri yra didesnė už šio reglamento 24 straipsnio 2 dalyje nustatytas maksimalius dydžius, gali būti skiriama, jeigu ji yra pagrindžiama pagal to straipsnio 1 dalį. Deramai pagrįstais išimtiniais atvejais gali būti daroma išlyga dėl minimalios šių įsipareigojimų, numatytų šio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje, trukmės.

52 straipsnis

Apie į Sutarties 36 straipsnio taikymo sritį patenkančią valstybės pagalbą, skirtą papildomai finansuoti kaimo plėtros priemones, kurioms yra skirta Bendrijos parama, praneša valstybės narės ir patvirtina Komisija pagal šio reglamento nuostatas kaip programavimo dalį, minimą šio reglamento 40 straipsnyje. Sutarties 88 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys netaikomas pagalbai, apie kurią buvo pranešta tokiu būdu.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS TAISYKLĖS

53 straipsnis

1. Jeigu prireiktų konkrečių priemonių perėjimui nuo veikiančios sistemos prie tos, kuri įsteigta šiuo reglamentu, palengvinti, tokias priemones patvirtina Komisija Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Tokios priemonės visų pirma taikomos esamoms Bendrijos paramos priemonėms, kurias patvirtino Komisija laikotarpiui po 2000 m. sausio 1 d. arba visai nenustatė termino, joms integruoti į šiuo reglamentu numatytą kaimo plėtros paramą.

54 straipsnis

1. 1971 m. liepos 26 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1696/71 dėl bendro apynių rinkos organizavimo [24] 17 straipsnis keičiamas taip:

"17 straipsnis

1. Reglamentai dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo yra taikomi produktų, kurie minimi 1 straipsnio 1 dalyje, rinkai nuo čia nustatytų priemonių įgyvendinimo datos.

2. 8 straipsnyje minimą pagalbą iš dalies finansuoja Bendrija.

3. Valstybės narės sumoka 12 straipsnyje minimą pagalbą gamintojams nuo prekybos metų, kuriems pagalba yra taikoma, spalio 16 iki gruodžio 31 d.

4. Komisija 20 straipsnyje nustatyta tvarka priima šio straipsnio taikymo taisykles."

2. 1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo [25] 6 straipsnis keičiamas taip:

"6 straipsnis

1. Penkerius metus, skaičiuojant nuo pripažinimo dienos, valstybės narės skiria pripažintoms gamintojų organizacijoms paramą jų steigimuisi skatinti ir administraciniam darbui paremti.

2. Tokia pagalba:

- pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais sudaro atitinkamai 5 %, 5 %, 4 %, 3 % ir 2 % gamintojo organizacijos rėmuose parduotos produkcijos vertės,

- neturi būti didesnė nei suinteresuotos organizacijos steigimo ir administracinės veiklos faktinės sąnaudos,

- mokama dalimis kasmet ne ilgiau kaip septynerius metus nuo pripažinimo dienos.

Kiekvienų metų gamybos vertė apskaičiuojama remiantis:

- faktiškai realizuotų gaminių kiekiu per metus,

- gamintojo kainų vidurkiu.

3. Gamintojų organizacijos, susiformuojančios iš organizacijų, kurios didele dalimi jau atitinka šio reglamento sąlygas, turi teisę gauti pagalbą pagal šio straipsnio nuostatas tik tuo atveju, jeigu buvo sukurtos po susijungimo, kuris leidžia veiksmingiau siekti šio reglamento 5 straipsnyje nustatytų tikslų. Tačiau tokiu atveju pagalba skiriama tik organizacijos steigimo išlaidoms padengti (išlaidoms, susijusioms su parengiamuoju darbu ir steigimo sutarties bei įstatų parengimu).

4. Apie šiame straipsnyje minėtą pagalbą pranešama Komisijai valstybių narių ataskaitoje kiekvienų finansinių metų pabaigoje."

3. 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo [26] šiuo reglamentu keičiamas taip:

a) 15 straipsnio 6 dalis keičiama taip:

"6. Bendrijos regionuose, kuriuose gamintojų organizavimo laipsnis yra ypač žemas, valstybėms narėms gali būti leista, pateikus deramai pagrįstą prašymą, gamintojų organizacijoms suteikti nacionalinę finansinę pagalbą, kuri negali būti didesnė nei pusė gamintojų finansinių įnašų. Ši pagalba yra papildoma veiklos fondui.

Valstybėms narėms, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau nei 15 % pagamintų vaisių ir daržovių, o vaisių ir daržovių produkcija sudaro bent 15 % jų bendros žemės ūkio produkcijos, pirmoje pastraipoje nurodytą paramą suinteresuotos valstybės narės prašymu Bendrija gali iš dalies kompensuoti."

b) 52 straipsnis keičiamas taip:

"52 straipsnis

1. Išlaidos, susijusios su Bendrijos skiriamos pašalinimo kompensacijos mokėjimu ir Bendrijos teikiamu veiklos fondo finansavimu, su 17 straipsnyje bei 53, 54 ir 55 straipsniuose nurodytomis konkrečiomis priemonėmis ir patikrinimais, kuriuos atlieka Komisijai paskirti valstybių narių ekspertai, taikant 40 straipsnio 1 dalį, yra laikomos intervencija siekiant stabilizuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 [27] 1 straipsnio 2 dalies b punkte.

2. Išlaidos, susijusios su valstybių narių skiriama pagalba šio reglamento 14 straipsnyje ir 15 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka, yra laikomos intervencija siekiant stabilizuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkte. Jas iš dalies gali finansuoti Bendrija.

3. Komisija šio reglamento 46 straipsnyje numatyta tvarka nustato šio straipsnio 2 dalies taikymo taisykles.

4. VI antraštinės dalies nuostatos taikomos nepažeidžiant 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4045/89 dėl operacijų, kurios kruopščiai nagrinėjamos valstybių narių, ir kurios yra Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo sistemos dalis, taikymo, ir panaikinančio Direktyvą 77/435/EEB [28].".

55 straipsnis

1. Šiuo reglamentu panaikinami šie reglamentai:

- Reglamentas (EEB) Nr. 4256/88,

- Reglamentai (EB) Nr. 950/97, (EB) Nr. 951/97, (EB) Nr. 952/97 ir Reglamentas (EEB) Nr. 867/90,

- Reglamentai (EEB) Nr. 2078/92, (EEB) Nr. 2079/92, (EEB) Nr. 2080/92,

- Reglamentas (EEB) Nr. 1610/89.

2. Šiuo reglamentu išbraukiamos šios nuostatos:

- Reglamento (EEB) Nr. 3763/91 [29] 21 straipsnis,

- Reglamento (EEB) Nr. 1600/92 [30] 32 straipsnis,

- Reglamento (EEB) Nr. 1601/92 [31] 27 straipsnis,

- Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 [32] 13 straipsnis.

3. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis panaikinami reglamentai ir išbraukiamos nuostatos, toliau taikomi veiksmams, kuriuos pagal reglamentus patvirtino Komisija iki 2000 m. sausio 1 d.

4. Tarybos ir Komisijos direktyvos, kuriomis patvirtinami arba iš dalies pakeičiami mažiau palankių ūkininkavimui vietovių sąrašai pagal Reglamento (EB) Nr. 950/97 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, ir toliau galios, jei vykdant programas nebus ir toliau iš dalies keičiamos.

56 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas Bendrijos paramai nuo 2000 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1999 m. gegužės 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K.-H. Funke

[1] OL C 170, 1998 6 4, p. 7.

[2] Nuomonė, pateikta 1999 m. gegužės 6 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 407, 1998 12 28, p. 210.

[4] OL C 93, 1999 4 6, p. 1.

[5] OL C 401, 1998 12 22, p. 3.

[6] OL L 161, 1999 6 26, p. 1.

[7] OL L 185, 1988 7 15, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3193/94 (OL L 337, 1994 12 24, p. 11).

[8] OL L 374, 1988 12 31, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2085/93 (OL L 193, 1993 7 31, p. 44).

[9] OL L 215, 1992 7 30, p. 85. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2272/95 (OL L 288, 1995 12 1, p. 35). Reglamentas iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1962/96 (OL L 259, 1996 10 12, p. 7).

[10] OL L 215, 1992 7 30, p. 91. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2773/95 (OL L 288, 1995 12 1, p. 37).

[11] OL L 215, 1992 7 30, p. 96. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 231/96 (OL L 30, 1996 2 8, p. 33).

[12] OL L 142, 1997 6 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2331/98 (OL L 291, 1998 10 30, p. 10).

[13] OL L 142, 1997 6 2, p. 22.

[14] OL L 165, 1989 6 15, p. 3.

[15] OL L 91, 1990 4 6, p. 7.

[16] OL L 142, 1997 6 2, p. 30.

[17] OL L 125, 1996 5 23, p. 10.

[18] OL L 125, 1996 5 23, p. 3.

[19] OL L 217, 1992 7 31, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 308/97 (OL L 51, 1997 2 21, p. 2).

[20] OL L 160, 1999 5 17, p. 103.

[21] OL L 213, 1999 8 13, p. 1.

[22] OL L 213, 1999 8 13, p. 5.

[23] OL L 161, 1999 6 26, p. 54.

[24] OL L 175, 1971 8 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1554/97 (OL L 208, 1997 8 2, p. 1).

[25] OL L 47, 1993 2 25, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1637/98 (OL L 210, 1998 7 28, p. 28).

[26] OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 857/1999 (OL L 108, 1999 4 27, p. 7).

[27] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[28] OL L 388, 1989 12 30, p. 17. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3235/94 (OL L 338, 1994 12 28, p. 16)

[29] OL L 356, 1991 12 24, p. 1.

[30] OL L 173, 1992 6 27, p. 1.

[31] OL L 173, 1992 6 27, p. 13.

[32] OL L 184, 1993 7 27, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Dydžių lentelė

Straipsnis | Dalykas | Eurai | |

8 straipsnio 2 dalis | Pagalba įsikūrimui | 25000 | |

12 straipsnio 1 dalis | Ankstyvas išėjimas į pensiją | 15000 | Vienam ūkį perduodančiam asmeniui vieneriems metams |

150000 | Bendra suma vienam ūkį perduodančiam asmeniui |

3500 | Vienam darbuotojui vieneriems metams |

35000 | Bendra suma vienam darbuotojui |

15 straipsnio 3 dalis | Mažiausia kompensacinė išmoka | 25 | Vienam žemės ūkio paskirties žemės hektarui |

Didžiausia kompensacinė išmoka | 200 | Vienam žemės ūkio paskirties žemės hektarui |

16 straipsnis | Didžiausias mokėjimas | 200 | Vienam hektarui |

24 straipsnio 2 dalis | Vienmetės kultūros | 600 | Vienam hektarui |

Specializuotos daugiametės kultūros | 900 | Vienam hektarui |

Kitos žemės paskirtys | 450 | Vienam hektarui |

31 straipsnio 4 dalis | Didžiausia metinė priemoka padengti nuostolius, atsiradusius dėl apželdinimo mišku | | |

—ūkininkams ar jų asociacijoms | 725 | Vienam hektarui |

—visiems kitiems privatinės teisės subjektams | 185 | Vienam hektarui |

32 straipsnio 2 dalis | Mažiausias mokėjimas | 40 | Vienam hektarui |

Didžiausias mokėjimas | 120 | Vienam hektarui |

--------------------------------------------------