Byla T‑170/04

Confederazione nazionale dei consorzi volontari per la tutela delle denominazioni di origine e delle indicazioni geografiche tipiche dei vini italiani (FederDoc) ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamentas (EB) Nr. 316/2004 – Bendras vyno rinkos organizavimas – Tradicinių terminų reglamentavimas – Juridiniai asmenys – Konkrečiai susiję asmenys – Nepriimtinumas“

2005 m. birželio 28 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) nutartis II‑0000

Nutarties santrauka

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Reglamentas, keičiantis taisykles, taikomas vynus apibūdinančių papildomų tradicinių terminų apsaugai – Tam tikrų Italijos vyno gamintojų ieškinys – Tam tikrų Italijos vyno gamintojų asociacijų ieškinys – Nepriimtinumas

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 316/2004)

2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sąlygos dėl būtinybės būti konkrečiai susijusiems aiškinimas „contra legem“ – Neleistinumas

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)

1. Reglamentas Nr. 316/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 753/2002, nustatantį tam tikras Reglamento Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles, kuris visų pirma keičia taisykles, taikomas vynus apibūdinančių papildomų tradicinių terminų apsaugai, yra visuotinai taikoma priemonė EB 249 straipsnio antrosios pastraipos prasme, nes jis taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir daro teisinį poveikį ūkio subjektams, atitinkantiems tam tikras bendrai ir abstrakčiai nustatytas sąlygas. Iš tikrųjų jis taikomas ne tik Italijos vyno gamintojams, bet ir sukuria teisines pasekmes neapibrėžtam kitų valstybių narių gamintojų, šiuo metu vartojančių ir ateityje vartosiančių papildomus tradicinius terminus, skaičiui.

Šis reglamentas su fiziniu ar juridiniu asmeniu gali būti konkrečiai susijęs tik tada, kai jis fizinį ar juridinį asmenį paveikia dėl tam tikrų jo ypatingų savybių arba dėl faktinių aplinkybių, kurios išskiria jį iš kitų asmenų ir todėl individualizuoja jį kaip asmenį, kuriam sprendimas yra skirtas. Tačiau taip nėra nei tam tikrų Italijos vyno gamintojų, kuriems leista vartoti konkrečius itališkus tradicinius terminus, iš pradžių nurodytus Reglamento Nr. 753/2002 III priedo B dalyje, nei tam tikrų Italijos vyno gamintojų asociacijų atveju.

Viena vertus, minėtas reglamentas su aptariamais Italijos gamintojais susijęs tik dėl jų, kaip rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, gamintojų, objektyvių savybių. Iš tikrųjų identifikuotų ir galutinai išvardytų tradicinių terminų teisinės apsaugos egzistavimas neišskiria Italijos gamintojų iš kitų Bendrijos rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, gamintojų, vartojančių papildomus tradicinius terminus. Lygiai taip pat, net jeigu nagrinėjamu reglamentu numatytos priemonės gali sukelti ieškovams reikšmingų ekonominių pasekmių, panašių pasekmių jos gali turėti ir kitiems Bendrijos rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, gamintojams. Bet kuriuo atveju aplinkybės, kad aktas vieniems ūkio subjektams daro didesnį ekonominį poveikį nei jų konkurentams, nepakanka tam, kad jie būtų laikomi konkrečiai susijusiais su šiuo aktu.

Kita vertus, visų pirma asociacija, įsteigta ginti tam tikros teisės subjektų grupės kolektyvinius interesus, negali būti laikoma konkrečiai susijusi su aktu, kuris daro poveikį šios teisės subjektų grupės bendriesiems interesams, kai patys teisės subjektai konkrečiai nepatiria jokio poveikio. Be to, nors tiesa, jog ypatingos aplinkybės, t.y. asociacijos vaidmuo teisės akto EB 230 straipsnio prasme priėmimo procese gali pateisinti asociacijos, kurios nariai nėra konkrečiai susiję su ginčijamu aktu, pateikto ieškinio priimtinumą, ypač kai šis aktas paveikė jos, kaip derybininkės, poziciją, taip nėra aptariamų asociacijų atveju. Galiausiai aptariamos asociacijos negali būti konkrečiai susijusios su nagrinėjamu reglamentu taip pat ir dėl to, kad teisės nuostata joms aiškiai suteikia tam tikras procesines teises.

(žr. 35–36, 38, 42–44, 48, 50–52 punktus)

2. Nors tiesa, kad ieškinio dėl panaikinimo atveju EB 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatyta konkretaus poveikio sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į veiksmingos teisminės apsaugos principą ir įvairias aplinkybes, galinčias individualizuoti ieškovą, toks aiškinimas negali panaikinti pačios nagrinėjamos sąlygos.

(žr. 56 punktą)

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija)

NUTARTIS

2005 m. birželio 28 d.(*)

Byloje T‑170/04

Confederazione nazionale dei consorzi volontari per la tutela delle denominazioni di origine e delle indicazioni geografiche tipiche dei vini italiani (FederDoc), įsteigta Romoje (Italija),

Consorzio per la tutela dei vini Valpolicella, įsteigtas San Floriano (Italija),

Consorzio tutela denominazione Frascati Soc. consortile coop. rl, įsteigtas Frascati (Italija),

Consorzio del vino Brunello di Montalcino, įsteigtas Montalcino (Italija),

Cantina cooperativa di Montefiascone Soc. coop. rl, įsteigta Montefiascone (Italija),

Azienda agricola Ruggiero Giuseppa „Masseria Felicia“ Snc, įsteigta Carano di Sessa A. (Italija),

Michele Moio fu Luigi Srl, įsteigta Mondragone (Italija),

Consorzio vino Chianti Classico, įsteigtas Radda in Chianti (Italija),

Consorzio tutela vini DOC Colli Piacentini, įsteigtas Plaisance (Italija),

Cantine grotta del sole Srl, įsteigta Quarto (Italija),

Val Calore Soc. coop. rl, įsteigta Castel San Lorenzo (Italija),

Consorzio tutela Morellino di Scansano, įsteigtas Scansano (Italija),

Consorzio tutela vini Gambellara DOC, įsteigtas Gambellara (Italija),

Consorzio tutela dei vini Soave e Recioto di Soave, įsteigtas Soave (Italija),

Azienda vitivinicola eredi Ing. Nicola Guglierame, įsteigta Pornassio (Italija),

Cooperativa agricola di Riomaggiore, Manarola, Corniglia, Vernazza e Monterosso, įsteigtas Riomaggiore (Italija),

Consorzio per la tutela dei vini di Valtellina, įsteigtas Sondrio (Italija),

Consorzio tutela vini DOC „Breganze“, įsteigtas Breganze (Italija),

Consorzio volontario per la tutela del vino Marsala, įsteigtas Marsala (Italija),

Consorzio vini Valdichiana, įsteigtas Arezzo (Italija),

Consorzio del vino nobile di Montepulciano, įsteigtas Montepulciano (Italija),

atstovaujami advokatų L. Spagnuolo Vigorita, P. Tanoni ir R. Gandin,

ieškovai,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą M. Nolin ir V. Di Bucci, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

dėl prašymo visiškai arba, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, iš dalies panaikinti 2004 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 316/2004, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 753/2002, nustatantį tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (OL L 55, p. 16),

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai P. Mengozzi ir I. Wiszniewska‑Białecka,

kancleris H. Jung,

priima šią

Nutartį

Teisinis pagrindas

1 Bendros taisyklės, susijusios su vynus apibūdinančių tradicinių terminų apsauga ir naudojimu, yra nustatytos 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, p. 1). Dėl stalo vynų su geografine nuoroda ir rūšinių vynų, pagamintų konkrečiame regione, to paties reglamento VII priedo B dalies 1 punkto b papunkčio penktoje įtraukoje įtvirtintos taisyklės nurodo, kad produktų, pagamintų Bendrijoje, ženklinimas gali būti papildytas tradiciniais terminais pagal gaminančios valstybės narės nustatytas nuostatas.

2 Reglamento Nr. 1493/1999 taikymo taisyklės, būtent taikomos tradicinių terminų, kurie apima papildomus tradicinius terminus, apsaugai, yra įtvirtintos 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 753/2002, nustatančiu tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (OL L 118, p. 1).

3 Remiantis Reglamento Nr. 753/2002 23 straipsniu „papildomi tradiciniai terminai“ – tai papildomi terminai, tradiciškai vartojami valstybėje narėje gamintojoje, apibūdinantys (IV antraštinėje dalyje) minimų vynų gamybos ar brandinimo būdą arba jų kokybę, spalvą, vietovės tipą arba konkretų įvykį, susijusį su konkretaus vyno istorija, ir nustatyti valstybės narės teisės aktuose vynams, kilusiems iš jos teritorijos, apibūdinti“.

4 Reglamento Nr. 753/2002 III priede buvo pateiktas aštuonių valstybių narių gamintojų (Vokietijos Federacinės Respublikos, Austrijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Portugalijos Respublikos) pripažintų ir saugomų tradicinių terminų sąrašas. Šį sąrašą sudarė dvi dalys: A ir B. A dalyje pateikti Italijos Respublikos 43 rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, kategorijos tradiciniai terminai. B dalis Italijos Respublikos atžvilgiu nurodė 17 ieškovų minėtų tradicinių terminų, skirtų taikyti rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, kategorijai, tai yra: Amarone, Cannellino, Brunello, Est ! Est !! Est !!!, Falerno, Governo all’uso toscano, Gutturnio, Lacryma Christi, Lambiccato, Morellino, Recioto, Sciacchetrà – arba Sciac-trà –, Sforzato – arba Sfurzat –, Torcolato, Vergine, Vino Nobile, Vin Santo. Šis sąrašas galėjo būti papildytas arba pakeistas valstybėms narėms pateikus pranešimus Komisijai pagal Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnio 7 dalį.

5 Pagal Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnio 2 dalį tradiciniai terminai, išvardyti III priede, skiriami tik vynams, su kuriais jie siejami, ir yra saugomi nuo:

a) „netinkamo vartojimo, imitacijos ar asociacijos net ir tais atvejais, kai saugomas terminas vartojamas kartu su žodžiais „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „imitacija“, „prekinis vardas“ ar panašiais žodžiais;

b) visų kitų neteisėtų, apgaulingų ar klaidinančių nuorodų, susijusių su vyno prigimtimi ar išskirtine kokybe, ant vidaus ar išorės pakuočių, reklaminėje medžiagoje ar bet kokiuose su juo susijusiuose dokumentuose;

c) visų kitų būdų, kurie gali klaidinti visuomenę, ypač sudarant įspūdį, kad vynas atitinka saugomam tradiciniam terminui keliamus reikalavimus“.

6 Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnio 3 dalis draudžia prekių ženkluose, kurie naudojami vynui etiketėje apibūdinti, vartoti tradicinius terminus, išvardytus III priede, jei vynas neatitinka tokiam tradiciniam terminui keliamų reikalavimų. Tačiau tos pačios dalies antroji pastraipa numato išimtį tais atvejais, kai nagrinėjami prekių ženklai buvo teisėtai įregistruoti Bendrijoje iki Reglamento Nr. 753/2002 paskelbimo datos ir faktiškai sąžiningai naudojami nuo jų įregistravimo.

7 Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnio 4 dalies trečioji pastraipa numato, kad kiekvienas tradicinis terminas, įrašytas į III priedą, siejamas su viena ar daugiau vyno kategorijų ir tarp šių kategorijų yra rūšiniai vynai, pagaminti konkrečiuose regionuose. Taip pat patikslinama, kad kai rūšiniai vynai, pagaminti konkrečiuose regionuose, nepatenka į kitą vynų kategoriją, tradicinių terminų apsauga taikoma vynų, išskyrus likerinius vynus, putojančius vynus, gazuotus putojančius vynus, pusiau putojančius vynus ir gazuotus pusiau putojančius vynus, pavadinimui.

8 Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnio 5 ir 6 dalyje išvardijamos sąlygos, kurias tradiciniai terminai turi atitikti tam, kad būtų įtraukti atitinkamai į III priedo A ir B dalis.

9 Tam, kad būtų įtrauktas į III priedo A dalį, tradicinis terminas turėjo, remiantis 24 straipsnio 5 dalyje, prieš ją pakeičiant 2004 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 316/2004, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 753/2002 (OL L 55, p. 16, toliau – skundžiamas reglamentas), nurodytomis sąlygomis būti:

a) „specifinis ir tiksliai apibrėžtas valstybės narės teisės aktuose;

b) pakankamai savitas ir (arba) turėti nusistovėjusią reputaciją Bendrijos rinkoje;

c) tradiciškai vartotas valstybėje narėje ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų;

d) vartojamas vienam ar daugiau Bendrijos vynų ar Bendrijos vynų kategorijų“.

10 Tam, kad būtų įtrauktas į III priedo B dalį, tradicinis terminas turėjo, remiantis Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnio 6 dalimi, prieš ją pakeičiant skundžiamu reglamentu, ne tik atitikti minėtas 5 dalyje nurodytas sąlygas, bet ir „būti vartojamas vynui su geografine nuoroda ir reikšti, kad vynas yra kilęs iš to Bendrijos teritorijoje esančio regiono ar vietovės, jeigu atitinkama vyno kokybė, reputacija ar kita savybė, išreikšta tokiu tradiciniu terminu, iš esmės yra priskiriama tai geografinei kilmei“.

11 Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnio 8 dalis apibrėžė sąlygas, kurias reikia atitikti, ir procedūrą, kurios būtina laikytis tam, kad trečiųjų šalių gamintojai galėtų atskirti savo produktus vartojant III priedo A dalyje išvardytus tradicinius terminus.

12 Skundžiamas reglamentas iš dalies pakeitė Reglamentą Nr. 753/2002, kad būtų atsižvelgta į kai kurių trečiųjų vyno gamybos šalių dėl šio reglamento pateiktas abejones. Tiksliau tariant, šiais pakeitimais buvo siekiama atsakyti į šių šalių prašymus, pateiktus įgyvendinant tam tikrus Pasaulio prekybos organizacijoje sudarytus susitarimus, leisti joms naudoti kai kuriuos tradicinius terminus.

13 Skundžiamo reglamento 1 straipsnio 4 punktas pakeitė Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnį, pakeisdamas 5 dalies įžanginį sakinį ir panaikindamas 6 ir 8 dalis. Šie pakeitimai lėmė III priedo A ir B dalių skirtumų panaikinimą. Sąlygos, būtinos tam, kad valstybės narės tradicinis terminas būtų įtrauktas į III priedą, dabar yra tokios, kurios anksčiau buvo taikomos įtraukimui į A dalį, o su trečiųjų šalių vynais susijusios taisyklės buvo perkeltos į skundžiamo reglamento 1 straipsnio 10 punktu pakeistą Reglamento Nr. 753/2002 37 straipsnio 1 dalį.

14 Naujasis Reglamento Nr. 753/2002 37 straipsnio 1 dalies e punktas leidžia trečiųjų šalių gamintojams naudoti papildomus tradicinius terminus, kurių dabartinis sąrašas apima terminus, anksčiau buvusius III priedo A ir B dalyse. Pakeistas tekstas skamba taip:

„1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 VII priedo B dalies 2 punktą, ženklinant trečiųjų šalių kilmės vyną (išskyrus putojančius vynus, gazuotus putojančius vynus ir gazuotus pusiau putojančius vynus, tačiau įskaitant vyną iš pernokusių vynuogių) ir trečiųjų šalių kilmės vynuogių misą, esančią fermentacijos stadijoje, kuri skirta tiesiogiai vartoti žmonėms, turinčius geografinę nuorodą pagal 36 straipsnio nuostatas, jų etiketėse gali būti papildomai nurodoma:

<…>

e) tiesiogiai žmonėms vartoti skirtų trečiosios šalies vynų ir rauginamų vynuogių misų papildomos tradicinės nuorodos:

i) kurios nėra išvardytos III priede, laikantis toje trečiojoje šalyje vyno gamintojams taikomų taisyklių, įskaitant tipinių prekybos organizacijų; ir

ii) kurios išvardytos III priede, jeigu vartojimo sąlygos atitinka toje trečiojoje šalyje vyno gamintojams taikomas taisykles, įskaitant tipinių prekybos organizacijų, ir laikomasi šių reikalavimų:

– šalys pateikia motyvuotą prašymą Komisijai ir nusiunčia atitinkamas taisykles, pagrindžiančias tradicinių nuorodų pripažinimą,

– nuorodos yra konkrečios savaime,

– jos yra pakankamai charakteringos ir (arba) atitinkamoje trečiojoje šalyje turi pripažintą reputaciją,

– tradiciškai toje trečiojoje šalyje yra naudojamos ne mažiau kaip 10 metų,

– naudojamos atitinkamos trečiosios šalies vienos ar kelių kategorijų vynui,

– trečiosios šalies nustatytos taisyklės nėra klaidinančios vartotojus atitinkamos nuorodos atžvilgiu.

Be to, kai kurios III priede išvardytos tradicinės nuorodos gali būti naudojamos ženklinant vynus, kurie turi geografinę nuorodą ir yra trečiųjų šalių kilmės, etiketėmis tos trečiosios šalies kilmės kalba arba kita kalba, jeigu toje šalyje tradicinėse nuorodose paprastai yra vartojama kita, ne oficiali tos šalies kalba, bet tik tuo atveju, jei tos kalbos vartojimą numato tos šalies teisės aktai ir ji nepertraukiamai buvo vartojama tradicinei nuorodai pavadinti ne trumpiau kaip 25 metus.

23 straipsnis ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalys, 4 dalies antroji pastraipa ir 6 dalies c punktas taikomi mutatis mutandis.

Su kiekviena ii papunktyje minima tradicine nuoroda susijusios šalys nurodytos III priede.

<…>“

Procedūra ir šalių reikalavimai

15 Ši byla buvo pradėta ieškovų ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2004 m. gegužės 18 dieną.

16 Yra 21 ieškovas:

– FederDoc (Confederazione nazionale dei consorzi volontari per la tutela delle denominazioni di origine e delle indicazioni geografiche tipiche dei vini italiani), privati asociacija, jungianti į konfederaciją savanoriškus Italijos vyno gamintojų konsorciumus, kurios užduotis, remiantis jos įstatais, yra būtent teikti visokeriopą paramą minėtiems konsorciumams ir veikti siekiant teisiškai apsaugoti itališkas nuorodas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu,

– septyni Italijos gamintojai, gaminantys ir parduodantys rūšinį vyną, pagamintą konkrečiuose regionuose, pavadintą vienu iš 17 papildomų tradicinių terminų, kurie anksčiau buvo nurodyti Reglamento Nr. 753/2002 III priedo B dalyje (toliau – Italijos gamintojai),

– trylika savanoriškų konsorciumų, kurių užduotis yra didinti Italijos rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, vertę visuomenėje ir vartotojų atžvilgiu, užtikrinant jų pavadinimų rėmimą tam, kad jie būtų atskirti nuo kitų rinkos konkurencinių vynų. Šie konsorciumai (toliau – savanoriški konsorciumai) turi taip pat užtikrinti nuorodų, kurioms kiekvienas iš jų buvo įsteigtas, apsaugą, įskaitant teisminę, pagal 1992 m. vasario 10 d. Italijos įstatymą Nr. 164 dėl vynų nuorodų sistemos.

17 2004 m. liepos 28 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu Komisija pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsnį.

18 2004 m. rugsėjo 24 d. ieškovai pateikė savo pastabas dėl šio prieštaravimo.

19 Savo ieškinyje ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:

– panaikinti visą skundžiamą reglamentą arba, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, jo 1 straipsnio 3 punktą, 8 punkto a papunktį, 9, 10 ir 18 punktus,

– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20 Savo prieštaravime dėl priimtinumo Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

21 Savo pastabose dėl prieštaravimo ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:

– atmesti prieštaravimą dėl priimtinumo ir nurodyti tęsti procesą,

– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, prijungti prieštaravimą dėl priimtinumo prie bylos ir nurodyti tęsti procesą.

Dėl teisės

22 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį, jei viena šalis to prašo, Pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nenagrinėdamas bylos iš esmės. Pagal šio straipsnio 3 dalį likusi proceso dalis vyksta žodžiu, išskyrus atvejus, kai Pirmosios instancijos teismas nusprendžia kitaip. Pirmosios instancijos teismas mano, kad šiuo atveju bylos medžiagoje yra užtektinai informacijos ir žodinė proceso dalis nebūtina.

Šalių argumentai

23 Komisija tvirtina, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes ieškovai nėra konkrečiai susiję su skundžiamu reglamentu.

24 Iš tikrųjų Italijos gamintojai negali remtis asmeninėmis savybėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, galinčiomis juos apibūdinti kitų asmenų atžvilgiu.

25 Be to, savanoriški konsorciumai neturi teisės pateikti ieškinio dėl panaikinimo, nes nė vienas jų narys neturi asmeninio suinteresuotumo ginčyti skundžiamą reglamentą.

26 Galiausiai FederDoc, kaip savanoriškų konsorciumų konfederacija, nepriimtina dėl tų pačių priežasčių, kaip ir jos nariai.

27 Ieškovai mano, kad ieškinys yra priimtinas. Reglamento Nr. 753/2002 III priedo A ir B dalių skirtumų panaikinimas daro žalą Italijos gamintojų interesams, nes jis panaikino galimybę sutrukdyti trečiųjų šalių gamintojams prekiauti vynais Bendrijos teritorijoje, nurodant vieną iš nagrinėjamų terminų.

28 Be to, aplinkybės šioje byloje iš esmės atitinka aplinkybes byloje, kurioje buvo priimtas 1994 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Codorniu prieš Tarybą (C‑309/89, Rink. p. I‑1853). Iš tikrųjų Italijos gamintojai gamina ir parduoda vyną; jam naudojamas vienas iš 17 nagrinėjamų papildomų terminų, kurie yra skiriamieji žymenys, panašūs į kolektyvinius prekių ženklus, suteikiančius išimtinę teisę, kuria dalijasi turintys teisę juos nurodyti gamintojai.

29 Savanoriškų konsorciumų užduotis yra organizuoti ir koordinuoti asmenų kategorijų, susijusių su kiekvieno pavadinimo vyno gamyba ir prekyba, veiksmus ir užtikrinti vienos ar kelių nuorodų, kuriai ar kurioms jie buvo specialiai įsteigti, apsaugą. Jų ieškiniai yra priimtini, nes šie konsorciumai atstovauja konkrečiai susijusių įmonių interesams, be to, teisės nuostata jiems aiškiai pripažįsta atitinkamas procesines teises.

30 Iš FederDoc įstatų matyti, kad šios asociacijos užduotis yra veikti siekiant teisiškai apsaugoti itališkas nuorodas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu ir kad ji yra konkrečiai susijusi, kaip ir savanoriški konsorciumai.

31 Be to, ieškovai mano, kad būtina pateikti platesnį EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos išaiškinimą už tą, kuris pateikiamas 1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendime Plaumann prieš Komisiją (25/62, Rink. p. 197), ir EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą aiškinti atsižvelgiant į veiksmingos teisminės apsaugos principą. Be to, jie nurodo 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašytą galutinį Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą (OL C 310, p. 1), kuriame numatyta pakeisti EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą, panaikinant pareigą įrodyti poveikį asmeniniam interesui, kai kalbama apie ieškinį, pateiktą dėl reglamentų, kurie nereikalauja vykdymo priemonių.

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

32 Pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą „kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali <...> pateikti ieškinį dėl <...> sprendimo, kuris, nors ir būtų <...> reglamento <...> formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs“.

Dėl skundžiamų nuostatų pobūdžio

33 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką skirtumo tarp reglamento ir sprendimo reikia ieškoti atsižvelgiant į ginčijamo akto visuotinį taikymą (1962 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Confédération nationale des producteurs de fruits et légumes ir kt. prieš EEB Tarybą, 16/62 ir 17/62, Rink. p. 901, p. 918 ir 2005 m. vasario 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Comafrica ir Dole Fresh Fruit Europe prieš Komisiją, T‑139/01, Rink. p. II‑0000, 87 punktas). Aktas yra taikomas visuotinai, jei jis taikomas objektyviai apibrėžtoms aplinkybėms ir daro teisinį poveikį abstrakčiai numatytų asmenų kategorijoms (minėto sprendimo Comafrica ir Dole Fresh Fruit Europe prieš Komisiją 87 punktas; šiuo atžvilgiu taip pat žr. 1989 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimą Usines coopératives de déshydratation du Vexin ir kt. prieš Komisiją, C‑244/88, Rink. p. 3811, 13 punktą).

34 Šiuo atveju skundžiamas reglamentas, ypač nuostatos, kurių panaikinimo ieškovai prašo nepatenkinus pirmojo reikalavimo, lemia apsaugos, kuria naudojosi 17 papildomų tradicinių terminų, iš pradžių nurodytų III priedo B dalyje, lygio susilpnėjimą. Iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnio 6 dalį tam, kad būtų įtraukti į III priedo B dalį, tradiciniai terminai turi atitikti ne tik 24 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas, minėtas šios nutarties 8 punkte, bet ir „būti vartojami vynui su geografine nuoroda ir reikšti, kad vynas yra kilęs iš to Bendrijos teritorijoje esančio regiono ar vietovės, jeigu atitinkama vyno kokybė, reputacija ar kita savybė, išreikšta tokiu tradiciniu terminu, iš esmės yra priskiriama tai geografinei kilmei“. Taigi B dalyje išvardyti terminai galėjo būti naudojami tik iš specifinių Bendrijos regionų ar vietovių kilusiems vynams, ir tik turintys leidimą gamintojai turėjo teisę prieštarauti iš trečiųjų šalių kilusių vynų, pažymėtų šiais tradiciniais terminais, prekybai Bendrijoje. Skundžiamu reglamentu, būtent jo 1 straipsnio 4 punktu pakeitus reglamentą Nr. 753/2002, prieš tai III priedo B dalyje nurodytus papildomus tradicinius terminus dabar gali vartoti trečiųjų šalių vynų gamintojai, jeigu įvykdomos pakeistame Reglamente Nr. 753/2002 nurodytos sąlygos.

35 Tačiau ieškovai nėra vieninteliai, susiję su skundžiamu reglamentu padarytais pakeitimais. Pastarasis taip pat taikomas visiems kitiems esantiems ir potencialiems Italijos vynų gamintojams, kuriems teisėtai leista vartoti itališkus tradicinius terminus. Be to, kadangi tai yra teisės aktas, kurio taikymas neribojamas nei Italijos teritorijos, nei laiko atžvilgiu, jis ne tik taikytinas Italijos gamintojams, bet ir sukuria teisines pasekmes neapibrėžtam kitų valstybių narių gamintojų, šiuo metu vartojančių arba ateityje vartosiančių terminus, kurie iš pradžių buvo nurodyti III priedo B dalyje, skaičiui. Tačiau, be 17 itališkų terminų, šis sąrašas apima terminus, kurie vartojami Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Portugalijoje gaminamiems vynams.

36 Dėl šios priežasties skundžiamas reglamentas EB 249 straipsnio antrosios pastraipos prasme yra visuotinai taikoma, todėl norminio pobūdžio priemonė. Jis taikomas objektyviai apibrėžtoms aplinkybėms ir daro teisinį poveikį ūkio subjektams, atitinkantiems tam tikras bendrai ir abstrakčiai nustatytas sąlygas (šiuo atžvilgiu žr. 2000 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo nutarties Molkerei Großbraunshain ir Bene Nahrungsmittel prieš Komisiją, C‑447/98 P, Rink. p. I‑9097, 67 punktą ir 2004 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alpenhain-Camembert‑Werk ir kt. prieš Komisiją, T‑370/02, Rink. p. II‑0000 55 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Beje, visuotinis taikymas kyla iš nagrinėjamo reglamentavimo tikslo nustatyti tradicinių terminų taikymo taisykles ir jų apsaugą visoje Europos Bendrijoje.

37 Šio konstatavimo nepaveikia ieškovų tvirtinimas, kad skundžiamo reglamento nuostatos praranda bendrą ir abstraktų pobūdį dėl diskretiško tam tikrų kriterijų, leidžiančių pripažinti tradicinio termino buvimą, vertinimo ir dėl to, kad vartoti terminą trečiosios šalies vynams leidžiama tik įtraukus trečiosios šalies pavadinimą į III priedą. Iš tikrųjų, kaip buvo nurodyta, šios nuostatos susijusios ir su kitais gamintojais, kurie papildomus tradicinius terminus vartoja arba vartos ateityje.

Dėl ieškovų teisės pateikti ieškinį

38 Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, negalima paneigti, kad nuostata, kuri dėl savo prigimties ir taikymo srities yra norminio pobūdžio, nes taikoma suinteresuotų ūkio subjektų daugumai, su kai kuriais iš jų gali būti konkrečiai susijusi. Taip yra tada, kai nagrinėjamas teisės aktas fizinį ar juridinį asmenį paveikia dėl tam tikrų jo ypatingų savybių arba dėl faktinių aplinkybių, kurios išskiria juos iš kitų asmenų ir taip juos prilygina analogiškai asmeniui, kuriam šis sprendimas yra skirtas (šiuo atžvilgiu žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo Codorniu prieš Tarybą 19 ir 20 punktus ir 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą, C‑50/00 P, Rink. p. I‑6677, 36 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

39 Taigi būtina laipsniškai išnagrinėti, ar Italijos gamintojai, savanoriški konsorciumai ir FederDoc įrodo, jog tokia situacija egzistuoja.

– Dėl konkretaus poveikio Italijos gamintojams

40 Nagrinėjamu atveju Italijos gamintojai nurodo, kad Reglamento Nr. 753/2002 III priedo A ir B dalių skirtumų panaikinimas lėmė apsaugos, kuri taikyta 17 su Italija susijusių papildomų tradicinių terminų, nurodytų III priedo B dalyje, kuriais tik jie galėjo naudotis Bendrijos viduje, lygio susilpnėjimą ir padarė žalą jų interesams. Tačiau ši situacija neleidžia manyti, kad Italijos gamintojai individualizuojami taip pat, kaip ir asmenys, kuriems skirtas sprendimas. Iš tikrųjų šio skirtumo panaikinimas Italijos gamintojus paveikia taip pat, kaip ir kitus Bendrijos gamintojus, kurių vynams galėtų būti vartojami anksčiau III priedo B dalyje nurodyti terminai.

41 Taip pat būtina nurodyti, jog aplinkybė, kad reglamentas daro įtaką fizinio asmens teisinei situacijai, yra nepakankama, kad jį išskirtų (2004 m. balandžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Gonnelli ir AIFO prieš Komisiją, T‑231/02, Rink. p. II‑1051, 38 punktas).

42 Šiuo atveju identifikuotų ir ribotai išvardytų tradicinių terminų teisinės apsaugos egzistavimas necharakterizuoja Italijos gamintojų kitų Bendrijos rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, gamintojų, vartojančių papildomus tradicinius terminus, atžvilgiu. Kadangi pastarųjų situacija tokia pati kaip ir Italijos gamintojų, jie gali pasinaudoti tokia pačia jų tradicinių terminų apsauga ir patirti tokį patį savo tradicinių terminų, įrašytų į Reglamento Nr. 753/2002 III priedo B dalį, apsaugos susilpnėjimą.

43 Lygiai taip pat, net jeigu skundžiamu reglamentu numatytos priemonės gali sukelti ieškovams reikšmingų ekonominių pasekmių, panašiių pasekmių jos gali turėti ir kitiems Bendrijos rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, gamintojams (šiuo atžvilgiu žr. 2003 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Nederlandse Antillen, C‑142/00 P, Rink. p. I‑3483, 77 punktą ir minėtos nutarties Gonnelli ir AIFO prieš Komisiją 45 punktą). Todėl pasekmės, kurias ieškovai laiko žalingomis Italijos gamintojams, jų neindividualizuoja kitų atitinkamų ūkio subjektų atžvilgiu.

44 Bet kuriuo atveju nepakanka, kad aktas vienoms įmonėms daro didesnį ekonominį poveikį nei jų konkurentams, siekiant pripažinti, jog aktas yra konkrečiai su jomis susijęs (1999 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Van Parys ir kt. prieš Komisiją, T‑11/99, Rink. p. II‑2653, 50 punktas ir 2004 m. gruodžio 10 d. Sprendimo EFfCI prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑196/03, Rink. p. II‑0000, 47 punktas).

45 Be to, nors Italijos gamintojai turi teisę remtis išimtinėmis teisėmis, iš to taip pat negalima daryti išvados, jog jie yra konkrečiai susiję minėto sprendimo Codorniu prieš Tarybą prasme.

46 Šioje byloje bendro pobūdžio nuostata ieškovui trukdė naudoti grafinį prekių ženklą, kurį jis įregistravo ir tradiciniu būdu ilgą laiką naudojo prieš priimant ginčijamą reglamentą, todėl jis buvo išskirtinėje padėtyje visų kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Tiesa, kad teisės į tradicinius terminus turiniui būdingi tie patys požymiai kaip teisei, kylančiai iš kolektyvinio prekių ženklo įregistravimo. Tačiau šio panašumo nepakanka išvadai, kad Italijos gamintojų situacija yra tapati arba analogiška ieškovo situacijai byloje, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas Codorniu prieš Tarybą. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į išimtinę teisę, kylančią iš prekių ženklo registracijos, šioje byloje ieškovo situacija, priėmus nagrinėjamą reglamentą, buvo visiškai kitokia visų kitų ūkio subjektų atžvilgiu.

47 Tačiau taip nėra nagrinėjamu atveju. Skirtingai nei skundžiamas reglamentas minėtame sprendime Codorniu prieš Tarybą, skundžiamas reglamentas šioje byloje neindividualizuoja vieno asmens, tačiau sukuria teisines pasekmes visiems esamiems ir potencialiems vyno gamintojams, kuriems teisėtai leista vartoti 17 itališkų tradicinių terminų, taip pat visiems kitiems valstybių narių gamintojams, kurie šiuo metu vartoja arba ateityje vartos iš pradžių III priedo B dalyje buvusius terminus. Taigi Italijos gamintojų, šiuo atveju ieškovų, situacija nėra tokia ypatinga, kokia yra ieškovo situacija byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas Codorniu prieš Tarybą.

48 Iš to išplaukia, kad skundžiamas reglamentas su Italijos gamintojais susijęs tik dėl jų, kaip rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, gamintojų, objektyvių savybių. Todėl neįrodę individualaus intereso Italijos gamintojai negali ginčyti skundžiamo reglamento.

– Dėl konkretaus poveikio savanoriškiems konsorciumams

49 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką asociacijų pareikšti ieškiniai gali būti priimtini trimis atvejais, tai yra tada, kai asociacijos atstovauja įmonių, kurios pačios turi teisę dalyvauti procese, interesams, kai asociacijos yra išskiriamos dėl ginčijamo akto poveikio jų pačių interesams, ypač dėl to, kad aktas, kurį prašoma panaikinti, paveikė jų, kaip derybininkių, poziciją, arba kai teisės nuostata profesinėms asociacijoms aiškiai pripažįsta atitinkamas procesines teises (1997 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Federolio prieš Komisiją, T‑122/96, Rink. p. II‑1559, 61 punktas ir minėtos nutarties EFfCI prieš Parlamentą ir Tarybą 42 punktas).

50 Dėl pirmos situacijos būtina priminti, kad remiantis teismų praktika asociacija, įsteigta ginti teisės subjektų grupės kolektyvinius interesus, negali būti laikoma konkrečiai susijusi su aktu, kuris daro poveikį šios grupės bendriesiems interesams, kai patys teisės subjektai nepatiria jokio poveikio (šia prasme žr. minėtos nutarties Gonnelli ir AIFO prieš Komisiją 48 punktą ir minėtos nutarties EFfCI prieš Parlamentą ir Tarybą 43 punktas). Šiuo atveju iš pateiktos analizės matyti, jog savanoriškų konsorciumų nariai neįrodė, kad skundžiamas reglamentas darė įtaką dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl faktinės situacijos, kuri juos charakterizuoja visų kitų asmenų atžvilgiu.

51 Dėl antros situacijos reikėtų pažymėti, kad nors tiesa, jog ypatingos aplinkybės, t.y. asociacijos vaidmuo teisės akto, patenkančio į EB 230 straipsnį, priėmimo procese, gali pateisinti asociacijos, kurios nariai nėra konkrečiai susiję su ginčijamu aktu, pateikto ieškinio priimtinumą, ypač kai šis aktas paveikė jos, kaip derybininkės, poziciją (minėtos nutarties EFfCIprieš Parlamentą ir Tarybą 42 punktas; šiuo atžvilgiu taip pat žr. 1988 m. vasario 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Van der Kooy ir kt. prieš Komisiją 67/85, 68/85 ir 70/85, Rink. p. 219, 21–24), iš bylos dokumentų nematyti, ir ieškovai, beje, nenurodė, kad taip yra šiuo atveju.

52 Galiausiai dėl trečios situacijos reikėtų konstatuoti, kad savanoriški konsorciumai nėra konkrečiai susiję su skundžiamu reglamentu, nes teisės nuostata jiems pripažįsta atitinkamas procesines teises. Pirmiausia būtina pastebėti, kad skundžiamą reglamentą priėmė Komisija, savanoriškiems konsorciumams šiame procese nedalyvaujant. Antra, savanoriški konsorciumai neįrodinėja jokių procedūrinių teisių, jiems pripažintų bendru rinkos organizavimu vynininkystės produktų sektoriuje arba bet kuriais kitais teisės aktais, priešingai nei reikalauja 49 punkte nurodyta teismų praktika. Galiausiai šiuo atžvilgiu jie negali remtis užduotimis ir funkcijomis, kurias jiems pavedė vidaus teisės aktai, kad pateisintų EB 230 straipsniu nustatytos ieškinių sistemos, skirtos patikėti Bendrijos teismui institucijų teisės aktų teisėtumo kontrolę, pakeitimą, nes priešingu atveju ieškinio dėl panaikinimo priimtinumas priklausytų nuo nacionalinių valdžios institucijų savarankiškų sprendimų, grindžiamų susijusios valstybės narės, o ne Bendrijos visuomenės interesais (šiuo atžvilgiu žr. minėtos nutarties Federolio prieš Komisiją 64 punktą).

53 Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, savanoriški konsorciumai negali būti laikomi konkrečiai susijusiais su skundžiamu reglamentu.

– Dėl konkretaus poveikio FederDoc

54 Pastabos, susijusios su savanoriškų konsorciumų teise pateikti ieškinį, yra taip pat taikytinos FederDoc pateikto ieškinio priimtinumui, nes ji yra savanoriškų konsorciumų federacija. FederDoc taip pat neatliko ypatingo vaidmens skundžiamo reglamento priėmimo procese, o konkrečios jos įstatų nuostatos neturi įtakos šiam vertinimui. Todėl FederDoc, kaip ir kiti ieškovai, neturi būti laikoma konkrečiai susijusia Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo nusistovėjusios praktikos prasme.

Išvados

55 Iš išdėstytų paaiškinimų išplaukia, kad nė vienas ieškovas neįrodė, jog jis yra konkrečiai susijęs su skundžiamu reglamentu ir atskiromis nuostatomis, kurių panaikinimo prašoma nepatenkinus pirmojo reikalavimo.

56 Ieškovų argumentai dėl būtinybės plačiau aiškinti EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą ir dėl veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimų negali paneigti šios išvados. Visų pirma 2004 m. balandžio 1 d. sprendime Komisija prieš Jégo‑Quéré (C‑263/02 P, Rink. p. I‑3425) ir minėtame sprendime Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą Teisingumo Teismas patvirtino savo nusistovėjusią praktiką, susijusią su EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos aiškinimu. Be to, nors tiesa, kad EB 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatyta individualaus intereso sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į veiksmingos teisminės apsaugos principą ir įvairias aplinkybes, galinčias individualizuoti ieškovą, toks aiškinimas negalėtų panaikinti pačios nagrinėjamos sąlygos (minėto sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą 44 punktas).

57 Galiausiai ieškovų argumentas, susijęs su Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto III‑365 straipsnio 4 dalimi, turi būti pripažintas neveiksmingu, nes šis dokumentas šiuo metu negalioja.

58 Iš visų išdėstytų paaiškinimų matyti, kad ieškovai negali būti laikomi konkrečiai susijusiais su skundžiamu reglamentu EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme, todėl visas ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, jie turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nutaria:

1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2. Ieškovai padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta 2005 m. birželio 28 d. Liuksemburge.

Kancleris

Pirmininkas

H. Jung

H. Legal

* Proceso kalba: italų.