1

2001 m. birželio 11 d. bendrovė, kurios teises perėmė ieškovė hypen GmbH, pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (šis reglamentas buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2

Prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, yra šis juodos ir baltos spalvų vaizdinis žymuo:

3

Prekės ir paslaugos, dėl kurių pateikta registracijos paraiška, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3, 5, 9, 24, 25 ir 42 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:

4

Prekių ženklas buvo įregistruotas 2002 m. rugsėjo 12 d. numeriu 2255537, paskui jo registracija buvo atnaujinta.

5

2012 m. spalio 17 d. įstojusi į bylą šalis Skylotec GmbH pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą pateikė prašymą dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo, kuriame teigė, kad per penkerių metų laikotarpį šis prekių ženklas nebuvo naudotas iš tikrųjų.

6

2014 balandžio 28 d. Anuliavimo skyrius atmetė prašymą dėl registracijos panaikinimo dėl šių prekių ir paslaugų:

7

Tačiau Anuliavimo skyrius patenkino prašymą panaikinti registraciją dėl prekių ir paslaugų, kurios nėra šio ieškinio dalykas:

8

Anuliavimo skyrius dėl prekių ir paslaugų, dėl kurių prašymas panaikinti registraciją buvo atmestas, pažymėjo, kad, nors naudojami žymenys skyrėsi nuo prekių ženklo formos, kuria jis buvo įregistruotas, šie skirtumai neturėjo įtakos įregistruoto prekių ženklo skiriamajam požymiui, nes skirtumas buvo susijęs tik su paprastu ornamentiniu elipsės formos elementu, kuris pats neturi skiriamojo požymio.

9

Naudoti žymenys buvo toliau nurodytos formos (atitinkamai pirmasis žymuo, antrasis žymuo ir trečiasis žymuo), o vienintelis tarp pirmojo ir antrojo žymens esantis skirtumas yra žydra spalva vietoj juodos:

10

2014 m. birželio 13 d. įstojusi į bylą šalis, vadovaudamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė apeliaciją EUIPO dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

11

2015 m. kovo 9 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją ir pripažino, kad ieškovė neteko savo teisių likusių prekių ir paslaugų, t. y. tų, kurios nurodytos šio sprendimo 6 punkte, atžvilgiu. Ji, priešingai nei Anuliavimo skyrius, nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą tikras prekių ženklo naudojimas, kuris galėtų užtikrinti Europos Sąjungos prekių ženklo teisių išlaikymą, nebuvo įrodytas nei įregistruotos formos, nei tos formos, kuri sudarė priimtiną pakeitimą, atžvilgiu (ginčijamo sprendimo 9 punktas).

12

Ginčijamo sprendimo 24 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad metodas, kuriuo vadovavosi Anuliavimo skyrius, yra neteisingas, nes jis darė prielaidą, kad tai, ar izoliuotai vertinant pasikeitė prekių ženklo skiriamasis požymis, priklauso nuo to, ar pridėta konfigūracija pati savaime yra skiriamoji. Taigi, Apeliacinės tarybos nuomone, svarbu yra ne pridėto elemento skiriamasis požymis, o prekių ženklo, tokio, kokios formos jis įregistruotas, skiriamasis požymis, dar tiksliau „išskiriantis“ pobūdis. Apeliacinė taryba pridūrė, kad reikia išnagrinėti, ar jį pakeitė pridėtas elementas.

13

Toliau ginčijamo sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad prekių ženklas, tokios formos, kokios įregistruotas, yra grynai grafinis labai paprastai sudarytas žymuo ir kad jis galbūt gali būti suvokiamas kaip kaulas šuniui arba svarmuo, bet jokiu būdu ne kaip brūkšnelis (angliškai „hyphen“). Taigi, ginčijamo sprendimo 26 punkte ji nusprendė, kad kai žymenys yra tokie paprasti, papildomi elementai ar pakeitimai gali daug lengviau pakeisti bendrą žymens daromą įspūdį. Pasak Apeliacinės tarybos, „skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą, reiškia ne galėjimą nurodyti kilmę, o tiesiog bendrą įspūdį.

14

Ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo:

„Bendrame sukuriamame įspūdyje naudojama forma turi aiškiai kitokį poveikį. Naudojamoje formoje kartu išorinis ratas ir centrinė dalis labiau vaizduoja sagą. Sąsaja su kaulu šuniui, galima įregistruotos formos atveju, išnyksta. Apskritai, naudotos formos skiriamąjį požymį sukuria grafinis visumos įspūdis, kuriame išorinio rato ir centrinės dalies vaidmuo yra toks pat ir nedalomas. Būtent dėl to, kad įregistruotoje formoje ir naudojamoje formoje naudojamos paprasčiausios bazinės geometrinės formos, bendras įspūdis yra kitoks.“

15

Ginčijamo sprendimo 28 ir 29 punktuose Apeliacinė taryba, remdamasi Bendrojo Teismo praktika, pažymėjo, kad prekių ženklus leidžiama sumoderninti, siekiant juos pritaikyti prie laikmečio skonio. Tačiau ji manė, kad prie įregistruotos formos ant etiketės kaip skiriamasis žymuo gali būti pridėtas gamintojo pavadinimas ar kitos nuorodos, kurios visada išsiskiria erdvėje. Pasak Apeliacinės tarybos, galima pridėti žodinį elementą „hyphen c“, bet ne išorinį ratą. Jei naudojama forma būtų įsivaizduojama be rato, jis vienas negalėtų vaizduoti prekių ženklo. Naudojama forma galėtų būti dar sunkiau sąmonės lygmeniu dalijama į du atskirus vaizdinius. Išorinis ratas apibrėžia centrinę dalį, todėl negali egzistuoti atskirai.

16

Be to, ginčijamo sprendimo 31–39 punktuose Apeliacinė taryba nagrinėjo Anuliavimo skyriui įvertinti pateiktus įrodymus, susijusius tik su prekėmis, priskiriamomis prie 24 klasės, ir su paslaugomis, priskiriamomis prie 42 klasės. Ji nusprendė, pirma, kad nepavyko įrodyti, jog ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas, kiek tai susiję su 24 klasės prekėmis, dėl kitų priežasčių, būtent dėl pakankamų įrodymų nebuvimo (ginčijamo sprendimo 31 ir 32 punktai), ir, antra, kad dėl prie 42 klasės priskiriamų paslaugų pateikti dokumentai buvo visiškai netinkami įrodyti tų paslaugų naudojimą (ginčijamo sprendimo 33–39 punktai).

17

Atsižvelgusi į visus šiuos svarstymus, Apeliacinė taryba iš dalies panaikino Anuliavimo skyriaus, kuris atmetė dalį įstojusios į bylą šalies ieškinio, sprendimą ir taip ieškovė neteko visų savo teisių į įregistruotą prekių ženklą, įskaitant teises, susijusias su 9, 24, 25 ir 42 klasių prekėmis ir paslaugomis.

18

Be to, ginčijamame sprendime įregistruotas prekių ženklas buvo pavaizduotas tokios formos:

19

Keičiančiu sprendimu, priimtu 2015 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo to, kai ieškovė pareiškė šį ieškinį, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad ginčijamame sprendime įregistruotas prekių ženklas buvo pavaizduotas šiek tiek kitaip, t. y. kaip 18 punkte, nors turėjo būti pavaizduotas kaip šio sprendimo 2 punkte. Apeliacinė taryba pareiškė, kad tai yra užrašymo klaida, t. y. atkūrimo klaida, kuri turi būti ištaisyta ex officio taikant 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL, L 303, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), iš dalies pakeisto 2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1041/2005 (OL L 172, 2005, p. 4), 53 taisyklę.

20

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

21

VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

22

Ieškovė nurodo vieną ieškinio pagrindą, kuriame ji iš esmės tvirtina, kad nuspręsdama, jog įregistruotas prekių ženklas nebuvo naudojamas taip, kad būtų išsaugotos įgytos teisės, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą.

23

Reikia priminti, kad iš Reglamento Nr. 207/2009 10 konstatuojamosios dalies matyti, kad teisės aktų leidėjas manė, jog ankstesnio prekių ženklo apsauga yra pateisinama tik tada, kai jis yra iš tikrųjų naudojamas. Laikantis šios konstatuojamosios dalies, Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad Europos Sąjungos prekių ženklo savininko teisės paskelbiamos panaikintomis, be kita ko, EUIPO padavus prašymą, jeigu penkerius metus iš eilės prekių ženklas Europos Sąjungoje nebuvo iš tikrųjų naudojamas prekėms arba paslaugoms, kurioms jis įregistruotas, žymėti ir nėra pagrįstų priežasčių jo nenaudoti.

24

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą Bendrijos prekių ženklo naudojimu laikomas naudojimas „tokia forma, kurios skiriasi elementai, jeigu jie nepakeičia išskirtinio ženklo pobūdžio, kuris buvo ženklo įregistravimo metu“.

25

Taip pat pabrėžtina, kad iš Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkto formuluotės tiesiogiai išplaukia, kad prekių ženklo naudojimas ne tos formos, kokios jis įregistruotas, laikomas naudojimu pagal šio straipsnio pirmą pastraipą su sąlyga, kad nepakeičiamas prekių ženklo skiriamasis požymis formos, kuria jis įregistruotas, atžvilgiu (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Specsavers International Healthcare ir kt., C‑252/12, EU:C:2013:497, 21 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Castellblanch / VRDT – Champagne Roederer (CRISTAL CASTELLBLANCH), T‑29/04, EU:T:2005:438, 30 punktą; 2010 m. birželio 10 d. Sprendimo Atlas Transport / VRDT – Hartmann (ATLAS TRANSPORT), T‑482/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:229, 28 ir 29 punktus ir 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo TMS Trademark‑Schutzrechtsverwertungsgesellschaft / VRDT – Comercial Jacinto Parera (MAD), T‑152/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:263, 15 punktą).

26

Prekių ženklo skiriamasis pobūdis pagal Reglamentą Nr. 207/2009 reiškia, kad šis prekių ženklas leidžia nustatyti, kad prekė, kuriai prašoma jį įregistruoti, priklauso konkrečiai įmonei, ir taip atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių (žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Specsavers International Healthcare ir kt., C‑252/12, EU:C:2013:497, 22 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; šiuo klausimu taip pat žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Procter & Gamble / VRDT, C‑468/01 P–C‑472/01 P, Rink. p. I‑259, 32 punktą; 2008 m. gegužės 8 d. Sprendimo Eurohypo / VRDT, C‑304/06 P, EU:C:2008:261, 66 punktą ir 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Smart Technologies / VRDT, C‑311/11 P, EU:C:2012:460, 23 punktą).

27

Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas yra susijęs su atveju, kai įregistruotas nacionalinis ar Europos Sąjungos prekių ženklas naudojamas prekyboje šiek tiek kitokios formos, palyginti su ta, kuria buvo įregistruotas. Šia nuostata, kuri nenumato griežto naudojamo prekių ženklo ir įregistruoto prekių ženklo formų atitikimo, siekiama leisti jo savininkui naudojant jį prekyboje pakeisti žymenį, nepakeičiant jo skiriamojo požymio taip, kad tai leistų geriau jį pritaikyti prie atitinkamų prekių ar paslaugų prekybos ar reklamos sąlygų. Atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, materialinė jos taikymo sritis turi būti laikoma apribota tik tokiomis situacijomis, kai prekių ženklo savininko prekėms ar paslaugoms, kurioms šis ženklas buvo įregistruotas, žymėti naudojamas žymuo yra tokios formos, kurios tas prekių ženklas naudojamas prekyboje. Tais atvejais, kai prekyboje naudojamas žymuo mažai skiriasi nuo formos, kokios jis buvo įregistruotas, ir abu žymenys apskritai gali būti laikomi identiškais, ši nuostata numato, kad pareiga naudoti įregistruotą prekių ženklą gali būti laikoma įvykdyta pateikiant prekyboje naudojamos formos žymens naudojimo įrodymą (2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria / VRDT – Marine Enterprise Projects (BAINBRIDGE), T‑194/03, EU:T:2006:65, 50 punktas; 2010 m. birželio 10 d. Sprendimo ATLAS TRANSPORT, T‑482/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:229, 30 punktas ir 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Olive Line International / VRDT – Carapelli Firenze (Maestro de Oliva), T‑4/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:628, 23 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Specsavers International Healthcare ir kt., C‑252/12, EU:C:2013:497, 29 punktą; pagal analogiją taip pat žr. 2012 m. spalio 25 d. Sprendimo Rintisch, C‑553/11, EU:C:2012:671, 21 ir 22 punktus).

28

Taigi, norint teigti, kad pasikeitė įregistruoto prekių ženklo skiriamasis požymis, remiantis kiekvieno iš šių elementų vidinėmis savybėmis ir įvairių elementų santykine padėtimi prekių ženklo konfigūracijoje, reikia išnagrinėti pridėtų elementų skiriamąjį ir dominuojantį pobūdį (žr. 2010 m. birželio 10 d. Sprendimo ATLAS TRANSPORT, T‑482/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:229, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Maestro de Oliva, T‑4/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:628, 24 punktą ir 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Borrajo Canelo / VRDT – Tecnoazúcar (PALMA MULATA), T‑381/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:119, 30 punktą).

29

Darant tokią išvadą reikia taip pat atsižvelgti į ankstesnio prekių ženklo, kuris naudojamas kaip sudėtinio prekių ženklo dalis arba kartu su kitu prekių ženklu, vidines savybes ir ypač į jo daugiau ar mažiau stiprų skiriamąjį požymį. Kuo jo skiriamasis požymis yra silpnesnis, tuo lengviau bus jį pakeisti pridėjus elementą, kuris pats yra skiriamasis, ir tuo labiau tas prekių ženklas praras galią būti suvokiamas kaip prekės kilmės nuoroda. Tas pats galioja ir atvirkštiniam teiginiui (2015 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Klement / VRDT – Bullerjan (Orkaitės forma), T‑317/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:689, 33 punktas).

30

Be to, remiantis teismo praktika, kai prekių ženklą sudaro keli elementai ir kai vienas ar daugiau elementų nėra skiriamasis, šių elementų pakeitimas ar jų neįtraukimas negali daryti įtakos prekių ženklo kaip visumos skiriamajam požymiui (žr. 2015 m. sausio 21 d. Sprendimo Sabores de Navarra / VRDT – Frutas Solano (KIT, EL SABOR DE NAVARRA), T‑46/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:39, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

31

Be to, reikia priminti, kad norint taikyti Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą būtina, kad prie įregistruoto prekių ženklo pridėti elementai nepakeistų prekių ženklo, tokios formos, kokios jis buvo įregistruotas, skiriamojo požymio, pavyzdžiui, dėl to, kad jų padėtis žymenyje yra nesvarbi arba dėl jų silpno skiriamojo požymio (2012 m. birželio 21 d. Sprendimo Fruit of the Loom / VRDT – Blueshore Management (FRUIT), T‑514/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:316, 38 punktas).

32

Atsižvelgiant būtent į šiuos svarstymus reikia nagrinėti, ar Apeliacinė taryba pagrįstai ginčijamo sprendimo 9 punkte nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą tikras prekių ženklo naudojimas, kuris galėtų užtikrinti Europos Sąjungos prekių ženklo teisių išlaikymą, nebuvo įrodytas nei įregistruotos formos, nei tos formos, kuri sudarė priimtiną pakeitimą, atžvilgiu.

33

Apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą iš esmės dėl to, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 24 punkto, jis tik izoliuotai išnagrinėjo, ar pridėta konfigūracija pati savaime yra skiriamoji. Apeliacinė taryba šiuo klausimu nusprendė priešingai, kad reikia nustatyti, ar prekių ženklo, tokios formos, kokios jis buvo įregistruotas, skiriamąjį požymį pakeitė pridėti elementai. Be to, Apeliacinė taryba pridūrė, kad įregistruotas prekių ženklas yra labai paprastai sudarytas grynai grafinis žymuo (ginčijamo sprendimo 25 punktas) ir kad kai žymenys yra tokie paprasti, papildomi elementai ar pakeitimai gali daug lengviau pakeisti bendrą žymens daromą įspūdį (ginčijamo sprendimo 26 punktas). Apeliacinė taryba pridūrė, kad skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą, reiškia ne galėjimą nurodyti kilmę, o tiesiog bendrą įspūdį.

34

Be to, ginčijamo sprendimo 28 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad ieškovės naudotos formos atveju jau nebegalima kalbėti apie „sumodernintą“ formą.

35

Ginčijamo sprendimo 29 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad šios išvados negali paneigti tai, kad tikrai niekas nedraudžia naudoti prekių ženklo tokio, koks įregistruotas, ir sykiu kitų skiriamųjų žymenų. Taigi, papildomų elementų pridėjimas turi kitas pasekmes nei elementų pašalinimas iš įregistruotos formos. Tik tokiais atvejais, pasak Apeliacinės tarybos, reikia reikalauti, kad pridėtas „elementas“ būtų savarankiškas, t. y. kad jis pats galėtų veikti kaip prekių ženklas ir taip pat galėtų būti pripažintas kaip savarankiškas prekių ženklas, tokios formos, kokia jis yra naudojamas.

36

Tikėtina, kad šios Apeliacinės tarybos išvados yra teisiškai klaidingos, kiek tai susiję su įregistruoto prekių ženklo nagrinėjimu, net konkrečiai nesigilinant į patį nagrinėjimą.

37

Pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 28 punkte nurodytos teismo praktikos, konstatavus, kad pasikeitė įregistruoto prekių ženklo skiriamasis požymis, remiantis kiekvieno pridėto elemento vidinėmis savybėmis ir įvairių elementų santykine padėtimi prekių ženklo konfigūracijoje, reikia išnagrinėti pridėtų elementų skiriamąjį ir dominuojantį pobūdį.

38

Todėl, kitaip nei ginčijamo sprendimo 24 punkte nusprendė Apeliacinė taryba, šiuo atveju reikėjo, kaip ir darė Anuliavimo skyrius, išnagrinėti pridėtą elementą remiantis jo vidinėmis savybėmis ir jo padėtimi prekių ženklo konfigūracijoje.

39

Antra, ginčijamo sprendimo 26 punkte pažymėjusi, kad „skiriamasis požymis <...> reiškia ne galėjimą nurodyti kilmę“, Apeliacinė taryba nukrypo nuo šio sprendimo 26 punkte nurodytos Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią prekių ženklo skiriamasis požymis reiškia, jog šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę, dėl kurios jį prašoma įregistruoti, kaip pagamintą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių.

40

Vadinasi, pirma, neišnagrinėjusi pridėto elemento, kaip to reikalaujama teismo praktikoje, ir, antra, klaidingai išaiškinusi Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą Apeliacinė taryba teisiškai suklydo. Todėl reikia išnagrinėti, ar šios klaidos turi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

41

Iš pradžių reikia išnagrinėti pirmąjį ir antrąjį žymenis.

42

Pirma, reikia pažymėti, kad įregistruoto prekių ženklo skiriamąjį požymį lemia vienintelio jį sudarančio vaizdinio elemento, kurio pats įregistravimas rodo, kad jis turi minimalų skiriamąjį požymį, buvimas.

43

Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog, siekiant nepažeisti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto, turi būti pripažinta, kad registruotas prekių ženklas turi tam tikrą skiriamąjį požymį. Remiantis tuo, darytina išvada, kad negali būti teigiama, jog įregistruoti prekių ženklai yra bendriniai, apibūdinamieji arba neturintys skiriamojo požymio, nes priešingu atveju jų galiojimas per registracijos panaikinimo procedūrą būtų kvestionuojamas, o tai lemtų Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Formula One Licensing / VRDT, C‑196/11 P, EU:C:2012:314, 47, 51 ir 52 punktus).

44

Taigi, net jei būtų teigiama, kad įregistruotas prekių ženklas neturi stipraus skiriamojo požymio, vien dėl paties įregistravimo fakto turėtų būti pripažįstama, kad jis turi minimalų skiriamąjį požymį.

45

Antra, reikia pažymėti, kad, kaip konstatavo Anuliavimo skyrius, prie pirmojo žymens pridėtas elementas ir vienas iš elementų, pridėtų prie antrojo žymens, t. y. ratas, dėl to, kad jis susideda tik iš vienos iš paprasčiausių ir dažniausių formų ir yra pagrindinė geometrinė figūra, neturi skiriamojo požymio, todėl neatlieka jokio skiriamojo ir dominuojamojo pobūdžio vaidmens įregistruoto prekių ženklo kompozicijoje (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo GfK / VRDT – BUS (Online Bus), T‑135/04, EU:T:2005:419, 40 punktą).

46

Trečia, rato linijos storis negali leisti manyti, kad pridėtas elementas neturi skiriamojo požymio. Skirtumas, į kurį per posėdį dėmesį atkreipė EUIPO, jog įregistruotas prekių ženklas pasikeitė, nes ratas jo neįrėmina, o apibrėžia, atrodo šiek tiek dirbtinis. Iš tikrųjų ratas apibrėžia įregistruotą prekių ženklą ir, nustatydamas ribas aplink jį, sykiu įstato jį į rėmus, t. y. jį įrėmina.

47

Ketvirta, kitaip, nei ginčijamo sprendimo 27 punkte manė Apeliacinė taryba, negali būti teigiama, kad pridėtas ratas prie įregistruoto prekių ženklo taip jį pakeitė, kad, kaip teigia Apeliacinė taryba, pirmasis ir antrasis žymenys galėtų labiau vaizduoti sagą, o įregistruotas prekių ženklas kelia minčių apie kaulą šuniui ar svarmenį.

48

Taigi, Apeliacinė taryba klaidingai ginčijamo sprendimo 27 punkte nusprendė, kad „naudojamoje formoje išorinis ratas ir centrinė dalis sudaro vienetą“ ir kad „kartu išorinis ratas ir centrinė dalis labiau vaizduoja sagą“, nes net jei ratas negali būti laikomas šalutiniu bendrame įspūdyje, jis vis dėlto yra savarankiškas atsižvelgiant į formą, kokia prekių ženklas buvo įregistruotas, nes jis yra tik rato ir vaizdinio elemento sujungimas, todėl negali būti teigiama, kad bendras įspūdis visuomenei lemia tokį skirtingą įregistruoto prekių ženklo ir pakeisto prekių ženklo suvokimą, kad pastarasis prekių ženklas visuomenės yra suvokiamas kitaip nei vienas įregistruotas prekių ženklas.

49

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad įregistruotas prekių ženklas išsaugo savo skiriamąjį požymį, nesvarbu, ar jis vaizduojamas tokios formos, kokios įregistruotas, ar apsuptas rato, todėl nebūtina pasitelkiant į pagalbą abejotinus ir tikrai netikslius palyginimus bandyti susieti prašomą įregistruoti prekių ženklą su žinomu objektu, pavyzdžiui, svarmeniu ar kaulu šuniui, ir taip nustatyti, kad tarp pirmojo ir antrojo žymenų ir žinomo objekto, t. y. sagos, yra kitoks ryšys, kurio tikrai negalima nustatyti nagrinėjant šiuos elementus.

50

Penkta, taip pat negalima teigti, kad įregistruotas prekių ženklas ir papildomas elementas sudaro nedalomą visumą, nes, nors pridėtas elementas nėra šalutinis, jis yra pridėtas prie įregistruoto prekių ženklo, tačiau nesusilieja su juo taip, kad visuomenei pamačius įregistruotą prekių ženklą ir pirmąjį ir antrąjį žymenis susidarytų įspūdis, kad pastarieji žymenys lemia skirtingas koncepcijas ar nurodo skirtingas reikšmes. Taigi, reikia konstatuoti, kad pirmasis ir antrasis žymenys apskritai yra identiški įregistruotam prekių ženklui.

51

Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo MAD (T‑152/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:263) 40 ir 41 punktuose Bendrasis Teismas netiesiogiai, tačiau akivaizdžiai nusprendė, kad tai, jog įregistruotas prekių ženklas toje byloje buvo pavaizduotas herbiniame skyde, negali pakeisti įregistruoto prekių ženklo skiriamojo požymio.

52

Nors negalima paneigti to, kad kuo silpnesnis yra įregistruoto prekių ženklo skiriamasis požymis, tuo lengviau bus jį pakeisti pridėjus elementą, kuris pats yra skiriamasis, ir tuo lengviau toks prekių ženklas praras savybę būti suvokiamas kaip prekės kilmės nuoroda, ir atvirkščiai (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Orkaitės forma, T‑317/14, nepaskelbtas Rink, EU:T:2015:689, 33 punktą), tačiau reikia konstatuoti, kad šiuo atveju prie įregistruoto prekių ženklo tiesiog pridėjus tokį elementą kaip ratas, kuris pats neturi jokio skiriamojo požymio (taip padaryta pirmajame ir antrajame žymenyse), nebus galima jo pakeisti, nes priešingu atveju praktiškai būtų pakenkta tokių prekių ženklų kaip įregistruotas prekių ženklas, kurį sudaro tik vienas vaizdinis elementas, savininkų galimybei pritaikyti prekių ženklą prie laikmečio skonio, siekiant jį sumoderninti.

53

Bendrame įspūdyje skiriamąjį ir dominuojantį naudojamo žymens elementą lemia įregistruoto prekių ženklo sukuriama forma, o ratas visiškai neturi skiriamojo požymio. Taigi, pirmojo ir antrojo žymenų skiriamąjį požymį lemia įregistruota forma, todėl vartotojas ir toliau vaizdinį elementą suvoks kaip komercinės kilmės nuorodą.

54

Žydros spalvos naudojimas antrajame žymenyje taip pat nėra labai originalus, todėl ji neatlieka nei skiriamojo, nei dominuojančio vaidmens ir neleidžia teigti, kad įregistruotas prekių ženklas dėl to pasikeitė (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo MAD, T‑152/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:263, 41 punktą).

55

Vadinasi, konstatavusi, kad ratas pakeitė įregistruotą prekių ženklą, Apeliacinė taryba padarė klaidą, kuri daro įtaką ginčijamo sprendimo teisėtumui.

56

Antra, dėl trečiojo žymens reikia pažymėti, kad jį sudaro trys elementai: įregistruotas prekių ženklas, ratas aplink jį ir po vaizdiniais elementais esantis žodinis elementas „hyphen c“, parašytas stilizuotais ir specialiais rašmenimis, pavyzdžiui, dėl to, kad raidė „y“ pereina į raidę „h“.

57

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, vienu metu naudojant keletą žymenų, taikant Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą reikia įsitikinti, kad toks naudojimas nekeičia įregistruoto žymens skiriamojo požymio, atsižvelgiant, be kita ko, į to sektoriaus prekybos praktiką (2015 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Orkaitės forma, T‑317/14, nepaskelbtas Rink, EU:T:2015:689, 31 punktą; šiuo klausimu taip pat žr. 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo CRISTAL CASTELLBLANCH, T‑29/04, EU:T:2005:438, 33 ir 34 punktus).

58

Vaizdinio elemento ir žodinio elemento naudojimas kartu ant tos pačios medžiagos ar drabužio nekenkia įregistruoto prekių ženklo identifikavimo funkcijai, nes tame sektoriuje gali būti įprasta sujungti vaizdinį elementą su žodiniu elementu, galinčiu jį susieti su kūrėju ar gamintoju, tačiau dėl to vaizdinis elementas nepraranda savarankiškos identifikavimo funkcijos bendrame įspūdyje. Ši išvada taikytina visoms šio sprendimo 6 punkte nurodytoms prekėms ar paslaugoms.

59

Taigi, trečiojo žymens atveju tikslinio vartotojo dėmesys kryps ir į žodinį elementą, ir į vaizdinį elementą.

60

Dėl trečiojo žymens darytina išvada, kad negalima teigti, jog tiesiog pridėjus žodinį elementą „hyphen c“ pasikeis įregistruoto prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip iš esmės ginčijamo sprendimo 29 punkte konstatavo Apeliacinė taryba.

61

Trečia, dėl 24 klasės prekių ir 42 klasės paslaugų reikia pažymėti, kad Apeliacinė taryba nusprendė, pirma, kad nepavyko įrodyti, jog ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas, kiek tai susiję su 24 klasės prekėmis, dėl kitų priežasčių, būtent iš esmės dėl pakankamų įrodymų nebuvimo (ginčijamo sprendimo 31 ir 32 punktai), ir, antra, kad dėl prie 42 klasei priskiriamų paslaugų pateikti dokumentai buvo visiškai netinkami įrodyti jų naudojimą (ginčijamo sprendimo 33–39 punktai).

62

Taigi, Apeliacinė taryba nusprendė, kad registracija panaikinama dėl dviejų skirtingų ir savarankiškų pagrindų, t. y., pirma, dėl to, kad buvo pakeistas įregistruotas prekių ženklas, ir, antra, dėl to, kad nebuvo įrodyta, jog prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas.

63

Ieškovė visiškai neginčijo pastarosios Apeliacinės tarybos išvados ir to, kad nenaudojo žymens, kiek tai susiję su 24 klasės prekėmis, taip pat nenurodė priežasčių, kodėl jos pateikti dokumentai turi būti laikomi įrodančiais įregistruoto prekių ženklo naudojimą 42 klasės paslaugoms. Atsakydama į per posėdį Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ieškovė neginčijo, kad savo ieškinyje ji nenurodė konkrečių argumentų, paneigiančių ginčijamo sprendimo 31–39 punktuose padarytas išvadas.

64

Vadinasi, nepaisant to, ar įregistruotas prekių ženklas tariamai pasikeitė, ginčijamą sprendimą, kiek jame Apeliacinė taryba nusprendė, kad nebuvo pateikti įrodymai dėl šio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų 24 klasės prekėms ir 42 klasės paslaugoms, reikia iš dalies patvirtinti, nes ieškovė neginčijo šio atskiro motyvo, susijusio su įrodymų dėl naudojimo iš tikrųjų nepateikimu, kuriuo taip pat buvo grindžiamas sprendimas dėl šių prekių, todėl prašymas panaikinti sprendimą šiuo atžvilgiu turi būti atmestas.

65

Ketvirta, kalbant apie 9 ir 25 klasės prekes, ginčijamas sprendimas vis dėl to turi būti panaikintas tiek, kiek Apeliacinė taryba, remdamasi tik išvada dėl įregistruoto prekių ženklo pasikeitimo, nusprendė, kad jo registracija turi būti panaikinta. Kaip matyti iš šio sprendimo 33–55 punktų, nuspręsdama, kad pirmojo ir antrojo žymenų naudojimas pakeitė įregistruotą prekių ženklą, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą ir tai turėjo įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

66

Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad vieninteliam ieškinio pagrindui reikia pritarti, todėl ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek jame Apeliacinė taryba dėl 9 ir 25 klasių prekių nusprendė, kad turi būti panaikintos įregistruoto prekių ženklo savininko teisės.

67

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 136 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.

68

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis padengia savo išlaidas. Šioje byloje EUIPO pusėje įstojusi į bylą šalis pati padengia savo išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

nusprendžia: