Byla C-420/02
Europos Bendrijų Komisija
prieš
Graikijos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Neteisėtas atliekų laikymas Péra Galini vietovėje – Direktyva 75/442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeista Direktyva 91/156//EEB – 4 ir 9 straipsniai“
Bylos santrauka
Aplinka – Atliekų šalinimas – Direktyva 75/442, iš dalies pakeista Direktyva 91/156 – 4 straipsnio pirmoji pastraipa – Valstybių narių pareiga užtikrinti atliekų šalinimą – Apimtis – Priemonių, kurių reikia imtis, būtinybė – Diskrecija – Ribos
(Tarybos direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Direktyva 91/156, 4 straipsnio pirmoji pastraipa)
Nors Direktyvos 75/442 dėl atliekų, iš dalies pakeistos Direktyva 91/156//EEB, 4 straipsnio pirmoji pastraipa nenurodo konkretaus priemonių, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad atliekos būtų pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai, turinio, tačiau ji valstybes nares įpareigoja siektino tikslo atžvilgiu, palikdama pastarosioms diskreciją šių priemonių reikalingumui įvertinti.
Vien iš to, kad faktinė situacija neatitinka Direktyvos 75/442 su pakeitimais 4 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytų tikslų, negalima daryti tiesioginės išvados, kad atitinkama valstybė narė iš tikrųjų neįvykdė įsipareigojimų pagal šią nuostatą. Vis dėlto jeigu tokia faktinė situacija tęsiasi, o būtent jei ji sukelia didelę žalą aplinkai tęstiniu laikotarpiu kompetentingoms institucijoms nesiimant jokių veiksmų, tai gali reikšti, jog valstybės narės peržengė šia nuostata joms suteiktos diskrecijos ribas.
(žr. 21–22 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2004 m. lapkričio 18 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Neteisėtas atliekų laikymas Péra Galini vietovėje – Direktyva 75/442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeista Direktyva 91/156//EEB – 4 ir 9 straipsniai“
Byloje C‑420/02,
dėl 2002 m. lapkričio 21 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Konstantinidis, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Graikijos Respubliką, atstovaujamą E. Skandalou, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai R. Silva de Lapuerta (pranešėjas), K. Lenaerts, S. von Bahr ir K. Schiemann,
generalinis advokatas: L. A. Geelhoed,
posėdžio sekretorė M. Múgica Arzamendi, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. sausio 24 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2004 m. liepos 15 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos, išverstos Péra Galini vietovėje, esančioje Herakliono (Graikija) savivaldybės teritorinėje apygardoje, būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai, vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams, nesukeliant triukšmo ar kvapų, ir suteikdama leidimą naudoti šį sąvartyną, kuriame nėra reikalingos informacijos, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (OL L 194, p. 39), iš dalies pakeistos 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/156/EEB (OL L 78, p. 32, toliau – direktyva) 4 ir 9 straipsnius.
Teisinis pagrindas
2 Direktyvos 4 straipsnis numato:
„Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonėms ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai, konkrečiai:
– nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams,
– nesukeliant triukšmo ar kvapų,
– nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingai svarbioms vietovėms.
Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių uždrausti atliekų išmetimą, išvertimą ar nekontroliuojamą šalinimą.“
3 Direktyvos 9 straipsnyje numatyta:
„1. Kad galėtų įgyvendinti 4, 5 ir 7 straipsnius, bet kuri įmonė ar ūkio subjektas, vykdantis II priedo A dalyje numatytas operacijas, turi gauti atitinkamą 6 straipsnyje minimos atsakingos institucijos leidimą.
Tokiame leidime nurodoma:
– atliekų rūšis ir kiekis,
– techniniai reikalavimai,
– būtinos saugos priemonės,
– atliekų šalinimo vieta,
– tvarkymo būdas.
2. Leidimai gali būti išduodami tam tikram laikotarpiui, gali būti atnaujinami, išduodami su tam tikromis sąlygomis ir įpareigojimais arba, jei numatomas atliekų šalinimo būdas yra nepriimtinas ir žalingas aplinkai, gali būti atsisakoma išduoti leidimą“.
Ikiteisminė procedūra
4 Atsižvelgdama į Europos Parlamentui pateiktas peticijas, kuriose buvo teigiama, kad Péra Galini vietovėje, esančioje Herakliono savivaldybės teritorinėje apygardoje, yra neteisėtai išverčiamos atliekos, 2000 m. vasario 23 d. Komisija paprašė Graikijos vyriausybės pateikti informaciją apie nagrinėjamo sąvartyno naudojimo sąlygas ir apie atliekų valdymo plano vykdymą šioje apygardoje.
5 2000 m. gegužės 10 d. atsakyme Graikijos valdžios institucijos nurodė, kad įvairiose minėtos apygardos zonose įgyvendinami „XYTA“ tipo sąvartynų vietų įrengimo projektai. Jos nurodė, kad toks projektas egzistuoja ir Péra Galini vietovei, jos vieta patvirtinta 1995 m. kovo mėn. sprendimu. Graikijos valdžios institucijos patikslino, kad šiam projektui reikalingas bendras ministrų įsakymas dėl aplinkos sąlygų patvirtinimo dar nebuvo priimtas.
6 2000 m. gegužės mėn. Komisija susipažino su Herakliono apygardos teismo 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu, kuriuo, konstatuodamas neteisėto sąvartyno naudojimą ir su tuo susijusį pavojų aplinkai ir žmonėms, jis nurodė nutraukti atliekų išvertimą Péra Galini vietovėje.
7 2000 m. gruodžio 13 ir 14 d. vykusių susirinkimų metu Graikijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad atliekų valdymo planas Herakliono apygardoje dar nebuvo priimtas ir kad poveikio aplinkai tyrimas, susijęs su nauju sąvartynu Péra Galini vietovėje, dar nebuvo baigtas.
8 2001 m. kovo 20 d. laiške Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie atliekų valdymo plano Kretos regione pirmo etapo užbaigimą. Jos taip pat nurodė ekspertizę dėl Péra Galini vietovėje esančio sąvartyno naudojimo sąlygų įvertinimo. Jos pridūrė, kad ši vietovė buvo tinkama naujo sąvartyno įrengimui.
9 Manydama, kad Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvos 4 ir 9 straipsnius, Komisija 2001 m. balandžio 24 d. laišku šiai valstybei narei pateikė oficialų įspėjimą, nurodydama pateikti savo pastabas.
10 2001 m. lapkričio 16 d. atsakyme Graikijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad Kretos regioninė taryba 2001 m. liepos 16 d. patvirtino Kretos regiono atliekų valdymo plano tyrimą. Jos tvirtino, kad šio plano įgyvendinimas, priimant Péra Galini vietovės atstatymo planą, būtų lemiamas išsprendžiant problemą. Be to, jos nurodė, kad šioje vietovėje buvo imtasi įvairių priemonių, siekiant sumažinti neigiamas pasekmes aplinkai ir pavojų žmonių sveikatai. Taip pat buvo pastatyta aptvara ir įdiegta 24 valandas per parą veikianti apsaugos sistema, įrengta priešgaisrinė zona, nutiestas asfaltuotas kelias iki vietovės, kad būtų sumažintas dulkių kiekis, iškastas lietaus vandens nutekėjimo griovys, kontroliuojant šias nuotekas ir perdirbimą vietoje, o vietovė buvo padengta smėliu. Be to, Graikijos valdžios institucijos mano, kad regione esančios uolos yra nepralaidžios.
11 Manydama, kad minėtos priemonės buvo nepakankamos, 2001 m. gruodžio 21 d. Komisija priėmė argumentuotą nuomonę, nurodydama Graikijos Respublikai per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją tinkamai būtų atsižvelgta.
12 2002 m. balandžio 17 d. ir birželio 7 d. atsakymuose Graikijos valdžios institucijos iš naujo nurodė, kad Kretos regiono atliekų valdymo planas, kurio sudėtinė dalis yra ir Herakliono savivaldybės planas, yra užbaigtas, ir priminė priemones, kurių buvo imtasi Péra Galini vietovėje. Jos patikslino, kad Kretos regiono atliekami tyrimai dėl atliekų valdymo turi būti baigti 2002 m. liepos mėn. ir atitinkamai projektai galėtų būti finansuoti tais pačiais einamaisiais metais. Planas numato Péra Galini vietovėje modernaus įrenginio XYTA, atitinkančio Herakliono, Rethymnon, Lassithi savivaldybių poreikius, įrengimą ir naudojimą.
13 Komisija, nepatenkinta šiais atsakymais, nusprendė pateikti šį ieškinį.
Dėl ieškinio
Dėl pirmo kaltinimo, pagrįsto direktyvos 4 straipsnio pažeidimu
Šalių argumentai
14 Komisija nurodo, kad, pagal 1998 m. vasario 11 d. kompetetingų institucijų atliktą patikrinimą, Péra Galini vietovėje esančio sąvartyno naudojimas teršia aplinką ir yra pavojingas gyventojų sveikatai.
15 Ji konstatuoja, kad Graikijos valdžios institucijos savo atsakymuose į oficialų įspėjimą ir į argumentuotą nuomonę pripažino, kad sąvartyno naudojimas nebuvo nutrauktas. Komisija tvirtina, kad priemonių, kurių buvo imtasi vietovėje, nepakanka, siekiant užtikrinti tinkamą sąvartyno veikimą bei užkirsti kelią bet kokiam pavojui gamtinei aplinkai ir žmonėms pagal direktyvos 4 straipsnį. Ji mano, kad nuotekų griovių įrengimas turi būti pagrįstas hidrogeologiniais tyrimais ir informacija, susijusia su žemės nepralaidumu. Be to, nebuvo numatyta jokių žemės ir požeminių vandenų užteršimo prevencijos priemonių, pavyzdžiui, geologinių izoliacinių sienų statyba, naujos nutekančio vandens surinkimo ir impregnavimo sistemos įrengimas, periodinės vietos apžiūros, vandens kokybės tyrimas ar biodujų surinkimas ir valdymas.
16 Taip pat Komisija nurodo, kad, pagal 2002 m. sausio 23 d. Herakliono savivaldybės administracijos sveikatos direkcijos pateiktą apžiūros ataskaitą, nutekantys nuo atliekų vandenys nėra sulaikomi ir, prieš patekdami į jūrą, suteka į upelį. Dėl uolų, kurioms tenka sąvartyno apkrova, nepralaidumo – jis nėra nustatytas, todėl šiuo argumentu negalima remtis grindžiant žemės ir požeminių vandenų taršos prevencijos priemonių nebuvimą. Galiausiai Kretos regiono atliekų valdymo problemai išspręsti numatytos regioninės atliekų valdymo priemonės dar yra tik nagrinėjimo stadijoje.
17 Esant tokioms aplinkybėms Komisija tvirtina, kad ta apimtimi, kuria Péra Galini sąvartynas yra naudojamas nuo 1994 m. ir veikia iki šiol, Graikijos Respublika peržengė direktyvos 4 straipsnyje jai suteiktos diskrecijos ribas.
18 Graikijos vyriausybė tvirtina neperžengusi direktyvos 4 straipsnyje valstybėms narėms suteiktos diskrecijos ribų. Ji mano, kad, atsižvelgiant į priemones, kurių buvo imtasi Péra Galini vietovėje, sąvartynas nėra pavojingas žmonių sveikatai ir aplinkai.
19 Šiuo klausimu Graikijos vyriausybė taip pat tvirtina:
– dėl naujojo atliekų valdymo plano, susijusi vietovė yra atstatymo tyrimo objektas,
– Kretos regiono atliekų valdymo plano antrasis etapas yra baigtas,
– aplinkos ministro patvirtinti planas ir investicijų programa, pakuotės medžiagų perdirbimo sistema turi pradėti veikti 2004 metais,
– prašymas dalyvauti Struktūrinių fondų konkurse, siekiant finansuoti centrinės XYTA vietos įrengimą ir Péra Galini vietovės atstatymą, turėtų būti pateiktas 2003 metais.
20 Dėl 2002 m. sausio mėn. ataskaitos, kurią nurodė Komisija, Graikijos vyriausybė tvirtina, kad ji buvo parengta po apžiūros, kuri vyko tuo metu, kai buvo ypač sunkios sąlygos dėl nesibaigiančio lietaus. Antra, Graikijos valdžios institucijos nurodo, kad iš 2003 m. kovo 12 d. ataskaitos matyti, jog išskyrus ypatingus atvejus, nutekantys vandenys suteka į tris sandarias cisternas ir yra perdirbami vietoje. Be to, aplinkos poveikio tyrimas dėl Péra Galini sąvartyno atstatymo 2003 m. vasario 10 d. buvo pateiktas patvirtinimui, numatytam 2003 m. balandžio mėn. Dėl regiono uolų nepralaidumo – jis buvo patvirtintas po geologinės analizės, atliktos siekiant įgyvendinti atliekų valdymo planą. Graikijos valdžios institucijos taip pat nurodo, kad kompetentingų tarnybų atliktas vandens kokybės įvertinimas neparodė leistinų normų viršijimo.
Teisingumo Teismo vertinimas
21 Pirmiausia primintina, kad nors direktyvos 4 straipsnio pirmoji pastraipa tiksliai nenurodo konkrečių priemonių, kurių reikia imtis užtikrinti, kad atliekos būtų pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai, turinio, tačiau ji valstybes nares įpareigoja siektino tikslo atžvilgiu, palikdama valstybėms narėms diskreciją šių priemonių reikalingumui įvertinti (1999 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑365/97, Rink. p. I‑7773, 67 punktas).
22 Vien iš fakto, kad situacija neatitinka direktyvos 4 straipsnio pirmojoje pastraipoje, nurodytų tikslų, negalima daryti tiesioginės išvados, kad atitinkama valstybė narė iš tikrųjų neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią nuostatą, t. y. imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai. Vis dėlto jeigu tokia situacija tęsiasi ir ypač jei ji sukelia didelę žalą aplinkai tęstiniu laikotarpiu kompetentingoms institucijoms nesiimant jokių veiksmų, tai gali reikšti, jog valstybės narės peržengė šia nuostata joms suteiktos diskrecijos ribas (minėto sprendimo Komisija prieš Italiją 68 punktas).
23 Taip pat primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį argumentuotoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje ir į vėlesnius pasikeitimus Teisingumo Teismas neatsižvelgia (žr. 2002 m. spalio 21 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C–455/00, Rink. p. I–9231, 21 punktą ir 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C–348/02, dar nepaskelbto Rinkinyje, 7 punktą).
24 Taigi reikia išsiaiškinti, ar Komisija teisėtai nustatė, kad, pasibaigus argumentuotoje nuomonėje nustatytam terminui, Graikijos Respublika tęstinį laikotarpį nesiėmė būtinų priemonių užtikrinti, jog Péra Galini vietovėje išverstos atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai.
25 Šiuo klausimu pažymėtina, kad Graikijos vyriausybė neginčija, jog Péra Galini vietovėje yra atliekų, pavojingų žmonių sveikatai ir galinčių pakenkti aplinkai.
26 Taip pat konstatuotina, kad nuo 1998 m. susijusioje vietovėje atlikto patikrinimo išvados parodė, kad Péra Galini vietovėje esančio sąvartyno naudojimas sukėlė aplinkos užteršimą ir buvo pavojingas gyventojų sveikatai.
27 Tais pačiais metais Herakliono apygardos teismo sprendimu, konstatuojančiu neteisėtą sąvartyno naudojimą ir nurodančiu nutraukti atliekų išvertimą Péra Galini vietovėje, buvo nuspręsta, jog egzistuoja pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.
28 Be to, iš ataskaitos, parengtos 2002 m. sausio 23 d., matyti, kad nepaisant priemonių, kurių ėmėsi Graikijos valdžios institucijos, nuo atliekų nutekantys vandenys nėra sulaikomi apsauginės sienos, pastatytos juos sulaikyti, ir upeliu patenka į jūrą.
29 Šio tvirtinimo negali paneigti aplinkybė, kad ši apžiūra vyko lietingu periodu. Taip pat Graikijos vyriausybė negali remtis ataskaitos išvadų, parengtų po 2003 m. kovo 12 d. apžiūros, argumentu, nes pastaroji įvyko pasibaigus argumentuotoje nuomonėje nustatytam terminui, t. y. po 2002 m. vasario 20 d.
30 Dėl planų ir tyrimų siekiant pagerinti atliekų Kretos regione tvarkymą, kuriais remiasi Graikijos vyriausybė, konstatuotina, kad tai nėra būtinos priemonės užtikrinti, kad atliekos, šalinamos Péra Galini vietovėje, būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai.
31 Antra, planai ir tyrimai nepateikia jokio įrodymo, leidžiančio nustatyti datą, kada atliekų panaudojimo ar pašalinimo operacijos nagrinėjamoje vietovėje prireikus pradėtų veikti. Priešingai, iš jų matyti, kad argumentuotoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje šios operacijos nebuvo atliekamos.
32 Be to, kaip nurodo generalinis advokatas savo išvados 16 punkte, šių planų ir tyrimų egzistavimas patvirtina Graikijos valdžios institucijų pripažinimą pavojaus, kurią sukelia Péra Galini sąvartynas žmonių sveikatai ir aplinkai.
33 Taigi Komisija teisėtai įrodė, kad Graikijos valdžios institucijos tęstinį laikotarpį nesiėmė būtinų priemonių užtikrinti, kad Péra Galini vietovėje išverstos atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai.
34 Todėl pirmas kaltinimas, pagrįstas direktyvos 4 straipsnio pažeidimu, yra pagrįstas.
Dėl antro kaltinimo, pagrįsto direktyvos 9 straipsnio pažeidimu
35 Savo antru kaltinimu Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad suteikdama leidimą naudoti Péra Galini vietovę, kuriame nėra būtinos informacijos, Graikijos vyriausybė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal direktyvos 9 straipsnį.
36 Komisija tvirtina, kad Péra Galini sąvartynas veikia neatitikdamas sąlygų, numatytų galiojančiuose Graikijos teisės aktuose. Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad a fortiori yra neginčijama, jog minėtas sąvartynas veikia be leidimo, atitinkančio direktyvos 9 straipsnio reikalavimus.
37 Graikijos vyriausybė neprieštarauja šiam faktui. Todėl nesant priešingų įrodymų, pateiktų Graikijos vyriausybės, darytina išvada, kad antras Komisijos kaltinimas, pagrįstas direktyvos 9 straipsnio pažeidimu, yra pagrįstas.
38 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos, išverstos Péra Galini vietovėje, esančioje Herakliono savivaldybės teritorinėje apygardoje, būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai, vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams, nesukeliant triukšmo ar kvapų, ir suteikdama leidimą naudoti šį sąvartyną, kuriame nėra būtinos informacijos, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal direktyvos 4 ir 9 straipsnius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Graikijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos, išverstos Péra Galini vietovėje, esančioje Herakliono savivaldybės teritorinėje apygardoje, būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai, vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams, nesukeliant triukšmo ar kvapų, ir suteikdama leidimą naudoti šį sąvartyną, kuriame nėra būtinos informacijos, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 75//442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeistos Direktyva 91/156/EEB, 4 ir 9 straipsnius.
2. Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: graikų.