20.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/1

(1)

Ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti geriausią aplinkosaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: taip sukuriama specifinė rinka, tenkinanti vartotojų paklausą ekologiškiems produktams, o taip pat taip teikiama nauda visuomenei, prisidedant prie aplinkos apsaugos bei gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros.

(2)

Daugelyje valstybių narių ekologinio žemės ūkio sektorius tampa vis svarbesniu. Paskutiniaisiais metais ypač išaugo vartojimo paklausa. Naujausios bendros žemės ūkio politikos reformos, kuriose ypač daug dėmesio skiriama orientavimui į rinką ir kokybiškų produktų pasiūlai siekiant patenkinti vartotojų poreikius, ir toliau turėtų skatinti ekologiškų produktų rinką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ekologinės gamybos teisės aktai vaidina vis svarbesnį vaidmenį žemės ūkio politikoje ir yra glaudžiai susiję su žemės ūkio rinkų raida.

(3)

Bendrijos teisės sistemoje, reguliuojančioje ekologinės gamybos sektorių, turėtų būti siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tinkamą ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimą, išlaikyti ir pateisinti vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais kaip ekologiški produktai. Joje taip pat turėtų būti toliau siekiama sudaryti sąlygas, kuriomis šiame sektoriuje būtų daroma pažanga, atsižvelgiant į gamybos ir rinkos pokyčius.

(4)

Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos veiksmų plano, skirto ekologiškiems maisto produktams ir ekologiniam ūkininkavimui siūloma gerinti ir stiprinti Bendrijos ekologinio ūkininkavimo standartus ir importo bei tikrinimų reikalavimus. 2004 m. spalio 18 d. išvadose Taryba paragino Komisiją peržiūrėti šios srities Bendrijos teisės sistemą siekiant užtikrinti supaprastinimą ir bendrą darną bei visų pirma nustatyti principus, kuriais skatinamas standartų suderinimas ir, jei įmanoma, sumažinti išsamumo lygį.

(5)

Todėl tikslinga aiškiau apibrėžti ekologinei gamybai taikomus tikslus, principus ir taisykles siekiant prisidėti prie skaidrumo ir vartotojų pasitikėjimo, o taip pat suvienodinto ekologinės gamybos koncepcijos suvokimo.

(6)

Šiuo tikslu 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (2) turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu.

(7)

Bendra Bendrijos ekologinės gamybos taisyklių sistema turėtų būti nustatyta augalų produktų gamybai, gyvulininkystės ir akvakultūros produkcijai, įtraukiant laukinių augalų ir jūros dumblių rinkimo taisykles, perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo, taip pat perdirbto maisto, įskaitant vyną, bei pašarų ir ekologiškų mielių gamybos taisykles. Komisija turėtų leisti naudoti produktus bei medžiagas ir galėti priimti sprendimą dėl metodų, kurie turi būti naudojami ekologinio ūkininkavimo veikloje ir perdirbant ekologišką maistą.

(8)

Turėtų būti toliau sudaromos palankios sąlygos ekologinės gamybos plėtrai visų pirma skatinant naudoti naujausius metodus ir medžiagas, geriau pritaikytas ekologinei gamybai.

(9)

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir produktai, pagaminti iš GMO arba naudojant GMO, yra nesuderinami su ekologinės gamybos koncepcija ir vartotojų ekologiškų produktų suvokimu. Todėl jie neturėtų būti naudojami ekologinio ūkininkavimo veikloje arba perdirbant ekologiškus produktus.

(10)

Siekiama šio tikslo – kuo mažesnio GMO kiekio ekologiškuose produktuose. Dabartinės ženklinimo ribos yra su atsitiktiniu ir techniškai neišvengiamu GMO buvimu išimtinai susijusios ribos.

(11)

Ekologinio ūkininkavimo veikloje pirmiausia turėtų būti naudojami atsinaujinantys ištekliai vietos mastu nustatytose žemės ūkio sistemose. Siekiant sumažinti neatsinaujinančių išteklių naudojimą, atliekos ir augalinės bei gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turėtų būti perdirbami, kad juos būtų galima naudoti kaip dirvos trąšas.

(12)

Ekologinė augalų produktų gamyba turėtų padėti išlaikyti ir pagerinti dirvožemio derlingumą bei užkirsti kelią dirvožemio erozijai. Augalus pirmiausia turėtų maitinti dirvožemio ekosistema, o ne į dirvožemį pilamos tirpios trąšos.

(13)

Pagrindinės ekologinės augalų produktų gamybos valdymo sistemos dalys – dirvožemio derlingumo priežiūra, rūšių ir veislių parinkimas, daugiametė sėjomaina, organinių medžiagų perdirbimas ir kultivavimo metodai. Papildomos trąšos, dirvos gerinimo priemonės ir augalų apsaugos produktai turėtų būti naudojami tik tuomet, jeigu jų naudojimas atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus.

(14)

Gyvulininkystės produkcija yra labai svarbi organizuojant žemės ūkio gamybą ekologinės gamybos ūkiuose, nes ji teikia reikalingas organines medžiagas ir trąšas dirbamai žemei ir atitinkamai prisideda prie dirvožemio gerinimo bei tvaraus žemės ūkio plėtros.

(15)

Siekiant išvengti aplinkos taršos, visų pirma gamtos išteklių, pavyzdžiui, dirvožemio ir vandens, taršos, ekologinė gyvulininkystė iš esmės turi užtikrinti glaudžius tokios produkcijos ir žemės, tinkamų daugiametės sėjomainos sistemų ir gyvulių šėrimo ekologinio ūkininkavimo proceso metu gautais augalininkystės produktais, pagamintais tame pačiame arba kaimyniniuose ekologiniame ūkiuose, ryšius.

(16)

Kadangi ekologinė gyvulininkystė yra su žeme susijusi veikla, turėtų būti sudarytos sąlygos, kai tik įmanoma, gyvūnams ganytis atvirame ore arba ganyklose.

(17)

Užsiimant ekologine gyvulininkyste reikėtų laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų kartu atsižvelgiant į tam tikroms gyvūnų rūšims būdingos elgsenos poreikius, o gyvūnų sveikatos priežiūra turėtų būti grindžiama ligų prevencija. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laikymo sąlygoms, ūkininkavimo praktikai ir gyvūnų laikymo tankiui. Be to, parenkant veisles, reikėtų atsižvelgti į jų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų. Gyvulininkystės ir akvakultūros produkcijai skirtomis įgyvendinimo taisyklėmis bent turėtų būti užtikrinama, kad būtų laikomasi bent Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos nuostatų ir jos nuolatinio komiteto (T-AP) pateiktų vėlesnių rekomendacijų.

(18)

Ekologinės gyvulininkystės produkcijos sistema turėtų būti siekiama užbaigti įvairių gyvulių rūšių produkcijos ciklus, ekologiškai auginant gyvulius. Todėl ji turėtų skatinti didinti ekologiškai auginamų gyvūnų genofondą, gerinti savarankiškumą ir taip užtikrinti sektoriaus vystymą.

(19)

Ekologiški perdirbti produktai turėtų būti gaminami naudojant perdirbimo metodus, užtikrinančius, kad visuose gamybos grandinės etapuose išlaikomas produkto ekologiškumas ir pagrindinės savybės.

(20)

Perdirbtas maistas turėtų būti ženklinamas kaip ekologiškas maistas tik jei visi ar beveik visi žemės ūkio kilmės ingredientai yra ekologiški ingredientai. Tačiau turėtų būti nustatytos specialios perdirbto maisto produktų, kurių sudėtyje yra žemės ūkio ingredientų, kurie negali būti pagaminti ekologiškai, tai yra medžioklės ir žvejybos produktų, ženklinimo taisyklės. Be to, siekiant informuoti vartotoją, užtikrinti skaidrumą rinkoje ir skatinti ekologiškų ingredientų naudojimą, turėtų būti nustatyta galimybė tam tikromis sąlygomis ingredientų sąraše nurodyti ekologinę gamybą.

(21)

Tikslinga nustatyti galimybę lanksčiai taikyti gamybos taisykles, kad ekologinius standartus ir reikalavimus būtų galima pritaikyti prie vietos klimato arba geografinių sąlygų, konkrečios ūkininkavimo praktikos ir vystymosi etapų. Tai turėtų leisti taikyti išimtines taisykles, tačiau tik tam tikromis Bendrijos teisės aktuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis.

(22)

Svarbu išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais. Todėl reikėtų griežtai apriboti ekologinei gamybai taikomų reikalavimų išimtis ir jas numatyti tik tuomet, kai išimtinių taisyklių taikymas yra pagrįstas.

(23)

Vartotojų apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais turėtų būti užtikrinta, kad ekologiškiems produktams žymėti vartojami terminai visoje Bendrijoje ir nepriklausomai nuo vartojamos kalbos būtų apsaugoti nuo jų vartojimo neekologiškiems produktams žymėti. Apsauga taip pat turėtų būti taikoma įprastiems šių terminų išvestiniams žodžiams arba mažybinėms jų formoms, kai jie vartojami atskirai arba junginiuose.

(24)

Siekiant aiškumo vartotojų atžvilgiu visoje Bendrijos rinkoje, turėtų būti numatytas privalomas ES logotipo naudojimas visiems Bendrijoje pagamintiems ekologiškiems fasuotiems maisto produktams. Kitais atvejais turėtų būti galima savanoriškai naudoti ES logotipą Bendrijoje pagamintiems ekologiškiems nefasuotiems produktams ar bet kuriems iš trečiųjų šalių importuojamiems ekologiškiems produktams.

(25)

Tačiau manoma, kad tikslinga ES logotipą naudoti tik tiems produktams, kurių sudėtyje esantys visi arba beveik visi ingredientai yra ekologiški ingredientai, siekiant neklaidinti vartotojo dėl viso produkto ekologiško pobūdžio. Todėl neturėtų būti leidžiama jį naudoti perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio produktų ar perdirbtų maisto produktų, kurių sudėtyje esančių žemės ūkio kilmės ingredientų mažiau nei 95 % yra ekologiški ingredientai, ženklinimui.

(26)

ES logotipas jokiais atvejais neturėtų trukdyti vienu metu naudoti nacionalinius ar privačius logotipus.

(27)

Be to, siekiant išvengti apgaulingos praktikos ir bet kokios galimos painiavos vartotojų atžvilgiu dėl to, ar produkto kilmės šalis yra Bendrija ar ne, visais ES logotipo naudojimo atvejais vartotojai turėtų būti informuojami apie vietą, kurioje buvo užaugintos produkto sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos.

(28)

Bendrijos taisyklės turėtų skatinti suderintą ekologinės gamybos koncepciją. Kompetentingos institucijos, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos turėtų susilaikyti nuo visų veiksmų, galinčių sudaryti kliūtis reikalavimus atitinkančių produktų, kuriuos sertifikavo kitoje valstybėje narėje esanti institucija ar organas, laisvam judėjimui. Jos visų pirma neturėtų nustatyti kokios nors papildomos kontrolės ar finansinės naštos.

(29)

Siekiant nuoseklumo su Bendrijos aktais kitose srityse, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama savo teritorijoje augalų produktų gamybai ir gyvulininkystės produkcijai taikyti griežtesnes nei Bendrijos ekologinės gamybos taisyklės nacionalines gamybos taisykles, jei šios nacionalinės taisyklės taip pat taikomos neekologinei gamybai ir kitais aspektais atitinka Bendrijos teisę.

(30)

Ekologinėje gamyboje draudžiama naudoti GMO. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, produktų, kurių etiketėse turi būti nurodyta, kad juose yra GMO, juos sudaro GMO arba jie yra pagaminti iš GMO, negalima ženklinti kaip ekologiškų produktų.

(31)

Siekiant užtikrinti, kad ekologiški produktai būtų gaminami pagal Bendrijos ekologinės gamybos teisės sistemoje nustatytus reikalavimus, visuose ekologiškų produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose vykdomai ūkio subjektų veiklai turėtų būti taikoma kontrolės sistema, nustatyta ir administruojama pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (3) taisykles.

(32)

Kai kuriais atvejais gali būti netinkama taikyti pranešimo ir kontrolės reikalavimus tam tikriems mažmenine prekyba užsiimantiems ūkio subjektams, pavyzdžiui, ūkio subjektams, parduodantiems produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui ar naudotojui. Todėl tikslinga leisti valstybėms narėms šių reikalavimų netaikyti tokiems ūkio subjektams. Tačiau siekiant išvengti apgaulės, ši išimtis neturi būti taikoma tiems mažmenine prekyba užsiimantiems ūkio subjektams, kurie gamina, ruošia ar sandėliuoja produktus, išskyrus pardavimo punktus, arba kurie importuoja ekologiškus produktus arba kurie dėl pirmiau minėtos veiklos sudarė sutartį su trečiąja šalimi.

(33)

Turėtų būti leidžiama į Europos bendriją importuotus produktus pateikti į Bendrijos rinką kaip ekologiškus produktus, jeigu jie pagaminti pagal Bendrijos teisės aktus atitinkančias arba lygiavertes gamybos taisykles ir jiems taikoma tokia pati ar lygiavertė kontrolės tvarka. Be to, pagal lygiavertę sistemą importuotiems produktams turėtų būti suteiktas sertifikatas, išduotas atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos arba pripažintos kontrolės institucijos ar įstaigos.

(34)

Atliekant importuotų produktų lygiavertiškumo įvertinimą turėtų būti atsižvelgiama į Codex Alimentarius nustatytus tarptautinius standartus.

(35)

Manoma, kad tikslinga turėti trečiųjų šalių, kurios, kaip pripažino Komisija, taiko lygiaverčius Bendrijos teisės aktuose numatytiems gamybos standartus ir kontrolės tvarką, sąrašą. Į šį sąrašą neįtrauktoms trečiosioms šalims Komisija turėtų nustatyti kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, pripažintų kompetentingomis užtikrinti kontrolę ir sertifikatų išdavimą atitinkamose trečiosiose šalyse, sąrašą.

(36)

Turėtų būti renkama atitinkama statistinė informacija siekiant gauti patikimus duomenis, reikalingus įgyvendinti šį reglamentą ir vykdyti tolesnę su juo susijusią veiklą; taip pat siekiant, kad ja naudotųsi gamintojai, rinkos subjektai ir politiką formuojantys asmenys. Reikalinga statistinė informacija turėtų būti apibrėžta pagal Bendrijos statistikos programos sąlygas.

(37)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo nustatytos datos, kad Komisija turėtų pakankamai laiko priimti jo įgyvendinimui būtinas priemones.

(38)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos taikant 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(39)

Atsižvelgiant į ekologinio sektoriaus dinamišką raidą, kai kuriuos labai opius klausimus, susijusius su ekologinės gamybos metodu ir poreikį užtikrinti sklandų vidaus rinkos ir kontrolės sistemos veikimą, tikslinga numatyti būsimą Bendrijos ekologinio ūkininkavimo taisyklių peržiūrą, atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant šias taisykles.

(40)

Kol nepriimtos išsamios Bendrijos gamybos taisyklės dėl tam tikrų gyvūnų rūšių, vandens augalų ir mikrodumblių, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti nacionalinių, o jeigu tokių nėra, valstybėms narių priimtinų arba jų pripažintų privačių standartų taikymą,

a)

ekologiškų produktų gamybos, paruošimo ir platinimo visų etapų bei jų kontrolės;

b)

nuorodų, žyminčių ekologinę gamybą, naudojimo ženklinant ir reklamuojant.

a)

gyviems ar neperdirbtiems žemės ūkio produktams;

b)

maistui skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams;

c)

pašarams;

d)

augalinei dauginamajai medžiagai ir auginimui skirtoms sėkloms.

a)

ekologinė gamyba – gamybos metodo naudojimas laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais;

b)

gamybos, paruošimo ir platinimo etapai – visi etapai nuo ekologiško produkto pirminės gamybos (imtinai) iki jo saugojimo, perdirbimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo galutiniam vartotojui (imtinai), ir, atitinkamais atvejais, ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ir subrangos veikla;

c)

ekologiškas – pagamintas ekologinės gamybos būdu ar su ja susijęs;

d)

ūkio subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio reglamento reikalavimų laikymasis;

e)

augalų produktų gamyba – žemės ūkio augalininkystės produktų gamyba, įskaitant laukinių augalų produktų rinkimą komerciniais tikslais;

f)

gyvulininkystės produkcija – naminių arba prijaukintų sausumos gyvūnų (įskaitant vabzdžius) produkcija;

g)

akvakultūra – taikomas 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (5) pateiktas apibrėžimas;

h)

perėjimas – perėjimas nuo neekologinio prie ekologinio ūkininkavimo per tam tikrą laikotarpį, kurio metu taikomos nuostatos, susijusios su ekologine gamyba;

i)

paruošimas – ekologiškų produktų konservavimas ir (arba) perdirbimas, įskaitant gyvulių skerdimą ir pjaustymą, taip pat pakavimas, produktų ženklinimas ir (arba) ženklinimo pakeitimai, susiję su ekologinės gamybos metodu;

j)

„maistas“, „pašarai“ ir „pateikimas į rinką“ – taikomi 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (6) pateikti apibrėžimai;

k)

ženklinimas – visi su produktu susiję terminai, žodžiai, išsami informacija, prekių ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, pateikti prie produkto pridedamuose arba su juo susijusiuose produkto pakuotėse, dokumentuose, pranešimuose, etiketėse, lentelėse, žieduose ar lankeliuose;

l)

fasuotas maisto produktas – taikomas 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (7) 1 straipsnio 3 dalies b punkte pateiktas apibrėžimas;

m)

reklama – bet kokio pobūdžio pateikimas visuomenei, naudojant bet kokias priemones, išskyrus ženklinant, kuriuo siekiama arba kuris gali įtakoti ir formuoti požiūrį, įsitikinimus ir elgseną siekiant tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti pirkti ekologiškus produktus;

n)

kompetentinga institucija – centrinė valstybės narės institucija, turinti kompetenciją organizuoti oficialią kontrolę ekologinės gamybos srityje pagal šiame reglamente išdėstytas nuostatas, arba bet kuri kita institucija, kuriai suteikta tokia kompetencija, o prireikus taip pat atitinkama trečiosios šalies institucija;

o)

kontrolės institucija – valstybės narės viešoji administracinė organizacija, kuriai kompetentinga institucija suteikė savo visus savo įgaliojimus vykdyti tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje pagal šiame reglamente išdėstytas nuostatas, arba dalį tokių įgaliojimų; prireikus tai gali būti taip pat atitinkama trečiosios šalies institucija arba atitinkama institucija, veikianti trečiojoje šalyje;

p)

kontrolės įstaiga – nepriklausoma privati trečioji šalis, vykdanti tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje pagal šiame reglamente išdėstytas nuostatas; prireikus tai gali būti taip pat atitinkama trečiosios šalies įstaiga arba atitinkama įstaiga, veikianti trečiojoje šalyje;

q)

atitikties ženklas – ženklas, kuriuo patvirtinama atitiktis tam tikriems standartams arba kitiems norminiams dokumentams;

r)

ingredientai – taikomas Direktyvos 2000/13/EB 6 straipsnio 4 dalyje pateiktas apibrėžimas;

s)

augalų apsaugos produktai – taikomas 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (8) pateiktas apibrėžimas;

t)

taikomas 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (9) pateiktas „genetiškai modifikuoto organizmo (GMO)“, kuris nėra sukurtas taikant tos direktyvos I.B priede nurodytus genetinės modifikacijos metodus, apibrėžimas;

u)

pagamintas iš GMO – iš GMO gautas visas produktas arba jo dalis, kurio sudėtyje nėra GMO ir kurio sudedamosios dalys nėra GMO;

v)

pagamintas naudojant GMO – naudojant GMO, kai gamybos procese GMO yra paskutinis gyvas organizmas, gautas produktas, kurio sudėtyje nėra GMO, kurio sudedamosios dalys nėra GMO ir kuris nėra pagamintas iš GMO;

w)

pašarų priedai – taikomas 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (10), pateiktas apibrėžimas;

x)

sąvoka „lygiavertis“, naudojama apibūdinant įvairias sistemas ar priemones, reiškia, kad jomis galima pasiekti tuos pačius tikslus ir įgyvendinti tuos pačius principus, taikant taisykles, užtikrinančias tokį patį atitikties lygį;

y)

perdirbimo pagalbinė priemonė – medžiaga, kuri pati nesunaudojama kaip maisto ingredientas, tačiau perdirbant žaliavas, maistą ar jų ingredientus specialiai naudojama apdorojimo arba perdirbimo metu tam tikram technologiniam tikslui pasiekti, ir dėl to galutiniame produkte gali atsirasti netyčinių, bet techniškai neišvengiamų šios medžiagos arba jos darinių likučių, jei šie likučiai nekelia jokio pavojaus sveikatai ir neturi jokio technologinio poveikio galutiniam produktui;

z)

jonizuojančioji spinduliuotė – taikomas 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvoje 96/29/Euratomas, nustatančioje pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (11) pateiktas apibrėžimas ir su apribojimais, nustatytais 1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/2/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su jonizuojančiąja spinduliuote apdorotais maisto produktais ir jų ingredientais, suderinimo (12) 1 straipsnio 2 dalyje;

aa)

viešojo maitinimo veikla – ekologiškų produktų ruošimas restoranuose, ligoninėse, valgyklose ir kitose panašiose maitinimo įmonėse pardavimo punkte ar jų pristatymas galutiniam vartotojui.

a)

sukurti žemės ūkio tvaraus valdymo sistemą, kuria:

b)

siekti gaminti aukštos kokybės produktus;

c)

siekti gaminti daug įvairių maisto ir kitų žemės ūkio produktų, patenkinančių prekių, pagamintų naudojant aplinkai, žmonių sveikatai, augalų sveikatai ar gyvūnų sveikatai ir gerovei nekenkiančius procesus, vartojimo paklausą.

a)

tinkamai rengiami ir valdomi biologiniai procesai, pagrįsti ekologinėmis sistemomis, naudojant sistemos vidinius gamtos išteklius ir metodus:

b)

apribojamas išorės medžiagų naudojimas. Kai išorės medžiagų naudojimas būtinas arba kai nėra a punkte nurodytos tinkamos valdymo praktikos ir metodų, naudojama tik:

c)

cheminės sintezės būdu gautos medžiagos naudojamos griežtai apibrėžtais išimtiniais atvejais, jeigu:

d)

prireikus šio reglamento taikymo srityje pritaikomos ekologinės gamybos taisyklės, atsižvelgiant į sanitarinę būklę, regioninius klimato ir vietos sąlygų skirtumus, vystymosi etapus bei konkrečią ūkininkavimo praktiką.

a)

palaikomas ir stiprinamas dirvožemio gyvybingumas ir natūralus dirvožemio derlingumas, dirvožemio stabilumas ir dirvožemio biologinė įvairovė, vykdoma dirvožemio tankinimo ir dirvožemio erozijos prevencija bei kovojama su jais ir užtikrinama augalų mityba visų pirma per dirvožemio ekosistemą;

b)

kuo labiau sumažinamas neatsinaujinančiųjų išteklių ir išorės medžiagų naudojimas;

c)

augalinės ir gyvūninės kilmės atliekos ir šalutiniai produktai perdirbami augalų produktų gamybos ir gyvulininkystės produkcijos metu;

d)

priimant su gamyba susijusius sprendimus atsižvelgiama į vietos arba regiono ekologinę pusiausvyrą;

e)

gyvūnų sveikata palaikoma skatinant natūralų gyvūno imuninės sistemos pasipriešinimą ir parenkant tinkamas veisles bei ūkininkavimo praktiką;

f)

augalų sveikata palaikoma naudojant prevencines priemones, pavyzdžiui, parenkant kenkėjams ir ligoms atsparias tinkamas veisles ir rūšis, naudojant tinkamą sėjomainą, mechaninius bei fizinius metodus ir natūralių kenkėjų priešų apsaugą;

g)

vykdoma prie vietos sąlygų pritaikyta ir su žeme susijusi gyvulininkystės produkcija;

h)

palaikomas aukštas gyvūnų gerovės lygis atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus poreikius;

i)

ekologinės gyvulininkystės produktai gaminami iš gyvūnų, kurie nuo gimimo arba išsiritimo visą jų gyvenimą buvo auginami ekologiniuose ūkiuose;

j)

veislės parenkamos atsižvelgiant į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų gyvybingumą ir jų atsparumą ligoms arba sveikatos problemoms;

k)

gyvuliai šeriami ekologiškais pašarais, kuriuos sudaro žemės ūkio ingredientai, pagaminti vykdant ekologinio ūkininkavimo veiklą, ir natūralios ne žemės ūkio medžiagos;

l)

taikoma gyvulininkystės praktika, stiprinanti imuninę sistemą ir natūralų pasipriešinimą ligoms, visų pirma apimanti reguliarią mankštą ir laikymą plotuose atvirame ore bei prireikus ganykloje;

m)

atsisakoma galimybės veisti dirbtiniu būdu išvestus poliploidinius gyvūnus;

n)

akvakultūros produkcijos atveju – palaikoma natūralių vandens ekosistemų biologinė įvairovė ir ilgainiui vandens aplinkos sveikata ir aplinkinės vandens bei sausumos ekosistemos kokybė;

o)

vandens organizmai maitinami žuvų išteklių tausojančio naudojimo būdu gautais pašarais, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002, dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (13) 3 straipsnyje, arba ekologiškais pašarais, kuriuos sudaro ekologinio ūkininkavimo būdu gauti žemės ūkio ingredientai ir natūralios ne žemės ūkio medžiagos.

a)

ekologiški maisto produktai gaminami iš ekologiškų žemės ūkio ingredientų, išskyrus atvejus, kai ekologiško tokio ingrediento atitikmens nėra rinkoje;

b)

maisto priedų, neekologiškų ingredientų, kurių funkcijos yra daugiausia technologinės ir sensorinės bei mikroelementų ir perdirbimo pagalbinių priemonių naudojimas apribojamas tiek, kad jie būtų naudojami minimaliai ir tik tuo atveju, kai yra esminis technologinis poreikis, arba tam tikrais mitybos tikslais;

c)

nenaudojamos medžiagos ir perdirbimo metodai, kurie gali būti klaidinantys tikrojo produkto pobūdžio atžvilgiu;

d)

maistas perdirbamas atsargiai, pirmiausia naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus.

a)

ekologiški pašarai gaminami iš ekologiškų pašarinių žaliavų, išskyrus atvejus, kai ekologiško tokios pašarinės žaliavos atitikmens nėra rinkoje;

b)

pašarų priedų ir perdirbimo pagalbinių priemonių naudojimas apribojamas iki minimumo ir jie naudojami tik tuo atveju, kai yra esminis technologinis ar zootechninis poreikis, arba tam tikrais mitybos tikslais;

c)

nenaudojamos medžiagos ir perdirbimo metodai, kurie gali būti klaidinantys tikrojo produkto pobūdžio atžvilgiu;

d)

pašarai perdirbami atsargiai, pirmiausia naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus.

a)

ekologinėje augalų produktų gamyboje naudojama žemės įdirbimo ir kultivavimo praktika, kuri padeda išlaikyti organines medžiagas dirvožemyje arba padidinti jų kiekį, sustiprinti dirvožemio stabilumą bei dirvožemio biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dirvožemio tankinimui bei dirvožemio erozijai;

b)

dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas išlaikomas ir didinamas taikant daugiametę sėjomainą, įskaitant ankštinius augalus ir kitus žaliųjų trąšų augalus bei tręšiant mėšlu ar organinėmis medžiagomis, pageidautina abiem atvejais kompostuotais, gautomis ekologinės gamybos būdu;

c)

leidžiama naudoti biodinaminius preparatus;

d)

be to, trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės gali būti naudojamos tik tuo atveju, jei jas leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 16 straipsnį;

e)

nenaudojamos mineralinės azoto trąšos;

f)

naudojant visus augalų produktų gamybos metodus turi būti užkertamas kelias aplinkos teršimui arba jis turi būti kuo labiau sumažintas;

g)

žalos, kurią daro kenkėjai, ligos ir piktžolės, prevencija pirmiausia grindžiama natūralių priešų apsauga, rūšių ir veislių parinkimu, sėjomaina, kultivavimo metodais ir terminiais procesais;

h)

jeigu nustatoma grėsmė pasėliams, augalų apsaugos produktai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 16 straipsnį;

i)

produktų, išskyrus sėklas ir augalinę dauginamąją medžiagą, gamybai naudojamos tik ekologiškai išaugintos sėklos ir dauginamoji medžiaga. Todėl motininis augalas sėklų atveju ir pradinis augalas augalinės dauginamosios medžiagos atveju turi būti išaugintas laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių ne mažiau kaip per vieną augimo ciklą arba, daugiamečių kultūrų atveju, du auginimo sezonus;

j)

augalų produktų gamyboje vartojami valymo ir dezinfekcijos produktai gali būti naudojami tik tuo atveju, jeigu juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 16 straipsnį.

a)

bent trejus metus iki rinkimo šiuose plotuose nebuvo naudoti produktai, išskyrus tuos, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 16 straipsnį;

b)

rinkimas neturi įtakos natūralios buveinės stabilumui arba rinkimo plotuose esančių rūšių išlaikymui.

a)

augimo plotai yra geros ekologinės būklės, kaip apibrėžta 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (15) ir, vykstant jos įgyvendinimui, ekvivalentiškos kokybės nustatytiems vandenims pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/113/EB dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės (16), ir sveikatos požiūriu nėra netinkami. Kol bus nustatytos išsamesnės teisės aktų įgyvendinimo taisyklės, laukiniai valgomieji jūros dumbliai nerenkami plotuose, neatitinkančiuose A klasės ar B klasės plotų kriterijų, nurodytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (17) II priede;

b)

rinkimas neturi įtakos natūralios buveinės ilgalaikiam stabilumui arba rinkimo plotuose esančių rūšių išlaikymui.

a)

tvarūs metodai naudojami visais gamybos etapais – nuo jaunų jūros dumblių rinkimo iki derliaus ėmimo;

b)

siekiant užtikrinti, kad būtų palaikoma genetinė įvairovė, turėtų būti reguliariai renkami laukiniai jauni jūros dumbliai, kuriais būtų papildomos patalpose esančios kultūros;

c)

trąšos naudojamos tik patalpose ir tik tuo atveju, jei jas leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje šiuo tikslu pagal 16 straipsnį.

a)

gyvūnų kilmė:

b)

ūkininkavimo praktika ir laikymo sąlygos:

c)

veisimas:

d)

pašarai:

e)

ligų prevencija ir veterinarinis gydymas:

f)

valymo ir dezinfekcijos produktai patalpose ir statiniuose, kuriuose laikomi gyvuliai, gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 16 straipsnį.

a)

vandens gyvūnų kilmė:

b)

ūkininkavimo praktika:

c)

veisimas:

d)

pašarai žuvims ir vėžiagyviams;

e)

dvigeldžiai moliuskai ir kitos rūšys, kurių nešeria žmogus, o kurios maitinasi natūraliu planktonu:

f)

ligų prevencija ir veterinarinis gydymas:

g)

valymo ir dezinfekcijos produktai tvenkiniuose, narvuose, patalpose ir statiniuose gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 16 straipsnį.

a)

kaip augalų apsaugos produktai;

b)

kaip trąšos ir dirvos gerinimo priemonės;

c)

kaip neekologiškos augalinės, gyvulinės bei mineralinės kilmės pašarinės žaliavos ir tam tikros gyvūnų maitinimui naudojamos medžiagos;

d)

kaip pašarų priedai ir perdirbimo pagalbinės priemonės;

e)

kaip tvenkinių, narvų, patalpų ir statinių, naudojamų gyvulininkystės produkcijai, valymo ir dezinfekcijos produktai;

f)

kaip patalpų ir statinių, naudojamų augalų produktų gamybai, įskaitant saugojimo patalpas žemės ūkio valdoje, valymo ir dezinfekcijos produktai.

a)

jų naudojimas būtinas tvariai gamybai ir ypač svarbus tikslingam naudojimui;

b)

visi produktai ir medžiagos yra augalinės, gyvulinės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ar kokybės tokios kilmės produktų ar medžiagų, ar jų pakaitalų;

c)

1 dalies a punkte nurodytų produktų atveju taikomi šie kriterijai:

d)

1 dalies b punkte nurodytų produktų naudojimas yra itin svarbus skatinant ar palaikant dirvožemio derlingumą, vykdant konkrečius žemės ūkio augalų mitybos reikalavimus ar siekiant konkrečių dirvožemio gerinimo tikslų;

e)

1 dalies c punkte ir 1 dalies d punkte nurodytų produktų atveju taikomi šie kriterijai:

3.

a)

perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpis prasideda anksčiausiai tada, kai ūkio subjektas pateikia pranešimą apie savo veiklą kompetentingoms institucijoms ir kai jo ūkiui pradedama taikyti kontrolės sistema pagal 28 straipsnio 1 dalį;

b)

perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpiu taikomos visos šiuo reglamentu nustatytos taisyklės;

c)

nustatomi perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpiai konkrečioms žemės ūkio augalų ar gyvulininkystės produkcijos rūšims;

d)

ūkyje arba ūkio dalyje, kurioje iš dalies vykdoma ekologinė gamyba ir iš dalies pereinama prie ekologinio ūkininkavimo, ūkio subjektas atskirai laiko ekologinės gamybos būdu pagamintus produktus ir ekologiškai auginamus gyvūnus nuo produktų, pagamintų perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo metu, ir gyvūnų, auginamų perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo metu, arba sudaro sąlygas lengvai juos atskirti, ir šį atskyrimą atitinkamai registruoja;

e)

siekiant nustatyti pirmiau nurodytą perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpį, gali būti atsižvelgiama į prieš pat perėjimo laikotarpio pradžią buvusį laikotarpį, jei sutampa tam tikros sąlygos;

f)

gyvūnai ir gyvūnų produktai, pagaminti c punkte nurodytu perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpiu, nepateikiami į rinką pažymėti 23 ir 24 straipsniuose nustatytomis nuorodomis, naudojamomis ženklinimui bei reklamai.

a)

produktas daugiausia gaminamas iš žemės ūkio kilmės ingredientų; siekiant nustatyti, ar produktą iš esmės sudaro žemės ūkio kilmės ingredientai, neatsižvelgiama į papildymą vandeniu ar valgomąja druska;

b)

tik priedai, perdirbimo pagalbinės priemonės, kvapiosios medžiagos, vanduo, druska, mikroorganizmų ir fermentų preparatai, mineralai, mikroelementai, vitaminai, taip pat amino rūgštys ir kiti mikroelementai maisto produktuose, skirtuose tam tikrai mitybai, gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 21 straipsnį;

c)

neekologiški žemės ūkio ingredientai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 21 straipsnį arba jei juos naudoti laikinai leido valstybė narė;

d)

ekologiškas ingredientas negali būti kartu su tuo pačiu neekologišku ingredientu arba ingredientu, gautu perėjimo prie ekonominio ūkininkavimo metu;

e)

maisto produktą, pagamintą iš ūkiuose, pereinančiuose prie ekologinio ūkininkavimo, užaugintų žemės ūkio augalų, sudaro tik vienas žemės ūkio kilmės augalų ingredientas.

i)

nėra pagal šį skyrių patvirtintų pakaitalų;

ii)

nenaudojant šių medžiagų nebūtų neįmanoma gaminti ar išlaikyti maisto arba patenkinti atitinkamų mitybos reikalavimų, numatytų remiantis Bendrijos teisės aktais.

a)

jos būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų galima inicijuoti ar išlaikyti ekologinę gamybą ūkiuose, susiduriančiuose su klimato, geografiniais arba struktūriniais suvaržymais;

b)

jos būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų galima gauti pašarų, sėklų ir augalinės dauginamosios medžiagos, gyvų gyvūnų ir kitų ūkyje naudojamų medžiagų, kai ekologiškų tokių medžiagų atitikmenų nėra rinkoje;

c)

jos būtinos siekiant užtikrinti galimybę naudotis žemės ūkio kilmės ingredientais, kai ekologiškų tokių ingredientų atitikmenų nėra rinkoje;

d)

jos būtinos siekiant išspręsti tam tikras su gyvulių ekologiniu auginimu susijusias priežiūros problemas;

e)

jos būtinos siekiant užtikrinti nusistovėjusių ekologiškų maisto produktų gamybą, kai tai susiję su konkrečių 19 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų produktų ir medžiagų naudojimu perdirbant;

f)

kai būtina imtis laikinų priemonių siekiant tęsti arba atnaujinti ekologinę gamybą didelio masto nelaimės atveju;

g)

kai būtina naudoti maisto priedus ir kitas medžiagas, nustatytas 19 straipsnio 2 dalies b punkte, arba pašarų priedus ir kitas medžiagas, nustatytas 16 straipsnio 1 dalies d punkte, ir kai tokių medžiagų nėra rinkoje, išskyrus tas, kurios yra pagamintos iš GMO;

h)

kai pagal Bendrijos teisę arba nacionalinę teisę būtina naudoti maisto priedus ir kitas medžiagas, nustatytas 19 straipsnio 2 dalies b punkte, arba pašarų priedus, nustatytus 16 straipsnio 1 dalies d punkte.

a)

prekiniame pavadinime, jeigu:

b)

tik ingredientų sąraše, jeigu tas maistas atitinka 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalies a, b ir d punktus;

c)

ingredientų sąraše ir tame pačiame matomame paviršiuje kaip ir prekinis pavadinimas, jeigu:

a)

27 straipsnio 10 dalyje nurodytas ūkio subjekto, kuris atliko paskutinę gamybos arba paruošimo operaciją, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos kodas taip pat nurodomas ženklinant;

b)

fasuotų maisto produktų atveju ant pakuotės taip pat pateikiamas 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas Bendrijos logotipas;

c)

tais atvejais, kai naudojamas Bendrijos logotipas, tame pačiame matomame paviršiuje greta logotipo taip pat nurodoma vieta, kurioje buvo užaugintos produkto sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos; ši nuoroda atitinkamai yra tokia:

a)

ekologiškiems pašarams;

b)

perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio augalinės kilmės produktams;

c)

augalinei dauginamajai medžiagai ir auginimui skirtoms sėkloms.

a)

savo kontrolės kompetenciją patikėti vienai ar daugiau kitų kontrolės institucijų. Kontrolės institucijos suteikia tinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir savo žinioje turi kvalifikuotą personalą bei išteklius, būtinus jų funkcijoms atlikti;

b)

pavesti kontrolės užduotis vienai ar daugiau kontrolės įstaigų. Tokiu atveju valstybės narės paskiria institucijas, atsakingas už tokių įstaigų patvirtinimą ir priežiūrą.

a)

yra parengtas užduočių, kurias kontrolės įstaiga gali vykdyti, bei jų vykdymo sąlygų tikslus aprašymas;

b)

yra įrodymų, kad kontrolės įstaiga:

c)

kontrolės įstaiga akredituojama pagal Europos standartą EN 45011 arba ISO vadovo 65 „Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms“ naujausią redakciją, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, ir ją patvirtina kompetentingos institucijos;

d)

kontrolės įstaiga perduoda atliktos kontrolės rezultatus kompetentingai institucijai reguliariai ir bet kada, kai kompetentinga institucija paprašo juos pateikti. Jeigu kontrolės rezultatai rodo neatitikimą arba tikėtiną neatitikimą, kontrolės institucija apie tai nedelsiant praneša kompetentingai institucijai;

e)

veiksmingai koordinuojama užduotis pavedusios kompetentingos institucijos ir kontrolės įstaigos veikla.

a)

standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ir atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems ūkio subjektams;

b)

priemones, kurias kontrolės įstaiga ketina taikyti, nustačius neatitikimų ir (arba) pažeidimų.

a)

kitų kontrolės įstaigų priežiūros ir audito;

b)

kompetencijos suteikti išimtis, kaip nurodyta 22 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai tai yra numatyta pagal 22 straipsnio 3 dalį Komisijos nustatytose specialiose sąlygose.

a)

užtikrina, kad kontrolės įstaigos vykdoma kontrolė būtų objektyvi ir nepriklausoma;

b)

patikrina savo vykdomos kontrolės efektyvumą;

c)

atkreipia dėmesį į visus nustatytus neatitikimus ar pažeidimus ir taikomas korekcines priemones;

d)

atšaukia tos įstaigos patvirtinimą, jeigu ji nepatenkina a ir b punktuose nurodytų reikalavimų arba nebeatitinka 5, 6 dalyse nurodytų kriterijų, arba nepatenkina 11, 12 ir 14 dalyse pateiktų reikalavimų.

a)

praneša apie savo veiklą valstybės narės, kurioje tokia veikla yra vykdoma, kompetentingoms institucijoms;

b)

leidžia, kad jo įmonei būtų taikoma 27 straipsnyje nurodyta kontrolės sistema.

a)

produktas atitinka šio reglamento II, III ir IV antraštinių dalių nuostatas ir pagal šį reglamentą priimtas įgyvendinimo taisykles, susijusias su jo gamyba;

b)

visus susijusius ūkio subjektus, įskaitant eksportuotojus, patikrino pagal 2 dalį pripažinta kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga;

c)

susiję ūkio subjektai importuotojams ar nacionalinėms institucijoms bet kada gali pateikti 29 straipsnyje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus, leidžiančius nustatyti ūkio subjektą, atlikusį paskutinę operaciją ir patikrinti ar tas ūkio subjektas laikėsi a ir b punktuose nustatytų reikalavimų, išduotus b punkte nurodytos kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos.

a)

produktas buvo pagamintas laikantis gamybos taisyklių, atitinkančių III ir IV antraštinėse dalyse nustatytas taisykles;

b)

ūkio subjektams buvo pritaikytos kontrolės priemonės, kurios veiksmingumo požiūriu atitinka V antraštinėje dalyje nurodytas priemones, ir tokios kontrolės priemonės jiems buvo nuolatos ir veiksmingai taikomos;

c)

ūkio subjektų trečiojoje šalyje veikla visuose gamybos, paruošimo ir paskirstymo etapuose buvo patikrinta taikant kontrolės sistemą, pripažintą pagal 2 dalį, arba patikrinta kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, pripažintos pagal 3 dalį;

d)

produktui yra suteiktas patikrinimo sertifikatas, išduotas pagal 2 dalį pripažintų trečiosios šalies kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų arba pagal 3 dalį pripažintos kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, kuriame patvirtinama, kad produktas atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas.

a)

kompetentingų institucijų pavadinimus bei adresus ir prireikus jų kodus bei atitikties ženklus;

b)

kontrolės institucijų ir įstaigų bei jų kodų ir prireikus atitikties ženklų sąrašus. Komisija reguliariai skelbia kontrolės institucijų ir įstaigų sąrašą.

a)

išsamias taisykles, susijusias su III antraštinėje dalyje nustatytomis gamybos taisyklėmis, visų pirma su konkrečiais reikalavimais ir sąlygomis, kurių turi laikytis ūkio subjektai;

b)

išsamias taisykles, susijusias su IV antraštinėje dalyje nustatytomis ženklinimo taisyklėmis;

c)

išsamias taisykles, susijusias su V antraštinėje dalyje nustatyta kontrolės sistema, visų pirma su būtiniausiais kontrolės reikalavimais, priežiūra ir auditu, konkrečiais užduočių pavedimo privačioms kontrolės įstaigoms kriterijais, tokių įstaigų patvirtinimo bei atšaukimo kriterijais ir 29 straipsnyje nurodytais patvirtinamaisiais dokumentais;

d)

išsamias taisykles, papildančias VI antraštinėje dalyje nustatytas importo iš trečiųjų šalių taisykles, visų pirma kriterijus ir procedūras, kurių reikia laikytis pagal 32 straipsnį ir 33 straipsnį pripažįstant trečiąsias šalis ir kontrolės įstaigas, įskaitant pripažintų trečiųjų šalių ir kontrolės įstaigų sąrašų skelbimą ir 33 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus sertifikatus, atsižvelgiant į elektroninio sertifikavimo privalumus;

e)

išsamias taisykles, susijusias su 34 straipsnyje nustatytu ekologiškų produktų laisvu judėjimu ir 35 straipsnyje nustatytu informacijos perdavimu Komisijai.

a)

šio reglamento taikymo sritis, visų pirma maitinimo įstaigų paruoštas ekologiškas maistas;

b)

draudimas naudoti GMO, įskaitant galimybę įsigyti produktų, pagamintų nenaudojant GMO, bei pardavėjo deklaraciją, konkrečių pakantumo ribų įgyvendinamumą ir jų poveikį ekologiniam sektoriui;

c)

vidaus rinkos ir kontrolės sistemos veikimas, visų pirma įvertinant, ar nustatyta praktika neskatina nesąžiningos konkurencijos arba nesudaro kliūčių ekologiškų produktų gamybai ir pardavimui.