21978A0914(01)

Bendradarbiavimo susitarimas

Tarp Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos valdomos termobranduolinės sintezės ir plazmos fizikos srityje

EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA (toliau – Euratomas), atstovaujama Europos Bendrijų Komisijos (toliau – Komisija) ir

Šveicarijos Konfederacija (toliau – Šveicarija), atstovaujama Šveicarijos Federacinės Tarybos (toliau – Federacinė Taryba),

KADANGI nuo 1959 m. Euratomas, kaip ilgalaikės bendrosios programos, apimančios visą Euratomo veiklą valdomos termobranduolinės sintezės ir plazmos fizikos srityje, dalį įgyvendina daugiametes šios srities mokslinių tyrimų ir mokymo programas, sumanytas tam, kad būtų pradėta pramoninė valdomos termobranduolinės sintezės reaktorių gamyba ir pardavimas; kadangi pagal tokias programas, kurių paskutinė yra ketvirtoji penkerių metų trukmės programa, apimanti laikotarpį nuo 1976 iki 1980 m., atliekami darbai buvo vykdomi, inter alia, laikantis programų sujungimo sutarčių ir susitarimo dėl darbuotojų mobilumo skatinimo;

KADANGI į šią programą įtrauktas projektas, pagal kurį bus statomas pagrindinis eksperimentinis įrenginys JET (Jungtinis Europos toras), kurį statys ir eksploatuos Euratomo sutarties V skyriuje nurodyta bendra įmonė (toliau – bendra JET įmonė);

KADANGI Šveicarija daugybę metų vykdo mokslinius tyrimus valdomos termobranduolinės sintezės ir plazmos fizikos srityje, todėl turi neabejotiną šios srities kvalifikaciją;

KADANGI dėl darbų, kuriuos dar reikia atlikti prieš pasiekiant etapą, per kurį valdomą termobranduolinę sintezę bus galima taikyti praktikoje, apimties šio Susitarimo Susitariančiųjų Šalių interesai reikalauja sutelkti savo pastangas šioje srityje, kad būtų išvengta darbų pasikartojimo ir kad būtų sparčiau vykdomos tam tikros Šalių mokslinio tyrimo programos, kurioms dėl energijos krizės buvo suteikta pirmenybė,

SUSITARĖ:

A. Susitarimo tikslas

1 straipsnis

Šio susitarimo tikslas yra Susitariančiosioms Šalims sudaryti galimybes sutelktomis pastangomis, dedamomis į mokslinius tyrimus valdomos termobranduolinės sintezės ir plazmos fizikos srityje, gauti didžiausią įmanomą naudą iš išteklių, skirtų jų mokslinio tyrimo programoms, vengiant darbų pasikartojimo, ir taip greičiau pasiekti bendrus tokio mokslinio tyrimo tikslus, kaip antai elektros energijos gamybą konkurencingomis kainomis eksploatuojant valdomos termobranduolinės sintezės reaktorius.

2 straipsnis

2.1. Kad pasiektų šio susitarimo tikslą, Susitariančiosios Šalys sujungia atitinkamas mokslinio tyrimo programas, toliau vadinamas Euratomo programa ir Šveicarijos programa, kurios išdėstytos šio susitarimo I ir II prieduose. Siekiant veiksmingo bendradarbiavimo į Šveicarijos programą įtraukiami Euratomo programos ilgalaikiai tikslai ir bendradarbiavimo būdai, o pati Šveicarijos programa plečiama arba keičiama po to, kai ją išnagrinėja šio susitarimo 5–10 ir 16 straipsniuose nurodytos institucijos, kad tam tikrais atvejais būtų įtrauktos naujos veiklos formos, atitinkančios Euratomo programą.

Kiekvieną kartą kurios nors Susitariančiosios Šalies priimta nauja programa pakeičia šio Susitarimo I ir II prieduose pateiktas programas arba kurią nors vieną programą.

Pirmoje pastraipoje minėtas programų sujungimas įgyvendinamas šiomis priemonėmis:

- abi Susitariančiosios Šalys dalyvauja kitai Šaliai rengiant ir įgyvendinant programas,

- skatinamas atitinkamų Euratomo, Šveicarijos ir trečiųjų šalių, pasirašiusių su Euratomu panašų į šį Susitarimą (toliau – asocijuotos Bendrijai nepriklausančios šalys), laboratorijų ir Euratomo programoje dalyvaujančių laboratorijų darbuotojų mobilumas,

- teikiamas abipusis tų programų finansavimas,

- sudaromos abipusės galimybės naudotis atitinkamų programų moksliniais ir technologiniais rezultatais.

2.2. Kad būtų pasiektas šio susitarimo tikslas, Šveicarija dalyvaus JET projekte.

B. Teisinės priemonės, reikalingos Susitarimo tikslui pasiekti

3 straipsnis

3.1. Kad įgyvendintų 2.1 straipsnyje numatytą programų sujungimą, Susitariančiosios Šalys sudaro programų sujungimo sutartį (toliau – sujungimo sutartis). Ši sutartis kiek įmanoma panaši į Komisijos ir valstybių narių, asmenų ar įmonių (toliau – asocijuotos institucijos) sudarytas Euratomo programos įgyvendinimo sutartis.

Dėl tos pačios priežasties Euratomas pasirūpina, kad Šveicarija, vos tik įsigalios šis susitarimas, taptų Komisijos ir asocijuotų institucijų susitarimo dėl darbuotojų judėjimo skatinimo (toliau – judėjimo susitarimas) šalimi.

3.2. Kad galėtų dalyvauti JET projekte, Šveicarija, vos tik įsigalios šis susitarimas, tampa bendros JET įmonės nare ir priima jos įstatus.

3.3. Be to, Euratomas užtikrina, kad Šveicarija galės tapti šalimi bet kurios sutarties, kurios objektas atitinka šio susitarimo taikymo sritį, išskyrus sujungimo sutartis ar kitas panašias sutartis, kurias Euratomas sudarys galiojant šiam susitarimui.

C. Institucijos, reikalingos Susitarimo tikslui pasiekti

4 straipsnis

4.1. Institucijos, atsakingos už 2.1 straipsnyje numatytą programų sujungimą, apibūdintos šio Susitarimo 5–10 straipsniuose ir sujungimo sutartyje.

4.2. Bendros JET įmonės administraciniai organai apibūdinti šios įmonės įstatuose.

5 straipsnis

Sujungimo sutartimi pirmiausia įsteigiamas Iniciatyvinis komitetas, kurį sudaro Komisijos ir Federacinės Tarybos atitinkami atstovai. Iniciatyvinis komitetas vykdo Šiuos uždavinius:

- įgyvendina sujungimo sutartį,

- numato programų, kurios yra šios sutarties objektas, detales,

- prižiūri vykdomus mokslinius tyrimus ir vadovauja jiems taip, kad gautų kuo geresnius rezultatus, atitinkančius šio susitarimo siekius.

6 straipsnis

6.1. Šveicarijai Ryšių palaikymo grupėje (toliau – RPG), įsteigtoje įgyvendinant Euratomo programą, atstovauja ne daugiau kaip du atstovai. RPG, kurios uždavinys yra užtikrinti informacijos mainus ir bendradarbiavimą visais klausimais, susijusiais su vykdomomis arba siūlomomis programomis ir veiksmais, atliekamais pagal Euratomo programą, įgyvendina šį uždavinį atsižvelgdama į pagal šį susitarimą vykdomus mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą.

Pirmiausia RPG stengiasi skatinti asocijuotų institucijų bendradarbiavimą, jų veiksmų koordinavimą ir vadovauti jų darbui, kad jis būtų kuo naudingesnis abiem Susitariančiosioms Šalims ir kad būtų pasiektas Euratomo programoje, Šveicarijos programoje ir šio susitarimo 1 dalyje nurodytas bendras tikslas, reikiamą dėmesį skiriant visoms mokslo ir technologijų naujovėms, kurios gali atsirasti bet kurioje pasaulio dalyje.

6.2. Vadovaudamasi savo darbo tvarkos taisyklėmis RPG skiria vieną ar kelis Šveicarijos atstovus į patariamąsias grupes, kurios įsteigiamos įgyvendinant Euratomo programą, jei tik to paprašo atitinkamos Šveicarijos valdžios institucijos. Patariamosios grupės, teikiančios RPG mokslinių tyrimų pasiūlymus, kad gautų kuo didesnę mokslinę naudą iš lėšų, skirtų pagal Euratomo programą, įgyvendina šį uždavinį atsižvelgdamos į pagal šį susitarimą vykdomus mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą.

7 straipsnis

7.1. Direktorių komitete, įsteigtame pagal Euratomo programą, Šveicarijai atstovauja vienos iš susijusių laboratorijų direktorius. Direktorių komitetas, atsakingas už Euratomo programos vykdymo priežiūrą ir optimalų įvairių šioje programoje dalyvaujančių laboratorijų pajėgumo panaudojimą, įgyvendina šį uždavinį atsižvelgdamas į pagal šį susitarimą vykdomus visus mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Pirmiausia jis užtikrina optimalų įvairių laboratorijų, dalyvaujančių įgyvendinant Euratomo programą ir Šveicarijos programą, darbuotojų ir jų mainų tarp laboratorijų panaudojimą.

7.2. Šveicarijos atstovas turi teisę būti bet kurio pagal Euratomo programą įsteigto Koordinavimo komiteto nariu. Koordinavimo komitetas, teikiantis Direktorių komitetui tinkamus pasiūlymus, kaip optimaliai panaudoti visų laboratorijų, dalyvaujančių įgyvendinant Euratomo programą, konkrečiam sektoriui skirtas lėšas, darbuotojus, gamybinę patirtį ir įgūdžius, įgyvendina šį uždavinį konkrečiame sektoriuje atsižvelgdamas į pagal šį susitarimą vykdomus visus mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą.

8 straipsnis

Šveicarija turi savo atstovą Konsultaciniame komitete sintezės klausimais (toliau – KKSK). KKSK sudaro kiekvienos valstybės Euratomo narės vienas atstovas, vienas Šveicarijos atstovas ir po vieną kitų asocijuotų Bendrijai nepriklausančių šalių atstovų, kurie renkami iš asmenų, atsakingų už branduolinius ir energijos tyrimus. Komisijos prašymu KKSK konsultuoja Komisiją dėl programos įgyvendinimo ir dėl visų būtinų valdymo pakeitimų, dėl pasiruošimo būsimosioms programoms ir dėl jų bendrų sąnaudų, taip pat dėl nacionalinių veiksmų, atliekamų termobranduolinės sintezės srityje Bendrijos lygiu, koordinavimo ir integravimo.

9 straipsnis

KKSK, RPG, Direktorių komiteto, patariamųjų grupių ir Koordinavimo komiteto pateiktos nuomonės yra tik patariamojo pobūdžio. RPG privalo pateikti savo nuomonę dėl prioritetinių projektų; panašios nuostatos dėl darbuotojų judėjimo taikomos Direktorių komitetui.

10 straipsnis

Susitariančiųjų Šalių atstovai dalyvauja visų techninių patariamųjų ar vadovaujančiųjų organų, kurie gali būti įsteigti įgyvendinant šį susitarimą, darbe.

D. Susitarimo nuostatos dėl finansų ir mokesčių

11 straipsnis

11.1. Pagal šį susitarimą, Šveicarijos finansinė parama Euratomo programai nustatoma kasmet; jos sumai būdingas toks pats santykis su Euratomo programos sąnaudų Euratomo dalimi, kaip ir Šveicarijos bendrojo vidaus produkto santykis su Euratomo ir Šveicarijos bendrųjų vidaus produktų suma trečiaisiais nuo galo metais.

Finansinė parama JET projektui priklauso nuo Euratomo paramos bendrai JET įmonei jos įsteigimo metu.

Be to, bendrai JET įmonei Šveicarija moka sumą, kuri nustatoma pagal bendrosios įmonės įstatų finansines nuostatas.

11.2. Euratomo finansinė parama darbams, vykdomiems pagal sujungimo sutartį ir judėjimo susitarimą, apskaičiuojama taip pat, kaip paprastai apskaičiuojama Euratomo finansinė parama darbams, vykdomiems pagal atitinkamas sutartis.

11.3. Kiekvienų metų pradžioje Komisija informuoja Federacinę Tarybą apie numatytą tų metų išlaidų, susijusių su Euratomo programa, sumą. Federacinė Taryba vadovaudamasi šiuo straipsniu moka Komisijai atitinkamą sumą tokia tvarka: septynias dvyliktąsias – iki sausio 15 d. ir dar penkias dvyliktąsias – iki liepos 15 d. Kitos nuostatos dėl Šveicarijos ir Euratomo finansinės paramos, numatytos šiame straipsnyje, mokėjimo išdėstytos šio susitarimo III priede.

12 straipsnis

12.1. Šveicarija imasi visų priemonių, kad užtikrintų, jog Euratomas atleidžiamas nuo muito mokesčių bei kitų importo mokesčių ir nuo Euratomo finansuojamų gaminių, kuriuos ketinama naudoti Šveicarijoje, vykdant šiame Susitarime numatytus darbus, importo draudimų bei apribojimų.

12.2. Gaminiai, importuoti į Šveicariją ar joje įsigyti, Šveicarijoje neperleidžiami nei sumokant užmokestį, nei už dyką, išskyrus Federacinės Tarybos patvirtintas sąlygas.

12.3. Komisijos pareigūnai, kaip apibrėžta Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 1 straipsnyje, privalantys mokėti Bendrijose taikomus mokamų darbo užmokesčių vidaus mokesčius ir dalyvaujantys šiame susitarime numatytuose darbuose, vykdomuose Šveicarijoje, taip pat Šveicarijos asmenys, kuriems taikomi minėti Tarnybos nuostatai ir kurie dalyvauja tokiuose darbuose valstybių Euratomo narių teritorijose, atleidžiami nuo nacionalinių darbo užmokesčių mokesčių. Atleidimas nuo šių mokesčių netaikomas pensijoms ir rentai iki gyvos galvos, kurie mokami tokiems asmenims.

E. Susitarimo nuostatos dėl informacijos prieinamumo

13 straipsnis

13.1. Su informacijos prieinamumu susijusios nuostatos, taikomos Šio susitarimo 2.1 straipsnyje numatyto programų sujungimo atžvilgiu, yra numatytos šio susitarimo 14 ir 15 straipsniuose, sujungimo sutartyje ir judėjimo susitarime.

13.2. Su informacijos prieinamumu susijusios nuostatos, taikomos dėl Šveicarijos dalyvavimo bendroje JET įmonėje, yra numatytos šio susitarimo 14 straipsnyje ir bendros JET įmonės įstatuose.

14 straipsnis

14.1. Abiejų Susitariančiųjų Šalių teisė naudotis kitos Šalies programos informacija yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

14.2. Ji užtikrinama šiomis priemonėmis:

- taisyklėmis dėl informacijos ir patentų,

- susijusių Euratomo, Šveicarijos ir asocijuotųjų Bendrijai nepriklausančių šalių laboratorijų darbuotojų mainais,

- lygiateisiu užsakymų, susijusių su dviejų sujungtų programų įgyvendinimu, paskirstymu Euratomo, Šveicarijos ir asocijuotųjų Bendrijai nepriklausančių šalių pramonės šakoms, vadovaujantis didžiausio pelno iš investuotų sumų principu.

15 straipsnis

15.1. Informacija, gauta vykdant veiklą valdomos termobranduolinės sintezės ir plazmos fizikos srityje Euratome ar asocijuotose institucijose šio susitarimo galiojimo metu, perduodama Šveicarijai ir Šveicarijos asmenims ar įmonėms, vykdančioms mokslinius tyrimus ir gamybinę veiklą,

15.2. Informacija, gauta Šveicarijoje vykdant mokslinius tyrimus, šio susitarimo sąlygomis perduodama valstybėms Euratomo narėms, asocijuotoms Bendrijai nepriklausančioms šalims ir asmenims bei įmonėms, vykdantiems mokslinius tyrimus ar gamybinę veiklą, pateisinančią tokios informacijos prieinamumą valstybių Euratomo narių ar asocijuotų Bendrijai nepriklausančių šalių teritorijoje. Susitariančiosios Šalys neperduoda tokios informacijos jokiai kitai valstybei, asmeniui ar įmonei, išskyrus atskirų Šalių susitarimų atvejus, nebent ta informacija būtų skirta asmenims ar įmonėms, Šveicarijoje vykdantiems mokslinius tyrimus ar gamybinę veiklą, kuri pateisina tokios informacijos prieinamumą.

15.3. Jeigu 1 ir 2 dalyse minėta informacija saugoma patentais, valstybės Euratomo narės, Šveicarija, asocijuotos Bendrijai nepriklausančios šalys ir asmenys bei įmonės, įsteigtos susijusiose teritorijose, gali naudoti tokią informaciją moksliniams tyrimams atlikti, kad įgyvendintų šio susitarimo tikslus. Valstybės Euratomo narės, Šveicarija, asocijuotos Bendrijai nepriklausančios šalys ir asmenys bei įmonės, įsteigtos susijusiose teritorijose, turi teisę įgyti licencijas ar sublicencijas ir nustatytomis sąlygomis naudoti tokius patentus pramoniniams ar komerciniams tikslams, jeigu Susitariančiosios Šalys turi teisę išduoti tokias licencijas ar sublicencijas.

15.4. Informacija, gauta Euratomui, asocijuotoms institucijoms ar Šveicarijai vykdant veiklą prieš šio susitarimo įsigaliojimą, teikiama toms valstybėms, asmenims ir įmonėms, kuriems gali būti perduodama tiek 1 ir 2 dalyse numatytos informacijos, kiek jos reikia panaudoti. Vykdant šiame skyriuje numatytą veiklą gauti patentai teikiami toms valstybėms, asmenims ir įmonėms, kurie gali įgyti licencijas ar sublicencijas, susijusias su 3 dalyje minėtais patentais, kai jie būtini norint pasinaudoti tomis licencijomis ar sublicencijomis.

15.5. Šis straipsnis nepažeidžia išradėjų ir jų teisių perėmėjų teisių, nustatytų nacionaliniuose įstatymuose.

15.6. Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti galimybėms užpatentuoti išradimus, gautus vykdant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą veiklą.

F. Susitarimo bendrosios ir baigiamosios nuostatos

16 straipsnis

16.1. Įsteigiama bendra institucija, vadinama Euratomo ir Šveicarijos termobranduolinės sintezės komitetu, kurią sudaro Komisijos atstovai ir Federacinės Tarybos atstovai.

16.2. Euratomo ir Šveicarijos termobranduolinės sintezės komitetas privalo užtikrinti tinkamą šio susitarimo įgyvendinimą. Jis ieško priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti šiame susitarime numatytą bendradarbiavimą ir neatsilieka nuo darbo pažangos.

16.3. Jeigu kuriai nors Susitariančiajai Šaliai atrodo, kad kita Susitariančioji Šalis nevykdo šiame susitarime numatytų įsipareigojimų, ji nedelsdama praneša apie tai Euratomo ir Šveicarijos termobranduolinės sintezės komitetui.

16.4. Kad įvykdytų savo uždavinius, Euratomo ir Šveicarijos termobranduolinės sintezės komitetas, remdamasis RPG pateiktomis nuomonėmis, gali teikti rekomendacijas, perduodamas atitinkamoms Euratomo ir Šveicarijos valdžios institucijoms, dėl programų ir biudžetų priėmimo mokslinių tyrimų srityse, kurias apima šis susitarimas.

16.5. Euratomo ir Šveicarijos termobranduolinės sintezės komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles. Pirmininko pareigas abi Susitariančiosios Šalys eina pakaitomis, vadovaudamosi Euratomo ir Šveicarijos termobranduolinės sintezės komiteto darbo tvarkos taisyklėmis.

16.6. Euratomo ir Šveicarijos termobranduolinės sintezės komitetas susirenka posėdžiauti bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu bent kartą per metus.

17 straipsnis

17.1. Ginčai dėl šio susitarimo interpretavimo ar taikymo bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu teikiami svarstyti arbitražo komisijai.

17.2. Šio straipsnio 1 dalyje paminėta arbitražo komisija įsteigiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ją sudaro trys nariai. Abi Susitariančiosios Šalys paskiria po vieną narį, o šie du nariai susitaria dėl trečiojo nario, kuris pirmininkaus komisijai, paskyrimo. Jeigu Susitariančioji Šalis nepaskiria komisijos nario per du mėnesius nuo tos dienos, kurią komisija buvo informuota apie ginčą, arba jeigu per mėnesį nuo antrojo komisijos nario paskyrimo abu komisijos nariai nesusitaria dėl trečiojo nario paskyrimo, viena arba abi Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į konkrečią situaciją, prašo Tarptautinio teisingumo teismo pirmininko paskirti atitinkamą narį.

17.3. Arbitražo komisija nustato savo darbo tvarkos taisykles. Ji priima sprendimus balsų dauguma. Šie sprendimai yra privalomi.

17.4. Nagrinėjant ginčą arbitražo tvarka abi Susitariančiosios Šalys padengia savo paskirto nario išlaidas; pirmininko ir likusias išlaidas po lygiai pasidalija abi Susitariančiosios Šalys.

18 straipsnis

Priedai yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

19 straipsnis

19.1. Susitariančiosios Šalys šį susitarimą patvirtina pagal savo teisines procedūras. Jis įsigalioja, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie reikiamų procedūrų užbaigimą.

19.2. Šis susitarimas sudaromas Euratomo programos vykdymo laikotarpiui, numatytam 1 straipsnyje, ir bus automatiškai pratęsiamas, vykdant vėlesnius programos sprendimus, kuriuos šiuo klausimu gali priimti Bendrija. Priėmus tokį vėlesnį programos sprendimą, susitarimo pratęsimas galios tol, kol bus įgyvendinama nauja programa ir kol toji nauja programa pakeis I priede numatytą Euratomo programą. Šis susitarimas nebus laikomas pasibaigęs tik dėl vėluojančio vėlesnės Euratomo programos priėmimo. Prieš priimdamos sprendimą dėl naujos Euratomo programos priėmimo, Susitariančiosios Šalys konsultuojasi su šio susitarimo 5–10 ir 16 straipsniuose nurodytomis institucijomis.

19.3. Bet kuri Susitariančioji Šalis šį susitarimą gali nutraukti pranešdama apie tai prieš šešis mėnesius.

Sudaryta Briuselyje,…, dviem egzemplioriais danų, olandų, anglų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis; visi tekstai yra autentiški.

Europos atominės energijos bendrijos vardu

Šveicarijos Konfederacijos vardu

--------------------------------------------------

Bet kurio termiškai apdoroto pieno tipo (pasterizuoto, ultraaukštoje temperatūroje apdoroto ir sterilizuoto) imamų mėginių skaičius atitinka tyrimų, kurie bus atliekami pagal tyrimų laboratorijos ar įgaliotos valstybės institucijos, nurodymus.

5. Mėginio identifikavimas

Mėginys turi būti paženklintas identifikavimo numeriu, tokiu būdu, kad naudojantis tyrimų laboratorijos ar įgaliotos valstybės institucijos nurodymais, jį būtų galima lengvai atpažinti (žr. 2).

6. Mėginių pervežimas ir laikymas

Tyrimų laboratorija pagal pieno tipą ir naudojamą analizės metodą turi parengti nurodymus dėl pieno pervežimo sąlygų, laikymo, periodo tarp mėginių ėmimo ir analizės. Nurodymai turi būti išdėstyti pagal įgaliotos valstybės institucijos reikalavimus.

Nurodymuose turi būti pateikti šie reikalavimai:

- pervežimo ir laikymo metu turi būti imamasi apsaugos priemonių, siekiant išvengti užteršimo kvapais ir tiesioginės saulės šviesos poveikio. Jei indas, kuriame yra laikomi mėginiai, yra persišviečiantis, jis turi būti laikomas tamsioje vietoje,

- žalio pieno mėginiai, skirti mikrobiologinei analizei, turi būti pervežami ir laikomi esant temperatūrai nuo 0 °C iki 4 °C. Laiko tarpas tarp mėginių ėmimo ir analizės turi būti kiek galint trumpesnis ir jokiu būdu ne ilgesnis kaip 36 valandos. Įgaliota valstybės institucija gali priimti laikymo temperatūrą tarp 0 °C ir 6 °C, jeigu laiko tarpas tarp mėginio ėmimo ir analizės ne ilgesnis kaip 24 valandos,

- mikrobiologinei analizei skirti pasterizuoto pieno mėginiai turi būti pervežami ir laikomi esant temperatūrai tarp 0 °C ir 4 °C. Laiko tarpas tarp mėginių ėmimo ir analizės turi būti kiek galint trumpesnis ir jokiu būdu neviršijantis 24 valandų,

- kiti nei pasterizuoto žalio pieno mėginiai, skirti mikrobiologinei analizei, turi būti laikomi laboratorijoje atšaldyti, ir laiko tarpas tarp mėginio ėmimo ir analizės turi būti kiek galint trumpesnis.

Pagal įvairias procedūras kai kurioms analizėms yra taikomos specialios apsaugos priemonės.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

EURATOMO PROGRAMA

1. Nustatomi šie Euratomo programos objektai 1976–1980 m.:

a) bendroji fizika atitinkamame sektoriuje, ypač bendrojo pobūdžio tyrinėjimai arba tyrinėjimai, susiję su sandarinimu naudojant tam tinkamus įrenginius ir plazmos gamybos ir kaitinimo būdus;

b) moksliniai tyrimai labai įvairaus tankio ir temperatūros uždaros konfigūracijos plazmos sandarinimo srityje;

c) didelio ir labai didelio tankio plazmos gamyba ir moksliniai tyrimai;

d) diagnostikos metodų tobulinimas;

e) technologinių problemų, susijusių su jau vykdomais moksliniais tyrimais, ir problemų, susijusių su termobranduolinių reaktorių technologija, nagrinėjimas;

f) JET projekto įgyvendinimas.

A ir e papunkčiuose numatyti darbai bus vykdomi pagal sujungimo sutartis arba terminuotas sutartis, kad būtų pasiekti rezultatai, būtini programai įgyvendinti.

JET projekto, paminėto f papunktyje, įgyvendinimas patikėtas bendrai JET įmonei.

2. 1 dalyje apibūdinta programa yra dalis ilgalaikio bendradarbiavimo projekto, apimančio visų valstybių narių termobranduolinės sintezės ir plazmos fizikos srityje vykdomus darbus. Ji sumanyta, kad būtų parodyta tinkama bendro prototipų statymo kryptis, siekiant pramoninės jų gamybos ir pardavimo.

--------------------------------------------------

II. PRIEDAS

TURINYS

| | Psl. |

I. | Užšalimo temperatūros nustatymas … | 193 |

II. | Fosfatazės aktyvumo nustatymas … | 199 |

III. | Peroksidazės aktyvumo nustatymas … | 202 |

IV. | Mikroorganizmų skaičiaus nustatymas pagal skaičiuojamas kolonijas 30 oC temperatūroje … | 203 |

V. | Mikroorganizmų skaičiaus nustatymas pagal skaičiuojamas kolonijas 21 oC temperatūroje … | 208 |

VI. | Koliforminių bakterijų skaičiaus nustatymas pagal skaičiuojamas kolonijas 30 oC temperatūroje … | 212 |

VII. | Somatinių ląstelių skaičiaus nustatymas … | 216 |

VIII. | Antibiotikų ir sulfamidų nustatymas … | 222 |

IX. | Patogeninių mikroorganizmų nustatymas … | 231 |

I. UŽŠALIMO TEMPERATŪROS NUSTATYMAS

1. Taikymo sritis

Ši procedūra yra žalio, pasterizuoto, ultraaukštoje temperatūroje apdoroto ir sterilizuoto nenugriebto, pusriebio ir nugriebto pieno užšalimo temperatūros nustatymo pamatinis metodas, naudojant aparatą (termistorinį krioskopą), kuriame termostatiškai valdoma vonia yra atšaldoma elektriniu būdu ir termistorinis zondas pakeičia gyvsidabrio termometrą.

Yra dviejų tipų prietaisai. Pirmasis prietaisas rodo aukščiausią užšalimo temperatūrą ant užšalimo kreivės plokščiojoje dalyje, tuo tarpu kitas prietaisas komerciniais tikslais yra sureguliuotas teikti parodymus nustatytu laiku prasidėjus užšalimui. Kadangi užšalimo temperatūros kreivės skirtingam pieno tipui arba pienui ir etaloniniam skiediniui, naudojamam kalibravimui, gali skirtis, šiame pamatiniame metode reikalaujama naudoti kreives rodančius prietaisus.

Prietaisai su nustatytu laiku gali būti naudojami įprastiniams analitiniams matavimams. Užšalimo temperatūra naudojama nustatyti pašalinio vandens proporciją piene, su sąlyga, kad mėginio rūgštingumas neviršija 0,18 g pieno rūgšties 100 ml (žr. 7.4) pieno.

2. Apibrėžimas

Pieno užšalimo temperatūra — vertė, gauta matuojant pagal aprašytą metodą, išreikšta Celsijaus laipsniais ( °C).

3. Principas

Pieno mėginys yra smarkiai ataušinamas iki atitinkamos temperatūros priklausomai nuo prietaiso, ir mechaninių vibracijų būdu yra sukeliama kristalizacija, kuri iššaukia greitą temperatūros pakilimą iki kreivės plokščiosios srities, ir tai atitinka mėginio užšalimą.

Prietaisas yra kalibruojamas reguliuojant, kad jis turėtų teisingus parodymus dviems etaloniniams skiediniams, naudojant tą pačią procedūrą kaip, ir pieno mėginiams. Esant šioms sąlygoms, kreivės plokščioji sritis rodo pieno užšalimo temperatūrą Celsijaus laipsniais.

4. Prietaisai ir stikliniai indai.

Paprastai naudojama ši laboratorinė įranga:

4.1. Krioskopas

Krioskopas susideda iš termostatu valdomos aušinimo vonios, termistorinio zondo (puslaidininkinio varžos termometro) su jo grandine ir galvanometro ar automatinio atskaitos įtaiso, mėginių maišytuvo bei prietaiso šaldymui pradėti kartu su mėgintuvėliais.

4.1.1. Aušinimo vonia

Gali būti naudojami du aušinimo vonių tipai.

4.1.1.1. Panardinamasis tipas

Gerai izoliuota vonia su atitinkamu aušinimo skysčiu, kuris yra taip sumaišytas, kad temperatūros skirtumas tarp dviejų skirtingų temperatūrų skystyje neviršija 0,2 °C. Skysčio temperatūra neturi svyruoti daugiau nei ± 0, 5 °C nuo gamintojo nustatytos vertės.

Svarbu palaikyti skystį aušinimo vonioje pastoviame lygyje. Visas mėgintuvėlio paviršius žemiau tūrio ženklo turi būti panardintas į aušinimo skystį.

4.1.1.2. Cirkuliacinis tipas

Nenutrūkstama atitinkamo aušinimo skysčio srovė cirkuliuoja aplink mėgintuvėlį. Skysčio temperatūra neturi svyruoti daugiau kaip ± 0, 5 °C gamintojo nurodytos vertės atžvilgiu.

Tinkamas aušinimo skystis yra 33 % (pagal tūrį) etano 1,2 diolio (etileno glikolio) vandeninis tirpalas.

4.1.2. Termistorius ir jo grandinė

Termistorius turi būti stiklinio zondo tipo, kurio skersmuo neviršija 1,80 ± 0, 2 mm ir pagrindinis skersmuo neviršija 0,31 mm. Termistoriaus laiko konstanta turi būti mažesnė kaip dvi sekundės ir β vertė (žr. pastabą) turi būti aukšta. Darbo įtampa, srovė ir sklaidos konstanta turi būti tokie, kad termistoriaus temperatūra nepakiltų daugiau nei 0,0005 °C virš jo supančios aplinkos esant – 0,512 °C. Maksimali varžos paklaida turi būti ± 5 %.

Kai zondas yra darbo padėtyje krioskope, stiklinio korpuso galas turi būti mėgintuvėlio ašyje ir 44,6 ± 0, 1 mm žemiau mėgintuvėlio viršaus (žr. 15 psl.). Reikalingas šablonas vartotojui padedantis įstatyti zondą į šią padėtį.

Pastaba

β apibūdina termistoriaus varžos temperatūrinę charakteristiką pagal formulę:

–

×

=

βT2

čia:

T temperatūra Kelvinais,

R varža omais, kai temperatūra yra T,

–

×

1R temperatūrinis varžos koeficientas;

β konstanta, priklausanti nuo termistoriaus medžiagos. Šiuolaikinėje praktikoje rekomenduojama, kad dydis β būtų didesnis kaip 3000.

4.1.3. Matavimo įtaisas ir automatinis atskaitos įtaisas

4.1.3.1. Matavimo principas

Naudojamas prietaisas turi užregistruoti pirmąją plokščiąją sritį užšalimo temperatūros kreivėje. Plokščioji sritis yra kreivės dalis, kurioje temperatūra išlieka pastovi ± 0, 002 °C ribose ne mažiau kaip 20 sekundžių.

4.1.3.2. Rankinis atskaitos įtaisas

Termistoriaus varža turi būti išlyginama Wheatstone tiltu ar panašiu prietaisu, panaudojant aukščiausios kokybės stabilius rezistorius, kurių paklaida nedidesnė nei ± 10 % ir kurių temperatūros koeficientas neviršija 2 × 10 − 5 °C.

Kintamasis (svyruojantis) rezistorius neturi nukrypti nuo tiesiškumo visame jo ruože daugiau nei 0,3 % nuo jo maksimalios vertės.

Turi būti rezistorių reguliavimo priemonės skirtos kalibravimo tikslams.

Matavimo skalė turi būti suskirstyta intervalais ne didesniais kaip 0,001 °C.

4.1.3.3. Automatinis atskaitos įtaisas

Automatinio atskaitos įtaiso skiriamoji galia temperatūros diapazone nuo 0 iki − 1 °C turi būti ne mažesnė kaip 0,001 °C.

Automatinio atskaitos įtaiso ir jo grandinės stabilumas turi būti toks, kad tos pačios temperatūros vienas po kito einančios nuorodos nesiskirtų daugiau kaip 0,001 °C.

Grandinės tiesiškumas turi būti toks, kad prietaisui teisingai dirbant, nebūtų įvesta jokia paklaida didesnė kaip ± 0, 001 °C bet kuriame diapazono taške nuo − 0,400 °C iki − 0,600 °C.

4.1.4. Maišymo viela

Mėginiui maišyti yra naudojama pienui inertiška 1–1,5 mm skersmens metalinė viela.

Maišymo viela turi būti pakoreguota pagal amplitudę ir turi būti įmontuota vertikaliai esant jos apatiniam galui lygiai su termistoriaus zondo viršūne. Leidžiama 1,5 mm paklaida aukščiau ar žemiau šios padėties.

Maišymo viela turi vibruoti į šonus su pakankama gamintojo nustatyta amplitude (bet ne mažesne kaip ± 1, 5 mm), siekiant užtikrinti tolygią mėginio temperatūrą rezultato nustatymo metu. Normaliai maišant maišymo viela niekada neturi liesti termistoriaus zondą arba mėgintuvėlio sienelę.

4.1.5. Įtaisas užšaldymui pradėti

Tai gali būti bet koks įtaisas, kurį paleidus į darbą iš karto prasideda mėginio užšaldymas ir mėginio temperatūra kyla link užšalimo temperatūros. Šiam tikslui gali būti panaudota maišymo viela; vienas būdas yra padidinti vibravimo amplitudę nuo vienos iki dviejų sekundžių, tokiu būdu, kad maišymo viela atsitrenktų į mėgintuvėlio sienelę.

4.1.6. Mėgintuvėliai

Mėgintuvėliai (žr. 1 pav.) turi būti stikliniai, jų ilgis turi būti 50,8 ± 0, 1 mm; išorinis skersmuo − 16,0 ± 0, 1 mm, o vidinis skersmuo 13,5 ± 0, 1 mm. Sienelės storis per visą mėgintuvėlį neturi skirtis daugiau kaip 0,1 mm.

29,8 mm nuo mėgintuvėlio viršaus (2

II PRIEDAS

ŠVEICARIJOS PROGRAMA

Toroidinis magnetinis sandarinimas

Pusiausvyros teorija ir pusiausvyros stabilumas kaip geometrinė funkcija ir beta reikšmė. Skaitmeninių kompiuterinių programų, kuriomis apskaičiuojama idealioji ir disipacinė magnetinė hidrodinamika, kūrimas ir eksploatavimas. Eksperimentai su esamu Belt pinch įrenginiu ir kintamos konfigūracijos tokamaku, kurio statyba sudaro didžiausią šios programos dalį.

Plazmos parametrų matavimo būdai

Optinės diagnostikos būdai: interferometrija ir Thomsono sklaida tolimojoje infraraudonojoje srityje. Magnetinio lauko matavimas jonų pluoštais. Matavimas susikertančių bangų pluoštų sąveikos būdu.

Papildomo plazmos kaitinimo būdai

Teorinė ir eksperimentinė bangų injekcijos į plazmą, jų sklaidos ir energijos šiluminės konversijos tyrinėjimai. Ypač daug dėmesio Alfveno bangoms.

Bangų sąveika ir turbulencija plazmoje

Turbulencijos sužadinimo ir prisotinimo teorija, turbulencijos įtaka energijos ir dalelių perdavimui plazmoje. Elektros varžos ir turbulencijos sukeltos difuzijos eksperimentiniai tyrinėjimai. Netiesinės bangų sąveikos plazmoje teoriniai ir eksperimentiniai tyrinėjimai

--------------------------------------------------

4.1.7. Elektrinis maitinimas

Maitinimo įtampa turi būti stabilizuota aparato viduje arba išorėje, tokiu būdu, kad esant tinklo įtampos ± 6 % svyravimui, maitinimo įtampos svyravimai nebūtų didesni kaip ± 1 % įvardintos vertės.

4.2. Analizinės svarstyklės

4.3. 1000 ml talpos vienaženklės tūrio matavimo kolbos, A klasės.

4.4. Gerai ventiliuojama džiovinimo krosnis, palaikanti 130 ± 1 °C temperatūrą

arba

ventiliuojama elektrinė krosnis, palaikanti 300 ± 25 °C temperatūrą.

4.5. Džiovintuvas

5. Reagentai

5.1. Boro silikatinio stiklo inde distiliuotas vanduo, užvirintas ir atšaldytas iki 20 ± 2 °C kolboje, kurioje yra anglies dvideginį absorbuojantis vamzdelis.

5.2. Natrio chloridas, analizinio grynumo, smulkiai sumaltas, džiovintas penkias valandas krosnyje 300 ± 25 °C temperatūroje arba alternatyviu būdu išdžiovintas krosnyje 130 ± 1 °C temperatūroje mažiausiai 24 valandas ir atšaldytas iki kambario temperatūros eksikatoriuje.

5.3. Etaloninių tirpalų paruošimas

Svėrimo indelyje pasveriamas atitinkamas kiekis (žr. 1 lentelę) sauso natrio chlorido (5.2). Ištirpinama distiliuotame vandenyje (5.1), perpilama į 1000 ml vienaženklę matavimo kolbą ir praskiedžiama iki žymės 20 ± 2 °C temperatūros vandeniu.

Laikoma 5 °C temperatūroje gerai užkimštuose polietileniniuose buteliuose, kurių talpa neviršija 250 ml, ne ilgiau kaip 2 mėnesius.

Natrio chlorido tirpalų užšalimo temperatūros 20 °C temperatūroje

Na Cl, g/l | °C |

6,859 | −0,408 |

7,818 | −0,464 |

8,149 | −0,483 |

8,314 | −0,492 |

8,480 | −0,502 |

8,646 | −0,512 |

8,811 | −0,521 |

8,977 | −0,531 |

9,143 | −0,541 |

10,155 | −0,600 |

Prieš naudojant etaloninį tirpalą, butelis iš lėto apverčiamas ir sukamas keletą kartų, kad gerai susimaišytų jo turinys. Etaloninis tirpalas niekada neturi būti smarkiai maišomas, kad nepatektų į jį oras.

Etaloninio tirpalo mėginiai išpilami iš butelio, supilant šį tirpalą į švarią sausą stiklinę, jokiu būdu šiam tikslui negalima naudoti pipečių.

Neturi būti naudojami tirpalai, paimti iš butelių, kuriuose yra mažiau nei ketvirtadalis kiekio ir jeigu nėra konservuoti fungicidu (pvz. tiomersalo tirpalu, 10 g/l), jie neturi būti naudojami ilgiau kaip du mėnesius.

6. Termistorinio krioskopo kalibravimas

Krioskopas turi būti įrengtas tokiu būdu, kad aplinkos oro temperatūra nepakistų daugiau nei 1 °C nuo tos temperatūros, kurioje yra atliekamas kalibravimas. Krioskopas neturi būti veikiamas saulės spindulių arba skersvėjų ir aukštesnės kaip 26-27°C kambario temperatūros.

Užtikrinama, kad krioskopas būtų gerame darbiniame stovyje pagal gamintojo nurodymus ir būtų įjungtas mažiausiai 12 valandų prieš kalibravimą. Patikrinama zondo padėtis, maišymo vielos vibravimo amplitudę ir aušinančių skysčių temperatūrą.

Parenkami du etaloniniai tirpalai (žr. 1 lentelę viršuje), kurie būtų artimi tiriamų pieno mėginių numatomai užšalimo temperatūrai. Pageidautina, kad skirtumas tarp dviejų tirpalų užšalimo temperatūrų būtų ne mažesnis kaip − 0,100 °C.

Kai kurių šiuo metu naudojamų krioskopų konstrukcijoje termistoriaus grandinė yra sukonstruota tokiu būdu, kad ji yra išlyginama esant konkrečiai užšalimo temperatūros vertei prietaiso matavimo diapazone. Šiais atvejais etaloninio tirpalo su šia užšalimo temperatūra, kaip vieno iš kalibruojančių tirpalų, naudojimas palengvina kalibravimo procedūrą, ir gamintojas nurodo šią vertę.

Pipete įpilama 2,5 ± 0, 1 ml vieno etaloninio tirpalo į švarų sausą mėgintuvėlį ir įjungiamas krioskopas.

Pastaba

Kalibravimui naudojami mėgintuvėliai turi būti pagaminti iš to paties tipo stiklo ir turi būti išplauti ir praskalauti demineralizuotu vandeniu tuo pat metu, kaip ir mėgintuvėliai, naudojami pieno mėginių tyrimui. Etaloninių tirpalų temperatūra turi būti analogiška pieno mėginių temperatūrai.

Kalibravimo valdymo rankenėlės reguliuojamos kaip nurodyta gamintojo, kol krioskopo parodymai taps lygūs etaloninio tirpalo užšalimo temperatūrai. Ši procedūra pakartojama su kitu etaloniniu tirpalu ir šiuo būdu toliau kaitaliojama, kol kiekvieno tirpalo vienas po kito einantys parodymai, nereguliuojant kalibravimo valdymo rankenėlių, pateiks kiekvieną teisingą užšalimo temperatūros vertę. Tada krioskopas bus parengtas naudojimui ir tiesiogiai be jokių koregavimų parodys pieno mėginio užšalimo temperatūrą.

7. Mėginio paruošimas

7.1. Jei būtina, mėginiai laikomi nuo 0 iki 5 °C temperatūroje.

7.2. Iš mėginio pašalinami visi matomi svetimkūniai arba kieti sviesto riebalų grūdeliai, jei būtina filtruojama į švarų sausą indą, ir mėginys atsargiai išmaišomas. Jeigu naudojamas filtras, jis turi nereaguoti su pienu ir būti efektyvus naudojant laboratorijos temperatūroje.

7.3. Tyrimai gali būti atliekami tada, kai pienas yra jo laikymo temperatūros (tarp 0° ir 5 °C) arba galima leisti jam pasiekti laboratorijos temperatūrą prieš pat pradedant tyrimą. Tačiau būtina, kad pieno mėginiai ir etaloninis tirpalas, kada jis yra naudojamas, būtų tos pačios temperatūros.

7.4. Titruojant nustatomas pieno rūgštingumas kiek galima tuo pačiu laiku, kada atliekamas užšalimo temperatūros nustatymas. Mėginiai su pieno rūgštingumu, didesniu kaip 0,18 g pieno rūgšties 100 ml pieno, negali būti tiriami.

7.5. Sterilizuotas ir ultraaukštoje temperatūroje apdorotas pienas prieš tyrimą mažiausiai 20 minučių turi būti palaikomas atvirame inde.

8. Procedūra

8.1. Išankstinė kontrolė

Patikrinama, kad aušinančiojo skysčio temperatūra ir lygis atitiktų gamintojo nurodymus ir jeigu yra naudojamas termistoriaus zondas, patikrinama jo padėtis tuščiame mėgintuvėlyje.Įjungiamas krioskopas ir užtikrinama, kad aušinantysis skystis būtų tinkamai maišomas ar atitinkamai cirkuliuojamas. Kada krioskopas jau buvo įjungtas mažiausiai 12 valandų, patikrinama aušinančiojo skysčio temperatūra, taip pat maišymo vielos padėtis ir vibravimo amplitudė.

8.2. Įprastinis kalibravimo patikrinimas

Prieš atliekant tyrimą, tikrinama natrio chlorido tirpalo užšalimo temperatūra (pvz. tirpalo, kurio užšalimo temperatūra − 0,512 °C), kol du, vienas po kito einantys, parodymai nesiskirs daugiau nei 0,001 °C. Jeigu šių verčių vidurkis skiriasi nuo etaloninio tirpalo užšalimo temperatūros daugiau nei 0,002 °C, iš naujo atliekamas krioskopo kalibravimas, kaip aprašyta 6 punkte.

Jeigu krioskopas yra pastoviai naudojamas, įprastinis kalibravimo patikrinimas atliekamas bent jau kas valandą. Būtina atsižvelgti į gamintojo nurodymus.

8.3. Pieno užšalimo temperatūros nustatymas

Atsargiai apverčiamas ir keletą kartų sukamas pieno mėginio butelis, kad susimaišytų jo turinys. Mėginys niekada neturi būti labai stipriai maišomas, kad jame neprisirinktų oro.

Pipete įpilama 2,5 ± 0, 1 ml pieno į švarų, sausą mėgintuvėlį ir pipete pašalinamas jo perteklius. Užtikrinama, kad zondas ir maišymo viela būtų sausi ir švarūs, reikalui esant, atsargiai nuvaloma minkštu, švariu be plaušelių audiniu, traukiant iš apačios į viršų.

Mėgintuvėlis įstatomas pagal gamintojo nurodymus į kalibruotą krioskopą. Pienas bus atšaldytas ir užšaldymas prasidės esant gamintojo nurodytai temperatūrai 0,1 °C ribose.

(Kai kuriuose automatiniuose prietaisuose šią temperatūrą galima stebėti skaitmeniniais parodymais; mechaniniuose prietaisuose būtinas tikslumas yra pasiekiamas užtikrinant, kad užšalimas prasidėtų, kai galvametro rodyklė arba plona linija sutaps su atitinkamu paženklinimu).

Jeigu dėl koki

III PRIEDAS

ŠIO SUSITARIMO 11 STRAIPSNYJE MINĖTOS ŠVEICARIJOS IR EURATOMO FINANSINĖS PARAMOS MOKĖJIMO TVARKA

1. Susitarimo 11 straipsnio 11.1 ir 11.2 dalyse minėta finansinė parama išreikšta Europos apskaitos vienetais (EAV).

Šveicarijos finansinė parama mokama Šveicarijoje Šveicarijos frankais (ŠvF) į Komisijos vardu atidarytą sąskaitą.

Euratomo finansinė parama, skirta finansuoti darbams, vykdomiems pagal sujungimo sutartį, mokama Šveicarijoje Šveicarijos frankais (ŠvF) į Federacinės Tarybos vardu atidarytą sąskaitą.

2. ŠvF perskaičiavimo į EAV kursas ir EAV perskaičiavimo į ŠvF kursas apskaičiuojamas pagal kiekvieną dieną Europos Bendrijų Komisijos skelbiamus kursus. Taikomas kursas tos dienos, kurią finansų įstaiga atlieka pavedimą.

--------------------------------------------------