Audiovizualiniai klausimai ir žiniasklaida

Audiovizualiniame ir žiniasklaidos sektoriuje dirba daugiau nei milijonas Europos Sąjungos (ES) piliečių. Jis apima ne tik tradicines žiniasklaidos priemones, pavyzdžiui, radiją ir visuomeninius ar komercinius transliuotojus, bet ir nepriklausomą televiziją bei filmų kūrimą. Naujosios skaitmeninės technologijos daro didelę įtaką šiam sektoriui, nes keičia transliavimo, programavimo, gamybos, teikimo ir mokėjimo sistemas ir kuria naujas žiniasklaidos priemones – nuo skaitmeninių leidinių iki internetinių paslaugų namams ar mobiliesiems įrenginiams.

Šio sektoriaus svarba ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu požiūriais yra didžiulė: jis prisideda prie ES kultūros įvairovės ir išryškina kūrybinį potencialą naujoje skaitmeninėje panoramoje.

ES skatina ES valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 ir 173 straipsnius ES taip pat remia jų veiksmus kultūros ir kūrybos sektoriuose, kurie yra viena iš 14 pramonės ekosistemų, nurodytų Komisijos pramonės strategijoje. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AŽPD) yra atviros ir sąžiningos ES audiovizualinių paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformų rinkos, kurioje laikomasi atitinkamų nacionalinės teisės aktų, pagrindas. Pagal naująją 2021–2027 m. programą „Kūrybiška Europa“ kultūros ir kūrybos sektoriams skiriama 2,44 mlrd. eurų parama, kad būtų skatinama kultūros ir kalbų įvairovė, didinamas kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumas bei ekonominis potencialas.