32010D0661

Kalba
- Mano „EUR-Lex“
- Prisijungti
- Registruotis
- Mano naujausios paieškos (0)

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Paieškos patarimai

Reikia daugiau paieškos galimybių? Pasinaudokite šia paieškos galimybe – Išplėstinė paieška

EUROPA
„EUR-Lex“ pradžios puslapis
Sprendimas - 2010/661 - LT - EUR-Lex

Dokumentas 32010D0661

Pagalba

2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

OL L 204, 2010 8 5, p. 1—129 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

(HR)
⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)
Specialusis leidimas kroatų kalba: skyrius 13 tomas 032 p. 105 - 233

Dokumento teisinis statusas Nebegalioja, Galiojimo pabaigos data: 20/12/2013; panaikino 32013R1315

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2010/661(1)/oj

HTML

PDF

Oficialusis leidinys

5.8.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 204/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 661/2010/ES

2010 m. liepos 7 d.

dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnio pirmą dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1692/96/EB, pateikiantis Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (3), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (4). Kadangi bus daromi nauji pakeitimai, aiškumo tikslais jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.

(2)	Transeuropinių tinklų kūrimas ir plėtojimas prisideda prie pagrindinių Sąjungos tikslų, pvz., sklandaus vidaus rinkos veikimo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos stiprinimo įgyvendinimo.

(3)

Kuriant ir plėtojant transeuropinius transporto tinklus visoje Sąjungos teritorijoje taip pat siekiama konkrečių tikslų, kad būtų užtikrintas tvarus asmenų ir prekių mobilumas geriausiomis įmanomomis socialinėmis, aplinkosaugos ir saugos sąlygomis sujungiant visas transporto rūšis, atsižvelgiant į jų lyginamuosius pranašumus. Darbo vietų kūrimas – tai galima papildoma transeuropinio tinklo teikiama nauda.

(4)

Transporto priemonių skaičiaus didėjimo, ypač sunkiasvorius krovinius pervežančių transporto priemonių dalies išaugimo padarinys – suintensyvėjęs transporto priemonių srautas ir sumažėjęs tarptautinių transporto koridorių pralaidumas. Siekiant užtikrinti tarptautinį prekių ir asmenų mobilumą, būtina optimizuoti transeuropinio transporto tinklo pajėgumus.

(5)	Artimojo susisiekimo laivyba gali, inter alia, padėti mažinti sausumos transporto kelių apkrovą.

(6)	Tinklai Europos lygiu gali būti sujungti palaipsniui, susiejant įvairias transporto rūšis, kad būtų geriau pasinaudojama kiekvienos jų pranašumais.

(7)	Sujungimo vietos, įskaitant jūrų uostus, vidaus vandenų uostus ir intermodalaus transporto terminalus, yra būtinos siekiant sujungti skirtingas transporto rūšis į multimodalaus transporto tinklą.

(8)

Kadangi siūlomų veiksmų tikslų, t. y. pagrindinių krypčių ir prioritetų nustatymo transeuropinio transporto tinklo srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl būtinybės koordinuoti šiuos tikslus jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(9)	Būtina nustatyti bendro intereso projektus, padedančius įgyvendinti tuos tikslus ir atitinkančius nustatytus veiksmų prioritetus. Turėtų būti atsižvelgta tik į ekonomiškai perspektyvius projektus.

(10)	Būtina nurodyti, kad prioritetiniai projektai yra Europos intereso projektai tam, kad būtų koncentruojamos Sąjungos lėšos tokiems projektams ir įdiegimui tokių mechanizmų, kurie skatintų koordinavimą tarp valstybių narių, siekiant palengvinti projektų užbaigimą pagal numatytą grafiką.

(11)

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 170 straipsniu, transeuropinio tinklo politika turėtų padėti stiprinti Sąjungos ekonominę ir socialinę sanglaudą. Siekiant šio tikslo, reikėtų dėti pastangas, kad Sąjungos transeuropinio transporto tinklo gairės ir atitinkamų Sąjungos lygiu prieinamų finansinių priemonių programavimo galimybės tarpusavyje kuo labiau derėtų.

(12)	Prioritetinių projektų a posteriori vertinimas turėtų ateityje palengvinti gairių peržiūras ir prioritetinių projektų sąrašo sudarymą bei padėti patobulinti valstybių narių naudojamus a priori vertinimo metodus.

(13)	Leidimas įgyvendinti tam tikrus valstybės ir privačius projektus, galinčius daryti didelį poveikį aplinkai, pagal galiojančias Sąjungos taisykles turėtų būti išduodamas tik iš anksto įvertinus tą galimą poveikį.

(14)

Laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnio, į Sąjungos politikos transeuropinio transporto tinklo srityje apibrėžtį ir įgyvendinimą turėtų būti integruojami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tai reiškia, kad skatinama teikti prioritetą mažiau aplinkai kenkiančių transporto rūšių infrastruktūrai, konkrečiai: geležinkelių transportui, artimojo susisiekimo laivybai ir vidaus vandenų laivybai.

(15)

Ateityje poveikio aplinkai vertinimas pagal 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (5) bus atliekamas visiems planams ir programoms, susijusioms su bendro intereso projektais. Transporto infrastruktūra taip pat turėtų būti finansuojama, tik jei laikomasi Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų, visų pirma 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (6), 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (7) ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (8) nuostatų.

(16)

Siekiant bendrojo tikslo – užtikrinti tvarų asmenų ir prekių mobilumą, reikėtų priimti priemones, kurios skatintų greitojo susisiekimo tarp valstybių narių jūra plėtrą ir tokiu būdu mažintų grūstis keliuose ir (arba) gerintų prieigą prie periferinių ir salų regionų bei valstybių. Tokių mechanizmų sukūrimas, paremtas, inter alia, konkursų tvarka, turėtų būti skaidrus ir pritaikytas konkretiems poreikiams tenkinti ir neturėtų daryti poveikio Sąjungos konkurencijos ar viešųjų pirkimų taisyklėms.

(17)	Siekiant pagerinti investicijų grąžą ir sutelkti visas projektui skiriamas lėšas, gali prireikti glaudesnio su ta pačia susisiekimo linija susijusiuose projektuose dalyvaujančių valstybių narių veiklos koordinavimo.

(18)	Komisija kas dveji metai turėtų pateikti ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą ir ne vėliau kaip 2010 m. Komisija turėtų parengti prioritetinių projektų pažangos ataskaitą ir, prireikus, pasiūlyti prioritetinių projektų sąrašo pakeitimus.

(19)	Komitetui reikėtų suteikti įgaliojimus visų pirma teikti pagalbą Komisijai, kai ji tiria šiuo sprendimu nustatytų gairių įgyvendinimą ir plėtojimą.

(20)

Siekiant aiškumo Sprendimo Nr. 1692/96/EB I priedas turėtų būti pakeistas nauju priedu, kuriame būtų pateikiami visų valstybių narių žemėlapiai; taip būtų užtikrinama, kad žemėlapius, jau esančius tame sprendime su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (9), papildo žemėlapiai, pateikti 2003 m. Stojimo akte. Be to, transeuropinio transporto tinklo sukūrimo data visoms valstybėms narėms yra 2020 m.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 SKIRSNIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas

1. Šio sprendimo paskirtis – pateikti gaires, apimančias transeuropinio transporto tinklo srityje numatytų priemonių tikslus, prioritetus ir bendrąsias kryptis. Šios gairės nustato bendro intereso projektus, kurių įgyvendinimas turėtų padėti plėtoti tinklą visoje Sąjungoje.

2. 1 dalyje nurodytos gairės – tai bendra nuorodų sistema, skirta valstybėms narėms ir prireikus Sąjungai skatinti įgyvendinti bendro intereso projektus, kurių tikslas – užtikrinti transeuropinio transporto tinklo sanglaudą, tarpusavio ryšį ir sąveiką, taip pat prieigą prie to tinklo. Šios gairės taip pat turi padėti įtraukti privatų sektorių.

3. Pagrindiniai reikalavimai, susiję su transeuropinio transporto tinklo sąveika, su transporto telematikos ir susijusiomis paslaugomis, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (10) apibrėžiami pagal Sutarčių nuostatas ir neatsižvelgiant į šį sprendimą.

2 straipsnis

Tikslai

1. Transeuropinis transporto tinklas palaipsniui sukuriamas ne vėliau kaip 2020 m., sujungiant sausumos, jūrų ir oro transporto infrastruktūros tinklus visoje Sąjungoje pagal bendruosius planus, nurodytus I priedo žemėlapiuose ir (arba) II priedo specifikacijose.

2. Tinklas turi:

a)	užtikrinti tvarų asmenų ir prekių mobilumą vidaus sienų neturinčioje erdvėje geriausiomis įmanomomis socialinėmis bei saugos sąlygomis ir padėti pasiekti Sąjungos tikslus, ypač aplinkos ir konkurencijos srityse, bei prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo;

b)	pasiūlyti vartotojams aukštos kokybės infrastruktūrą priimtinomis ekonominėmis sąlygomis;

c)	apimti visas transporto rūšis atsižvelgiant į jų lyginamuosius pranašumus;

d)	užtikrinti optimalų esamų pajėgumų panaudojimą;

e)	kiek įmanoma užtikrinti transporto rūšių sąveiką ir skatinti įvairių transporto rūšių intermodalumą;

f)	kiek įmanoma būti ekonomiškai perspektyvus;

g)	apimti visą valstybių narių teritoriją, kad iš esmės palengvėtų susisiekimas ir kad salos, regionai, neturintys prieigos prie jūros, ir periferiniai regionai būtų sujungti su centriniais regionais, ir kad pagrindinės aglomeracijos būtų sklandžiai sujungtos su Sąjungos regionais tarpusavyje;

h)	būti pritaikytas sujungimui su Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) valstybių, Vidurio ir Rytų Europos bei Viduržemio jūros valstybių tinklais ir kartu skatinti šių tinklų sąveiką ir prieigą prie jų, jeigu tai atitinka Sąjungos interesus.

3 straipsnis

Tinklo apimtis

1. Transeuropinį tinklą sudaro transporto infrastruktūra, eismo valdymo sistemos, padėties nustatymo ir navigacinės sistemos.

2. Transporto infrastruktūra – tai kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių tinklai, „jūrų greitkeliai“, jūrų ir vidaus vandenų uostai, oro uostai bei kitos modaliojo transporto tinklų sujungimo vietos.

3. Eismo valdymo sistemos bei padėties nustatymo ir navigacinės sistemos apima būtinus techninius įrenginius ir informacines bei telekomunikacijų sistemas, kad būtų užtikrintas darnus tinklo veikimas ir veiksmingas eismo valdymas.

4 straipsnis

Bendrosios priemonių kryptys

Sąjungos priemonių bendrosios kryptys apima:

a)	tinklo bendrųjų planų rengimą ir peržiūrą;

b)	bendro intereso projektų nustatymą;

c)	esamo tinklo pritaikymą;

d)	tinklo sąveikos skatinimą;

e)	optimalų transporto rūšių derinimą, inter alia, sukuriant transporto mazgus, sujungiančius kelias transporto rūšis, kurie krovinių atveju turėtų būti išdėstyti kuo toliau nuo miesto centro, norint užtikrinti veiksmingą įvairių transporto rūšių panaudojimą;

f)	finansinės pagalbos teikimą, grindžiamą nuoseklumo ir papildomumo principais, vadovaujantis kiekvienai finansinei priemonei taikomomis taisyklėmis;

g)	tyrimus ir plėtrą;

h)	bendradarbiavimą su tinklo plėtra suinteresuotomis trečiosiomis šalimis ir tinkamų susitarimų su jomis sudarymą;

i)	valstybėms narėms ir tarptautinėms organizacijoms skirtas skatinamąsias priemones, padedančias įgyvendinti Sąjungos tikslus;

j)	suinteresuotųjų šalių nuolatinio bendradarbiavimo skatinimą;

k)	bet kokias kitas priemones, kurios yra būtinos siekiant 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų.

5 straipsnis

Prioritetai

Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalyje išvardytus tikslus ir platų 4 straipsnyje išdėstytų bendrųjų priemonių spektrą, prioritetai yra šie:

sukurti ir plėtoti pagrindines susisiekimo linijas ir transporto mazgus, būtinus, kad būtų pašalinti transporto kamščiai, parengtos trūkstamos atkarpos ir užbaigti pagrindiniai maršrutai, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose, gamtines kliūtis kertančiose atkarpose bei pagerinti pagrindinių maršrutų sąveiką;

sukurti ir vystyti infrastruktūrą, skatinančią nacionalinių tinklų transporto mazgus, kad būtų palengvintas salų arba panašių į salas teritorijų, neturinčių prieigos prie jūros, periferinių ir atokiausių regionų susisiekimas su centriniais Sąjungos regionais, visų pirma sumažinant aukštas tų teritorijų susisiekimo kainas;

c)	laipsniško geležinkelio tinklo sudedamųjų dalių sąveikai pasiekti reikalingos priemonės, įskaitant, kur tikslinga, maršrutų pritaikymą kroviniams vežti;

d)	tolimojo susisiekimo, artimojo susisiekimo ir vidaus vandenų laivybai skatinti reikalingos priemonės;

e)	geležinkelių ir oro transportui integruoti būtinos priemonės, ypač, kur tinka, per geležinkelių prieigą prie oro uostų, bei būtina infrastruktūra ir įrenginiai;

f)	esamos ir naujos infrastruktūros pajėgumo ir efektyvumo optimizavimas, intermodalumo skatinimas bei tinklo saugos ir patikimumo gerinimas, kuriant ir tobulinant intermodalaus transporto platformas ir jų prieigos infrastruktūrą ir (arba) plėtojant protingąsias sistemas;

g)	saugos ir aplinkosauginių aspektų integravimas į transeuropinio transporto tinklo projektavimą ir įgyvendinimą;

h)	tvaraus asmenų ir prekių mobilumo plėtra, vadovaujantis Sąjungos tvarios plėtros tikslais.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių tinklai

Kiekvienu atskiru atveju, laikydamasi Sutartyse nurodytos atitinkamos tvarkos, Sąjunga remia bendro intereso projektus ir tinklų tarpusavio ryšį bei sąveiką, siekdama užtikrinti trečiųjų šalių tinklų suderinamumą su transeuropiniu transporto tinklu.

7 straipsnis

Bendro intereso projektai

1. Bendro intereso projektai – tai bendras tikslas, kurio pasiekimas priklauso nuo jų išbaigtumo laipsnio ir nuo turimų finansinių išteklių, nedarant poveikio valstybės narės arba Sąjungos finansiniams įsipareigojimams.

2. Pagal Sutarčių taisykles, ypač susijusias su konkurencijos klausimais, bendro intereso projektu laikomas projektas, kuris:

a)	siekia 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų;

b)	susijęs su 3 straipsnio 1 dalyje aprašytu tinklu;

c)	atitinka vieną arba daugiau prioritetų, išdėstytų 5 straipsnyje; ir

d)	pagal socialinių ir ekonominių sąnaudų bei naudos analizę yra ekonomiškai perspektyvus.

3. Projektai yra susiję su tinklo sudedamosiomis dalimis, aprašytomis 9–18 straipsniuose, ir ypač:

a)	susiję su susisiekimo linijomis, nurodytomis I priedo žemėlapiuose; ir (arba)

b)	atitinka II priede nurodytas specifikacijas arba kriterijus.

4. Valstybės narės, laikydamosi 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų, imasi bet kokių jų manymu būtinų priemonių.

8 straipsnis

Aplinkos apsauga

1. Kai projektai rengiami ir įgyvendinami, valstybės narės turi atsižvelgti į aplinkos apsaugą ir atlikti bendro intereso projektų, kurie turi būti įgyvendinti, poveikio aplinkai vertinimus pagal Direktyvos 85/337/EEB nuostatas ir taikydamos direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB.

Nuo 2004 m. liepos 21 d. planų ir programų, susijusių su tokiais projektais, poveikio aplinkai vertinimas, visų pirma kai kalbama apie naujas susisiekimo linijas ar kitokią svarbią modalaus transporto infrastruktūros plėtrą, valstybių narių atliekamas vadovaujantis Direktyva 2001/42/EB.

Rengdamos atitinkamus planus ir programas valstybės narės atsižvelgia į šio poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, kaip numatyta Direktyvos 2001/42/EB 8 straipsnyje.

2. Anksčiau nei 2004 m. liepos 21 d. Komisija, valstybėms narėms sutikus, sukuria tinkamus poveikio aplinkai strateginio vertinimo metodus, užsibrėždama tikslą užtikrinti, inter alia, tinkamą koordinavimą, kad būtų išvengta pastangų dubliavimo ir siekdama supaprastinti ir pagreitinti tarpvalstybinių projektų ir koridorių planavimo procesus.

Šio sprendimo 22 straipsnyje numatytoje gairių įgyvendinimo ataskaitoje ir teisės aktų pasiūlymuose dėl gairių pataisų, kurie gali būti pateikti kartu su ja, Komisija atsižvelgia į šio darbo rezultatus ir valstybių narių pagal Direktyvą 2001/42/EB įvykdytų transeuropinių tinklų projektų poveikio aplinkai vertinimą.

2 SKIRSNIS

KELIŲ TINKLAS

9 straipsnis

Charakteristikos

1. Transeuropinis kelių tinklas – tai esami, nauji arba pritaikytini greitkeliai ir geros kokybės keliai, kurie:

a)	yra svarbūs tolimojo susisiekimo transportui; arba

b)	aplenkia pagrindinių miestų centrus tais maršrutais, kurie priskiriami tinklui; arba

c)	užtikrina tarpusavio ryšį su kitų rūšių transportu; arba

d)	jungia regionus, neturinčius prieigos prie jūros, ir periferinius regionus su centriniais Sąjungos regionais.

2. Tinklas užtikrina vartotojams aukštą, vienodą ir tolygų paslaugų, patogumo ir saugos lygį.

3. Tinklas taip pat apima eismo valdymo ir vartotojų informavimo infrastruktūrą, kuria valdomos avarijos ir nelaimingi atsitikimai ir elektroninis mokesčio surinkimas, tokią infrastruktūrą grindžiant aktyviu eismo valdymo sistemų bendradarbiavimu Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu ir kelionių ir eismo informacijos bei pridėtinės vertės paslaugų tiekėjais, kas užtikrina būtiną papildomumą toms taikomosioms programoms, naudojimąsi kuriomis palengvina transeuropinio telekomunikacijų tinklo programa.

3 SKIRSNIS

GELEŽINKELIŲ TINKLAS

10 straipsnis

Charakteristikos

1. Geležinkelių tinklas – tai greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinklai.

2. Greitųjų geležinkelių tinklas, naudojant dabartines ar naujas technologijas – tai:

a)	specialiai nutiestos greitojo geležinkelio linijos, pritaikytos 250 km/h arba didesniam greičiui;

b)	specialiai patobulintos greitojo geležinkelio linijos, pritaikytos maždaug 200 km/h greičiui;

specialiai patobulintos greitojo geležinkelio linijos arba specialiai nutiestos greitojo geležinkelio linijos, sujungtos su greitojo geležinkelio tinklu, kuriam būdingos specialios ypatybės, atsiradusios dėl topografinių ar aplinkos, reljefo ar miestų planavimo suvaržymų, kuriomis naudojantis greitis turi būti pritaikytas kiekvienam atskiram atvejui.

Greitųjų geležinkelių tinklą sudaro I priedo 3 skirsnyje nurodytos linijos. Pagrindiniai reikalavimai ir techninės specifikacijos sąveikai, taikomi greitinių geležinkelių linijoms, naudojant dabartinę technologiją, apibrėžiami vadovaujantis 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (11). Valstybės narės iš anksto praneša Komisijai apie naujos greitojo geležinkelio linijos nutiesimą bei linijos technines charakteristikas.

3. Paprastųjų geležinkelių tinklas – tai paprastųjų geležinkelių linijos, skirtos keleiviams ir kroviniams vežti, įskaitant 15 straipsnyje nurodytas transeuropinio kombinuotojo transporto tinklo geležinkelių atkarpas, bendro intereso prieigos prie jūros ir vidaus vandenų uostų linijas bei tuos krovinių terminalus, kuriais gali naudotis visi veiklos vykdytojai. Pagrindiniai reikalavimai ir techninės specifikacijos sąveikai, taikomi paprastųjų geležinkelių linijoms, apibrėžiami vadovaujantis 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (12).

4. Į geležinkelių tinklą įeina infrastruktūra ir įrenginiai, būtini integruoti vežimą geležinkeliu ir keliais, bei, prireikus, jūra ir oru. Šia prasme ypatingas dėmesys skiriamas regioninių oro uostų prijungimui prie tinklo.

5. Geležinkelių tinklas atlieka bent vieną iš toliau išvardytų funkcijų:

a)	yra svarbus tolimojo susisiekimo keleivių vežimui;

b)	tam tikrais atvejais užtikrina sujungimus su oro uostais;

c)	užtikrina prieigą prie regioninių bei vietinių geležinkelių tinklų;

d)	nustatant ir plėtojant kroviniams skirtas magistralines linijas arba kelius, kuriuose krovininiams traukiniams teikiama pirmenybė, palengvina krovinių transportą;

e)	yra svarbus kombinuotam vežimui;

f)	per bendro intereso jūrų uostus užtikrina jungtis su artimojo susisiekimo laivybos ir vidaus vandenų maršrutais.

6. Geležinkelių tinklas siūlo vartotojams aukštą kokybės ir saugos lygį, nes dėl Europos geležinkelių tinklui rekomenduojamo techninio suderinamumo ir suderintos valdymo bei kontrolės sistemos (ERTMS) tinklas yra nenutrūkstamas, ir palaipsniui užtikrinama jo sąveika su kitais tinklais. Todėl pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija nustato suderintą su nacionaliniais planais geležinkelių tinklo įgyvendinimo planą.

4 SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ TINKLAS IR VIDAUS VANDENŲ UOSTAI

11 straipsnis

Charakteristikos

1. Transeuropinis vidaus vandenų kelių tinklas – tai upės, kanalai ir įvairios juos sujungiančios atšakos bei jungtys. Jis visų pirma užtikrina pramoninių regionų bei pagrindinių aglomeracijų tarpusavio ryšį ir jungia juos su uostais.

2. Minimalūs techniniai reikalavimai, taikomi vandenų keliams, kurie yra tinklo dalis – tai IV klasės vandenų keliams nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos vandenų keliais gali plaukti 80–85 m ilgio ir 9,50 m pločio laivai arba stumiamos laivų vilkstinės. Jeigu tinklo dalį sudarantys vandenų keliai yra modernizuojami arba statomi, jiems turėtų būti taikomi bent IV klasės techniniai reikalavimai, leidžiantys vėliau taikyti Va/Vb klasės techninius reikalavimus ir suteikiantys pakankamą galimybę plaukti laivams, naudojamiems kombinuotam transportui. Va klasės keliais gali plaukti 110 m ilgio ir 11,40 m pločio laivai arba stumiamos laivų vilkstinės, o Vb klasės keliais gali plaukti 172–185 m ilgio ir 11,40 m pločio stumiamos laivų vilkstinės.

3. Vidaus vandenų uostai sudaro tinklo dalį, ypač kaip 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytų vandenų kelių ir kitų transporto rūšių sujungimo vietos.

4. Tinklas apima vidaus uostus:

a)	naudojamus komerciniam vežimui;

b)	išdėstytus vidaus vandenų kelių tinkle taip, kaip parodyta I priedo 4 skirsnio schemoje;

c)	tarpusavyje sujungtus su kitais transeuropinio transporto maršrutais taip, kaip parodyta I priede; ir

d)	turinčius intermodaliajam transportui skirtus perkrovimo įrenginius arba kuriuose per metus perkraunama ne mažiau nei 500 000 tonų krovinių.

Vidaus uostai, nurodyti d punkte, nurodomi I priede.

5. Tinklui taip pat priklauso eismo valdymo infrastruktūra. Tai visų pirma apima sąveikaujančios, protingos eismo ir transporto sistemos, žinomos kaip „Upių informacinė sistema“, skirtos optimizuoti dabartinius vidaus vandenų kelių tinklo pajėgumus ir saugą, bei gerinti sujungimą su kitais vežimo būdais, įdiegimą.

5 SKIRSNIS

JŪRŲ UOSTAI

12 straipsnis

Charakteristikos

1. Jūrų uostai sudaro galimybes jūrų transporto plėtrai, palaiko laivybos ryšius su salomis, yra jūrų bei kitų rūšių transporto jungties vieta. Jie transporto veiklos vykdytojams teikia įrangą ir paslaugas. Jų infrastruktūra užtikrina įvairias paslaugas, susijusias su keleivių ir krovinių vežimu, įskaitant keltų bei artimojo ar tolimojo susisiekimo laivybos paslaugas, įskaitant pakrantės laivybą, Sąjungoje bei tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių.

2. Transeuropiniam transporto tinklui priklausantys jūrų uostai atitinka A, B arba C kategoriją, apibrėžtą taip:

A	:	tarptautiniai jūrų uostai: uostai, per kuriuos per metus pervežama ne mažiau nei 1,5 milijono tonų krovinių arba 200 000 keleivių ir kurie, išskyrus, jei tai neįmanoma, yra susiję su transeuropinio transporto tinklo sausumos transportu ir dėl šios priežasties yra ypač svarbūs tarptautiniam jūrų transportui;
B	:	Sąjungos jūrų uostai, nepatenkantys į A kategoriją: per šiuos uostus per metus pervežama ne mažiau nei 0,5 milijono tonų krovinių arba 100 000–199 999 keleivių, ir kurie, išskyrus, jei tai yra neįmanoma, turi jungčių su transeuropinio transporto tinklo sausumos transportu bei turi būtiną artimojo susisiekimo jūrų laivybos perkrovimo įrangą;
C	:	regioniniai uostai: uostai, kurie neatitinka A ir B kategorijoms keliamų reikalavimų, tačiau yra salose, periferiniuose arba atokiuose regionuose ir tokius regionus jungia jūra ir (arba) jungia juos su Sąjungos centriniais regionais.

A kategorijai priklausantys jūrų uostai, remiantis naujausiais uostų duomenimis, pažymimi orientaciniuose žemėlapiuose, nurodytuose I priedo 5 skirsnio planuose.

3. Be 7 straipsnyje išvardytų kriterijų, bendro intereso jūrų uostų projektai, susiję su jūrų uostais, įtrauktais į transeuropinį jūrų uostų tinklą, atitinka II priede pateiktus kriterijus ir specifikacijas.

13 straipsnis

Jūrų greitkeliai

1. Transeuropinis „jūros greitkelių“ tinklas skirtas jūros logistikos maršrutais vežamų krovinių srautams koncentruoti tokiu būdu, kad būtų pagerintos dabartinės susisiekimo jūra linijos, kurios yra gyvybingos, reguliaraus ir dažno susisiekimo, arba būtų sukuriamos naujos tokios linijos kroviniams tarp valstybių narių vežti, kad būtų sumažintos grūstys keliuose ir (arba) pagerinta prieiga prie periferinių ar salų regionų ar atokių valstybių. „Jūros greitkeliai“ labiausiai skirti kroviniams vežti, bet taip pat turėtų būti naudojami kombinuotam asmenų ir prekių vežimui.

2. Transeuropinį „jūros greitkelių“ tinklą sudaro mažiausiai dviejų jūros uostų, esančių skirtingose valstybėse narėse, įrenginiai ir infrastruktūra. Į įrenginius ir infrastruktūrą įeina tokie bent vienos valstybės narės elementai, kaip uosto renginiai, elektroninės logistikos valdymo sistemos, saugos, apsaugos, administravimo ir muitinės procedūros, taip pat tiesioginei prieigai prie kranto ir jūros reikalinga infrastruktūra, įskaitant visus metus navigaciją užtikrinantys būdai, visų pirma gilinimo ir dugno valymo įrenginiai ir ledlaužiai prieigai žiemą užtikrinti.

3. Vandenų keliai arba kanalai, kaip nurodyta I priedo 4 skirsnyje, sujungiantys du Europos „jūros greitkelius“ arba dvi jų atkarpas, ir labai sutrumpinantys jūrų susisiekimo maršrutus, padidinantys veiksmingumą ir sutrumpinantys kelionės vandens keliais trukmę, sudaro transeuropinio „jūros greitkelių“ tinklo dalį.

4. Transeuropinio „jūros greitkelių“ tinklo bendro intereso projektus siūlo mažiausiai dvi valstybės narės ir jie pritaikomi faktiniams poreikiams. Siūlomi projektai bendrai turi apimti tiek valstybės, tiek privatų sektorius; iš nacionalinių biudžetų gautas lėšas papildant, prireikus, Sąjungos lėšomis, vadovaujantis dalyvavimo konkurse nustatytų procedūrų viena iš toliau išvardytų formų:

viešas kvietimas dalyvauti konkurse, kurį bendrai skelbia susijusios valstybės narės; konkurso reikalavimas – nutiesti naujus susisiekimo kelius nuo A kategorijos uosto, kaip apibrėžta 12 straipsnio 2 dalyje, kurie kiekvienoje atskiroje jūros teritorijoje, kaip numatyta III priede nurodytame projekte Nr. 21, pasirenkami iš anksto;

jei uostų vieta yra palyginama, viešuose kvietimuose dalyvauti konkursuose, kuriuos bendrai organizuoja susijusios valstybės narės ir kuriuose norima pritraukti dalyvauti konsorciumus, kurių sudėtyje būtų bent jau laivininkystės bendrovės ir uostai, esantys vienoje iš III priede nurodytame projekte Nr. 21 numatytų jūros teritorijų.

5. Transeuropinio „jūros greitkelių“ tinklo bendro intereso projektuose:

a)	didelis dėmesys skiriamas transeuropinį „jūros greitkelių“ tinklą sudarantiems įrenginiams ir infrastruktūrai;

nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymui, į juos gali būti įtraukiama pradinė pagalba, jeigu, organizuojant 4 dalyje nurodytą dalyvavimo konkurse procesą, pasirodo, kad projekto finansiniam gyvybingumui užtikrinti bus reikalinga valstybės pagalba; pradinė pagalba skiriama ne ilgiau kaip dvejus metus ir ji skiriama tiktai kaip papildomos tinkamai pagrįstų kapitalo sąnaudų lėšos; pagalba negali viršyti minimalios aptariamų susisiekimo linijų tiesimui reikalingos numatytos sumos; dėl pagalbos suteikimo neturi būti iškraipoma atitinkamų rinkų konkurencija, nes tai pakenktų bendrajam interesui;

į juos taip pat gali būti įtraukiama platesnė, su konkrečiais uostais nesusijusi veikla, tokia kaip ledui laužyti ar dugno valymo ir gilinimo darbams atlikti reikalingų įrenginių tiekimas, taip pat aprūpinimas informacinėmis sistemomis, įskaitant eismo valdymo ir elektronines duomenų teikimo sistemas.

6. Transeuropinio „jūros greitkelių“ tinklo bendro intereso projektai teikiami Komisijai patvirtinti.

7. Per trejus metus Komisija 21 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui pateikia pradinį konkrečių bendro intereso projektų sąrašą kartu konkrečiai apibrėždama „jūros greitkelių“ koncepciją.

Šis sąrašas taip pat perduodamas Europos Parlamentui.

6 SKIRSNIS

ORO UOSTAI

14 straipsnis

Charakteristikos

1. Transeuropinis oro uostų tinklas – tai Sąjungos teritorijoje esantys oro uostai, naudojami komerciniam oro eismui ir atitinkantys II priedo 6 skirsnyje išdėstytus kriterijus. Šie oro uostai skirstomi įvairiai pagal jų eismo intensyvumą ir tipą bei pagal savo funkcijas tinkle. Oro uostai užtikrina oro susisiekimo kelių plėtrą ir oro bei kitų transporto rūšių tarpusavio ryšį.

2. Transeuropinių oro uostų tinklo centras – tai tarptautiniai susisiekimo taškai ir Sąjungos susisiekimo taškai. Sąjungos ryšiai su kitomis pasaulio dalimis daugiausia palaikomi per tarptautinius susisiekimo taškus. Sąjungos maršrutus aptarnaujantys susisiekimo taškai užtikrina oro susisiekimą Sąjungoje, o jų už Sąjungos ribų teikiamos papildomos paslaugos sudaro tik nedidelę jų veiklos dalį. Regioniniai susisiekimo ir prieigos taškai palengvina prieigą prie tinklo centro arba padeda susisiekti su periferiniais arba izoliuotais regionais.

3. Tam tikrais atvejais tarptautinės ir Sąjungos susisiekimo taškai palaipsniui prijungiami prie greitųjų geležinkelių tinklo linijų. Tinklas tai – infrastruktūra ir įrenginiai, kurie leidžia sujungti vežimą oro ir geležinkelių transportu ir, tam tikrais atvejais, jūrų transportu.

7 SKIRSNIS

KOMBINUOTOJO TRANSPORTO TINKLAS

15 straipsnis

Charakteristikos

Transeuropinis kombinuotojo transporto tinklas apima:

a)	geležinkelius ir vidaus vandenų kelius, tinkamus kombinuotajam transportui ir laivybai, kuriais, prireikus derinant su trumpiausiu įmanomu krovinių vežimu keliais į terminalus ir (arba) su vežimu iš vieno terminalo į kitą, sudaromos sąlygos tolimojo susisiekimo krovinių vežimui;

b)	intermodaliojo transporto terminalus su įranga, kuri leidžia atlikti perkrovimus tarp geležinkelių, vidaus vandenų kelių, laivybos maršrutų ir kelių;

c)	tinkamus riedmenis laikinam naudojimui, kai jie būtini dėl dar nepritaikytos infrastruktūros charakteristikų.

8 SKIRSNIS

LAIVYBOS VALDYMO IR INFORMACIJOS TINKLAS

16 straipsnis

Charakteristikos

Transeuropinis laivybos valdymo ir informacijos tinklas yra susijęs su:

a)	pakrantės ir uosto laivybos valdymo sistemomis;

b)	laivo padėties nustatymo sistemomis;

c)	pranešimo apie laivus, vežančius pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, sistemomis;

d)	jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemomis.

9 SKIRSNIS

ORO EISMO VALDYMO TINKLAS

17 straipsnis

Charakteristikos

Transeuropinis oro eismo valdymo tinklas – tai bendroms aviacijos reikmėms skirta oro erdvė, oro keliai, oro navigacijos įranga, eismo planavimo ir valdymo sistemos bei oro eismo valdymo sistemos (valdymo centrai, kontrolės ir ryšių įrenginiai), reikalingi, kad Europos oro erdvėje būtų užtikrinta saugi ir efektyvi aviacija.

10 SKIRSNIS

PADĖTIES NUSTATYMO IR NAVIGACIJOS TINKLAS

18 straipsnis

Charakteristikos

Transeuropinis padėties nustatymo ir navigacijos sistemų tinklas – tai palydovinės padėties nustatymo ir navigacijos sistemos bei būsimajame Europos radijo navigacijos plane apibrėžtinos sistemos. Šios sistemos teikia patikimas ir efektyvias padėties nustatymo ir navigacijos paslaugas, kuriomis gali naudotis visos transporto rūšys.

11 SKIRSNIS

VALSTYBIŲ NARIŲ KOORDINAVIMAS

19 straipsnis

Europos koordinatorius

1. Siekdama palengvinti koordinuotą konkrečių projektų, ypač 25 straipsnyje nurodytų Europos intereso projektais laikomų tarpvalstybinių projektų ar jų dalių, įgyvendinimą, Komisija gali paskirti, susijusioms valstybėms narėms sutinkant ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, asmenį, vadinamą „Europos koordinatoriumi“.

2. Europos koordinatorius renkamas, visų pirma remiantis jo turima darbo Europos institucijose patirtimi bei turimomis žiniomis apie finansavimą, stambių projektų socialinio ekonominio bei aplinkos apsaugos poveikio vertinimu.

3. Komisijos sprendime, kuriuo paskiriamas Europos koordinatorius, nurodoma kaip jis turėtų atlikti 5 dalyje nurodytas užduotis.

4. Komisijos įgaliotas Europos koordinatorius veikia jos vardu. Europos koordinatoriaus įgaliojimai paprastai susiję su vienu projektu, ypač, jei tai tarpvalstybinis projektas, tačiau, jei būtina, gali būti išplečiami, kad apimtų visą pagrindinę liniją. Europos koordinatorius kartu su susijusiomis valstybėmis narėmis rengia savo darbų planą.

5. Europos koordinatorius:

a)	kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis skatina naudotis bendrais projektų vertinimo metodais ir, prireikus, pataria projektų rengėjams dėl projektų finansavimo planų parengimo;

kiekvienais metais rengia ataskaitą Europos Parlamentui, Komisijai ir atitinkamoms valstybėms narėms apie pasiektą projekto (-ų), už kurį (-iuos) jis atsakingas, įgyvendinimo pažangą, naujus teisės aktus ir kitus pokyčius, kurie gali daryti kokį nors poveikį projektų charakteristikoms, ir apie visus sunkumus ir kliūtis, dėl kurių galimas didelis atsilikimas nuo III priede nurodytų terminų;

kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis tariasi su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, veiklos vykdytojais, transporto priemonių naudotojais ir visuomenės atstovais, siekiant geriau suprasti, kokia yra vežimo paslaugų paklausa, investicijų finansavimo galimybės ir teiktinų paslaugų pobūdis, siekiant padidinti prieigą prie tokio finansavimo.

6. Atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja su Europos koordinatoriumi ir jam teikia 5 dalyje nurodytoms užduotims atlikti reikalingą informaciją.

7. Nedarant poveikio Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytoms taikomoms procedūroms, Komisija gali paprašyti Europos koordinatoriaus nuomonės, tikrindama Sąjungos lėšų panaudojimą projektams ar projektų grupėms, už kuriuos Europos koordinatorius yra atsakingas.

12 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Nacionaliniai planai ir programos

Valstybės narės pateikia Komisijai rengiamų nacionalinių planų ir programų, kurias jos rengia plėtodamos transeuropinio transporto tinklą, santrauką, visų pirma teikdamos informaciją, susijusią su 24–27 straipsniuose nurodytais Europos intereso projektais. Patvirtinusios planus ir programas, valstybės narės informavimo tikslais juos pristato Komisijai.

21 straipsnis

Gairių monitoringo ir keitimosi informacija komitetas

1. Komisijai padeda Gairių monitoringo ir keitimosi informacija komitetas (toliau – komitetas), kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komitetas keičiasi informacija apie planus ir programas, apie kurias pranešė valstybės narės, ir gali svarstyti kiekvieną klausimą, susijusį su transeuropinio transporto tinklo plėtojimu.

22 straipsnis

Ataskaita

Kas dvejus metus Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia ataskaitą apie šiame sprendime aprašytų gairių įgyvendinimą.

Komitetas padeda Komisijai rengti ataskaitą.

Kartu su ataskaita prireikus pateikiami teisės aktų pasiūlymai dėl gairių persvarstymo; į šiuos teisės aktų pasiūlymus prireikus galima įtraukti pakeitimus, kurie turėtų būti daromi III priede pateiktame prioritetinių projektų sąraše arba papildyti tą sąrašą 23 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančiais projektais. Persvarstant ypatingas dėmesys atkreipiamas į projektus, kuriais prisidedama prie teritorinės Sąjungos sanglaudos, remiantis 23 straipsnio 1 dalies e punktu.

23 straipsnis

Prioritetiniai projektai

1. Prioritetiniai projektai – tai 7 straipsnyje nurodyti bendro intereso projektai, kuriuos išnagrinėjus patvirtinama, kad:

a)	jie skirti transporto kamščiams pašalinti arba nutiesti trūkstamas transeuropinio transporto tinklo kokios nors pagrindinės susisiekimo linijos atkarpas; visų pirma šie projektai yra tarpvalstybiniai projektai, kuriuose numatytos atkarpos, kertančios gamtines kliūtis, arba tarpvalstybinės atkarpos;

b)	tai tokio masto projektai, kurių ilgalaikis planavimas Europos lygiu labai padėtų juos vykdant;

c)	jie suteikia bendrą, potencialią, socialinę ekonominę grynąją naudą ir kitokius socialinius ekonominius privalumus;

d)	jie labai pagerina valstybių narių prekių ir asmenų mobilumą ir taip prisideda prie nacionalinių tinklų sąveikos;

e)	jungiant naujų valstybių narių tinklus ir gerinant susisiekimą su periferiniais ir salų regionais, šiais projektais prisidedama prie teritorinės Sąjungos sanglaudos;

f)	gerindami saugą ir mažindami transporto daromą žalą aplinkai, visų pirma skatindami modalinį perėjimą prie geležinkelių, intermodaliojo transporto, vidaus vandenų kelių ir jūrų transporto, jie prisideda prie tvarios transporto plėtros;

g)	jais rodomas susijusių valstybių narių įsipareigojimas laiku vykdyti tyrimus ir atlikti vertinimo procedūras, kad darbas būtų užbaigtas iš anksto numatytą dieną (termino nustatymas pagrįstas nacionaliniais planais arba kitais susijusiais su atitinkamu projektu lygiaverčiais dokumentais).

2. Prioritetinių projektų, kurių įgyvendinimas turėjo prasidėti anksčiau nei 2010 m., atkarpos ir darbų užbaigimo datos, nurodytos 1 dalies g punkte, dėl kurių susitarta, yra išdėstytos III priede.

3. Ne vėliau kaip 2010 m. Komisija parengia ataskaitą apie pasiektą pažangą ir, jei reikia, pasiūlo pakeitimus, kuriuos reikėtų padaryti III priede pateiktame prioritetinių projektų sąraše, suderinant juos su 1 dalimi.

24 straipsnis

Europos intereso nustatymas

Nustatoma, kad III priede nurodyti prioritetiniai projektai yra Europos intereso projektai. Tai atliekama privalomai laikantis Sutartyse nustatytos tvarkos ir Sutartimis grindžiamų teisės aktų.

25 straipsnis

Projektai, laikomi Europos intereso projektais

1. Nedarydamos poveikio atitinkamam Sąjungos finansinių priemonių teisiniam pagrindui, valstybės narės:

a)	pateikdamos Sanglaudos fondo projektus, laikantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiančio Sanglaudos fondą (13), deramai pirmenybę teikia projektams, kurie laikomi Europos intereso projektais;

pateikdamos iš transeuropinio transporto tinklui numatyto biudžeto finansuojamus projektus, laikantis 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 680/2007, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (14), 5 ir 9 straipsnių, deramai pirmenybę teikia projektams, kurie laikomi Europos intereso projektais.

2. Nedarydama poveikio atitinkamam Sąjungos finansinių priemonių teisiniam pagrindui, Komisija:

skatina valstybes nares atsižvelgti į projektus, laikomus Europos intereso projektais, planuojant Struktūrinių fondų programavimą, visų pirma tuose regionuose, kuriuos apima „Konvergencijos“ tikslo įgyvendinimas, atsižvelgus į nacionalinius transporto planus, patenkančius į esamą Sąjungos paramos programų taikymo sritį;

užtikrina, kad šalys, kurioms taikoma Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP), pateikdamos projektus pagal tą priemonę, laikydamosi 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1085/2006, nustatančio Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (15), projektams, kurie laikomi Europos intereso projektais, teiktų deramą pirmenybę.

3. Planuodama savo finansinius poreikius, Komisija deramai pirmenybę teikia projektams, kurie laikomi Europos intereso projektais.

26 straipsnis

Vėlavimas užbaigti projektus, laikomus Europos intereso projektais

1. Jei paaiškėja, kad iki nustatyto galutinio termino – 2010 m., nepavyksta ar nepavyks pradėti vieno iš projektų, laikomų Europos intereso projektu, darbų, Komisija prašo atitinkamas valstybes nares per tris mėnesius nurodyti vėlavimo priežastis. Remdamasi gautu atsakymu, Komisija tariasi su visoms atitinkamoms valstybėms narėms, kad vėlavimo priežastimi tapusi problema būtų išspręsta.

Pasikonsultavusi su komitetu ir iš dalies vykdydama aktyvų projekto, laikomo Europos intereso projektu, įgyvendinimo monitoringą ir tinkamai atsižvelgdama į proporcingumo principą, Komisija gali nuspręsti priimti atitinkamas priemones. Prieš tokių priemonių priėmimą atitinkamoms valstybėms narėms suteikiama galimybė pateikti savo pastabas apie jas.

Apie priimtas priemones nedelsiant pranešama Europos Parlamentui.

Priimdama šias priemones, Komisija tinkamai atsižvelgia į kiekvienos atitinkamos valstybės narės atsakomybės dėl vėlavimo dalį ir susilaiko nuo bet kokių priemonių, kurios turėtų neigiamą poveikį projekto vykdymui toje valstybėje narėje, kuri nėra atsakinga dėl vėlavimo, priėmimo.

2. Jei Europos intereso projektu laikomas projektas didele dalimi nėra užbaigtas nuo III priede numatytos jo užbaigimo datos praėjus pagrįstai protingam laikotarpiui, o už vėlavimą atsakingos visos atitinkamos valstybės narės, 1 dalyje nurodyta tvarka Komisija peržiūri projektą, naudodamasi pakeitimų darymo tvarka, nurodyta 22 straipsnio trečioje pastraipoje, siekdama perkvalifikuoti Europos intereso projektą.

Bet kokiu atveju praėjus 15 metų laikotarpiui nuo tada, kai nuspręsta, kad projektas laikytinas Europos intereso projektu, kaip apibrėžta šiame sprendime, Komisija projektą peržiūri.

27 straipsnis

Socialinio ekonominio poveikio bei poveikio aplinkai įvertinimas

1. Nuo projekto, laikomo Europos intereso projektu, ar vienos iš jo atkarpų užbaigimo praėjus penkeriems metams atitinkamos valstybės narės atlieka jo socialinio ekonominio poveikio bei poveikio aplinkai, įskaitant poveikio valstybių narių prekybai bei asmenų ir prekių laisvam judėjimui įvertinimą, poveikio teritorinei sanglaudai ir tvariai plėtrai įvertinimą. Šalys narės praneša Komisijai šio įvertinimo rezultatus.

2. Jei į Europos intereso projektu laikomą projektą įeina tarpvalstybinė atkarpa, kurios techniškai ir finansiškai negalima atskirti, atitinkamos valstybės narės koordinuoja socialinio ekonominio poveikio įvertinimui naudojamas procedūras ir deda visas pastangas, kad prieš išduodant leidimą statybai, pagal galiojančią teisinę sistemą, būtų atliekamas tarpvalstybinis tyrimas.

3. Kitos Europos intereso projekto atkarpos yra koordinuojamos valstybių narių kiekvienu konkrečiu atveju remiantis dvišaliu ar daugiašaliu principu.

4. 2 dalyje nurodyti koordinuoti veiksmai ar tarpvalstybiniai tyrimai atliekami nedarant poveikio Sąjungos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje nustatytiems įpareigojimams, visų pirma susijusiems su poveikio aplinkai vertinimu. Atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie tokių koordinuotų veiksmų ar tarpvalstybinių tyrimų pradžią bei jų rezultatus. Tą informaciją Komisija panaudoja 22 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje.

28 straipsnis

Tarpvalstybinės atkarpos

Tam tikrų prioritetinių projektų tarpvalstybines atkarpas tarp dviejų valstybių narių, įskaitant „jūrų greitkelius“ valstybės narės nustato, remdamosi komiteto apibrėžtais kriterijais ir praneša apie tai Komisijai.

Tai daugiausiai bus techniškai ir finansiškai nedalijamos atkarpos arba kurias tiesti atitinkamos valstybės narės yra bendrai įsipareigojusios ir dėl kurių sukuria vieningą struktūrą.

29 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1692/96/EB yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikmenų lentelę.

30 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

31 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2010 m. liepos 7 d.

Europos parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL

(1) OL C 128, 2010 5 18, p. 147.

(2) 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 228, 1996 9 9, p. 1.

(4) Žr. IV priedą.

(5) OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

(6) OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

(7) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(8) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

(9) OL L 363, 2006 12 20, p. 1.

(10) OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(11) OL L 235, 1996 9 17, p. 6.

(12) OL L 110, 2001 4 20, p. 1.

(13) OL L 210, 2006 7 31, p. 79.

(14) OL L 162, 2007 6 22, p. 1.

(15) OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

I PRIEDAS

ŽEMĖLAPIAIS ILIUSTRUOJAMI TINKLO PROJEKTAI (1)

2 skirsnis: Kelių tinklas

2.0.

Europa

2.1.

Belgija

2.2.

Bulgarija

2.3.

Čekija

2.4.

Danija

2.5.

Vokietija

2.6.

Estija

2.7.

Airija

2.8.

Graikija

2.9.

Ispanija

2.10.

Prancūzija

2.11.

Italija

2.12.

Kipras

2.13.

Latvija

2.14.

Lietuva

2.15.

Liuksemburgas

2.16.

Vengrija

2.17.

Malta

2.18.

Nyderlandai

2.19.

Austrija

2.20.

Lenkija

2.21.

Portugalija

2.22.

Rumunija

2.23.

Slovėnija

2.24.

Slovakija

2.25.

Suomija

2.26.

Švedija

2.27.

Jungtinė Karalystė

3 skirsnis: Geležinkelių tinklas

3.0.

Europa

3.1.

Belgija

3.2.

Bulgarija

3.3.

Čekija

3.4.

Danija

3.5.

Vokietija

3.6.

Estija

3.7.

Airija

3.8.

Graikija

3.9.

Ispanija

3.10.

Prancūzija

3.11.

Italija

3.12.

Latvija

3.13.

Lietuva

3.14.

Liuksemburgas

3.15.

Vengrija

3.16.

Nyderlandai

3.17.

Austrija

3.18.

Lenkija

3.19.

Portugalija

3.20.

Rumunija

3.21.

Slovėnija

3.22.

Slovakija

3.23.

Suomija

3.24.

Švedija

3.25.

Jungtinė Karalystė

4 skirsnis: Vidaus vandenų kelių tinklas ir vidaus vandenų uostai

4.0.

Europa

4.1.

Belgija

4.2.	Nyderlandai

4.3.

Vokietija

4.4.	Vokietija / Austrija

4.5.	Prancūzija / Italija

4.6.	Prancūzija

4.7.

Bulgarija

4.8.

Čekija

4.9.

Lietuva

4.10.

Vengrija

4.11.

Lenkija

4.12.

Rumunija

4.13.

Slovakija

5 skirsnis: Jūrų uostai - A kategorija

5.0.

Europa

5.1.	Baltijos jūra

5.2.	Šiaurės jūra

5.3.	Atlanto vandenynas

5.4.	Viduržemio jūra – vakarinė dalis

5.5.	Viduržemio jūra – rytinė dalis

5.6.	Bulgarija / Rumunija

5.7.

Kipras

5.8.

Malta

6 skirsnis: Oro uostai

6.0.

Europa

6.1.	Belgija / Danija / Vokietija / Liuksemburgas /Nyderlandai / Austrija

6.2.

Bulgarija

6.3.

Čekija

6.4.

Estija

6.5.	Airija / Jungtinė Karalystė

6.6.

Graikija

6.7.	Ispanija / Portugalija

6.8.	Prancūzija

6.9.

Italija

6.10.

Kipras

6.11.

Latvija

6.12.

Lietuva

6.13.

Vengrija

6.14.

Malta

6.15.

Lenkija

6.16.

Rumunija

6.17.

Slovėnija

6.18.

Slovakija

6.19.

Suomija / Švedija

7 skirsnis Kombinuotojo transporto tinklas

7.1

A.	Geležinkeliai

B.	Didelės apimties geležinkeliai

PASTABA: Terminas „planuojama“, pateikiamas žemėlapių paaiškinimuose, taikomas visiems bendro intereso infrastruktūros projekto etapams – nuo parengiamųjų tyrimų iki statybos.

2 SKIRSNIS:

KELIŲ TINKLAS

3 SKIRSNIS

GELEŽINKELIŲ TINKLAS

4 SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ TINKLAS IR VIDAUS VANDENŲ UOSTAI

5 SKIRSNIS

JŪRŲ UOSTAI — A KATEGORIJA

6 SKIRSNIS

ORO UOSTAI

7 SKIRSNIS

KOMBINUOTOJO TRANSPORTO TINKLAS

(1) Žemėlapiai yra susiję su atitinkamais skirsniais, paminėtais dėstomojoje dalyje ir (arba) II priede.

II PRIEDAS

BENDRO INTERESO PROJEKTŲ KRITERIJAI IR SPECIFIKACIJOS (1)

2 skirsnis	:	Kelių tinklas
3 skirsnis	:	Geležinkelių tinklas
4 skirsnis	:	Vidaus vandenų kelių tinklas ir vidaus uostai
5 skirsnis	:	Jūrų uostai
6 skirsnis	:	Oro uostai
7 skirsnis	:	Kombinuotojo transporto tinklas
8 skirsnis	:	Laivybos informacijos ir valdymo tinklas
9 skirsnis	:	Oro eismo valdymo tinklas
10 skirsnis	:	Padėties nustatymo ir navigacijos tinklas

2 SKIRSNIS

KELIŲ TINKLAS

Greta projektų, susijusių su I priede nurodytomis susisiekimo linijomis, bendro intereso projektais bus laikomi su šiomis linijomis susiję infrastruktūros projektai, kuriais sprendžiami šie klausimai:

Tinklo plėtra, ypač:

—	greitkelių platinimas arba kelių modernizavimas,

—	aplinkkelių arba žiedinių kelių statyba arba gerinimas,

—	galimybės bendrai eksploatuoti nacionalinius tinklus didinimas.

Eismo valdymo ir vartotojų informacijos sistemų plėtra, ypač:

—	telematikos infrastruktūros, skirtos eismo duomenims rinkti, sukūrimas,

—	eismo informacijos centrų ir eismo valdymo centrų plėtra bei skirtingose šalyse esančių eismo informacijos centrų keitimasis duomenimis,

—	kelių informacijos paslaugų, ypač RDS-TMC sistemos, sukūrimas (2),

—	bendra techninė telematikos infrastruktūros eksploatacija.

3 SKIRSNIS

GELEŽINKELIŲ TINKLAS

Greta projektų, susijusių su I priede nurodytomis susisiekimo linijomis, bendro intereso projektais laikomi su šiomis linijomis susiję infrastruktūros projektai, kuriais sprendžiami šie klausimai:

—	transeuropinių geležinkelių sistemų sąveika,

—	tarpusavio ryšys su kitų transporto rūšių tinklais.

4 SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ TINKLAS IR VIDAUS UOSTAI

A. Vidaus uostai

Bendro intereso projektai turi būti susiję tik su infrastruktūra, kuria nediskriminuojamas gali naudotis kiekvienas naudotojas.

Greta projektų, susijusių su I priede minėtomis jungtimis ir vidaus uostais, bendro intereso projektais bus laikomi ir infrastruktūros projektai, patenkantys į vieną arba daugiau iš šių kategorijų:

1)	galimybė patekti į uostą vidaus vandenų keliais;

2)	uosto infrastruktūra uosto teritorijoje;

3)	kita transporto infrastruktūra uosto teritorijoje;

4)	kita transporto infrastruktūra, jungianti uostą su kitais transeuropinio transporto tinklo elementais.

Projektas laikomas bendro intereso projektu, kai atliekami šie darbai: visų transporto sistemos elementų, kuriais paprastai gali naudotis visi uosto transporto naudotojai arba sąsajų su nacionaliniu arba tarptautiniu transporto tinklu statyba ir priežiūra. Visų pirma šiems darbams priskiriamas komerciniams bei su uostu susijusiems tikslams skirtos žemės parengimas ir priežiūra; sausumos kelių ir geležinkelių jungčių statyba ir priežiūra, privažiavimo kelių ir kitų uosto akvatorijų statyba ir priežiūra, įskaitant uosto dugno valymą ir gilinimą, navigacijos įrangos ir eismo valdymo, ryšių ir informacinių sistemų kūrimas ir priežiūra uoste ir privažiavimo keliuose.

B. Eismo valdymas

Bendro intereso projektais bus laikomi projektai, visų pirma susiję su:

—	laivų, ypač vežančių pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius, signalizacijos ir valdymo sistema,

—	ryšių sistemomis, naudojamomis avarinėse situacijose ir užtikrinančiomis vidaus vandens kelių saugumą.

5 SKIRSNIS

JŪRŲ UOSTAI

1. Bendro intereso projektams, susijusiems su tinklui priklausančiais jūrų uostais, keliamos bendrosios sąlygos

Bendro intereso projektai turi būti susiję tik su infrastruktūra, kuria nediskriminuojamas gali naudotis kiekvienas naudotojas.

Projektas laikomas bendro intereso projektu, kai atliekami šie darbai: visų transporto sistemos elementų, kuriais paprastai gali naudotis visi uosto transporto naudotojai arba sąsajų su nacionaliniu arba tarptautiniu transporto tinklu statyba ir priežiūra. Visų pirma šiems darbams priskiriamas komerciniams bei su uostu susijusiems tikslams skirtos teritorijos parengimas ir priežiūra; sausumos kelių ir geležinkelių jungčių statyba ir priežiūra, privažiavimo kelių ir kitų uosto akvatorijų statyba ir priežiūra, įskaitant uosto dugno valymą ir gilinimą, navigacijos įrangos ir eismo valdymo, ryšių ir informacinių sistemų kūrimas ir priežiūra uoste ir privažiavimo keliuose.

2. Su jūrų uostų tinklu susijusių bendro intereso projektų specifikacijos

Bendro intereso projektu laikomas infrastruktūros projektas, kuris atitinka šias specifikacijas:

Projekto specifikacijos	Uosto kategorija
I. Artimojo susisiekimo jūrų laivybos skatinimas
Infrastruktūra, būtina siekiant plėtoti artimojo susisiekimo jūrų bei jūrų ir upių laivybą	Projektai, susiję su A kategorijos uostais
II. Prieiga prie uostų
Į uostą patenkama iš jūros arba vidaus vandenų keliais	Projektai, susiję su A ir B kategorijos uostais
Nuolatinė prieiga prie Baltijos jūros uostų, esančių apytikriai 60o šiaurės platumoje ir toliau, įskaitant įrenginių sąnaudas, susijusias su ledo pralaužimo darbais žiemą	Projektai, susiję su A, B ir C kategorijos uostais
Prieigos prie atokių rajonų kūrimas arba gerinimas geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų kelių susisiekimo linijomis susiejant uostą su kitomis transeuropinio transporto tinklo sudedamosiomis dalimis	Projektai, susiję su A kategorijos uostais
Esamų prieigų prie atokių rajonų modernizavimas geležinkelių, kelių ir vidaus vandens kelių susisiekimo linijomis susiejant uostą su kitomis transeuropinio transporto tinklo sudedamosiomis dalimis	Projektai, susiję su A ir B kategorijos uostais
III. Uosto infrastruktūra uosto teritorijoje
Uosto infrastruktūros pertvarkymas siekiant pagerinti intermodaliojo transporto našumą	Projektai, susiję su A ir B kategorijos uostais
Uosto infrastruktūros modernizavimas, ypač salose ir periferiniuose bei atokiausiuose regionuose esančiuose uostuose	Projektai, susiję su C kategorijos uostais
Valdymo ir tokių informacinių sistemų kaip EDI (elektroninių duomenų mainai) arba kitų protingų krovinių ir keleivių transporto valdymo sistemų, naudojant integruotas technologijas, modernizavimas ir diegimas	Projektai, susiję su A, B ir C kategorijos uostais
Atliekų surinkimo įrenginių uostuose modernizavimas	Projektai, susiję su A, B ir C kategorijos uostais

6 SKIRSNIS

ORO UOSTAI

I. Bendro intereso oro uostams taikomi tinkamumo kriterijai

Bendro intereso oro uostai turi atitikti vieną iš šių susisiekimo taškų kriterijų:

Tarptautiniais susisiekimo taškais gali būti:

—

visi oro uostai arba oro uostų sistemos (3), kuriais naudojantis:

—	per metus pervežama ne mažiau kaip 5 000 000 keleivių, atėmus 10 %, arba

—	per metus atliekama ne mažiau kaip 100 000 komercinių skrydžių, arba

—	per metus pervežama ne mažiau kaip 150 000 tonų krovinių, arba

—	per metus į Sąjungą arba iš jos pervežama ne mažiau kaip 1 000 000 keleivių, arba

—	visi nauji oro uostai, pakeičiantys esamus tarptautinius susisiekimo taškus, kurių toliau plėsti nebegalima.

Sąjungos susisiekimo taškais galės būti:

—

visi oro uostai arba oro uostų sistemos, kuriais naudojantis:

—	per metus pervežama nuo 1 000 000, atėmus 10 %, iki 4 499 999 keleivių, arba

—	per metus pervežama 50 000–149 999 tonų krovinių, arba

—	per metus pervežama 500 000–899 999 keleivių, iš kurių ne mažiau kaip 30 % tarptautiniais skrydžiais, arba

—	per metus 300 000–899 999 keleivių pervežama iš nekontinentinės Europos ir į ją, nuo artimiausio tarptautinio susisiekimo taško nutolstant daugiau kaip 500 km, arba

—	visi nauji oro uostai, pakeičiantys esamus Sąjungos susisiekimo taškus, kurių toliau plėsti nebegalima.

Regioniniais susisiekimo ir prieigos taškais galės būti oro uostai, kuriais naudojantis:

—	per metus pervežama 500 000–899 999 keleivių, iš kurių mažiau kaip 30 % pervežama tarptautiniais skrydžiais, arba

—	per metus pervežama nuo 250 000, atėmus 10 %, iki 499 999 keleivių, arba

—	kuriuose per metus pervežama 10 000–49 999 tonų krovinių, arba

—	kurie yra valstybės narės saloje, arba

—	kurie yra Sąjungos teritorijoje, neturinčioje prieigos prie jūros, ir kuriuose komercinės paslaugos teikiamos tokiais orlaiviais, kurių didžiausia pakilimo masė viršija 10 tonų.

Oro uostas yra laikomas esančiu neturinčioje prieigos prie jūros teritorijoje, jei jis nuo artimiausio tarptautinio arba Sąjungos susisiekimo taško yra nutolęs didesniu kaip 100 km spinduliu. Šis atstumas išimties tvarka gali būti sumažintas iki 75 km, atsižvelgiant į sunkią prieigą dėl geografinės padėties arba prastą sausumos transporto infrastruktūros kokybę.

II. Bendro intereso projektų, susijusių su oro uostų tinklais, specifikacijos

Bendro intereso projektais bus laikomi projektai, atitinkantys šias specifikacijas:

Projekto specifikacijos	Labiausiai susijusio susisiekimo taško tipas (4)
I. Esamų oro uosto pajėgumų optimizavimas
Priemonė Nr. 1 – Esamų oro uosto pajėgumų optimizavimas, geriau išnaudojant orlaivių skrydžių, keleivių ar krovinių pervežimo galimybes, įskaitant oro uosto oro navigacijos įrangą	Tarptautinis susisiekimo taškas Sąjungos susisiekimo taškas Regioninis susisiekimo ir prieigos taškas
Priemonė Nr. 2 – Oro uosto saugumo ir saugos stiprinimas	Tarptautinis susisiekimo taškas Sąjungos susisiekimo taškas Regioninis susisiekimo ir prieigos taškas
Priemonė Nr. 3 – Esamos infrastruktūros pritaikymas, būtinas vidaus rinkai kurti, pirmiausia ją pritaikant prie priemonių, reglamentuojančių laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje	Tarptautinis susisiekimo taškas Sąjungos susisiekimo taškas Regioninis susisiekimo ir prieigos taškas
II. Naujų oro uosto pajėgumų kūrimas
Priemonė Nr. 4 – Infrastruktūros ir įrangos, nuo kurios priklauso oro uosto pajėgumai (orlaivių skrydžių, keleivių skaičius ir krovinių kiekis, įskaitant oro uosto oro navigacijos įrangą), tobulinimas	Tarptautinis susisiekimo taškas Sąjungos susisiekimo taškas
Priemonė Nr. 5 – Naujo oro uosto statyba, pakeičiant esamą oro uostą arba oro uosto sistemą, kurios toje vietoje toliau plėsti nebegalima	Tarptautinis susisiekimo taškas Sąjungos susisiekimo taškas
III. Apsaugos nuo oro uosto veiklos keliamo žalingo poveikio stiprinimas
Priemonė Nr. 6 – Gerinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi triukšmo ir oro uosto nuotekų tvarkymo srityje	Tarptautinis susisiekimo taškas Sąjungos susisiekimo taškas
IV. Prieigos prie oro uosto gerinimas ar plėtimas
Priemonė Nr. 7 – Sąsajų tarp oro uosto ir prieigos infrastruktūros gerinimas arba plėtimas	Tarptautinis susisiekimo taškas Sąjungos susisiekimo taškas
Priemonė Nr. 8 – Tarpusavio ryšių su kitais transporto tinklais, ypač su geležinkelių tinklu, gerinimas ir plėtimas	Tarptautinis susisiekimo taškas Sąjungos susisiekimo taškas

7 SKIRSNIS

KOMBINUOTOJO TRANSPORTO TINKLAS

Greta projektų, susijusių su I priede nurodytomis susisiekimo linijomis, bendro intereso projektais bus laikomi projektai, susiję su:

—	geležinkelių arba vidaus vandens kelių infrastruktūros statyba arba modernizavimu, kad krovinių vienetų vežimas intermodaliuoju transportu taptų techniškai įmanomas ir ekonomiškai perspektyvus,

—	centrų, kuriuose kroviniai iš vienos sausumos transporto rūšies perkraunami į kitą, statyba arba modernizavimu, įskaitant atitinkamos infrastruktūros perkrovimo įrangos montavimą terminale,

—	uosto teritorijų tvarkymu, sudarančiu sąlygas plėtoti arba gerinti kombinuotąjį jūrų ir geležinkelių, vidaus vandens kelių arba sausumos kelių transportą,

—

geležinkelių transporto įranga, konkrečiai pritaikyta prie kombinuotojo transporto, kai tai būtina dėl infrastruktūros pobūdžio, ypač atsižvelgiant į galimo tokios infrastruktūros pritaikymo sąnaudas ir atsižvelgiant į tai, ar tokios įrangos naudojimas yra susijęs su infrastruktūra ir ar suinteresuoti veiklos vykdytojai sugebės tuo pasinaudoti be jokios diskriminacijos.

8 SKIRSNIS

LAIVYBOS INFORMACIJOS IR VALDYMO TINKLAS

Bendro intereso projektais bus laikomi šie projektai:

—	susiję su Sąjungos saugios laivybos politikos tikslais, arba

—

skirti įgyvendinti tarptautines konvencijas ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) rezoliucijas saugios laivybos srityje ir susiję su:

—

laivų, plaukiančių į arba iš Sąjungos uostų arba praplaukiančių netoli Sąjungos krantų, Sąjungos perspėjimo sistemos įgyvendinimu, naudojant elektroninę pasikeitimo duomenimis sistemą, įskaitant atsakikliais perduodamus duomenis tarp laivų ir sausumoje esančios įrangos, ypatingą dėmesį skiriant EDI (elektroninių duomenų mainai) elektroninėms duomenų perdavimo sistemoms, taip pat suderinamiems sietuvams,

—	LORAN-C antžeminių radionavigacijos kanalų vystymu ir tobulinimu,

—	pakrantės ir uosto laivybos valdymo ir informacijos sistemų (angl. VTS) ir jų tarpusavio ryšių vystymu ir tobulinimu, siekiant saugesnės ir veiksmingesnės laivybos kontrolės ir valdymo, ypač susikertančiose, judriose arba aplinkosaugos požiūriu labiau pažeidžiamose teritorijose,

—	šių priemonių, padedančių geriau suprasti eismą, kūrimu: eismo srautų ir laivybos avarijų duomenų bazės, Nuolatinės Europos eismo observatorijos (angl. EPTO) priemonės, skirtos eismo srautų analizavimui, vystymas,

—	infrastruktūros ir įrangos vystymu, siekiant prisidėti prie globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos (angl. GMDSS) įgyvendinimo,

—	telematikos duomenų mainų sistemų tobulinimu vykdant laivų valstybinę uosto priežiūrą.

9 SKIRSNIS

ORO EISMO VALDYMO TINKLAS

Bendro intereso projektais laikomi projektai, prisidedantys prie sistemos pajėgumo didinimo ir jos naudojimo optimizavimo, kurie sudaro įvairių nacionalinių susisiekimo taškų įrengimų ir procedūrų suderinimo ir integravimo dalį bei atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) ir kompetentingų Europos organų nustatytus tarptautinius standartus; ypač atsižvelgiama į Europos oro navigacijos saugumo organizaciją (angl. Eurocontrol).

Šie projektai yra susiję su:

—	geresnio įvairių dalyvių atliekamo oro erdvės panaudojimo tyrimais ir nuoseklios bei efektyvios kelių sistemos sukūrimu,

—	oro eismo planavimu ir valdymu, kurie padeda pasiūlai atitikti paklausą bei optimaliai panaudoti esamus valdymo pajėgumus,

—	tyrimais ir darbu, kurio reikia įrenginių ir procedūrų suderinimui, siekiant integruoti įvairius paslaugų tiekėjus, ypač atsižvelgiant į Europos civilinės aviacijos konferencijos (angl. ECAC) nustatytas gaires,

—	sistemos produktyvumo gerinimu, ypač automatizuoto valdymo pagalbos ir galimų konfliktų nustatymo ir sprendimo sistemomis,

—	indėliu į ryšių, navigacijos ir kontrolės priemonių, reikalingų oro eismo valdymui, įrengimą, įskaitant naujų technologijų, ypač palydovinių ir skaitmeninių duomenų tinklų, skatinimą, kai tai atitinka Europos bendrąsias specifikacijas.

10 SKIRSNIS

PADĖTIES NUSTATYMO IR NAVIGACIJOS TINKLAS

Bendro intereso projektais laikomi projektai, susiję su bet kurios būsimo Europos radijo navigacijos plano arba pasaulinės palydovinio padėties nustatymo ir navigacijos sistemos, sudarančios toliau nurodytos struktūros dalį, sudėtinės dalies sukūrimu:

—	valdymo centras, susidedantis iš apdorojimo ir valdymo sistemos,

—	žemės navigacijos stočių tinklas,

—	erdvinis segmentas, susidedantis iš palydovų, kuriais perduodami navigaciniai signalai,

—	kontrolės stočių tinklas.

(1) Šie kriterijai ir specifikacijos yra susijusios su atitinkamais skirsniais, nurodytais dėstomojoje dalyje ir (arba) I priede.

(2) Skaitmeninė per radiją perduodamų pranešimų apie kelių eismą sistema, kurioje pagrindinis pranešimų srautas gali būti pritaikomas pagal individualius eismo dalyvio poreikius.

(3) Oro uostų sistemos (OL L 240, 1992 8 24, p. 14).

(4) Tam tikrais tinkamai pagrįstais atvejais šioje lentelėje nurodytos atitinkamos priemonės gali būti taikomos ir kitiems susisiekimo taškams.

III PRIEDAS

PRIORITETINIAI PROJEKTAI, KURIUOS NUMATYTA PRADĖTI ANKSČIAU NEI 2010 M.

1. Geležinkelio linija Berlynas – Verona/Milanas – Bolonija – Neapolis – Mesina – Palermas

—	Halė/Leipcigas – Niurnbergas (2015 m.)

—	Niurnbergas – Miunchenas (2006 m.)

—	Miunchenas – Kufšteinas (2015 m.)

—	Kufšteinas – Insbrukas (2009 m.)

—	Brenerio tunelis (2015 m.), tarpvalstybinė atkarpa

—	Verona – Neapolis (2007 m.)

—	Milanas – Bolonija (2006 m.)

—	geležinkelio ir kelio tiltas per Mesinos – Palermo sąsiaurį (2015 m.)

2. Greitojo geležinkelio linija Paryžius – Briuselis – Kelnas – Amsterdamas – Londonas

—	Lamanšo tunelis – Londonas (2007 m.)

—	Briuselis – Lježas – Kelnas (2007 m.)

—	Briuselis – Roterdamas – Amsterdamas (2007 m.) (1)

3. Pietvakarių Europos greitojo geležinkelio linija

—	Lisabona/Portas – Madridas (2011 m.) (2)

—	Madridas – Barselona (2005 m.)

—	Barselona – Figeresas – Perpinjanas (2008 m.)

—	Perpinjanas – Monpeljė (2015 m.)

—	Monpeljė – Nimas (2010 m.)

—	Madridas – Vitorija – Irūnas/Handajus (2010 m.);

—	Irūnas/Handajus – Daksas, tarpvalstybinė atkarpa (2010 m.)

—	Daksas – Bordo (2020 m.)

—	Bordo – Turas (2015 m.).

4. Greitojo geležinkelio linija, rytai

—	Paryžius – Baudrecourt (2007 m.)

—	Mecas – Liuksemburgas (2007 m.)

—	Sarbriukenas – Manheimas (2007 m.)

5. Betuwe linija (2007 m.).

6. Geležinkelio linija Lionas – Triestas – Divača/Koperis – Divača – Liubliana – Budapeštas – Ukrainos siena (3)

—	Lionas – Sen Žan de Morjenas (2015 m.)

—	Mont-Cenis tunelis (2015-2017 m.), tarpvalstybinė atkarpa

—	Busolenas – Turinas (2011 m.)

—	Turinas – Venecija (2010 m.)

—	Venecija – Ronchi Sud – Triestas – Divača (2015 m.)

—	Koperis – Divača – Liubliana (2015 m.)

—	Liubliana – Budapeštas (2015 m.).

7. Greitkelio linija Igumenica/Patrai – Atėnai – Sofija – Budapeštas

—	Via Egnatia (2006 m.)

—	Pathe (2008 m.)

—	Sofija – Kulata – Graikijos/Bulgarijos sienos greitkelis (2010 m.) su Promahon – Kulata, kaip tarpvalstybine atkarpa

—	Nedlakas – Sibiu (atšaka link Bukarešto ir Konstancos) (2007 m.).

8. Multimodaliojo transporto linija Portugalija/Ispanija ir likusi Europos dalis (4)

—	geležinkelis La Korunja – Lisabona – Sinesas (2010 m.)

—	geležinkelis Lisabona – Valjadolidas (2010 m.)

—	geležinkelis Lisabona – Faras (2004 m.)

—	greitkelis Lisabona – Valjadolidas (2010 m.)

—	greitkelis La Korunja – Lisabona (2003 m.)

—	greitkelis Sevilija – Lisabona (užbaigtas 2001 m.)

—	naujasis Lisabonos oro uostas (2015 m.).

9. Geležinkelio linija Korkas – Dublinas – Belfastas – Stranraras (5) (2001 m.)

10. Malpensa (užbaigta 2001 m.) (6)

11. Nuolatinė Zundo susisiekimo linija (užbaigta 2000 m.) (7)

12. Geležinkelių/kelių susisiekimo linija Šiaurės trikampis

—	kelių ir geležinkelių projektai Švedijoje (2010 m.) (8)

—	greitkelis Helsinkis – Turku (2010 m.)

—	geležinkelis Kerava – Lahti (2006 m.)

—	greitkelis Helsinkis – Vaalimaa (2015 m.)

—	geležinkelis Helsinkis – Vainikkala (Rusijos siena) (2014 m.).

13. Jungtinė Karalystė/Airija/Beneliuksas kelių susisiekimo linija (2010 m.)

14. Vakarų pakrantės pagrindinė linija (2007 m.)

15. Galileo (2008 m.)

16. Krovininio geležinkelio linija Sinesas/Alchesirasas – Madridas – Paryžius

—	nauja didelio pajėgumo geležinkelio linija per Pirėnus

—	geležinkelis Sinesas – Badachosas (2010 m.)

—	geležinkelio linija Alchesirasas – Bobadilla (2010 m.).

17. Geležinkelio linija Paryžius – Strasbūras – Štutgartas – Viena – Bratislava

—	Baudrecourt – Strasbūras – Štutgartas (2015 m.) su Kėlio tiltu kaip tarptautine atkarpa

—	Štutgartas – Ulmas (2012 m.)

—	Miunchenas – Zalcburgas (2015 m.), tarpvalstybinė atkarpa

—	Zalcburgas – Viena (2012 m.)

—	Viena – Bratislava (2010 m.), tarpvalstybinė atkarpa

18. Reinas/Masas – Mainas – Dunojus vidaus vandenų kelių susisiekimo linija (9)

—	Reinas – Masas (2019 m.) ir Lanaye šliuzas, kaip tarpvalstybinė atkarpa

—	Filshofenas – Štraubingas (2013 m.)

—	Viena – Bratislava (2015 m.), tarpvalstybinė atkarpa

—	Sap – Mohačas (2014 m.)

—	kelių susiaurėjimai Rumunijoje ir Bulgarijoje (2011 m.).

19. Greitojo geležinkelio linijų sąveika Iberijos pusiasalyje

—	Madridas – Andalūzija (2010 m.)

—	šiaurės rytai (2010 m.)

—	Madridas – Levante ir Viduržemio jūra (2010 m.)

—	šiaurės/šiaurės rytų koridorius, įskaitant Vigą-Portą (2010 m.)

—	Ekstremadūra (2010 m.).

20. Femerio sąsiaurio geležinkelio ašis

—	Femerio sąsiaurio nuolatinė geležinkelio/kelių susisiekimo linija (2014 m.)

—	prieiga geležinkeliu Danijoje iš Zundo (2015 m.)

—	prieiga geležinkeliu Vokietijoje iš Hamburgo (2015 m.)

—	geležinkelis Hanoveris – Hamburgas/Brėmenas (2015 m.).

21. „Jūrų greitkeliai“

Pagal 13 straipsnį nurodyti bendro intereso projektai dėl tokių „jūrų greitkelių“:

—	Baltijos jūros „jūros greitkelis“, jungiantis prie Baltijos jūros esančias valstybes nares su valstybėmis narėmis Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant maršrutą per Šiaurės jūros-Baltijos jūros kanalą (Kylio kanalas) (2010 m.)),

—	Vakarų Europos „jūros greitkelis“ nuo Portugalijos ir Ispanijos per Atlanto lanką iki Šiaurės jūros ir Airijos jūros (2010 m.),

—	Pietryčių Europos „jūros greitkelis“, jungiantis Adrijos jūrą su Jonijos jūra ir rytine Viduržemio jūros pakrante, įskaitant Kiprą (2010 m.),

—	Pietvakarių Europos „jūros greitkelis“ (vakarinė Viduržemio jūros pakrantė), jungiantis Ispaniją, Prancūziją, Italiją, įskaitant Maltą, ir susijungiantis su Pietryčių Europos „jūros greitkeliu“ (2010 m.) (10).

22. Geležinkelio linija Atėnai – Sofija – Budapeštas – Viena – Praha – Niurnbergas/Drezdenas (11)

—	geležinkelis Graikijos ir Bulgarijos siena – Kulata – Sofija – Vidinas/Kalafatas (2015 m.)

—	geležinkelis Kurtičis – Brašovas (link Bukarešto ir Konstancos) (2010 m.)

—	geležinkelis Budapeštas – Viena (2010 m.), tarpvalstybinė atkarpa

—	geležinkelis Bržeclavas – Praha – Niurnbergas (2010 m.), Niurnbergas – Praha kaip tarpvalstybinė atkarpa

—	geležinkelio linija Praha – Lincas (2016 m.).

23. Geležinkelio linija Gdanskas – Varšuva – Brno/Bratislava – Viena (12)

—	geležinkelis Gdanskas – Varšuva – Katovicai (2015 m.)

—	geležinkelis Katovicai – Bržeclavas (2010 m.)

—	geležinkelis Katovicai – Žilina – Nové Mesto n. V. (2010 m.).

24. Geležinkelio linija Lionas/Genuja – Bazelis – Duisburgas – Roterdamas/Antverpenas

—	Lionas – Miulūzas – Miūlheimas (13), Miulūzas – Miūlheimas kaip tarpvalstybinė atkarpa (2018 m.)

—	Genuja – Milanas/Novara – Šveicarijos siena (2013 m.)

—	Bazelis – Karlsrūhė (2015 m.)

—	Frankfurtas – Manheimas (2012 m.)

—	Duisburgas – Emerichas (2009 m.) (14)

—	„Geležinio Reino“ Rheidt – Antverpenas, tarpvalstybinė atkarpa (2010 m.).

25. Greitkelio linija Gdanskas – Brno/Bratislava – Viena (15)

—	greitkelis Gdanskas – Katovicai (2010 m.)

—	Katovicai – Brno/Žilina greitkelis (2010 m.), tarpvalstybinė atkarpa

—	greitkelis Brno – Viena (2009 m.), tarpvalstybinė atkarpa.

26. Geležinkelio/kelių susisiekimo linija Airija/Jungtinė Karalystė/kontinentinė Europa

—	geležinkelio/kelių susisiekimo linija, jungianti Dubliną su šiaure (Belfastas – Larnas) ir pietumis (Korkas) (2010 m.) (16)

—	geležinkelio/kelių susisiekimo linija Halas – Liverpulis (2015 m.)

—	geležinkelis Filikstou – Nanitonas (2011 m.)

—	geležinkelis Kru – Holihedas (2008 m.).

27. Geležinkelio linijos „Baltica“ atkarpa Varšuva – Kaunas – Ryga – Talinas – Helsinkis

—	Varšuva – Kaunas (2010 m.)

—	Kaunas – Ryga (2014 m.)

—	Ryga – Talinas (2016 m.).

28. Geležinkelio linijos Briuselis – Liuksemburgas – Strasbūras „Eurocaprail“ geležinkelio atkarpa

—	Briuselis – Liuksemburgas – Strasbūras (2012 m.).

29. Jonijos jūros/Adrijos jūros intermodaliojo koridoriaus geležinkelio atkarpa

—	Kozanė – Kalambaka – Igumenica (2012 m.)

—	Janina – Antirijas – Rio-Kalamata (2014 m.).

30. Vidaus vandens kelias Sena – Šeldė.

Navigacijos patobulinimas Deulemont – Gentas (2012–2014–2016 m.)

Kompjenė – Kambrė (2012–2014–2016 m.).

Skliaustuose nurodytos iš anksto sutartos darbų užbaigimo datos. Projektų nuo 1 iki 20 ir 30 projekto darbų užbaigimo datos ir informacija apie atkarpas, jeigu jos faktiškai buvo nustatytos, nurodytos aukšto lygio pareigūnų grupės ataskaitoje.

(1) Įskaitant dvi greitųjų traukinių stotis Roterdame ir Amsterdame, kurios nebuvo įtrauktos į 1994 m. Eseno Europos Vadovų Tarybos numatytą projektą.

(2) Įskaitant jungtis Lisabona – Portas (2013 m.), Lisabona – Madridas (2010 m.) ir Aveiro – Salamanka (2015 m.).

(3) Dalis šio maršruto atitinka visos Europos koridorių V.

(4) Įskaitant jūrų ir oro uostų atnaujinimą (2015 m.), atliekamą pagal Eseno ar Dublino Europos Vadovų Tarybos patvirtintus projektus.

(5) 2003 m. buvo nuspręsta toliau didinti šios linijos pajėgumus, įtraukiant šį darbą į atskirą projektą.

(6) Projektas užbaigtas.

(7) Projektas užbaigtas.

(8) Kelios trumpos kelio ir geležinkelio atkarpos bus užbaigtos tarp 2010 m. ir 2015 m.

(9) Dalis šio kelio sutampa su visos Europos koridoriaus VII sąvoka.

(10) Įskaitant Juodąją jūrą.

(11) Didžioji maršruto dalis sutampa su visos Europos koridoriaus IV sąvoka.

(12) Didžioji maršruto dalis didele dalimi sutampa su visos Europos koridoriaus VI sąvoka.

(13) Įskaitant TGV Rhin- Rhône, bet neįeina vakarinė atkarpa.

(14) Projektas Nr. 5 (Betuwe linija) sujungia Roterdamą ir Emmerick.

(15) Didžioji maršruto dalis didele dalimi sutampa su visos Europos koridoriaus VI sąvoka.

(16) Įskaitant Eseno projektą Nr.13: kelio ašis Airija / Jungtinė Karalystė / Beneliuksas.

IV PRIEDAS

Panaikinamas sprendimas ir jo vėlesni pakeitimai

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1692/96/EB (OL L 228, 1996 9 9, p. 1)
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1346/2001/EB (OL L 185, 2001 7 6, p. 1)
2003 m. Stojimo akto II priedo 8.F punktas (OL L 236, 2003 9 23, p. 447)
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 884/2004/EB (OL L 167, 2004 4 30, p. 1)
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1)	Tik priedo 6 skyriaus D dalis

V PRIEDAS

Atitikties lentelė

Sprendimas Nr. 1692/96/EB	Šis sprendimas
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys	1 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys
1 straipsnio 2 dalies antras sakinys	7 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalies trečias sakinys	1 straipsnio 2 dalies antras sakinys
1 straipsnio 3 dalis	1 straipsnio 3 dalis
2-6 straipsniai	2-6 straipsniai
7 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė	7 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
7 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka	7 straipsnio 2 dalies a punktas
7 straipsnio 1 dalies antra įtrauka	7 straipsnio 2 dalies b punktas
7 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka	7 straipsnio 2 dalies c punktas
7 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka	7 straipsnio 2 dalies d punktas
7 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė	7 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė
7 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka	7 straipsnio 3 dalies a punktas
7 straipsnio 2 dalies antra įtrauka	7 straipsnio 3 dalies b punktas
7 straipsnio 3 dalis	7 straipsnio 4 dalis
8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmas sakinys	8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys	8 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
8 straipsnio 2 dalis	8 straipsnio 2 dalis
9 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė	9 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
9 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka	9 straipsnio 1 dalies a punktas
9 straipsnio 1 dalies antra įtrauka	9 straipsnio 1 dalies b punktas
9 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka	9 straipsnio 1 dalies c punktas
9 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka	9 straipsnio 1 dalies d punktas
9 straipsnio 2 ir 3 dalys	9 straipsnio 2 ir 3 dalys
10 straipsnio 1 dalis	10 straipsnio 1 dalis
10 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa	10 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmas sakinys	10 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antras sakinys	10 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
10 straipsnio 3–6 dalys	10 straipsnio 3–6 dalys
11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
11 straipsnio 3a dalis	11 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
11 straipsnio 3b dalis	11 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
11 straipsnio 4 dalis	11 straipsnio 5 dalis
12 straipsnis	12 straipsnis
12a straipsnio 1–4 dalys	13 straipsnio 1–4 dalys
12a straipsnio 5 dalies įžanginė formuluotė	13 straipsnio 5 dalies įžanginė formuluotė
12a straipsnio 5 dalies pirma įtrauka	13 straipsnio 5 dalies a punktas
12a straipsnio 5 dalies antra įtrauka	13 straipsnio 5 dalies b punktas
12a straipsnio 5 dalies trečia įtrauka	13 straipsnio 5 dalies c punktas
12a straipsnio 6 dalies pirmas ir antras sakiniai	13 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa
12a straipsnio 6 dalies trečias sakinys	13 straipsnio 7 dalies antra pastraipa
12a straipsnio 7 dalis	13 straipsnio 6 dalis
13 straipsnis	14 straipsnis
14 straipsnio įžanginis sakinys	15 straipsnio įžanginis sakinys
14 straipsnio pirma įtrauka	15 straipsnio a punktas
14 straipsnio antra įtrauka	15 straipsnio b punktas
14 straipsnio trečia įtrauka	15 straipsnio c punktas
15 straipsnio įžanginis ir baigiamasis sakiniai	16 straipsnio įžanginis sakinys
15 straipsnio pirma įtrauka	16 straipsnio a punktas
15 straipsnio antra įtrauka	16 straipsnio b punktas
15 straipsnio trečia įtrauka	16 straipsnio c punktas
15 straipsnio ketvirta įtrauka	16 straipsnio d punktas
16 straipsnis	17 straipsnis
17 straipsnis	18 straipsnis
17a straipsnio 1 dalies pirmas sakinys	19 straipsnio 1 dalis
17a straipsnio 1 dalies antras, trečias ir ketvirtas sakiniai	19 straipsnio 4 dalis
17a straipsnio 2 ir 3 dalys	19 straipsnio 2 ir 3 dalys
17a straipsnio 4 dalis	19 straipsnio 6 dalis
17a straipsnio 5 dalis	19 straipsnio 5 dalis
17a straipsnio 6 dalis	19 straipsnio 7 dalis
18 straipsnio 1 dalis	20 straipsnis
18 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys	21 straipsnio 1 dalis
18 straipsnio 2 dalies antras sakinys	21 straipsnio 2 dalis
18 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys	22 straipsnio pirma pastraipa
18 straipsnio 3 dalies antras sakinys	22 straipsnio antra pastraipa
18 straipsnio 3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai	22 straipsnio trečia pastraipa
19 straipsnis	23 straipsnis
19a straipsnio 1 dalis	24 straipsnis
19a straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė	25 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
19a straipsnio 2 dalies a ir b punktai	25 straipsnio 1 dalies a ir b punktai
—	25 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
19a straipsnio 2 dalies c ir d punktai	25 straipsnio 2 dalies a ir b punktai
19a straipsnio 3 dalis	25 straipsnio 3 dalis
19a straipsnio 4 dalis	26 straipsnio 1 dalis
19a straipsnio 5 dalies pirmas sakinys	26 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
19a straipsnio 5 dalies antras sakinys	26 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
19a straipsnio 6 dalis	27 straipsnio 1 dalis
19a straipsnio 7 dalis	27 straipsnio 2 dalis
19a straipsnio 8 dalis	27 straipsnio 3 dalis
19a straipsnio 9 dalis	27 straipsnio 4 dalis
19b straipsnio pirmas sakinys	28 straipsnio pirma pastraipa
19b straipsnio antras sakinys	28 straipsnio antra pastraipa
22 straipsnis	29 straipsnio pirma pastraipa
—	29 straipsnio antra pastraipa
23 straipsnis	30 straipsnis
24 straipsnis	31 straipsnis
I priedas	I priedas
II priedas	II priedas
III priedas	III priedas
—	IV priedas
—	V priedas

Į viršų