Byla C‑507/04

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Austrijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 79/409/EEB – Perkeliančios priemonės“

Sprendimo santrauka

1.        Aplinka – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 79/409 – Perkėlimas į nacionalinę teisę nesiimant teisės aktų leidybos priemonių – Ribos

(Tarybos direktyva 79/409)

2.        Aplinka – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 79/409 – Taikymo sritis

(Tarybos direktyvos 79/409 1 ir 11 straipsniai)

3.        Aplinka – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 79/409 – Valstybių narių atliekamas įgyvendinimas

(Tarybos direktyvos 79/409 9 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis)

4.        Aplinka – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 79/409 – Pareiga uždrausti medžioklę tam tikrais laikotarpiais, kai paukščiai yra ypač pažeidžiami

(Tarybos direktyvos 79/409 7 straipsnio 4 dalis)

5.        Aplinka – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 79/409 – Medžioklės pradžios ir pabaigos datos

(Tarybos direktyvos 79/409 9 straipsnio 1 dalies c punktas)

6.        Aplinka – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 79/409 – Valstybių narių atliekamas įgyvendinimas

(Tarybos direktyvos 79/409 8 straipsnis ir IV priedas)

1.        Bendrijos normų perkėlimas į vidaus teisę nebūtinai reikalauja formaliai ir pažodžiui atkartoti jų nuostatas aiškioje ir specifinėje nuostatoje; tam gali pakakti bendro teisinio konteksto, jeigu jis realiai užtikrina pakankamai aiškų ir tikslų visišką direktyvos taikymą.

Tačiau perkėlimo tikslumas turi ypatingos reikšmės Direktyvos 79/409 dėl laukinių paukščių apsaugos atveju, nes atitinkamoms valstybėms narėms patikimas bendro paveldo valdymas jų suverenioje teritorijoje.

(žr. 89, 92 punktus)

2.        Direktyvos 79/409 dėl laukinių paukščių apsaugos 11 straipsnis, tik nustatantis specifinę pareigą valstybėms narėms rūpintis, kad paukščių rūšių, kurios natūraliomis sąlygomis nėra aptinkamos valstybių narių europinėje teritorijoje, introdukcija nepakenktų vietinei florai ir faunai, negali būti laikomas teisiniu pagrindu, leidžiančiu nukrypti nuo valstybėms narėms pagal direktyvos 1 straipsnį tenkančių apsaugos užtikrinimo pareigų, taikomų visų valstybių narių europinėje teritorijoje, t. y. bet kurioje iš šių valstybių natūraliomis sąlygomis aptinkamų paukščių rūšims, kurios joje yra vietinės, ir toms, kurios aptinkamos tik kitose valstybėse narėse. Iš tiesų visapusės ir veiksmingos laukinių paukščių apsaugos visos Bendrijos viduje svarba, nesvarbu, kokia jų apsistojimo vieta arba keliavimo arealas, nesuderinamą su direktyva daro bet kokį nacionalinės teisės aktą, kuris numato laukinių paukščių apsaugą atsižvelgiant į nacionalinę fauną.

(žr. 101–103 punktus)

3.        Nors žalos vynuogynams prevencija iš principo gali būti pagrindas imtis nukrypstančių priemonių pagal Direktyvos 79/409 dėl laukinių paukščių apsaugos 9 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką, tačiau ši nuostata nesudaro teisinio pagrindo tam, kad tam tikrai rūšiai, nors ir ribotą laikotarpį, būtų visiškai netaikoma direktyvoje numatyta apsaugos sistema. Šios apsaugos sistemos netaikymas tam tikrai paukščių rūšiai, nors ir ribotą laikotarpį, faktiškai gali kelti grėsmę net šios rūšies išlikimui. Todėl valstybėms narėms leidžiama priimti nuo laukinių paukščių apsaugos sistemos nukrypstančias nuostatas tik laikantis direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

(žr. 113–115 punktus)

4.        Direktyvos 79/409 dėl laukinių paukščių apsaugos 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta apsaugos nuo medžioklės veiksmų sistema yra apibrėžta plačiai, atsižvelgiant į atitinkamų rūšių biologinius ypatumus bei į tai, kad ji susijusi ne tik su jauniklių auginimo, bet ir įvairių veisimosi stadijų laikotarpiais. 7 straipsnio 4 dalies tikslą iš tiesų atitinka tik tokia schema, kuri yra skirta užtikrinti visišką apsaugą laikotarpiais, kuriais kyla didelis pavojus laukiniams paukščiams. Iš tiesų bet kokie veiksmai laikotarpiais, susijusiais su paukščių veisimusi, net jei nukreipti tik į populiacijos dalį, gali turėti poveikio jų veisimuisi. Taip yra ir poravimosi stadijos atveju, kurios metu atitinkamoms rūšims kyla didelis pavojus ir jos yra ypač lengvai pažeidžiamos. Todėl ši stadija įeina į laikotarpį, kurio metu iš principo draudžiama bet kokia medžioklė.

(žr. 192–195 punktus)

5.        Direktyvos 79/409 dėl laukinių paukščių apsaugos 9 straipsnio 1 dalies c punktas valstybėms narėms leidžia nesilaikyti medžioklės pradžios ir pabaigos datų, kurios yra nustatomos atsižvelgiant į šios direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus tikslus. Šiuo atžvilgiu rekreacinė laukinių paukščių medžioklė minėtoje 7 straipsnio 4 dalyje nurodytais laikotarpiais gali, jei tenkinami jos 9 straipsnio 2 dalies reikalavimai, atitikti „protingo naudojimo“ kriterijų direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto prasme. Tačiau šių reikalavimų laikymosi įrodinėjimo našta kiekvieno nukrypimo atveju tenka šį sprendimą priimančiai nacionalinei institucijai.

Be to, priimdamos pastarąją nuostatą perkeliančias priemones valstybės narės turi užtikrinti, kad visais joje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo atvejais ir visoms saugomoms rūšims leidžiamas sumedžioti kiekis neviršytų limito, atitinkančio nedidelį šių sumedžiojimų skaičių, kuris turi būti nustatytas remiantis tiksliais moksliniais duomenimis. Bendrijos teisės reikalavimus atitinkantis direktyvos perkėlimas reikalauja sudaryti galimybę institucijoms, kompetentingoms suteikti atitinkamos rūšies paukščių išimtinės medžioklės leidimus vadovaujantis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, remtis pakankamai tiksliais rodmenimis dėl būtinų laikytis limitų. Vadinasi, kompetentingos atitinkamos valstybės narės institucijos privalo teisiškai pakankamai tiksliai ir remdamosi pripažintais moksliniais duomenimis užtikrinti, kad bet kuriuo atveju nebūtų viršytas ribinis kiekis ir, be to, kad būtų užtikrinta visiška nurodytų rūšių apsauga.

(žr. 196–199, 201, 225 punktus)

6.        Tai, kad valstybėje narėje neegzistuoja tam tikri Direktyva 79/409 dėl laukinių paukščių apsaugos uždrausti medžiojimo arba žudymo būdai, neatleidžia atitinkamos valstybės narės nuo jos pareigos imtis įstatymų ir kitų teisės aktų priemonių, kad būtų užtikrintas adekvatus direktyvos nuostatų perkėlimas. Teisinio saugumo principas reikalauja, kad joje numatyti draudimai būtų įtvirtinti privalomojo pobūdžio teisės nuostatose.

(žr. 280–281 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. liepos 12 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Laukinių paukščių apsauga –Direktyva 79/409/EEB – Perkeliančios priemonės“

Byloje C‑507/04

dėl 2004 m. gruodžio 8 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo,

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. van Beek ir B. Schima, padedamų Rechtsanwalt M. Lang, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Austrijos Respubliką, atstovaujamą H. Dossi, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai E. Juhász, R. Silva de Lapuerta (pranešėjas), G. Arestis ir T. von Danwitz,

generalinė advokatė J. Kokott,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

susipažinęs su 2007 m. sausio 11 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 1979, p. 1, toliau – direktyva) 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 ir 4 dalis, 8 straipsnį, 9 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 11 straipsnį.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

2        Pagal direktyvos 1 straipsnio 1 dalį, šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių, kurioms taikoma EEB sutartis, europinėje teritorijoje. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles. Šio straipsnio 2 dalis patikslina, kad direktyva taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.

3        Direktyvos 5 straipsnyje numatyta:

„Nepažeisdamos 7 ir 9 straipsnių valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad sukurtų bendrą apsaugos sistemą visoms 1 straipsnyje minimoms paukščių rūšims, ypač uždrausdamos:

a)      tyčinį žudymą ar gaudymą bet kokiais būdais;

b)      tyčinį jų lizdų ir kiaušinių naikinimą arba pažeidimą, arba jų lizdų pašalinimą;

c)      jų kiaušinių rinkimą gamtoje ir šių kiaušinių laikymą, netgi jei jie yra tušti;

d)      tyčinį paukščių trikdymą, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės šios direktyvos tikslams;

e)      draudžiamų medžioti ir gaudyti paukščių rūšių laikymą.“

4        Direktyvos 6 straipsnio 1 dalis draudžia prekybą saugomais paukščiais taip:

„Nepažeisdamos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, valstybės narės draudžia parduoti, pardavimo tikslu transportuoti ar laikyti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus 1 straipsnyje minimų visų rūšių paukščius ir jų lengvai atpažįstamas dalis arba išvestinius produktus.“

5        Direktyvos III/1 ir III/2 prieduose pateikiami sąrašai rūšių, kurioms, kaip nurodyta šios direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tam tikromis sąlygomis netaikomas draudimas prekiauti.

6        Direktyvos 7 straipsnis reglamentuoja saugomų rūšių paukščių medžioklę. Šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta:

„Atsižvelgiant į populiacijos gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimosi visoje Bendrijoje greitį, II priede išvardytas rūšis galima medžioti laikantis nacionalinių teisės aktų.“

7        Direktyvos 7 straipsnio 4 dalis numato:

„Valstybės narės užtikrina, kad pagal galiojančias nacionalines priemones vykdomos paprastos medžioklės ir medžioklės su sakalais, jei jos yra rengiamos, praktika atitiktų nagrinėjamų paukščių rūšių protingo naudojimo ir ekologiškai subalansuotos kontrolės principus ir kad ši praktika taip pat atitiktų 2 straipsnyje numatytas priemones šių rūšių, ypač migruojančių, populiacijų atžvilgiu. Jos visų pirma rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi medžioklės įstatymai, nebūtų medžiojamos nei jauniklių auginimo, nei įvairių veisimosi stadijų metu. Migruojančių rūšių atveju, jos ypač rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi medžioklės įstatymai, nebūtų medžiojamos jų veisimosi metu ar joms grįžtant į jauniklių auginimo vietas. Valstybės narės pateikia Komisijai visą reikiamą informaciją apie praktinį medžioklės taisyklių taikymą.“

8        Direktyvos 8 straipsnyje nurodyta:

„1.      Šios direktyvos reglamentuojamos paukščių medžiojimo, gaudymo arba žudymo atžvilgiu valstybės narės draudžia visas priemones, įtaisus ar būdus, kurie naudojami didelio masto ar neatrankiniam paukščių gaudymui ar žudymui arba kurie gali sukelti rūšies išnykimą toje vietovėje, ypač tuos, kurie išvardyti IV priedo a punkte.“

2.      Be to, valstybės narės draudžia bet kokią medžioklę iš visų transporto priemonių ir IV priedo b punkte nurodytomis sąlygomis.“

9        Pagal Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį:

„Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatų šiais atvejais:

a)      –        žmonių sveikatos ir saugos labui,

–        oro saugos labui,

–        siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį,

–        dėl floros ir faunos apsaugos;

b)      dėl mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo, reintrodukcijos ir šiais sumetimais būtino veisimo;

c)      kad griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių.“

10      Vadovaujantis direktyvos 9 straipsnio 2 dalimi, nukrypti leidžiančiose nuostatose turi būti nurodytos:

„–      rūšys, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos,

–        leistinos jų gaudymo ar žudymo priemones, įtaisai ar būdai,

–        rizikos sąlygos, laiko ir vietos aplinkybės, kuriomis tokios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti suteiktos,

–        institucija, įgaliota pareikšti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir nuspręsti, kokios priemonės, įtaisai ar būdai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kas juos gali naudoti,

–        kontrolės, kuri bus vykdoma, būdai.“ (Pataisytas vertimas)

11      Direktyvos 11 straipsnis reikalauja iš valstybių narių rūpintis, kad paukščių rūšių, kurios natūraliomis sąlygomis nėra aptinkamos šių valstybių europinėje teritorijoje, introdukcija nepakenktų vietinei florai ir faunai.

 Įvairių Austrijos žemių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurių suderinamumas su Direktyvos nuostatomis ginčijamas

 Žemutinės Austrijos žemė

12      Byla susijusi su šiomis nuostatomis: Žemutinės Austrijos gamtos apsaugos įstatymo (Niederösterreichisches Naturschutzgesetz, LGBl.(Niederösterreich) 87/00, toliau – Nö NSchG) 17 straipsnio 5 dalis, 18 straipsnis, 20 straipsnio 4 dalis ir 21 straipsnis, Žemutinės Austrijos medžioklės įstatymo (Niederösterreichisches Jagdgesetz 1974, LGBl. (Niederösterreich) 76/74, toliau – Nö JagdG) 95 straipsnis ir Austrijos medžioklės potvarkio (Niederösterreichische Jagdverordnung, LGBl. (Niederösterreich) 28/77, toliau – Nö JagdVO) 22 straipsnis.

13      Nö NSchG 17 straipsnis numato:

„<…>

5.      Nevietinių ir nepritaikytų aptariamai vietovei augalų sodinimui ir auginimui, taip pat nevietinių gyvūnų introdukcijai ir auginimui neaptvertuose plotuose reikia gauti vyriausybės leidimą. Leidimas neišduodamas, jei tai sukels ilgalaikį poveikį prisitaikiusioms vietinėms populiacijoms, vietinių rūšių gyvūnų ir augalų natūralioms (genetinėms) savybėms ar kraštovaizdžio grožiui ir savitumui.

<...>“

14      Nö NSchG 18 straipsnyje nurodyta:

„1.      Gamtos apsaugos normų tikslas – apsaugoti ir išsaugoti laukinės floros ir faunos rūšių natūralią ir istorinę įvairovę. Gamtos apsauga apima:

1)      gyvūnijos, augalijos ir jų biocenozės apsaugą nuo žmogaus keliamo pavojaus ir šio pavojaus mažinimą,

2)      laukinės faunos ir floros rūšių buveinių apsaugą, priežiūrą, puoselėjimą ir atstatymą bei jų gyvenimo sąlygų išsaugojimą,

3)      išnykusių rūšių laukinių gyvūnų ir augalų introdukciją į atitinkamus biotopus.

2.      Federacinės žemės vyriausybės potvarkiu laukinių augalų arba neleidžiamų medžioti laukinių gyvūnų rūšys pripažįstamos visiškai saugomomis arba, jei to pakanka rūšies apsaugai, iš dalies arba laikinai saugomomis tuo atveju, kai to reikia apsaugoti arba išlaikyti populiaciją

1)      dėl jų retumo arba jų populiacijai kylančio pavojaus,

2)      mokslinių tyrimų arba paveldo išsaugojimo sumetimais,

3)      dėl jų naudingumo ar svarbos ekosistemai arba

4)      siekiant išsaugoti gamtos ir kraštovaizdžio įvairovę arba specifiškumą. Potvarkyje gali būti nurodytos gyvūnų arba augalų rūšys, kurių populiacijai federacinės žemės teritorijoje gresia išnykimas.

3.      Federacinės žemės teritorijoje dėl natūralių priežasčių neegzistuojančios rūšys potvarkiu gali būti prilygintos natūraliai šioje teritorijoje esančioms specialiai saugomoms rūšims, jei tai būtina apsaugoti populiaciją, apriboti arba pašalinti šių rūšių populiacijos mažėjimo, keliančio pavojų šios populiacijos išlikimui, priežastis šio įstatymo taikomoje teritorijoje ir jei šios rūšys

1)      yra specialiai saugomos kitoje Austrijos federacinėje žemėje arba jų kilmės valstybėje,

2)      yra numatytos ir tokiomis pripažintos tarptautine konvencija, kurios šalis yra Austrija arba

3)      gali, kaip matyti iš turimos informacijos, išnykti, tačiau yra nesaugomos jų kilmės valstybėje.

4.      Pagal 2 ir 3 dalis specialiai saugomų rūšių atžvilgiu draudžiama:

<…>

2)      medžioti, tyčia gąsdinti, gaudyti, laikyti sugautus, žaloti ar žudyti gyvūnus, juos įsigyti, laikyti, perduoti, pervežti arba siūlyti parduoti gyvus ar negyvus;

3)      pažeisti, naikinti, paimti šių gyvūnų kiaušinius, lervas, kokonus arba lizdus arba jų jauniklių auginimo, veisimosi, neršimo ar slėpimosi vietoves bei

4)      ardyti rūšių, kurių populiacijai gresia išnykimas, biotopus, veisimosi ir buveinių vietoves, ypač juos fotografuojant ar filmuojant.

5.      Jei nėra kito priimtino sprendimo, nuo spalio iki vasario mėn. pabaigos leidžiama išimti, ardyti arba naikinti specialiai saugomų gyvūnų veisimosi vietoves arba lizdus, jei juose nėra jauniklių ir jie yra pastatų viduje.

6.      Prireikus potvarkiu gali būti apibrėžiamos ir gamtos apsaugos, taip pat specialiai saugomų rūšių populiacijos išsaugojimo bei didinimo priemonės, draudžiami arba ribojami veiksmai, galintys ateityje dar labiau sumažinti populiacijas.

<...>“

15      Nö NSchG 20 straipsnyje numatyta:

„<...>

4)      Federacinės žemės vyriausybė gali nuspręsti taikyti 18 straipsnio išimtis, ypač moksliniams tyrimams ar švietimui, jei dėl to nekyla pavojaus saugomai laukinei florai ir faunai <...>. Išimties suteikimo sąlygose turi būti nurodytos bent jau:

1.      rūšys, kurioms taikomos išimtys;

2.      leistinos gaudymo ar žudymo priemonės, įtaisai ir būdai ir

3.      vykdytinos kontrolės būdai.“

16      Nö NSchG 21 straipsnis suformuluotas taip:

„1.      Išskyrus specialias taisykles, kurias numato šio įstatymo arba jį įgyvendinančių administracinių teisės aktų nuostatos, su žemės naudojimu ūkinei paskirčiai susijusios priemonės nekeičiamos <...>. Ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma tyčinio neigiamo poveikio saugomiems augalams ir gyvūnams arba saugomoms buveinėms atveju arba jei šios priemonės turi poveikio nykstantiems augalams ir gyvūnams <...>

2.      Išskyrus specialias taisykles, kurias numato šio įstatymo arba jį įgyvendinant priimtų administracinių teisės aktų nuostatos, su žemės bei miškų ūkio paskirties žemės šiuolaikiniu ir ilgalaikiu naudojimu žemės ir miškų ūkio veikloje susijusios priemonės nekeičiamos <...> Ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma tyčinio neigiamo poveikio saugomiems augalams ir gyvūnams arba saugomoms buveinėms atveju arba jei šios priemonės turi poveikio nykstantiems augalams ir gyvūnams <...>

3.      Naudojimu žemės ar miškų ūkio veikloje yra laikomas šiuolaikiniu ir ilgalaikiu, jei žemės ar miškų ūkio eksploatacija padeda sukurti ar išgauti augalinius ar gyvulinius produktus ir yra organizuojama pagal tuo metu tame regione įprastinius procesus bei pasinaudojant įgyta patirtimi ir jei toks pagal natūralias sąlygas pritaikytas naudojimas tvariai užtikrina gerą sistemos būklę neišnaudojant gamybos pagrindo ir neuždeda naštos gamtai bei kraštovaizdžiui.“

17      Nö JagdG 95 straipsnyje numatyta:

„1.      Draudžiami visi neatrankinės medžioklės būdai. Konkrečiai draudžiama:

<…>

3)      medžioti naktį <...>; šis draudimas netaikomas šernų ir plėšrūnų, kurtinių ir tetervinų, laukinių žąsų, ančių ir perkūno oželių medžioklei;

4)      medžiojamųjų paukščių ir žvėrių gaudymui ar žudymui naudoti prietaisus taikiniams apšviesti;

<…>

8)      kaip gyvą jauką naudoti apakintus ar sužalotus gyvūnus, taip pat apsvaiginančius jaukus; naudoti magnetofonus, elektrinius ir elektroninius prietaisus, kurie gali žudyti ar apsvaiginti; naudoti veidrodžius ar kitokius akinančius prietaisus, sprogmenis ar neatrankinius tinklus; leisti dujas ar dūmus;

9)      medžioti medžiojamuosius plunksnuočius kilpomis, klijais, kabliukais, tinklais arba spąstais;

10)      medžioti iš judančių lėktuvų, automobilių arba iš greičiau nei 5 kilometrai per valandą varomų valčių.

<…>“

18      Nö JagdVO 22 straipsnyje nurodoma:

„1)      Toliau nurodyti medžiojamieji gyvūnai gali būti sumedžioti, sugauti arba žudomi tik šiais laikotarpiais:

<…>

15.      kurtinys – lyginiais metais nuo gegužės 1 d. iki 31 d.;

16.      tetervinas – nelyginiais metais nuo gegužės 1 d. iki 31 d.;

<…>

18.      gargatūnas – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

<…>

22.      slanka – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d.;

<…>“

 Burgenlando žemė

19      Ši byla susijusi su šiomis nuostatomis: Burgenlando gamtos apsaugos ir kraštovaizdžio priežiūros įstatymo (Burgenländisches Naturschutz- und Landschaftspflegegesetz, LGBl. (Burgenland) 27/1991, toliau – Bgld NSchLPflG) 16, 16a ir 16b straipsniais, Burgenlando medžioklės įstatymo (Burgenländisches Jagdgesetz 1988, LGBl. (Burgenland) 11/1989, toliau – Bgld JagdG), 88a straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 88b straipsniu, Burgenlando medžioklės potvarkio (Burgenländische Jagdverordnung, LGBl. (Burgenland) 24/1989, toliau – Bgld JagdVO) 76 straipsnio 1 dalimi bei Burgenlando potvarkio dėl rūšių apsaugos (Burgenländische Artenschutzverordnung 2001, LGBl. (Burgenland) 36/2001, toliau – Bgld ArtenschutzVO) 2 ir 6 straipsniais.

20      Bgld NSchLPflG 16 straipsnis numato:

„1.      Tiek, kiek nelaikomi medžiojamaisiais gyvūnais ir nepatenka į žuvininkystės teisės aktų taikymo sritį, saugomi:

a)      laukiniai gyvūnai <…> bei Direktyvos 79/409/EEB I priede, Direktyvos 92/43/EEB II, IV ir V prieduose, Berno konvencijos II ir III prieduose bei Bonos konvencijos I ir II prieduose išvardytos rūšys;

b)      nepažeidžiant a punkto visos kitos laukinių paukščių rūšys, išskyrus varnėną (Sturnus vulgaris), saugomos pagal (Bgld JagdG), 88a straipsnį <…>

2.      Saugomų ar nykstančių gyvūnų rūšių atžvilgiu Federacinės žemės vyriausybė potvarkiu nustato:

a)      išimtis <…>;

b)      draudžiamas gaudymo priemones ir metodus rūšių populiacijai apsaugoti;

c)      priemones saugomų rūšių populiacijos atsinaujinimui skatinti; <…>

d)      rūšis, kurių lizdus ir jauniklių auginimo vietoves, poravimosi, veisimosi, poilsio ir žiemojimo vietoves (medžius, kuriuose susuktas lizdas, medžių dreves, uolas ir jauniklių auginimo skardžius, nendrynus, urvus ir t. t.) draudžiama paimti, ardyti arba naikinti ir

<…>

4.      Draudžiama persekioti, trikdyti, gaudyti, gabenti, laikyti nelaisvėje, sužeisti, žudyti, laikyti, paimti saugomus gyvūnus arba daryti jiems žalos bet kurioje jų vystymosi stadijoje. Šiuos gyvūnus arba jų dalis draudžiama siūlyti parduoti, įsigyti arba perleisti neatsižvelgiant į jų būklę, amžių arba jų vystymosi stadiją. Taip pat draudžiama viešai skelbti apie ketinimus parduoti arba įsigyti tokius gyvūnus.

5.      Valdžios institucijoms pareikalavus, visi asmenys, turintys arba esantys saugomų gyvūnų savininkais (įskaitant tokių gyvūnų dalis bei neatsižvelgiant į šių gyvūnų vystymosi stadiją), privalo pateiktų jų kilmės įrodymus. Negyvi arba gydytini saugomi gyvūnai yra Federacinės žemės nuosavybė ir turi būti perduoti kompetentingoms institucijoms arba jų įgaliotoms mokslinių tyrimo institucijoms.

<…>“

21      Bgld NSchLPflG 16a straipsnyje numatyta:

„1.      Federacinės žemės vyriausybė užtikrina arba atstato įvairovę ir žemės plotą, kurie būtų pakankami Direktyvose 79/409/EEB ir 92/43/EEB ir numatytų rūšių buveinėms <…> Tai visų pirma apima tokias priemones:

a)      saugomų plotų sukūrimą <…> arba susitarimų sudarymą ar pagalbos teikimą <…>;

b)      priežiūrą ir buveinių, esančių specialiai saugomuose plotuose bei už jų ribų, pritaikymą apsaugai;

c)      sunaikintų buveinių atstatymą;

d)      buveinių sukūrimą;

e)      buveinių natūralų vystymąsi lemiančių ekologinių procesų išlaikymą, atstatymą ir pagerinimą.

2.      Federacinės žemės vyriausybė prižiūri ir dokumentuoja direktyvose numatytų rūšių išsaugojimo būklę <...>

3.      Federacinės žemės vyriausybė potvarkiu nustato mokslinių tyrimų, kontrolės ir išsaugojimo priemones, užtikrinančias, kad sumedžiojimai arba netyčinės žūtys neturėtų neigiamo poveikio saugomoms rūšims.

<…>“

22      Bgld NSchLPflG 16b straipsnis numato:

„Atsižvelgdama į specifinius apsaugos poreikius atitinkamame geografiniame rajone, Federacinės žemės vyriausybė imasi būtinų specialių apsaugos priemonių nuolat sugrįžtančių migruojančių rūšių veisimosi, šėrimosi, žiemojimo ir jų migracijos kelyje esančių poilsio teritorijų atžvilgiu. Šiuo klausimu vyriausybė kreipia išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač tarptautinės svarbos, apsaugai.“

23      Bgld JagdG 88a straipsnyje nurodyta:

„1)      Dėl vynuogynų apsaugos (2 dalis) kovoti su varnėnais leidžiama laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki lapkričio 30 dienos.

2)      Šios priemonės poreikis turi būti konstatuotas Federacinės žemės vyriausybės potvarkiu, jei numatomas masinis varnėnų atsiradimas vynuogynuose <…>“

24      Bgld JagdG 88b straipsnyje numatyta:

„<…>

2)      Slanka gali būti medžiojama nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d. (medžioklė poravimosi laikotarpiu).“

25      Bgld JagdVO 76 straipsnis suformuluotas taip:

„1.      Toliau išvardyti leidžiami medžioti gyvūnai negali būti persekiojami, gaudomi, laikomi arba žudomi šiais medžioklės draudimo laikotarpiais:

<…>

2)      Medžiojamieji plunksnuočiai:

<…>

e)      Laukiniai balandžiai:

         Keršulis ir pietinis purplelis – nuo 16 balandžio iki birželio 30 d.,

         Paprastasis purplelis – nuo lapkričio 1 d. iki birželio 30 d.;

f)      Slankos:

         Slanka – nuo sausio 1 d. iki vasario 28 d. ir nuo balandžio 16 d. iki rugsėjo 30 d.,

         <...>

<…>“

26      Bgld ArtenschutzVO 2 straipsnis numato:

„1.      Draudžiama kelti pavojų šių rūšių jauniklių auginimo, veisimosi, poilsio ir žiemojimo vietovėms:

bitininkas (merops apiaster)

žalvarinis (coracias garrulus)

kuosa (corvus monedula)

tulžys (alcedo atthis)

<…>

upinė žuvėdra (sterna hirundo)

urvinė kregždė (riparia riparia)

banltanugaris genys (dendrocopos leucotos)

baltasis gandras (ciconia ciconia)

kukutis (upupa epops)

<…>

2.      Ypač draudžiama

1)      pašalinti uolas, skardžius arba sumedėjusius augalus, kurie yra 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių buveinės, arba laipioti jais veisimosi laikotarpiu;

<…>“

27      Bgld ArtenschutzVO 6 straipsnis numato:

„Naudoti žemės ir miškų ūkio paskirtims leidžiama vadovaujantis (Bgld NSchLPflG) 19 straipsniu. Šio potvarkio nuostatos neturi poveikio teisės aktų nustatyta tvarka vykdomai medžioklei ir žvejybai.“

 Karintijos žemė

28      Ši byla susijusi su šiomis nuostatomis: Karintijos medžioklės įstatymo (Kärntner Jagdgesetz 2000, LGBl. (Kärnten) 21/2000, toliau – KrntJagdG) 3 straipsniu, 51 straipsnio 1–5 punktais, 59 straipsnio 1 dalimi ir 68 straipsnio 1 dalimi bei Karintijos medžioklės reglamento (Kärntner Jagdgesetz 2000 ? Durchführungsverordnung, LGBl. (Kärnten) 132/1991, toliau –KrntJagdG) 9 straipsnio 2 dalimi.

29      KrntJagdG 3 straipsnyje numatyta:

„1.      Medžioti reikia tinkamai ir įprastiniu būdu bei atsižvelgiant į gero medžioklės valdymo principus. Draudžiama kelti pavojų medžiojamosios rūšies populiacijai netinkamai medžiojant. Be to, medžiojama turi būti nesumažinant miško teikiamo teigiamo poveikio ir užkertant atitinkamiems medžiojamiesiems gyvūnams kelią daryti žalą miškui <...>

2.      Medžioklė yra gerai administruojama, jei ją vykdant, įskaitant medžioklės valdymą, siekiama pasiekti ir išsaugoti sveiką įvairių rūšių medžiojamųjų gyvūnų populiaciją, atitinkančią medžioklės ploto dydį ir pobūdį. Šiuo atžvilgiu reikia atsižvelgti į ekosistemos pusiausvyrą, žemės ir miškų ūkio poreikius bei teritorijos pritaikymą pagal medžiojamųjų gyvūnų ekologijos principus. Geras medžioklės administravimas taip pat apima medžiojamųjų gyvūnų apsaugą vadovaujantis teisės aktais.

<…>“

30      KJagdD 51 straipsnis numato:

„1.      Visus metus medžioti draudžiama <…>

2.      Dėl 1 dalyje nenumatytų medžiojamųjų gyvūnų rūšių Federacinės žemės vyriausybė potvarkiu, atsižvelgdama į medžioklės gero administravimo (3 straipsnis), nykstančių medžiojamųjų gyvūnų rūšių išsaugojimo principus bei įvertinusi medžiojamųjų gyvūnų amžių, lytį ir biologinius ypatumus, nusprendžia, kuriuos medžiojamuosius gyvūnus draudžiama medžioti visus metus arba atitinkamais laikotarpiais (medžioklės draudimo laikotarpiais). <…>

3.      Dėl ypatingų meteorologinių sąlygų, gamtos katastrofų, epidemijų ir pan. sumažėjus medžiojamųjų gyvūnų ir dėl to iškilus didelei grėsmei medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms, Federacinės žemės vyriausybė, remdamasi gero medžioklės administravimo sumetimais, gali pratęsti medžioklės draudimo laikotarpius visoje federacinės žemės teritorijoje, tam tikruose administraciniuose rajonuose ar tam tikruose medžioklės plotuose arba nuspręsti uždrausti tam tikrų rūšių medžiojamųjų gyvūnų medžioklę visus metus. Šis potvarkis panaikinamas išnykus jo priėmimą lėmusiai priežasčiai.

4.      Taikydama 1 ir 2 dalis Federacinės žemės vyriausybė gali pratęsti tam tikrų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės draudimo laikotarpius visuose medžioklės plotuose ar kai kuriuose iš jų, o 4a dalyje nenumatytų medžiojamųjų gyvūnų rūšių atžvilgiu – panaikinti arba sutrumpinti šiuos laikotarpius, jei tai atitinka gero medžioklės administravimą, atsižvelgdama į vietos arba klimato sąlygas. Tokie potvarkiai gali būti priimti ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui.

4a.      Siekdama leisti selektyviai ir nedideliais skaičiais žudyti, sugauti arba laikyti saugomų rūšių medžiojamuosius plunksnuočius visus metus <…>, Federacinės žemės vyriausybė gali (jei nėra jokio kito priimtino sprendimo) panaikinti arba sutrumpinti šiems medžiojamiesiems gyvūnams pagal 1 dalį nustatytą medžioklės draudimo laikotarpį visuomenės sveikatos arba oro eismo saugos sumetimais tam, kad užkirstų kelią didelei žalai pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žuvininkystei ar vandenims, apsaugotų laukinę florą ir fauną arba atliktų mokslinius tyrimus, atkurtų populiaciją, atliktų reintrodukciją ir šiais sumetimais būtiną veisimą. Be to, toks potvarkis gali būti priimtas, tik jei panaikinus arba sutrumpinus medžioklės draudimo laikotarpį nepakenkiama šiame potvarkyje išvardytų rūšių populiacijos išsaugojimui. Dėl ne visus metus saugomos medžiojamųjų plunksnuočių rūšies toks potvarkis taip pat gali būti priimtas, jei įvykdytos kitos sąlygos, siekiant apsaugoti nuosavybę plačiąja prasme arba išsaugoti natūralias buveines. Toks potvarkis gali būti priimtas daugiausiai dešimties metų laikotarpiui.

5.      Federacinės žemės vyriausybė taip pat gali atitinkamam laikotarpiui sustabdyti tam tikrų medžiojamųjų gyvūnų medžioklės draudimo laikotarpio taikymą visiems administracinio vieneto medžioklės plotams arba kai kuriems iš jų, išskyrus 4a dalyje numatytas medžiojamųjų gyvūnų rūšis, jei to reikia geram medžioklės administravimui arba būtina žemės arba miškų ūkiui. 4a dalyje numatytų medžiojamųjų gyvūnų draudimo medžioti laikotarpio taikymas gali būti sustabdytas, tik jei tai būtina apsaugoti vieną iš 4a dalyje numatytų interesų, nėra jokio kito priimtino sprendimo ir įvykdytos 4a straipsnio antrojo sakinio sąlygos.

<…>“

31      KJagdD 59 straipsnis numato:

„1.      Teisę medžioti turintis asmuo privalo registruoti nušautus, sugautus arba kitaip savo medžioklės plote per medžioklės metus mirusius gyvūnus nušautų medžiojamųjų gyvūnų sąraše, kuris turi būti užvestas kiekvienam medžioklės plotui atskirai; jei vienam šalia kito esantiems medžioklės plotams buvo parengtas vienas sumedžiojimo limitas, registruojama viename nušautų gyvūnų sąraše. <…>

2.      Tvarkant nušautų gyvūnų sąrašą reikia naudoti Karintijos medžiotojų asociacijos potvarkiu patvirtintą formą. Priimant šį potvarkį būtina numatyti nušautų gyvūnų sąrašo turinį ir tikslą.

<…>“

32      Pagal KJagdD 68 straipsnį:

„1)      Draudžiama:

<…>

19.      naikinti medžiojamųjų plunksnuočių lizdus ir lizdavietes arba išimti kiaušinius be leidimo <…> bei trikdyti medžiojamuosius plunksnuočius veisimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiais;

<…>“

33      KrntJagdG 9 straipsnis suformuluotas taip:

„<…>

2)      Šie medžiojamieji gyvūnai gali būti medžiojami tik nurodytais laikotarpiais (medžioklės leidimo laikotarpiais), o kitais laikotarpiais turi būti saugomi:

<...>

–        kurtinys – nuo gegužės 10 d. iki 31 d.;

–        tetervinas – nuo gegužės 10 d. iki 31 d.;

<…>

–        laukys – nuo sausio 31 d. iki rugpjūčio 16 d.;

–        slanka – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo kovo 16 d. iki balandžio 10 d.;

–        keršulis ir pietinis purpelis, nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo kovo 16 d. iki balandžio 10 d.;

–        juodoji varna – nuo liepos 1 d. iki kovo 15 d.;

–        kėkštas – nuo liepos 1 d. iki kovo 15 d.;

–        šarka – nuo liepos 1 d. iki kovo 15 dienos.

<...>“

 Aukštutinės Austrijos žemė

34      Ši byla susijusi su šiomis nuostatomis: Aukštutinės Austrijos gamtos apsaugos ir kraštovaizdžio įstatymo (Oberösterreichisches Natur- und Landschaftschutzgesetz, 2001, LGBl. (Oberösterreich) 129/2001, toliau – Oö NSchG) 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Aukštutinės Austrijos medžioklės įstatymo (Oberösterreichisches Jagdgesetz, LGBl. (Oberösterreich) 32/1964, toliau – Oö JagdG) 48 straipsnio 1–4 dalimis, Aukštutinės Austrijos potvarkio dėl rūšių apsaugos (Oberösterreichische Artenschutzverordnung, LGBl. (Oberösterreich) 73/2003, toliau – Oö ArtenschutzVO) 5 straipsnio 2 dalimi bei 11 straipsniu ir Aukštutinės Austrijos potvarkio dėl medžiojamųjų gyvūnų apsaugos laikotarpių (Oberösterreichische Schonzeitenverordnung, LGBl. (Oberösterreich) 30/1990, toliau – Oö SchonzeitenVO) 1 straipsniu.

35      Oö NSchG 27 straipsnis numato:

„1.      Federacinės žemės vyriausybė potvarkiu gali nustatyti laukinių augalų ir grybų bei nemedžiojamųjų laukinių gyvūnų specialią apsaugą, jei vietiniame kraštovaizdyje atitinkama rūšis yra reta, nykstanti arba jos išsaugojimas dėl ekologinės pusiausvyros priežasčių sudaro viešąjį interesą ir nėra kitų svarbesnių interesų. Ši nuostata neturi poveikio kitaip numatančių teisės normų galiojimui.

2.      Visuose pagal 1 dalį priimtuose potvarkiuose, atsižvelgiant į „paukščių“ direktyvos 5–7 ir 9 straipsnius bei „buveinių“ direktyvos 12 ir 13 straipsnius, reikia nurodyti:

1)      visiškai ar iš dalies saugomas rūšis;

2)      saugomą plotą ir laikotarpį;

3)      priemones, kuriomis siekiama apsaugoti laukinius ar žmonių užaugintus saugomų augalų, grybų ar gyvūnų palikuonis;

4)      priemones, kuriomis siekiama apsaugoti nedidelio arealo saugomų augalų, grybų ar gyvūnų buveines.“

36      Oö JagdG 48 straipsnis nustato:

„1)      Medžioklės valdymo sumetimais <…>, medžioklė turi būti draudžiama tiek, kiek tai yra būtina atsižvelgiant į žemės ūkio inžineriją. Federacinės žemės vyriausybė, išklausiusi Federacinės žemės medžioklės srities konsultacinį komitetą, potvarkiu nustato medžioklės draudimo laikotarpius atskiroms medžiojamųjų gyvūnų rūšims prireikus atskiroms jų amžiaus, lyties grupėms arba visiškai uždraudžia tam tikrų rūšių medžiojamųjų gyvūnų medžioklę.

2)      Medžioklės draudimo laikotarpiu atitinkamos rūšies gyvūnai negali būti medžiojami, gaudomi ir žudomi.

3)      Draudžiama išimti, pažeisti arba naikinti medžiojamųjų plunksnuočių lizdavietes ir lizdus; tačiau teisę medžioti turintis asmuo gali paimti medžiojamojo plunksnuočio kiaušinius dirbtiniam auginimui ir inkubacijai.

4)      Medžioklės draudimo laikotarpiu Federacinės žemės vyriausybė gali leisti gaudyti medžiojamuosius gyvūnus auginimui bei žudyti medžiojamuosius gyvūnus mokslo ar ištyrimo tikslams.

<…>“

37      Oö JagdG 60 straipsnis nustato:

„<…>

3.      Gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose bei nuosavuose uždaruose soduose valdytojas gali gaudyti arba žudyti bei pasiimti <…> vištvanagius, suopius ir paukštvanagius, jei būtina užkirsti kelią didelei žalai, ypač pasėliams, naminiams gyvūliams ir kitų formų nuosavybei.“

38      Oö ArtenschutzVO 5 straipsnis suformuluotas taip:

„Yra saugomi <…>:

2)      nemedžiojamųjų laukinių paukščių rūšys, paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje (Direktyvos 79/409/EEB <…> 1 straipsnis), išskyrus šarką (Pica pica), kėkštą (Garrulus glandarius), juodąją varną (Corvus corone corone) ir pilkąją varną (Corvus corone cornix).

<...>“

39      Pagal Oö ArtenschutzVO 11 straipsnį:

„Selektyviai gaudyti rūšių (egzempliorius) <…> tradicinėms paukščių giesmininkų parodoms galima tik administracinėse <...> rajonų teritorijose, nepatenkančių į paukščių apsaugos plotus („paukščių“ direktyvos 4 straipsnio 1 dalies ketvirtas sakinys), o juos laikyti gali būti leidžiama tik <…> rajonuose ir tik jei:

<…>“

40      Oö SchonzeitenVO 1 straipsnis numato:

„1.      Šie medžiojamieji paukščiai negali būti medžiojami, gaudomi arba žudomi šiais medžioklės draudimo laikotarpiais:

<…>

Kurtinys, gargatūnas ir tetervinas:

–        patinas – nuo birželio 1 d. iki balandžio 30 d.;

–        patelė – visus metus.

<…>

Slanka – nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 dienos.

<…>

2.      Pirmoji ir paskutinioji iš nurodytųjų dienų įskaitomos į medžioklės draudimo laikotarpį.“

 Zalcburgo žemė

41      Ši byla susijusi su šiomis nuostatomis: Zalcburgo medžioklės įstatymo (Salzburger Jagdgesetz 1993, LGBl. (Salzburg) 100/1993, toliau – Sbg JagdG), 3 straipsniu, 54 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, 60 straipsnio 3a ir 4a dalimis, 72 straipsnio 3 dalimi bei 103 ir 104 straipsniais, Zalcburgo gamtos apsaugos įstatymo (Salzburger Naturschutzgesetz 1999, LGBl. (Salzburg) 73/1999, toliau – Sbg NSchG) 34 straipsniu ir Zalcburgo potvarkio dėl medžioklės draudimo laikotarpių (Salzburger Schonzeiten-Verordnung, LGBl. (Salzburg) 53/1996, toliau – Sbg SchonzeitenVO) 1 straipsniu.

42      Sbg JagdG 3 straipsnis numato:

„Teise medžioti turi būti naudojamasi laikantis atsakingos medžioklės principų <...> taip, kad

a)      būtų išsaugota buveinės arealą atitinkanti sveika įvairių rūšių medžiojamųjų gyvūnų populiacija;

b)      būtų išsaugotos medžiojamųjų gyvūnų gyvenimo natūralios sąlygos;

c)      nebūtų pakenkta viešąjį interesą sudarančiam miško teigiamam poveikiui ir ypač – užkirstas kelias medžiojamiesiems gyvūnams daryti žalos miškui;

d)      nebūtų pakenkta viešąjį interesą sudarančiai gamtos ir kraštovaizdžio apsaugai;

e)      būtų išsaugota laukinės faunos įvairovė kaip esminė vietinės gamtos sistemos dalis ir natūralios ekosistemos sandas;

f)      kaip galima mažiau būtų paveiktas žemės plotų naudojimas žemės ir miškų ūkio teisės aktus atitinkančiu būdu.“

43      Sbg JagdG 54 straipsnis nustato:

„1)      Šių medžiojamųjų gyvūnų medžioklės draudimo laikotarpiai turi būti nustatyti Federacinės žemės vyriausybės potvarkiu: <…> kurtinio, gargatūno, tetervino, fazano, keršulio, pietinio purplelio, didžiosios anties, rudagalvės anties, kuoduotosios anties, žalmeninės žąsies, pilkosios žąsies, slankos, laukio, varnos, pilkosios varnos, kranklio, šarkos, kėkšto, rudagalvio kiro, pilkojo garnio, kormorano. Medžioklės draudimo laikotarpiais (kurie apima pirmąją ir paskutiniąją iš nurodytųjų dieną) šių rūšių medžiojamieji gyvūnai negali būti persekiojami, sugaunami arba žudomi <…>. Nustatant medžioklės draudimo laikotarpius būtina atsižvelgti į šių rūšių biologinius ypatumus jų subalansuoto išsaugojimo atžvilgiu bei žemės ir miškų ūkio poreikius. Galima nustatyti medžioklės draudimo laikotarpius atskiroms amžiaus ir lyties grupėms. Paukščių rūšių, kurios pagal „paukščių“ direktyvos II priedą <…> gali būti medžiojamos Austrijoje, medžioklės leidimo laikotarpiai gali būti nustatyti tik įvykdžius 104 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas. Reikia užtikrinti, kad visų paukščių rūšių medžioklės draudimo laikotarpis apimtų jauniklių auginimo ir įvairius veisimosi stadijų laikotarpius, o migruojančių paukščių atveju – ir grįžimo į jų perėjimo vietą laikotarpį.

<…>“

44      Sbg JagdG 59 straipsnis numato:

„1.      <…> Be to, laukinių paukščių rūšių, kurios neminimos „paukščių“ direktyvos II priede kaip galinčios būti medžiojamos Austrijoje, (egzemplioriai) gali būti žudomi tik laikantis sumedžiojimo limitų. Federacinė žemės vyriausybė gali potvarkiu nuspręsti, kad tam tikros kitos medžiojamųjų gyvūnų rūšys gali būti medžiojamos taip pat tik laikantis sumedžiojimo limitų, jei tai būtina siekiant ir išsaugant 3 straipsnyje nurodytus principus atitinkančią medžiojamųjų gyvūnų populiaciją. <…>

2.      Nustatant sumedžiojimo limitus visuomet reikia atsižvelgti į ankstesniais metais žudytų gyvūnų kiekį, rastų natūraliai arba dėl nelaimingo atsitikimo mirusių gyvūnų skaičių, medžiojamųjų gyvūnų sukeltos žalos miškui apimtį ir raidą bei medžiojamųjų gyvūnų populiacijos sveikatos būklę ir struktūrą.

3.      Federacinės žemės vyriausybė priima detalias sumedžiojimo limitams apskaičiuoti ir nustatyti būtinas nuostatas <…>“

45      Sbg JagdG 60 straipsnis suformuluotas taip:

„<…>

3a.      Draudžiama nustatyti 59 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje numatytų paukščių rūšių minimalų sumedžiojimo skaičių. Mutatis mutandis taikydama 104 straipsnio 4 dalį Federacinės žemės vyriausybė potvarkiu nustato maksimalų leidžiamų sumedžiojimų kiekį ir juos paskirsto pagal medžioklės plotus. Prieš priimdama šį potvarkį ji išklauso Zalcburgo medžiotojų federacijos, Zalcburgo žemės medžiotojų federacijos, Zalcburgo žemės ir miškų ūkio rūmų bei Federacinės žemės aplinkos ombudsmeno. Maksimalus sumedžiojimo kiekis apskaičiuojamas taip, kad atitinkamos paukščių rūšies populiacija žemės teritorijoje pasiektų ir išliktų atitinkanti 3 straipsnyje nurodytus principus nesukeliant per didelės žalos.

<…>

4a.      Metinis sumedžiojimo limitas kiekvienai medžiojamųjų gyvūnų rūšiai nurodo maksimalų ir (arba) minimalų (reikalaujamą) sumedžiojimų skaičių, prireikus jį išskaidydamas pagal lytį ir amžiaus grupę, bei šio skaičiaus paskirstymą skirtingiems medžioklės plotams. <…>“

46      Sbg JagdG 72 straipsnis numato:

„<…>

3.      Draudžiama naudoti spąstus, skirtus žudyti medžiojamuosius gyvūnus. Tačiau Federacinės žemės vyriausybė gali nurodyti medžioklės plotų savininkams arba gamtos apsaugos draugijoms naudoti tokius spąstus, jei:

a)      laukiniai gyvūnai kelia pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai ir neįmanoma kitaip išvengti šio pavojaus arba

b)      kiti tiek pat svarbūs bendrieji interesai negali būti apsaugoti kitu būdu.

<…>“

47      Sbg JagdG 103 straipsnyje nurodyta:

„1.      Šios medžiojamųjų gyvūnų rūšys yra specialiai saugomos visose jų gyvenimo stadijose:

<…>

b)      visos medžiojamųjų plunksnuočių rūšys.

2.      1 dalyje nurodytiems medžiojamiesiems gyvūnams taikomos šios apsaugos nuostatos:

a)      draudžiama bet kokia forma tyčia sugauti arba žudyti gamtoje esančius gyvūnus;

b)      draudžiama tyčia trikdyti šias rūšis, ypač jų veisimosi, jauniklių nesavarankiškumo, žiemojimo ir migracijos laikotarpiu;

c)      draudžiama tyčia ardyti, griauti arba panaikinti veisimosi vietas, lizdus arba ilsėjimosi vietoves;

d)      draudžiama rinkti gamtoje esančius kiaušinius, net ir tuščius;

e)      draudžiama turėti, gabenti, prekiauti arba mainyti bei siūlyti parduoti gyvus ar mirusius iš laukinės gamtos paimtus <…> rūšių egzempliorius. Šis draudimas taikomas bet kuriam iš gyvūno pagamintam produktui, taip pat bet kuriai kitai prekei, kuri, kaip matyti iš dokumentų, pakuotės, žymėjimo ar etiketės arba kitos aplinkybės, yra šio gyvūno dalis ar iš jo pagamintas produktas;

f)      draudžiama parduoti iš laukinės gamtos paimtus <…> rūšių gyvus ar mirusius egzempliorius bei juos gabenti, laikyti siekiant parduoti ir siūlyti parduoti; šis draudimas taikomas ir šių gyvūnų dalims bei iš jų pagamintiems produktams.

3.      Jei žemės ir miškų ūkio veiksmai kelia pavojų lizdavietėms, medžioklės ploto savininkas gali jas perkelti arba paimti inkubacijai, jei imantis kitų priemonių neįmanoma išsaugoti lizdavietės.“

48      Sbg JagdG 104 straipsnyje numatyta:

„<…>

4.      Institucija gali leisti kitas 103 straipsnio 2 dalyje numatytų draudimų išimtis, jei tai nekelia pavojaus atitinkamos laukinės rūšies populiacijai ir jei nėra jokio kito priimtino sprendimo numatytam tikslui pasiekti. Šie nukrypti leidžiantys leidimai gali būti išduoti tik siekiant šių tikslų:

a)      apsaugoti kitus laukinius gyvūnas ar augalus ir jų natūralias buveines;

b)      užkirsti kelią didelei žalai pasėliams, naminiams gyvūnams, miškams, žuvingiems vandenims, taip pat kailinių medžiojamųjų gyvūnų atveju − kitoms nuosavybės formoms;

c)      visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo, o kailinių medžiojamųjų gyvūnų atveju – ir kitų imperatyvių bendrojo intereso tikslų, ypač socialinio ar ekonominio pobūdžio, arba kitų, susijusių su teigiamomis pasekmėmis aplinkai;

d)      mokslo tiriamojo darbo ir švietimo;

e)      šių rūšių populiacijos didinimo arba jų perkėlimo į kitą vietą, taip pat auginimo šiam tikslui;

f)      smulkios prekybos kai kuriais medžiojamaisiais gyvūnais (ar gyvūnų dalimis arba iš jų pagamintais produktais), paukščiais, kuriuos leidžiama sugauti ar žudyti pagal 1 dalį.“

49      Sbg NSchG 34 straipsnis suformuluotas taip:

„1.      Gavusios prašymą kompetentingos gamtos apsaugos institucijos gali nuspręsti taikyti <...> numatytų draudimų išimtis. Tačiau išimtis gali būti suteikta tik dėl priemonių, kuriomis siekiama:

<…>

2)      gaminti gėrimus;

<…>

3.      Išimtys pagal 1 dalį suteikiamos tik jei atitinkamas tikslas negali būti tinkamai pasiektas kitomis priemonėmis ir jei dėl to nenukentės tos teritorijos gyvūnų arba augalų populiacijos.“

50      Sbg SchonzeitenVO 1 straipsnis numato:

„Šioms medžiojamųjų gyvūnų rūšims nustatomi tokie medžioklės draudimo laikotarpiai, apimantys pirmąją ir paskutiniąją iš nurodytųjų dienų:

Medžiojamųjų gyvūnų rūšis          Medžioklės draudimo laikotarpis

<…>

Kurtinys                                                       1.6–30.4

Gargatūnas                                                       16.6–30.4

Tetervinas                                                       16.6–30.4

<…>

Slanka                                                                1.1–28.2

                                                                                 16.4–30.9

<…>“

 Tirolio žemė

51      Ši byla susijusi su šiomis nuostatomis: Antrojo Tirolio medžioklės įstatymą įgyvendinančio potvarkio (ZweiteDurchführungsverordnung zum Tiroler Jagdgesetz, 1983, LGBl. (Tirol) 16/1995, toliau – DurchfVO Tiroler JagdG) 1 straipsnio 1 dalimi ir Tirolio gamtos apsaugos potvarkio (Tiroler Naturschutzverordnung, 1997, LGBl. (Tirol) 95/1997, toliau – Tiroler NSchVO) 4 straipsnio 3 dalimi.

52      DurchfVO JagdG 1 straipsnis numato:

„1.      Jei kitos nuostatos nenustato kitaip <...>, šios medžiojamųjų gyvūnų rūšys gali būti medžiojamos tik nurodytais laikotarpiais (medžioklės leidimo laikotarpiais):

<…>

9)      Kurtinys – tik nelyginiais metais nuo gegužės 1 d. iki gegužės 15 d.;

10)      Tetervinas – nuo gegužės 10 d. iki gegužės 31 d.;

<…>“

53      Tiroler NSchVO 4 straipsnyje numatyta:

„<…>

2.      Draudžiama:

a)      tyčia trikdyti, persekioti, gaudyti, laikyti, pasilikti gyvus ar mirusius, gabenti, siūlyti pirkti, parduoti, įsigyti arba žudyti saugomų rūšių paukščius;

<…>

3)      2 dalies a punkte įtvirtintas draudimas netaikomas varnų, varnėnų ir strazdų atitraukimui nuo žemės ir miškų ūkio paskirties bei privačių sodų teritorijų.“

 Forarlbergo žemė

54      Ši byla susijusi su Forarlbergo medžioklės potvarkio (Vorarlberger Jagdverordnung, LGBl. (Vorarlberg) 24/1995, toliau – Vlbg JagdVO) 27 straipsnio 1 dalimi, kuri numato:

„1)      Šiais laikotarpiais, įskaitant jų pirmąją ir paskutiniąją dienas, gali būti medžiojami:

<…>

c)      tetervinas                                              11.05–31.05

<…>“

 Vienos žemė

55      Ši byla susijusi su šiomis nuostatomis: Vienos medžioklės įstatymo (Wiener Jagdgesetz, LGBl. (Wien) 6/1948, toliau – Wiener JagdG) 69 straipsnio 1 dalimi ir Vienos potvarkio dėl medžioklės draudimo laikotarpių (Wiener Schonzeitenverordnung, LGBl. (Wien) 26/1975, toliau – Wiener SchonzeitenVO) 1 straipsnio 1 dalimi.

56      Wiener JagdG 69 straipsnis numato:

„1.      Medžioklės draudimo laikotarpiai pagal atskiras medžioti galimas gyvūnų rūšis <...>, prireikus ir pagal jų amžių bei lytį, nustatomi potvarkiu, atsižvelgiant į žemės ūkio poreikius ir vadovaujantis gero medžioklės valdymo principais. Medžioklės draudimo laikotarpiu medžiojamieji gyvūnai negali būti nei persekiojami, nei sugaunami, nei žudomi. Medžioklės draudimo laikotarpis apima pirmąją ir paskutiniąją iš nurodytųjų dienas.

<…>“

57      Wiener SchonzeitenVO 1 straipsnis numato:

„1)      Šie leidžiami medžioti gyvūnai negali būti persekiojami, sugauti arba žudomi šiais medžioklės draudimo laikotarpiais:

<…>

12.      Slanka – nuo balandžio 16 d. iki spalio 15 d.;

<…>“

 Ikiteisminė procedūra

58      2000 m. balandžio 13 d. Komisija išsiuntė Austrijos Respublikai oficialų pranešimą dėl tam tikrų šios valstybės narės žemių įstatymų ir teisės aktų nuostatų, kurios, jos nuomone, netenkina reikalavimų įgyvendinti direktyvą visiškai ir tinkamai.

59      Austrijos Respublika atsakė 2000 m. liepos 26 d. laišku, kuriuo ji informavo apie numatomus tam tikrų teisės aktų nuostatų pakeitimus bei nesutiko su Komisijos pozicija tinkamo direktyvos nuostatų perkėlimo klausimu.

60      2003 m. spalio 17 d. laišku Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, nurodydama Austrijos Respublikai per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta. Iš šios pagrįstos nuomonės matyti, kad Komisija atsisakė kai kurių pradžioje pateiktų kaltinimų.

61      2003 m. gruodžio 23 d. laišku Austrijos Respublika atsakė į šią nuomonę nurodydama, kad yra numatyti kiti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pakeitimai, kurie atitinka Komisijos teisinę traktuotę, bei pakartodama keletą argumentų, pagrindžiančių jos poziciją atsakyme į oficialų pranešimą.

62      Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

 Procesas Teisingumo Teisme

63      Savo ieškinyje Komisija suformulavo trisdešimt devynis motyvus dėl atsakovės įsipareigojimų neįvykdymo.

64      Atsiliepime į ieškinį pastaroji pripažino trisdešimties iš jų pagrįstumą. Ji, be to, pripažino, kad dar du motyvai yra iš dalies pagrįsti.

65      Proceso Teisingumo Teisme metu Komisija visiškai arba iš dalies atsiėmė keletą kaltinimų dėl įsipareigojimų neįvykdymo, manydama, kad tam tikros direktyvos nuostatos šiuo laikotarpiu buvo tinkamai perkeltos tam tikrose žemėse.

66      Tačiau dabartinėje proceso stadijoje ieškinio dalykas susijęs su tų nuostatų perkėlimu, kurios buvo nurodytos pradiniame ieškinyje.

 Dėl ieškinio

 Dėl neužginčytų motyvų dėl įsipareigojimų neįvykdymo

–        Komisijos kaltinimų objektas

 Direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai Karintijoje, Žemutinėje Austrijoje ir Štirijoje

67      Komisija nurodo, kad iš Karintijos potvarkio dėl gyvūnų rūšių apsaugos (Kärntner Tierartenschutzverordnung, toliau – KTaSchVO) 1 priedo 1 straipsnio matyti, jog juodoji varna, pilkoji varna, kėkštas, kuosa, šarka, naminis žvirblis ir naminis karvelis nėra saugomos rūšys, nors jos yra laukinės. Be to, direktyva reikalaujama apsauga iš principo turi būti taikoma visų rūšių laukiniams paukščiams, natūraliai paplitusiems valstybių narių europinėje teritorijoje.

68      Komisija pabrėžia, kad pagal Žemutinės Austrijos potvarkio dėl laukinių augalų ir gyvūnų apsaugos (Niederösterreichische Verordnung über den Schutz wildwachsender Pflanzen und freilebender Tiere, toliau – Nö NSchVO), 3 straipsnio 5 dalį tik „vietinių“ paukščių rūšys yra visiškai saugomos. Be to, penkioms iš šiai kategorijai priskirtų rūšių, t. y. juodajai varnai, pilkajai varnai, kuosai, naminiam žvirbliui ir naminiam karveliui, netaikoma direktyvoje numatyta apsaugos sistema.

69      Komisija teigia, kad pagal Štirijos gamtos apsaugos potvarkio (Steiermärkische Naturschutzverordnung, toliau – Stmk NSchVO) 4 straipsnį net ir vietinėms varnėno, naminio žvirblio, naminio karvelio ir kranklio rūšims netaikoma pagal direktyvą reikalaujama apsauga laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki sausio 31 dienos.

 Direktyvos 5 straipsnio pažeidimas Karintijoje, Žemutinėje Austrijoje ir Štirijoje

70      Komisija pastebi, kad iš KTaSchVO 1 priedo matyti, jog juodoji varna, pilkoji varna, kėkštas, kuosa, šarka, naminis žvirblis ir naminis karvelis nesaugomi, nors direktyva tai numato.

71      Komisija pabrėžia, kad pagal Nö NSchVO 3 straipsnio 5 dalį saugomos tik „vietinių“ paukščių rūšys. Be to, penkioms rūšims, t. y. juodajai varnai, pilkajai varnai, kuosai, naminiam žvirbliui ir naminiam karveliui, netaikoma pagal direktyvą reikalaujama apsaugos sistema. Šioms rūšims netaikoma ir Nö NSchVO 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta bendra apsaugos sistema.

72      Komisija nurodo, kad Štirijos gamtos apsaugos įstatymo (Steiermärkisches Naturschutzgesetz) 13e straipsnis numato potvarkių dėl direktyvoje nurodytų paukščių apsaugos priėmimą. Tačiau nebuvo priimtas joks šia nuostata grindžiamas potvarkis. Be to, net ir būdamos vietinės rūšys, varnėno, naminio žvirblio, naminio karvelio ir kranklio rūšys yra saugomos tik laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki birželio 30 dienos.

 Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas Žemutinėje Austrijoje

73      Komisija pastebi, kad iš Nö NSchVO 3 straipsnio 5 dalies bei 4 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, jog juodajai varnai, pilkajai varnai, kuosai ir naminiam žvirbliui – visiškai, o kėkštui ir šarkai – iš dalies netaikoma direktyva reikalaujama apsauga. Toks reglamentavimas pažeidžia direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad gali būti medžiojamos tik jos II priede išvardytos rūšys.

–       Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies pažeidimas Štirijoje

74      Komisija pabrėžia, kad Štirijos medžioklės įstatymo (Steiermärkisches Jagdgesetz, toliau – Stmk JagdG) 49 straipsnio 1 dalis, skaitant ją kartu su Štirijos potvarkio dėl medžioklės leidimo laikotarpių (Steiermärkische Jagdzeitenverordnung) 1 straipsnio 1 dalimi, nustato su direktyvos nuostatomis nesuderinamus tam tikrų rūšių medžioklės leidimo laikotarpius, t. y.: kurtinio (gegužės 1 d. – 31 d. vietoj spalio 1 d. – vasario 28 d.), tetervino (gegužės 1 d. – 31 d. vietoj rugsėjo 21 d. – kovo 31 d.), slankos (kovo 16 d. – balandžio 15 d. ir rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. vietoj rugsėjo 11 d. – vasario 19 d.).

–       Direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas Štirijoje

75      Komisija mano, kad Stmk JagdG 62 straipsnio 2 dalis ir Stmk NSchVO 5 straipsnio 1 dalis neatsižvelgia į direktyvos 9 straipsnio nuostatas, nes numato bendrąją išimtį iš joje numatytos apsaugos nuo privačiuose soduose ir pastatuose esančių saugomų rūšių lizdų naikinimo ir jų veisimosi vietų atitraukimo.

76      Austrijos Respublika nurodo, kad rengiami būtini pakeitimai minėtus nacionalinės teisės aktus suderinti su direktyvos nuostatomis.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

77      Komisijos pateikto kaltinimo dėl Karintijos naminio karvelio apsaugos sistemos suderinamumo su direktyvos 5 straipsniu atžvilgiu reikia pastebėti, kad pagal ieškinio 44 punktą šiai rūšiai taikomos direktyvos nuostatos, o pagal ieškinio 47 straipsnį ji nepriskiriama laukiniams paukščiams.

78      Todėl atrodo, kad ieškinyje yra prieštaravimas ir jis netenkina Procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų. Todėl ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek jis susijęs su naminio karvelio apsauga Karintijoje.

79      Dėl kitos dalies reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką įsipareigojimo neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje ir į vėlesnius pakeitimus Teisingumo Teismas atsižvelgti negali (žr. ypač 2002 m. gegužės 30 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑323/01, Rink. p. I‑4711, 8 punktą ir 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Komisija prieš Liuksemburgą, C‑23/05, Rink. p. I‑9535, 9 punktą).

80      Kadangi pagrįsta nuomonė Austrijos Respublikai buvo pateikta 2003 m. spalio 17 d., atsižvelgiant į šioje nuomonėje nustatytą terminą data, nuo kurios atsakovė turėjo užtikrinti nacionalinės teisės nuostatų atitiktį direktyvos nuostatoms, yra 2003 m. gruodžio 17 diena.

81      Iš Austrijos Respublikos pastabų dėl minėtų su įsipareigojimų neįvykdymu susijusių motyvų matyti, kad ši valstybė narė neginčija, jog būtinų priemonių tinkamai perkelti direktyvą šiuo atžvilgiu nebuvo imtasi per nustatytą terminą.

82      Todėl ieškinį reikia laikyti pagrįstu tiek, kiek jis susijęs su šiais motyvais dėl įsipareigojimų neįvykdymo, išskyrus kaltinimą, susijusį su naminio karvelio apsaugos sistema Karintijoje, kuris yra nepriimtinas.

 Dėl užginčytų motyvų dėl įsipareigojimų neįvykdymo

 Direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas Burgenlande ir Aukštutinėje Austrijoje

–       Burgenlando žemė

 Šalių argumentai

83      Komisija pažymi, kad pagal Bgld NSchLPflG 16 straipsnio 1 dalies b punktą visos laukinių paukščių rūšys, išskyrus varnėną, yra saugomos Bgld JagdG 88a straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Tačiau varnėnas yra rūšis, kuri turi būti saugoma pagal direktyvos 1 straipsnį.

84      Komisija taip pat mano, kad potvarkiui Bgld JagdG 88a straipsnio 2 dalis netaiko direktyvos 9 straipsnyje įtvirtintų leidimo nukrypti sąlygų.

85      Austrijos Respublika nurodo, kad varnėnas iš esmės negali būti medžiojamas Burgenlande. Tačiau atsižvelgiant į didelę žalą, kurią ši rūšis sukelia vynuogynams, vietos teisės aktų leidėjas nusprendė esant būtina priimti nukrypstančias nuostatas pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punktą. Taigi varnėnų medžioklė leidžiama tik nuo liepos 15 d. iki lapkričio 30 dienos.

86      Šios valstybės narės teigimu, vynuogynų apsauga, nurodyta Bgld JagdG 88a straipsnio 1 dalyje, atitinka šios direktyvos nuostatos tikslą. Be to, įvykdyta sąlyga, pagal kurią neturi būti jokio kito priimtino sprendimo, nes 50000 varnėnų galinčios siekti kolonijos kiekvienais metais puola regiono vynuogynus, ir įprastinės jų atitraukimo priemonės pasirodė nepakankamos.

 Teisingumo Teismo vertinimas

87      Pirmiausia reikia priminti, pirma, kad iš direktyvos 1 straipsnio matyti, jog ja siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių europinėje teritorijoje ir ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles (šiuo klausimu žr. 1987 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, 247/85, Rink. p. 3029, 6 punktą).

88      Taigi direktyvos 1 straipsnio nuostata yra ne programinio pobūdžio, bet privaloma teisės norma, kuri turi būti perkelta į nacionalines valstybių narių teisines sistemas.

89      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Bendrijos normų perkėlimas į vidaus teisę nebūtinai reikalauja formaliai ir pažodžiui atkartoti jų nuostatas aiškioje ir specifinėje nuostatoje, ir kad tam gali pakakti bendro teisinio konteksto, jeigu jis realiai užtikrina pakankamai aiškų ir tikslų bei visišką direktyvos taikymą (žr. ypač 1988 m. balandžio 27 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, 252/85, Rink. p. 2243, 5 punktą).

90      Dėl Komisijos pateikto kaltinimo reikia konstatuoti, kad laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki lapkričio 30 d. Burgenlando teisės aktai visiškai nenumato laukinių paukščių apsaugos varnėnams, kuriems taikomas direktyvos 1 straipsnis.

91      Kaip savo išvados 10 punkte pastebėjo generalinė advokatė, nepriklausomai nuo to, ar ginčijamos nacionalinės teisės nuostatos galėjo būti teisėtai priimtos pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkto trečią papunktį, tam tikros paukščių rūšies neįtraukimas į direktyvos 1 straipsnyje nustatytą apsaugą, nors ir laikinas, bet reikšmingas, pažeidžia šį straipsnį.

92      Šiuo klausimu svarbu papildomai nurodyti, kad perkėlimo tikslumas turi ypatingos reikšmės direktyvos atveju, nes atitinkamoms valstybėms narėms patikimas bendro paveldo valdymas jų suverenioje teritorijoje (žr. 1987 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, 262/85, Rink. p. 3073, 9 punktą ir 2000 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑38/99, Rink. p. I‑10941, 53 punktą).

93      Iš to išplaukia, kad šiame Komisijos kaltinime paminėtos Burgenlando teisės aktų nuostatos pažeidžia direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalis.

94      Todėl šis Komisijos kaltinimas yra pagrįstas.

–       Aukštutinės Austrijos žemė

 Šalių argumentai

95      Komisija nurodo, jog Oö NSchG 27 straipsnio 1 dalis numato, pirma, kad laukinių gyvūnų apsauga nustatoma įgyvendinančiu potvarkiu ir, antra, kai įvykdytos tam tikros sąlygos. Tačiau direktyvos 1 straipsnyje įtvirtinta pareiga užtikrinti visų laukinių paukščių rūšių apsaugą. Be to, pagal Oö ArtenschutzVO 5 straipsnio 2 punktą šarkai, kėkštui, juodajai varnai ir pilkajai varnai visiškai netaikoma šioje nuostatoje numatyta apsauga.

96      Austrijos Respublika pabrėžia, kad Oö NSchG 27 straipsnio 2 dalis numato augalų ir gyvūnų apsaugos sistemą, kuria atsižvelgiama į direktyvos iškeltus reikalavimus.

97      Ši valstybė narė papildo, kad direktyva atskiria vietines ir nevietines rūšis bei šiam atskyrimui suteikia tam tikras teisines pasekmes. Direktyvos 11 straipsnis iš tikrųjų reikalauja kontroliuoti nevietinių rūšių introdukciją tam, kad būtų apsaugota vietinė fauna ir flora.

 Teisingumo Teismo vertinimas

98      Pirmiausia reikia priminti, kad minėto 1987 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 22 punkte Teisingumo Teismas nurodė, jog direktyvos numatytos apsaugos poveikis turi būti užtikrintas visų rūšių laukiniams paukščiams, kurie natūraliomis sąlygomis aptinkami valstybės narės europinėje teritorijoje.

99      Todėl apsaugos priemonės, kurių valstybės narės kviečiamos imtis pagal direktyvos 1 straipsnį, turi apimti ir tuos laukinius paukščius, kurių natūralios buveinės yra ne tos, bet vienos ar keleto kitų valstybių narių teritorijoje (žr. šiuo klausimu minėto 1987 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 22 punktą bei 1996 m. vasario 8 d. Sprendimo Vergy, C‑149/94, Rink. p. I‑299, 17 ir 18 punktus).

100    Dėl Komisijos pateikto kaltinimo reikia konstatuoti, kad Oö NSchG 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintai apsaugos sistemai, būtent įgyvendinimo įgaliojimo suteikimui potvarkius priimti turinčiai teisę institucijai, nustatytos kelios sąlygos, susijusios su nurodytų rūšių biologinėmis savybėmis. Be to, Oö ArtenschutzVO 5 straipsnio 2 punktas visiškai netaikoma tam tikroms rūšims.

101    Dėl Austrijos Respublikos argumento, susijusio su direktyvos 11 straipsniu, svarbu pažymėti, kad ši nuostata tik nustato specifinę pareigą valstybėms narėms rūpintis, kad paukščių rūšių, kurios natūraliomis sąlygomis nėra aptinkamos valstybių narių europinėje teritorijoje, introdukcija nepakenktų vietinei florai ir faunai.

102    Todėl šis straipsnis negali būti laikomas teisiniu pagrindu, leidžiančiu nukrypti nuo valstybėms narėms pagal direktyvos 1 straipsnį tenkančių apsaugos užtikrinimo pareigų, taikomų visų valstybių narių europinėje teritorijoje, t. y. bet kurioje iš šių valstybių natūraliomis sąlygomis aptinkamų paukščių rūšims, kurios joje yra vietinės, ir toms, kurios aptinkamos tik kitose valstybėse narėse.

103    Iš tiesų, kaip matyti iš minėto 1988 m. balandžio 27 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 15 punkto, visapusės ir veiksmingos laukinių paukščių apsaugos visos Bendrijos viduje svarba, nesvarbu, kokia jų apsistojimo vieta arba keliavimo arealas, nesuderinamą su direktyva daro bet kokį nacionalinės teisės aktą, kuris numato laukinių paukščių apsaugą atsižvelgiant į nacionalinę fauną.

104    Iš to išplaukia, kad direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalys buvo netinkamai perkeltos į nacionalinę teisę Aukštutinėje Austrijoje.

105    Todėl reikia sutikti su šiuo atžvilgiu Komisijos pateiktu kaltinimu.

 Direktyvos 5 straipsnio pažeidimas Burgenlande, Karintijoje ir Aukštutinėje Austrijoje

–       Burgenlando žemė

 Šalių argumentai

106    Komisija teigia, kad Bgld NSchLPflG 16 straipsnio 1 dalies b punkte ir Bgld JagdG 88a straipsnyje numatyta varnėno apsauga neužtikrina direktyvos 5 straipsnį atitinkančios šios rūšies apsaugos arba bent jau jos neužtikrina visus metus.

107    Komisija taip pat nurodo, kad pagal Bgld ArtenschutzVO 6 straipsnį šio potvarkio nuostatos neturi poveikio žuvininkystės ir medžioklės veiklai. Taigi ši nuostata leidžia tyčia niokoti saugomų rūšių lizdus bei veisimosi, poilsio ir žiemojimo arealus.

108    Austrijos Respublika paaiškina, kad žemės teisės aktų leidėjas priėmė nukrypstančias nuostatas dėl didelės žalos, kurią ši rūšis padaro vynuogynams.

109    Valstybė narė nurodo, kad yra saugomos visos šios rūšies paukščių vystymosi stadijos, įskaitant kiaušinius. Bgld ArtenschutzVO 6 straipsnio paskutinio sakinio negalima aiškinti kaip įtvirtinančio bendrąją medžioklės ir žuvininkystės veiklos išimtį.

 Teisingumo Teismo vertinimas

110    Visų pirma reikia pastebėti, kad direktyvos 5 straipsnyje įtvirtinta bendra apsaugos sistema, vadovaujantis šio straipsnio pirmuoju sakiniu, taikoma visoms šios direktyvos 1 straipsnyje minimoms paukščių rūšims. Ši sistema apima, be kita ko, draudimą tyčia žudyti, gaudyti arba trikdyti saugomų rūšių paukščius.

111    Kaip jau buvo pripažinta šio sprendimo 90 ir 91 punktuose, varnėno visiškas neįtraukimas į direktyvos nustatytą apsaugos sistemą liepos 15 d. – lapkričio 30 d. yra nesuderinamas su šios direktyvos 1 straipsniu.

112    Todėl veiksmai, kuriuos leidžia šio sprendimo 106 straipsnyje nurodytos nuostatos, taip pat pažeidžia direktyvos 5 straipsnyje įtvirtintus draudimus.

113    Dėl Austrijos Respublikos nurodyto su nukrypstančiomis nuostatomis susijusio motyvo reikia sutikti, kad žalos vynuogynams prevencija iš principo gali būti pagrindu imtis nukrypstančių priemonių pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką.

114    Tačiau ši nuostata nesudaro teisinio pagrindo tam, kad tam tikrai rūšiai, nors ir ribotą laikotarpį, būtų visiškai netaikoma direktyvoje numatyta apsaugos sistema.

115    Direktyvoje numatytos apsaugos sistemos netaikymas tam tikrai paukščių rūšiai, nors ir ribotą laikotarpį, faktiškai gali kelti grėsmę net šios rūšies išlikimui. Todėl valstybėms narėms leidžiama priimti nuo laukinių paukščių apsaugos sistemos nukrypstančias nuostatas tik laikantis direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

116    Dėl lizdų bei veisimosi, poilsio ir žiemojimo arealų svarbu priminti, kad šie objektai ir vietovės patenka į direktyvos 5 straipsnio b–d punktuose numatytą apsaugos sistemos taikymo sritį.

117    Dėl ginčijamų teisės aktų reikia pastebėti, kad pagal Bgld NSchLPflG 16 straipsnio 4 dalį draudžiama persekioti, trikdyti, gaudyti, gabenti, laikyti nelaisvėje, sužeisti, žudyti, laikyti arba paimti saugomus gyvūnus.

118    Tačiau reikia pažymėti, kad pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies d punktą rūšis, kurių lizdus bei poravimosi, veisimosi, poilsio ir žiemojimo vietoves draudžiama paimti, ardyti arba naikinti, turi nustatyti įgyvendinantis potvarkis.

119    Tačiau reikia pripažinti, kaip savo išvados 26 punkte pabrėžė generalinė advokatė, kad kartu skaitomos Bgld NSchLG 16 straipsnio 2 ir 4 dalys lemia apsaugos netaikymą tam tikroms rūšims, todėl šios nuostatos turi būti laikomos nesuderinamomis su direktyvos 5 straipsniu.

120    Reikia papildyti, kad Bgld ArtenschutzVO nuostatos neištaiso šio perkėlimo trūkumo. Šio potvarkio 2 straipsnyje nustatyti draudimai faktiškai taikomi tik kai kurių rūšių jauniklių auginimo, veisimosi, poilsio ir žiemojimo vietovėms, bet ne visų saugomų rūšių atitinkamoms vietovėms.

121    Be to, pagal šio potvarkio 6 straipsnį šiuo potvarkiu įtvirtintos priemonės netaikomos medžioklei ir žvejybai.

122    Tačiau šios veiklos gali kelti pavojų direktyvos 5 straipsnio b–d punktuose nurodytoms saugomoms rūšims ir objektams.

123    Kadangi Austrijos Respublika nepateikė jokių argumentų, galinčių pateisinti nagrinėjamus teisės aktus, įsipareigojimų neįvykdymą reikia laikyti įrodytu.

124    Todėl direktyvos 5 straipsnio pažeidimu grindžiamas kaltinimas yra pagrįstas visų ginčijamų Burgenlando nuostatų atžvilgiu.

–       Karintijos žemė

 Šalių argumentai

125    Komisija pabrėžia, kad KrntJagdG 68 straipsnio 1 dalis neperkelia direktyvos 5 straipsnio a ir e punktuose įtvirtintų draudimų. 68 straipsnio 1 dalis faktiškai tik numato su lizdais ir veisimosi arealais susijusius draudimus. Be to, KrntJagdG 51 straipsnio 4a dalis taip pat neperkelia minėtų direktyvos nuostatų.

126    Austrijos Respublika tvirtina, kad Karintijoje taikomų teisės aktų nuostatos draudžia trikdyti medžiojamųjų plunksnuočių veisimosi vietoves. Taip pat draudžiama naikinti šių rūšių lizdavietes ir lizdus arba be leidimo rinkti jų kiaušinius.

 Teisingumo Teismo vertinimas

127    Reikia pastebėti, kad nors KrntJagdG 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sistema numato su lizdais, lizdavietėmis, kiaušiniais ir veisimosi vietovėmis susijusias apsaugos priemones, tačiau joje nėra jokios nuostatos dėl pareigos rūpintis, kad direktyvos 1 straipsnyje numatyti paukščiai nebūtų žudomi, gaudomi ar laikomi, kaip to reikalauja direktyvos 5 straipsnio a ir e punktai.

128    Taip pat reikia pastebėti, kad KrntJagdG 51 straipsnio 4a dalis taip pat neužtikrina šių direktyvos nuostatų perkėlimo, nes jis tik numato bendrosios apsaugos, kurią sudaro šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas medžioti, išimtis.

129    Todėl reikia pripažinti, kad direktyvos 5 straipsnio a ir e punktuose numatyti draudimai žudyti, gaudyti arba laikyti saugomus paukščius, nėra minimi šio sprendimo 125 punkte nurodytose nacionalinės teisės nuostatose.

130    Todėl šiuo atžvilgiu Komisijos pateiktą kaltinimą reikia laikyti pagrįstu.

–       Aukštutinės Austrijos žemė

 Šalių argumentai

131    Komisija mano, kad Oö NSchG 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos programinio pobūdžio priemonės apima tik vietines rūšis. Jame numatytuose įgyvenančių teisės aktų priėmimo įgaliojimuose kaip apsauginė priemonė nurodoma, kad atitinkama rūšis vietiniame kraštovaizdyje turi būti reta, nykstanti arba jos išsaugojimas turi sudaryti viešąjį interesą.

132    Komisija papildomai nurodo, kad pagal Oö ArtenschutzVO 5 straipsnio 2 dalį šarkai, kėkštui, juodajai varnai ir pilkajai varnai visiškai netaikoma šiame teisės akte numatyta apsauga.

133    Austrijos Respublika pabrėžia, kad Oö NSchG 27 straipsnio 2 dalis numato potvarkiu nustatytiną augalų ir gyvūnų apsaugą, kuria atsižvelgiama, be kita ko, į direktyvos 5–7 ir 9 straipsnius. Nukreipimas į Oö NSchG 27 straipsnio 1 dalį jokiu būdu nekeičia šio teisės aktų leidėjo tikslo.

134    Ši valstybė narė prideda, kad direktyva atskiria vietines ir nevietines rūšis bei šiam atskyrimui suteikia tam tikras teisines pasekmes. Iš tikrųjų Direktyvos 11 straipsnis reikalauja kontroliuoti nevietinių rūšių introdukciją tam, kad būtų apsaugota vietinė fauna ir flora.

 Teisingumo Teismo vertinimas

135    Pirmiausia reikia priminti, kad iš šio sprendimo 110 punkto matyti, jog direktyvos 5 straipsnis taikomas visoms jos 1 straipsnyje numatytoms rūšims. Todėl Aukštutinės Austrijos rūšių apsaugos sistemos netaikymas šarkai, kėkštui, juodajai varnai ir pilkajai varnai neatitinka direktyvos.

136    Be to, saugomų rūšių skaičiaus ribojimas tam tikromis su biologinėmis savybėmis ir bendrojo intereso sumetimais susijusiomis sąlygomis taip pat pažeidžia direktyvą.

137    Šios išvados negali pakeisti Austrijos Respublikos argumentas, kad teisę priimti potvarkius turinti institucija turi veikti direktyvą atitinkančiu būdu. Iš tikrųjų pakanka nurodyti, kad vien tai, kad šios institucijos veiksmai atitinka direktyvos nuostatas, negali užtikrinti aiškumo ir apibrėžtumo, kurių yra reikalaujama, kad būtų patenkintas teisinio saugumo reikalavimas (šiuo klausimu žr. 1996 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑236/95, Rink. p. I‑4459, 12 ir 13 punktus bei 2001 m. gegužės 10 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C‑144/99, Rink. p. I‑3541, 21 punktą).

138    Šios valstybės narės argumentas dėl direktyvos 11 straipsnio taip pat negali būti priimtas. Kaip matyti iš šio sprendimo 101 ir 102 punktų, šis straipsnis negali būti laikomas teisiniu pagrindu nukrypti nuo valstybių narių pareigos pagal direktyvos 1 straipsnį užtikrinti apsaugą.

139    Taigi reikia pripažinti kaltinimo dėl direktyvos 5 straipsnio pažeidimo Aukštutinėje Austrijoje pagrįstumą.

 Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas Aukštutinėje Austrijoje

–       Šalių argumentai

140    Komisija tvirtina, kad pagal Oö ArtenschutzVO 5 straipsnio 2 dalį šarkai, juodajai varnai ir pilkajai varnai netaikoma direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta apsaugos sistema.

141    Austrijos Respublika pažymi, kad nurodytos rūšys nebuvo įtrauktos į Austrijoje galimų medžioti paukščių sąrašą, pateikiamą direktyvos II priede, nors ekspertai ir pritaria, kad Austrijai šie paukščiai būtų įtraukti į šį priedą.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

142    Reikia priminti, kad direktyvos 6 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės narės draudžia parduoti, pardavimo tikslu transportuoti ar laikyti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus visų šios direktyvos 1 straipsnyje minimų rūšių paukščius.

143    Dėl Komisijos pateikto kaltinimo reikia konstatuoti, kad dėl Oö ArtenschutzVO 5 straipsnio 2 dalies netaikymo nurodytoms paukščių rūšims leidžiama prekyba paukščiais, kuri yra draudžiama pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį.

144    Tokiomis aplinkybėmis Austrijos Respublikos argumentas dėl direktyvos II priedo reikšmės Komisijos pateikto kaltinimo atžvilgiu yra netinkamas.

145    Šis priedas iš tikrųjų yra susijęs su direktyvos 7 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis galimų medžioti rūšių situaciją, o ne direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apsaugos sistemą.

146    Taigi, neatsižvelgiant į taikytiną medžioklės sistemą, valstybės narės privalo užtikrinti pastarojoje nuostatoje įtvirtinto prekybos draudimo perkėlimą.

147    Tačiau iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad šis draudimas Aukštutinėje Austrijoje nebuvo įgyvendintas trijų pirmiau nurodytų paukščių rūšių atžvilgiu.

148    Todėl reikia tenkinti ieškinį šiuo atžvilgiu.

 Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas Karintijoje ir Aukštutinėje Austrijoje

–       Karintijos žemė

 Šalių argumentai

149    Komisija tvirtina, kad pagal KrntJagdG 9 straipsnio 2 dalį juodoji varna, kėkštas ir šarka gali būti medžiojami laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki kovo 15 dienos. Tačiau tokia tvarka pažeidžia direktyvos nuostatas dėl medžioklės.

150    Austrijos Respublika pabrėžia, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas nepagrįstai neįtraukė varnų šeimos į direktyvos II/2 priedo Austrijos Respublikos teritorijoje galimų medžioti rūšių sąrašą.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

151    Reikia priminti, kad pagal direktyvos 7 straipsnio 1 ir 3 dalis laikantis nacionalinės teisės galima medžioti II/2 priede išvardytas rūšis, nurodytose valstybėse narėse.

152    Neginčijama, kad Komisijos kaltinime nurodytos rūšys nėra įtrauktos į šio priedo 2 dalį kaip Austrijoje galimos medžioti paukščių rūšys.

153    Todėl šių rūšių medžioklės leidimo laikotarpio nustatymas yra nesuderinamas su direktyvos 7 straipsnio 1 dalimi.

154    Reikia papildyti, kad Austrijos Respublikos argumentas dėl tariamos Bendrijos teisės aktų leidėjo klaidos nustatant direktyvos II/2 priedo turinį ir tai, kad Austrijos Respublika siekia, jog atitinkamos rūšys būtų įtrauktos į jos teritorijoje medžioti galimų rūšių sąrašą, yra nesvarbus vertinant Komisijos pateiktą kaltinimą.

155    Iš to išplaukia, kad direktyvos 7 straipsnio 1 dalis buvo netinkamai perkelta į nacionalinę teisę Karintijoje.

156    Todėl reikia sutikti su Komisijos kaltinimu šiuo atžvilgiu.

–       Aukštutinės Austrijos žemė

 Šalių argumentai

157    Komisija pastebi, kad pagal Oö ArtenschutzVO 5 straipsnio 2 punktą šarka, kėkštas, juodoji varna ir pilkoji varna nepriskirtos saugoti būtinoms rūšims. Tokia tvarka nukrypsta nuo direktyvos 7 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad Austrijoje medžioti galima tik II/2 priede išvardytas rūšis.

158    Austrijos Respublika nurodo argumentus, kuriuos ji pateikė šios direktyvos nuostatos perkėlimo į nacionalinę teisę Karintijoje atžvilgiu (žr. šio sprendimo 150 punktą).

159    Valstybė narė taip pat nurodo, kad bet kuriuo atveju šio potvarkio taikymas atitinka direktyvą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

160    Dėl Komisijos pateikto kaltinimo pagrįstumo reikia nukreipti į šio sprendimo 154 punktą, kuriame aptarta direktyvos II/2 priedo reikšmė šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies taikymui Austrijoje.

161    Iš to išplaukia, kad Oö ArtenschutzVO 5 straipsnio 2 punktas turi būti laikomas nesuderinamas su šia direktyvos nuostata.

162    Dėl Austrijos Respublikos argumento, susijusio su direktyvą atitinkančiu įgyvendinimu pakanka priminti, kad vien administracinė praktika, kuri dėl savo pobūdžio gali būti pakeista administracijos nuožiūra, nelaikytina tinkamai įvykdančia direktyvos perkėlimo įsipareigojimus (žr. šiuo klausimu 1997 m. kovo 13 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑197/96, Rink. p. I‑1489, 14 punktą; 2000 m. kovo 9 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑358/98, Rink. p. I‑1255, 17 punktą ir 2005 m. kovo 10 d. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C‑33/03, Rink. p. I‑1865, 25 punktą).

163    Taigi reikia pripažinti Komisijos šiuo atžvilgiu pateikto kaltinimo pagrįstumą.

 Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies pažeidimas Burgenlande, Karintijoje, Žemutinėje Austrijoje, Aukštutinėje Austrijoje, Zalcburgo žemėje, Tirolyje, Vorarlberge ir Vienos žemėje

–       Burgenlando žemė

 Šalių argumentai

164    Komisija nurodo, kad pagal Bgld JagdG 88b straipsnio 2 dalį slanka gali būti medžiojama nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d., pagal medžioklės poravimosi laikotarpiu taisykles. Be to, Bgld JagdVO 76 straipsnyje nustatyti šie apsaugos laikotarpiai nukrypsta nuo direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų: keršulio (saugomas balandžio 16 d. – birželio 30 d., nors, Komisijos teigimu, turėtų būti vasario 1 d. – rugpjūčio 31 d.), pietinio purplelio (saugomas balandžio 16 d. – birželio 31 d. vietoj kovo 1 d. – spalio 20 d.), paprastojo purplelio (saugomas lapkričio 1 d. – birželio 30 d. vietoj balandžio 11 d. – rugpjūčio 31 d.) ir slankos (saugoma sausio 1 d. – vasario 28 d. ir balandžio 16 d. – rugsėjo 30 d. vietoj vasario 20 d. – rugsėjo 10 d.).

165    Austrijos Respublika pastebi, kad Bgld JagdVO 76 straipsnyje nustatytais apsaugos laikotarpiais atsižvelgiama į šio regiono klimato sąlygas. Be to, Burgenlande vykdoma selektyvi medžioklė netrikdo patelių, pavyzdžiui, slankų patelių, jokioje veisimosi stadijoje. Be to, numatytais medžioklės draudimo laikotarpiais atsižvelgiama į direktyvos 9 straipsnyje numatytas leidimo nukrypti sąlygas. Galiausiai, šis teisės aktas yra šį 9 straipsnį atitinkanti priemonė, nes leidžia medžioti tik šios rūšies patinus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

166    Reikia pastebėti, kad savo ieškinyje Komisija nurodė kėkšto, keršulio, pietinio purplelio ir paprastojo purplelio medžioklės leidimo laikotarpius, kurie labai skiriasi nuo šio sprendimo 164 punkte nurodytų ginčijamose nacionalinėse nuostatose įtvirtintų medžioklės leidimo laikotarpių.

167    Iš tiesų, šie laikotarpiai skiriasi ne tik apsaugos trukme, bet ir šių laikotarpių pradžios ir pabaigos datomis.

168    Dėl Komisijos pateikto kaltinimo pagrįstumo vertinimo reikia pažymėti, kad apsaugos laikotarpiai, kurių reikia laikytis pagal direktyvos 7 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatomi atsižvelgiant į mokslinius ornitologijos srities duomenis (žr. ypač 1991 m. sausio 17 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑157/89, Rink. p. I‑57, 15, 19 ir 24 punktus).

169    Tačiau ieškinyje nenurodyti jokie tokio pobūdžio duomenys, galintys pagrįsti Komisijos siūlomų laikotarpių atitikimą direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje nurodytiems vertinamiesiems kriterijams, pavyzdžiui, nagrinėjamų paukščių rūšių protingo naudojimo ir ekologiškai subalansuotos kontrolės principams.

170    Svarbu papildomai nurodyti, kad tokie moksliniai duomenys yra ypač reikalingi dar ir dėl to, kad Austrijos Respublika nurodė, jog Burgenlande medžioklės leidimo laikotarpiai buvo nustatyti atsižvelgiant į specifines šio regiono klimato sąlygas.

171    Tokiomis aplinkybėmis pateikti tinkamus mokslinius duomenis įrodyti, kad ginčijami medžioklės leidimo laikotarpiai yra nesuderinami su direktyvos 7 straipsnio 4 dalimi, turi Komisija.

172    Nesant tokių duomenų, ieškinį šiuo atžvilgiu reikia atmesti.

–       Karintijos žemė

 Šalių argumentai

173    Komisija pirmiausia nurodo, kad KrntJagdG 9 straipsnio 2 dalyje tam tikroms rūšims nustatomi įvairias veisimosi ir jauniklių nesavarankiškumo stadijas apimantys medžioklės leidimo laikotarpiai, kurie nepakankamai pagrįsti direktyvos 9 straipsnyje numatytomis nukrypti leidžiančiomis sąlygomis. Tokios rūšys yra: kurtinys (kurio medžioklė leidžiama gegužės 10 d. – 31 d., nors Komisijos teigimu ji turėtų būti spalio 1 d. – vasario 28 d.), tetervinas (kurio medžioklė leidžiama gegužės 10 d. – 31 d. vietoj rugsėjo 21 d. – kovo 31 d.), slanka (kurios medžioklė leidžiama rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. ir kovo 16 d. – balandžio 10 d. vietoj rugsėjo 11 d. – vasario 19 d.), laukys (kurio medžioklė leidžiama rugpjūčio 16 d. – sausio 31 d. vietoj rugsėjo 21 d. – kovo 10 d.), keršulis (kurio medžioklė draudžiama rugpjūčio 1 d. – gruodžio 31 d. ir kovo 16 d. – balandžio 10 d. vietoj rugsėjo 1 d. – sausio 31 d.) bei pietinis purplelis (kurio medžioklė leidžiama rugpjūčio 1 d. – gruodžio 31 d. ir kovo 16 d. – balandžio 10 d. vietoj spalio 21 d. – vasario 20 d.).

174    Antra, konkrečiai dėl pavasarinės medžioklės Komisija pabrėžia, kad nurodytieji medžioklės leidimo laikotarpiai apima kurtinio, tetervino ir slankos poravimosi stadiją.

175    Šiuo atžvilgiu Komisija tvirtina, kad šios stadijos neįmanoma atskirti nuo jauniklių auginimo, veisimosi ir jauniklių nesavarankiškumo laikotarpio. Todėl šio sprendimo 173 punkte nurodyta nacionalinės teisės nuostata pažeidžia direktyvos 7 straipsnio 4 dalį.

176    Komisija pabrėžia, kad poravimosi etapas įeina į jauniklių auginimo, veisimosi ir jauniklių nesavarankiškumo laikotarpį. Tai, kad šis etapas yra ankstesnis už veisimąsį siaurąja prasme, negali minėtų rūšių pašalinti iš direktyvos 7 straipsnio 4 dalies taikymo srities.

177    Trečia, Komisija tvirtina, kad KrntJagdG 3 straipsnis, nustatantis sumedžiojimo limitų nustatymo kriterijus, visiškai nemini direktyvos 9 straipsnyje įtvirtintų nukrypti leidžiančių kriterijų.

178    Austrijos Respublika pripažįsta, kad Karintijoje nustatyti laukio, keršulio ir pietinio purplelio medžioklės leidimo laikotarpiai neatitinka direktyvos.

179    Tačiau ši valstybė narė mano, kad kurtinio, tetervino ir slankos patinų medžioklė poravimosi vietovėse yra nesusijusi su jauniklių auginimo, veisimosi, perėjimo ir jauniklių nesavarankiškumo laikotarpiu. Ji teigia, kad šių rūšių veisimasis iš tikrųjų vyksta ne poravimosi vietovėse. Be to, ribojančios nuostatos užtikrina, kad bus nužudyta tik nedaug patinų, o patelės – apsaugotos parėjimo laikotarpiu.

180    Ši valstybė narė tvirtina, kad KrntJagdG 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta medžioklės tvarka atitinka direktyvos 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Medžioklės leidimo laikotarpiai iš tiesų nustatomi taip, kad selektyvi medžiojamųjų plunksnuočių medžioklė nedideliais skaičiais ir griežtos kontrolės sąlygomis, būtų leidžiama, jei nėra jokio kito priimtino sprendimo ir medžioklė nekenkia šių rūšių populiacijos išsaugojimui.

181    Austrijos Respublika pažymi, kad kurtinio, tetervino ir slankos sumedžiojimo limitai atitinka direktyvą. Šių rūšių medžioklė iš tiesų leidžiama remiantis tiksliu kiekvieno medžioklės ploto populiacijos surašymu, o konkrečios rūšies gyvūnų sumedžiojimui suteikiamas individualus leidimas.

182    Valstybė narė taip pat nurodo, kad dėl su populiacijos kontrole susijusių ribojančių nuostatų, individualių sumedžiojimų skaičiaus ir šaudymo leidimo laikotarpių, nužudomas tik nedidelis nagrinėjamų rūšių patinų skaičius.

183    Galiausia valstybė narė pabrėžia, kad visiškai uždraudus šių rūšių medžioklę poravimosi stadijos metu, medžiotojai prarastų suinteresuotumą šios rūšies medžiojamaisiais plunksnuočiais ir sumenkintų šių rūšių buveinių išsaugojimo pastangas. Tai nedelsiant paveiktų šių rūšių populiaciją, kuriai reikalinga specifinė buveinė ? miškas, kurių labai sumažėjo.

 Teisingumo Teismo vertinimas

184    Atsakovė pripažino Karintijoje nustatytų laukio, keršulio ir pietinio purplelio medžioklės leidimo laikotarpių nesutapimą, todėl reikia pripažinti šio kaltinimo pagrįstumą šių rūšių atžvilgiu.

185    Dėl slankos reikia pastebėti, kad jos medžioklė leidžiama ne tik laikotarpiu nuo vasaros pabaigos iki žiemos pradžios, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., bet taip pat laikotarpiu nuo žiemos pabaigos iki pavasario pradžios, t. y. nuo kovo 16 d. iki balandžio 10 dienos. Taigi ši medžioklė leidžiama beveik penkis mėnesius.

186    Tačiau toks ilgas medžioklės leidimo laikotarpis jokiu būdu negali būti laikomas galinčiu patekti į direktyvos 9 straipsnio taikymo sritį.

187    Iš tiesų dėl savo pobūdžio ir apimties, tokia medžioklės sistema yra nesuderinama su direktyvoje numatytais apsaugos tikslais.

188    Kadangi atsakovė nenurodė jokio iš 9 straipsnyje nurodytų nukrypimo motyvų, galinčių pateisinti nagrinėjamą medžioklės sistemą, įsipareigojimų neįvykdymą šiuo atžvilgiu reikia laikyti įrodytu.

189    Kita vertus, kurtinio ir tetervino atveju nagrinėjamas potvarkis numato tik pavasarinį medžioklės leidimo laikotarpį.

190    Tačiau šis laikotarpis iš dalies sutampa su šių rūšių poravimosi laikotarpiu.

191    Todėl reikia nustatyti, ar direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje numatyti draudimai apima šią stadiją.

192    Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad šioje nuostatoje įtvirtinta apsaugos sistema yra apibrėžta plačiai, atsižvelgiant į atitinkamų rūšių biologinius ypatumus bei į tai, kad ji susijusi ne tik su jauniklių auginimo, bet ir įvairių veisimosi stadijų laikotarpiais.

193    Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies tikslą iš tiesų atitinka tik tokia schema, kuri, kaip Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, yra skirta užtikrinti visišką apsaugą laikotarpiais, kuriais kyla didelis pavojus laukiniams paukščiams (žr. minėto 1991 m. sausio 17 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 14 punktą ir 1994 m. sausio 19 d. Sprendimo Association pour la protection des animaux sauvages ir kt., C‑435/92, Rink. p. I‑67, 9 punktą). Ši teismų praktika iš esmės išreiškia nuostatą, kad bet kokie veiksmai laikotarpiais, susijusiais su paukščių veisimusi, net jei nukreipti tik į populiacijos dalį, gali turėti poveikio jų veisimuisi.

194    Taip yra ir poravimosi stadijos atveju, kurios metu atitinkamoms rūšims kyla didelis pavojus ir jos yra ypač lengvai pažeidžiamos.

195    Todėl reikia daryti išvadą, kad ši stadija įeina į laikotarpį, kurio metu direktyvos 7 straipsnio 4 dalis draudžia iš principo bet kokią medžioklę.

196    Dėl klausimo, ar direktyvos 9 straipsnyje numatyti leidimai nukrypti gali būti taikomi direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje nurodytoms situacijoms, kurioms taikomi specialūs apsaugos reikalavimai, reikia priminti, kad 2003 m. spalio 16 d. Sprendime Ligue pour la protection des oiseaux sauvages ir kt. (C‑182/02, Rink. p. I‑12105, 9 punktas), Teisingumo Teismas nusprendė, jog direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktas numato galimybę, laikantis kitų 9 straipsnio sąlygų, leisti sugauti, laikyti arba kitaip protingai naudoti paukščius direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje nurodytais laikotarpiais, kuriais laukinių paukščių išlikimui kyla didelis pavojus.

197    Todėl rekreacinė laukinių paukščių medžioklė direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje nurodytais laikotarpiais gali, jei tenkinami jos 9 straipsnio 2 dalies reikalavimai, atitikti „protingo naudojimo“ kriterijų direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto prasme (žr. šiuo klausimu minėto sprendimo Ligue pour la protection des oiseaux sauvages ir kt. 11 punktą).

198    Tačiau šių reikalavimų laikymosi įrodinėjimo našta kiekvieno nukrypimo atveju tenka šį sprendimą priimančiai nacionalinei institucijai (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Komisija prieš Suomiją, C‑344/03, Rink. p. I‑11033, 39 ir 60 punktus bei 2006 m. birželio 8 d. Sprendimo WWF Italia ir kt., C‑60/05, Rink. p. I‑5083, 34 punktą).

199    Dėl nustatymo, ar KrntJagdG 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta medžioklės sistema“, yra suderinama su direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktu ir ypač reikalavimu, kad nukrypti leidžiančios nuostatos leistų medžioti tik „nedideliais skaičiais“, svarbu priminti, jog priimdamos pastarąją nuostatą perkeliančias priemones valstybės narės turi užtikrinti, kad visais joje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo atvejais ir visoms saugomoms rūšims leidžiamas sumedžioti kiekis neviršytų limito, atitinkančio nedidelį šių sumedžiojimų skaičių, kuris turi būti nustatytas remiantis tiksliais moksliniais duomenimis (žr. minėto sprendimo WWF Italia 29 punktą).

200    Šiuo klausimu, nors, kaip teigia atsakovė, tetervino ir kurtinio medžioklei taikomi bendrieji sumedžiojimo limitai, tačiau minėta nacionalinė nuostata nepatikslina, ką šioje sistemoje reiškia „nedidelio skaičiaus“ sąvoka direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto prasme.

201    Bendrijos teisės reikalavimus atitinkantis direktyvos perkėlimas reikalauja sudaryti galimybę institucijoms, kompetentingoms suteikti atitinkamos rūšies paukščių išimtinės medžioklės leidimus vadovaujantis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, remtis pakankamai tiksliais rodmenimis dėl būtinų laikytis limitų (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo WWF Italia ir kt. 36 punktą).

202    Todėl KrntJagdG 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta medžioklės sistema neatitinka direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto.

203    Reikia papildyti, kad Austrijos Respublika pripažino, jog nagrinėjamos rūšys atitinkamoje teritorijoje aptinkamos ir rudenį bei žiemą, tačiau pažymėjo, kad medžioklė šiais metų laikais vyksta mažiau palankiomis sąlygomis. Tačiau ši aplinkybė nėra svarbi direktyvoje įtvirtintos teisinės apsaugos sistemos atžvilgiu.

204    Tokiomis aplinkybėmis KrntJagdG 51 straipsnio 2 dalis neatitinka ir direktyvos 9 straipsnio 1 dalies įvadinės dalies, kuri leidimą nukrypti nuo paukščių apsaugos nuostatų susieja su jokio kito priimtino sprendimo nebuvimu (žr. šiuo klausimu 2005 m. birželio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑135/04, Rink. p. I–5261, 18 punktą).

205    Galiausia dėl Austrijos Respublikos argumento, kad būtina leisti medžioti kurtinį ir teterviną tam, kad medžiotojai išsaugotų ir prižiūrėtų jų buveinę, reikia nurodyti, jog nors floros apsauga nurodyta kaip vienas iš direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkto ketvirtojoje įtraukoje nurodytų leidimo nukrypti motyvų, tačiau reikia pastebėti, kad šios buveinės apsauga gali būti užtikrinama nepriklausomai nuo medžioklės (žr. šiuo klausimu minėto sprendimo Komisija prieš Prancūziją 35 ir 40 punktus).

206    Be to, kaip savo išvados 61 punkte nurodė generalinė advokatė, valstybės narės privalo užtikrinti šią direktyvos 4 straipsnyje numatytą apsaugą tiek specialiose apsaugos teritorijose, tiek už jų ribų.

207    Todėl reikia atmesti visus Austrijos Respublikos argumentus.

208    Reikia pripažinti, kad potvarkis dėl medžioklės Karintijoje neatitinka direktyvos visų šiame kaltinime nurodytų rūšių atžvilgiu.

209    Todėl Komisijos ieškinys šiuo atžvilgiu yra pagrįstas.

–       Žemutinės Austrijos žemė

 Šalių argumentai

210    Komisija nurodo, kad Nö JagdVO 22 straipsnis įtvirtina tam tikrų rūšių medžioklės leidimo laikotarpius, apimančius šių rūšių jauniklių auginimo arba veisimosi ir jauniklių nesavarankiškumo stadijas. Tai yra kurtinys (kurio medžioklė leidžiama lyginių metų gegužės 1 d. – 31 d., nors, Komisijos teigimu, turėtų būti spalio 1 d. – vasario 28 d.), tetervinas (kurio medžioklė leidžiama nelyginių metų gegužės 1 d. –31 d. vietoj rugsėjo 21 d. – kovo 31 d.), gargatūnas (kurio medžioklė leidžiama sausio 1 d. – gruodžio 31 d. ir spalio 1 d. – kovo 28 d. vietoj spalio 1 d. – kovo 28 d.), slanka (kurios medžioklė leidžiama rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. ir kovo 1 d. – balandžio 15 d. vietoj rugsėjo 11 d. – vasario 19 d.) ir keršulis (kurio medžioklė leidžiama rugpjūčio 1 d. – sausio 31 d. vietoj rugsėjo 1 d. – sausio 31 d.).

211    Austrijos Respublika pripažįsta, kad rudeninė keršulio medžioklė turėtų būti nustatyta nuo rugsėjo 1 d., kaip nurodo Komisija.

212    Dėl kurtinio, tetervino ir slankos medžioklės tvarkos ši valstybė narė nukreipia į argumentus, susijusius su direktyvos 7 straipsnio 4 dalies perkėlimu Karintijoje (žr. šio sprendimo 179–183 punktus).

213    Valstybė narė primena, kad šių rūšių pavasarinės medžioklės leidimo laikotarpis apima poravimosi stadiją, kuri yra pirmesnė už jauniklių auginimo ir įvairias veisimosi stadijas. Todėl speciali direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta apsaugos sistema neturėtų būti taikoma.

214    Austrijos Respublikos nuomone, gargatūno medžioklės leidimo laikotarpiai nėra šio ieškinio objektas, nes ši rūšis nebuvo nurodyta ikiteisminio nagrinėjimo etape.

215    Ši valstybė narė be to tvirtina, kad šios rūšies patinai yra didesni nei tetervino patinai, ir todėl pastaruosius trikdo poravimosi metu.

 Teisingumo Teismo vertinimas

216    Atsižvelgiant į atsakovės atsakymą dėl su keršulio medžioklės leidimo laikotarpiu susijusio kaltinimo, reikia konstatuoti įsipareigojimų neįvykdymą šiuo atžvilgiu.

217    Dėl gargatūno reikia pabrėžti, kad jis išvestas sukryžminus dvi rūšis ir kad neatsižvelgiant į tai, ar jis gali būti laikomas atskira rūšimi biologine prasme, jis bet kuriuo atveju skiriasi nuo kurtinio ir tetervino.

218    Todėl gargatūno medžioklės Žemutinėje Austrijoje tvarka turėjo būti nurodyta oficialiame pranešime, nes pagal Teisingumo Teismo praktiką šis pranešimas apibrėžia bylos objektą (žr. šiuo klausimu 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑441/02, Rink. p. I‑3449, 59 ir 60 punktus bei 2007 m. sausio 30 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją, C‑150/04, Rink. p. I‑0000, 66 ir 67 punktus).

219    Todėl Komisijos ieškinį šiuo atžvilgiu reikia laikyti nepriimtinu.

220    Kaltinimo dėl nepakankamos slankos apsaugos atžvilgiu reikia pastebėti, kad šios rūšies medžioklė leidžiama nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d. ir nuo vasaros pabaigos iki žiemos pradžios.

221    Leisdama šios rūšies medžioklę ilgiau nei penkis mėnesius, Nö JagdVO 22 straipsnyje įtvirtinta tvarka užkrauna per didelę naštą jos populiacijai.

222    Tačiau kaip matyti iš šio sprendimo 186 ir 187 punktų, tokia tvarka bet kuriuo atveju nepatenka į direktyvos 9 straipsnio taikymo sritį.

223    Dėl kurtinio ir tetervino reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 194 ir 195 punktų, pavasarinės medžioklės leidimo laikotarpis apima šių rūšių poravimosi stadijos laikotarpį, kurio atžvilgiu direktyvos 7 straipsnio 4 dalis reikalauja taikyti specialias apsaugos priemones.

224    Nors ir nėra numatyta šių dviejų rūšių rudeninė medžioklė, o pavasarinė medžioklė leidžiama tik kas antrus metus, tačiau Austrijos Respublika nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kaip užtikrinamas direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto laikymasis, ypač medžioklės ribojimo „nedideliais skaičiais“ atžvilgiu.

225    Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 199 ir 201 punktų, kompetentingos atitinkamos valstybės narės institucijos privalo teisiškai pakankamai tiksliai ir remdamosi pripažintais moksliniais duomenimis užtikrinti, kad bet kuriuo atveju nebūtų viršytas ribinis kiekis ir, be to, kad būtų užtikrinta visiška nurodytų rūšių apsauga (žr. šiuo klausimu ir 2004 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑79/03, Rink. p. I‑11619, 41 ir 43 punktus).

226    Tačiau ginčijamame potvarkyje tokia informacija nenurodyta.

227    Todėl šis Komisijos kaltinimas yra pagrįstas tiek, kiek jis susijęs su visomis nurodytomis rūšimis, išskyrus gargatūno, kurio atžvilgiu ieškinys yra nepriimtinas.

–       Aukštutinės Austrijos žemė

 Šalių argumentai

228    Komisija pastebi, kad pagal Oö SchonzeitenVO 1 straipsnio 1 dalį jauniklių auginimo ir įvairių veisimosi stadijų laikotarpiu leidžiama medžioti, pirma, kurtinį (gegužės 1 d. – 31 d., nors, Komisijos teigimu, turėtų būti spalio 1 d. – vasario 28 d.), teterviną (gegužės 1 d. – 31 d. vietoj rugsėjo 21 d. – kovo 31 d.) ir gargatūną (gegužės 1 d. –31 d. vietoj spalio 1 d. – kovo 28 d.) bei, antra, slanką (spalio 1 d. – balandžio 30 d. vietoj rugsėjo 11 d. – vasario 19 d.).

229    Austrijos Respublika tvirtina, kad kurtinio, tetervino ir gargatūno pavasarinė medžioklė apima poravimosi stadiją, todėl jam netaikoma direktyvos 7 straipsnio 4 dalis.

230    Šiuo klausimu ši valstybė narė nukreipia į argumentus dėl Karintijoje galiojančios medžioklės tvarkos, pateikiamus šio sprendimo 179–183 punktuose.

231    Dėl slankos ji pabrėžia, kad numatyti medžioklės leidimo laikotarpiai nukrypsta nuo direktyvos tik patinų atžvilgiu, kuriuos iš tikrųjų tik vienus galima medžioti poravimosi stadijos metu. Taigi patelės netrikdomos nė vienos veisimosi stadijos metu. Dėl šios rūšies biologinių ypatybių ši medžioklės tvarka yra suderinama su atitinkamų populiacijų protingo naudojimo ir subalansuoto reguliavimo principais.

 Teisingumo Teismo vertinimas

232    Dėl kaltinimo, susijusio su kurtinio ir tetervino apsauga, reikia priminti, kad kaip matyti iš šio sprendimo 194 ir 195 punktų, Aukštutinėje Austrijoje nustatyti šių dviejų rūšių medžioklės leidimo laikotarpiai atitinka laikotarpį, kuriam pagal direktyvos 7 straipsnio 4 dalį turi būti taikoma speciali apsauga.

233    Tačiau nors leidžiama tik pavasarinė šių rūšių medžioklė, Austrijos Respublika nepateikė duomenų, leidžiančių nustatyti, ar ši tvarka atitinka direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintus reikalavimus, kaip jie yra išaiškinti teismo praktikoje (žr. šio sprendimo 199 ir 201 punktus). Ginčijamas potvarkis nenurodo, kaip ši tvarka užtikrina, kad medžioklė būtų apribota „nedideliais skaičiais“.

234    Dėl su gargatūno, kuris išvestas sukryžminus kurtinį ir teterviną, medžiokle susijusio kaltinimo reikia priminti, kad pagal direktyvos 1 straipsnį ja siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, europinėje teritorijoje.

235    Savo išvados 93 punkte generalinė advokatė pabrėžė, kad biologinė rūšis yra visų individų, galinčių veistis tarpusavyje, grupė.

236    Atsiliepime į ieškinį Austrijos Respublika ginčijo, kad poruodamasis gargatūnas, patinas arba patelė, laisvėje gali susilaukti palikuonio, o Komisija šiuo klausimu neprieštaravo.

237    Todėl Komisija neįrodė, kad egzistuoja veistis galinčių gargatūnų grupė, leidžianti jį laikyti atskira rūšimi, patenkančia į direktyvos taikymo sritį.

238    Todėl su gargatūno medžioklės Aukštutinėje Austrijoje tvarka susijęs kaltinimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

239    Dėl su slankos medžioklės tvarka susijusio kaltinimo reikia konstatuoti, kad ši rūšis gali būti medžiojama ne tik pavasarį, bet ir rudenį bei žiemą.

240    Tokia tvarka, dėl ja nustatytos medžioklės leidimo laikotarpių trukmės, kaip matyti iš šio sprendimo 186 ir 187 punktų, yra nesuderinama su direktyvos apsauga ir nepateisinama pagal jos 9 straipsnį.

241    Galiausia dėl Austrijos Respublikos atlikto atskyrimo tarp atitinkamos rūšies patelių ir patinų pakanka pažymėti, kad direktyvos nuostatose, susijusiose su laukinių paukščių apsaugos apimtimi, nėra jokio šio atskyrimo teisinio pagrindo.

242    Todėl reikia sutikti su Komisijos kaltinimu tiek, kiek jis susijęs su Aukštutinėje Austrijoje galiojančia visų nurodytų rūšių, išskyrus gargatūną, medžioklės tvarka.

–       Zalcburgo žemė

 Šalių argumentai

243    Komisija nurodo, kad iš Sbg JagdG 54 straipsnio 1 dalies, skaitant ją kartu su Sbg SchonzeitenVO 1 straipsniu, matyti, jog tam tikrų rūšių medžioklė yra leidžiama jauniklių auginimo ir įvairių veisimosi stadijų laikotarpiu, t. y. laikotarpiais, kuriais medžioklė iš principo yra draudžiama, jei neįvykdytos direktyvos 9 straipsnyje leidimo nukrypti numatytos sąlygos ir kriterijai. Tai taikoma kurtiniui (kurio medžioklė leidžiama gegužės 1 d. – 31 d., nors, kaip teigia Komisija, turėtų būti spalio 1 d. – vasario 28 d.), tetervinui (kurio medžioklė leidžiama gegužės 1 d. – birželio 15 d. vietoj rugsėjo 21 d. – kovo 31 d.), gargatūnui (kurio medžioklė leidžiama gegužės 1 d. – birželio 15 d. vietoj spalio 1 d. – kovo 28 d.) ir slankai (kurios medžioklė leidžiama kovo 1 d. – balandžio 15 d. ir spalio 1 d. – gruodžio 31 d. vietoj rugsėjo 11 d. – vasario 19 d.).

244    Komisija nurodo, kad Sbg JagdG 60 straipsnio 3a dalis nustato tik minimalų ir prireikus maksimalų sumedžiojimų skaičių. Todėl nėra jokios galimybės tvirtinant sumedžiojimo limitus įvertinti nukrypstančios nuostatos motyvus direktyvos 9 straipsnio atžvilgiu.

245    Dėl kurtinio, tetervino ir gargatūno medžioklės poravimosi stadijos laikotarpiu Austrijos Respublika iš esmės nukreipia į savo argumentus dėl šių rūšių apsaugos Karintijoje (žr. šio sprendimo 179–183 punktus).

246    Ši valstybė narė paaiškina, kad priimdamos potvarkį dėl sumedžiojimo limitų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalių sąlygas ir kriterijus, kuriais leidžiama nukrypti nuo direktyvoje numatytų draudimų.

247    Ši valstybė narė pažymi, kad pagal Sbg JagdG 60 straipsnio 3a dalį maksimalus leidžiamų sumedžiojimų kiekis apskaičiuojamas taip, kad būtų sudaryta Sbg JagdG 3 straipsnyje įtvirtintus principus atitinkanti populiacija ar kad ji tokia išliktų. Potvarkis dėl sumedžiojimo limitų priimamas remiantis, be kita ko, tiksliai užfiksuotais padarytos žalos duomenimis bei pranešimais ir prognozėmis apie atitinkamų rūšių populiacijas. Šiame potvarkyje nurodyti skaičiai suprantami kaip maksimalūs sumedžiojimai.

248    Austrijos Respublika papildo, kad leidžiami veiksmai susiję tik su Sbg JagdG 59 straipsnio 1 dalyje numatytomis paukščių rūšimis, t. y. tomis, kurios nėra įtrauktos į direktyvos II priedą kaip Austrijoje medžioti galimos rūšys. Tačiau joks sumedžiojimo limitas nebuvo nustatytas, todėl šioms paukščių rūšims taikomas bendrasis draudimas medžioti. Tam tikrais atvejais jas medžioti gali būti leidžiama tik Sbg JagdG 104 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau tik ne direktyvoje įtvirtintais apsaugos laikotarpiais.

 Teisingumo Teismo vertinimas

249    Kaip matyti iš šio sprendimo 186 ir 187 punktuose nurodytų motyvų, slankos pavasarinė medžioklė greta taip pat leidžiamos šios rūšies rudeninės medžioklės, nėra pateisinama direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu.

250    Siekiant nustatyti, ar kurtinio ir tetervino medžioklės, kuri leidžiama tik pavasarį, atveju tenkinamos leidimo nukrypti sąlygos ir kriterijai, reikia konstatuoti, kad Sbg JagdG 59 straipsnio 1 dalis taikoma tik rūšims, kurios neįtrauktos į direktyvos II priedą kaip Austrijoje galimos medžioti rūšys.

251    Tačiau kurtinys ir tetervinas yra paminėti šiame priede. Todėl šioms dviems rūšims netaikomi sumedžiojimų limitai.

252    Atsakant į klausimą, ar šių rūšių medžioklė gali būti pateisinama pagal direktyvos 9 straipsnį, reikia konstatuoti, kad atsakovė neįrodė, jog Zalcburgo žemės įstatymai atitinka direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą leidimo nukrypti motyvą.

253    Sbg JagdG 59 straipsnio 1 dalis sumedžiojimo limitus iš tikrųjų paveda nustatyti potvarkius priimti turinčiai teisę institucijai, tačiau šios potvarkių priėmimo kompetencijos neapriboja jokiais privalomojo pobūdžio kiekiais.

254    Todėl ieškinys yra pagrįstas tiek, kiek jis susijęs su slankos, kurtinio ir tetervino medžioklės tvarka.

255    Dėl Zalcburgo žemės nuostatų, susijusių su gargatūno medžiokle, reikia priminti, kad kaip matyti iš šio sprendimo 234–237 punktų, nebuvo įrodyta, kad šiai rūšiai taikoma direktyva.

256    Todėl su gargatūno medžiokle Zalcburge susijęs kaltinimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

257    Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad ieškinys yra pagrįstas tiek, kiek jis susijęs su visų nurodytų rūšių, išskyrus gargatūno, medžioklės Zalcburgo žemėje tvarka.

–       Tirolio žemė

 Šalių argumentai

258    Komisija pastebi, kad DurchfVO Tiroler JagdG 1 straipsnio 1 dalis nustato medžioklės leidimo laikotarpius, kurie iš dalies apima kurtinio (kurio medžioklė leidžiama nelyginių metų gegužės 1 d. – 15 d., nors, Komisijos teigimu, turėtų būti spalio 1 d. – vasario 28 d.) ir tetervino (kurio medžioklė leidžiama gegužės 10 d. – 31 d. vietoj rugsėjo 21 d. – kovo 31 d.) jauniklių auginimo ir įvairių veisimosi stadijų laikotarpius taip nukrypdami nuo direktyvos 7 straipsnio 4 dalies.

259    Komisija pabrėžia, jog kadangi kurtinio ir tetervino, kuriems ypač Austrijoje kyla išnykimo pavojus, medžioklė leidžiama tik išimtiniais atvejais, vadovaujantis direktyvos 9 straipsniu, būtina užtikrinti šioje nuostatoje įtvirtintų leidimo nukrypti sąlygų ir kriterijų laikymąsį.

260    Austrijos Respublika nukreipia į argumentus dėl nurodytų rūšių pavasarinės medžioklės, kuri sutampa su šių rūšių poravimosi laikotarpiu, Karintijoje (žr. 179–183 punktus).

261    Ši valstybė narė taip pat pabrėžia, kad yra sudėtinga medžioti Tirolyje rudenio pabaigoje arba žiemą ir bet kuriuo atveju šių rūšių populiacijoms šiame regione nekyla išnykimo pavojus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

262    Dėl direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje numatytos apsaugos sistemos reikia priminti, kad kaip matyti iš šio sprendimo 194 ir 195 punktų, ši sistema taikoma kurtinio ir tetervino poravimosi stadijai.

263    Dėl Austrijos Respublikos argumento, jog sudėtinga medžioti Tirolyje rudenį ir žiemą, pakanka pastebėti, kad tokio argumento negalima priskirti jokiai direktyvos 9 straipsnyje numatytai leidimo nukrypti sąlygai.

264    Todėl ieškinys yra pagrįstas tiek, kiek jis susijęs su DurchfVO Tiroler JagdG 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kurtinio ir tetervino medžioklės laikotarpiais.

–       Forarlbergo žemė

 Šalių argumentai

265    Komisija nurodo, kad Vlbg JagdVO 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tetervino medžioklės laikotarpis neatitinka direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų. Šis laikotarpis yra gegužės 11 d. – 31 d., nors, Komisijos teigimu, turėjo būti rugsėjo 21 d. – kovo 31 diena. Taigi jis nustatytas šios rūšies poravimosi stadijos metu.

266    Austrijos Respublika pažymi, kad Vlbg JagdVO nustato medžiojamųjų plunksnuočių, išskyrus teterviną, medžioklės leidimo laikotarpius, atitinkančius direktyvos nuostatas. Šiuo klausimu ji nukreipia į savo argumentus dėl direktyvos perkėlimo Karintijoje (žr. šio sprendimo 179–183 punktus).

 Teisingumo Teismo vertinimas

267    Dėl Komisijos pateikto kaltinimo pagrįstumo pakanka konstatuoti, kaip matyti iš šio sprendimo 194 ir 195 punktų, kad Austrijos Respublika neįrodė, jog šiame kaltinime nurodytas nacionalinis potvarkis tenkina direktyvos 9 straipsnyje nurodytas sąlygas ir kriterijus, kuriais leidžiama nukrypti nuo jos 7 straipsnio 4 dalyje nustatytos specialios apsaugos reikalavimų.

268    Todėl Komisijos kaltinimas dėl Vlbg JagdVO 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tetervino medžioklės laikotarpio yra pagrįstas.

–       Vienos žemė

 Šalių argumentai

269    Komisija nurodo, kad Wiener JagdG 69 straipsnio ir Wiener SchonzeitenVO 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, skaitant jas kartu, nustato slankos medžioklės leidimo laikotarpį, iš dalies sutampantį su jauniklių auginimo ir įvairių veisimosi stadijų laikotarpiais, kuriais taikomas draudimas pagal direktyvos 7 straipsnio 4 dalį, nenurodant atitinkamų direktyvos 9 straipsnyje numatytų leidimo nukrypti sąlygų.

270    Austrijos Respublika tvirtina, kad šiame kaltinime minima medžioklės tvarka atitinka direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą leidimą nukrypti.

 Teisingumo Teismo vertinimas

271    Atsižvelgiant į šio sprendimo 198 punkte primintą teismo praktiką reikia pastebėti, kad dėl Vienos žemės Austrijos Respublika nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, jog tenkinamos direktyvos 9 straipsnyje nustatytos sąlygos ir kriterijai, susiję su paukščių sumedžiojimų „nedideliais skaičiais“, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies c punkte, bei jokio kito priimtino sprendimo nebuvimu, kaip nurodyta šios dalies įvadinėje pastraipoje.

272    Todėl reikia sutikti su ieškiniu tiek, kiek jis susijęs su slankos medžioklės leidimo laikotarpiu Vienos žemėje, įtvirtintu Wiener JagdG 69 straipsnio ir Wiener SchonzeitenVO 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skaitant jas kartu.

 Direktyvos 8 straipsnio pažeidimas Žemutinėje Austrijoje

–       Šalių argumentai

273    Komisija tvirtina, kad Nö NSchG 20 straipsnio 4 dalyje nėra nuostatų, pakankamai apibrėžiančių medžioklės priemones, draudžiamas pagal direktyvos 8 straipsnį, skaitant jį kartu su jos IV priedo a punktu. Šioje nacionalinės teisės nuostatoje tėra viena bendro pobūdžio nuoroda į leistinas gaudymo ar žudymo priemones, įtaisus ar būdus.

274    Komisija mano, kad net jei kompetentinga institucija privalo elgtis direktyvą atitinkančiu būdu, direktyvą atitinkanti administracinė praktika netenkina reikalavimų adekvačiai perkelti Bendrijos teisę.

275    Austrijos Respublika mano, kad Nö NSchG 20 straipsnio 4 dalis, leidžianti žudyti saugomus gyvūnus specialių leidimų pagrindu, atitinka direktyvos 8 straipsnio taisykles.

276    Ši valstybė narė mano, kad siekiant Nö NSchG 20 straipsnio 4 dalies tikslo pasirinkta teisėkūros technika užtikrina direktyvos reikalaujamą apsaugą. Kompetentingos valdžios institucijos privalo nustatyti leistinas gaudymo ar žudymo priemones, įtaisus ar būdus, o juos naudoti leidžiama specialiais sprendimais. Šios valdžios institucijos turi priimti sprendimus taip, kad jie atitiktų direktyvą ir, atsižvelgiant į darnaus nacionalinės teisės sistemos taikymo principą, nepažeistų Nö JagdG 95 straipsnio.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

277    Kaip jau priminta šio sprendimo 92 punkte, perkėlimo tikslumas turi ypatingos reikšmės direktyvos atveju, nes atitinkamoms valstybėms narėms patikimas bendro paveldo valdymas jų suverenioje teritorijoje (žr. 1987 m. spalio 13 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, 236/85, Rink. p. 3989, 5 punktą).

278    Todėl vien tvirtinimas, kad praktika atitinka direktyvą, netenkina reikalavimo tinkamai ją perkelti.

279    Būtent leistinų gaudymo ar žudymo priemonių, įtaisų ar būdų atveju valstybės narės privalo patvirtinti privalomąją teisinę galią turintį neteisėtų veiksmų sąrašą (žr. šiuo klausimu minėto 1987 m. spalio 13 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 27 ir 28 punktus).

280    Reikia papildomai pažymėti, kad direktyvoje nurodyti draudimai medžiojant naudoti tam tikras gaudymo priemones turi būti įtvirtinti norminio pobūdžio nuostatose. Teisinio saugumo principas reikalauja, kad atitinkami draudimai būtų įtvirtinti privalomojo pobūdžio teisiniuose instrumentuose (žr. šiuo klausimu 1990 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C‑339/87, Rink. p. I‑851, 22 punktą).

281    Direktyvą pažeidžiančios praktikos nebuvimas neatleidžia atitinkamos valstybės narės nuo jos pareigos imtis įstatymų ir kitų teisės aktų priemonių, kad būtų užtikrintas adekvatus direktyvos nuostatų perkėlimas. Be to, tai, kad valstybėje narėje neturima galimybės medžioti tam tikru būdu, negali būti šio draudimo neperkėlimo į nacionalinę teisę priežastimi (žr. minėto 1990 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 32 punktą).

282    Reikia papildomai nurodyti, kad nukreipimas į Nö JagdG 95 straipsnį negali būti tinkamas, jeigu šis įstatymas taikomas toms laukinių gyvūnų rūšims, kurios gali būti medžiojamos, o ne visoms laukinių paukščių rūšims, patenkančioms į direktyvos taikymo sritį.

283    Todėl direktyvos 8 straipsnis nebuvo tinkamai perkeltas Žemutinėje Austrijoje.

284    Todėl Komisijos ieškinys šiuo atžvilgiu yra pagrįstas.

 Direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas Burgenlande, Žemutinėje Austrijoje, Aukštutinėje Austrijoje, Zalcburgo žemėje ir Tirolyje

–       Burgenlando žemė

 Šalių argumentai

285    Komisija nurodo, kad pagal Bgld JagdG 88a straipsnio 1 dalį varnėno medžioklė leidžiama liepos 15 d. – lapkričio 30 d., o pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei numatomas masinis varnėnų atsiradimas vynuogynuose, šios priemonės reikalingumas nustatomas įgyvendinimo potvarkiu. Tačiau šis įgaliojimų suteikimas nepakankamai tiksliai apibrėžia direktyvos 9 straipsnyje išvardytas leidimo nukrypti sąlygas ir kriterijus.

286    Austrijos Respublika mano, kad atsižvelgdama į didelią žalą, kurią varnėnai sukelia vynuogynams, Burgenlando žemė nusprendė esant būtina pasiremti leidžiančia nukrypti direktyvos 9 straipsnio nuostata ir priimti Bgld JagdG 88a straipsnį. Nebuvo jokio kito priimtino sprendimo, nes įprastinės šios rūšies atbaidymo priemonės pasirodė esančios nepakankamos.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

287    Pirmiausia reikia pastebėti, kad bet kokia nuo direktyvos nuostatų dėl apsaugos nukrypstanti priemonė turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į šios direktyvos 9 straipsnyje nustatytas sąlygas ir kriterijus. Todėl valstybės narės negali suteikti įgaliojimų potvarkius priimti turinčiai teisę institucijai priimti priemones, nukrypstančias nuo direktyvos nustatytų apsaugos taisyklių, tiksliai neapibrėždama iš šio straipsnio išplaukiančių tokiems leidimams nukrypti turinčių būti taikomų turinio ir formos reikalavimų (žr. šiuo klausimu minėto WWF Italia ir kt. 25 ir 28 punktus).

288    Tačiau reikia konstatuoti, kad Bgld JagdG 88a straipsnis nenumato, kokios yra leistinos gaudymo ar žudymo priemonės, įtaisai ar būdai, bei neįtvirtina konkrečių privalomų veiksmų.

289    Pagal šio straipsnio 2 dalį iš tiesų pakanka, kad taikymo tvarką nustatantis potvarkis konstatuotų pavojaus vynuogynams dėl varnėnų buvimą. Tačiau nereikalaujama, kad potvarkyje, kuris bus priimtas, būtų tiksliai nurodyti direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai.

290    Taigi Bgld JagdG 88a straipsnyje numatyta kovos su varnėnais tvarka netenkina direktyvos 9 straipsnyje nustatytų leidimo nukrypti taisyklių.

291    Todėl Komisijos kaltinimas šiuo atžvilgiu yra pagrįstas.

–       Žemutinės Austrijos žemė

 Šalių argumentai

292    Komisija mano, kad Nö NSchG 20 straipsnio 4 dalimi suteiktas bendro pobūdžio leidimas, susijęs su mokslinių tyrimų ir švietimo veikla, nenurodo išsamaus sąlygų ir kriterijų, kuriuos reikia įvykdyti tam, kad galima būtų nukrypti nuo laukinių paukščių apsaugos nuostatų, sąrašo. Be to, šis leidimas suformuluotas taip neaiškiai, kad bet kuriuo atveju jis negali būti pateisinamas pagal direktyvos 9 straipsnį.

293    Komisija taip pat nurodo, kad to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalis taip pat leidžia nukrypti nuo su laukinių paukščių apsauga susijusių nuostatų žemės ar miškų ūkio tikslams, netaikant šiai išimčiai direktyvos 9 straipsnyje numatytų sąlygų ir kriterijų.

294    Austrijos Respublika teigia, kad Nö NSchG 20 straipsnio 4 dalis užtikrina direktyva reikalaujamą apsaugą. Vadovaujantis šia nuostata, kompetentingos institucijos turi veikti, pirma, direktyvą atitinkančiu būdu ir, antra, atsižvelgdamos į vienodą nacionalinės teisės aktų taikymą, taigi atsižvelgdamos ir į apsaugos reikalavimus, įtvirtintus medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Bet kuriuo atveju, nukrypti realiai leidžiama tik laikantis labai griežtų sąlygų.

295    Ši valstybė narė tvirtina, kad įgyvendinant Nö NSchG 20 straipsnio 4 dalyje numatytą leidimą nukrypti numatyta galimybė prireikus taikyti griežtesnius nei direktyvos 9 straipsnyje numatytus kriterijus. Nö NSchG 21 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad nukrypstančios sąlygos netaikomos tuo atveju, kai kyla tyčinio neigiamo poveikio saugomiems augalams ir gyvūnams arba buveinėms pavojus.

296    Ši valstybė narė papildomai nurodo, kad net nors medžioklės tvarkos ir kitų direktyvos 5, 6 ir 8 straipsniuose numatytų apribojimų bei draudimų nukrypstančios nuostatos turi būti pagrįstos bent jau šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje išvardytais motyvais, reikia atsižvelgti ir į tai, kad paukščių sugavimai nedideliais kiekiais yra leidžiami su sąlyga, kad laikomasi kitų šiame straipsnyje numatytų reikalavimų.

 Teisingumo Teismo vertinimas

297    Pirmiausia reikia pažymėti, jog galimybei nukrypti nuo su medžioklės apsauga susijusių bei direktyvos 5, 6 ir 8 straipsniuose nurodytų draudimų nuostatų direktyvos 9 straipsnyje keliamos tam tikros sąlygos ir kriterijai.

298    Taip pat reikia priminti, kad dėl su direktyvos perkėlimo teisine forma susijusių esminių sąlygų Teisingumo Teismas nurodė, jog siekiant užtikrinti visišką direktyvos teisinį, o ne tik faktinį jos taikymą, valstybės narės atitinkamoje srityje turi nustatyti tikslų teisinį pagrindą, o tai, kad valstybėje narėje nėra direktyvos draudimus pažeidžiančios veiklos, negali pateisinti teisės nuostatų nepriėmimo (žr. minėto 1990 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 25 punktą).

299    Svarbu papildomai nurodyti, kad sąlygos ir kriterijai, kuriais remdamosi valstybės narės gali nukrypti nuo direktyvoje nustatytų draudimų, turi būti įtvirtintos konkrečiose nacionalinėse nuostatose (žr. 1996 m. kovo 7 d. Sprendimo Associazione Italiana per il WWF ir kt., C‑118/94, Rink. p. I‑1223, 22 punktą).

300    Iš to darytina išvada, kad valstybių narių įstatymuose arba kituose teisės aktuose, kuriuos valstybės narės priima atitinkamoje srityje, turi būti išsamiai išvardyti motyvai, kurie prireikus leistų nukrypti nuo direktyva numatytų apsaugos nuostatų.

301    Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 162 punkte, direktyva atitinkanti administracinė praktika netenkina tinkamo perkėlimo reikalavimų.

302    Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į Nö NSchG 20 straipsnio 4 dalies formuluotę, ši nuostata nėra tinkamas vieno iš direktyvos 9 straipsnyje numatytų leidimo nukrypti perkėlimas.

303    Dėl Nö NSchG 21 straipsnio 2 dalies, kuri panaikina paukščių apsaugos srities draudimų taikymą žemės ir miškų ūkio paskirtims naudojamų žemių atžvilgiu, reikia pastebėti, kad ši nuostata netaikoma tuo atveju, kai saugomiems augalams ir gyvūnams daroma tyčinė žala.

304    Tačiau direktyvos 5 straipsnyje numatyti įvairūs draudimai gali būti taikomi ir žemės ar miškų ūkio paskirčiai naudojamos žemės atžvilgiu, kai tai susiję su tyčine žala.

305    Todėl direktyvos 9 straipsnio negalima taikyti Nö NSchG 21 straipsnio 2 dalyje numatytoms išimtims.

306    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad Komisijos kaltinimas, jog Žemutinės Austrijos teisės aktai pažeidžia direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, yra pagrįstas tiek, kiek jis susijęs su Nö NSchG 20 straipsnio 4 dalimi.

307    Kita vertus, šis kaltinimas yra nepagrįstas tiek, kiek jis susijęs su Nö NSchG 21 straipsnio 2 dalimi.

–       Aukštutinės Austrijos žemė

 Šalių argumentai

308    Komisija tvirtina, kad Oö JagdG 60 straipsnio 3 dalis netenkina direktyvos 9 straipsnyje numatytų sąlygų ir kriterijų, nes šia nacionalinės teisės nuostata leidžiamų veiksmų teisėtumui nenustatyta jokio kito priimtino sprendimo nebuvimo sąlyga.

309    Austrijos Respublika tvirtina, kad ši nacionalinė nuostata atitinka Bendrijos teisę, nes įvykdyta dauguma direktyvos 9 straipsnyje numatytų turinio ir formos reikalavimų. Atitinkamoje nacionalinėje nuostatoje nurodyti paukščiai saugomi faktiškai visus metus ir dar reikalaujamas leidimas, kad būtų galima nukrypti nuo Oö JagdG 48 straipsnyje įtvirtintos medžioklės draudimo tvarkos.

310    Ši valstybė narė taip pat nurodo, kad taip pat iš Oö JagdG 60 straipsnio 3 dalies priėmimo parengiamųjų dokumentų matyti, jog Aukštutinės Austrijos teisės aktų leidėjas pats išnagrinėjo direktyvos 9 straipsnyje įtvirtintas sąlygas ir kriterijus.

311    Šis teisės aktų leidėjas nusprendė, kad valdytojams suteiktos galios siekiant užkirsti kelią didelei žalai, ypač pasėliams, naminiams gyvūliams ir kitų formų nuosavybei, yra pateisinamos, nes savininkai paprastai neturi jokio kito priimtino sprendimo, kai nurodyti gyvūnai patenka į gyvenamuosius ar ūkinius pastatus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

312    Reikia pastebėti, kad Oö JagdG 60 straipsnio 3 dalis leidžia gaudyti arba žudyti ir pasiimti saugomus paukščius tam, kad išvengti žalos „kitų formų nuosavybei“.

313    Toks leidimo nukrypti motyvas neatitinka interesų, kurių apsaugą numato direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka.

314    Be to, iš direktyvos 9 straipsnio 2 dalies ketvirtosios įtraukos matyti, kad už šios direktyvos įgyvendinimą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos privalo paskirti instituciją, kuri kiekvienos nukrypstančios priemonės atveju išnagrinėja, ar įvykdytos šios nukrypstančios priemonės leidimo sąlygos, ir nusprendžia, kokios priemonės, įtaisai ar būdai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kokie asmenys juos gali naudoti.

315    Tačiau Oö JagdG 60 straipsnio 3 dalyje tokių nuostatų nėra.

316    Taip pat svarbu konstatuoti, kad ši nuostata nenurodo ir direktyvos 9 straipsnio 2 dalies penktoje įtraukoje numatytų kontrolės būdų.

317    Galiausia dėl argumento, kad kompetentingos institucijos aiškina šią nuostatą pagal direktyvą, pakanka priminti, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 162 punkte, jog vien administracinė praktika, kuri dėl savo pobūdžio administracijos nuožiūra gali būti pakeista ir yra nepakankamai vieša, nelaikytina tinkamai įvykdančia valstybių narių direktyvos adresačių Bendrijos teisės perkėlimo įpareigojimą.

318    Todėl Oö JagdG 60 straipsnio 3 dalis neatitinka direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalių.

319    Taigi reikia patenkinti Komisijos ieškinį šiuo atžvilgiu.

–       Zalcburgo žemė

 Šalių argumentai

320    Komisija pažymi, kad pagal Sbg NSchG 34 straipsnio 1 dalį nukrypti nuo apsaugos nuostatų gali būti leista gėrimų gamybos sumetimais. Tačiau nebuvo nurodyta, su kuriais direktyvos numatyto leidimo nukrypti kriterijais galima susieti tokią tvarką.

321    Komisija taip pat tvirtina, kad pagal Sbg JagdG 72 straipsnio 3 dalį nukrypti nuo draudimo naudoti spąstus gaudant laukinius gyvūnus gali būti leidžiama neatsižvelgiant į direktyvos 9 straipsnyje numatytus kriterijus ir sąlygas. Siauro Sbg JagdG 70 straipsnio 3 dalies aiškinimo nepakanka, kad būtų įvykdytas šių sąlygų ir kriterijų buvimo teisiškai privalomais reikalavimas.

322    Dėl gėrimų gamybos, kuri nurodyta Sbg NSchG 34 straipsnio 1 dalyje, Austrijos Respublika tvirtina, kad ši nuostata netaikoma paukščiams. Tai yra leidimas nukrypti, kurio tikslas – leisti gaminti svaigiuosius gėrimus iš tam tikrų augalų rūšių. Be to, ši nuostata leidžia nukrypti, tik jei yra tenkinamos to paties straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos.

323    Dėl spąstų naudojimo pagal Sbg JagdG 72 straipsnio 3 dalį ši valstybė narė tvirtina, kad leidimo nukrypti sąlygos atitinka direktyvos 9 straipsnio reikalavimus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

324    Pirmiausia reikia pastebėti, kad Sbg NSchG 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina leidimo nukrypti motyvą, susijusį su gėrimų gamyba, o to nenumato išsamus direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje išvardytų motyvų sąrašas.

325    Be to, šio 34 straipsnio 1 ir 3 dalys visiškai neriboja jose numatyto leidimo nukrypti taikymo tvarkos.

326    Dėl Sbg JagdG 72 straipsnio 3 dalies 72 straipsnio 3 dalies reikia konstatuoti, kad ši nuostata taip pat neatsižvelgia į tai, jog direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo nukrypti motyvų sąrašas yra išsamus. Ši 72 straipsnio 3 dalis iš tikrųjų leidžia statyti spąstus, be kita ko, kai kitu būdu negali būti apsaugotas bendrasis interesas, kurio svarba prilygsta pavojaus žmogaus gyvybei arba sveikatai prevencijai.

327    Tačiau šiame sąraše nėra tokio leidimo nukrypti motyvo.

328    Todėl šį Komisijos kaltinimą reikia laikyti pagrįstu.

–       Tirolio žemė

 Šalių argumentai

329    Komisija tvirtina, kad Tiroler NSchVO 4 straipsnio 3 dalis įteisina varnų, varnėnų ir strazdų medžioklę žemės ir miškų ūkio paskirties bei privačių sodų teritorijose nenurodydama direktyvos 9 straipsnyje numatytų sąlygų ir kriterijų.

330    Austrijos Respublika mano, kad Tiroler NSchVO 4 straipsnio 3 dalis neprieštarauja direktyvos 9 straipsniui, nes ji nenukrypsta nuo direktyvos 5, 6 ir 7 straipsnių. Būtent direktyvos 5 straipsnio d punktas draudžia trikdymą, kuris galėtų turėti didelės reikšmės šios direktyvos tikslams. Tačiau leidžiamas šių trijų rūšių atbaidymas neturi tokio poveikio.

331    Ši valstybė narė taip pat pabrėžia, kad direktyvos 5, 6 ir 7 straipsniuose numatyta apsaugos sistema bei jos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta leidimo nukrypti tvarka taikoma tokiems trikdymams, kurie yra tyčiniai.

 Teisingumo Teismo vertinimas

332    Reikia pastebėti, kad Tiroler NSchVO 4 straipsnio 3 dalis be jokių apribojimų pašalina tris laukinių paukščių rūšis iš direktyvoje numatytos apsaugos sistemos tuo atveju, kai šių rūšių atstovai atsiduria žemės ir miškų ūkio paskirties bei privačių sodų teritorijose arba netoli jų.

333    Svarbu pažymėti, jog šiam nukrypimui nenumatyta jokia išlyga dėl jo įgyvendinimo tvarkos.

334    Reikia pridurti, kad jei šios rūšys iš tikrųjų būtų nubaidytos nuo visų minėtų teritorijų, jų buveinės beveik išnyktų. Todėl priešingai nei tvirtina Austrijos Respublika, su tuo susijęs trikdymas gali turėti didelės reikšmės šios direktyvos apsaugos tikslams.

335    Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikia konstatuoti, kad Tiroler NSchVO 7 straipsnio 3 dalis netenkina direktyvos 9 straipsnyje nurodytų sąlygų ir kriterijų.

336    Todėl reikia sutikti su Komisijos dėl šios nacionalinės nuostatos pateiktu kaltinimu.

 Direktyvos 11 straipsnio pažeidimas Žemutinėje Austrijoje

–       Šalių argumentai

337    Komisija mano, kad paukščių rūšių, kurios natūraliomis sąlygomis nėra aptinkamos Žemutinėje Austrijoje introdukcijai Nö NSchG 17 straipsnio 5 dalis kelia sąlygą, jog tai turi nesukelti ilgalaikio poveikio vietinei aplinkai. Tačiau šis kriterijus yra papildomas numatytų direktyvos 11 straipsnyje atžvilgiu.

338    Austrijos Respublika pastebi, jog kadangi Nö NSchG 17 straipsnio 5 dalis aiškinama pagal šią direktyvos nuostatą, leidimas dėl nevietinės rūšies introdukcijos į aplinką visuomet atmetamas, jei tai kelia pavojų vietos faunai ir florai.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

339    Pirmiausia reikia priminti, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 103 punkte, kad visapusės ir veiksmingos laukinių paukščių apsaugos visos Bendrijos viduje svarba, nesvarbu, kokia jų apsistojimo vieta arba keliavimo arealas, nesuderinamu su direktyva daro bet kokį nacionalinės teisės aktą, kuris numato laukinių paukščių apsaugą remdamasis nacionalinio paveldo sąvoka.

340    Taip pat reikia pastebėti, jog direktyvos 11 straipsnis, pagal kurį valstybės narės rūpinasi, kad paukščių rūšių, kurios natūraliomis sąlygomis nėra aptinkamos valstybių narių teritorijoje, introdukcija nepakenktų vietinei florai ir faunai, įtvirtina ypač griežtą teisinę tokių paukščių rūšių introdukcijos leidimo tvarką.

341    Nö NSchG 17 straipsnio 5 dalis numato apsaugos tvarką, kuri įvairiais aspektais nukrypsta nuo įtvirtintos direktyvos 11 straipsnyje. Todėl manytina, kad ji neatitinka šios direktyvos nuostatos.

342    Dėl argumento, kad bet kuriuo atveju Nö NSchG 17 straipsnio 5 dalis būtų aiškinama pagal direktyvą, pakanka priminti, jog iš šio sprendimo 162 straipsnio matyti, kad tai negali užtikrinti visiško direktyvos perkėlimo.

343    Todėl reikia sutikti su šiuo paskutiniu Komisijos kaltinimu.

344    Iš visų pirmiau nurodytų argumentų išplaukia, kad tinkamai neperkėlusi:

–        direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalių Burgenlande, Karintijoje, Žemutinėje Austrijoje, Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje,

–        direktyvos 5 straipsnio Burgenlande, Karintijoje, Žemutinėje Austrijoje, Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje,

–        direktyvos 6 straipsnio 1 dalies Aukštutinėje Austrijoje,

–        direktyvos 7 straipsnio 1 dalies Karintijoje, Žemutinėje Austrijoje ir Aukštutinėje Austrijoje,

–        direktyvos 7 straipsnio 4 dalies šiose žemėse bei nurodytų rūšių atžvilgiu:

–        Karintijoje – kurtinio, tetervino, laukio, slankos, keršulio, pietinio purplelio,

–        Žemutinėje Austrijoje – keršulio, kurtinio, tetervino ir slankos,

–        Aukštutinėje Austrijoje – kurtinio, tetervino ir slankos,

–        Zalcburgo žemėje – kurtinio, tetervino ir slankos,

–        Štirijoje – kurtinio, tetervino ir slankos,

–        Tirolyje – kurtinio ir tetervino,

–        Forarlberge – kurtinio ir tetervino,

–        ir Vienos žemėje – slankos,

–        direktyvos 8 straipsnio Žemutinėje Austrijoje,

–        direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalių Burgenlande, Žemutinėje Austrijoje (kiek tai susiję su Nö NSchG 20 straipsnio 4 dalimi), Aukštutinėje Austrijoje, Zalcburgo žemėje, Tirolyje ir Štirijoje,

–        direktyvos 11 straipsnio Žemutinėje Austrijoje

Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 10 ir EB 249 straipsnius bei direktyvos 18 straipsnį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

345    Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Austrijos Respublika iš esmės pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

346    Dėl motyvų, susijusių su ieškinyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdymu, kurių Komisija atsisakė vėlesnėje procedūros stadijoje, reikia konstatuoti, kad šių kaltinimų buvo atsisakyta po atitinkamų nacionalinių teisės aktų pakeitimo. Taigi už kaltinimų atsisakymą yra atsakinga atsakovė, nes šie teisės aktai buvo pavėluotai suderinti su Bendrijos teisės reikalavimais. Todėl pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 5 dalį iš Austrijos Respublikos reikia priteisti ir su šiais motyvais dėl įsipareigojimų neįvykdymo susijusias bylinėjimosi išlaidas. Taigi iš atsakovės reikia priteisti padengti visas bylinėjimosi išlaidas šioje instancijoje.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1.      Tinkamai neperkėlusi:

–        1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos 1 straipsnio 1 ir 2 dalių Burgenlande, Karintijoje, Žemutinėje Austrijoje, Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje,

–        Direktyvos 79/409 5 straipsnio Burgenlande, Karintijoje, Žemutinėje Austrijoje, Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje,

–        Direktyvos 79/409 6 straipsnio 1 dalies Aukštutinėje Austrijoje,

–        Direktyvos 79/409 7 straipsnio 1 dalies Karintijoje, Žemutinėje Austrijoje ir Aukštutinėje Austrijoje,

–        Direktyvos 79/409 7 straipsnio 4 dalies šiose žemėse bei nurodytų rūšių atžvilgiu:

–        Karintijoje – kurtinio, tetervino, laukio, slankos, keršulio, pietinio purplelio,

–        Žemutinėje Austrijoje – keršulio, kurtinio, tetervino ir slankos,

–        Aukštutinėje Austrijoje – kurtinio, tetervino ir slankos,

–        Zalcburgo žemėje – kurtinio, tetervino ir slankos,

–        Štirijoje – kurtinio, tetervino ir slankos,

–        Tirolyje – kurtinio ir tetervino,

–        Forarlberge – kurtinio ir tetervino,

–        ir Vienos žemėje – slankos,

–        Direktyvos 79/409 8 straipsnio Žemutinėje Austrijoje,

–        Direktyvos 79/409 9 straipsnio 1 ir 2 dalių Burgenlande, Žemutinėje Austrijoje (kiek tai susiję su Žemutinės Austrijos gamtos apsaugos įstatymo (Niederösterreichisches Naturschutzgesetz)20 straipsnio 4 dalimi), Aukštutinėje Austrijoje, Zalcburgo žemėje, Tirolyje ir Štirijoje,

–        Direktyvos 79/409 11 straipsnio Žemutinėje Austrijoje

Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 10 ir EB 249 straipsnius bei Direktyvos 79/409 18 straipsnį.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

* Proceso kalba: vokiečių.