—

T‑Mobile Austria GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt E. Lichtenberger,

—

Telekom-Control-Kommission, atstovaujamos Rechtsanwalt W. Feiel,

—

Hutchison Drei Austria Holdings GmbH ir Hutchison Drei Austria GmbH, atstovaujamų Rechtsanwalt B. Burtscher,

—

A1 Telekom Austria AG, atstovaujamos Rechtsanwälte H. Kristoferitsch ir S. Huber,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun ir L. Nicolae,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL L 337, p. 37, toliau – Pagrindų direktyva), 4 ir 9b straipsnių ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337), iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140 (toliau – Leidimų direktyva), 5 straipsnio 6 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp T‑Mobile Austria GmbH (toliau – T‑Mobile Austria) ir Telekom-Control-Kommission (Telekomunikacijų kontrolės komisija, toliau – TKK) dėl pastarosios atsisakymo pripažinti pirmąją šalimi vykstant procedūrai dėl leidimo pakeisti akcininkų grupės struktūrą bendrovei Hutchison 3G Austria GmbH, vėliau tapusiai Hutchison Drei Austria GmbH (toliau – Hutchison Drei Austria), įsigijus bendrovę Orange Austria Telecommunication GmbH (toliau – Orange) ir dėl galimybės apskųsti per šią procedūrą priimtą TKK sprendimą nesuteikimo.

3

Pagrindų direktyvos 4 straipsnio „Teisė pateikti apeliacinį skundą [pateikti skundą]“ 1 dalyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu veiktų veiksmingi mechanizmai, pagal kuriuos bet kuris paslaugų gavėjas ar įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, kuriai turi įtakos nacionalinės reguliavimo institucijos [toliau – NRI] sprendimas, turėtų teisę paduoti apeliacinei institucijai [paduoti institucijai], nepriklausomai nuo suinteresuotų šalių, apeliacinį skundą dėl to sprendimo [skundą dėl to sprendimo]. Ši institucija, kuri gali būti teismas, turi turėti atitinkamas kvalifikacijas, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į bylos sudėtį [esmę] ir kad veiktų veiksmingas apeliacijų [skundų nagrinėjimo] mechanizmas.

<…>“

4

Pagrindų direktyvos 8 straipsnio „Politikos [Bendrieji] tikslai ir reguliavimo principai“ 2 dalyje skelbiama:

„[NRI] skatina konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, inter alia:

<…>

<...>

5

Pagal Pagrindų direktyvos 9b straipsnį „Individualių radijo dažnių naudojimo teisių perdavimas ar nuoma“:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, laikydamosi nacionalinių radijo dažnių [laikydamosi radijo dažnių] naudojimo teisių sąlygų [ir] pagal nacionalines procedūras galėtų kitoms įmonėms perduoti arba išnuomoti individualias radijo dažnių naudojimo teises juostose, kuriose tai daryti numatyta pagal 3 dalį priimtose įgyvendinimo priemonėse.

Valstybės narės gali numatyti, kad pagal valstybių narių įstatymuose nustatytas procedūras įmonės kitoms įmonėms perduotų arba išnuomotų kitų radijo dažnių juostų individualias radijo dažnių naudojimo teises.

<…>

2.   Valstybės narės užtikrina, kad apie įmonės ketinimą perduoti teises naudoti radijo dažnius, taip pat apie faktinį jų perdavimą, pagal nacionalines procedūras būtų pranešta kompetentingai nacionalinei institucijai, atsakingai už individualių naudojimo teisių suteikimą, ir kad apie tai būtų paskelbta viešai. <…>

<…>“

6

Leidimų direktyvos 5 straipsnio „Radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės“ 2 ir 6 dalyse nustatyta:

„2.   <…>

Nepažeidžiant valstybių narių nustatytų konkrečių kriterijų ir procedūrų, pagal kuriuos radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams suteikiamos radijo dažnių naudojimo teisės, kad pagal Bendrijos teisę būtų pasiekti visuotinės svarbos tikslai, radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės suteikiamos laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminuojančių ir proporcingų procedūrų, o radijo dažnių atveju laikomasi [Pagrindų direktyvos] 9 straipsnio nuostatų. Reikalavimo taikyti atvirą procedūrą galėtų būti, [išimties tvarka], nesilaikoma tais atvejais, kai norint pasiekti visuotinės svarbos tikslą, kurį nustatė valstybės narės laikydamosi Bendrijos teisės, radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams svarbu suteikti individualias radijo dažnių naudojimo teises.

Suteikdamos naudojimo teises, valstybės narės išsamiai nurodo, ar šias teises teisių turėtojas gali perduoti ir kokiomis sąlygomis. Radijo dažnių atveju tokios nuostatos atitinka [Pagrindų direktyvos] 9 ir 9b straipsnius.

<…>

6.   Nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrina, kad radijo dažniai būtų naudojami rezultatyviai ir veiksmingai pagal [Pagrindų direktyvos] 8 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 2 dalį. Jos taip pat užtikrina, kad perduodant ar sukaupus radijo dažnių naudojimo teises nebūtų iškraipyta konkurencija. Dėl to valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, jos gali nustatyti įpareigojimą parduoti radijo dažnių naudojimo teises arba jas perleisti pagal nuomos sutartį.“

7

Bendrojo administracinių bylų teisenos įstatymo (Allgemeines Verwaltungsverfahrensgesetz) 8 straipsnyje nustatyta:

„Suinteresuotieji asmenys – tai asmenys, kurie naudojasi institucijos veikla arba su kuriais ši veikla yra susijusi; tiek, kiek šie asmenys dalyvauja byloje dėl teisėto reikalavimo ar teisėto intereso, jie laikomi šalimis.“

8

2003 m. Telekomunikacijų įstatymo (Telekommunikationsgesetz 2003; BGBl. I, Nr. 70/2003, toliau – TKG 2003) 54 straipsnio „Dažnių suteikimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Dažniai suteikiami pagal dažnių naudojimo ir suteikimo planą, laikantis objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų kriterijų, taikant skaidrias ir objektyvias procedūras ir nepažeidžiant neutralumo technologijų ir paslaugų požiūriu.“

9

TKG 2003 55 straipsnis „Reguliavimo institucijos atliekamas dažnių suteikimas“ suformuluotas taip:

„1.   [NRI] jai perleistus dažnius turi suteikti pareiškėjui, kuris atitinka 2 dalies 2 punkte numatytas bendrąsias sąlygas ir užtikrina veiksmingiausią dažnių naudojimą. <…>

2.   [NRI] turi suteikti dažnius laikydamasi atviros, teisingos ir nediskriminacinės procedūros principų ir ekonominio veiksmingumo. Dėl numatomo suteikimo skelbiamas viešas konkursas, jeigu:

<…>

<…>“

10

TKG 2003 56 straipsnyje „Dažnių perdavimas, akcininkų grupės struktūros keitimas“ numatyta:

„1.   Perduodant radijo dažnių, kuriuos yra paskyrusi [NRI], naudojimo teises reikia jos išankstinio leidimo. [NRI] paskelbia prašymą dėl leidimo perduoti radijo dažnių naudojimo teises ir savo sprendimą šiuo klausimu. [NRI] priima sprendimą, kiekvienu atveju įvertindama perdavimo įtaką (taip pat ir techninę) konkurencijai. Į leidimą gali būti įtraukta papildomų įpareigojimų, jeigu jie būtini siekiant išvengti konkurencijos pažeidimo rizikos. Bet kuriuo atveju leidimas neturi būti duodamas, jeigu, nepaisant nustatytų įpareigojimų, dėl perdavimo kyla grėsmė pažeisti konkurenciją.

1a.   Jeigu perduodant dažnių naudojimo teises paaiškėja, kad, siekiant išvengti bet kokios neigiamos techninės įtakos konkurencijai, būtina keisti dažnių naudojimo pobūdį ir apimtį, toks keitimas turi būti daromas laikantis 57 straipsnio nuostatų.

2.   Darant įmonių, kurioms 55 straipsnyje nustatyta tvarka suteiktos radijo dažnių naudojimo teisės, esminius akcininkų grupės struktūros pakeitimus reikia išankstinio [NRI] leidimo. 1 dalies nuostata nuo trečio iki paskutinio sakinio taikoma mutatis mutandis.

<…>“

11

TKG 2003 57 straipsnio „Dažnių suteikimo keitimas“ 4 dalyje nustatyta:

„Teisių turėtojo prašymu [NRI] gali (54 straipsnio 3 dalis) pakeisti nustatytą dažnių naudojimą. <…>“

12

Iš Teisingumo Teismo turimos medžiagos matyti, kad ginčas pagrindinėje byloje kilo bendrovei Hutchison Drei Austria įsigyjant bendrovėms Stubai SCA ir Orange Belgium SA priklausančią bendrovę Orange. A1 Telekom Austria AG (toliau – A1 Telekom Austria) dalyvavo šiame sandoryje kaip tam tikrų radijo dažnių naudojimo teisių, priklausančių dėl šio sandorio atsiradusiam naujam vienetui, įgijėja.

13

2012 m. gegužės 7 d. apie minėtą Hutchison Drei Austria ir Orange sandorį, kuris pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB koncentracijų reglamentas) (OL L 24, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40) 3 straipsnio 1 dalies b punktą laikomas koncentracija, buvo pranešta Europos Komisijai.

14

2012 m. gegužės 23 d.Hutchison Drei Austria ir Orange, remdamosi TKG 2003 56 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į TKK dėl leidimo pakeisti jų akcininkų grupės struktūrą po koncentracijos.

15

2012 m. liepos 9 d.A1 Telekom Austria, Hutchison Drei Austria ir Orange pateikė TKK prašymą leisti perduoti tam tikrus dažnius remiantis TKG 2003 56 straipsnio 1 dalimi.

16

2012 m. liepos 10 d.T‑Mobile Austria pateikė TKK pastabas vykstant 2012 m. gegužės 23 d.Hutchison Drei Austria ir Orange inicijuotai procedūrai; šiose pastabose ji išdėstė abejones dėl Hutchison Drei Austria planuojamo Orange įsigijimo ir jų akcininkų grupės struktūros keitimo. Ji prašė nustatyti šioms bendrovėms įpareigojimus, kad būtų išvengta bet kokio konkurencijos pažeidimo.

17

2012 m. gruodžio 10 d.T‑Mobile Austria pateikė TKK prašymą pripažinti ją šios procedūros šalimi, kaip tai suprantama pagal Bendrojo administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsnį. Šiuo klausimu ji paprašė suteikti jai, pirma, teisę būti oficialiai išklausytai per minėtą procedūrą, teisę gauti pareiškėjų pareiškimų, ekspertizės aktų, posėdžių protokolų ir galutinio sprendimo kopijas ir, antra, galimybę apskųsti šį sprendimą.

18

2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu Komisija davė leidimą minėtų įmonių planuojamai koncentracijai ir savo leidimą susiejo su tam tikrais įpareigojimais. Vykstant šiai procedūrai, T‑Mobile Austria gavo leidimą dalyvauti posėdyje kaip trečiasis suinteresuotasis asmuo ir dalyvavo konsultuojantis su rinkos dalyviais dėl įpareigojimų bendrovei Hutchison Drei Austria nustatymo.

19

2012 m. gruodžio 13 d. TKK taip pat leido atlikti Hutchison Drei Austria ir Orange prašytą akcininkų grupės struktūros pakeitimą, tačiau su sąlyga, kad bus įvykdyti Komisijos sprendime nustatyti reikalavimai ir šios įmonės perduos A1 Telekom Austria tam tikras radijo dažnių naudojimo teises. Taigi TKK pritarė Hutchison Drei Austria ir Orange turėtų radijo dažnių naudojimo teisių perdavimui A1 Telekom Austria. Be to, TKK atmetė T‑Mobile Austria prašymą pripažinti ją procedūros dėl leidimo pakeisti Hutchison Drei Austria ir Orange akcininkų grupės struktūrą šalimi.

20

Sprendime atmesti šį T‑Mobile Austria prašymą TKK nurodė, jog nei pagal nacionalinės teisės aktus, nei pagal Sąjungos teisę nereikalaujama, kad elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas teikianti įmonė, būgštaujanti, kad pakeitus konkuruojančių įmonių akcininkų grupės struktūrą bus pakenkta jos ekonominei padėčiai, turėtų šalies statusą vykstant procedūrai dėl leidimo atlikti tokį pakeitimą.

21

T‑Mobile Austria apskundė šį TKK sprendimą Verwaltungsgerichtshof (administracinis teismas). Grįsdama skundą, ji nurodė, kad NRI vykstant procedūrai dėl leidimo pakeisti įmonių akcininkų grupės struktūrą arba procedūrai dėl radijo dažnių naudojimo teisių perdavimo konkurentas, pats turintis radijo dažnių naudojimo teises, turi būti laikomas subjektu, kuriam daroma įtaka, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu ji remiasi Sprendimu Tele2 Telecommunication (C‑426/05, EU:C:2008:103).

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar T‑Mobile Austria, turinti radijo dažnių naudojimo teises, turi būti laikoma subjektu, kuriam sprendimas, priimtas per procedūrą dėl leidimo pakeisti akcininkų grupės struktūrą po kitų įmonių, teikiančių elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas, susijungimo ir įsigijimo, turi įtakos, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį. Šis teismas nurodo, kad remiantis jo 2008 m. kovo 26 d. paskelbtu sprendimu bendrovei T‑Mobile Austria turėtų būti pripažintas šios procedūros šalies statusas, kaip tai suprantama pagal Bendrojo administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsnį, jeigu pagal minėtą direktyvos nuostatą ji laikytina subjektu, kuriam daroma įtaka.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad iš pirmo žvilgsnio per minėtą procedūrą teisių trečiajai įmonei, kurios teisinė padėtis nesikeičia, tiesiogiai nesuteikiama, nes ji ir toliau gali tokiu pat būdu naudoti jai jau suteiktus radijo dažnius. Vis dėlto, anot šio teismo, neatmestina, kad pareiškėja, kaip radijo dažnių naudojimo teisių turėtoja, turi būti laikoma subjektu, kuriam daroma įtaka, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį.

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš tiesų pažymi, kad per procedūrą dėl radijo dažnių naudojimo teises turinčių įmonių akcininkų grupės struktūros keitimo, siekiant išvengti bet kokio konkurencijos pažeidimo dėl šių teisių suteikimo, gali prireikti imtis tinkamų lydimųjų priemonių, o Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje aiškiai nurodytas įpareigojimas „parduoti radijo dažnių naudojimo teises“. Šis teismas nurodo, kad būtent taip buvo pasielgta nagrinėjamu atveju, nes baimindamasi, kad Hutchison Drei Austria įsigijus Orange bus pažeista konkurencija, TKK manė esant būtina, kad Hutchison Drei Austria perduotų dalį savo turimų radijo dažnių naudojimo teisių kitai įmonei. Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, toks įpareigojimas turi įtakos teisinei padėčiai ne tik perduotinas radijo dažnių naudojimo teises turinčios įmonės ir šių teisių įgijėjo, bet ir kitų įmonių, jau turinčių radijo dažnių naudojimo teises, pavyzdžiui, T‑Mobile Austria, kurios yra potencialios įgijėjos arba kurių turima radijo dažnių dalis proporcingai pasikeis dėl susijungimo ir dėl įpareigojimo perduoti dalį radijo dažnių naudojimo teisių kitai įmonei, kad būtų sušvelninta šio susijungimo neigiama įtaka konkurencijai.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, kad NRI pirmą kartą suteikiant radijo dažnius pareiškėjai bendrai dalyvauja procedūroje, o radijo dažniai turi būti suteikiami laikantis atviros, teisingos ir nediskriminacinės procedūros principų, įtvirtintų Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje. Taigi bet koks vėlesnis radijo dažnių naudojimo teisių perdavimas pagal sutartį ar NRI nurodymu pagal šios direktyvos 5 straipsnio 6 dalį, dėl kurio keičiasi pirminis paskirstymas, taip pat turi atitikti šiuos principus.

26

Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Pagrindų direktyvos 4 ir 9b straipsniai ir Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal šias nuostatas Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalyje nurodytoje nacionalinėje procedūroje konkurentui suteikiamas subjekto, kuriam „daroma įtaka“, statusas, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį?“

27

2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė nacionalinio teismo prašymą nagrinėti jo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą, numatytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnyje ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnyje.

28

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį ir 9b straipsnį ir Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad radijo dažnių naudojimo teises turinti įmonė, konkuruojanti su šio 5 straipsnio 6 dalyje numatytos leidimo perduoti radijo dažnių naudojimo teises procedūros šalimis, gali būti laikoma subjektu, kuriam vykstant šiai procedūrai priimtas NRI sprendimas turi įtakos, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, ir todėl jai gali būti pripažinta teisė dalyvauti minėtoje procedūroje.

29

T‑Mobile Austria ir Komisija tvirtina, kad į šį klausimą reikėtų atsakyti teigiamai. Tačiau Hutchison Drei Austria, Hutchison Drei Austria Holdings GmbH, A1 Telekom Austria ir Austrijos vyriausybė teigia, kad atsakymas į jį turėtų būti neigiamas, ir, be kita ko, nurodo, kad pagal Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalį įmonei, kuri nėra šioje nuostatoje numatytos radijo dažnių naudojimo teisių perdavimo procedūros šalis, nesuteikiama teisė dalyvauti šioje procedūroje.

30

Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu veiktų veiksmingas mechanizmas, pagal kurį bet kuris paslaugų gavėjas ar įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, kuriai turi įtakos [NRI] sprendimas, turėtų teisę paduoti institucijai, nepriklausomai nuo suinteresuotųjų šalių, skundą dėl to sprendimo“.

31

Tačiau paslaugų gavėjo ar įmonės, kuriai turi įtakos NRI sprendimas, sąvoka Pagrindų direktyvoje neapibrėžta.

32

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą bei teisės nuostatomis, kurių dalis ji yra, siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. Sprendimo Tele2 Telecommunication, EU:C:2008:103, 27 punktą ir Sprendimo The Number (UK) ir Conduit Enterprises, C‑16/10, EU:C:2011:92, 28 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

33

Šiuo klausimu primintina, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Pagrindų direktyvos 4 straipsnis išreiškia veiksmingos teisminės gynybos principą, pagal kurį valstybių narių teismai turi užtikrinti teisės subjektams pagal Sąjungos teisę suteikiamų teisių teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Tele2 Telecommunication, EU:C:2008:103, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

34

Taigi Pagrindų direktyvos 4 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis valstybės narės privalo sudaryti galimybę pateikti skundą teisminei institucijai, kad būtų apsaugotos paslaugų gavėjams ir įmonėms pagal Sąjungos teisės sistemą suteiktos teisės. Iš to išplaukia, kad veiksmingos teisminės gynybos suteikimo reikalavimas, kuriuo grindžiamas Pagrindų direktyvos 4 straipsnis, turi būti taikomas taip pat ir tiems paslaugų gavėjams ir įmonėms, kuriems iš Sąjungos teisės sistemos, visų pirma elektroninių ryšių direktyvų, gali atsirasti teisių, o šias gali pažeisti NRI sprendimas (Sprendimo Tele2 Telecommunication, EU:C:2008:103, 31 ir 32 punktai).

35

Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas byloje dėl Pagrindų direktyvos 16 straipsnyje numatytos rinkos tyrimo procedūros nusprendė, kad įmonės, konkuruojančios su didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčia įmone kaip potencialios teisių įgijėjos, atitinkančios konkrečius reglamentuojamojo pobūdžio įpareigojimus, NRI nustatytus didelę įtaką rinkoje turinčiai įmonei, gali būti laikomos subjektais, kuriems minėtus įpareigojimus pakeičiantys arba panaikinantys šios institucijos sprendimai turi įtakos, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Tele2 Telecommunication, EU:C:2008:103, 36 punktą).

36

Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagal Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalį NRI turi skatinti konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, inter alia, užtikrindamos, kad elektroninių ryšių sektoriuje nebūtų konkurencijos iškraipymų ir ribojimo, todėl griežtą Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies aiškinimą, pagal kurį ši nuostata esą nesuteikia asmenims, kurie nėra NRI sprendimų adresatai, teisės pateikti skundą, būtų sunku suderinti su NRI iš minėtos direktyvos 8 straipsnio išplaukiančiais bendraisiais tikslais ir reglamentuojamojo pobūdžio principais, visų pirma su tikslu skatinti konkurenciją (šiuo klausimu žr. Sprendimo Tele2 Telecommunication, EU:C:2008:103, 37 ir 38 punktus).

37

Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 74 punkte, Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta bet kuri įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas. Taigi darytina išvada, kad ši nuostata skirta ir nagrinėjamo sprendimo adresatui, ir kitoms įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas ir galinčioms konkuruoti su šiuo adresatu, jeigu nagrinėjamas sprendimas gali turėti įtakos jų padėčiai rinkoje.

38

Taip pat pažymėtina, jog pagal Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalį valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad NRI imtųsi visų pagrįstų priemonių konkurencijai elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje skatinti, prižiūrėdamos, kad elektroninių ryšių sektoriuje nebūtų konkurencijos iškraipymų ir ribojimo, ir šalindamos išlikusias kliūtis teikti šias paslaugas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Centro Europa 7, C‑380/05, EU:C:2008:59, 81 punktą ir Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑227/07, EU:C:2008:620, 62 ir 63 punktus).

39

Taigi darytina išvada, kad įmonei, kaip antai T‑Mobile Austria, gali turėti įtakos, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, NRI sprendimas, priimtas per elektroninių ryšių direktyvose numatytą procedūrą, jeigu ši įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, yra įmonės ar įmonių, kurioms skirtas NRI sprendimas, konkurentė, NRI priima sprendimą per konkurencijai apsaugoti skirtą procedūrą ir šis sprendimas gali turėti įtakos šios pirmosios įmonės padėčiai rinkoje.

40

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas yra dėl konkurento teisių vykstant leidimo pakeisti konkuruojančių įmonių akcininkų grupės struktūrą procedūrai, kuri lemia joje dalyvaujančių įmonių naudojamų radijo dažnių perdavimą, taigi ir radijo dažnių paskirstymo rinkoje veikiančioms įmonėms pakeitimą. Neginčijama, kad kalbama apie procedūrą, TKK vykdomą pagal TKG 2003 56 straipsnio 2 dalį, kuria į Austrijos teisę perkelta Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalis, susijusi su radijo dažnių naudojimo teisių perdavimu.

41

Vadinasi, reikia nustatyti, ar sprendimais, kuriuos NRI turi priimti pagal Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalį, siekiama apsaugoti konkurenciją ir ar tokie sprendimai gali turėti įtakos įmonės, teikiančios elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ir konkuruojančios su šio sprendimo adresatu ar adresatais, padėčiai rinkoje.

42

Kalbant apie su radijo dažnių perdavimu susijusias procedūras pažymėtina, kad Pagrindų direktyvos 9b straipsnio 1 dalimi valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad įmonės, laikydamosi radijo dažnių naudojimo teisių sąlygų ir pagal nacionalines procedūras, galėtų kitoms įmonėms perduoti arba išnuomoti individualias radijo dažnių naudojimo teises.

43

Pagal Leidimų direktyvos 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą pirmą kartą suteikdamos radijo dažnių naudojimo teises valstybės narės turi užtikrinti, kad šios teisės būtų suteikiamos laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų procedūrų ir Pagrindų direktyvos 9 straipsnio nuostatų.

44

Be to, pagal Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalį NRI įpareigotos, be kita ko, užtikrinti, kad perduodant ar sukaupus radijo dažnių naudojimo teises nebūtų iškraipyta konkurencija.

45

Kalbant konkrečiai, kaip priminta šio sprendimo 38 punkte, pagal Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalį valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad NRI imtųsi visų pagrįstų priemonių konkurencijai elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje skatinti, prižiūrėdamos, kad elektroninių ryšių sektoriuje nebūtų konkurencijos iškraipymų ir ribojimo, ir šalindamos išlikusias kliūtis teikti šias paslaugas.

46

Darytina išvada, kad radijo dažnių naudojimo teisių perdavimo procedūra, numatyta, be kita ko, Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalyje, taigi ir TKK vykstančia procedūra, kuri yra pagrindinės bylos dalykas, siekiama apsaugoti konkurenciją.

47

Be to, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pareiškėja pagrindinėje byloje, t. y. T‑Mobile Austria, tiesiogiai konkuruoja su dažnių perdavimo sandorio dalyvėmis, t. y. su Orange, Hutchison Drei Austria ir A1 Telekom Austria, elektroninių ryšių paslaugų rinkoje. Todėl reikia pripažinti, kad jai turi įtakos NRI sprendimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, nes dėl Orange ir Hutchison Drei Austria turėtų radijo dažnių naudojimo teisių perdavimo A1 Telekom Austria pasikeičia šių įmonių turimos atitinkamos radijo dažnių dalys, todėl šis perdavimas turi įtakos T‑Mobile Austria padėčiai minėtoje rinkoje.

48

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį ir 9b straipsnį ir Leidimų direktyvos 5 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis įmonė gali būti laikoma subjektu, kuriam daroma įtaka, kaip tai suprantama pagal Pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, jeigu ši įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, yra įmonės ar įmonių, kurios yra šio 5 straipsnio 6 dalyje numatytos leidimo perduoti radijo dažnių naudojimo teises procedūros šalys ir kurioms skirtas NRI sprendimas, konkurentė ir šis sprendimas gali turėti įtakos jos padėčiai rinkoje.

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB, 4 straipsnio 1 dalį ir 9b straipsnį ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva), iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 5 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis įmonė gali būti laikoma subjektu, kuriam daroma įtaka, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2002/21, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 4 straipsnio 1 dalį, jeigu ši įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, yra įmonės ar įmonių, kurios yra šio 5 straipsnio 6 dalyje numatytos leidimo perduoti radijo dažnių naudojimo teises procedūros šalys ir kurioms skirtas nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas, konkurentė ir šis sprendimas gali turėti įtakos jos padėčiai rinkoje.