Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“
Dokumentas 32022L2523
Council Directive (EU) 2022/2523 of 14 December 2022 on ensuring a global minimum level of taxation for multinational enterprise groups and large-scale domestic groups in the Union
Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 2022 m. gruodžio 14 d. dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje
Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 2022 m. gruodžio 14 d. dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje
ST/8778/2022/INIT
OL L 328, 2022 12 22, p. 1—58
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Galioja: Šis aktas pakeistas. Dabartinė konsoliduota redakcija: 22/12/2022
2022 12 22 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 328/1 |
TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2022/2523
2022 m. gruodžio 14 d.
dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) |
pastaraisiais metais Sąjunga ėmėsi svarbių priemonių, kad sustiprintų kovą su agresyviu mokesčių planavimu vidaus rinkoje. Kovos su mokesčių vengimu direktyvose nustatytos kovos su mokesčių bazių erozija vidaus rinkoje ir pelno perkėlimu iš vidaus rinkos taisyklės. Tomis taisyklėmis į Sąjungos teisę perkeltos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos, pateiktos įgyvendinant kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad tarptautinių įmonių pelnas būtų apmokestinamas, kur vykdoma tą pelną teikianti ekonominė veikla ir kuriama vertė; |
(2) |
nuolat dėdama pastangas, kad būtų nutraukta tarptautinių subjektų mokesčių praktika, kurią taikydami jie gali perkelti pelną į jurisdikcijas, kuriose jie neapmokestinami arba apmokestinami labai mažais mokesčiais, EBPO parengė tarptautinių mokesčių taisyklių rinkinį, siekdama užtikrinti, kad tarptautiniai subjektai mokėtų sąžiningą mokesčių dalį, kad ir kur jie vykdytų veiklą. Ta esmine reforma siekiama sumažinti konkurenciją dėl pelno mokesčio tarifų nustatant visuotinį minimalų apmokestinimo lygį. Panaikinus didžiąją dalį pelno perkėlimo į jurisdikcijas, kuriose jis neapmokestinamas arba apmokestinamas labai mažais mokesčiais, privalumų, visuotinio minimalaus mokesčio reforma užtikrins vienodas sąlygas subjektams visame pasaulyje ir leis jurisdikciją turintiems subjektams geriau apsaugoti savo mokesčių bazes; |
(3) |
tas politinis tikslas įtvirtintas dokumente „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ (toliau – EBPO pavyzdinės taisyklės), kurias 2021 m. gruodžio 14 d. patvirtino EBPO ir G20 BEPS įtrauki sistema ir kurias valstybės narės įsipareigojo taikyti. 2021 m. gruodžio 7 d. patvirtintoje Europos Vadovų Tarybai skirtoje ataskaitoje mokesčių klausimais Taryba pakartojo tvirtai remianti visuotinio minimalaus mokesčio reformą ir įsipareigojo skubiai įgyvendinti tą reformą Sąjungos teisėje. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad valstybės narės veiksmingai įgyvendintų savo įsipareigojimą pasiekti visuotinį minimalų apmokestinimo lygį; |
(4) |
glaudžiai integruotos ekonomikos Sąjungoje labai svarbu, kad visuotinio minimalaus mokesčio reforma būtų įgyvendinama pakankamai nuosekliai ir koordinuotai. Atsižvelgiant į tų naujų tarptautinių mokesčių taisyklių mastą, išsamumą ir techninius aspektus, tik bendra Sąjungos sistema užkirstų kelią vidaus rinkos susiskaidymui jas įgyvendinant. Be to, bendra Sąjungos sistema, sukurta taip, kad būtų suderinama su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis, mokesčių mokėtojams užtikrintų teisinį tikrumą įgyvendinant taisykles; |
(5) |
būtina nustatyti taisykles, kad Sąjungos lygmeniu būtų sukurta veiksminga ir nuosekli visuotinio minimalaus apmokestinimo lygio sistema. Pagal tą sistemą sukuriama dviejų tarpusavyje susijusių taisyklių, kartu taip pat vadinamų GloBE taisyklėmis, sistema, pagal kurią papildoma mokesčio suma (toliau – papildomas mokestis), turėtų būti renkama kiekvieną kartą, kai tarptautinės įmonės efektyvusis mokesčio tarifas tam tikroje jurisdikcijoje yra mažesnis nei 15 %. Tokiais atvejais turėtų būti laikoma, kad jurisdikcijoje taikomi maži mokesčiai. Šios dvi tarpusavyje susijusios taisyklės vadinamos pajamų įtraukimo taisykle (PĮT) ir nepakankamai apmokestinamo pelno taisykle (NAPT). Pagal tą sistemą valstybėje narėje esantis tarptautinės įmonės patronuojantysis subjektas turėtų privalėti taikyti PĮT savo papildinio mokesčio daliai, susijusiai su bet kuriuo mažus mokesčius mokančiu grupės subjektu, neatsižvelgiant į tai, ar tas subjektas yra Sąjungoje, ar už jos ribų. NAPT turėtų būti taikoma kaip PĮT stiprinimo priemonė perskirstant bet kokią likutinę papildinio mokesčio sumą tais atvejais, jei patronuojantieji subjektai, taikydami PĮT, negali surinkti visos papildinio mokesčio, susijusio su mažus mokesčius mokančiais subjektais, sumos; |
(6) |
EBPO pavyzdines taisykles, dėl kurių susitarė valstybės narės, būtina įgyvendinti taip, kad jos kuo labiau atitiktų visuotinį susitarimą, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių pagal šią direktyvą įgyvendinamos taisyklės atitiktų reikalavimus, kaip tai suprantama pagal EBPO pavyzdines taisykles. Ši direktyva yra glaudžiai susijusi su EBPO pavyzdinių taisyklių turiniu ir struktūra. Siekiant užtikrinti suderinamumą su pirmine Sąjungos teise ir visų pirma su įsisteigimo laisve, šios direktyvos taisyklės turėtų būti taikomos subjektams, kurie yra valstybės narės rezidentai, ir patronuojančiojo subjekto, esančio toje valstybėje narėje, subjektams nerezidentams. Ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma didelėms išimtinai vietos subjektų grupėms. Tokiu būdu teisinė sistema būtų sukurta taip, kad būtų išvengta bet kokios tarpvalstybinių ir vidaus situacijų diskriminacijos rizikos. Papildinis mokestis būtų taikomas visiems subjektams, įskaitant PĮT taikantį patronuojantįjį subjektą, esantiems mažus mokesčius taikančioje valstybėje narėje. Papildinis mokestis taip pat turėtų būti taikomas to paties patronuojančiojo subjekto į grupę įeinantiems subjektams, kurie yra kitoje mažus mokesčius taikančioje valstybėje narėje; |
(7) |
nors būtina užtikrinti, kad nuo mokesčių vengimo praktikos būtų atgrasoma, reikėtų vengti neigiamo poveikio mažesniems tarptautinėms įmonėms vidaus rinkoje. Tuo tikslu ši direktyva turėtų būti taikoma tik Sąjungoje esantiems subjektams, kurie yra tarptautinių įmonių grupių (TĮG) arba didelių vietos subjektų grupių, kurios atitinka bent 750 000 000 EUR konsoliduotųjų pajamų metinę ribą, nariai. Ta riba atitiktų galiojančiose tarptautinėse mokesčių taisyklėse, kaip antai ataskaitų pagal šalis teikimo taisyklėse, nustatytose Tarybos direktyvoje 2011/16/ES (3), priimtose Tarybos direktyva (ES) 2016/881 (4), nustatytą ribą. Subjektai, kuriems taikoma ši direktyva, vadinami į grupę įeinančiais subjektais. Tam tikri subjektai neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį atsižvelgiant į jų konkrečią paskirtį ir statusą. Neįtrauktieji subjektai turėtų būti tie, kurie paprastai nevykdo prekybos ar verslo veiklos, o vykdo visuotinės svarbos veiklą, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos priežiūros ir švietimo arba viešosios infrastruktūros statybos veiklą, ir kurie dėl tų priežasčių valstybėje narėje, kurioje jie yra, galėtų būti neapmokestinami. Todėl į šios direktyvos taikymo sritį neturi būti įtraukti vyriausybės subjektai, tarptautinės organizacijos, pensijų fondai ir ne pelno organizacijos, įskaitant organizacijas, kurių tikslas susijęs su, pavyzdžiui, visuomenės sveikata. Ne pelno organizacijos taip pat turėtų būti galima apimti sveikatos priežiūros draudikus, kurie nesiekia pelno ar jo negauna, išskyrus visuomenės sveikatos priežiūros naudai. Investiciniai fondai ir nekilnojamojo turto investavimo subjektai taip pat neturėtų būti įtraukiami į šios direktyvos taikymo sritį, kai jie yra nuosavybės grandinės viršuje, nes šių subjektų gautas pelnas apmokestinamas jų savininkų lygmeniu; |
(8) |
sistemos pagrindą sudaro TĮG pagrindinis patronuojantysis subjektas arba didelė vietos subjektų grupė, jei tam patronuojančiajam subjektui tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso visų kitų į TĮG arba didelę vietos subjektų grupę įeinančių subjektų kontrolinis akcijų paketas. Kadangi pagrindinis patronuojantysis subjektas paprastai turi konsoliduoti visų TĮG arba didelės vietos subjektų grupės subjektų finansines ataskaitas arba, jei taip nėra, privalėtų tai daryti pagal priimtiną finansinės apskaitos standartą, jis turi svarbios informacijos ir galėtų geriausiai užtikrinti, kad kiekvienos grupės jurisdikcijos apmokestinimo lygis atitiktų sutartą minimalų mokesčio tarifą. Todėl, jei pagrindinis patronuojantysis subjektas yra Sąjungoje, jam turėtų būti nustatyta pirminė pareiga pagal šią direktyvą taikyti PĮT jam priskiriamai papildinio mokesčio daliai, susijusiai su visais mažus mokesčius mokančiais į TĮG įeinančiais subjektais, nesvarbu, ar jie yra Sąjungoje, ar už jos ribų. Didelės vietos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas turėtų taikyti PĮT visai papildinio mokesčio sumai, susijusiai su jo į grupę įeinančiais mažus mokesčius mokančiais subjektais; |
(9) |
tam tikromis aplinkybėmis ta pareiga taikyti PĮT turėtų būti taikoma ir kitiems Sąjungoje esantiems į TĮG įeinantiems subjektams. Pirma, kai pagrindinis patronuojantysis subjektas yra neįtrauktasis subjektas arba yra trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kuri nėra įgyvendinusi EBPO pavyzdinių taisyklių arba lygiaverčių taisyklių ir todėl neturi reikalavimus atitinkančios PĮT, tarpiniai patronuojantieji subjektai, esantys žemiau pagrindinio patronuojančiojo subjekto nuosavybės grandinėje ir esantys Sąjungoje, turėtų būti įpareigoti pagal šią direktyvą taikyti PĮT iki jiems priskiriamos papildinio mokesčio dalies. Tačiau jei tarpinis patronuojantysis subjektas, kuris turi taikyti PĮT, turi kito tarpinio patronuojančiojo subjekto kontrolinį akcijų paketą, PĮT turėtų taikyti pirmas minėtas tarpinis patronuojantysis subjektas; |
(10) |
antra, neatsižvelgiant į tai, ar pagrindinis patronuojantysis subjektas yra jurisdikcijoje, kuri turi reikalavimus atitinkančią PĮT, ar ne, Sąjungoje esantys iš dalies kitam subjektui priklausantys patronuojantieji subjektai, kurių daugiau nei 20 % nuosavybės teisių priklauso grupei nepriklausantiems nuosavybės dalies turėtojams, turėtų būti įpareigoti pagal šią direktyvą taikyti PĮT iki jiems priskiriamos papildinio mokesčio dalies. Tačiau tokie iš dalies kitam subjektui priklausantys patronuojantieji subjektai neturėtų taikyti PĮT, kai jie visiškai priklauso kitam iš dalies kitam subjektui priklausančiam patronuojančiajam subjektui, kuris privalo taikyti PĮT. Trečia, kai pagrindinis patronuojantysis subjektas yra neįtrauktasis subjektas arba yra jurisdikcijoje, kurioje nėra reikalavimus atitinkančios PĮT, grupės subjektai turėtų taikyti NAPT bet kokiai likutinei papildinio mokesčio sumai, kuriai nebuvo taikoma PĮT, proporcingai pagal paskirstymo formulę, remiantis jų darbuotojų skaičiumi ir materialiuoju turtu. Ketvirta, jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas yra trečiosios valstybės jurisdikcijoje, turinčioje reikalavimus atitinkančią PĮT, į TĮG įeinantys subjektai turėtų taikyti NAPT tos trečiosios valstybės jurisdikcijoje esantiems į grupę įeinantiems subjektams tais atvejais, kai toje trečiosios valstybės jurisdikcijoje taikomi maži mokesčiai, remiantis visų toje jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų efektyviuoju mokesčio tarifu, įskaitant pagrindinio patronuojančiojo subjekto efektyvųjį mokesčio tarifą; |
(11) |
laikantis visuotinio minimalaus mokesčio reformos politikos tikslų, susijusių su sąžininga mokesčių konkurencija tarp jurisdikciją turinčių subjektų, efektyvusis mokesčio tarifas turėtų būti apskaičiuojamas jurisdikcijos lygmeniu. Siekiant apskaičiuoti efektyvųjį mokesčio tarifą, šioje direktyvoje turėtų būti suformuotas bendras specialių taisyklių, pagal kurias apskaičiuojama mokesčio bazė, vadinama reikalavimus atitinkančiu pelnu arba nuostoliais, ir mokami mokesčiai, vadinami įtrauktaisiais mokesčiais, rinkinys. Pradinis taškas turėtų būti konsolidavimo tikslais naudojamos finansinės ataskaitos, kurios vėliau turėtų būti koreguojamos, atsižvelgiant, be kita ko, į laiko skirtumus, siekiant išvengti bet kokių iškraipymų tarp jurisdikciją turinčių subjektų. Be to, tam tikrų subjektų reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai ir įtrauktieji mokesčiai turėtų būti priskirti kitiems atitinkamiems TĮG subjektams, siekiant užtikrinti reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių apmokestinimo tvarkos neutralumą: tokiam pelnui arba nuostoliams galėtų būti taikomi įtrauktieji mokesčiai keliose jurisdikcijose dėl subjektų pobūdžio (pavyzdžiui, pereiginiai subjektai, hibridiniai subjektai arba nuolatinės buveinės) arba dėl specifinės pajamų apmokestinimo tvarkos (pavyzdžiui, dividendų mokėjimas arba kontroliuojamųjų užsienio bendrovių apmokestinimo tvarka). Kalbant apie įtrauktuosius mokesčius, ši direktyva turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į EBPO pateiktas tolesnes gaires, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti, kad būtų užtikrintas vienodas visų valstybių narių ir trečiųjų šalių jurisdikcijų įtrauktųjų mokesčių nustatymas; |
(12) |
TĮG efektyvųjį mokesčio tarifą kiekvienoje jurisdikcijoje, kurioje ji vykdo veiklą, arba didelės vietos subjektų grupės efektyvųjį mokesčio tarifą reikėtų lyginti su sutartu 15 % minimaliu mokesčio tarifu, siekiant nustatyti, ar TĮG arba didelė vietos subjektų grupė privalo mokėti papildinį mokestį ir todėl turėtų taikyti PĮT arba NAPT. 15 % minimalus mokesčio tarifas, dėl kurio susitarta EBPO ir G20 BEPS įtraukioje sistemoje, atspindi visame pasaulyje taikomų pelno mokesčio tarifų pusiausvyrą. Tais atvejais, kai TĮG efektyvusis mokesčio tarifas tampa mažesnis nei minimalus mokesčio tarifas tam tikroje jurisdikcijoje, papildinis mokestis turėtų būti taikomas TĮG subjektams, kurie privalo mokėti tą mokestį pagal PĮT ir NAPT, kad būtų laikomasi visuotinai sutarto 15 %minimalaus efektyviojo tarifo. Tais atvejais, kai didelės vietos subjektų grupės efektyvusis mokesčio tarifas tampa mažesnis už minimalų mokesčio tarifą, didelės vietos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas turėtų taikyti PĮT savo į grupę įeinantiems mažus mokesčius mokantiems subjektams, siekiant užtikrinti, kad tokia grupė privalėtų mokėti mokestį, kurio efektyvusis minimalus mokesčio tarifas būtų 15 %; |
(13) |
kad valstybės narės galėtų surinkti papildinio mokesčio pajamas iš jų teritorijoje esančių mažus mokesčius mokančių į grupę įeinančių subjektų, jos turėtų turėti galimybę pasirinkti taikyti reikalavimus atitinkančio vietos papildinio mokesčio sistemą. Pasirinkusios taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai, siekiant suteikti kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių jurisdikcijų mokesčių institucijoms bei TĮG pakankamai tikrumo, kiek tai susiję su reikalavimus atitinkančio vietos papildinio mokesčio taikymu į grupę įeinantiems mažus mokesčius mokantiems subjektams toje valstybėje narėje. Į TĮG įeinantys subjektai, esantys valstybėje narėje, kuri pasirinko savo nacionalinėje mokesčių sistemoje įgyvendinti tokią sistemą, turėtų mokėti tai valstybei narei papildinį mokestį. Tokia sistema turėtų būti užtikrinta, kad į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių minimalus efektyvusis apmokestinimas būtų apskaičiuojamas tokiu pat būdu, kaip apskaičiuojamas papildinis mokestis pagal šią direktyvą; |
(14) |
siekiant užtikrinti proporcingą požiūrį, šia direktyva reikėtų atsižvelgti į tam tikras konkrečias situacijas, kuriose BEPS rizika yra sumažinta. Todėl į šią direktyvą turėtų būti įtraukta neįtraukiamo pelno dėl veiklos pagrindo išimtis, pagrįsta su darbuotojais susijusiomis išlaidomis ir materialiojo turto verte tam tikroje jurisdikcijoje. Ta išimtis tam tikru mastu spręstų klausimus, susijusius su situacijomis, kai TĮG arba didelė vietos subjektų grupė vykdo ekonominę veiklą, kuriai reikia reikšmingai būti mažus mokesčius taikančioje jurisdikcijoje, nes tokiu atveju BEPS praktika tikriausiai nebūtų sėkminga. Taip pat reikėtų atsižvelgti į konkretų tarptautinės veiklos pradiniame etape esančių TĮG atvejį, siekiant neatgrasyti TĮG, apmokestinamų mažu tarifu savo nacionalinėje jurisdikcijoje, kurioje jie daugiausia vykdo veiklą, plėtoti tarpvalstybinę veiklą. Todėl penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu taisyklės neturėtų būti taikomos tokių TĮG mažai apmokestinamai vidaus veiklai, su sąlyga, kad TĮG neturėtų į grupę įeinančių subjektų daugiau nei šešiose jurisdikcijose. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas didelėms vietos subjektų grupėms, penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu tokių grupių veiklos pajamos taip pat neturėtų būti įtraukiamos; |
(15) |
be to, siekiant atsižvelgti į konkrečią padėtį valstybėse narėse, kuriose būstines turi labai mažai grupių ir kuriose į grupę įeinančių subjektų skaičius toks mažas, kad būtų neproporcinga nedelsiant reikalauti, kad tų valstybių narių mokesčių administratoriai taikytų PĮT ir NAPT, ir atsižvelgiant į bendro požiūrio į GloBE taisykles padėtį, būtų tinkama sudaryti galimnybes šioms valstybėms narėms pasirinkti ribotą laikotarpį netaikyti PĮT ir NAPT. Valstybės narės apie tokį pasirinkimą Komisijai turėtų pranešti ne vėliau kaip iki šios direktyvos perkėlimo termino pabaigos; |
(16) |
valstybės narės, kurios nusprendžia laikinai netaikyti PĮT ir NAPT taisyklių, turėtų perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę taip, kad būtų užtikrintas tinkamas pasaulinio minimalaus TĮG ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio sistemos veikimas Sąjungoje. Tai visų pirma susiję su tose valstybėse narėse esančių į grupes įeinančių vidaus subjektų pareiga informuoti kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių į grupes įeinančius subjektus, kad kitos valstybės narės ir trečiosios valstybės galėtų taikyti NAPT. Ta galimybe pasinaudojusių valstybių narių mokesčių administratoriams tenkanti administracinė našta turėtų būti kuo labiau apribota, kartu išlaikant veiksmingą šios direktyvos taikymą visoje Sąjungoje. Todėl tos valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti diskusijoje su Komisija, prašyti jos patarimo ir pagalbos, kad būtų susitarta dėl bendro praktinės šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę tvarkos supratimo; |
(17) |
dėl labai nepastovaus pobūdžio ir ilgo ekonominio ciklo laivybos sektoriui valstybėse narėse tradiciškai taikoma alternatyvi arba papildoma apmokestinimo tvarka. Siekiant nepakenkti tos politikos logikai ir leisti valstybėms narėms laivybos sektoriui toliau taikyti specialią apmokestinimo tvarką pagal tarptautinę praktiką ir valstybės pagalbos taisykles, pelnas iš laivybos turėtų būti neįtraukiamas į sistemą; |
(18) |
kad būtų pasiekta visuotinio minimalaus mokesčio reformos tikslų ir mokesčių administratoriams bei mokesčių mokėtojams tenkančios administracinės naštos pusiausvyra, šioje direktyvoje turėtų būti numatyta de minimis išimtis TĮG arba didelėms vietos subjektų grupėms, kurių vidutinės pajamos yra mažesnės nei 10 000 000 EUR, o vidutinis reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai jurisdikcijoje neviršija 1 000 000 EUR. Tokios TĮG arba didelės vietos subjektų grupės neturėtų mokėti papildinio mokesčio, net jei jų efektyvusis mokesčio tarifas yra mažesnis už tos jurisdikcijos minimalų mokesčio tarifą; |
(19) |
šios direktyvos taisyklių taikymas TĮG ir didelėms vietos subjektų grupėms, kurios patenka į jos taikymo sritį pirmą kartą, galėtų sukelti iškraipymus, atsirandančius dėl mokestinių savybių, įskaitant ankstesnių finansinių metų nuostolius, arba dėl laiko skirtumų, ir tokiems iškraipymams pašalinti gali reikėti pereinamojo laikotarpio taisyklių. Taip pat per dešimt metų turėtų būti laipsniškai mažinami darbo užmokesčio ir materialiojo turto dalims skirti tarifai, kad būtų galima sklandžiai pereiti prie naujosios mokesčių sistemos; |
(20) |
atsižvelgiant į tai, kad TĮG ir didelės vietos subjektų grupės tam tikrais finansiniais metais tam tikroje jurisdikcijoje turėtų mokėti minimalaus dydžio mokestį, papildiniu mokesčiu turėtų būti išimtinai siekiama užtikrinti, kad tokių grupių pelnas atitinkamais finansiniais metais būtų apmokestinamas taikant minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą. Dėl tos priežasties taisyklės dėl papildinio mokesčio neturėtų būti taikomos kaip tiesiogiai renkamas subjekto pelno mokestis, bet turėtų būti taikomos pelno perviršiui naudojant standartizuotą bazę bei konkrečią mokesčio apskaičiavimo metodiką, siekiant nustatyti mažai apmokestinamą pelną atitinkamose grupėse ir apmokestinti papildiniu mokesčiu, dėl kurio grupės efektyvusis mokesčio tarifas, taikomas tam pelnui, padidėtų iki sutarto minimalaus mokesčio dydžio. Tačiau PĮT ir NAPT, kaip papildinių mokesčių, struktūra neužkerta kelio jurisdikciją turinčiam subjektui taikyti tų taisyklių pagal jo vidaus teisėje nustatytą įmonių pelno mokesčio sistemą; |
(21) |
pagal tarptautiniu lygmeniu pasiektą politinį susitarimą paskirstytojo pelno mokesčio sistemos, į kurias atsižvelgta GloBE taisyklėse, turėtų būti iki 2021 m. liepos 1 d. (šią dieną padarytas pirmasis EBPO ir G20 BEPS įtraukios sistemos pareiškimas dėl dviejų ramsčių sprendimo ekonomikos skaitmeninimo keliamiems mokestiniams uždaviniams spręsti, kuriame sutarta dėl reikalavimus atitinkančių paskirstytojo pelno mokesčio sistemų specialios apmokestinimo tvarkos) imtinai galiojusios taisyklės. Dėl to neturėtų būti užkertamas kelias jurisdikcijos paskirstytojo pelno mokesčio sistemos pakeitimams, atitinkantiems esamą jos modelį; |
(22) |
kad sistema būtų taikoma veiksmingai, labai svarbu, kad procedūros būtų koordinuojamos grupės lygmeniu. Reikės įdiegti sistemą, užtikrinančią nekliudomą informacijos srautą TĮG viduje ir mokesčių administratoriams, kurių teritorijose yra į grupę įeinantys subjektai. Pagrindinė atsakomybė už papildinio mokesčio informacijos deklaracijos pateikimą turėtų tekti pačiam į grupę įeinančiam subjektui. Tačiau tokia atsakomybė neturėtų būti taikoma, jei TĮG paskyrė kitą subjektą pateikti papildinio mokesčio informacijos deklaraciją. Tai gali būti vietos subjektas arba kita jurisdikcija, sudariusi susitarimą su į grupę įeinančio subjekto valstybės narės kompetentinga institucija. Į grupę įeinančių subjektų vietos mokesčių administratoriai, remdamiesi papildinio mokesčio informacijos deklaracijoje pateikta informacija, turėtų galėti įvertinti į grupę įeinančio subjekto įsipareigojimo mokėti atitinkamai papildinį mokestį arba reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį teisingumą taikydami nacionalines procedūras, be kita ko, susijusias su nacionalinių mokesčių deklaracijų pateikimu. Tam naudingu pavyzdžių ir interpretacijų šaltiniu galės būti EBPO GloBE įgyvendinimo sistemoje parengtos tolesnės gairės, o valstybės narės turės galimybę pasirinkti tas gaires įgyvendinti nacionalinėje teisėje. Atsižvelgiant į šios direktyvos įgyvendinimu reikalaujamus mokestinių prievolių vykdymo koregavimus, grupėms, kurioms ši direktyva taikoma pirmą kartą, turėtų būti suteiktas 18 mėnesių laikotarpis informacijos teikimo reikalavimams įvykdyti; |
(23) |
atsižvelgiant į skaidrumo naudą mokesčių srityje, džiugina tai, kad mokesčių administratoriams visose dalyvaujančiose jurisdikcijose bus pateikiama daug informacijos. TĮG, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų būti įpareigotos teikti išsamią ir detalią informaciją apie savo pelną ir efektyvųjį mokesčio tarifą kiekvienoje jurisdikcijoje, kurioje jos turi į grupę įeinančių subjektų. Galima tikėtis, kad teikiant tokius išsamius duomenis padidės skaidrumas; |
(24) |
įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės kaip pavyzdžių ir interpretacijų šaltinį turėtų naudoti EBPO pavyzdines taisykles ir paaiškinimus bei pavyzdžius, pateiktus komentare „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“, dėl kurio susitarta EBPO ir G20 BEPS įtraukioje sistemoje, taip pat GloBE įgyvendinimo sistemą, įskaitant jos saugumo garanto taisykles, kad taikymo valstybėse narėse nuoseklumas būtų užtikrintas tiek, kiek visa tai atitinka šią direktyvą ir Sąjungos teisę. Tokios saugumo garanto taisyklės turėtų būti aktualios TĮG ir didelių vietos subjektų grupių atžvilgiu; |
(25) |
visuotinio minimalaus mokesčio reformos veiksmingumas ir teisingumas labai priklauso nuo jos įgyvendinimo visame pasaulyje. Siekiant užtikrinti tinkamą taisyklių pagal šią direktyvą įgyvendinimą, valstybės narės turėtų taikyti atitinkamas sankcijas, visų pirma tiems subjektams, kurie nevykdo pareigos teikti papildinio mokesčio mokesčių informacijos deklaraciją ir mokėti savo papildinio mokesčio dalį. Nustatydamos tas sankcijas, valstybės narės turėtų ypač atsižvelgti į būtinybę pašalinti riziką, kad TĮG nedeklaruos informacijos, kuri yra reikalinga tam, kad būtų galima taikyti NAPT. Tai rizikai pašalinti valstybės narės turėtų nustatyti atgrasomąsias sankcijas; |
(26) |
taip pat bus itin svarbu, kad visi pagrindiniai Sąjungos prekybos partneriai taikytų reikalavimus atitinkančią PĮT arba lygiavertes minimalaus apmokestinimo taisykles. Kalbant apie tai, ar prie visuotinio susitarimo prisijungusios trečiosios valstybės jurisdikcijos įgyvendinta PĮT yra reikalavimus atitinkanti PĮT, kaip tai suprantama visuotiniame susitarime, tikslinga remtis EBPO lygmeniu įgyvendintinu vertinimu. Be to, siekiant užtikrinti visuotinio minimalaus mokesčio taisyklių teisinį tikrumą ir veiksmingumą, svarbu toliau apibrėžti sąlygas, kuriomis trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kuri neperkels visuotinio susitarimo taisyklių į nacionalinę teisę, įgyvendintos taisyklės gali būti laikomos lygiavertėmis reikalavimus atitinkančiai PĮT. Lygiavertiškumo vertinimo tikslas iš esmės yra išaiškinti ir apibrėžti, kaip valstybės narės taiko šią direktyvą, visų pirma kiek tai susiję su NAPT taikymu. Tuo tikslu šioje direktyvoje turėtų būti numatyta, kad Komisija, atsižvelgdama į EBPO vertinimą, parengtų lygiavertiškumo kriterijų įvertinimą, grindžiamą tam tikrais konkrečiais parametrais. Trečiųjų šalių jurisdikcijų, taikančių teisines sistemas, kurios laikomos lygiavertėmis reikalavimus atitinkančiai PĮT, nustatymas tiesiogiai priklausys nuo šioje direktyvoje nustatytų objektyvių kriterijų ir tai atliekant turėtų būti griežtai laikomasi EBPO vertinimo. Todėl tokiu konkrečiu atveju tikslinga numatyti deleguotąjį aktą. Visų pirma deleguotojo akto naudojimas tokiu konkrečiu atveju neturėtų būti laikomas precedentu kitoms teisėkūros priemonėms, priimtoms pagal specialią teisėkūros procedūrą, atsižvelgiant į mokesčių klausimams tinkamą sprendimų priėmimo procesą; |
(27) |
itin svarbu užtikrinti nuoseklų šioje direktyvoje numatytą taisyklių taikymą bet kurios trečiosios valstybės jurisdikcijos, kuri neperkelia visuotinio susitarimo taisyklių ir kurios vidaus taisyklės nelaikomos lygiavertėmis reikalavimus atitinkančiai PĮT, atžvilgiu. Tomis aplinkybėmis reikia parengti bendrą metodiką, pagal kurią tarptautinių subjektų grupės, kuriai būtų taikomas papildinis mokestis pagal šios direktyvos taisykles, subjektams būtų paskirstomos sumos, kurios pagal visuotinio susitarimo taisykles būtų laikomos įtrauktaisiais mokesčiais. Tuo tikslu, paskirstydamos tokius įtrauktuosius mokesčius, valstybės narės turėtų remtis EBPO GloBE įgyvendinimo sistemos gairėmis ir jas taikyti; |
(28) |
siekiant papildyti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, Komisijai atlikus vertinimą, siekiama nustatyti jurisdikciją turinčius subjektus, turinčius nacionalinę teisinę sistemą, kuri gali būti laikoma lygiaverte reikalavimus atitinkančiai PĮT. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais; |
(29) |
ši direktyva įsigalioja 2022 m., o perkėlimo į nacionalinę teisę terminas valstybėms narėms yra ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., todėl Sąjunga veiks laikydamasi tvarkaraščio, nustatyto EBPO ir G20 BEPS įtraukios sistemos pareiškime dėl dviejų ramsčių sprendimo ekonomikos skaitmeninimo keliamiems mokestiniams uždaviniams spręsti, dėl kurio susitarta EBPO ir G20 BEPS įtraukioje sistemoje 2021 m. spalio 8 d. (toliau – 2021 m. spalio mėn. EBPO BEPS įtraukios sistemos pareiškimas), pagal kurį antrasis ramstis į teisės aktus turi būti perkeltas 2022 m., kad įsigaliotų 2023 m., o NAPT įsigalios 2024 m.; |
(30) |
šios direktyvos NAPT taikymo taisyklės turėtų būti taikomos nuo 2024 m., kad trečiųjų valstybių jurisdikcijoms būtų sudaryta galimybė taikyti PĮT pirmajame GloBE pavyzdinių taisyklių įgyvendinimo etape; |
(31) |
2021 m. spalio mėn. EBPO ir G20 BEPS įtraukios sistemos pareiškime numatomas dviejų ramsčių sprendimas. Priede nustatytame Išsamiame įgyvendinimo plane nustatyti kiekvieno ramsčio įgyvendinimo terminai. Kadangi šia direktyva siekiama įgyvendinti antrąjį ramstį, o darbas prie pirmojo ramsčio dar nėra užbaigtas, reikia užtikrinti, kad pirmasis ramstis irgi būtų įgyvendintas. Tuo tikslu direktyvoje numatyta nuostata, įpareigojanti Komisiją parengti ataskaitą, kurioje įvertinama EBPO ir G20 BEPS įtraukioje sistemoje padaryta pažanga. Pripažįstama, kad Komisija gali, jei ji laiko tai tikslinga, pateikti valstybėms narėms svarstyti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto mokesčių uždaviniams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos, spręsti. |
(32) |
iki kiekvieno pusmečio pabaigos, pradedant nuo 2022 m. liepos 1 d., Taryba turėtų įvertinti 2021 m. spalio mėn. EBPO ir G20 BEPS įtraukios sistemos pareiškimo pirmojo ramsčio įgyvendinimo padėtį; |
(33) |
kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. remiantis EBPO pavyzdinėse taisyklėse nustatytu bendru požiūriu sukurti bendrą visuotinio minimalaus apmokestinimo lygio Sąjungoje sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, kadangi valstybių narių savarankiški veiksmai keltų dar didesnį pavojų, kad vidaus rinka bus suskaidyta, ir kadangi labai svarbu priimti sprendimus, kurie veiktų visoje vidaus rinkoje, o dėl visuotinio minimalaus mokesčio reformos masto šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(34) |
vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (6) 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2022 m. vasario 10 d. Asmens duomenų tvarkymui, atliekamam įgyvendinant šią direktyvą, taikoma teisė į asmens duomenų apsaugą pagal ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį, taip pat pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 2016/679 (7), |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šia direktyva nustatomos bendros minimalaus efektyviojo tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo priemonės, kurias sudaro:
a) |
pajamų įtraukimo taisyklė (PĮT), pagal kurią tarptautinei įmonių grupei patronuojantysis subjektas arba didelė vietos subjektų grupė apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną papildinio mokesčio dalį, susijusią su mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, ir |
b) |
nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė (NAPT), pagal kurią į tarptautinę įmonių grupę įeinantis subjektas patiria papildomų mokesčių grynaisiais pinigais išlaidų, kurios lygios papildinio mokesčio daliai, kuri pagal PĮT nebuvo taikoma mažus mokesčius mokantiems į grupę įeinantiems subjektams. |
2. Valstybės narės gali pasirinkti taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, pagal kurį papildinis mokestis apskaičiuojamas ir mokamas už perviršinį pelną, kuris priklauso visiems jų jurisdikcijoje esantiems mažus mokesčius mokantiems į grupę įeinantiems subjektams, pagal šią direktyvą.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma valstybėje narėje esantiems į grupę įeinantiems subjektams, kurie yra nariai tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės, kurios metinės pajamos, įskaitant 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų pajamas, jos pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ne mažiau kaip dvejus iš ketverių finansinių metų, einančių iš karto prieš patikrintus finansinius metus, yra 750 000 000 EUR arba didesnės.
2. Jei vieni ar daugiau iš 1 dalyje nurodytų ketverių finansinių metų yra ilgesni ar trumpesni nei 12 mėnesių, toje dalyje nurodyta kiekvienų iš tų finansinių metų pajamų riba proporcingai koreguojama.
3. Ši direktyva netaikoma šiems subjektams (toliau – neįtrauktieji subjektai):
a) |
vyriausybės subjektams, tarptautinėms organizacijoms, ne pelno organizacijoms, pensijų fondams, investiciniams fondams, kurie yra pagrindiniai patronuojantieji subjektai, arba nekilnojamojo turto investavimo subjektams, kurie yra pagrindiniai patronuojantieji subjektai; |
b) |
subjektams, kurių ne mažiau kaip 95 % vertės priklauso vienam ar daugiau a punkte nurodytų subjektų tiesiogiai arba per vieną ar kelis neįtrauktuosius subjektus, išskyrus pensijų paslaugas teikiančius subjektus, ir kurie:
|
c) |
subjektams, kurių ne mažiau kaip 85 % vertės priklauso vienam ar daugiau a punkte nurodytų subjektų tiesiogiai arba per vieną ar kelis neįtrauktuosius subjektus, išskyrus pensijų paslaugas teikiančius subjektus, su sąlyga, kad iš esmės visos jų pajamos yra gautos iš dividendų arba nuosavo kapitalo vertės padidėjimo pajamų ar nuostolių, kurie nėra įtraukiami apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolį pagal 16 straipsnio 2 dalies b ir c punktus. |
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas gali pasirinkti pagal 45 straipsnio 1 dalį nelaikyti tos pastraipos b ir c punktuose nurodyto subjekto neįtrauktuoju subjektu.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
subjektas – juridinė struktūra, rengianti atskiras finansines ataskaitas, arba juridinis asmuo; |
2) |
į grupę įeinantis subjektas:
|
3) |
grupė:
|
4) |
tarptautinė įmonių grupė – grupė, kuriai priklauso bent vienas subjektas arba nuolatinė buveinė, kurie nėra pagrindinio patronuojančiojo subjekto jurisdikcijoje; |
5) |
didelė vietos subjektų grupė – grupė, į kurią įeinantys visi subjektai yra toje pačioje valstybėje narėje; |
6) |
konsoliduotosios finansinės ataskaitos:
|
7) |
finansiniai metai – ataskaitinis laikotarpis, kurio konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengia tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, arba kalendoriniai metai, jei pagrindinis patronuojantysis subjektas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų nerengia; |
8) |
duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas – subjektas, teikiantis papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pagal 44 straipsnį; |
9) |
vyriausybės subjektas – subjektas, atitinkantis visus šiuos kriterijus:
|
10) |
tarptautinė organizacija – tai bet kuri tarpvyriausybinė organizacija, įskaitant viršvalstybines organizacijas, arba jai visiškai priklausanti agentūra arba priemonė, atitinkanti visus šiuos kriterijus:
|
11) |
ne pelno organizacija – subjektas, atitinkantis visus šiuos kriterijus:
|
12) |
pereiginis subjektas – subjektas, tiek, kiek mokesčių tikslais jis yra skaidrus vertinant jo pajamas, išlaidas, pelną arba nuostolius jurisdikcijoje, kurioje jis buvo įsteigtas, išskyrus atvejus, kai jis yra rezidentas mokesčių tikslais ir jo pajamoms arba pelnui kitoje jurisdikcijoje taikomas įtrauktasis mokestis. Laikoma, kad pereiginis subjektas yra:
Šioje apibrėžtyje mokesčių tikslais skaidrus subjektas – subjektas, kurio pajamos, išlaidos, pelnas arba nuostoliai pagal jurisdikciją turinčio subjekto teisės aktus traktuojami taip, tarsi juos būtų tiesiogiai gavęs arba patyręs to subjekto tiesioginis savininkas proporcingai jam priklausančiai to subjekto daliai. Laikoma, kad subjekto arba nuolatinės buveinės, kuri yra į grupę įeinantis subjektas, nuosavybės dalis valdoma per mokesčių tikslais skaidrią struktūrą, jei ta nuosavybės dalis netiesiogiai valdoma per mokesčių tikslais skaidrių subjektų grandinę. Į grupę įeinantis subjektas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais ir kuriam nėra taikomas įtrauktasis mokestis arba reikalavimus atitinkantis vietos papildinis mokestis pagal jo valdymo vietą, įsteigimo vietą arba remiantis panašiais kriterijais, laikomas pereiginiu subjektu ir mokesčių tikslais skaidriu subjektu, vertinant jo pajamas, išlaidas, pelną arba nuostolius, jei:
|
13) |
nuolatinė buveinė:
|
14) |
pagrindinis patronuojantysis subjektas:
|
15) |
minimalus mokesčio tarifas – penkiolika procentų (15 %); |
16) |
papildinis mokestis – papildomas mokestis, apskaičiuotas jurisdikciją turinčiam subjektui arba į grupę įeinančiam subjektui pagal 27 straipsnį; |
17) |
kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka – mokesčių taisyklių rinkinys, išskyrus reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, pagal kurį tiesioginiam arba netiesioginiam užsienio subjekto akcininkui arba nuolatinės buveinės pagrindiniam subjektui taikomas mokestis už jam tenkančią to užsienio į grupę įeinančio subjekto gautų pajamų dalį arba visas gautas pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar tos pajamos akcininkui paskirstomos; |
18) |
reikalavimus atitinkanti pajamų įtraukimo taisyklė – taisyklių rinkinys, įgyvendintas jurisdikciją turinčio subjekto vidaus teisėje su sąlyga, kad tokioje jurisdikcijoje nenumatoma jokia su šiomis taisyklėmis susijusi nauda, ir:
|
19) |
mažus mokesčius mokantis į grupę įeinantis subjektas:
|
20) |
tarpinis patronuojantysis subjektas – į grupę įeinantis subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso kito į tą pačią tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinančio subjekto nuosavybės dalis ir kuris nėra laikomas pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, iš dalies kitam subjektui priklausančiu patronuojančiuoju subjektu, nuolatine buveine arba investavimo subjektu; |
21) |
kontrolinis akcijų paketas – subjekto nuosavybės dalis, kurios turėtojas privalo arba būtų privalėjęs turtą, įsipareigojimus, pajamas, išlaidas ir pinigų srautus konsoliduoti pagal eilutes remiantis priimtinu finansinės apskaitos standartu; laikoma, kad pagrindinis subjektas turi savo nuolatinių buveinių kontrolinius akcijų paketus; |
22) |
iš dalies kitam subjektui priklausantis patronuojantysis subjektas – į grupę įeinantis subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso kito į tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinančio subjekto nuosavybės dalis ir kurio daugiau kaip 20 % nuosavybės dalies, suteikiančios teisę į pelną, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso vienam ar keliems asmenims, kurie nėra į tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantys subjektai, ir kuris nelaikomas pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, nuolatine buveine arba investavimo subjektu; |
23) |
nuosavybės dalis – nuosavybės dalis, suteikianti teisių į subjekto arba nuolatinės buveinės pelną, kapitalą ar rezervus; |
24) |
patronuojantysis subjektas – pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuris nėra neįtrauktasis subjektas, tarpinis patronuojantysis subjektas arba iš dalies kitam subjektui priklausantis patronuojantysis subjektas; |
25) |
priimtinas finansinės apskaitos standartas – tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (IFRS arba Sąjungai vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 (8) priimti IFRS) ir Australijos, Brazilijos, Kanados, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių narių, Honkongo (Kinija), Japonijos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos Respublikos, Korėjos Respublikos, Rusijos, Singapūro, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrieji apskaitos principai; |
26) |
Patvirtintas finansinės apskaitos standartas – subjekto atžvilgiu bendrai priimtinų apskaitos principų, kuriuos leidžia taikyti kompetentinga apskaitos įstaiga jurisdikcijoje, kurioje yra to subjekto buvimo vieta, rinkinys. Šioje apibrėžtyje, įgaliotoji apskaitos įstaiga – įstaiga, jurisdikcijoje turinti teisinius įgaliojimus parengti, nustatyti arba priimti apskaitos standartus finansinės atskaitomybės tikslais. |
27) |
Reikšmingas konkurencijos iškraipymas, susijęs su konkretaus principo ar procedūros taikymu pagal bendrai priimtinų apskaitos principų rinkinį, yra taikymas, dėl kurio finansiniais metais atsiranda didesnis kaip 75 000 000 EUR pajamų arba išlaidų suminis skirtumas, palyginti su suma, kuri būtų nustatyta taikant atitinkamą principą ar procedūrą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (IFRS arba Sąjungai vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 priimti IFRS). |
28) |
reikalavimus atitinkantis vietos papildinis mokestis – papildinis mokestis, įgyvendintas jurisdikciją turinčio subjekto vidaus teisėje, su sąlyga, kad tokioje jurisdikcijoje nenumatoma jokia su tomis taisyklėmis susijusi nauda, ir:
|
29) |
materialiojo turto grynoji balansinė vertė – materialiojo turto pradinės ir galutinės vertės vidurkis, apskaičiuotas atsižvelgus į sukauptą nusidėvėjimą, išeikvojimą ir vertės sumažėjimą, kaip nurodyta finansinėse ataskaitose; |
30) |
investavimo subjektas:
|
31) |
investicinis fondas – subjektas arba struktūra, tenkinantys visas šias sąlygas:
|
32) |
nekilnojamojo turto investavimo subjektas – plačiai paskirstyto kapitalo subjektas, kuriam arba kurio nuosavybės dalies turėtojams daugiausia priklauso nekilnojamasis turtas ir kuriam arba kurio nuosavybės dalies turėtojams taikomas vienas apmokestinimo lygis, kurio taikymas atidedamas ne ilgiau kaip vieniems metams; |
33) |
pensijų fondas:
|
34) |
pensijų paslaugas teikiantis subjektas – subjektas, įsteigtas ir veikiantis išimtinai arba beveik išimtinai tam, kad investuotų lėšas 33 punkto a papunktyje nurodytų subjektų naudai arba vykdytų veiklą, kuria papildoma 33 punkto a papunktyje nurodyta reguliuojama veikla, su sąlyga, kad pensijų paslaugas teikiantis subjektas priklauso tai pačiai grupei, kaip ir tą reguliuojamą veiklą vykdantys subjektai; |
35) |
mažų mokesčių jurisdikcija – (kiek tai susiję su tarptautine įmonių grupe arba didele vietos subjektų grupe tam tikrais finansiniais metais) valstybės narės arba trečiosios valstybės jurisdikcija, kurioje tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė gauna reikalavimus atitinkančio pelno ir jai taikomas efektyvusis mokesčio tarifas yra mažesnis už minimalų mokesčio tarifą; |
36) |
reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai – į grupę įeinančio subjekto finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai, pakoreguoti pagal III, VI ir VII skyriuose nustatytas taisykles; |
37) |
reikalavimų neatitinkantis grąžintinas įskaitomasis mokestis – mokestis, išskyrus reikalavimus atitinkantį įskaitomąjį mokestį, kurį turi mokėti arba sumokėjo į grupę įeinantis subjektas ir kuris yra:
Šioje apibrėžtyje reikalavimus atitinkantis įskaitomasis mokestis – įtrauktasis mokestis, kurį turi mokėti arba sumokėjo į grupę įeinantis subjektas, įskaitant nuolatinę buveinę, ir kuris yra grąžintinas arba kredituotinas dividendų, kuriuos paskirsto į grupę įeinantis subjektas (arba, jei įskaitomąjį mokestį turi mokėti arba sumokėjo nuolatinė buveinė, dividendų, kuriuos paskirsto pagrindinis subjektas), tikrajam savininkui, jeigu grąžinamoji išmoka išmokama arba suma kredituojama:
|
38) |
reikalavimus atitinkantis grąžintinas mokesčių kreditas:
Reikalavimus atitinkantis grąžintinas mokesčių kreditas neapima jokios mokesčio sumos, kredituotinos arba grąžintinos pagal reikalavimus atitinkantį įskaitomąjį mokestį arba reikalavimų neatitinkantį grąžintiną įskaitomąjį mokestį; |
39) |
reikalavimų neatitinkantis grąžintinas mokesčių kreditas – mokesčių kreditas, kuris nėra reikalavimus atitinkantis grąžintinas mokesčių kreditas, tačiau yra gražintinas visas arba yra grąžintina jo dalis; |
40) |
pagrindinis subjektas – subjektas, kuris savo finansinėse ataskaitose užregistruoja į nuolatinės buveinės finansinę apskaitą įtrauktą grynąjį pelną arba nuostolius; |
41) |
į grupę įeinantis subjektas savininkas – į grupę įeinantis subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuosavybės dalis kitame į tą pačią tarptautinę įmonių grupę arba didelę vidaus subjektų grupę įeinančiame subjekte; |
42) |
reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema – įmonių pelno mokesčio sistema:
|
43) |
reikalavimus atitinkanti NAPT – taisyklių rinkinys, kuris įgyvendinamas jurisdikciją turinčio subjekto vidaus teisėje su sąlyga, kad tokioje jurisdikcijoje nenumatoma jokia su tomis taisyklėmis susijusi nauda, ir:
|
44) |
paskirtasis duomenis teikiantis subjektas – į grupę įeinantis subjektas, išskyrus pagrindinį patronuojantįjį subjektą, kurį tarptautinės įmonių grupė arba didelė vidaus subjektų grupė paskyrė tarptautinės įmonių grupės arba didelės vidaus subjektų grupės vardu vykdyti 44 straipsnyje nustatytas duomenų teikimo prievoles. |
4 straipsnis
Į grupę įeinančio subjekto buvimo vieta
1. Šios direktyvos tikslais į grupę įeinančio subjekto, kuris nėra pereiginis subjektas, buvimo vieta yra jurisdikcijoje, kurioje jis laikomas rezidentu mokesčių tikslais, remiantis jo valdymo vieta, jo įkūrimo vieta ar panašiais kriterijais.
Jeigu subjekto, kuris nėra pereiginis subjektas, buvimo vietos neįmanoma nustatyti remiantis pirmąja pastraipa, laikoma, kad jo buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje jis buvo įkurtas.
2. Pereiginis subjektas laikomas nepriskiriamu jokiai valstybei, išskyrus atvejus, kai jis yra tarptautinės įmonių grupės arba didelės vidaus subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas arba jis privalo taikyti PĮT pagal 5, 6, 7 ir 8 straipsnius; tokiu atveju laikoma, kad pereiginio subjekto buvimo vieta yra jurisdikcijoje, kurioje jis buvo įkurtas.
3. Nustatoma, kad 3 straipsnio 13 punkto a papunktyje apibrėžtos nuolatinės buveinės buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje ji laikoma nuolatine buveine ir apmokestinama pagal taikytiną mokesčių sutartį.
Nustatoma, kad 3 straipsnio 13 punkto b papunktyje apibrėžtos nuolatinės buveinės buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje ji apmokestinama grynąja verte atsižvelgiant į jos vykdomą veiklą.
Nustatoma, kad 3 straipsnio 13 punkto c papunktyje apibrėžtos nuolatinės buveinės buvimo vieta yra jurisdikcijoje, kurioje ji yra.
3 straipsnio 13 punkto d papunktyje apibrėžta nuolatinė buveinė laikoma nepriskirtina jokiai valstybei.
4. Jeigu į grupę įeinantis subjektas yra dviejose jurisdikcijose, o tos jurisdikcijos yra sudariusios jam taikytiną mokesčių sutartį laikoma, kad į grupę įeinančio subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje pagal tą mokesčių sutartį jis laikomas rezidentu mokesčių tikslais.
Kai pagal taikytiną mokesčių sutartį reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pasiektų abipusį susitarimą dėl vietos, kuri būtų laikoma į grupę įeinančio subjekto rezidavimo vieta mokesčių tikslais, o susitarimas nėra pasiektas, taikoma 5 dalis.
Kai pagal taikytiną mokesčių sutartį nenumatoma dvigubo apmokestinimo išvengimo lengvatų, nes į grupę įeinantis subjektas yra abiejų sutarties šalių rezidentas mokesčių tikslais, taikoma 5 dalis.
5. Kai į grupę įeinantis subjektas yra dviejose jurisdikcijose, ir tos jurisdikcijos nėra sudariusios taikytinos mokesčių sutarties, laikoma, kad į grupę įeinančio subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje finansiniais metais taikomų įtrauktųjų mokesčių suma yra didesnė.
Apskaičiuojant pirmoje pastraipoje nurodytų įtrauktųjų mokesčių sumą, į mokesčio sumą, sumokėtą pagal kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarką, neatsižvelgiama.
Jei abiejose jurisdikcijose mokėtinų įtrauktųjų mokesčių suma yra vienoda arba lygi nuliui, laikoma, kad į grupę įeinančio subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje jam tenka didesnė neįtraukiamų pajamų dėl veiklos pagrindo suma, apskaičiuota subjektui pagal 28 straipsnį.
Jei neįtraukiamų pajamų dėl veiklos pagrindo sumos abiejose jurisdikcijose yra tokios pačios arba lygios nuliui, laikoma, kad į grupę įeinantis subjektas nepriskirtinas jokiai valstybei, išskyrus atvejus, kai jis yra pagrindinis patronuojantysis subjektas; tokiu atveju laikoma, kad jo buvimo vieta yra jurisdikcijoje, kurioje jis buvo įkurtas.
6. Kai pagal 4 ir 5 dalis nustatoma, kad patronuojantysis subjektas yra jurisdikcijoje, kurioje jam netaikoma reikalavimus atitinkanti PĮT, laikoma, kad jam taikoma kitos jurisdikcijos reikalavimus atitinkanti PĮT, išskyrus atvejus, kai pagal taikytiną mokesčių sutartį tokią taisyklę taikyti draudžiama.
7. Jeigu į grupę įeinantis subjektas per finansinius metus pakeičia savo buvimo vietą, laikoma, kad jo buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje jis buvo laikomas turinčiu buvimo vietą pagal šį straipsnį tų finansinių metų pradžioje.
II SKYRIUS
PĮT IR NAPT
5 straipsnis
Pagrindinis patronuojantysis subjektas Sąjungoje
1. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, kuris yra į grupę įeinantis subjektas, esantis valstybėje narėje, už finansinius metus būtų taikomas papildinis mokestis (toliau – papildinis mokestis pagal PĮT), susijęs su jo mažai apmokestinamais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais kitoje jurisdikcijoje arba nepriskiriamais jokiai valstybei.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai į grupę įeinantis subjektas, kuris yra tarptautinės įmonių grupės arba didelės vidaus subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, yra valstybėje narėje, kuri yra mažų mokesčių jurisdikcija, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su juo pačiu ir visais mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje pačioje valstybėje narėje.
6 straipsnis
Tarpinis patronuojantysis subjektas Sąjungoje
1. Valstybės narės užtikrina, kad tarpiniam patronuojančiajam subjektui, kuris yra valstybėje narėje ir priklauso trečiosios valstybės jurisdikcijoje esančiam pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, už finansinius metus būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su jo mažai apmokestinamais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais kitoje jurisdikcijoje arba nepriskiriamais jokiai valstybei.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai tarpinis patronuojantysis subjektas yra valstybėje narėje, kuri yra mažų mokesčių jurisdikcija, ir priklauso trečiosios valstybės jurisdikcijoje esančiam pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su juo pačiu ir jo mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje pačioje valstybėje narėje.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jei:
a) |
pagrindiniam patronuojančiajam subjektui už tuos finansinius metus taikoma reikalavimus atitinkanti PĮT, arba |
b) |
kitas tarpinis patronuojantysis subjektas yra jurisdikcijoje, kurioje jam už tuos finansinius metus taikoma reikalavimus atitinkanti PĮT, ir jam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso tarpinių patronuojančiųjų subjektų kontrolinis akcijų paketas. |
7 straipsnis
Sąjungoje esantis ir neįtrauktojo pagrindinio patronuojančiojo subjekto valdomas tarpinis patronuojantysis subjektas
1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai valstybėje narėje esantį tarpinį patronuojantįjį subjektą valdo pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuris yra neįtrauktasis subjektas, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su jo mažai apmokestinamais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais kitoje jurisdikcijoje arba nepriskiriamais jokiai valstybei.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai valstybėje narėje, kuri yra mažų mokesčių jurisdikcija, esantį tarpinį patronuojantįjį subjektą valdo pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuris yra neįtrauktasis subjektas, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su juo pačiu ir jo mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje pačioje valstybėje narėje.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos tais atvejais, kai kitas tarpinis patronuojantysis subjektas yra jurisdikcijoje, kurioje jam už tuos finansinius metus taikoma reikalavimus atitinkanti PĮT, ir jam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso 1 ir 2 dalyse nurodyto tarpinio patronuojančiojo subjekto kontrolinis akcijų paketas.
8 straipsnis
Iš dalies kitam subjektui priklausantis patronuojantysis subjektas Sąjungoje
1. Valstybės narės užtikrina, kad iš dalies kitam subjektui priklausančiam patronuojančiajam subjektui, kuris yra valstybėje narėje, už finansinius metus būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su jo mažai apmokestinamais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais kitoje jurisdikcijoje arba nepriskiriamais jokiai valstybei.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai iš dalies kitam subjektui priklausantis patronuojantysis subjektas yra valstybėje narėje, kuri yra mažų mokesčių jurisdikcija, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su juo pačiu ir jo mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje pačioje valstybėje narėje.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jei iš dalies kitam subjektui priklausančio patronuojančiojo subjekto nuosavybės dalys tiesiogiai ar netiesiogiai visos arba iš dalies priklauso kitam patronuojančiajam subjektui, kuris iš dalies priklauso kitam subjektui, ir jam už tuos finansinius metus taikoma reikalavimus atitinkanti PĮT.
9 straipsnis
Papildinio mokesčio priskyrimas pagal PĮT
1. Pagal 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį patronuojančiojo subjekto mokėtinas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su mažus mokesčius mokančiu į grupę įeinančiu subjektu, yra lygus pagal 27 straipsnį apskaičiuotam mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildiniam mokesčiui, padaugintam iš tais finansiniais metais patronuojančiajam subjektui priskirtinos tokio papildinio mokesčio dalies.
2. Patronuojančiajam subjektui priskirtina papildinio mokesčio dalis, susijusi su mažus mokesčius mokančiu į grupę įeinančiu subjektu, yra mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkančio pelno dalis, kuri yra patronuojančiojo subjekto nuosavybės dalis. Ta dalis yra lygi mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkančio pelno sumai tais finansiniais metais, atėmus tokių pajamų sumą, priskirtiną nuosavybės dalims, priklausančioms kitiems savininkams, ir padalinus iš mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkančio pelno sumos tais finansiniais metais.
Reikalavimus atitinkančio pelno suma, priskirtina mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto nuosavybės dalims, priklausančioms kitiems savininkams, turi būti suma, kuri būtų buvusi laikoma priskirtina tokiems savininkams pagal pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose naudojamo priimtino finansinės apskaitos standarto principus, jei mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto grynosios pajamos būtų lygios jo reikalavimus atitinkančiu pelnu, ir
a) |
patronuojantysis subjektas yra parengęs konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal apskaitos standartą (hipotetines konsoliduotąsias finansines ataskaitas); |
b) |
patronuojančiajam subjektui priklausė mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto kontrolinis akcijų paketas, todėl visas mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto pajamos ir išlaidos buvo konsoliduoti pagal eilutes su patronuojančiojo subjekto pajamomis ir išlaidomis hipotetinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose; |
c) |
visos mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas buvo priskirtinos sandoriams su asmenimis, kurie nėra grupės subjektai, ir |
d) |
visos nuosavybės dalys, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai nepriklausė patronuojančiajam subjektui, priklausė asmenims, kurie nėra grupės subjektai. |
3. Be sumos, pagal šio straipsnio 1 dalį priskirtinos patronuojančiajam subjektui, į papildinį mokestį pagal PĮT, kurį patronuojantysis subjektas turi sumokėti pagal 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį už finansinius metus, pagal 27 straipsnį įtraukiama:
a) |
visa papildinio mokesčio suma, apskaičiuota tam patronuojančiajam subjektui, ir |
b) |
papildinio mokesčio suma, apskaičiuota toje pačioje valstybėje narėje esantiems jo mažai apmokestinamiems į grupę įeinantiems subjektams, padauginta iš tais finansiniais metais patronuojančiajam subjektui priskirtinos tokio papildinio mokesčio dalies. |
10 straipsnis
PĮT kompensavimo mechanizmas
Kai valstybėje narėje esantis patronuojantysis subjektas turi mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto nuosavybės dalį netiesiogiai per tarpinį patronuojantįjį subjektą arba iš dalies kitam subjektui priklausantį patronuojantįjį subjektą, kuriam tais finansiniais metais taikoma reikalavimus atitinkanti PĮT, pagal 5–8 straipsnius mokėtinas papildinis mokestis sumažinamas suma, lygia pirmiau minėtai patronuojančiojo subjekto priskirtinai papildinio mokesčio daliai, kurią turi sumokėti tarpinis patronuojantysis subjektas arba iš dalies kitam subjektui priklausantis patronuojantysis subjektas.
11 straipsnis
Pasirinkimas taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį
1. Valstybės narės gali pasirinkti taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį.
Jeigu valstybė narė, kurioje yra į tarptautinę įmonių grupę arba į didelę vidaus subjektų grupę įeinantys subjektai, pasirenka taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, visi į tarptautinę įmonių grupę arba į didelę vidaus subjektų grupę įeinantys subjektai, kurie toje valstybėje narėje moka mažus mokesčius, tais finansiniais metais apmokestinami tuo vietos papildiniu mokesčiu.
Taikant reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, į grupę įeinančių mažus mokesčius mokančių subjektų vidaus pelno perviršis gali būti apskaičiuojamas remiantis priimtinu finansinės apskaitos standartu arba patvirtintu finansinės apskaitos standartu, kurį taikyti leido įgaliotoji apskaitos įstaiga, pakoreguotu siekiant užkirsti kelią reikšmingiems konkurencijos iškraipymams, o ne finansinės apskaitos standartu, naudojamu konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms rengti.
2. Jeigu tarptautinės įmonių grupės arba didelės vidaus subjektų grupės patronuojantysis subjektas yra valstybėje narėje, o jam tiesiogiai arba netiesiogiai priklausantys į grupę įeinantys subjektai, esantys toje valstybėje narėje arba kitoje jurisdikcijoje, apmokestinami tose jurisdikcijose tais finansiniais metais taikomu reikalavimus atitinkančiu vietos papildiniu mokesčiu, bet kokio pagal 27 straipsnį apskaičiuoto papildinio mokesčio suma, kurią patronuojantysis subjektas turi sumokėti pagal 5–8 straipsnius, sumažinama ne daugiau kaip iki nulio jo paties arba tų į grupę įeinančių subjektų mokėtino reikalavimus atitinkančio vidaus papildinio mokesčio suma.
Nepaisant pirmos pastraipos, jei reikalavimus atitinkantis vidaus papildinis mokestis už finansinius metus yra apskaičiuotas pagal pagrindiniam patronuojančiajam subjektui priimtiną finansinės apskaitos standartą arba pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (IFRS arba Sąjungos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 priimtus IFRS), papildinis mokestis už tuos finansinius metus pagal 27 straipsnį toje valstybėje narėje esantiems ir į tą tarptautinę įmonių grupę arba didelę vidaus subjektų grupę įeinantiems subjektams neskaičiuojamas. Ši pastraipa neturi poveikio dar vieno papildinio mokesčio skaičiavimui pagal 29 straipsnį tuo atveju, kai valstybė narė netaiko reikalavimus atitinkančio vidaus papildinio mokesčio, kad surinktų papildomą papildinį mokestį pagal 29 straipsnį.
3. Jei reikalavimus atitinkančio vietos papildinio mokesčio suma už finansinius metus nėra sumokama per ketverius finansinius metus, einančius po finansinių metų, kuriais ji buvo mokėtina, nesumokėta vietos papildinio mokesčio suma pridedama prie jurisdikcijos papildinio mokesčio, apskaičiuoto pagal 27 straipsnio 3 dalį, ir nebeturi būti renkama valstybės narės, kuri padarė pasirinkimą pagal šio straipsnio 1 dalį.
4. Valstybės narės, pasirinkusios taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, praneša Komisijai apie tą pasirinkimą per keturis mėnesius nuo jų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais nustatomas reikalavimus atitinkantis vietos papildinis mokestis, priėmimo. Toks pasirinkimas galioja ir negali būti atšauktas trejus metus. Kiekvieno trejų metų laikotarpio pabaigoje pasirinkimas automatiškai atnaujinamas, išskyrus atvejus, kai valstybė narė savo pasirinkimą atšaukia. Apie pasirinkimo atšaukimą Komisijai turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki trejų metų laikotarpio pabaigos.
12 straipsnis
NAPT taikymas visoje tarptautinėje įmonių grupėje
1. Kai tarptautinės įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kuri netaiko reikalavimus atitinkančios PĮT, arba kai tarptautinių įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra neįtrauktasis subjektas, valstybės narės užtikrina, kad Sąjungoje esantiems į grupę įeinantiems subjektams valstybėje narėje, kurioje yra jų buvimo vieta, būtų taikomas koregavimas, lygus papildinio mokesčio sumai pagal NAPT, finansiniais metais priskirtai tai valstybei narei pagal 14 straipsnį.
Tuo tikslu toks koregavimas gali būti į grupę įeinančių subjektų mokėtinas papildinis mokestis arba atskaitymo iš tų į grupę įeinančių subjektų apmokestinamųjų pajamų atsisakymas, dėl kurio susidarytų mokestinio įsipareigojimo suma, kurią būtina surinkti kaip NAPT papildinio mokesčio sumą, priskirtą tai valstybei narei.
2. Kai valstybė narė taiko koregavimą pagal šio straipsnio 1 dalį atsisakydama atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų, toks koregavimas tiek, kiek įmanoma, taikomas apmokestinamiesiems metams, kuriais baigiasi finansiniai metai, kuriems pagal 14 straipsnį buvo apskaičiuota ir valstybei narei priskirta NAPT papildinio mokesčio suma.
Bet kuri NAPT papildinio mokesčio suma, kuri ir toliau yra mokėtina už finansinius metus dėl atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų tais finansiniais metais atsisakymo, tiek, kiek reikia perkeliama į kitą ataskaitinį laikotarpį ir kiekvienais kitais finansiniais metais jai taikomas koregavimas pagal 1 dalį, kol sumokama visa tai valstybei narei tais finansiniais metais priskirta NAPT papildinio mokesčio suma.
3. Tiems į grupę įeinantiems subjektams, kurie yra investavimo subjektai, šis straipsnis netaikomas.
13 straipsnis
NAPT taikymas pagrindinio patronuojančiojo subjekto jurisdikcijoje
1. Kai tarptautinės įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra mažų mokesčių trečiojoje valstybės jurisdikcijoje, valstybės narės užtikrina, kad Sąjungoje esantiems į grupę įeinantiems subjektams valstybėje narėje, kurioje yra jų buvimo vieta, būtų taikomas koregavimas, lygus papildinio mokesčio sumai pagal NAPT, finansiniais metais priskirtai tai valstybei narei pagal 14 straipsnį.
Tuo tikslu toks koregavimas gali būti į grupę įeinančių subjektų mokėtinas papildinis mokestis arba atskaitymo iš tų į grupę įeinančių subjektų apmokestinamųjų pajamų atsisakymas, dėl kurio susidarytų mokestinio įsipareigojimo suma, kurią būtina surinkti kaip NAPT papildinio mokesčio sumą, priskirtą tai valstybei narei.
Pirma pastraipa netaikoma, jei pagrindiniam patronuojančiajam subjektui mažų mokesčių trečiosios valstybės jurisdikcijoje taikoma reikalavimus atitinkanti PĮT, susijusi su juo pačiu ir jo mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje jurisdikcijoje.
2. Kai valstybė narė taiko koregavimą pagal šio straipsnio 1 dalį atsisakydama atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų, toks koregavimas tiek, kiek įmanoma taikomas apmokestinamiesiems metams, kuriais baigiasi finansiniai metai, kuriems pagal 14 straipsnį buvo apskaičiuota ir valstybei narei priskirta NAPT papildinio mokesčio suma.
Bet kuri NAPT papildinio mokesčio suma, kuri ir toliau yra mokėtina už finansinius metus dėl atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų tais finansiniais metais atsisakymo, tiek, kiek reikia perkeliama į kitą ataskaitinį laikotarpį ir kiekvienais kitais finansiniais metais jai taikomas koregavimas pagal 1 dalį, kol sumokama visa tai valstybei narei tais finansiniais metais priskirta NAPT papildinio mokesčio suma.
3. Tiems į grupę įeinantiems subjektams, kurie yra investavimo subjektai, šis straipsnis netaikomas.
14 straipsnis
Papildinio mokesčio pagal NAPT sumos apskaičiavimas ir priskyrimas
1. Valstybei narei priskirta papildinio mokesčio pagal NAPT suma apskaičiuojama bendrą papildinio mokesčio pagal NAPT sumą, nustatytą pagal 2 dalį, padauginus iš valstybės narės NAPT procentinės dalies, nustatytos pagal 5 dalį.
2. Bendras papildinis mokestis pagal NAPT už finansinius metus yra lygus tų finansinių metų kiekvienam mažai apmokestinamam į tarptautinę įmonių grupę įeinančiam subjektui apskaičiuotų papildinių mokesčių sumai, nustatytai pagal 27 straipsnį, atlikus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus koregavimus.
3. Mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildinis mokestis pagal NAPT yra lygus nuliui, jeigu tais finansiniais metais tokio mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto pagrindiniam patronuojančiajam subjektui priklausančias visas nuosavybės dalis tiesiogiai arba netiesiogiai valdo vienas ar daugiau patronuojančiųjų subjektų, kurie privalo to mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto atžvilgiu tais finansiniais metais taikyti reikalavimus atitinkančią PĮT.
4. Tais atvejais, kai 3 dalis netaikoma, mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildinis mokestis pagal NAPT sumažinamas patronuojančiajam subjektui priskirtina to mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto, kuris apmokestinamas pagal reikalavimus atitinkančią PĮT, papildinio mokesčio dalimi.
5. Kiekvienais finansiniais metais ir kiekvienai tarptautinei įmonių grupei valstybėje narėje taikoma NAPT procentinė dalis apskaičiuojama pagal šią formulę:
čia:
a) |
darbuotojų skaičius valstybėje narėje yra bendras visų į tarptautinę įmonių grupę įeinančių subjektų, esančių toje valstybėje narėje, darbuotojų skaičius; |
b) |
darbuotojų skaičius visose NAPT jurisdikcijose yra bendras visų į tarptautinę įmonių grupę įeinančių subjektų, esančių jurisdikcijoje, kurioje tais finansiniais metais galioja reikalavimus atitinkanti NAPT, darbuotojų skaičius; |
c) |
bendra materialiojo turto vertė valstybėje narėje yra visų į tarptautinę įmonių grupę įeinančių subjektų, esančių toje valstybėje narėje, materialiojo turto grynosios balansinės vertės suma; |
d) |
bendra materialiojo turto vertė visose NAPT jurisdikcijose yra visų į tarptautinę įmonių grupę įeinančių subjektų, esančių jurisdikcijoje, kurioje tais finansiniais metais galioja reikalavimus atitinkanti NAPT, materialiojo turto grynosios balansinės vertės suma. |
6. Darbuotojų skaičius yra visų atitinkamoje jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų, įskaitant nepriklausomus rangovus, su sąlyga, kad jie dalyvauja į grupę įeinančio subjekto įprastoje veikloje, darbuotojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu.
Į materialųjį turtą įtraukiamas visų į grupę įeinančių subjektų, esančių atitinkamoje jurisdikcijoje, materialusis turtas, bet neįtraukiami pinigai arba pinigų ekvivalentas, nematerialusis arba finansinis turtas.
7. Darbuotojai, kurių darbo užmokesčio išlaidos yra įtrauktos į nuolatinės buveinės atskiras finansines sąskaitas, kaip numatyta 18 straipsnio 1 dalyje ir atlikus koregavimą pagal 18 straipsnio 2 dalį, priskiriamos nuolatinės buveinės buvimo jurisdikcijai.
Materialusis turtas, įtrauktas į nuolatinės buveinės atskiras finansines sąskaitas pagal 18 straipsnio 1 dalį, atlikus koregavimą pagal 18 straipsnio 2 dalį, priskiriamas nuolatinės buveinės jurisdikcijai.
Nuolatinės buveinės jurisdikcijai priskiriamas darbuotojų skaičius ir materialusis turtas neįtraukiami į pagrindinio subjekto jurisdikcijos darbuotojų skaičių ir materialųjį turtą.
Investavimo subjekto darbuotojų skaičius ir turimo materialiojo turto grynoji balansinė vertė į 5 dalyje nurodytos formulės elementus neįtraukiami.
Pereiginio subjekto darbuotojų skaičius ir turimo materialiojo turto grynoji balansinė vertė į 5 dalyje nurodytos formulės elementus neįtraukiami, išskyrus atvejus, kai jie priskiriami nuolatinei buveinei arba, jeigu nuolatinės buveinės nėra, į grupę įeinantiems subjektams, esantiems jurisdikcijoje, kurioje buvo įkurtas pereiginis subjektas.
8. Nukrypstant nuo 5 dalies, tarptautinei įmonių grupei taikoma jurisdikcijos NAPT procentinė dalis tam tikrais finansiniais metais laikoma nuline, jeigu dėl ankstesniais finansiniais metais tai jurisdikcijai priskirtos NAPT papildinio mokesčio sumos į tą tarptautinę įmonių grupę įeinantys subjektai, esantys toje jurisdikcijoje, nepatyrė papildomų mokesčių grynaisiais pinigais išlaidų, kurios iš viso lygios tais ankstesniais finansiniais metais tai jurisdikcijai priskirtai NAPT papildinio mokesčio sumai.
Į tarptautinę įmonių grupę įeinančių subjektų, esančių jurisdikcijoje, kurios NAPT procentinė dalis tam tikrais finansiniais metais yra lygi nuliui, darbuotojų skaičius ir materialiojo turto grynoji balansinė vertė neįtraukiami į formulės, pagal kurią tais finansiniais metais tarptautinei įmonių grupei priskiriamas visas papildinio mokestis pagal NAPT, elementus.
9. 8 dalis netaikoma tam tikrais finansiniais metais, jei visose jurisdikcijose, kuriose tais finansiniais metais taikoma reikalavimus atitinkanti NAPT, tais finansiniais metais tarptautinei subjektų grupei taikoma NAPT procentinė dalis yra lygi nuliui.
III SKYRIUS
REIKALAVIMUS ATITINKANČIO PELNO ARBA NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMAS
15 straipsnis
Reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių nustatymas
1. Į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami tais finansiniais metais atliekant 16–19 straipsniuose nustatytus į grupę įeinančio subjekto finansinės apskaitos grynojo pelno arba nuostolių koregavimus prieš bet kokius konsolidavimo koregavimus, kad būtų pašalinti grupės vidaus sandoriai, kaip nustatyta pagal apskaitos standartą, naudojamą rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
2. Jeigu neįmanoma pagrįstai ir praktiškai nustatyti į grupę įeinančio subjekto finansinės apskaitos grynojo pelno arba nuostolių remiantis priimtinu finansinės apskaitos standartu arba patvirtintu finansinės apskaitos standartu, naudojamu rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, į grupę įeinančio subjekto finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai už finansinius metus gali būti nustatomi pagal kitą priimtiną finansinės apskaitos standartą arba patvirtintą finansinės apskaitos standartą, jeigu:
a) |
į grupę įeinančio subjekto finansinės sąskaitos tvarkomos pagal tą apskaitos standartą; |
b) |
finansinėse sąskaitose pateikta informacija yra patikima ir |
c) |
1 000 000 EUR viršijantys ilgalaikiai skirtumai, atsirandantys dėl tam tikro principo ar standarto taikymo pajamų, išlaidų ar sandorių straipsniams, jei tas principas ar standartas skiriasi nuo finansinių standartų, naudojamų rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, koreguojami, kad atitiktų tam straipsniui taikomą tvarką pagal apskaitos standartą, naudojamą rengiant konsoliduotąsias finansines ataskaitas. |
3. Jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas neparengė savo konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pagal 3 straipsnio 6 punkto c papunktyje nurodytą priimtiną finansinės apskaitos standartą, pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosios finansinės ataskaitos koreguojamos, kad būtų išvengta bet kokio reikšmingo konkurencijos iškraipymo.
4. Jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas neparengia konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, nurodytų 3 straipsnio 6 dalies a, b ir c punktuose, pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosios finansinės ataskaitos, nurodytos 3 straipsnio 6 dalies d punkte, yra ataskaitos, kurios būtų parengtos, jei pagrindinis patronuojantysis subjektas būtų turėjęs parengti tokias konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal:
a) |
priimtiną finansinės apskaitos standartą arba |
b) |
patvirtintą finansinės apskaitos standartą su sąlyga, kad tokios konsoliduotosios finansinės ataskaitos būtų pakoreguotos, kad būtų išvengta bet kokio reikšmingo konkurencijos iškraipymo. |
5. Jeigu valstybė narė arba trečiosios valstybės jurisdikcija taiko reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, toje valstybėje narėje arba trečiosios valstybės jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai gali būti nustatomi pagal priimtiną finansinės apskaitos standartą arba patvirtintą finansinės apskaitos standartą, kuris skiriasi nuo finansinės apskaitos standarto, naudojamo rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotas finansines ataskaitas su sąlyga, kad tokios finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai yra koreguojami, kad būtų išvengta bet kokio reikšmingo konkurencijos iškraipymo.
6. Jeigu taikant konkretų principą ar procedūrą pagal bendrai priimtų apskaitos principų rinkinį reikšmingai iškraipoma konkurencija, bet kurio straipsnio ar sandorio, kuriam taikomas tas principas ar procedūra, apskaitos tvarka koreguojama taip, kad atitiktų tam straipsniui ar sandoriui pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus taikomą tvarką (IFRS arba IFRS, kuriuos Sąjunga priėmė pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002).
16 straipsnis
Reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių nustatymo koregavimai
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
grynosios mokesčių išlaidos – toliau išvardytų straipsnių grynoji suma:
|
b) |
neįtrauktieji dividendai – dividendai arba kitas paskirstytasis pelnas, gautas arba susikaupęs dėl nuosavybės dalies, išskyrus dividendus arba kitą paskirstytąjį pelną, gautą arba susikaupusį dėl:
|
c) |
neįtraukiamasis nuosavo kapitalo pelnas arba nuostoliai – į grupę įeinančio subjekto finansinės apskaitos grynąjį pelną ar nuostolius įtrauktas prieaugis, pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl:
|
d) |
dėl perkainojimo įtraukiamas pelnas arba nuostoliai – grynasis pelnas arba nuostoliai, padidinti arba sumažinti dėl tais finansiniais metais taikytų susijusių įtrauktųjų mokesčių, atsirandantys taikant apskaitos metodą arba praktiką, pagal kurią viso nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių atveju:
|
e) |
asimetrinės vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai dėl užsienio valiutos – subjekto, kurio apskaitos ir mokesčių funkcinės valiutos yra skirtingos, vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai dėl užsienio valiutos, kurie yra:
Mokesčių funkcinė valiuta – funkcinė valiuta, naudojama į grupę įeinančio subjekto apmokestinamosioms pajamoms ar nuostoliams nustatyti įtrauktojo mokesčio tikslu jurisdikcijoje, kurioje yra jo buvimo vieta. Apskaitos funkcinė valiuta – funkcinė valiuta, naudojama į grupę įeinančio subjekto finansinės apskaitos grynajam pelnui arba nuostoliams nustatyti. Trečioji užsienio valiuta – valiuta, kuri nėra į grupę įeinančio subjekto mokesčių funkcinė valiuta arba apskaitos funkcinė valiuta. |
f) |
pagal politiką neleistinos išlaidos –
|
g) |
pokytis dėl ankstesnio laikotarpio klaidų ištaisymo arba apskaitos principų pakeitimų – į grupę įeinančio subjekto pradinio nuosavo kapitalo pokytis finansinių metų pradžioje:
|
h) |
sukauptos pensijų išlaidos – skirtumas tarp pensijos įsipareigojimo išlaidų sumos, įtrauktos į finansinės apskaitos grynąjį pelną arba nuostolius, ir sumos, įmokėtos į pensijų fondą per finansinius metus. |
2. Siekiant nustatyti į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, grynasis pelnas arba nuostoliai, įtraukti į jo finansinę apskaitą, koreguojami toliau nurodytomis sumomis:
a) |
grynosios mokesčių išlaidos; |
b) |
neįtrauktieji dividendai; |
c) |
neįtraukiamosios nuosavo kapitalo vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai; |
d) |
dėl perkainojimo įtraukiamos vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai; |
e) |
pelnas arba nuostoliai perleidus turtą ir įsipareigojimus, kurie neįtraukti pagal 35 straipsnį; |
f) |
asimetrinės vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai dėl užsienio valiutos; |
g) |
pagal politiką neleistinos išlaidos; |
h) |
pokytis dėl ankstesnio laikotarpio klaidų ištaisymo ir apskaitos principų pakeitimų ir |
i) |
sukauptos pensijų išlaidos. |
3. Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, į grupę įeinantis subjektas gali sumą, kurią leidžiama atskaityti apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas jo buvimo vietoje, pakeisti savo finansinėse sąskaitose tokio į grupę įeinančio subjekto sąnaudomis arba išlaidomis pripažinta suma, kuri buvo sumokėta kaip kompensacijos akcijomis.
Jei nepasinaudota galimybe pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais, kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų suma, kuri buvo atskaityta iš į grupę įeinančio subjekto grynojo pelno arba nuostolių, įtrauktų į jo finansinę apskaitą, kad būtų galima apskaičiuoti jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius už visus ankstesnius finansinius metus, turi būti įtraukta tais finansiniais metais, kuriais tas pasirinkimo sandoris baigė galioti.
Jeigu dalis kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų buvo įtraukta į grupę įeinančio subjekto finansines sąskaitas per finansinius metus, einančius prieš finansinius metus, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, suma, lygi bendros kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų sumos, kuri buvo atimta apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius tais ankstesniais finansiniais metais, ir bendros kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų sumos, kuri būtų buvusi atimta apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius tais ankstesniais finansiniais metais, jei pasirinkimas būtų padarytas tais finansiniais metais, skirtumui, įtraukiama tais finansiniais metais apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
Pasirinkimas daromas pagal 45 straipsnio 1 dalį ir nuosekliai taikomas visiems į grupę įeinantiems subjektams, esantiems toje pačioje jurisdikcijoje tais metais, kuriais daromas pasirinkimas, ir visais vėlesniais finansiniais metais.
Finansiniais metais, kuriais pasirinkimas panaikinamas, apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius įtraukiama nesumokėtų kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų suma, atskaityta remiantis pasirinkimu ir viršijanti sukauptas finansinės apskaitos išlaidas.
4. Bet kokie skirtingose jurisdikcijose esančių į grupę įeinančių subjektų tarpusavio sandoriai, kurie abiejų į grupę įeinančių subjektų finansinėse sąskaitose neįrašomi kaip ta pati suma arba kurie neatitinka įprastų rinkos sąlygų principo, turi būti koreguojami taip, kad jų suma būtų tokia pati ir jie atitiktų įprastų rinkos sąlygų principą.
Nuostoliai dėl turto pardavimo ar kitokio perleidimo tarp dviejų toje pačioje jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų, kurie nėra apskaitomi nuosekliai laikantis įprastų rinkos sąlygų principo, koreguojami remiantis įprastų rinkos sąlygų principu, jei tie nuostoliai įtraukiami apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
Šioje dalyje įprastų rinkos sąlygų principas reiškia principą, pagal kurį į grupę įeinančių subjektų tarpusavio sandoriai turi būti apskaitomi atsižvelgiant į sąlygas, kurios būtų buvusios sudarytos tarp nepriklausomų įmonių vykdant panašius sandorius panašiomis aplinkybėmis.
5. Apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, reikalavimus atitinkantys grąžintini mokesčių kreditai, nurodyti 38 straipsnio 2 dalyje, laikomi pajamomis. Apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, reikalavimų neatitinkantys grąžintini mokesčių kreditai nelaikomi pajamomis.
6. Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, finansinių metų turto ir įsipareigojimų, kuriems taikoma apskaita tikrąja verte arba vertės sumažėjimo apskaita konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, vertės padidėjimo pajamos ir nuostoliai gali būti nustatomi remiantis realizavimo principu reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių apskaičiavimui.
Vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai, atsirandantys turto arba įsipareigojimo atžvilgiu taikant tikrosios vertės arba vertės sumažėjimo apskaitą, neįtraukiami apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius pagal pirmą pastraipą.
Turto arba įsipareigojimo balansinė vertė siekiant nustatyti pelną arba nuostolius pagal pirmą pastraipą yra balansinė vertė turto įsigijimo arba įsipareigojimo prisiėmimo momentu arba pirmąją finansinių metų, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, dieną, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.
Pasirinkimas daromas pagal 45 straipsnio 1 dalį ir taikomas visiems į grupę įeinantiems subjektams, esantiems jurisdikcijoje, kuriai taikomas pasirinkimas, išskyrus atvejus, kai duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas nusprendžia pasirinkti tik į grupę įeinančių subjektų materialųjį turtą arba investavimo subjektus.
Finansiniais metais, kuriais pasirinkimas atšaukiamas, suma, lygi turto arba įsipareigojimo tikrosios vertės ir turto arba įsipareigojimo balansinės vertės pirmąją finansinių metų, kuriais pasirinkimas atšaukiamas, dieną, nustatytų remiantis pasirinkimu, skirtumui, įtraukiama, jei tikroji vertė yra didesnė už balansinę vertę, arba atimama, jei balansinė vertė yra didesnė už tikrąją vertę, apskaičiuojant į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
7. Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu , jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl to, kad tam tikrais finansiniais metais toks į grupę įeinantis subjektas perleido toje jurisdikcijoje esantį vietinį materialųjį turtą trečiosioms šalims, kurios nėra grupės narės, gali būti koreguojami, kaip nurodyta šioje dalyje. Šioje dalyje vietinis materialusis turtas yra nekilnojamasis turtas, esantis toje pačioje jurisdikcijoje kaip ir į grupę įeinantis subjektas.
Grynasis pelnas, gautas tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, perleidus vietinį materialųjį turtą, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, užskaitomas kompensuojant visus toje jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto grynuosius nuostolius, atsiradusius perleidus vietinį materialųjį turtą, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, ir per ketverius finansinius metus iki tų finansinių metų (toliau – penkerių metų laikotarpis). Grynasis pelnas pirmiausia užskaitomas kompensuojant grynuosius nuostolius, jei jų yra, susidariusius anksčiausiais penkerių metų laikotarpio finansiniais metais. Bet kokia likusi grynojo pelno suma perkeliama į kitus metus ir užskaitoma kompensuojant bet kokius grynuosius nuostolius, atsiradusius vėlesniais penkerių metų laikotarpio finansiniais metais.
Bet kokia grynojo pelno likutinė suma, likusi pritaikius antrą pastraipą, tolygiai paskirstoma per penkerių metų laikotarpį, kad būtų apskaičiuotos kiekvieno toje jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto, kuris perleidęs vietinį materialųjį turtą gavo grynąjį pelną, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas pasirinkimas. Į grupę įeinančiam subjektui paskirto grynojo pelno likutinė suma turi būti proporcinga to į grupę įeinančio subjekto grynajam pelnui, padalytam iš visų į grupę įeinančių subjektų grynojo pelno.
Jeigu joks į grupę įeinantis subjektas jurisdikcijoje tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, negavo grynojo pelno iš perleidžiamo vietinio materialiojo turto, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, likusi grynojo pelno suma, nurodyta trečioje pastraipoje, tolygiai paskirstoma kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui toje jurisdikcijoje per penkerių metų laikotarpį, kad būtų apskaičiuotos kiekvieno iš tų į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai.
Bet koks koregavimas pagal šią dalį už finansinius metus, einančius prieš finansinius metus, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, atliekamas pagal 29 straipsnio 1 dalį. Pasirinkimas daromas kasmet pagal 45 straipsnio 2 dalį.
8. Apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neatsižvelgiama į išlaidas, susijusias su finansavimo susitarimu, pagal kurį vienas ar daugiau į grupę įeinančių subjektų teikia kreditą ar kitaip investuoja į vieną ar kelis kitus į tą pačią grupę įeinančius subjektus (toliau – grupės vidaus finansavimo susitarimas), jeigu tenkinamos šios sąlygos:
a) |
į grupę įeinantis subjektas yra mažų mokesčių jurisdikcijoje arba jurisdikcijoje, kurioje mokesčiai būtų maži, jei į grupę įeinantis subjektas nebūtų patyręs išlaidų; |
b) |
galima pagrįstai numatyti, kad per grupės vidaus finansavimo susitarimo tikėtiną galiojimo laikotarpį išlaidų suma, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant to į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, padidės dėl grupės vidaus finansavimo susitarimo, tačiau į grupę įeinančio subjekto, kuris teikia kreditą (toliau – sandorio šalis), apmokestinamosios pajamos dėl to proporcingai nepadidėja; |
c) |
sandorio šalis yra jurisdikcijoje, kuri nėra mažų mokesčių jurisdikcija, arba jurisdikcijoje, kuri nebūtų buvusi mažų mokesčių jurisdikcija, jei sandorio šalis nebūtų gavusi su tomis išlaidomis susijusių pajamų. |
9. Pagrindinis patronuojantysis subjektas gali pasirinkti taikyti savo konsoliduotosios apskaitos tvarką pajamoms, išlaidoms, vertės padidėjimo pajamoms ir nuostoliams pašalinti iš sandorių tarp į grupę įeinančių subjektų, esančių toje pačioje jurisdikcijoje ir įtrauktų į mokesčių konsolidavimo grupę, siekdamas apskaičiuoti tų į grupę įeinančių subjektų grynąjį reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
Pasirinkimas daromas pagal 45 straipsnio 1 dalį.
Tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas arba atšauktas pasirinkimas, atliekami atitinkami koregavimai, kad dėl pasirinkimo arba pasirinkimo atšaukimo į reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių straipsnius būtų atsižvelgiama ne daugiau kaip vieną kartą arba nebūtų atsižvelgiama.
10. Apskaičiuodama savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, draudimo bendrovė neįtraukia jokios sumos, kurią draudėjai turi sumokėti už draudimo bendrovės mokamus mokesčius, susijusius su grąža draudėjams. Apskaičiuodama savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, draudimo bendrovė įtraukia bet kokią grąžą draudėjams, kuri nėra įtraukta į grynąjį pelną arba nuostolius, įtrauktus į jos finansinę apskaitą, jeigu į jos finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai apima atitinkamą įsipareigojimų draudėjams padidėjimą arba sumažėjimą.
11. Bet kokia suma, pripažįstama kaip į grupę įeinančio subjekto nuosavo kapitalo sumažėjimas ir dėl paskirstytų ar numatomų paskirstyti sumų, susijusių su to į grupę įeinančio subjekto pagal prudencinius reguliavimo reikalavimus išleista priemone (papildomas pirmojo lygio kapitalas), apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius laikoma išlaidomis.
Bet kokia suma, pripažįstama kaip į grupę įeinančio subjekto nuosavo kapitalo padidėjimas ir susidariusi dėl gautų ar gautinų paskirstytų sumų, susijusių su į grupę įeinančio subjekto turimu papildomu pirmojo lygio kapitalu, įtraukiama apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
17 straipsnis
Pelno iš tarptautinės laivybos neįtraukimas
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
pelnas iš tarptautinės laivybos – grynasis pelnas, kurį į grupę įeinantis subjektas gauna iš šios veiklos, su sąlyga, kad vežimas vykdomas ne to paties jurisdikciją turinčio subjekto vidaus vandenų keliais:
|
b) |
reikalavimus atitinkantis šalutinės laivybos veiklos pelnas – grynasis pelnas, kurį į grupę įeinantis subjektas gauna iš toliau nurodytos veiklos, jeigu ši veikla visų pirma yra susijusi su keleivių arba krovinių vežimu laivais tarptautiniais maršrutais:
|
2. Į grupę įeinančio subjekto pelnas iš tarptautinės laivybos ir reikalavimus atitinkantis papildomas pelnas iš tarptautinės laivybos neįtraukiamas apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolius, jei į grupę įeinantis subjektas įrodo, kad visų atitinkamų laivų strateginis ar komercinis valdymas veiksmingai vykdomas toje jurisdikcijoje, kurioje yra į grupę įeinantis subjektas.
3. Jeigu apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto pelną iš tarptautinės laivybos ir reikalavimus atitinkantį papildomą pelną iš tarptautinės laivybos rezultatas yra nuostoliai, tokie nuostoliai neįtraukiami apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolius.
4. Visų į grupę įeinančių subjektų, esančių tam tikroje jurisdikcijoje, bendras reikalavimus atitinkantis papildomas pelnas iš tarptautinės laivybos negali viršyti 50 % tų į grupę įeinančių subjektų pelno iš tarptautinės laivybos.
5. Į grupę įeinančio subjekto patiriamos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos jo 1 dalies a punkte išvardintai tarptautinės laivybos veiklai ir 1 dalies b punkte išvardintai reikalavimus atitinkančiai papildomai tarptautinei laivybos veiklai, priskiriamos tokiai veiklai siekiant apskaičiuoti į grupę įeinančio subjekto grynąjį pelną iš tarptautinės laivybos ir grynąjį reikalavimus atitinkantį papildomą pelną iš tarptautinės laivybos.
Į grupę įeinančio subjekto patiriamos išlaidos, netiesiogiai atsirandančios dėl jo tarptautinės laivybos veiklos ir reikalavimus atitinkančios papildomos tarptautinės laivybos veiklos, atimamoms iš į grupę įeinančio subjekto tokios veiklos pajamų siekiant apskaičiuoti pelną iš tarptautinės laivybos ir reikalavimus atitinkantį papildomą pelną iš tarptautinės laivybos, remiantis jo pajamomis iš tokios veiklos kaip visų jo pajamų dalimi.
6. Apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neatsižvelgiama į visas jo pelnui iš tarptautinės laivybos ir reikalavimus atitinkančiam papildomam pelnui iš tarptautinės laivybos priskirtas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas pagal 5 dalį.
18 straipsnis
Reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių priskyrimas pagrindiniam subjektui ir nuolatinei buveinei
1. Jeigu į grupę įeinantis subjektas yra nuolatinė buveinė, kaip apibrėžta 3 straipsnio 13 punkto a, b arba c papunktyje, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis pelnas arba nuostoliai, įtraukti į atskiras tos nuolatinės buveinės finansines sąskaitas.
Jeigu nuolatinė buveinė neturi atskirų finansinių sąskaitų, į jos finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai yra suma, kuri būtų buvusi užregistruota jos atskirose finansinėse sąskaitose, jei jos būtų rengiamos atskirai ir pagal apskaitos standartą, naudojamą rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
2. Jeigu į grupę įeinantis subjektas atitinka 3 straipsnio 13 punkto a arba b papunktyje pateiktą nuolatinės buveinės apibrėžtį, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami, kad atspindėtų tik tas pajamų ir išlaidų sumas ir straipsnius, kurie jam priskirtini pagal taikytiną mokesčių sutartį arba jurisdikcijos, kurioje jis yra, vidaus teisę, neatsižvelgiant į apmokestinamų pajamų sumą ir atskaitomų išlaidų sumą toje jurisdikcijoje.
Jeigu į grupę įeinantis subjektas atitinka 3 straipsnio 13 punkto c papunktyje pateiktą nuolatinės buveinės apibrėžtį, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami, kad atspindėtų tik tas pajamų ir išlaidų sumas ir straipsnius, kurie jam būtų priskirtini pagal iš dalies keistos EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 7 straipsnį.
3. Jeigu į grupę įeinantis subjektas atitinka 3 straipsnio 13 punkto d papunktyje pateiktą nuolatinės buveinės apibrėžtį, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami remiantis pajamų sumomis, kurios yra neapmokestinamos jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis subjektas, ir priskirtinos operacijoms, vykdomoms ne toje jurisdikcijoje, ir išlaidų sumomis, kurios nėra atskaitomos mokesčių tikslais jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis subjektas, ir kurie yra priskirtini tokioms operacijoms.
4. Nustatant pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, neatsižvelgiama į nuolatinės buveinės grynąjį pelną arba nuostolius, įtrauktus į jos finansinę apskaitą, išskyrus 5 dalyje nurodytus atvejus.
5. Nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkantys nuostoliai laikomi pagrindinio subjekto išlaidomis apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius tiek, kiek nuolatinės buveinės nuostoliai laikomi išlaidomis apskaičiuojant tokio pagrindinio subjekto vietos apmokestinamąsias pajamas ir nėra įskaitomi į vietos apmokestinamųjų pajamų, kurios apmokestinamos tiek pagal pagrindinio subjekto jurisdikcijos, tiek pagal nuolatinės buveinės jurisdikcijos įstatymus, straipsnį.
Reikalavimus atitinkantis pelnas, kurį nuolatinė buveinė uždirba vėliau, laikomas pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu, neviršijant reikalavimus atitinkančių nuostolių sumos, kuri anksčiau buvo laikoma pagrindinio subjekto išlaidomis pagal pirmą pastraipą.
19 straipsnis
Pereiginio subjekto reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių priskyrimas
1. Į grupę įeinančio subjekto, kuris yra pereiginis subjektas, grynasis pelnas arba nuostoliai, įtraukti į jo finansinę apskaitą, sumažinami suma, priskirtina jo savininkams, kurie nėra grupės subjektai ir kuriems tokio pereiginio subjekto nuosavybės dalis priklauso tiesiogiai arba per mokesčių tikslais skaidrių subjektų grandinę, išskyrus atvejus, kai:
a) |
pereiginis subjektas yra pagrindinis patronuojantysis subjektas arba |
b) |
pereiginį subjektą tiesiogiai arba per mokesčių tikslais skaidrių subjektų grandinę valdo a punkte nurodytas pagrindinis patronuojantysis subjektas. |
2. Į grupę įeinančio subjekto, kuris yra pereiginis subjektas, grynasis pelnas arba nuostoliai, įtraukti į jo finansinę apskaitą, sumažinami į finansinę apskaitą įtrauktų grynojo pelno arba nuostolių, priskirtinų kitam į grupę įeinančiam subjektui, suma.
3. Kai pereiginis subjektas visiškai arba iš dalies vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai, kurie lieka pritaikius šio straipsnio 1 dalį, priskiriami tai nuolatinei buveinei pagal 18 straipsnį.
4. Kai mokesčių tikslais skaidrus subjektas nėra pagrindinis patronuojantysis subjektas, į pareiginio subjekto finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai, kurie lieka pritaikius 1 ir 3 dalis, priskiriami jo į grupę įeinantiems subjektams savininkams pagal jų nuosavybės dalis pereiginiame subjekte.
5. Kai pereiginis subjektas yra mokesčių tikslais skaidrus subjektas, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas arba atvirkštinis hibridinis subjektas, bet koks į pereiginio subjekto finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai, kurie lieka pritaikius 1 ir 3 dalis, priskiriami pagrindiniam patronuojančiajam subjektui arba atvirkštiniam hibridiniam subjektui.
6. 3, 4 ir 5 dalys taikomos atskirai kiekvienai nuosavybės daliai pereiginiame subjekte.
IV SKYRIUS
PAKOREGUOTŲ ĮTRAUKTŲJŲ MOKESČIŲ APSKAIČIAVIMAS
20 straipsnis
Įtrauktieji mokesčiai
1. Į grupę įeinančio subjekto įtrauktieji mokesčiai apima:
a) |
mokesčius, įtrauktus į grupę įeinančio subjekto finansines sąskaitas, susijusius su jo pajamomis ar pelnu arba į grupę įeinančio subjekto, kurio nuosavybės dalis jam priklauso, pajamų ar pelno dalimi; |
b) |
paskirstytojo pelno, numanomo paskirstytojo pelno ir ne verslo išlaidų mokesčius, taikomus pagal reikalavimus atitinkančią paskirstytojo pelno mokesčių sistemą; |
c) |
mokesčius, taikomus vietoj visuotinai taikytino įmonių pelno mokesčio, ir |
d) |
mokesčius, taikomus atsižvelgiant į nepaskirstytąsias pajamas ir įmonių nuosavą kapitalą, įskaitant su daugeliu sudedamųjų dalių susijusius mokesčius, pagrįstus pajamomis ir nuosavu kapitalu. |
2. Į grupę įeinančio subjekto įtrauktieji mokesčiai neapima:
a) |
papildinio mokesčio, kurį patronuojantysis subjektas turi sumokėti pagal reikalavimus atitinkančią PĮT; |
b) |
papildinio mokesčio, kurį į grupę įeinantis subjektas turi sumokėti taikant reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį; |
c) |
mokesčių, susijusių su į grupę įeinančio subjekto atliktu koregavimu dėl reikalavimus atitinkančios NAPT taikymo; |
d) |
reikalavimų neatitinkančio grąžintino įskaitomojo mokesčio ir |
e) |
mokesčių, kuriuos draudimo bendrovė moka už grąžą draudėjams. |
3. Įtrauktieji mokesčiai, susiję su bet kokiu grynuoju pelnu arba nuostoliais, atsirandančiais perleidžiant vietinį materialųjį turtą, kaip nurodyta 16 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje, tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas toje pastraipoje nurodytas pasirinkimas, neįtraukiami apskaičiuojant įtrauktuosius mokesčius.
21 straipsnis
Pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai
1. Į grupę įeinančio subjekto tam tikrais finansiniais metais pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai nustatomi koreguojant einamųjų mokesčių išlaidų, įskaičiuotų į jo finansinės apskaitos grynąjį pelną ar nuostolius, sumą, susijusią su tų finansinių metų įtrauktaisiais mokesčiais:
a) |
jos įtrauktųjų mokesčių padidėjimą ir sumažinimą grynąja suma tais finansiniais metais, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse; |
b) |
bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma, kaip nustatyta 22 straipsnyje, ir |
c) |
bet kokia įtrauktųjų mokesčių padidėjimo arba sumažėjimo suma, įtraukta į nuosavą kapitalą, arba kitų bendrųjų pajamų suma, susijusia su sumomis, įtrauktomis apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, kurie bus apmokestinami pagal vietos mokesčių taisykles. |
2. Į grupę įeinančio subjekto įtrauktųjų mokesčių padidėjimas už finansinius metus apima:
a) |
bet kokią įtrauktųjų mokesčių, įtrauktų į finansines sąskaitas kaip išlaidos, susijusios su pelnu prieš apmokestinimą, sumą; |
b) |
bet kokią reikalavimus atitinkančių dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turto, kuris buvo panaudotas pagal 23 straipsnio 2 dalį, sumą; |
c) |
bet kokią finansiniais metais sumokėtų įtrauktųjų mokesčių, susijusių su neužtikrinta padėtimi mokesčių atžvilgiu, kurie anksčiau buvo neįtraukti pagal 3 dalies d punktą, sumą ir |
d) |
bet kokią kredito sumą arba grąžinamą sumą, susijusią su reikalavimus atitinkančiu grąžintinu mokesčių kreditu, kuris susikaupė kaip einamųjų mokestinių išlaidų sumažinimo suma. |
3. Į grupę įeinančio subjekto įtrauktųjų mokesčių sumažinimo suma už finansinius metus apima:
a) |
pajamų, neįtrauktų į reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių skaičiavimą pagal III skyrių, einamųjų mokestinių išlaidų sumą; |
b) |
bet kokią kredito sumą arba grąžinamą sumą, susijusią su reikalavimų neatitinkančiu grąžintinu mokesčių kreditu, kuris nebuvo įtrauktas kaip einamųjų mokestinių išlaidų sumažinimo suma; |
c) |
bet kokią į grupę įeinančiam subjektui grąžintų arba kredituotų įtrauktųjų mokesčių sumą, kuri nebuvo laikoma einamųjų mokestinių išlaidų koregavimu finansinėse ataskaitose, išskyrus atvejus, kai ji yra susijusi su reikalavimus atitinkančiu grąžintinu mokesčių kreditu; |
d) |
einamųjų mokestinių išlaidų sumą, susijusią su neužtikrinta padėtimi mokesčių atžvilgiu, ir |
e) |
bet kokią einamųjų mokestinių išlaidų sumą, kurios nesitikima sumokėti per trejus metus nuo finansinių metų pabaigos. |
4. Apskaičiuojant pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius, kai įtrauktojo mokesčio suma yra aprašyta daugiau nei viename 1, 2 ir 3 dalių punkte, į ją atsižvelgiama tik vieną kartą.
5. Jeigu per finansinius metus jurisdikcijoje negaunama grynojo reikalavimus atitinkančio pelno ir tos jurisdikcijos pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių suma yra neigiama ir mažesnė už sumą, lygią grynajam reikalavimus atitinkančiam nuostoliui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo (toliau – tikėtini pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai), suma, lygi pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumos ir tikėtinų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumos skirtumui, laikoma dar vienu tų finansinių metų papildiniu mokesčiu. Dar vieno papildinio mokesčio suma paskirstoma kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui pagal 29 straipsnio 3 dalį.
22 straipsnis
Bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
neleistina sukaupta suma:
|
b) |
nepareikalauta sukaupta suma – bet koks atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo tam tikrais finansiniais metais į grupę įeinančio subjekto finansinėse sąskaitose padidėjimas, kurio nesitikima sumokėti per šio straipsnio 7 dalyje nustatytą laikotarpį ir kurio duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas kasmet pagal 45 straipsnio 2 dalį pasirenka neįtraukti į bendrą tokių finansinių metų atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą. |
2. Kai mokesčio tarifas, taikomas atidėtųjų mokesčių išlaidoms apskaičiuoti, yra lygus minimaliam mokesčių tarifui arba už jį mažesnis, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma, kuri turi būti pridėta prie į grupę įeinančio subjekto finansinių metų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą, yra atidėtųjų mokesčių išlaidos, susikaupusios jo finansinėse sąskaitose ir susijusios su įtrauktaisiais mokesčiais, pritaikius koregavimus pagal šio straipsnio 3–6 dalis.
Kai mokesčio tarifas, taikomas atidėtųjų mokesčių išlaidoms apskaičiuoti, yra didesnis už minimalų mokesčio tarifą, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma, pridėtina prie į grupę įeinančio subjekto pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių finansiniais metais pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą, yra jo finansinėse sąskaitose susikaupusios atidėtųjų mokesčių išlaidos, susijusios su įtrauktaisiais mokesčiais, perskaičiuotais taikant minimalų mokesčio tarifą, pritaikius koregavimus pagal šio straipsnio 3–6 dalis.
3. Bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma padidinama:
a) |
per finansinius metus sumokėta neleistina arba nepareikalauta sukaupta suma ir |
b) |
ankstesniais finansiniais metais nustatyta sugrąžinto atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo suma, kuri buvo sumokėta per finansinius metus. |
4. Jeigu finansiniais metais dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas nepripažįstamas finansinėse ataskaitose, nes neatitinka pripažinimo kriterijų, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma sumažinama suma, kuria būtų sumažinta bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma, jeigu tais finansiniais metais būtų susikaupęs dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas.
5. Bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma neapima:
a) |
elementų, neįtrauktų į reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių skaičiavimą pagal III skyrių, atidėtųjų mokestinių išlaidų sumos; |
b) |
atidėtųjų mokesčių išlaidų sumos, susijusios su neleistinomis sukauptomis sumomis ir nepareikalautomis sukauptomis sumomis; |
c) |
vertinimo koregavimo arba apskaitos pripažinimo koregavimo poveikio atidėtųjų mokesčių turtui; |
d) |
atidėtųjų mokesčių išlaidų, susidariusių dėl pakartotinio vertinimo, atsižvelgiant į taikytino vietos mokesčio tarifo pasikeitimą, sumos ir |
e) |
atidėtųjų mokesčių išlaidų sumos, susijusios su mokesčių kreditų suteikimu ir naudojimu. |
6. Jeigu atidėtųjų mokesčių turtas, priskirtinas į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantiems nuostoliams, per finansinius metus buvo įtrauktas taikant mažesnį tarifą nei minimalus mokesčių tarifas, jis gali būti perskaičiuotas tais pačiais finansiniais metais pagal minimalų mokesčių tarifą su sąlyga, kad mokesčių mokėtojas gali įrodyti, kad atidėtųjų mokesčių turtas yra priskirtinas reikalavimus atitinkantiems nuostoliams.
Jeigu atidėtųjų mokesčių turtas padidinamas pagal pirmą pastraipą, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma atitinkamai sumažinama.
7. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimas, kuris nebuvo panaikintas ir kurio suma nesumokama per paskesnius penkerius finansinius metus, turi būti sugrąžintas tiek, kiek jis buvo įtrauktas į bendrą į grupę įeinančio subjekto atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą.
Einamiesiems finansiniams metams nustatyta sugrąžinto atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo suma laikoma įtrauktojo mokesčio sumažinimu penktaisiais finansiniais metais, ėjusiais prieš einamuosius finansinius metus, o tų finansinių metų efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis perskaičiuojami pagal 29 straipsnio 1 dalį. Einamųjų finansinių metų sugrąžintas atidėtųjų mokesčių įsipareigojimas yra atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo kategorijos padidėjimo suma, įtraukta į bendrą atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą penktaisiais finansiniais metais, ėjusiais prieš einamuosius finansinius metus, kuri iki paskutinės einamųjų finansinių metų dienos nebuvo panaikinta.
8. Nukrypstant nuo 7 dalies, kai atidėtųjų mokesčių įsipareigojimas yra dėl sugrąžinimo išimties susikaupusi suma, jis negrąžinamas, net jei jis nebuvo panaikintas ar sumokėtas per paskesnius penkerius metus. Dėl sugrąžinimo išimties susikaupusi suma – sukauptų mokestinių išlaidų suma, priskirtina susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų pokyčiams pagal šiuos elementus:
a) |
materialiojo turto sąnaudų padengimo atidėjiniai; |
b) |
vyriausybės išduotos licencijos ar panašios priemonės naudoti nekilnojamąjį turtą ar gamtos išteklius, išlaidos, susijusios su didelėmis investicijomis į materialųjį turtą; |
c) |
mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos; |
d) |
eksploatacijos nutraukimo ir pertvarkymo išlaidos; |
e) |
nerealizuotų grynųjų vertės padidėjimo pajamų tikrosios vertės apskaita; |
f) |
grynosios vertės padidėjimo pajamos iš užsienio valiutos keitimo; |
g) |
draudimo rezervai ir draudimo liudijimų atidėtosios įsigijimo išlaidos; |
h) |
vertės padidėjimo pajamos, gautos pardavus materialųjį turtą, esantį toje pačioje jurisdikcijoje kaip ir į grupę įeinantis subjektas, kuris yra reinvestuojamas į materialųjį turtą toje pačioje jurisdikcijoje, ir |
i) |
papildomos sumos, susikaupusios dėl apskaitos principo pasikeitimų, susijusių su a–h punktuose išvardytais straipsniais. |
23 straipsnis
Reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimas
1. Nukrypdamas nuo 22 straipsnio, duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas jurisdikcijoje gali priimti sprendimą dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimo, pagal kurį reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas nustatomas kiekvienais finansiniais metais, kuriais jurisdikcijoje susidaro grynieji reikalavimus atitinkantys nuostoliai. Tuo tikslu reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas yra lygus jurisdikcijos finansinių metų gryniesiems reikalavimus atitinkantiems nuostoliams, padaugintiems iš minimalaus mokesčio tarifo.
Neleidžiama priimti sprendimo dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimo jurisdikcijoje, kurioje taikoma reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema pagal 40 straipsnį.
2. Pagal 1 dalį nustatytas reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas naudojamas bet kuriais paskesniais finansiniais metais, kuriais jurisdikcijai priklauso reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas, kurio suma lygi reikalavimus atitinkančiam grynajam pelnui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo, arba, jei ji mažesnė, turimo reikalavimus atitinkančio dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turto sumai.
3. 1 dalyje nurodytas reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas sumažinamas suma, kuri naudojama finansiniais metais, o likutis perkeliamas į paskesnius finansinius metus.
4. Jeigu sprendimas dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimo atšaukiamas, bet koks likęs reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas, nustatytas pagal 1 dalį, nuo pirmųjų finansinių metų, kuriais nebetaikomas reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimas, pirmosios dienos sumažinamas iki nulio.
5. Reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimas pateikiamas kartu su pirmąja tarptautine įmonių grupe arba didelės vietos subjektų grupės 44 straipsnyje nurodyta papildinio mokesčio informacijos deklaracija, taip pat nurodant jurisdikciją, kuriai taikomas pasirinkimas.
6. Jeigu pereiginis subjektas, kuris yra tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, priima sprendimą dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimo pagal šį straipsnį, reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas apskaičiuojamas atsižvelgiant į pereiginio subjekto reikalavimus atitinkančius nuostolius po sumažinimo pagal 38 straipsnio 3 dalį.
24 straipsni
Įtrauktųjų mokesčių, kuriuos turi mokėti tam tikrų rūšių į grupę įeinantys subjektai, specialus priskyrimas
1. Nuolatinei buveinei priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių į grupę įeinančio subjekto finansinėse sąskaitose, susijusių su reikalavimus atitinkančiu tos nuolatinės buveinės pelnu arba nuostoliais, suma.
2. Į grupę įeinančiam subjektui savininkui priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių, kurie yra įtraukti į mokesčių tikslais skaidraus subjekto finansines sąskaitas ir kurie yra susiję su tuo į grupę įeinančiam subjektui savininkui pagal 19 straipsnio 4 dalį priskirtu reikalavimus atitinkančiu pelnu arba nuostoliais, suma.
3. Į grupę įeinančiam subjektui priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių suma, įtraukta į jo tiesioginių ar netiesioginių į grupę įeinančių subjektų savininkų, kuriems taikoma kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka, finansines sąskaitas pagal jiems priklausančią kontroliuojamųjų užsienio subjektų pajamų dalį.
4. Į grupę įeinančiam subjektui, kuris yra hibridinis subjektas, priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių į grupę įeinančio subjekto savininko finansinėse sąskaitose, susijusių su hibridinio subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu, suma.
Hibridinis subjektas – subjektas, laikomas atskiru asmeniu pelno mokesčio tikslais jurisdikcijoje, kurioje yra jo buvimo vieta, bet fiskaliniu požiūriu skaidriu jurisdikcijoje, kurioje yra jo savininko buvimo vieta.
5. Į grupę įeinančiam subjektui, kuris per finansinius metus atliko paskirstymą, priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių suma, dėl tokio paskirstymo sukaupta jo tiesioginių į grupę įeinančių subjektų savininkų finansinėse sąskaitose.
6. Į grupę įeinantis subjektas, kuriam pagal 3 ir 4 dalis buvo paskirstyti įtrauktieji mokesčiai, susiję su pasyviosiomis pajamomis, į savo pakoreguotus įtrauktus mokesčius įtraukia tokius įtrauktus mokesčius, kurių suma lygi įtrauktųjų mokesčių, priskirtų tokioms pasyviosioms pajamoms, sumai.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pirmoje pastraipoje nurodytas į grupę įeinantis subjektas į savo pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius įtraukia sumą, gautą jurisdikcijoje taikomo papildinio mokesčio procentinę dalį padauginus iš į grupę įeinančio subjekto pasyviųjų pajamų sumos, kuriai taikoma kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka arba fiskalinio skaidrumo taisyklė, jei rezultatas yra mažesnis už pagal pirmą pastraipą nustatytą sumą. Taikant šią pastraipą, jurisdikcijoje taikomo papildinio mokesčio procentinė dalis nustatoma neatsižvelgiant į įtrauktuosius mokesčius, kuriuos už tokias pasyviąsias pajamas sumoka į grupę įeinantis subjektas savininkas.
Į grupę įeinančio subjekto savininko įtrauktieji mokesčiai, susiję su tokiomis pasyviosiomis pajamomis, kurios lieka pritaikius šią dalį, nėra priskiriami pagal 3 ir 4 dalis.
Šioje dalyje pasyviosios pajamos – šie pajamų, įtrauktų į reikalavimus atitinkantį pelną, straipsniai, jeigu į grupę įeinantis subjektas savininkas buvo apmokestintas pagal kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarką arba dėl turimos hibridinio subjekto nuosavybės dalies:
a) |
dividendai arba jų ekvivalentai; |
b) |
palūkanos arba jų ekvivalentai; |
c) |
nuoma; |
d) |
autorinis atlyginimas; |
e) |
anuitetas arba |
f) |
grynosios vertės padidėjimo pajamos iš turto, iš kurio gaunamos a–e punktuose apibūdintos pajamos. |
7. Kai reikalavimus atitinkantis nuolatinės buveinės pelnas pagal 18 straipsnio 5 dalį laikomos pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu, visi įtrauktieji mokesčiai, taikytini jurisdikcijoje, kurioje yra nuolatinė buveinė, ir susiję su tokiomis pajamomis, laikomi pagrindinio subjekto įtrauktaisiais mokesčiais, kurių suma neviršija tokių pajamų, padaugintų iš didžiausio mokesčio tarifo, taikomo įprastoms pajamoms jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis subjektas.
25 straipsnis
Koregavimai po duomenų pateikimo ir mokesčių tarifo pakeitimai
1. Jeigu į grupę įeinantis subjektas į savo finansines sąskaitas įtraukia savo įtrauktųjų mokesčių koregavimą už praėjusius finansinius metus, toks koregavimas laikomas įtrauktųjų mokesčių koregavimu tais finansiniais metais, kuriais buvo atliktas koregavimas, išskyrus atvejus, kai koregavimas yra susijęs su tais finansiniais metais, kuriais jurisdikcijoje sumažėjo įtrauktieji mokesčiai.
Kai sumažėja įtrauktieji mokesčiai, sudarę į grupę įeinančio subjekto pakoreguotų praėjusių finansinių metų įtrauktųjų mokesčių dalį, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis už tokius finansinius metus perskaičiuojami pagal 29 straipsnio 1 dalį, sumažinant pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius įtrauktųjų mokesčių sumažėjimo suma. Atitinkamai koreguojamos finansinių metų ir bet kurių ankstesnių finansinių metų reikalavimus atitinkantis pelnas.
Kasmet duomenis teikiančio į grupę įeinančio subjekto pasirinkimu pagal 45 straipsnio 2 dalį, nereikšmingas įtrauktųjų mokesčių sumažėjimas gali būti laikomas įtrauktųjų mokesčių koregavimu tais finansiniais metais, kuriais atliekamas koregavimas. Nereikšmingas įtrauktųjų mokesčių sumažėjimas yra mažesnis nei 1 000 000 EUR pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių, nustatytų jurisdikcijai už finansinius metus, bendras sumažėjimas.
2. Kai taikytinas vietos mokesčio tarifas yra sumažinamas tiek, kad būtų mažesnis už minimalų mokesčio tarifą ir dėl tokio sumažinimo atsiranda atidėtųjų mokesčių išlaidos, susidariusių atidėtųjų mokesčių išlaidų suma laikoma į grupę įeinančio subjekto įsipareigojimo sumokėti įtrauktuosius mokesčius, į kuriuos atsižvelgiama pagal 21 straipsnį, koregavimu ankstesniais finansiniais metais.
3. Kai į atidėtųjų mokesčių išlaidas buvo atsižvelgta taikant mažesnį tarifą nei minimalus mokesčio tarifas, o taikytinas mokesčio tarifas vėliau padidinamas, dėl tokio padidinimo susidariusi atidėtųjų mokesčių išlaidų suma mokant laikoma į grupę įeinančio subjekto įsipareigojimo sumokėti įtrauktuosius mokesčius, kurių reikalaujama už ankstesnius finansinius metus pagal 21 straipsnį, koregavimu.
Koregavimas pagal pirmą pastraipą neturi viršyti sumos, lygios atidėtųjų mokesčių išlaidoms, perskaičiuotoms pagal minimalų mokesčių tarifą.
4. Kai per trejus metus nuo tų finansinių metų pabaigos nesumokama daugiau kaip 1 000 000 EUR iš į grupę įeinančio subjekto einamųjų mokestinių išlaidų, įtrauktų į pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis už finansinius metus, kuriais buvo prašoma sumokėti nesumokėtą sumą kaip įtrauktąjį mokestį, perskaičiuojami pagal 29 straipsnio 1 dalį, neįtraukiant tokios nesumokėtos sumos į pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius.
V SKYRIUS
EFEKTYVIOJO MOKESČIO TARIFO IR PAPILDINIO MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
26 straipsnis
Efektyviojo mokesčio tarifo nustatymas
1. Tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės efektyvusis mokesčio tarifas kiekvieniems finansiniams metams ir kiekvienai jurisdikcijai, jei jurisdikcijoje yra reikalavimus atitinkančio grynojo pelno, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia į grupę įeinančių subjektų pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai yra visų į grupę įeinančių subjektų, esančių pagal IV skyrių nustatytoje jurisdikcijoje, pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių suma.
2. Jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas arba nuostoliai už finansinius metus nustatomi pagal šią formulę:
čia:
a) |
į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantis pelnas yra visų į grupę įeinančių subjektų, esančių pagal III skyrių nustatytoje jurisdikcijoje, reikalavimus atitinkančio pelno teigiama suma, jei ji susidaro; |
b) |
į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantys nuostoliai yra visų į grupę įeinančių subjektų, esančių pagal III skyrių nustatytoje jurisdikcijoje, reikalavimus atitinkančių nuostolių suma. |
3. Pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai ir į grupę įeinančių subjektų, kurie yra investavimo subjektai, reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami į efektyviojo mokesčio tarifo apskaičiavimą pagal 1 dalį ir reikalavimus atitinkančio grynojo pelno apskaičiavimą pagal 2 dalį.
4. Kiekvieno jokiai valstybei nepriskiriamo į grupę įeinančio subjekto efektyvusis mokesčio tarifas kiekvienais finansiniais metais apskaičiuojamas atskirai nuo visų kitų į grupę įeinančių subjektų efektyviojo mokesčio tarifo.
27 straipsnis
Papildinio mokesčio apskaičiavimas
1. Jeigu jurisdikcijos, kurioje yra į grupę įeinantys subjektai, finansinių metų efektyvusis mokesčio tarifas yra mažesnis už minimalų mokesčio tarifą, tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė papildinį mokestį apskaičiuoja atskirai kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui, kurio reikalavimus atitinkantis pelnas įtrauktas į tos jurisdikcijos reikalavimus atitinkančio grynojo pelno apskaičiavimą. Papildinis mokestis apskaičiuojamas pagal jurisdikciją.
2. Papildinio mokesčio procentinė dalis, taikoma tam tikrai jurisdikcijai finansiniais metais, yra teigiamas skirtumas procentiniais punktais, jei susidaro, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia efektyvusis mokesčio tarifas yra pagal 26 straipsnį apskaičiuotas tarifas.
3. Jurisdikcijos papildinis mokestis finansiniais metais yra teigiama suma, jei susidaro, apskaičiuojama pagal šią formulę:
čia:
a) |
dar vienas papildinis mokestis yra mokesčio suma, nustatyta finansiniams metams pagal 29 straipsnį; |
b) |
vietos papildinis mokestis yra finansinių metų mokesčių suma, nustatyta pagal 11 straipsnį arba pagal trečiosios valstybės jurisdikcijos reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį. |
4. Pelno perviršis jurisdikcijoje už 3 dalyje nurodytus finansinius metus yra teigiama suma, jei susidaro, apskaičiuojama pagal šią formulę:
čia:
a) |
reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas yra pelnas, nustatytas jurisdikcijai pagal 26 straipsnio 2 dalį; |
b) |
dėl veiklos pagrindo neįtraukiamos pajamos yra suma, nustatyta jurisdikcijai pagal 28 straipsnį. |
5. Į grupę įeinančio subjekto papildinis mokestis už einamuosius finansinius metus apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
a) |
į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas jurisdikcijoje finansiniais metais yra pelnas, nustatytas pagal III skyrių; |
b) |
visų į grupę įeinančių subjektų bendras reikalavimus atitinkantis pelnas jurisdikcijoje finansiniais metais yra visų į grupę įeinančių subjektų, esančių jurisdikcijoje, reikalavimus atitinkančio pelno suma finansiniais metais. |
6. Jei jurisdikcijos papildinis mokestis gaunamas atlikus perskaičiavimą pagal 29 straipsnio 1 dalį ir jei jurisdikcijoje per finansinius metus negaunama reikalavimus atitinkančio grynojo pelno, papildinis mokestis kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui priskiriamas pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytą formulę, remiantis į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkančiu pelnu tais finansiniais metais, kurių atžvilgiu atliekamas perskaičiavimas pagal 29 straipsnio 1 dalį.
7. Kiekvieno į grupę įeinančio subjekto, nepriskiriamo jokiai valstybei, papildinis mokestis kiekvienais finansiniais metais apskaičiuojamas atskirai nuo visų kitų į grupę įeinančių subjektų papildinio mokesčio.
28 straipsnis
Pajamų neįtraukimas dėl veiklos pagrindo
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
reikalavimus atitinkantys darbuotojai – į grupę įeinančio subjekto visą darbo laiką arba ne visą darbo laiką dirbantys darbuotojai ir nepriklausomi rangovai, dalyvaujantys tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės įprastoje veikloje, kuriai vadovauja ir kurią kontroliuoja TSG arba didelė vietos subjektų grupė; |
b) |
reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos – atlygio darbuotojams išlaidos, įskaitant atlyginimą, darbo užmokestį ir kitas išlaidas, kurios suteikia darbuotojui tiesioginės ir konkrečios asmeninės naudos, pavyzdžiui, sveikatos draudimo ir pensijų įmokos, darbo užmokesčio bei įdarbinimo mokesčiai ir darbdavio socialinio draudimo įmokos; |
c) |
reikalavimus atitinkantis materialusis turtas:
|
2. Nebent tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas pagal 45 straipsnio 2 dalį pasirenka netaikyti pajamų neįtraukimo dėl veiklos pagrindo finansiniais metais, apskaičiuojant papildinį mokestį jurisdikcijos reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas sumažinamas suma, lygia kiekvieno jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto šio straipsnio 3 dalyje nurodytos darbo užmokesčio dalies ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytos materialiojo turto dalies sumai.
3. Jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto darbo užmokesčio dalis sudaro 5 % jo reikalavimus atitinkančių darbuotojų, kurie toje jurisdikcijoje vykdo tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės veiklą, reikalavimus atitinkančių darbo užmokesčio išlaidų, išskyrus reikalavimus atitinkančias darbo užmokesčio išlaidas, kurios yra:
a) |
kapitalizuotos ir įtrauktos į reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinę vertę; |
b) |
priskirtinos pelnui, kuris neįtraukiamas pagal 17 straipsnį. |
4. Jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto materialiojo turto dalis sudaro 5 % jurisdikcijoje esančio reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinės vertės, išskyrus:
a) |
parduoti, nuomoti ar investuoti skirto turto, įskaitant žemę ir pastatus, balansinę vertę; |
b) |
materialiojo turto, naudojamo pajamoms, kurios neįtraukiamos pagal 17 straipsnį, gauti, balansinę vertę. |
5. Taikant 4 dalį, reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinė vertė yra reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinės vertės finansinių metų pradžioje ir pabaigoje vidurkis, įrašytas siekiant parengti pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atėmus bet kokį sukauptą nusidėvėjimą, amortizaciją ir išeikvojimą ir pridėjus bet kokią sumą, priskirtiną prie kapitalizuojamų darbo užmokesčio išlaidų.
6. Taikant 3 ir 4 dalis, į grupę įeinančio subjekto, kuris yra nuolatinė buveinė, reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra išlaidos ir turtas, kurie yra įtraukti į jo atskiras finansines ataskaitas pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir nuolatinė buveinė.
Nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas neįtraukiamas į pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkančias darbo užmokesčio išlaidas ir reikalavimus atitinkantį materialųjį turtą.
Jeigu nuolatinės buveinės visos pajamos arba jų dalis buvo neįtrauktos pagal 19 straipsnio 1 dalį ir 38 straipsnio 5 dalį, tokios nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas nėra įtraukiami tokia pačia dalimi atliekant pagal šį straipsnį tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės skaičiavimus.
7. Pagal 6 dalį nepriskirtos reikalavimus atitinkančių darbuotojų, kuriems moka pereiginis subjektas, reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir jam nuosavybės teise priklausantis reikalavimus atitinkantis materialusis turtas priskiriami:
a) |
į grupę įeinantiems subjektams pereiginio subjekto savininkams proporcingai pagal 19 straipsnio 4 dalį jiems paskirtai sumai su sąlyga, kad reikalavimus atitinkantys darbuotojai ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra į grupę įeinančių subjektų savininkų jurisdikcijoje, ir |
b) |
pereiginiam subjektui, jei jis yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, juos sumažinus proporcingai pajamoms, neįtrauktoms apskaičiuojant pereiginio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną pagal 38 straipsnio 1 ir 2 dalis, su sąlyga, kad reikalavimus atitinkantys darbuotojai ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra pereiginio subjekto jurisdikcijoje. |
Visos kitos reikalavimus atitinkančios pereiginio subjekto darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas neįtraukiami skaičiuojant tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės dėl veiklos pagrindo neįtraukiamas pajamas.
8. Kiekvienais finansiniais metais kiekvieno į grupę įeinančio subjekto, nepriskiriamo jokiai valstybei, dėl veiklos pagrindo neįtraukiamos pajamos apskaičiuojamos atskirai nuo visų kitų į grupę įeinančių subjektų dėl veiklos pagrindo neįtraukiamų pajamų.
9. Pagal šį straipsnį apskaičiuojamos dėl veiklos pagrindo neįtraukiamos pajamos neapima į grupę įeinančių subjektų, kurie yra investavimo subjektai toje jurisdikcijoje, darbo užmokesčio dalies ir materialiojo turto dalies.
29 straipsnis
Dar vienas papildinis mokestis
1. Jeigu pagal 11 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 1 bei 4 dalį ir 40 straipsnio 5 dalį pakoregavus įtrauktuosius mokesčius arba reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolius perskaičiuojamas ankstesnių finansinių metų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vidaus subjektų grupės efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis perskaičiuojami pagal 26, 27 ir 28 straipsniuose nustatytas taisykles. Bet kokia papildinio mokesčio suma, susidariusi dėl tokio perskaičiavimo, laikoma dar vienu papildiniu mokesčiu pagal 27 straipsnio 3 dalį tais finansiniais metais, kuriais atliekamas perskaičiavimas.
2. Jeigu yra dar vienas papildinis mokestis ir jurisdikcijoje pirmais finansiniais metais nėra reikalavimus atitinkančio grynojo pelno, kiekvieno toje jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas yra suma, lygi tokiems į grupę įeinantiems subjektams pagal 27 straipsnio 5 ir 6 dalis skirtam papildiniam mokesčiui, padalytam iš minimalaus mokesčio tarifo.
3. Jeigu pagal 21 straipsnio 5 dalį turi būti taikomas papildinis mokestis, kiekvieno jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas yra lygios tokiam į grupę įeinančiam subjektui priskirto papildinio mokesčio sumai, padalytai iš minimalaus mokesčio tarifo. Priskiriama proporcingai kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui pagal šią formulę:
Dar vienas papildinis mokestis priskiriamas tik tiems į grupę įeinantiems subjektams, kurie užregistruoja pakoreguoto įtrauktojo mokesčio sumą, kuri yra mažesnė už nulį ir mažesnė už tokių į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, padaugintus iš minimalaus mokesčio tarifo.
4. Jeigu į grupę įeinančiam subjektui pagal šį straipsnį, 27 straipsnio 5 ir 6 dalis skiriamas dar vienas papildinis mokestis, taikant II skyrių toks į grupę įeinantis subjektas laikomas mažus mokesčius mokančiu į grupę įeinančiu subjektu.
30 straipsnis
De minimis išimtis
1. Nukrypstant nuo 26–29 ir 31 straipsnių, į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, papildinis mokestis, kurį už finansinius metus turi mokėti jurisdikcijoje esantys į grupę įeinantys subjektai, yra lygus nuliui, jeigu tokiais finansiniais metais:
a) |
tokioje jurisdikcijoje esančių visų į grupę įeinančių subjektų vidutinės reikalavimus atitinkančios pajamos yra mažesnės nei 10 000 000 EUR ir |
b) |
tokioje jurisdikcijoje esančių visų į grupę įeinančių subjektų vidutinis reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai yra nuostoliai arba yra mažesnis nei 1 000 000 EUR pelnas. |
Pasirinkimas daromas kasmet pagal 45 straipsnio 2 dalį.
2. Vidutinės reikalavimus atitinkančios pajamos arba vidutinis reikalavimus atitinkantis pelnas ar nuostoliai, nurodyti 1 dalyje, yra reikalavimus atitinkančių pajamų arba reikalavimus atitinkančio pelno ar nuostolių, kuriuos per finansinius metus ir dvejus ankstesnius finansinius metus patyrė jurisdikcijoje esantys į grupę įeinantys subjektai, vidurkis.
Jei jurisdikcijoje pirmaisiais arba antraisiais ankstesniais finansiniais metais, arba tais abiem laikotarpiais, nėra į grupę įeinančių subjektų, kurių pajamos arba nuostoliai atitinka reikalavimus, tokie vieneri ar daugiau finansinių metų neįtraukiami į tos jurisdikcijos vidutinių reikalavimus atitinkančių pajamų arba reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių apskaičiavimą.
3. Jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų finansinių metų reikalavimus atitinkančios pajamos yra toje jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų visų pajamų suma, sumažinta arba padidinta bet kokiu pagal III skyrių atliktu koregavimu.
4. Jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų finansinių metų reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai yra tos jurisdikcijos reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti pagal 26 straipsnio 2 dalį.
5. 1–4 dalyje nustatyta de minimis išimtis netaikoma į grupę įeinantiems subjektams, nepriskiriamiems jokiai valstybei, ir investavimo subjektams. Tokių subjektų pajamos ir reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami apskaičiuojant de minimis išimtį.
31 straipsnis
Mažumos valdomi į grupę įeinantys subjektai
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
mažumos valdomas į grupę įeinantis subjektas – į grupę įeinantis subjektas, kuriame pagrindiniam patronuojančiajam subjektui priklauso 30 % arba mažesnė tiesioginė ar netiesioginė nuosavybės dalis; |
b) |
mažumos valdomas patronuojantysis subjektas – mažumos valdomas į grupę įeinantis subjektas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kito mažumos valdomo į grupę įeinančio subjekto kontrolinius akcijų paketus, išskyrus atvejus, kai pirmojo subjekto kontrolinius akcijų paketus tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitas mažumos valdomas į grupę įeinantis subjektas; |
c) |
mažumos valdomas pogrupis – mažumos valdomas patronuojantysis subjektas ir jo mažumos valdomi patronuojamieji subjektai ir |
d) |
mažumos valdomas patronuojamasis subjektas – mažumos valdomas į grupę įeinantis subjektas, kurio kontrolinį akcijų paketą tiesiogiai arba netiesiogiai valdo mažumos valdomas patronuojantysis subjektas. |
2. Jurisdikcijos efektyviojo mokesčio tarifo ir papildinio mokesčio apskaičiavimas pagal III–VII skyrius mažumos valdomo pogrupio nariams taikomas taip, lyg kiekvienas mažumos valdomas pogrupis būtų atskira tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė.
Pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai ir mažumos valdomo pogrupio narių reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami nustatant tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės efektyviojo mokesčio tarifo likutinę sumą, apskaičiuotą pagal 26 straipsnio 1 dalį, ir reikalavimus atitinkantį grynąjį pelną, apskaičiuotą pagal 65 straipsnio 2 dalį.
3. Mažumos valdomo į grupę įeinančio subjekto, kuris nėra mažumos valdomo pogrupio narys, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis apskaičiuojami subjekto lygmeniu pagal III–VII skyrius.
Pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai ir mažumos valdomo į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami nustatant tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės efektyviojo mokesčio tarifo likutinę sumą, apskaičiuotą pagal 26 straipsnio 1 dalį, ir reikalavimus atitinkantį grynąjį pelną, apskaičiuotą pagal 26 straipsnio 2 dalį.
Ši dalis netaikoma mažumos valdomam į grupę įeinančiam subjektui, kuris yra investavimo subjektas.
32 straipsnis
Saugumo garantas
Nukrypstant nuo 26–31 straipsnių, valstybės narės užtikrina, kad, į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, jurisdikcijoje esančios grupės už finansinius metus mokėtinas papildinis mokestis laikomas nuliniu, jei toje jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų efektyvusis mokesčio tarifas tenkina reikalavimus atitinkančio tarptautinio susitarimo dėl saugumo garantų sąlygas.
Taikant pirmą pastraipą, reikalavimus atitinkantis tarptautinis susitarimas dėl saugumo garanto – tarptautinis taisyklių ir sąlygų rinkinys, kuriam pritarė visos valstybės narės ir kuriuo grupėms, kurioms taikoma ši direktyva, suteikiama galimybė pasirinkti pasinaudoti viena ar daugiau saugumo garantų jurisdikcijoje.
VI SKYRIUS
ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO IR KONTROLIUOJANČIŲJŲ STRUKTŪRŲ SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS
33 straipsnis
Konsoliduotųjų pajamų ribos taikymas grupės susijungimams ir atskyrimams
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
susijungimas – bet koks susitarimas, kai:
|
b) |
atskyrimas – bet koks susitarimas, kai vienos grupės subjektai yra atskiriami į dvi ar daugiau skirtingų grupių, kurių nebekonsoliduoja tas pats pagrindinis patronuojantysis subjektas. |
2. Jeigu dvi arba daugiau grupių susijungia į vieną grupę bet kuriais iš paskutinių ketverių iš eilės einančių finansinių metų, einančių iš karto prieš patikrintus finansinius metus, laikoma, kad 2 straipsnyje nurodyta tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės konsoliduotųjų pajamų riba bet kuriais finansiniais metais prieš susijungimą yra pasiekta, jeigu į kiekvieną iš jų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų įtrauktų tų finansinių metų pajamų suma yra 750 000 000 EUR arba didesnė.
3. Jeigu subjektas, kuris nėra grupės narys (toliau – tikslinis subjektas), per patikrintus finansinius metus susijungia su subjektu arba grupe (toliau – įsigyjantysis subjektas), ir nei tikslinis subjektas, nei įsigyjantysis subjektas per pastaruosius ketverius iš eilės einančius finansinius metus, einančius iš karto prieš patikrintus finansinius metus, nėra parengęs konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, laikoma, kad tų metų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės konsoliduotųjų pajamų riba yra pasiekta, jeigu į kiekvieną iš jų finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų įtrauktų tų finansinių metų pajamų suma yra 750 000 000 EUR arba didesnė.
4. Jeigu viena tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė, kuriai taikoma ši direktyva, suskirstoma į dvi ar daugiau grupių (kiekvienai iš jų tampant atskirta grupe), laikoma, kad atskirta grupė pasiekė konsoliduotųjų pajamų ribą, jei:
a) |
pirmųjų patikrintų finansinių metų, kurie baigiasi po atskyrimo, atžvilgiu atskirtos grupės metinės pajamos tais finansiniais metais yra 750 000 000 EUR arba didesnės; |
b) |
antrųjų–ketvirtųjų patikrintų finansinių metų, kurie baigiasi po atskyrimo, atžvilgiu atskirtos grupės metinės pajamos bent dvejus metus iš tų finansinių metų yra 750 000 000 EUR arba didesnės. |
34 straipsnis
Į grupę įeinantys subjektai, prisijungiantys prie tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės ir ją paliekantys
1. Jeigu subjektas (toliau – tikslinis subjektas) tampa arba nustoja būti į tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinančiu subjektu dėl to, kad finansiniais metais (toliau – įsigijimo metai) perleidžiama tiesioginė arba netiesioginė tikslinio subjekto nuosavybės dalis arba jeigu tikslinis subjektas tampa naujos grupės pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, šios direktyvos tikslais tikslinis subjektas laikomas tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės nariu su sąlyga, kad jo turto, įsipareigojimų, pajamų, išlaidų ir pinigų srautų dalis pagal eilutes įtraukiami į įsigijimo metų pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
Tikslinio subjekto efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis apskaičiuojami pagal 2–8 dalis.
2. Šios direktyvos tikslais įsigijimo metais tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė atsižvelgia tik į tikslinio subjekto finansinę apskaitą įtrauktą grynąjį pelną arba nuostolius ir pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius, kurie įtraukti į pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
3. Įsigijimo metais ir kiekvienais paskesniais finansiniais metais tikslinio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai ir pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai grindžiami jo turto ir įsipareigojimų ankstesnės balansinės vertės duomenimis.
4. Įsigijimo metais apskaičiuojant tikslinio subjekto reikalavimus atitinkančias darbo užmokesčio išlaidas pagal 28 straipsnio 3 dalį atsižvelgiama tik į išlaidas, kurios atsispindi pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
5. Tikslinio subjekto reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinės vertės apskaičiavimas pagal 28 straipsnio 4 dalį, kai taikytina, koreguojamas proporcingai laikotarpiui, kuriuo tikslinis subjektas įsigijimo metais buvo tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės narys.
6. Išskyrus reikalavimus atitinkantį dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtą, kaip nurodyta 23 straipsnyje, į tikslinio subjekto atidėtųjų mokesčių turtą ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus, kurie perduodami tarp tarptautinių įmonių grupių arba didelių vietos subjektų grupių, įsigyjančioji tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė atsižvelgia tokiu pat būdu ir tokiu pačiu mastu, kaip ir tuo atveju, jei įsigyjančioji tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė kontroliuotų tikslinį subjektą, kai toks turtas ir įsipareigojimai atsirado.
7. Tikslinio subjekto atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie anksčiau buvo įtraukti į jo bendrą atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą, 22 straipsnio 7 dalies tikslais traktuojami kaip perleidžiančiosios tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės panaikinti įsipareigojimai ir kaip atsirandantys iš įsigyjančiosios tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės įsipareigojimai įsigijimo metais, išskyrus tai, kad tokiu atveju bet koks paskesnis įtrauktųjų mokesčių sumažinimas pagal 22 straipsnio 7 dalį įsigalioja tais metais, kuriais suma yra sugrąžinama.
8. Jeigu įsigijimo metais tikslinis subjektas yra patronuojantysis subjektas ir yra grupės subjektas, priklausantis dviem ar daugiau tarptautinėms įmonių grupėms arba didelėms vietos subjektų grupėms, jis atskirai taiko PĮT jam priskirtinoms mažus mokesčius mokančių į grupę įeinančių subjektų papildinio mokesčio dalims, nustatytoms kiekvienai tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei.
9. Nukrypstant nuo 1–8 dalių, tikslinio subjekto kontrolinio akcijų paketo įsigijimas arba perleidimas laikomas turto ir įsipareigojimų įsigijimu arba perleidimu, jeigu jurisdikcija, kurioje yra tikslinis subjektas, arba, mokesčių tikslais skaidraus subjekto atveju, jurisdikcija, kurioje yra tas turtas, tos kontrolinio akcijų paketo dalies įsigijimą arba perleidimą traktuoja taip pat arba panašiai kaip turto ir įsipareigojimų įsigijimą arba perleidimą ir pardavėjui nustato įtrauktąjį mokestį, pagrįstą skirtumu tarp mokesčio bazės ir atlygio, sumokėto už kontrolinį akcijų paketą, arba turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės.
35 straipsnis
Turto ir įsipareigojimų perleidimas
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
reorganizavimas – turto ir įsipareigojimų pertvarkymas arba perleidimas, pavyzdžiui, susijungimo, atskyrimo, likvidavimo arba panašaus sandorio atveju, kai:
|
b) |
reikalavimų neatitinkantis pelnas arba nuostoliai – perleidžiančiojo į grupę įeinančio subjekto mažesnė iš šių (pelno arba nuostolių) sumų, atsirandanti dėl reorganizavimo ir apmokestinama perleidžiančiojo į grupę įeinančio subjekto vietoje, ir finansinės apskaitos pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl reorganizavimo. |
2. Į grupę įeinantis subjektas, kuris perleidžia turtą ir įsipareigojimus (toliau – perleidžiantysis į grupę įeinantis subjektas), apskaičiuodamas savo reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolius, turi įtraukti dėl tokio perleidimo atsiradusį pelną ar nuostolius.
Turtą ir įsipareigojimus įsigyjantis į grupę įeinantis subjektas (toliau – įsigyjantysis į grupę įeinantis subjektas) savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius nustato remdamasis įsigyto turto ir įsipareigojimų balansine verte, nustatyta pagal finansinės apskaitos standartą, naudojamą rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, kai turto ir įsipareigojimų perleidimas arba įsigijimas vykdomas reorganizavimo kontekste:
a) |
perleidžiantysis į grupę įeinantis subjektas, apskaičiuodamas savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, neįtraukia jokio pelno arba nuostolių, atsirandančių dėl tokio perleidimo, ir |
b) |
įsigyjantysis į grupę įeinantis subjektas nustato savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius remdamasis iš perleidžiančiojo į grupę įeinančio subjekto įsigyto turto ir įsipareigojimų balansine verte perleidimo metu. |
4. Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, kai turto ir įsipareigojimų perleidimas atliekamas reorganizavimo, dėl kurio perduodantysis į grupę įeinantis subjektas gauna reikalavimus neatitinkantį pelną arba patiria reikalavimus neatitinkančius nuostolius, kontekste:
a) |
perleidžiantysis į grupę įeinantis subjektas, apskaičiuodamas savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, įtraukia pelną arba nuostolius, atsirandančius dėl perleidimo, atsižvelgdamas į reikalavimus neatitinkantį pelną arba nuostolius, ir |
b) |
įsigyjantysis į grupę įeinantis subjektas nustato savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius po įsigijimo remdamasis iš perleidžiančiojo į grupę įeinančio subjekto įsigyto turto ir įsipareigojimų balansine verte perleidimo metu, nuosekliai pakoregavęs pagal įsigyjančiojo į grupę įeinančio subjekto vietos mokesčių taisykles, kad būtų nustatytas reikalavimų neatitinkantis pelnas arba nuostoliai. |
5. Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, kai į grupę įeinančio subjekto reikalaujama arba kuriam leidžiama mokesčių tikslais jurisdikcijoje, kurioje jis yra, koreguoti jo turto bazę ir įsipareigojimų sumą iki tikrosios vertės, toks į grupę įeinantis subjektas gali:
a) |
apskaičiuodamas reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, įtraukti pelno arba nuostolių sumą, susijusią su kiekvienu jo turtu ir įsipareigojimu, kuri yra:
|
b) |
naudoti turto arba įsipareigojimo tikrąją vertę finansinės apskaitos tikslais iš karto po priežastinio įvykio, siekdamas apskaičiuoti reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius finansiniais metais, pasibaigusiais po priežastinio įvykio, ir |
c) |
įtraukti pagal a punktą nustatytų sumų grynąją bendrą sumą į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius vienu iš toliau nurodytų būdų:
|
36 straipsnis
Bendrieji subjektai
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
bendrasis subjektas – subjektas, kurio finansiniai rezultatai pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nurodomi taikant nuosavybės metodą, su sąlyga, kad pagrindinis patronuojantysis subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo bent 50 % jo nuosavybės dalies. Bendrajam subjektui nepriskiriama:
|
b) |
su bendruoju subjektu susijęs subjektas:
|
2. Patronuojantysis subjektas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi nuosavybės dalį bendrajame subjekte arba su bendruoju subjektu susijusiame subjekte, taiko PĮT jam priskirtinai papildinio mokesčio daliai, kurią moka bendrasis subjektas arba su bendruoju subjektu susijęs subjektas pagal 5–10 straipsnius.
3. Papildinis mokestis bendrajam subjektui ir su juo susijusiems subjektams (toliau kartu – bendrųjų subjektų grupė) apskaičiuojamas pagal III–VII skyrius taip, lyg jie būtų į atskirą tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantys subjektai, o bendrasis subjektas būtų pagrindinis tos grupės patronuojantysis subjektas.
4. Papildinis mokestis, kurį turi mokėti bendrųjų subjektų grupė, sumažinamas kiekvienam patronuojančiajam subjektui pagal 2 dalį priskirtina pagal 3 dalį apmokestinamo kiekvieno bendrųjų subjektų grupės nario papildinio mokesčio dalimi. Bet kokia likusi papildinio mokesčio suma pridedama prie bendros papildinio mokesčio sumos pagal NAPT pagal 14 straipsnio 2 dalį.
Šioje dalyje papildinis mokestis, kurį turi mokėti bendrųjų subjektų grupė – patronuojančiajam subjektui priskirtinos bendrųjų subjektų grupės papildinio mokesčio dalis.
37 straipsnis
Kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinių įmonių grupės
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė – dvi ar daugiau grupių, kai pagrindiniai patronuojantieji subjektai susitaria sukurti susietą struktūrą arba į dviejų biržų sąrašus įtrauktų subjektų susitarimą, apimantį bent vieną jungtinės grupės subjektą arba nuolatinę buveinę, esantį kitoje jurisdikcijoje nei kitų jungtinės grupės subjektų vieta; |
b) |
susieta struktūra – dviejų ar daugiau atskirų grupių pagrindinių patronuojančiųjų subjektų susitarimas, pagal kurį:
|
c) |
į dviejų biržų sąrašus įtrauktų subjektų susitarimas – dviejų ar daugiau atskirų grupių pagrindinių patronuojančiųjų subjektų susitarimas, pagal kurį:
|
2. Jeigu dviejų ar daugiau grupių subjektai ir į grupę įeinantys subjektai sudaro kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės dalį, kiekvienos grupės subjektai ir į grupę įeinantys subjektai laikomi vienos kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės nariais.
Subjektas, kuris nėra 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas neįtrauktasis subjektas, laikomas į grupę įeinančiu subjektu, jeigu jam pagal atskirus straipsnius kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas arba jeigu jo kontrolinį akcijų paketą turi kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės subjektai.
3. Kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra jungtinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, nurodytos 1 dalyje pateiktuose susietos struktūros arba į dviejų biržų sąrašus įtrauktų subjektų susitarimo apibrėžtyse, parengtos pagal priimtiną finansinės apskaitos standartą, kuris laikomas pagrindinio patronuojančiojo subjekto apskaitos standartu.
4. Atskirų grupių, sudarančių kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę, pagrindiniai patronuojantieji subjektai yra kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindiniai patronuojantieji subjektai.
Taikant šią direktyvą kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei, visos nuorodos į pagrindinį patronuojantįjį subjektą prireikus taikomos taip, tarsi tai būtų nuorodos į kelis pagrindinius patronuojančiuosius subjektus.
5. Valstybėje narėje esantys kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės patronuojantieji subjektai, įskaitant kiekvieną pagrindinį patronuojantįjį subjektą, PĮT pagal 5–10 straipsnius taiko jiems priskirtinai mažus mokesčius mokančių į grupę įeinančių subjektų papildinio mokesčio daliai.
6. Į kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantys subjektai, esantys valstybėje narėje, taiko NAPT pagal 12, 13 ir 14 straipsnius, atsižvelgdami į kiekvieno mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto, kuris yra kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės narys, papildinį mokestį.
7. Kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindiniai patronuojantieji subjektai turi pateikti papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pagal 44 straipsnį, išskyrus atvejus, kai jie paskiria vieną paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą, kaip tai suprantama pagal 44 straipsnio 3 dalies b punktą. Toje deklaracijoje pateikiama informacija apie kiekvieną grupę, sudarančią kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę.
VII SKYRIUS
MOKESČIŲ NEUTRALUMAS IR PASKIRSTYTOJO PELNO SISTEMOS
38 straipsnis
Pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuris yra pereiginis subjektas
1. Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, reikalavimus atitinkantis pelnas per finansinius metus sumažinamos pereiginio subjekto nuosavybės dalies turėtojui (toliau – nuosavybės turėtojas) priskirtinas reikalavimus atitinkančio pelno suma, jeigu:
a) |
nuosavybės turėtojui taikomas tokio pelno mokestis mokestiniu laikotarpiu, kuris baigiasi per 12 mėnesių nuo tų finansinių metų pabaigos, taikant įstatymu nustatytą tarifą, kuris yra lygus minimaliam mokesčio tarifui arba jį viršija, arba |
b) |
galima pagrįstai tikėtis, kad pagrindinio patronuojančiojo subjekto bendra pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių ir mokesčių, kuriuos už tokį pelną sumoka nuosavybės turėtojas per 12 mėnesių nuo šių finansinių metų pabaigos, suma yra lygi sumai, lygiai tam pelnui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo, arba ją viršija. |
2. Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, reikalavimus atitinkantis pelnas per finansinius metus taip pat sumažinamos pereiginio subjekto nuosavybės turėtojui priskirta reikalavimus atitinkančio pelno suma, jeigu nuosavybės turėtojas yra:
a) |
fizinis asmuo, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, ir kuris turi nuosavybės dalių, sudarančių teisę į 5 % arba mažiau pagrindinio patronuojančiojo subjekto pelno ir turto, arba |
b) |
vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, ne pelno organizacija ar pensijų fondas, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, ir kuris turi nuosavybės dalių, sudarančių teisę į 5 % arba mažiau pagrindinio patronuojančiojo subjekto pelno ir turto. |
3. Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, reikalavimus atitinkantys nuostoliai per finansinius metus sumažinami pereiginio subjekto nuosavybės turėtojui priskirtina reikalavimus atitinkančių nuostolių suma.
Pirma pastraipa netaikoma, kai nuosavybės turėtojui neleidžiama naudoti tokių nuostolių savo apmokestinamosioms pajamoms apskaičiuoti.
4. Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, įtrauktieji mokesčiai sumažinami proporcingai reikalavimus atitinkančio pelno sumai, sumažintai pagal 1 ir 2 dalis.
5. 1–4 dalys taikomos nuolatinei buveinei, per kurią pereiginis subjektas, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, visiškai ar iš dalies vykdo veiklą arba per kurią visiškai ar iš dalies vykdoma mokesčių tikslais skaidraus subjekto veikla, jeigu pagrindinio patronuojančiojo subjekto turima to mokesčių tikslais skaidraus subjekto nuosavybės dalis yra turima tiesiogiai arba per mokesčių požiūriu skaidrių subjektų grandinę.
39 straipsnis
Pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuriam taikoma atskaitytinų dividendų tvarka
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
atskaitytinų dividendų tvarka – apmokestinimo tvarka, pagal kurią subjekto savininkų pajamos apmokestinamos pagal vieną apmokestinimo lygį, iš subjekto pajamų atskaitant arba atimant savininkams paskirstytą pelną arba atleidžiant kooperatyvą nuo mokesčių; |
b) |
atskaitytini dividendai – į grupę įeinančio subjekto, kuriam taikoma atskaitytinų dividendų tvarka, atžvilgiu:
|
c) |
kooperatyvas – subjektas, kuris savo narių vardu kolektyviai parduoda ar įsigyja prekes ar paslaugas ir kuriam jo buvimo vietos jurisdikcijoje taikoma mokesčių tvarka, kuria užtikrinamas mokesčių neutralumas, susijęs su prekėmis ar paslaugomis, kurias jo nariai per kooperatyvą parduoda ar įsigyja. |
2. Tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuriam taikoma atskaitytinų dividendų tvarka, savo reikalavimus atitinkantį pelną per finansinius metus sumažina ne daugiau kaip iki nulio suma, kuri paskirstoma kaip atskaitytini dividendai per 12 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos, jeigu:
a) |
dividendai apmokestinami gavėjo lygiu per apmokestinimo laikotarpį, kuris pasibaigia per 12 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos, taikant įstatymu nustatytą tarifą, kuris yra lygus minimaliam mokesčio tarifui arba jį viršija, arba |
b) |
galima pagrįstai tikėtis, kad pagrindinio patronuojančiojo subjekto bendra pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių ir mokesčių, kuriuos gavėjas moka už tokius dividendus, suma yra lygi tam pelnui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo, arba jį viršija. |
3. Tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuriam taikoma atskaitytinų dividendų tvarka, savo reikalavimus atitinkantį pelną per finansinius metus taip pat sumažina ne daugiau kaip iki nulio suma, kurią jis paskirsto kaip atskaitytinus dividendus per 12 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos, jeigu gavėjas yra:
a) |
fizinis asmuo, o gauti dividendai yra apyvartai proporcinga išmoka iš tiekimo kooperatyvo; |
b) |
fizinis asmuo, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais toje pačioje jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, ir turi nuosavybės dalių, sudarančių teisę į 5 % arba mažiau pagrindinio patronuojančiojo subjekto pelno ir turto, arba |
c) |
vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, ne pelno organizacija ar pensijų fondas, išskyrus pensijų paslaugas teikiantį subjektą, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas. |
4. Pagrindinio patronuojančiojo subjekto įtrauktieji mokesčiai, išskyrus mokesčius, kuriems leidžiama atskaityti dividendus, mažinami proporcingai pagal 2 ir 3 dalis sumažintai reikalavimus atitinkančio pelno sumai.
5. Jei pagrindinis patronuojantysis subjektas tiesiogiai arba per tokių į grupę įeinančių subjektų, kuriems taikoma atskaitytinų dividendų tvarka, grandinę turi nuosavybės dalį kitame į grupę įeinančiame subjekte, 2, 3 ir 4 dalys taikomos bet kuriam kitam į grupę įeinančiam subjektui, esančiam pagrindinio patronuojančiojo subjekto, kuriam taikoma atskaitytinų dividendų tvarka, jurisdikcijoje, tiek, kiek jo reikalavimus atitinkantį pelną pagrindinis patronuojantysis subjektas toliau paskirsto gavėjams, kurie atitinka 2 ir 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
6. 2 dalies tikslais laikoma, kad tiekimo kooperatyvo paskirstytos apyvartai proporcingos išmokos yra apmokestinamos juos perleidus gavėjui, jeigu dėl tokių išmokų sumažėja atskaitytinos išlaidos arba sąnaudos apskaičiuojant gavėjo apmokestinamąjį pelną arba nuostolius.
40 straipsnis
Reikalavimus atitinkančios paskirstytojo pelno mokesčio sistemos
1. Duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas gali pasirinkti, kad jis pats arba kitas į grupę įeinantis subjektas, kuriam taikoma reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema, įtrauktų sumą, nustatytą kaip numanomas paskirstytojo pelno mokestis pagal 2 dalį, į pakoreguotus į grupę įeinančio subjekto įtrauktuosius mokesčius už finansinius metus.
Pasirinkimas daromas kasmet pagal 45 straipsnio 2 dalį ir taikomas visiems į grupę įeinantiems subjektams, esantiems tam tikroje jurisdikcijoje.
2. Numanomo paskirstytojo pelno mokesčio suma turi būti mažesnioji iš šių sumų:
a) |
pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių suma, reikalinga efektyviajam mokesčio tarifui, apskaičiuotam pagal 27 straipsnio 2 dalį tam tikrai jurisdikcijai tam tikrais finansiniais metais, padidinti iki minimalaus mokesčio tarifo, arba |
b) |
mokesčio suma, kuri būtų buvusi mokėtina, jei į grupę įeinantys subjektai, esantys jurisdikcijoje, per tokius finansinius metus būtų paskirstę visą savo pelną, kuriam taikoma reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema. |
3. Kai pagal 1 dalį daromas pasirinkimas, kiekvieniems finansiniams metams, kuriais toks pasirinkimas taikomas, sukuriama numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaita. Pagal 2 dalį jurisdikcijoje nustatyta numanomo paskirstytojo pelno mokesčio suma pridedama prie tų finansinių metų, kuriais ji buvo nustatyta, numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitos.
Kiekvienų paskesnių finansinių metų pabaigoje numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitose, sukurtose ankstesniems finansiniams metams, esantis likutis chronologine tvarka sumažinamas ne daugiau kaip iki nulio mokesčiais, kuriuos į grupę įeinantys subjektai sumokėjo per finansinius metus, atsižvelgiant į faktinį arba numanomą paskirstymą.
Bet kokia suma, likusi numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitose pritaikius antrą pastraipą, sumažinama ne daugiau kaip iki nulio suma, lygia jurisdikcijos reikalavimus atitinkančiam grynajam nuostoliui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo.
4. Bet kokia reikalavimus atitinkančio grynojo nuostolio likutinė suma, padauginta iš minimalaus mokesčio tarifo, likusi pritaikius 3 dalies trečią pastraipą, perkeliama į kitus finansinius metus ir sumažinama bet kokia numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitų likutine suma, likusia pritaikius 3 dalį.
5. Ketvirtųjų finansinių metų, einančių po finansinių metų, kuriais buvo sukurta numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaita, paskutinę dieną likęs likutis, jei toks yra, laikomas tiems finansiniams metams anksčiau nustatytų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumažinimu. Tokių finansinių metų efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis atitinkamai perskaičiuojami pagal 28 straipsnio 1 dalį.
6. Finansiniais metais sumokėti mokesčiai, susiję su faktiniu arba numanomu paskirstymu, neįtraukiami į pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius tiek, kiek jais sumažinama numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaita pagal 3 ir 4 dalis.
7. Kai į grupę įeinantis subjektas, kuriam taikomas pasirinkimas pagal 1 dalį, pasitraukia iš tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės arba iš esmės visas jo turtas perleidžiamas asmeniui, kuris nėra į tą pačią toje pačioje jurisdikcijoje esančią tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantis subjektas, bet koks numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitų likutis ankstesniais finansiniais metais, kuriais tokia sąskaita buvo sukurta, pagal 29 straipsnio 1 dalį laikomas kiekvienų tų finansinių metų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumažinimu.
Siekiant nustatyti dar vieną papildinį mokestį, mokėtiną jurisdikcijoje, bet kokia dar vieno papildinio mokesčio suma dauginama iš toliau nurodyto santykio:
čia:
a) |
į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas nustatomas pagal III skyrių kiekvieniems finansiniams metams, kuriais yra jurisdikcijos numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitų likutis, ir |
b) |
reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas jurisdikcijoje nustatomos pagal 26 straipsnio 2 dalį kiekvieniems finansiniams metams, kuriais yra neapmokėtas numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitų likutis jurisdikcijoje. |
41 straipsnis
Investavimo subjekto efektyviojo mokesčio tarifo ir papildinio mokesčio nustatymas
1. Jeigu į tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantis subjektas yra investavimo subjektas, kuris nėra mokesčių tikslais skaidrus subjektas ir kuris nėra padaręs pasirinkimo pagal 42 ir 43 straipsnius, tokio investavimo subjekto efektyvusis mokesčio tarifas apskaičiuojamas atskirai nuo efektyviojo mokesčio tarifo jurisdikcijoje, kurioje yra jo buvimo vieta.
2. Investavimo subjekto efektyvusis mokesčio tarifas, nurodytas 1 dalyje, yra lygus jo pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumai, padalytai iš sumos, lygios tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtinai to investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių daliai.
Jeigu jurisdikcijoje yra daugiau nei vienas investavimo subjektas, jų efektyvusis mokesčio tarifas apskaičiuojamas derinant jų pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius ir tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtiną jų reikalavimus atitinkančio pelno ar nuostolių dalį.
3. 1 dalyje nurodyti pakoreguoti įtrauktieji investavimo subjekto mokesčiai yra pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai, priskirtini tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtinai investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno daliai, ir įtrauktieji mokesčiai, investavimo subjektui priskirti pagal 24 straipsnį. Investavimo subjekto pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai neapima jokių įtrauktųjų mokesčių, susidariusių investavimo subjektui, kurie priskirtini pajamoms, kurios nėra tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtina investavimo subjekto pajamų dalis.
4. 1 dalyje nurodyto investavimo subjekto papildinis mokestis yra suma, lygi investavimo subjekto papildinio mokesčio procentinei daliai, padaugintai iš sumos, lygios skirtumui tarp tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtinos investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno dalies ir investavimo subjektui apskaičiuotos dėl veiklos pagrindo neįtraukiamų pajamų sumos.
Investavimo subjekto papildinio mokesčio procentinė dalis yra teigiama suma, lygi tokio investavimo subjekto minimalaus mokesčio tarifo ir efektyviojo mokesčio tarifo skirtumui.
Jeigu jurisdikcijoje yra daugiau nei vienas investavimo subjektas, jų efektyvusis mokesčio tarifas apskaičiuojamas sudedant jų dėl veiklos pagrindo neįtraukiamų pajamų sumas ir tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtiną jų reikalavimus atitinkančio pelno ar nuostolių dalį.
Investavimo subjekto dėl veiklos pagrindo neįtraukiamos pajamos nustatomos pagal 28 straipsnio 1–7 dalis. Reikalavimus atitinkančių darbuotojų reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas, į kuriuos atsižvelgiama tokio investavimo subjekto atveju, mažinami proporcingai tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtinai investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno daliai, padalytai iš visų tokio investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno.
5. Taikant šį straipsnį, tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtina investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių dalis nustatoma pagal 9 straipsnį atsižvelgiant tik į nuosavybės dalis, kurioms netaikomas pasirinkimas pagal 42 arba 43 straipsnį.
42 straipsnis
Pasirinkimas investavimo subjektą laikyti mokesčių tikslais skaidriu subjektu
1. Šiame straipsnyje draudimo investavimo subjektas yra subjektas, kuris atitiktų 3 straipsnio 31 punkte pateiktą investicinio fondo arba 3 straipsnio 32 punkte pateiktą nekilnojamojo turto investavimo subjekto apibrėžtis, jei jis nebūtų įsteigtas įsipareigojimų pagal draudimo ar anuiteto sutartį atžvilgiu ir jei visiškai nepriklausytų subjektui, kuriam taikomas tos jurisdikcijos, kurioje jis veikia kaip draudimo bendrovė, reguliavimas.
2. Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, į grupę įeinantis subjektas, kuris yra investavimo subjektas arba draudimo investavimo subjektas, gali būti laikomas mokesčių tikslais skaidriu subjektu, jeigu į grupę įeinantis subjektas savininkas yra apmokestinamas toje jurisdikcijoje, kurioje jis yra, pagal tikrąją rinkos vertę arba panašią tvarką, grindžiamą jo nuosavybės dalių tokiame subjekte tikrosios vertės metiniais pokyčiais, o į grupę įeinančiam subjektui savininkui taikomas tokių pajamų mokesčio tarifas yra lygus minimaliam mokesčio tarifui arba jį viršija.
3. Laikoma, kad į grupę įeinantis subjektas, kuriam netiesiogiai priklauso investavimo subjekto arba draudimo investavimo subjekto nuosavybės dalis per tiesioginę nuosavybės dalį kitame investavimo subjekte arba draudimo investavimo subjekte, yra apmokestinamas pagal tikrąją rinkos vertę arba panašią tvarką, susijusią su jo netiesiogine nuosavybės dalimi pirmajame minėtame subjekte arba draudimo investavimo subjekte, jeigu jam taikoma tikrosios rinkos vertės arba panaši tvarka, susijusi su jo tiesiogine nuosavybės dalimi antrajame minėtame subjekte arba draudimo investavimo subjekte.
4. Pasirinkimas pagal šio straipsnio 2 dalį daromas laikantis 45 straipsnio 1 dalies.
Jei pasirinkimas atšaukiamas, bet koks pelnas arba nuostolis, gautas perleidus investavimo subjekto arba draudimo investavimo subjekto turimą turtą arba įsipareigojimą, nustatomas remiantis turto arba įsipareigojimo tikrąja rinkos verte pirmąją metų, kuriais atšaukiamas pasirinkimas, dieną.
43 straipsnis
Pasirinkimas taikyti paskirstytojo pelno apmokestinimo metodą
1. Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, į grupę įeinantis subjektas investavimo subjekto savininkas gali taikyti paskirstytojo pelno apmokestinimo metodą savo investavimo subjekto nuosavybės daliai, jeigu į grupę įeinantis subjektas savininkas nėra investavimo subjektas ir galima pagrįstai tikėtis, kad jam bus taikomas investavimo subjekto paskirstomų sumų apmokestinimas taikant mokesčio tarifą, kuris yra lygus minimaliam mokesčio tarifui arba jį viršija.
2. Taikant paskirstytojo pelno apmokestinimo metodą, investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno paskirstymas ir numanomas paskirstymas įtraukiamas į paskirstytą pelną gavusio į grupę įeinančio subjekto savininko reikalavimus atitinkantį pelną, jei tai nėra investavimo subjektas.
Investavimo subjektui taikomų įtrauktųjų mokesčių suma, kuri yra atskaitoma iš į grupę įeinančio subjekto savininko mokestinio įsipareigojimo, susijusio su investavimo subjekto paskirstymu, įtraukiama į paskirstytą pelną gavusio į grupę įeinančio subjekto savininko reikalavimus atitinkantį pelną ir pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius.
Į grupę įeinančio subjekto savininko dalis 3 dalyje nurodytame investavimo subjekto nepaskirstytajame reikalavimus atitinkančiame grynajame pelne, susidariusiame trečiaisiais metais prieš finansinius metus (toliau – patikrinti metai), laikoma to investavimo subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu tais finansiniais metais. Taikant II skyrių, suma, lygi tokiam reikalavimus atitinkančiam pelnui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo, laikoma mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildiniu mokesčiu už finansinius metus.
Investavimo subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai ir pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai, priskirtini tokioms finansinių metų pajamoms, neįtraukiami apskaičiuojant efektyvųjį mokesčio tarifą pagal V skyrių ir 41 straipsnio 1–4 dalis, išskyrus šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytą įtrauktųjų mokesčių sumą.
3. Investavimo subjekto nepaskirstytasis reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas patikrintais metais yra to investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno suma ne daugiau kaip iki nulio sumažinta:
a) |
investavimo subjekto įtrauktųjų mokesčių suma; |
b) |
paskirstyto pelno suma ir numanomo paskirstyto pelno suma akcininkams, kurie nėra investavimo subjektai, laikotarpiu, prasidedančiu prieš finansinius metus einančių trečiųjų metų pirmą dieną ir pasibaigiančiu ataskaitinių finansinių metų, kuriais buvo turima nuosavybės dalis, paskutinę dieną (toliau – tikrinimo laikotarpis); |
c) |
reikalavimus atitinkančių nuostolių, patirtų tikrinimo laikotarpiu, suma ir |
d) |
bet kokia reikalavimus atitinkančių nuostolių likutine suma, kuria dar nesumažinta to investavimo subjekto ankstesnių patikrintų metų nepaskirstytojo reikalavimus atitinkančio grynojo pelno suma, visų pirma investicinių nuostolių perkėlimas. |
Investavimo subjekto nepaskirstytasis reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas nesumažinamas paskirstytojo arba numanomo paskirstytojo pelno sumomis, kuriomis jau sumažintos to investavimo subjekto nepaskirstytasis reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas ankstesniais patikrintais metais taikant pirmos pastraipos b punktą.
Investavimo subjekto nepaskirstytasis reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas nemažinamas reikalavimus atitinkančių nuostolių suma, kuria jau sumažintos to investavimo subjekto nepaskirstytas reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas ankstesniais patikrintais metais taikant pirmos pastraipos c punktą.
4. Šiame straipsnyje numanomas pelno paskirstymas įvyksta, kai tiesioginė ar netiesioginė investavimo subjekto nuosavybės dalis perleidžiama tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei nepriklausančiam subjektui ir kai ta dalis tokio perleidimo dieną yra lygi tokiai nuosavybės daliai priskirtino nepaskirstyto reikalavimus atitinkančio grynojo pelno daliai, nustatytai neatsižvelgiant į numanomą pelno paskirstymą.
5. Pasirinkimas pagal šio straipsnio 1 dalį daromas laikantis 45 straipsnio 1 dalies.
Jeigu pasirinkimas atšaukiamas, į grupę įeinančiam subjektui savininkui tenkanti investavimo subjekto nepaskirstyto reikalavimus atitinkančio grynojo pelno dalis per patikrintus metus finansinių metų, einančių prieš finansinius metus, kuriais padaromas atšaukimas, pabaigoje laikoma investavimo subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu per finansinius metus. Taikant II skyrių, suma, lygi tokiam reikalavimus atitinkančiam pelnui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo, laikoma mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildiniu mokesčiu už finansinius metus.
VIII SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS
44 straipsnis
Duomenų teikimo prievolės
1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
paskirtasis vietos subjektas – į tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantis subjektas, kuris yra valstybėje narėje ir kurį kiti į tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantys subjektai, esantys toje pačioje valstybėje narėje, paskyrė pateikti papildinio mokesčio informacijos deklaraciją arba jų vardu teikti pranešimus pagal šį straipsnį; |
b) |
reikalavimus atitinkantis kompetentingos institucijos susitarimas – dviejų ar daugiau kompetentingų institucijų dvišalis ar daugiašalis susitarimas, kuriuo numatomas automatinis keitimasis metinėmis papildinio mokesčio informacijos deklaracijomis. |
2. Valstybėje narėje esantis į grupę įeinantis subjektas pateikia papildinio mokesčio informacijos deklaraciją savo mokesčių administratoriui pagal 5 dalį.
Tokią deklaraciją į grupę įeinančio subjekto vardu gali pateikti paskirtasis vietos subjektas.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, į grupę įeinantis subjektas neturi prievolės pateikti mokesčių administracijai papildinio mokesčio informacijos deklaracijos, jei tokią deklaraciją pagal 5 dalyje nustatytus reikalavimus pateikė:
a) |
pagrindinis patronuojantysis subjektas, esantis jurisdikcijoje, kurioje ataskaitiniais finansiniais metais yra galiojantis reikalavimus atitinkantis kompetentingos institucijos susitarimas su valstybe nare, kurioje yra į grupę įeinantis subjektas, arba |
b) |
paskirtasis duomenis teikiantis subjektas, esantis jurisdikcijoje, kurioje ataskaitiniais finansiniais metais yra galiojantis reikalavimus atitinkantis kompetentingos institucijos susitarimas su valstybe nare, kurioje yra į grupę įeinantis subjektas. |
4. Kai taikoma 3 dalis, į grupę įeinantis subjektas, esantis valstybėje narėje, arba jo vardu paskirtasis vietos subjektas praneša mokesčių administratoriui apie subjekto, teikiančio papildinio mokesčio informacijos deklaraciją, tapatybę ir jurisdikciją, kurioje jis yra.
5. Papildinio mokesčio informacijos deklaracija teikiama naudojant standartinį šabloną ir joje nurodoma ši informacija, susijusi su tarptautine įmonių grupe arba didele vietos subjektų grupe:
a) |
į grupę įeinančių subjektų identifikavimo duomenys, įskaitant jų mokesčių mokėtojų kodus, jei tokie yra, jurisdikciją, kurioje jie yra, ir jų statusą pagal šios direktyvos taisykles; |
b) |
informacija apie bendrą tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės organizacinę struktūrą, įskaitant kitų į grupę įeinančių subjektų turimus į grupę įeinančių subjektų kontrolinius akcijų paketus; |
c) |
informacija, kuri būtina norint apskaičiuoti:
|
d) |
pasirinkimų, padarytų pagal šią direktyvą, įrodymai. |
6. Nukrypstant nuo 5 dalies, kai į grupę įeinantis subjektas yra valstybėje narėje, o pagrindinis patronuojantysis subjektas yra trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kuri taiko taisykles, kurios pagal 52 straipsnį įvertintos kaip lygiavertės šios direktyvos taisyklėms, į grupę įeinantis subjektas arba paskirtasis vietos subjektas pateikia papildinio mokesčio informacijos deklaraciją, kurioje nurodoma ši informacija:
a) |
visa informacija, būtina 8 straipsniui taikyti, įskaitant:
|
b) |
visa informacija, būtina 13 straipsniui taikyti, įskaitant:
|
c) |
visa informacija, kurios reikia, kad bet kuri valstybė narė, pasirinkusi taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį pagal 11 straipsnį, galėtų jį taikyti. |
7. Papildinio mokesčio informacijos deklaracija, nurodyta 5 ir 6 dalyse, ir visi atitinkami pranešimai pateikiami valstybės narės, kurioje yra į grupę įeinantis subjektas, mokesčių administratoriui ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinių finansinių metų dienos.
45 straipsnis
Pasirinkimas
1. 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 16 straipsnio 3, 6 ir 9 dalyse ir 42 bei 43 straipsniuose nurodytas pasirinkimas galioja penkerius metus nuo tų metų, kuriais jis buvo padarytas. Pasirinkimas atnaujinamas automatiškai, išskyrus atvejus, kai duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas atšaukia pasirinkimą pasibaigus penkerių metų laikotarpiui. Pasirinkimo atšaukimas galioja penkerius metus nuo tų metų, kuriais pasirinkimas atšaukiamas, pabaigos.
2. 16 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies b punkte, 25 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasirinkimas galioja vienus metus. Pasirinkimas atnaujinamas automatiškai, išskyrus atvejus, kai duomenis teikiantis subjektas atšaukia pasirinkimą metų pabaigoje.
3. Apie 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 16 straipsnio 3, 6, 7 ir 9 dalyse, 22 straipsnio 1 dalies b punkte, 25 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 42 bei 43 straipsniuose nurodytus pasirinkimus pranešama duomenis teikiančio subjekto mokesčių administratoriui.
46 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, pažeidimus, įskaitant taisykles, susijusias su į grupę įeinančio subjekto prievole deklaruoti ir sumokėti jam priskirtiną papildinio mokesčio dalį arba turėti papildomų mokesčių grynaisiais pinigais išlaidų, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
IX SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TAISYKLĖS
47 straipsnis
Atidėtųjų mokesčių turto, atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų ir perleisto turto apmokestinimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu
1. Šiame straipsnyje jurisdikcijos pereinamieji metai – pirmieji finansiniai metai, kuriais tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė patenka į šios direktyvos taikymo sritį tos jurisdikcijos atžvilgiu.
2. Nustatydama efektyvųjį mokesčio tarifą tam tikrai jurisdikcijai pereinamaisiais metais ir kiekvienais vėlesniais finansiniais metais, tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė atsižvelgia į visą pereinamųjų metų atidėtųjų mokesčių turtą ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus, atspindėtus arba atskleistus visų jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų finansinėse sąskaitose.
Į atidėtųjų mokesčių turtą ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus atsižvelgiama taikant mažesnįjį iš šių tarifų: minimalaus mokesčio tarifą arba taikytiną vietos mokesčio tarifą. Tačiau į atidėtųjų mokesčių turtą, įtrauktą taikant mažesnį mokesčio tarifą nei minimalus mokesčio tarifas, gali būti atsižvelgiama taikant minimalų mokesčio tarifą, jei mokesčio mokėtojas gali įrodyti, kad atidėtųjų mokesčių turtas priskirtinas reikalavimus atitinkančiam nuostoliui.
Į vertinimo koregavimo arba apskaitos pripažinimo koregavimo poveikį atidėtųjų mokesčių turtui neatsižvelgiama.
3. Atidėtųjų mokesčių turtas, atsirandantis iš straipsnių, kurie neįtraukiami apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius pagal III skyrių, neįtraukiamas į 2 dalyje nurodytą skaičiavimą, kai toks atidėtųjų mokesčių turtas gaunamas sudarant sandorį, įvykdomą po 2021 m. lapkričio 30 d.
4. Turto perleidimo tarp į grupę įeinančių subjektų po 2021 m. lapkričio 30 d. ir prieš prasidedant pereinamiesiems metams atveju įsigyto turto, išskyrus inventorių, bazinė vertė grindžiama perleidžiančiojo į grupę įeinančio subjekto perleidžiamo turto balansine verte perleidimo metu, ir tuo pagrindu nustatomas atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai.
48 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio lengvata, taikoma dėl veiklos pagrindo neįtraukiamoms pajamoms
1. Taikant 28 straipsnio 3 dalį, kiekvienais finansiniais metais, kurie prasideda kiekvienų iš toliau nurodytų kalendorinių metų gruodžio 31 d., 5 % vertė pakeičiama šioje lentelėje nurodytomis vertėmis:
2023 m. |
10 % |
2024 m. |
9,8 % |
2025 m. |
9,6 % |
2026 m. |
9,4 % |
2027 m. |
9,2 % |
2028 m. |
9,0 % |
2029 m. |
8,2 % |
2030 m. |
7,4 % |
2031 m. |
6,6 % |
2032 m. |
5,8 % |
2. Taikant 28 straipsnio 4 dalį, kiekvienais finansiniais metais, kurie prasideda kiekvienų iš toliau nurodytų kalendorinių metų gruodžio 31 d., 5 % vertė pakeičiama šioje lentelėje nurodytomis vertėmis:
2023 m. |
8 % |
2024 m. |
7,8 % |
2025 m. |
7,6 % |
2026 m. |
7,4 % |
2027 m. |
7,2 % |
2028 m. |
7,0 % |
2029 m. |
6,6 % |
2030 m. |
6,2 % |
2031 m. |
5,8 % |
2032 m. |
5,4 % |
49 straipsnis
PĮT ir NAPT netaikymas tarptautinėms įmonių grupėms ir didelėms vietos subjektų grupėms pradiniame etape
1. Papildinis mokestis, kurį turi mokėti pagrindinis patronuojantysis subjektas, esantis valstybėje narėje pagal 5 straipsnio 2 dalį, arba tarpinis patronuojantysis subjektas, esantis valstybėje narėje pagal 7 straipsnio 2 dalį, kai pagrindinis patronuojantysis subjektas yra neįtrauktasis subjektas, sumažinamas iki nulio:
a) |
per pirmuosius penkerius tarptautinės įmonių grupės tarptautinės veiklos pradinio etapo metus, nepaisant V skyriuje nustatytų reikalavimų; |
b) |
per pirmuosius penkerius metus, pradedant skaičiuoti nuo pirmos finansinių metų, kuriais didelė vietos subjektų grupė pirmą kartą patenka į šios direktyvos taikymo sritį, dienos. |
2. Kai tarptautinės įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra trečiosios valstybės jurisdikcijoje, papildinis mokestis, kurį turi mokėti valstybėje narėje esantis į grupę įeinantis subjektas pagal 14 straipsnio 2 dalį, per pirmuosius penkerius tos tarptautinės įmonių grupės tarptautinės veiklos pradinio etapo metus sumažinamas iki nulio, nepaisant V skyriuje nustatytų reikalavimų.
3. Laikoma, kad tarptautinė įmonių grupė yra pradiniame savo tarptautinės veiklos etape, jeigu finansiniais metais:
a) |
ji turi į ją įeinančių subjektų ne daugiau kaip šešiose jurisdikcijose ir |
b) |
visų į tarptautinę įmonių grupę įeinančių subjektų, esančių visose jurisdikcijose, išskyrus referencinę jurisdikciją, materialiojo turto grynosios balansinės vertės suma neviršija 50 000 000 EUR. |
Taikant pirmos pastraipos b punktą, referencinė jurisdikcija – jurisdikcija, kurioje į tarptautinę įmonių grupę įeinantys subjektai turi didžiausią materialiojo turto bendrą vertę tais finansiniais metais, kuriais tarptautinė įmonių grupė pirmą kartą patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Bendra materialiojo turto vertė jurisdikcijoje yra visų į tarptautinę įmonių grupę įeinančių subjektų, esančių toje jurisdikcijoje, viso materialiojo turto grynosios balansinės vertės suma.
4. 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tų finansinių metų, kuriais tarptautinė įmonių grupė pirmą kartą patenka į šios direktyvos taikymo sritį, pradžios.
Tarptautinių įmonių grupių, kurioms ši direktyva taikoma nuo jos įsigaliojimo dienos, 1 dalies a punkte nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda 2023 m. gruodžio 31 d.
Tarptautinių įmonių grupių, kurioms ši direktyva taikoma nuo jos įsigaliojimo dienos, 2 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda 2024 m. gruodžio 31 d.
Didelėms vietos subjektų grupėms, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį nuo jos įsigaliojimo dienos, 1 dalies b punkte nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda 2023 m. gruodžio 31 d.
5. 44 straipsnyje nurodytas paskirtasis duomenis teikiantis subjektas informuoja valstybės narės, kurioje jis yra, mokesčių administratorių apie tarptautinės įmonių grupės tarptautinės veiklos pradinio etapo pradžią.
50 straipsnis
PĮT ir NAPT atidėto taikymo pasirinkimas
1. Nukrypstant nuo 5–14 straipsnių, valstybės narės, kuriose į šios direktyvos taikymo sritį patenkančių grupių pagrindinių patronuojančiųjų subjektų yra ne daugiau kaip dvylika, gali pasirinkti netaikyti PĮT ir NAPT šešerius iš eilės einančius finansinius metus, prasidedančius nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Tokį pasirinkimą padariusios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip iki 2023 gruodžio 31 d.
2. Jeigu tarptautinės įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra valstybėje narėje, kuri padarė pasirinkimą pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės, išskyrus valstybę narę, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, užtikrina, kad į tą tarptautinę įmonių grupę įeinantiems subjektams valstybėje narėje, kurioje jie yra, būtų taikoma NAPT papildinio mokesčio suma, pagal 14 straipsnį priskirta tai valstybei narei finansiniais metais, prasidedančiais nuo 2023 m. gruodžio 31 d.
Pirmoje pastraipoje nurodytas pagrindinis patronuojantysis subjektas paskiria paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, arba, jei tarptautinė įmonių grupė neturi į grupę įeinančio subjekto kitoje valstybėje narėje, trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kuri dėl ataskaitinių mokestinių metų yra sudariusi reikalavimus atitinkantį galiojantį kompetentingos institucijos susitarimą su valstybe nare, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas.
Tokiu atveju paskirtasis duomenis teikiantis subjektas pateikia papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pagal 44 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Valstybėje narėje, kuri pasinaudojo galimybe pagal šio straipsnio 1 dalį, esantys į grupę įeinantys subjektai pateikia paskirtajam duomenis teikiančiam subjektui būtiną informaciją, kad būtų laikomasi 44 straipsnio 5 dalies, ir jiems netaikoma 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta prievolė pateikti deklaraciją.
3. Valstybei narei, kuri padarė pasirinkimą pagal 1 dalį, tais finansiniais metais nustatyta NAPT procentinė dalis laikoma lygia nuliui.
51 straipsnis
Atleidimas nuo duomenų teikimo prievolių per pereinamąjį laikotarpį
Neatsižvelgiant į 44 straipsnio 7 dalį, 44 straipsnyje nurodyta papildinio mokesčio informacijos deklaracija ir pranešimai pateikiami valstybių narių mokesčių administratoriams ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinių finansinių metų, kurie yra pereinamieji metai, kaip nurodyta 47 straipsnyje, dienos.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
52 straipsnis
Lygiavertiškumo įvertinimas
1. Teisinė sistema, įgyvendinama trečiosios valstybės jurisdikcijos vidaus teisėje, laikoma esanti lygiavertė II skyriuje nustatytai reikalavimus atitinkančiai PĮT ir nėra laikoma kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka, jei ji tenkina šias sąlygas:
a) |
ja įgyvendinamos taisyklės, pagal kurias tarptautinės įmonių grupės patronuojantysis subjektas apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną papildinio mokesčio dalį už mažus mokesčius mokančius į tarptautinę įmonių grupę įeinančius subjektus; |
b) |
ja nustatomas ne mažesnis kaip 15 % minimalus efektyvusis mokesčio tarifas, kurio nepasiekus į grupę įeinantis subjektas laikomas mažus mokesčius mokančiu subjektu; |
c) |
apskaičiuojant minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą, pagal ją leidžiama sudėti tik toje pačioje jurisdikcijoje esančių subjektų pajamas ir |
d) |
apskaičiuojant papildinį mokestį pagal lygiavertę reikalavimus atitinkančią PĮT, ja numatoma bet kokio papildinio mokesčio, kuris buvo sumokėtas valstybėje narėje taikant reikalavimus atitinkančią PĮT, ir bet kokio reikalavimus atitinkančio vietos papildinio mokesčio, nustatyto šioje direktyvoje, lengvata. |
2. Komisijai pagal 53 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti sąrašą trečiųjų valstybių jurisdikcijų, kurios savo vidaus teisėje yra įgyvendinusios teisinę sistemą, kuri laikoma esanti lygiavertė reikalavimus atitinkančiai PĮT pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir tą sąrašą atnaujinti atsižvelgiant į vėliau atliktą teisinės sistemos, kurią trečiosios valstybės jurisdikcija yra įgyvendinusi savo vidaus teisėje, įvertinimą.
53 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 52 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 23 d.
3. Taryba gali bet kada atšaukti 52 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.
6. Pagal 52 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
54 straipsnis
Europos Parlamento informavimas
Komisija informuoja Europos Parlamentą apie deleguotųjų aktų priėmimą, apie bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą.
55 straipsnis
Dvišalis susitarimas dėl supaprastinto duomenų teikimo prievolių
Sąjunga gali sudaryti susitarimus su trečiųjų valstybių jurisdikcijomis, kurių teisinės sistemos buvo įvertintos kaip lygiavertės reikalavimus atitinkančiai PĮT pagal 52 straipsnį, kad būtų nustatyta 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų duomenų teikimo procedūrų supaprastinimo tvarka.
56 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Jos tas priemones taiko finansinių metų, kurie prasideda nuo 2023 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu.
Tačiau, išskyrus 50 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką, priemones, būtinas, kad būtų laikomasi 12, 13 ir 14 straipsnių, jos taiko finansinių metų, kurie prasideda nuo 2024 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant.. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
57 straipsnis
Komisijos atliekama pirmojo ramsčio įgyvendinimo peržiūra
Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. pateikia Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama pareiškimo dėl dviejų ramsčių sprendimo mokesčių uždaviniams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos, spręsti, dėl kurio 2021 m. spalio 8 d. susitarė EBPO ir G20 BEPS įtrauki sistema, pirmojo ramsčio įgyvendinimo padėtis, ir, jei tinkama, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama spręsti tuos mokesčių uždavinius tuo atveju, jei pirmojo ramsčio sprendimas nėra įgyvendintas.
58 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
59 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 14 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. BEK
(1) OL C 290, 2022 7 29, p. 52.
(2) 2022 m. gegužės 19 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 064 2011 3 11, p. 1).
(4) 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).
(5) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(6) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(8) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).