52008PC0188

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.4.2008

KOM(2008) 188 galutinis

2008/0074 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vizų numeravimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1683/95, nustatantį vienodą vizų formą

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Vizos numeris – neatsiejama vienodos vizų formos dalis. Jis įrašomas, kad būtų galima identifikuoti konkrečią vizą, kurią viena iš valstybių narių išdavė trečiosios šalies piliečiui. Numeris ant įklijos atspausdinamas gamybos proceso metu, prieš personalizuojant, kad būtų galima identifikuoti pamestus arba pavogtus dokumentų blankus. Numeris taip pat reikalingas vizų įklijoms registruoti, kad būtų galima kontroliuoti vizų blankų atsargas ir išduotas vizas. Šiuo metu vizų numeravimas iš dalies apibrėžtas Reglamento Nr. 1683/95, nustatančio vienodą vizų formą[1], priede ir Komisijos priimtose techninėse specifikacijose[2]. Numerį sudaro vizos numeris, prieš kurį nurodoma išduodančiosios valstybės narės pavadinimą žyminti (-čios) raidė (-s), kaip apibrėžta Reglamento priedo 3 punkte. Šiuo metu raidė (-ės) atitinka automobilių registracijos numeriuose naudojamus šalių kodus. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (TCAO) nustatė standartus, taikytinus mašininio nuskaitymo kelionės dokumentams, ir visų pirma šalių kodų sąrašą. Pagal TCAO standartus pirmoje mašininio nuskaitymo srities eilutėje turi būti išduodančiosios valstybės narės TCOA 3 raidžių kodas, o antroje eilutėje – vizos numeris (devyniaženklis). Kad kontrolė pasienyje vyktų sparčiau, vienoda vizų forma turi būti pritaikyta mašininiam nuskaitymui, t. y. ji turi atitikti TCAO standartus. Vizos numerį, esantį mašininio nuskaitymo zonos antroje eilutėje, gali sudaryti ne daugiau kaip 9 ženklai; dėl to praeityje kilo su vizų numeravimu susijusių problemų. Pirma, valstybės narės numeruodavo pagal jų pačių nustatytą tvarką (kai kurios naudojo daugiau kaip 9 ženklus, kurie netilpdavo į mašininio nuskaitymo sritį ir dėl to buvo atspausdinamas ne visas numeris), kuri atitiko jų vizų įklijų gamybos procesui taikomus reikalavimus, tačiau ne visiškai atitiko Reglamentą (EB) Nr. 1683/95 ir TCAO specifikacijas. Todėl vizų nebuvo galima nuskaityti mašininiu būdu ir numeris į sistemą turėdavo būti įvedamas rankiniu būdu, o kartais jo net nebūdavo galima rasti sistemoje. Antra, pagal šiuo metu galiojančią vienodą vizų formą apibrėžiančią techninių specifikacijų formuluotę šalių, kurios išduoda labai daug vizų, vizos įklijoje nepakanka vietos visam vizos įklijos serijos numeriui įrašyti. Be to, išryškėjo tam tikras nesuderinamumas, nes mašininio nuskaitymo srityje naudojamas šalies kodas atitinka TCAO kodą, o vizos įklijoje naudojamas šalies kodas atitinka automobilių registracijos numerių sistemą. Iki šiol šie skirtumai nebuvo labai svarbūs, nes pasienyje vizos tikrinamos tik vizualiai arba nuskaitant mašininio nuskaitymo sritį. Įdiegus Vizų informacinę sistemą (VIS), išorės sienos kirtimo punktuose iš esmės bus tikrinama pagal vizos įklijos numerį ir vizos turėtojo pirštų atspaudus. Pagal vizos įklijos numerį VIS bus surasta su šia viza susijusi prašymo byla ir patikrinta, ar pasienyje vizą pateikusio asmens pirštų atspaudai atitinka konsulinės įstaigos prašymo byloje įrašytus pirštų atspaudus. Daugeliu atvejų užklausa į VIS bus įvesta nuskaičius vizos mašininio nuskaitymo sritį. Taigi VIS turi būti naudojamas unikalus vizos numeris, t. y. ant vizos įklijos atspausdintas numeris ir mašininio nuskaitymo srityje esantis numeris turi sutapti. Todėl būtina keisti galiojančią vizų numeravimo tvarką, kad būtų naudojamas unikalus vizos įklijos numeris, taip patikrinimo metu vietoj keleto vizos dokumentų būtų galima gaunama tik konkreti prašymo byla. Taip pat derinant su TCAO standartais, vizų įklijos numeryje turėtų būti naudojami TCAO šalių kodai. Kiek tai susiję su šalies kodu latentinio vaizdo srityje, siekiant suderinamumo, jį taip pat reikėtų pakeisti. Tačiau šalies kodas latentinio vaizdo srityje spausdinamas giliaspaude, todėl reikėtų keisti spaudos plokštes, o tai reikalauja labai didelių sąnaudų. Būtinybės skubiai keisti latentinį vaizdą nėra, nes jis nesusijęs su numeravimu. Kad šiuo metu būtų išvengta didelių sąnaudų, pakeisti reikėtų vėliau, parengus kitus Reglamento (EB) Nr. 1683/95 pakeitimus. |

Bendrosios aplinkybės VIS – keitimosi vizų duomenimis sistemos – diegimas yra viena iš pagrindinių ES politikos iniciatyvų, kuria siekiama sukurti laisvės ir saugumo erdvę. VIS padės geriau įgyvendinti bendrą vizų politiką ir pagerinti konsulinio bendradarbiavimo bei centrinių vizas išduodančių institucijų konsultacijų kokybę, taip siekiant supaprastinti prašymų išduoti vizą pateikimo tvarką, užkirsti kelią prašymų išduoti vizą teikimui iš kart keliose valstybėse narėse, palengvinti kovą su sukčiavimu ir patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose bei valstybių narių teritorijoje, padėti nustatyti nelegalius imigrantus ir juos sugrąžinti, taip pat palengvinti II Dublino reglamento (EB) Nr. 343/2003[3] taikymą ir išvengti grėsmių bet kurios valstybės narės vidaus saugumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes labai svarbu, kad informacijos paiešką VIS atliekantys sienos apsaugos pareigūnai, ieškodami įrašo, pagal kurį bus tikrinami pasienyje asmens dokumentus pateikiančio asmens pirštų atspaudai, galėtų naudoti unikalų vizos įklijos numerį. |

Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Pagal šiuo metu galiojančias Reglamento (EB) Nr. 1683/95, nustatančio vienodą vizų formą, nuostatas ir papildomas technines specifikacijas negalima užtikrinti nuoseklaus vizų įklijų numeravimo suteikiant unikalų numerį, kuris turi būti naudojamas VIS, todėl prieš VIS pradedant veikti reikia pakeisti vizų įklijų numeravimo tvarką. |

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi Siekiant nustatyti tinkamą nuoseklaus vizų įklijų numeravimo sistemą, konsultuotasi su valstybių narių ir VIS ekspertais. |

Poveikio vertinimas Jeigu galiojanti vizų numeravimo tvarka nebūtų keičiama, biometrinių duomenų patikrinimai Vizų informacinėje sistemoje galėtų būti nepatikimi. Todėl reikia arba taikyti galiojantį vizų numeravimo standartą ir pradėti jį vienodai taikyti mašininio nuskaitymo srityje (MRZ), arba rasti kitą lygiavertį sprendimą. Galiojantis standartas įvertintas nepalankiai, nes pagal jį skiriama per mažai vietos ženklams. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1683/95 6 straipsnį sudarytas techninis komitetas svarstė keletą galimybių: 1-a galimybė Visos valstybės narės užtikrina, kad jų vizų įklijos numerį sudarytų 9 ženklai, o numeris prasidėtų šalies kodu, kaip šiuo metu nustatyta techninėse specifikacijose, ir kad numeriai būtų vienodai įrašomi 2-oje MRZ eilutėje. 2-a galimybė Būtų taikoma nauja sistema, pagal kurią vis dar būtų naudojami 9 ženklai, tačiau šiuo metu numerio pradžioje naudojami kodai būtų pakeisti pripažintais TCAO (ISO) kodais, kuriuos sudaro 3 raidės (išskyrus Vokietijos kodą, kai naudojama tik raidė „D“). Be kodo dar gali būti naudojami 6 ženklai. Tai gali būti raidės ir skaičiai, kuriuos naudojant būtų galima sudaryti ne daugiau kaip 2 176 782 335 serijos numerių. 3-a galimybė 2-oje MRZ eilutėje atspausdinti vizos įklijos numerį be šalies kodo. Vizą išdavusią šalį būtų galima nustatyti pagal 1-ąją MRZ eilutę. Pasirinkus šią galimybę būtų galima sudaryti 999 999 999 999 serijos numerių. Šalies kodas nebūtų nurodomas dešiniajame viršutiniame kampe, nes jį būtų galima nuskaityti iš mašininio nuskaitymo srities. Ekspertų nuomone, nė viena iš šių galimybių nebūtų tinkama, todėl buvo susitarta dėl sprendimo šalies kodą atskirti nuo vizos numerio. Vizos numeris, kurį sudaro 9 skaičiai, bus atspausdinamas 5-oje vizos įklijos skiltyje (dešiniajame viršutiniame kampe). Kad būtų galima identifikuoti vizų blankus ir sukurti unikalų numerį, šalies kodas, pakeistas pagal mašininio nuskaitymo srityje naudojamą TCAO kodą, bus spausdinamas naudojant fono spaudą iš karto po numeriu (nauja 5a skiltis). Pasirinkus nurodytą sprendimą ne tik bus galima sukurti unikalų vizos įklijos numerį, bet ir palikti vietos papildomiems ženklams, taip padedant labai daug vizų išduodančioms valstybėms narėms. Prieš pradedant veikti VIS, valstybės narės turės pakeisti spausdinimo metodą ir konsulatams išdalyti naujo pavyzdžio vizų įklijas. Pradėjus veikti VIS, valstybės narės galės prie sistemos prijungti įvairiose šalyse esančius konsulatus arba bent jau laikytis sistemos diegimo regionuose tvarkaraščio. Tos valstybės narės, kurios nepradės naudoti VIS regionuose, kuriuose sistemą numatyta įdiegti vėliau, galės juose naudoti senąsias vizas, kol baigsis jų atsargos. Kitu atveju vizų atsargos turi būti saugiai sunaikintos. Kad šis pasiūlymas būtų įgyvendintas, jį priėmus turi būti atitinkamai pakeistos techninės specifikacijos, nes turi būti pakeista vienoda vizų forma. |

2. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

Siūlomų veiksmų santrauka Vizų įklijos numeris, kuris atspausdinamas gamybos proceso metu, turi būti suderintas su naujais VIS reikalavimais ir jos teisiniu pagrindu. Sistemoje esantis vizos įklijos numeris turi būti unikalus, kad būtų galima identifikuoti reikiamą prašymo bylą, pagal kurią atliekant patikrinimą turi būti tikrinami pirštų atspaudai. |

Teisinis pagrindas Europos bendrijos steigimo sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktis Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvauja įgyvendinant šią priemonę. Pagrindinis Reglamentas (EB) Nr. 1683/95 pagrįstas EB sutarties 100c straipsniu. Įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, jis nebuvo iš dalies keičiamas arba pakeistas, kaip Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, kuris buvo iš esmės pataisytas remiantis nauju teisiniu pagrindu. Todėl laikoma, kad Jungtinė Karalystė ir Airija tebedalyvauja įgyvendinant priemones, priimtas pagal pirmą ramstį dar iki Amsterdamo sutarties įsigaliojimo. Todėl nebuvo pridėta naujų konstatuojamųjų dalių. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes valstybės narės pačios negali pasiekti tokio paties rezultato, todėl būtina imtis veiksmų Bendrijos lygiu. |

Pasirinkta priemonė |

Siūloma priemonė: Reglamento (EB) Nr. 1683/95 dalinis pakeitimas. |

3. POVEIKIS BIUDžETUI |

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. |

Išsamus pasiūlymo paaiškinimas |

1 straipsnis

1 straipsnyje nurodyti visi priedo pakeitimai, būtini numatytiems vizų įklijos serijos numerio susijusiems pakeitimams atlikti.

Paskutiniai du pakeitimai (5 ir 6 dalys) susiję su pakeitimais, nustatytais Reglamentu (EB) Nr. 334/2002[4]. Tuo metu priedas nebuvo keičiamas, nes valstybės narės nebuvo parengusios naujo pavyzdžio vizos įklijos, ir dėl to nebuvo galima naudotis nauju pavyzdžiu. Todėl Reglamento priedas nebuvo keičiamas. Dabar jis turi būti suderintas su nauju pavyzdžiu, kuris pateikiamas priede. 1 punkte nurodyta apsaugos priemonė („ženklas, kurį sudaro devynios elipsės išskleistos vėduoklės pavidalu“) naujo pavyzdžio vizose pakeičiama nuotrauka, todėl 1 punkto tekstas turi būti pakeistas 2a punkto tekstu, o 2a punktas turi būti išbrauktas.

2 straipsnis

Šiuo straipsniu nustatoma įgyvendinimo sistema.

Numatoma, kad VIS bus parengta veiklai jau 2009 m. gegužės mėn. ir pradės veikti valstybėms narėms patvirtinus, kad jos yra parengusios reikiamas priemones. Labai svarbu, kad valstybės narės nuo pat VIS veiklos pradžios, bent jau tose šalyse, kuriose sistema bus įdiegta pirmiausia, naudotų vizų įklijas su naujo pavyzdžio numeriu; seno pavyzdžio vizų įklijas būtų galima naudoti regionuose, kurie dar nesusieti su VIS. Todėl numatyta, kad įgyvendinimas bus pradėtas 2009 m. gegužės 1 d., tačiau seno pavyzdžio vizų įklijos galės būti naudojamos su VIS nesusietuose regionuose, kol baigsis jų atsargos. Priėmus šį reglamentą, Komisija kiek įmanoma greičiau imsis veiksmų reikiamoms techninėms specifikacijoms parengti, kad būtų galima laiku priimti sprendimą. Vienoda vizų forma bus suderinta su techninių specifikacijų reikalavimais, t. y. šalies kodas bus spausdinamas po nacionalinės vizos numeriu esančioje skiltyje (žr. priedą).

2008/0074 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vizų numeravimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1683/95, nustatantį vienodą vizų formą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[5],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[6],

kadangi:

(1) Galiojančiomis teisės nuostatomis, įtvirtintomis 1995 m. gegužės 29 d. Reglamentu (EB) Nr. 1683/95, nustatančiu vienodą vizų formą[7], ir 1996 02 07 bei 2000 12 27 Komisijos priimtomis papildomomis techninėmis specifikacijomis[8], neužtikrinama patikima paieška Vizų informacinėje sistemoje, sukurtoje pagal [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. [...] dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir valstybių narių keitimosi duomenimis apie trumpalaikes vizas (VIS reglamentas)[9].

(2) Pagal naudojamą numeravimo sistemą valstybės narės, kurioms pateikiama labai daug prašymų, išduodamose vizose negali sutalpinti reikiamo ženklų skaičiaus.

(3) Todėl patikrinimams VIS labai svarbi nuosekli vizų įklijų numeravimo suteikiant unikalų numerį sistema.

(4) Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1683/95.

(5) Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[10] , patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant šį susitarimą[11] 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį.

(6) Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimų 2004/849/EB[12] ir 2004/860/EB[13] 4 straipsnio 1 dalimi.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1683/95 iš dalies keičiamas taip:

1) 2 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali būti nuspręsta, kad 2 straipsnyje nurodytos specifikacijos yra slaptos ir neskelbiamos. Tokiu atveju su jomis supažindinamos tiktai institucijos, valstybių narių paskirtos atsakingomis už spausdinimą, ir valstybės narės arba Komisijos tinkamai įgalioti asmenys.“

2) 3 straipsnio 1 dalis išbraukiama.

3) Priedas pakeičiamas prie šio reglamento pridedamu priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Valstybės narės šį reglamentą taiko vėliausiai nuo 2009 m. gegužės 1 d. Valstybės narės gali baigti naudoti vizų atsargas tose konsulinėse įstaigose, kurios nesusietos su Vizų informacine sistema (VIS).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Įterpiamas šis pavyzdys:

[pic]

Apsauginiai požymiai

1. Nuotrauka, integruota laikantis aukštų saugumo standartų.

2. Šioje vietoje yra optiškai kintama žyma (kinegrama arba jos atitikmuo). Keičiant žiūrėjimo kampą, galima matyti skirtingo dydžio ir spalvų 12 žvaigždžių, raidę „E“ ir gaublį.

3. Šioje vietoje yra logotipas, kurį sudaro išduodančiosios valstybės narės pavadinimą žyminti raidė arba raidės (arba ,,BNL“ žymint Beneliukso šalis, t. y. Belgiją, Liuksemburgą ir Nyderlandus), atspausdinta (-os) sukuriant latentinį vaizdą. Laikant horizontaliai, šis logotipas atrodo šviesus, o pakreipus 90o kampu – tamsus. Naudojami šie logotipai: A – Austrijai, BG – Bulgarijai, BNL – Beneliuksui, CY – Kiprui, CZE – Čekijai, D – Vokietijai, DK – Danijai, E – Ispanijai, EST – Estijai, F – Prancūzijai, FIN – Suomijai, GR – Graikijai, H – Vengrijai, I – Italijai, IRL – Airijai, LT – Lietuvai, LVA – Latvijai, M – Maltai, P – Portugalijai, PL – Lenkijai, ROU – Rumunijai, S – Švedijai, SK – Slovakijai, SVN – Slovėnijai, UK – Jungtinei Karalystei.

4. Šioje vietoje, per vidurį, yra optiškai kintamais dažais didžiosiomis raidėmis atspausdintas žodis ,,visa“. Keičiant žiūrėjimo kampą, jis yra žalios arba raudonos spalvos.

5. Šioje skiltyje yra iš anksto atspausdintas 9 skaitmenų nacionalinis vizos įklijos numeris. Jis spausdinamas specialiu šriftu.

5a. Šioje skiltyje yra išduodančios valstybės narės pavadinimą nurodantis trijų raidžių šalies kodas, kaip nustatyta TCAO dokumente Nr. 9303 dėl mašininio skaitymo kelionės dokumentų[14].

„Vizos įklijos numerį“ sudaro trijų raidžių šalies kodas, kaip nurodyta 5a skiltyje, ir nacionalinis numeris, kaip nurodyta 5 skiltyje.

Pildomos skiltys

6. Ši skiltis prasideda žodžiu ,,galioja“. Išduodančioji institucija nurodo teritoriją arba teritorijas, kuriose viza galioja.

7. Ši skiltis prasideda žodžiu ,,nuo“, o kiek toliau toje pačioje eilutėje yra žodis ,,iki“. Išduodančioji institucija čia nurodo vizos galiojimo laiką.

8. Ši skiltis prasideda žodžiais ,,vizos rūšis“. Išduodančioji institucija pagal šio reglamento 5 ir 7 straipsnius nurodo vizos kategoriją. Toliau eilutėje yra žodžiai ,,atvykimų skaičius“, ,,buvimo trukmė“ (t. y. numatoma prašytojų buvimo trukmė) ir ,,d.“.

9. Ši skiltis prasideda žodžiu ,,išduota“ ir joje nurodoma vizos išdavimo vieta.

10. Ši skiltis prasideda žodžiais ,,išdavimo data“ (po kurių išduodančioji institucija įrašo vizos išdavimo datą), o kiek toliau toje pačioje eilutėje yra žodžiai ,,paso numeris“ (po kurių įrašomas asmens paso numeris).

11. Ši skiltis prasideda žodžiais ,,pavardė, vardas“.

12. Ši skiltis prasideda žodžiu ,,pastabos“. Išduodančioji institucija jame nurodo reikiamą papildomą informaciją su sąlyga, kad ji atitinka šio reglamento 4 straipsnį. Likusios dvi su puse eilutės paliekamos tuščios tokioms pastaboms.

13. Šioje skiltyje pateikiama mašininiu būdu nuskaitoma informacija, padedanti lengviau vykdyti išorės sienos kontrolę. Mašininio nuskaitymo srityje yra dokumentą išduodančios valstybės narės pavadinimą nurodantis tekstas, atspausdintas naudojant fono spaudą. Šis tekstas neturi poveikio techninėms mašininio nuskaitymo srities savybėms arba galimybei nuskaityti šią sritį.

Popierius yra natūralios spalvos su raudonomis ir mėlynomis žymėmis.

Žodžiai skiltyse spausdinami anglų ir prancūzų kalbomis. Išduodančioji valstybė gali papildomai naudoti ir trečią oficialią Bendrijos kalbą. Vis dėlto žodis „viza“ viršutinėje eilutėje gali būti rašomas bet kuria kita oficialia Bendrijos kalba.

[1] OL L 164, 1995 7 14, p. 1–4.

[2] 1996 m. vasario 7 d. Sprendimas Nr. 2/96 ir 2000 m. gruodžio 27 d. Sprendimas COM(2000) 4332, nepaskelbti.

[3] OL L 50, 2003 2 25, p. 1–10.

[4] OL L 53, 2002 2 23, p. 7–8.

[5] OL C […], […], p. […].

[6] OL C […], […], p. […].

[7] OL L 164, 1995 7 14, p. 1–4; Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 334/2002 (OL L 53, 2002 2 23, p. 7).

[8] 1996 m. vasario 7 d. Sprendimas 2/96 ir 2000 m. gruodžio 27 d. Sprendimas COM(2000) 4332, nepaskelbti.

[9] OL L (kol kas oficialiai nepriimtas).

[10] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[11] OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

[12] OL L 368, 2004 12 15, p. 26–27.

[13] OL L 370, 2004 12 17, p. 78–79.

[14] Vokietijai taikoma išimtis: TCAO dokumente Nr. 9303 dėl mašininio skaitymo dokumentų numatyta, kad Vokietijos pavadinimas žymimas šalies kodu „D“.