EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62003CJ0132

Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas 2005 m. gegužės 26 d.
Ministero della Salute prieš Coordinamento delle associazioni per la difesa dell'ambiente e dei diritti degli utenti e dei consumatori (Codacons) ir Federconsumatori.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: Consiglio di Stato - Italija.
Reglamentas (EB) Nr. 1139/98 - 2 straipsnio 2 dalies b punktas - Papildomi maisto produktų ženklinimo reikalavimai - Privalomos informacijos apie medžiagos, išskirtos iš tam tikrų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), pateikimas - Genetiškai modifikuotos sojos pupelės ir kukurūzai - Išimtis, kai užteršimas yra atsitiktinis ir neviršija nustatyto paklaidos lygio - Specialiai mitybai skirti maisto produktai - Kūdikiai ir maži vaikai - Išimties taikymas - Atsargumo principas.
Byla C-132/03.

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2005:310

Byla C‑132/03

Ministero della Salute

prieš

Coordinamento delle associazioni per la difesa dell'ambiente e dei diritti degli utenti e dei consumatori (Codacons) ir Federconsumatori

(Consiglio di Stato prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Reglamentas (EB) Nr. 1139/98 – 2 straipsnio 2 dalies b punktas – Papildomi maisto produktų ženklinimo reikalavimai – Privalomos informacijos apie medžiagos, išskirtos iš tam tikrų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), buvimą pateikimas – Genetiškai modifikuotos sojos pupelės ir kukurūzai – Išimtis, kai užteršimas yra atsitiktinis ir neviršija nustatytos paklaidos – Specialiai mitybai skirti maisto produktai – Kūdikiai ir maži vaikai – Išimties taikymas – Atsargumo principas“

Generalinio advokato P. Léger išvada, pateikta 2005 m. kovo 3 d.  I‑0000

2005 m. gegužės 26 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas  I‑0000

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Maisto produktų ženklinimas ir pateikimas — Iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) pagaminti maisto produktai — Reglamentas Nr. 1139/98 — Privalomos informacijos apie medžiagos, išskirtos iš GMO, buvimą pateikimas — Išimtis — Mišiniai kūdikiams ir mažiems vaikams — Išimties taikymas — Atsargumo principo pažeidimas — Nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 1139/98, 2 straipsnio 2 dalies b punktas)

Reglamento Nr. 1139/98 dėl privalomo informacijos, nenurodytos Direktyvoje 79/112, pateikimo ženklinant tam tikrus maisto produktus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų organizmų, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 49/2000, 2 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyta to paties reglamento 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintos pareigos ženklinant maisto produktus pateikti informaciją apie medžiagos, išskirtos iš tam tikrų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), buvimą, jei ji atsirado dėl atsitiktinio užteršimo ir neviršija 1 % minimalios ribinės vertės, išimtis taip pat taikytina ir specialiai kūdikių ir mažų vaikų mitybai skirtiems maisto produktams.

Šio išaiškinimo negalima paneigti remiantis atsargumo principu, kuris pagrįstas prielaida, kad yra abejonių dėl pavojaus žmonių sveikatai buvimo ar jo apimties. Iš tikrųjų Reglamentu Nr. 1139/98 numatytų GMO pateikimas į rinką galimas tik tuo atveju, jei juos pateikti buvo leista atlikus rizikos įvertinimą, skirtą užtikrinti, kad, atsižvelgus į tokio įvertinimo išvadas, jie nekelia pavojaus vartotojui. Darytina išvada, kad, jei reikia, atsargumo principas yra tokio sprendimo priėmimo proceso dalis.

(žr. 55–56, 61, 63–64 punktus ir rezoliucinę dalį)




TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2005 m. gegužės 26 d.(*)

„Reglamentas (EB) Nr. 1139/98 – 2 straipsnio 2 dalies b punktas – Papildomi maisto produktų ženklinimo reikalavimai – Privalomos informacijos apie medžiagos, išskirtos iš tam tikrų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), buvimą pateikimas – Genetiškai modifikuotos sojos pupelės ir kukurūzai – Išimtis, kai užteršimas yra atsitiktinis ir neviršija nustatyto lygio – Specialiai mitybai skirti maisto produktai – Kūdikiai ir maži vaikai – Išimties taikymas – Atsargumo principas“

Byloje C‑132/03

dėl Consiglio di Stato (Italija) 2003 m. sausio 28 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2003 m. kovo 25 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Ministero della Salute

prieš

Coordinamento delle associazioni per la difesa dell’ambiente e dei diritti degli utenti e dei consumatori (Codacons),

Federconsumatori,

dalyvaujant

Lega delle Cooperative,

Associazione Italiana Industrie Prodotti Alimentari (AIIPA),

Adusbef,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans (pranešėjas), teisėjai C. Gulmann ir R. Schintgen,

generalinis advokatas P. Léger,

posėdžio sekretorė Múgica Arzamendi, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. birželio 9 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

–       Coordinamento delle associazioni per la difesa dell’ambiente e dei diritti degli utenti e dei consumatori (Codacons), atstovaujamo advokatų C. Rienzi ir F. Acerboni,

–       Associazione Italiana Industrie Prodotti Alimentari (AIIPA), atstovaujamos advokatų G. Ferrari ir F. Capelli,

–       Italijos vyriausybės, atstovaujamos I. M. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato M. Fiorilli,

–       Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos I. Martínez del Peral ir A. Aresu,

susipažinęs su 2005 m. kovo 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1       Prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo pateiktas dėl 1998 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1139/98 dėl privalomo informacijos, nenurodytos Direktyvoje 79/112/EEB, pateikimo ženklinant tam tikrus maisto produktus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų organizmų (OL L 159, p. 4), iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 49/2000 (OL L 6, p. 13, toliau – Reglamentas Nr. 1139/98), 2 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimo.

2       Šis prašymas pateiktas byloje Coordinamento delle associazioni per la difesa dell’ambiente e dei diritti degli utenti e consumatori (Codacons) (Naudotojų ir vartotojų bei aplinkos gynimo asociacijų susivienijimas, toliau – Codacons) prieš Ministero della Salute (Italijos sveikatos ministerija).

3       Šioje byloje siekiama panaikinti 2001 m. gegužės 31 d. Sveikatos ministro dekretą Nr. 371, įgyvendinantį 1999 m. gegužės 25 d. Komisijos direktyvą 99/50/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių (2001 m. spalio 16 d. GURI Nr. 241, p. 4, toliau – Dekretas Nr. 371/2001). Iš šio dekreto matyti, kad jei produktai buvo užteršti atsitiktinai ir genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) kiekis neviršija 1 % mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių, ingredientų kiekio, ženklinant šiuos mišinius šios informacijos pateikti neprivaloma.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

 Iš GMO pagamintų maisto produktų ženklinimo Bendrijos teisės aktai

4       Reglamentas Nr. 1139/98 patikslina informaciją, kuri turi būti pateikiama ženklinant iš tam tikrų GMO pagamintus maisto produktus ir maisto produktų ingredientus.

5       Reglamento Nr. 1139/98 ketvirta konstatuojamoji dalis nustato, kad priemonių, kurių ėmėsi tam tikros valstybės narės dėl maisto produktų ir maisto ingredientų, pagamintų iš šių GMO, ženklinimo, taikymo skirtumai gali trukdyti laisvam šių maisto produktų ir maisto ingredientų judėjimui bei taip pakenkti vidaus rinkos veikimui, todėl būtina Bendrijoje priimti vienodas šių produktų ženklinimo taisykles.

6       Šio reglamento penkta ir šešta konstatuojamosios dalys nustato:

„5)      kadangi siekiant tinkamai informuoti galutinį vartotoją 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (OL L 43, p. 1) 8 straipsnyje numatyti papildomi konkretūs ženklinimo reikalavimai; kadangi tokie papildomi konkretūs ženklinimo reikalavimai netaikomi maisto produktams ar maisto ingredientams, kurie iki Reglamento (EB) Nr. 258/97 įsigaliojimo Bendrijoje buvo plačiai vartojami žmonių maistui ir dėl to jie nelaikomi naujais;

6)      kadangi, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, galutiniam vartotojui informuoti skirtos ženklinimo taisyklės tokiais pat principais turėtų būti taikomos maisto produktams ir maisto ingredientams, sudarytiems ar gautiems iš GMO, kurie buvo pateikti rinkai prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 258/97, remiantis pagal (1990 m. balandžio 23 d. Tarybos) Direktyvą 90/220/EEB (dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką) gautu sutikimu, bei maisto produktams ir maisto ingredientams, pateiktiems į rinką po minėto reglamento įsigaliojimo;“

7       Pagal Reglamento Nr. 1139/98 1 straipsnio 1 dalį jis taikomas maisto produktams ir maisto ingredientams, pagamintiems iš šių GMO:

–      1996 m. balandžio 3 d. Komisijos sprendime 96/281/EB dėl genetiškai modifikuotos sojos pupelių (Glycine max L.), kurių atsparumas herbicido glifosatui yra padidintas, pateikimo į rinką pagal Direktyvą 90/220 (OL L 107, p. 10) nurodytoms genetiškai modifikuotoms sojos pupelėms ir

–      1997 m. sausio 23 d. Komisijos sprendime 97/98/EB dėl genetiškai modifikuotų cukrinių kukurūzų (Zea mays L.), kurių insekticidinės savybės buvo kompleksiškai modifikuotos Bt-endotoksino genu ir kurie įgijo padidintą toleranciją herbicidui amonio glufozinatui, pateikimo į rinką remiantis Direktyva 90/220 (OL L 31, p. 69), nurodytų cukrinių kukurūzų.

8       Pagal Reglamento Nr. 1139/98 2 straipsnio 3 dalyje numatytas ženklinimo taisykles atitinkamais atvejais yra papildomai pridedami žodžiai „pagamintas iš genetiškai modifikuotos sojos“ arba „pagamintas iš genetiškai modifikuotų kukurūzų“.

9       Reglamentas Nr. 1139/98 vis dėlto numato šių ženklinimo taisyklių išimtį tuo atveju, jei medžiaga, išskirta iš tam tikrų GMO, atsiranda atsitiktinai, su sąlyga, kad jos kiekis neviršija minimalių ribinių verčių arba lygio.

10     Pagal šio reglamento keturioliktą konstatuojamąją dalį negalima atmesti tokio atsitiktinio užteršimo. Reglamento Nr. 49/2000 ketvirta konstatuojamoji dalis numato, kad atsitiktinis užteršimas gali įvykti auginant, renkant derlių, vežant, sandėliuojant ir perdirbant.

11     Reglamento Nr. 1139/98 2 straipsnio 2 dalies b punktas nustato:

„Nurodytiems maisto produktams netaikomi papildomi konkretūs ženklinimo reikalavimai, jei:

<...>

b)      medžiagos, išskirtos iš 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų genetiškai modifikuotų organizmų ir kitų medžiagų, išskirtų iš kitų genetiškai modifikuotų organizmų ir pateiktų į rinką remiantis Reglamentu (EB) Nr. 258/97, maisto ingredientuose arba maisto produktuose, kurių sudėtyje yra tik vienas ingredientas, yra ne daugiau nei 1 % kiekviename atskirame maisto ingrediente ar maisto produkte, kurį sudaro tik vienas ingredientas, jei minėtos medžiagos į maisto produktus patenka atsitiktinai.

Siekiant nustatyti, ar medžiaga pateko atsitiktinai, ūkio subjektai kompetentingoms institucijoms privalo pateikti jas tenkinančius įrodymus, jog jie ėmėsi reikiamų priemonių, skirtų išvengti, kad kaip šaltinis būtų naudojami pirmesnėje pastraipoje minėti genetiškai modifikuoti organizmai (arba jų produktai).“

12     Reglamento Nr. 258/97 8 straipsnio 1 dalis numato:

„Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės reikalavimų dėl maisto produktų ženklinimo etiketėmis, maisto produktams taikomi toliau pateikti papildomi konkretūs ženklinimo etiketėmis reikalavimai siekiant užtikrinti, kad galutinis vartotojas gautų informaciją apie:

a)      bet kokią charakteristiką apie maisto produktą ar jo savybę, pavyzdžiui, apie jo:

– sudėtį,

– maistinę vertę ar poveikį mitybai,

– vartojimo paskirtį,

dėl kurios naujas maisto produktas ar maisto komponentas tampa netapatus jau esamam maisto produktui ar maisto komponentui.

Šiame straipsnyje naujas maisto produktas ar maisto komponentas laikomas netapačiu nurodytajam, jei atlikus tam tikrą esamų duomenų analizę galima moksliškai įrodyti, kad nustatytoji charakteristika, atsižvelgiant į jai leidžiamas natūralių svyravimų ribas, skiriasi nuo įprasto maisto produkto ar maisto komponento charakteristikos.

Šiuo atveju ženklinant etiketėmis turi būti nurodyta modifikuota charakteristika ar savybės, taip pat metodas, kurį naudojant ta charakteristika ar savybės buvo įgytos;

b)      naujame maisto produkte ar maisto komponente esančią medžiagą, kurios nėra ekvivalentiškame esamame maisto produkte ir kuri gali turėti pasekmių tam tikrų gyventojų grupių sveikatai;

c)      naujame maisto produkte ar maisto komponente esančią medžiagą, kurios nėra ekvivalentiškame esamame maisto produkte ir kuri gali kelti susirūpinimą dėl etinių priežasčių;

d)      (GMO), gauto naudojant genetinės modifikacijos metodus, kurių neišsamus sąrašas pateiktas Direktyvos 90/220/EEB I A priedo 1 dalyje, buvimą.“ (Pataisytas vertimas)

13     2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, p. 1) panaikino Reglamentą Nr. 1139/98 ir Reglamento Nr. 258/97 8 straipsnio 1 dalies d punktą.

14     Šio 2004 m. balandžio 18 d. įsigaliojusio reglamento 12–14 straipsniai numatė konkrečius ženklinimo reikalavimus, taikomus maisto produktams, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie yra pagaminti iš GMO, bei šių reikalavimų išimtis, taikomas atsitiktinio užteršimo GMO atvejais, kai jų kiekis neviršija 0,9 % minimalios ribinės vertės.

 Bendri maisto produktų ženklinimo Bendrijos teisės aktai

15     Pagal 1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 79/112/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui skirtų maisto produktų ženklinimu etiketėmis, pateikimu ir reklama, suderinimo (OL L 33, 1979, p. 1) trečią ir ketvirtą konstatuojamąsias dalis:

„kadangi šios direktyvos tikslas – sudaryti galimybę veikti bendro pobūdžio Bendrijos taisyklėms, horizontaliai taikytinoms visiems į rinką pateiktiems maisto produktams;

kadangi specifinio pobūdžio taisyklės, vertikaliai taikomos tik tam tikriems maisto produktams, turi būti įtrauktos į šiems produktams skirtas nuostatas.“

16     Šios direktyvos šešta konstatuojamoji dalis nustato:

„kadangi bet kokios ženklinimo taisyklės visų pirma turėtų būti kuriamos siekiant informuoti ir apsaugoti vartotoją.“

17     Direktyvos 79/112 3 straipsnis numato išsamų ženklinant maisto produktus privalomos pateikti informacijos sąrašą.

18     Tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa numato:

„Konkrečiai nurodytiems maisto produktams, bet ne apskritai visiems maisto produktams taikytinos Bendrijos nuostatos gali numatyti, kad ženklinant, be 3 straipsnyje nurodytos informacijos, dar būtų pateikta ir kitokia informacija.“

19     Direktyva 79/112 buvo panaikinta ir pakeista 2000 m. kovo 20 d. Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB (OL L 109, p. 29), įsigaliojusia 2000 m. gegužės 26 dieną.

 Kūdikių ir mažų vaikų maitinimui skirtų specialių maisto produktų Bendrijos teisės aktai

20     1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvos 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais (OL L 186, p. 27) antra ir trečia konstatuojamosios dalys numato, kad ši direktyva yra pirmasis etapas pašalinant dėl nacionalinių įstatymų skirtumų susidariusias kliūtis, trukdžiusias laisvam specialios paskirties maisto produktų judėjimui, ir kad šiame etape jos siūlomu nacionalinių įstatymų suderinimu siekiama priimti bendrąjį apibrėžimą bei nustatyti priemones, leidžiančias apsaugoti vartotoją nuo apgaulės, susijusios su šių produktų pobūdžiu, ir priimti nagrinėjamų produktų ženklinimo etiketėmis taisykles, kurių privaloma laikytis.

21     Direktyvos 89/398 ketvirta konstatuojamoji dalis nustato:

„kadangi produktai, kuriems taikoma ši direktyva, yra maisto produktai, kurių sudėtis ir paruošimas turi būti specialiai sukurti, siekiant patenkinti individualius asmenų, kuriems jie skirti, mitybos reikalavimus; kadangi dėl to gali tekti numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo bendrųjų arba specialiųjų nuostatų, kurios būtų taikomos maisto produktams, siekiant įgyvendinti specifinius mitybos tikslus.“

22     Šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalis numato:

„a)      Specialios paskirties maisto produktai – tai produktai, kurie dėl savo specialios sudėties arba gamybos proceso aiškiai skiriasi nuo įprastų maisto produktų ir kurie tinka vartoti jų charakteristikoje nurodytais mitybos tikslais ir parduodami nurodant jų paskirtį.“

b)      Speciali paskirtis turi atitikti specifinius mitybos reikalavimus:

<...>

arba

iii)      sveikų kūdikių ir mažų vaikų.“

23     Pagal Direktyvos 89/398 4 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą atskiros nuostatos, taikytinos I priede išvardytoms specialios paskirties maisto produktų grupėms, priimamos specialiosiomis direktyvomis. Tarp šių grupių yra 1 punkte numatyta grupė „Mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėn.“, 2 punkte numatyta grupė „Pienas ir kitas maistas kūdikiams, vyresniems nei 6 mėn., ir mažiems vaikams iki 3 m.“, ir 3 punkte numatyta grupė „Kūdikių maistas“.

24     Pagal Direktyvos 89/398 4 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos f punktą šios specialios direktyvos gali, be kita ko, apimti nuostatas dėl produktų, priklausančių vienai iš šios direktyvos I priedo grupių, ženklinimo etiketėmis, pristatymo ir reklamos.

25     Šios direktyvos 7 straipsnis nustato:

„1. <...> Direktyva 79/112 <...> su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/395/EEB, taikoma 1 straipsnyje nurodytiems produktams toliau išvardytomis sąlygomis.

<...>

3. Produktų, dėl kurių pagal 4 straipsnį nebuvo priimta jokia specialioji direktyva, ženklinime turi atsispindėti informacija apie:

<...>

4. Specifiniai produktų, kuriems buvo priimta specialioji direktyva, ženklinimo etiketėmis reikalavimai turi būti nustatyti toje direktyvoje.“

26     Vadovaujantis Direktyvos 89/398 4 straipsnio 1 dalimi, 1991 m. gegužės 14 d. buvo priimta Komisijos direktyva 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4‑6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių (OL L 175, p. 35), iš dalies pakeista 1999 m. gegužės 25 d. Komisijos direktyva 1999/50/EB (OL L 139, p. 29, toliau – Direktyva 91/321), ir 1996 m. vasario 16 d. Komisijos direktyva 96/5/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams ir mažiems vaikams (OL L 49, p. 17), iš dalies pakeista 1998 m. birželio 2 d. Komisijos direktyva 98/36/EB (OL L 167, p. 23) ir 1999 m. gegužės 6 d. Komisijos direktyva 1999/39/EB (OL L 124, p. 8, toliau – Direktyva 96/5).

27     Pagal Direktyvos 91/321 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktus bei Direktyvos 96/5 1 straipsnio 4 dalį „kūdikiai“ yra vaikai iki 12 mėnesių amžiaus, o „maži vaikai“ – vaikai nuo vienerių iki trejų metų amžiaus.

28     Direktyvos 91/321 ir 96/5 nustato sudėties ir ženklinimo reikalavimus, susijusius atitinkamai su mišiniais kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniais kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių, skirtiems vartoti sveikiems vaikams, ir su perdirbtais grūdiniais maisto produktais bei maistu kūdikiams ir mažiems vaikams.

 Nacionalinės teisės aktai

29     1999 m. balandžio 7 d. Respublikos prezidento dekreto Nr. 128 dėl Direktyvos 96/5 ir Direktyvos 98/36/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams ir mažiems vaikams (1999 m. gegužės 12 d. GURI Nr. 109, p. 5, toliau – Dekretas Nr. 128/1999) 3 straipsnio 2 dalis nustato:

„<...> Šių maisto produktų sudėtyje <...> turi būti ne daugiau kaip 0,01 mg/kg pesticidų likučių ir juose neturi būti genetiškai modifikuotos medžiagos.“

30     1994 m. balandžio 6 d. Sveikatos ministro dekreto Nr. 500, skirto 1991 m. gegužės 14 d. Komisijos direktyvai 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4‑6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių, bei 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvai 92/52/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4‑6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis, perkelti, 4 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta:

„Kūdikiams skirtas maistas turi būti gaminamas iš baltymų šaltinių, nustatytų (Dekreto Nr. 128/1999) prieduose ir laikantis ten pat nurodytų draudimų, taip pat iš maisto ingredientų, kurių vartojimo tinkamumas specialios paskirties maisto produktams, skirtiems kūdikiams nuo gimimo, turi būti nustatytas remiantis visuotinai pripažintais mokslo duomenimis.“

31     Dekreto Nr. 500/1994 4 straipsnio 1 dalis buvo papildyta šiuo Dekrete Nr. 371/2001 numatytu sakiniu:

„Jokie iš GMO pagaminti produktai negali būti naudojami, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 49/2000 numatytas išimtis.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

32     2002 m. gegužės 14 d. sprendimu Tribunale amministrativo regionale del Lazio panaikino Dekretą Nr. 371/2001 tiek, kiek jo nuostatos leidžia ženklinant mišinius kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinius kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių, nepateikti informacijos, kad produktų sudėtyje yra iš GMO išskirtų medžiagų, jei jos neviršija 1 % ir jei produktai yra užteršti atsitiktinai.

33     Šiame sprendime jis, be kita ko, nusprendė, kad Dekrete Nr. 371/2001 numatytas nukrypimas nuo ženklinimo pareigos prieštarauja Dekreto Nr. 128/1999 3 straipsnio 2 daliai ir kad Reglamentas Nr. 49/2000 jo taip pat nenumato, nes jis nėra taikomas kūdikiams ir mažiems vaikams skirtam maistui.

34     Šio teismo nuomone, Direktyva 91/321 numatė specialų kūdikiams ir mažiems vaikams skirto maisto ženklinimo reglamentavimą. Vadinasi, šis reglamentavimas nukrypsta nuo Direktyvoje 79/112 numatyto bendro maisto produktų ženklinimo Bendrijoje reglamentavimo, nes jis numato griežtesnius reikalavimus nei bendrasis išsamaus ir teisingo vartotojo informavimo principas.

35     Toks Bendrijos teisės aktų aiškinimas išplaukia ne tik iš jų nuoseklios logikos, bet ir atsižvelgiant į atsargumo principą, Bendrijos teisės bendrąjį principą, reikalaujantį pateikti geriausią informaciją.

36     Vis dėlto šiuo sprendimu likusi ieškinio dalis buvo atmesta. Buvo nuspręsta, kad Dekretas Nr. 371/2001 tiek, kiek juo leidžiama, kad mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių, sudėtyje būtų ne daugiau nei 1 % iš GMO išskirtos medžiagos, yra teisėtas.

37     2002 m. birželio 25 d. Ministero della Salute pateikė Consiglio di Stato apeliaciją dėl šio sprendimo, kuriuo prašė panaikinti tą jo dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti Dekreto Nr. 371/2001 dalį.

38     Pagrįsdama savo ieškinį Ministero della Salute tvirtino, kad jokioje iš specialiųjų direktyvų dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų nėra nustatyta reikalavimo ženklinime pateikti informaciją dėl atsitiktinio medžiagos, išskirtos iš GMO, buvimo.

39     Iš to matyti, kad vienintelės šiuo klausimu taikytinos nuostatos yra Reglamento Nr. 1139/98 nuostatos, papildytos Reglamento Nr. 49/2000 nuostatomis dėl visiems maisto produktams, vadinasi, ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtiems maisto produktams, taikytino lygio.

40     Associazione Italiana Industrie Prodotti Alimentari (AIIPA) (Italijos maisto produktų gamybos asociacija) įstojo į apeliacinę bylą Ministero della Salute pusėje.

41     Codacons, apeliacinėje byloje palaikomas trečiųjų šalių Adusbef ir Federconsumatori, paprašė atmesti apeliaciją.

42     Šiomis aplinkybėmis, manydamas, kad pagrindinei bylai išspręsti būtina išaiškinti Reglamentą Nr. 1139/98, Consiglio di Stato nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Reglamento <...> Nr. 1139/98 <...> 2 straipsnio 2 dalies b punkto nuostata taip pat turi būti taikoma kūdikiams ir vaikams iki trejų metų skirtiems maisto produktams; pavyzdžiui, jei iš GMO išskirtos medžiagos pateko į šiuos produktus atsitiktinai ir neviršija 1 %, ar ženklinant informacija apie tai turi būti pateikiama?“

 Dėl prejudicinio klausimo

43     Pateikdamas šį klausimą, prejudicinį sprendimą prašantis priimti teismas iš esmės nori sužinoti, ar Reglamento Nr. 1139/98 2 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyta to paties reglamento 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos pareigos ženklinant maisto produktus pateikti informaciją apie medžiagos, išskirtos iš GMO, buvimą, jei ji atsirado dėl atsitiktinio užterštumo ir neviršija 1 % minimalios ribinės vertės, išimtis taip pat taikytina ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtiems maisto produktams.

44     Visų pirma primintina, kad iš principo tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priklauso nustatyti, jo manymu, Teisingumo Teismui būtinų pateikti prejudicinių klausimų apimtį.

45     Iš to išplaukia, kad jei Teisingumo Teismas prieitų prie išvados, kad Reglamento Nr. 1139/98 2 straipsnio 2 dalies b punkto nuostata taip pat taikytina ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtam maistui, subsidiariai Codacons pateiktas klausimas dėl šios nuostatos teisėtumo Teisingumo Teismo nebus nagrinėjamas, nes jis akivaizdžiai viršija prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikto prejudicinio klausimo apimtį.

46     Tam, kad būtų galima atsakyti į prejudicinį klausimą, reikia nustatyti susijusių Reglamento Nr. 1139/98 nuostatų vietą Bendrijos maisto produktų ženklinimo teisės aktų visumoje.

47     Reglamento Nr. 1139/98 preambulės antroje dalyje nurodoma Direktyvos 79/112 4 straipsnio 2 dalis, pagal kurią konkrečiai nurodytiems maisto produktams, bet ne apskritai visiems maisto produktams taikytinos Bendrijos nuostatos gali numatyti, kad ženklinant, be 3 straipsnyje nurodytos informacijos, dar būtų pateikta ir kitokia informacija.

48     Vadinasi, Reglamente Nr. 1139/98 yra nuostatų dėl ženklinimo, kuris pagal Direktyvos 79/112 ketvirtą konstatuojamąją dalį yra „specifinio pobūdžio taisyklės, vertikaliai taikomos tik tam tikriems maisto produktams“.

49     Reglamentas Nr. 1139/98 iš tiesų taikomas tik konkretiems maisto produktams, t. y. numatytiesiems to paties reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, visiškai ar iš dalies gautiems iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių ar tam tikrų rūšių kukurūzų.

50     Kalbant apie Bendrijos teisės aktus dėl specialios mitybos produktų, būtent kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, iš Direktyvos 89/398 4 straipsnio išplaukia, kad Komisija yra įpareigota priimti specialias direktyvas, apimančias nuostatas dėl tam tikrų maisto produktų, taip pat ir dėl kūdikių mišinių, pieno ir kito maisto kūdikiams, vyresniems nei 4 mėn., ir mažiems vaikams iki 3 m. ženklinimo etiketėmis, pristatymo ir reklamos.

51     Todėl buvo priimtos Direktyvos 91/321 ir 96/5, nustatančios sudėties ir ženklinimo reikalavimus, susijusius atitinkamai su mišiniais kūdikiams iki 4‑6 mėnesių ir mišiniais kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių, skirtais vartoti sveikiems vaikams, ir su perdirbtais grūdiniais maisto produktais bei maistu kūdikiams ir mažiems vaikams.

52     Todėl kyla klausimas, ar konkretūs Reglamento Nr. 1139/98 ženklinimo reikalavimai taip pat taikomi ir specialiai kūdikių bei mažų vaikų mitybai skirtiems maisto produktams, kuriems taikytini Bendrijos teisės aktai, nurodyti šio sprendimo 50 ir 51 punktuose.

53     Iš Direktyvos 89/398 7 straipsnio 1 ir 4 dalių, paaiškintų šios direktyvos ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje, matyti, kad nuostatos dėl ženklinimo, būtent Reglamento Nr. 1139/98 nuostatos, iš principo yra taikomos šioje direktyvoje numatytiems specialiai mitybai skirtiems maisto produktams, t. y. maisto produktams, kuriais siekiama patenkinti individualius asmenų, kuriems jie skirti, mitybos reikalavimus, nebent yra būtina nukrypti nuo šių nuostatų tam, kad būtų užtikrinti tokie specialūs mitybos poreikiai (šiuo atžvilgiu žr. 1999 m. gruodžio 16 d. Sprendimo UDL, C‑101/98, Rink. p. I‑8841, 15 ir 18 punktus).

54     Vadinasi, Direktyvos 91/321 ir 96/5 nenumato specialių kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų maisto produktų ženklinimo dėl GMO medžiagos reikalavimų, nukrypstančių nuo Reglamento Nr. 1139/98. Taigi šiuo metu tokie reikalavimai nėra laikomi būtinais, kad būtų užtikrinti kūdikių ir mažų vaikų specialūs mitybos reikalavimai.

55     Todėl, neįrodžius, kad prieštaraujama Reglamento Nr. 1139/98 2 straipsnio 2 dalies b punkto sistemai, turiniui ar tikslams, ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad joje numatyta konkrečių šiame reglamente numatytų ženklinimo reikalavimų išimtis taip pat taikoma ir maisto produktams, skirtiems Direktyvoje 89/398 numatytai specialiai kūdikių ir mažų vaikų mitybai.

56     Šio išaiškinimo nepaneigia ir atsargumo principo pagrindimas.

57     Kaip išplaukia iš Reglamento Nr. 1139/98 ketvirtos ir šeštos konstatuojamųjų dalių, juo siekiama dvigubo tikslo, t. y., pirma, panaikinti galimas kliūtis produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojos ir kukurūzų, laisvam judėjimui ir, antra, informuoti galutinį vartotoją (šiuo atžvilgiu žr. 2003 m. birželio 12 d. Sprendimo Glawischnig, C‑316/01, Rink. p. I‑5995, 30 ir 31 punktus).

58     Reglamentu Nr. 1139/98 siekiama kartu su pagal Direktyvą 79/112, kuri nebuvo traktuojama kaip aplinkos apsaugos priemonė (žr. minėto sprendimo Glawischnig 33 punktą), ženklinant tam tikrus maisto produktus būtinai pateiktina informacija numatyti papildomą informaciją.

59     Reglamento Nr. 1139/98 penkta ir šešta konstatuojamosios dalys, be kita ko, nurodo, kad jame numatyti konkretūs papildomi ženklinimo reikalavimai yra pagrįsti tais pačiais principais kaip ir Reglamento Nr. 258/97 8 straipsnio nuostatos bei skirti informuoti galutinį vartotoją.

60     Be to, iš tų pačių konstatuojamųjų dalių išplaukia, kad minėti reikalavimai taikomi maistui ir maisto ingredientams, sudarytiems ar gautiems iš GMO, kurie, remiantis pagal Direktyvą 90/220 gautu sutikimu, buvo pateikti rinkai prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 258/97, bei maisto produktams ir maisto ingredientams, pateiktiems į rinką po šio reglamento įsigaliojimo.

61     Pagal nusistovėjusią teismo praktiką atsargumo principas reiškia prielaidą dėl abejonių dėl pavojaus egzistavimo ir jo poveikio žmonių sveikatai (šiuo atžvilgiu žr. 2003 m rugsėjo 9 d. Sprendimo Monsanto Agricoltura Italia ir kiti, C‑236/01, Rink. p. I‑1805, 111 punktą ir ten nurodomą teismų praktiką).

62     Reglamento Nr. 258/97 aštunta konstatuojamoji dalis numato, jog jame numatomais papildomais specifiniais ženklinimo etiketėmis reikalavimais siekiama užtikrinti, kad galutinis vartotojas gautų būtiną informaciją apie tam tikrus maisto produktus. Joje priduriama, kad šie produktai turi būti nekenksmingi žmonių sveikatai ir kad tai turi būti užtikrinta pagal Direktyvą 90/220 numatyta sutikimo procedūra ir (arba) šiame reglamente numatyta specialia įvertinimo procedūra.

63     Iš tikrųjų Reglamentu Nr. 1139/98 numatytų GMO pateikimas į rinką galimas tik tuo atveju, jei šis pateikimas buvo leistas įvertinus riziką, kad atsižvelgus į tokio įvertinimo išvadas yra užtikrinama, jog jie nekelia pavojaus vartotojui. Todėl šiuo atveju atsargumo principas yra sprendimo priėmimo proceso dalis (šiuo atžvilgiu žr. minėto sprendimo Monsanto Agricoltura Italia ir kt. 133 punktą).

64     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į užduotą klausimą reikėtų atsakyti taip: Reglamento Nr. 1139/98 2 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyta to paties reglamento 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos pareigos ženklinant maisto produktus pateikti informaciją apie medžiagos, išskirtos iš GMO, buvimą, jei ji atsirado dėl atsitiktinio užterštumo ir neviršija 1 % minimalios ribinės vertės, išimtis taip pat taikytina ir specialiai kūdikių bei mažų vaikų mitybai skirtiems maisto produktams.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

65     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1998 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1139/98 dėl privalomo informacijos, nenurodytos Direktyvoje 79/112/EEB, pateikimo ženklinant tam tikrus maisto produktus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų organizmų, iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 49/2000, 2 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyta to paties reglamento 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos pareigos ženklinant maisto produktus pateikti informaciją apie medžiagos, išskirtos iš GMO, buvimą, jei ji atsirado dėl atsitiktinio užterštumo ir neviršija 1 % minimalios ribinės vertės, išimtis taip pat taikytina ir specialiai kūdikių bei mažų vaikų mitybai skirtiems maisto produktams.

Parašai.


* Proceso kalba: italų.

Top