1

Apeliaciniu skundu Belgijos Karalystė prašo panaikinti 2015 m. kovo 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Belgija / Komisija (T‑538/11, EU:T:2015:188, toliau – skundžiamas sprendimas); tuo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl 2011 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimo 2011/678/ES dėl Belgijos suteiktos valstybės pagalbos galvijų užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (GSE [USE]) tyrimams finansuoti (valstybės pagalba C‑44/08 (ex NN 45/04) (OL L 274, p. 36, toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo iš dalies.

2

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 289), priimtas remiantis EB 152 straipsnio 4 dalies b punktu.

3

Kaip matyti iš šio reglamento 2 konstatuojamosios dalies, juo siekiama nustatyti tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE), įskaitant galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE), prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, atsižvelgiant į jų keliamą didžiulį pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.

4

Reglamento Nr. 999/2001 6 straipsnio „Monitoringo sistema“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:

„Atsižvelgdama į III priedo A skyrių, kiekviena valstybė narė kasmet vykdo GSE ir skrepi ligos monitoringo programą. Programos metu vykdoma atranka [vykdomas tyrimas], taikant greituosius tyrimo metodus.“

5

Reglamento Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus I dalyje įtvirtinti mažiausi GSE monitoringo tarp galvijų programai taikytini reikalavimai. Be kita ko, šioje dalyje numatyta tam tikrų vyresnių nei 30 mėnesių galvijų, įskaitant įprasta tvarka skerdžiamus žmonėms vartoti, subpopuliacijų atranka, siekiant šios programos tikslų.

6

Be to, Reglamento Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus IV dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad atsižvelgiant į šį priedą analizei skirtos gyvūnų kūno dalys nebus naudojamos žmonių maistui, gyvūnų pašarams ir trąšoms, kol nebus atliktas laboratorinis tyrimas ir gauti neigiami rezultatai.“

7

2001 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1248/2001, iš dalies keičiančiu Reglamento Nr. 999/2001 III, X ir XI priedus (OL L 173, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 450), nuo 2001 m. liepos 1 d. taikant greituosius tyrimo metodus nustatyta pareiga dėl GSE tirti ir visus skubiai skerdžiamus vyresnius nei 24 mėnesių galvijus.

8

2002 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1494/2002, iš dalies keičiančiu Reglamento Nr. 999/2001 III, VII ir XI priedus (OL L 225, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 36 t., p. 550), ta pati pareiga nustatyta ir dėl vyresnių nei 24 mėnesių nugaišusių arba paskerstų ne žmonėms vartoti gyvūnų.

9

2002 m. Europos Bendrijų Komisija priėmė Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos, susijusios su USE tyrimais, rastais nugaišusiais gyvūnais ir skerdyklų atliekomis (OL C 324, p. 2, toliau – USE gairės).

10

USE gairių 12 punkte patikslinama, kad šios gairės priimtos dėl „valstybės pagalbos, skirtos padengti išlaid[om]s, susijusi[om]s su USE tyrimais, rastais nugaišusiais gyvūnais ir skerdyklų atliekomis, suteikiamos ūkio subjektams, dirbantiems gyvūnų bei jų produktų, kuriems taikomas Sutarties I priedas, gamybos, perdirbimo ir prekybos srityje“.

11

Konkrečiau kalbant apie USE tyrimus, USE gairių 23–25 punktuose numatyta:

12

Dėl valstybės pagalbos, skirtos USE ir GSE tyrimų išlaidoms padengti, neteisėtai suteiktos iki 2003 m. sausio 1 d., USE gairių 45 punkte numatyta, kad tokios pagalbos suderinamumą Komisija įvertina vadovaudamasi Bendrijos gairių, skirtų valstybės pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL C 28, 2000, p. 2), 11.4 punktu ir Komisijos praktika nuo 2001 m. pritarti tokiai pagalbai, galinčiai siekti iki 100 %.

13

Faktinės bylos aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 11–39 punktuose. Nagrinėjant apeliacinį skundą jas galima trumpai išdėstyti, kaip nurodyta toliau.

14

Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad Belgijos privalomųjų GSE tyrimų finansavimo iš valstybės lėšų sistema, taikyta nuo 2001 m. iki 2005 m., tenkina keturias kumuliacines sąlygas, todėl gali būti pripažinta valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Ji nusprendė, kad, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d., ši pagalba neteisėta, nes suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį.

15

Be to, Komisija nusprendė, kad, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d., pagalba, viršijanti gairių 24 punkte numatytą maksimalų 40 EUR dydį už vieną tyrimą, yra nesuderinama su vidaus rinka ir turi būti susigrąžinta. Dėl likusios atitinkamo laikotarpio dalies ji manė, kad tyrimų finansavimas iš valstybės lėšų nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., paskui nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. buvo su vidaus rinkos suderinama pagalba. Galiausiai kitos atitinkamu laikotarpiu naudotos finansavimo priemonės nebuvo laikomos pagalba.

16

Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta taip:

„1 straipsnis

1.   Priemonės, finansuojamos iš grąžinimų [atlygių], nėra pagalba.

2.   Nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. GSE tyrimų finansavimas iš valstybės išteklių yra suderinama su vidaus rinka pagalba ūkininkams, skerdykloms ir kitiems subjektams, kurie perdirba, manipuliuoja, parduoda ar teikia į prekybą iš galvijų, kuriems privaloma atlikti GSE tyrimus, pagamintus produktus.

3.   GSE tyrimų finansavimas iš valstybės išteklių nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. yra suderinama su vidaus rinka pagalba ūkininkams, skerdykloms ir kitiems subjektams, kurie perdirba, manipuliuoja, parduoda ar teikia į prekybą iš galvijų, kuriems privaloma atlikti GSE tyrimus, pagamintus produktus, jei suma už vieną tyrimą yra mažesnė kaip 40 [eurų]. Sumos, viršijančios 40 [eurų] už vieną tyrimą yra nesuderinamos su vidaus rinka ir turi būti grąžintos, išskyrus pagalbą, suteiktą specifiniams projektams, kurie šios pagalbos suteikimo metu atitiko visas galiojančiame de minimis reglamente nustatytas sąlygas.

4.   Nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Belgija neteisėtai teikė finansavimą GSE tyrimams, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį.

2 straipsnis

1.   Belgija imasi reikalingų priemonių susigrąžinti iš gavėjų neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, nurodytą 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

<...>“

17

2011 m. spalio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį; tuo ieškiniu Belgijos Karalystė prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, išskyrus jo rezoliucinės dalies 1 straipsnio 1 dalį.

18

Grįsdama ieškinį Belgijos Karalystė pateikė vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija padarė teisės klaidą, kai privalomųjų GSE tyrimų finansavimą kvalifikavo kaip valstybės pagalbą.

19

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškinį.

20

Belgijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:

21

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

22

Grįsdama apeliacinį skundą Belgijos Karalystė pateikė du pagrindus.

23

Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Belgijos Karalystė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų ir nepaisė pareigos motyvuoti, kurios turi laikytis tuo atveju, kai suteiktas atrankinio pobūdžio pranašumas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

24

Dėl klausimo, ar finansuojant tyrimus įmonėms suteikiamas pranašumas ir jos nepatiria išlaidų, kurių paprastai turėtų patirti, Belgijos Karalystė teigia, kad skundžiamo sprendimo 76 punkte Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog tokios išlaidos apima papildomas išlaidas, kurių įmonės paprastai turi patirti dėl įstatymuose, kituose teisės aktuose ir sutartyse numatytų reikalavimų, taikomų ūkinei veiklai. Iš tikrųjų negali būti reikalaujama, kad jų finansinės pasekmės visais atvejais tektų įmonėms. Be to, kadangi šiuo atveju GSE tyrimų finansavimo srityje nebuvo suderinimo taisyklių, valstybės narės laisvai galėjo pačios dengti su tuo susijusias kontrolės išlaidas.

25

Belgijos Karalystė Bendrąjį Teismą taip pat kaltina dėl to, kad skundžiamo sprendimo 81 punkte jis konstatavo, jog aplinkybės, kad privalomaisiais tyrimais, kurie yra aptariamo finansavimo dalykas, siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, nepakanka paneigti išvadą, jog tas finansavimas yra valstybės pagalba. Iš tiesų šiuo tikslu remiamasi tik siekiant nurodyti, kad jis yra neekonominio pobūdžio, o šis veiksnys svarbus siekiant pagrįsti, kad įmonės neturėjo automatiškai dengti tyrimų sąnaudų iš savo lėšų.

26

Taip pat ji teigia, kad skundžiamo sprendimo 89 punkte Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog Teisingumo Teismo praktika dėl tam tikros sanitarinės kontrolės finansavimo atsižvelgiant į laisvo prekių judėjimo taisykles neturi reikšmės taikant SESV 107 straipsnio 1 dalį, nors, kaip pagalbos srityje, ši valstybių narių kontrolė taip pat turi įtakos vidaus rinkai.

27

Ieškinį pareiškusios valstybės narės nuomone, siekdamas atmesti jos argumentą, kad privalomuosius GSE tyrimus galėjo padengti valstybė, nes jie susiję su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu ir nėra ekonominio pobūdžio, Bendrasis Teismas negalėjo remtis tik tuo teiginiu, kad atitinkami subjektai patys nevykdo viešosios valdžios prerogatyvų.

28

Ji taip pat nurodo, kad Bendrasis Teismas negalėjo nepadaryti teisės klaidos, kai savo sprendimo 67 punkte atmetė kaip nereikšmingą argumentą, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas nesuderino GSE tyrimų finansavimo sąlygų, priešingai, nei padarė tai, kalbant apie kontrolę kitose su maisto produktų saugumu susijusiose srityse, nors šis argumentas buvo svarbus vertinant, ar paprastai įmonės turi padengti tokias išlaidas.

29

Galiausiai Belgijos Karalystė, pirmojoje instancijoje nurodžiusi, kad viešosios valdžios institucijos atliekamas GSE testų finansavimas buvo visada mažesnis nei tikrosios šių tyrimų išlaidos, todėl tokios „per didelės kompensacijos“ nebuvimas neleidžia pripažinti, jog buvo suteiktas ekonominis pranašumas, teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog šis argumentas nėra susijęs su pagrindu dėl tokio pranašumo, ir atmetė jį skundžiamo sprendimo 133 punkte kaip nepriimtiną dėl to, kad jis nepakankamai aiškus.

30

Komisija prašo atmesti visus šiuos argumentus.

31

Siekiant išnagrinėti šį apeliacinį skundą reikia priminti, jog tam, kad nacionalinė priemonė galėtų būti kvalifikuota kaip pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia: kad tai būtų valstybės priemonė arba priemonė panaudojant valstybinius išteklius, kad ši priemonė galėtų daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, kad ja būtų suteiktas atrankinis pranašumas jos gavėjui ir kad ji iškraipytų ar galėtų iškraipyti konkurenciją (žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Deutsche Post, C‑399/08 P, EU:C:2010:481, 39 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

32

Šioje byloje ginčijamas tik trečiosios sąlygos, jog tam, kad būtų pripažinta pagalba, aptariama priemone turi būti suteiktas atrankinis pranašumas jos gavėjui, aiškinimas ir taikymas.

33

Iš tikrųjų nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Belgijos Karalystė teigia, kad būtent dėl šių teisiškai klaidingų arba nepakankamai pagrįstų motyvų Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime atmetė jos argumentus, kad finansuojant GSE tyrimus nesuteikiamas pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

34

Šiuo klausimu reikia priminti, kaip tai padarė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 72 punkte, kad pagalba laikomos priemonės, kurios, kad ir kokia būtų jų forma, gali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti įmonėms pranašumą arba kurios turi būti laikomos ekonominiu pranašumu, kurio įmonė nebūtų įgijusi normaliomis rinkos sąlygomis (žr., be kita ko, 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo Trapeza Eurobank Ergasias, C‑690/13, EU:C:2015:235, 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

35

Skundžiamo sprendimo 76 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad paprastai iš įmonės lėšų dengiamoms išlaidoms priklauso, be kita ko, papildomos išlaidos, kurių įmonės turi patirti dėl įstatymuose, kituose teisės aktuose ar sutartyse numatytų reikalavimų, taikomų ūkinei veiklai.

36

Toks vertinimas yra pakankamai motyvuotas, aiškus ir taip vertinant nepadaryta jokios teisės klaidos. Iš tikrųjų papildomos išlaidos, patiriamos, kaip šiuo atveju, dėl įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, taikomų vykdant reglamentuojamą ūkinę veiklą, pagal savo pobūdį yra išlaidos, kurias paprastai turi dengti įmonės. Todėl aplinkybė, kad tokius įpareigojimus nustato viešosios valdžios institucijos, savaime negali turėti įtakos vertinant tų pačių valdžios institucijų kitų priemonių pobūdį siekiant nustatyti, ar jomis įmonėms buvo suteiktas pranašumas, kurio nebūtų įprastomis rinkos sąlygomis.

37

Klaidingai aiškindama skundžiamą sprendimą Belgijos Karalystė teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 76 punkte tvirtino, jog kaskart kai viešosios valdžios institucija nustato įpareigojimą, dėl jo patiriamas išlaidas automatiškai turi padengti atitinkamos įmonės.

38

Todėl visi argumentai, kuriuos Belgijos Karalystė nurodo kritikuodama šį tariamą teiginį, neturi reikšmės. Konkrečiai kalbant, kvalifikuojant išlaidas, kurias paprastai turi dengti įmonės, neturi įtakos tai, kad šias išlaidas lemia priemonės, kurių viešosios valdžios institucijos imasi vykdydamos joms tenkančias viešosios valdžios prerogatyvas, arba kad valstybės narės laisvai gali prisiimti šias išlaidas, nes nėra suderinta GSE tyrimų finansavimo tvarka.

39

Be to, bet kuriuo atveju aplinkybė, kad kovai su GSE skirtų privalomųjų priemonių finansavimo tvarka nėra suderinta, neturi įtakos pripažįstant ekonominį pranašumą, kurį gali suteikti toks finansavimas. Iš tikrųjų reikia priminti, kaip tai padarė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 65 punkte, kad net tose srityse, kurios priklauso valstybių narių kompetencijai, jos turi paisyti Sąjungos teisės ir SESV 107 ir 108 straipsniuose numatytų reikalavimų (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo 3M Italia, C‑417/10, EU:C:2012:184, 25 ir paskesnius punktus).

40

Be to, Belgijos Karalystė negali tvirtinti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 81 punkte nusprendė, kad visuomenės sveikatos apsaugos tikslo, kurio siekiama įpareigojant atlikti GSE tyrimus, nepakanka paneigti išvadą, jog valstybės vykdomas šių tyrimų finansavimas yra valstybės pagalba. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 107 straipsnio 1 dalyje ne daromas skirtumas tarp numatytų priemonių pagal jų priežastis ar tikslus, bet jos apibrėžiamos pagal jų poveikį (žr., be kita ko, 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, EU:C:2011:732, EU:C:2011:732, 87 punktą).

41

Galiausiai argumentas dėl „per didelės kompensacijos“ neturi reikšmės, nes bet kuriuo atveju juo būtų galima veiksmingai remtis tik kiek tai susiję su SESV 106 straipsnio 2 dalimi. Taigi šį Belgijos Karalystės Bendrajame Teisme nurodytą argumentą tas teismas turėjo atmesti, todėl jis neturėtų būti kaltinamas dėl to, jog atmetė jį dėl nepriimtinumo.

42

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia atmesti pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą.

43

Nurodydama antrąjį apeliacinio skundo pagrindą Belgijos Karalystė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir nesilaikė pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su pagalbos atrankinio pobūdžio sąlyga pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

44

Šiuo klausimu Belgijos Karalystė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo sprendimo 109 ir 110 punktuose nusprendė, jog galvijienos sektoriuje veikiančių subjektų, kuriuose buvo atlikti GSE tyrimai, faktinė ir teisinė padėtis, kiek tai susiję su kvalifikavimu kaip valstybės pagalbos, buvo panaši į visų kitų ūkio subjektų, kurie pagal teisės aktus privalėtų atlikti kontrolę ir tik paskui įgytų galimybę prekiauti savo produktais, padėtį.

45

Bendrasis Teismas nepatikslino, apie kokias kitų sektorių įmones kalbama. Be to, laikinieji tyrimai, atlikti siekiant užkirsti kelią gyvūnų ligai, pavyzdžiui, GSE, iš esmės skyrėsi nuo, pavyzdžiui, iš liftų ar sunkvežimių gamintojų reikalaujamos kokybės privalomųjų tyrimų. Net imant kaip referencinį pagrindą privalomuosius žemės ūkio produktų tyrimus, visi šie tyrimai nebūtinai būtų panašūs į tyrimus, kuriais siekiama užkirsti kelią GSE, kaip matyti iš Sąjungos teisės aktų, kuriuose tam tikrų tyrimų atvejais nustatyta ypatinga finansavimo sistema, nors kitų tyrimų atvejais šios sistemos nustatymas paliktas valstybių narių kompetencijai.

46

Kadangi ta pati tvarka buvo taikoma visoms privalomuosius GSE tyrimus turinčioms atlikti įmonėms, t. y. visoms įmonėms, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra tokia pati, SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatyta atrankinio pobūdžio sąlyga nagrinėjamu atveju nėra tenkinama.

47

Komisija prašo atmesti šiuos argumentus.

48

Atrankinio pobūdžio sąlyga, išplaukianti iš SESV 107 straipsnio 1 dalies, turi būti aiškiai atskirta nuo ekonominio pranašumo nustatymo, nes nustačiusi, kad esama pranašumo, suprantant jį plačiai, tiesiogiai ar netiesiogiai gaunamo taikant atitinkamą priemonę, Komisija dar turi įrodyti, kad šis pranašumas suteikiamas išimtinai vienai ar kelioms įmonėms. Šiuo tikslu Komisija visų pirma privalo įrodyti, kad ši priemonė lemia skirtingą požiūrį į įmones, kurių padėtis atsižvelgiant į siekiamą tikslą yra panaši. Taigi reikia, kad pranašumas būtų atrankinio pobūdžio ir kad dėl jo kai kurios įmonės galėtų atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitomis (žr. 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Komisija / MOL, C‑15/14 P, EU:C:2015:362, 59 punktą).

49

Vis dėlto reikia skirti, ar atitinkama priemonė yra numatyta kaip bendra pagalbos schema, ar kaip individuali pagalba. Pastaruoju atveju nustačius ekonominį pranašumą iš principo galima preziumuoti jo atrankinį pobūdį. Tačiau nagrinėjant bendrą pagalbos schemą būtina nustatyti, ar aptariama priemone, neatsižvelgiant į išvadą, kad ja teikiamas bendro pobūdžio pranašumas, šio pranašumo suteikiama tik tam tikroms įmonėms arba tam tikriems veiklos sektoriams (žr. 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Komisija / MOL, C‑15/14 P, EU:C:2015:362, 60 punktą).

50

Neginčijama, kad nagrinėjamu atveju Belgijos Karalystės atliekamas GSE tyrimų finansavimas turi būti laikomas bendra schema, nes jis taikomas visiems galvijienos sektoriaus subjektams, patiriantiems dėl šių tyrimų išlaidų, todėl Komisija turi nustatyti, ar šia priemone, neatsižvelgiant į išvadą, kad ja teikiamas bendro pobūdžio pranašumas, šis buvo teikiamas tik tam tikroms įmonėms ar tam tikriems veiklos sektoriams.

51

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 108 ir 110 punktų, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad taip buvo finansuojant nagrinėjamus tyrimus, ir nusprendė, jog Komisija teisingai konstatavo, „kad galvijienos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai įgijo pranašumą, kurio negalėjo įgyti kitų sektorių įmonės, nes minėti ūkio subjektai nemokamai naudojosi kontrole, kurią jie privalėjo atlikti prieš pateikdami savo produktus rinkai ar prieš imdami jais prekiauti, nors kitų sektorių įmonės šios galimybės neturėjo, ir Belgijos Karalystė to neginčija“.

52

Nors Belgijos Karalystė kaltina Bendrąjį Teismą dėl to, kad jis nenurodė, kokius „kitus sektorius“ turėjo omenyje, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 110 punkte Bendrasis Teismas šiuo klausimu tik pakartojo Komisijos padarytą išvadą. Belgijos Karalystė netvirtina, kad dėl šios priežasties Bendrasis Teismas neatsakė į argumentą, susijusį su tuo, jog pati Komisija nenurodė, kokius kitus sektorius turėjo omenyje.

53

Kad ir kaip būtų, iš skundžiamo sprendimo 110 punkte pateiktos išvados aišku, kad galvijienos sektoriaus ūkio subjektų padėtis, nors ir netiesiogiai, bet tikrai buvo panaši į visų įmonių, kurios, kaip ir jie, privalo atlikti kontrolę, kuri joms yra privaloma prieš pateikiant jų produktus rinkai ar pradedant jais prekiauti, padėtį.

54

Nors Belgijos Karalystė teigia, kad šių įvairių sektorių padėtis nėra panaši dėl to, kad produktų, net ir maisto, kokybei patikrinti skirti tyrimai viename sektoriuje skiriasi pagal savo pobūdį, tikslą, sąnaudas ir periodiškumą nuo atliekamų kitame sektoriuje, toks argumentas neturi reikšmės kvalifikuojant kaip valstybės pagalbą, nes kvalifikuojant atsižvelgiama ne į pačius tyrimus, o į jų finansavimą iš valstybės lėšų, dėl kurio sumažėja šių pagalbos gavėjų patiriamos išlaidos. Tačiau nustatyta, kad, kaip skundžiamo sprendimo 110 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, Belgijos Respublika tame teisme neginčijo, jog galvijienos sektoriaus ūkio subjektai dėl tyrimų finansavimo įgijo pranašumą, kurio negalėjo įgyti kitų sektorių įmonės.

55

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, nepadaręs teisės klaidos, nusprendė, kad Komisija teisingai manė, jog nagrinėjama priemonė buvo atrankinio pobūdžio, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

56

Todėl reikia atmesti antrąjį apeliacinio skundo pagrindą.

57

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, reikia atmesti apeliacinį skundą.

58

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

59

Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė.

60

Kadangi Komisija prašė priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas, o pastaroji pralaimėjo bylą dėl visų apeliacinio skundo pagrindų, ji turi padengti savo ir Komisijos šiame apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: