Byla C‑29/04
Europos Bendrijų Komisija
prieš
Austrijos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyvos 92/50/EEB 8 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 2 dalis – Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo procedūra – Sutartis dėl atliekų šalinimo – Konkurso nepaskelbimas“
Generalinio advokato L. A. Geelhoed išvada, pateikta 2005 m. balandžio 21 d. I‑0000
2005 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas I‑0000
Sprendimo santrauka
Teisės aktų derinimas – Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymas – Direktyva 92/50 – Taikymo sritis – Perkančioji organizacija, kartu su viena ar keliomis privačiomis įmonėmis valdanti teisiškai atskiros bendrovės kapitalo dalį – Sutartis, kurią perkančioji organizacija sudarė su šia bendrove – Įtraukimas – Byloje nagrinėjamas atvejis – Įsipareigojimų neįvykdymas
(Tarybos direktyvos 92/50 8 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 2 dalis)
Valstybė narė, leidžianti savivaldybei sudaryti viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl atliekų šalinimo su teisiškai nuo šios savivaldybės atskira bendrove, kurios 49 % akcijų priklauso privačiai įmonei, nesilaikant Direktyvos 92/50 dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 8 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje bendrai numatytų procedūros ir paskelbimo taisyklių, neįvykdo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.
Iš tiesų, jei perkančioji organizacija ketina sudaryti atlygintinę sutartį dėl paslaugų, patenkančių į Direktyvos 92/50 ratione materiae, su teisiškai atskira bendrove, kurios kapitalo dalį ji valdo kartu su viena ar keliomis privačiomis įmonėmis, visada turi būti taikomos šioje direktyvoje numatytos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros.
(žr. 31, 46, 49–50 punktus ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. lapkričio 10 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyvos 92/50/EEB 8 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 2 dalis – Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo procedūra – Sutartis dėl atliekų šalinimo – Konkurso nepaskelbimas“
Byloje C‑29/04
dėl 2004 m. sausio 28 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo,
Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Wiedner, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Austrijos Respubliką, atstovaujamą M. Fruhmann,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai K. Schiemann (pranešėjas), J. N. Cunha Rodrigues, K. Lenaerts ir M. Ilešič,
generalinis advokatas L. A. Geelhoed,
kancleris R. Grass,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
susipažinęs su 2005 m. balandžio 21 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Europos Bendrijų Komisija savo ieškiniu prašo Teisingumo Teismo pripažinti, jog kadangi sutartis dėl Mödling miesto atliekų šalinimo sudaryta nesilaikant 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1) 8 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje bendrai numatytų procedūros ir paskelbimo taisyklių, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.
Teisinis pagrindas
2 Direktyvos 92/50 1 straipsnis nurodo:
„a) viešojo paslaugų pirkimo sutartys – tai atlygintinio piniginio pobūdžio sutartys, kurias raštu sudaro paslaugų teikėjas ir perkančioji organizacija, <…>
<...>
b) perkančiosios organizacijos – tai valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, taip pat asociacijos, kurias sudaro viena ar daugiau tokių valdžios institucijų arba viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų.
<…>
c) paslaugos teikėjas – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant ir viešą instituciją, kuris siūlo paslaugas. <…>
d) atviras konkursas – tai nacionalinė procedūra, pagal kurią visi suinteresuoti paslaugų teikėjai gali pateikti oficialų pasiūlymą;
e) ribotas konkursas – tai nacionalinė procedūra, kada tik tos perkančiosios organizacijos pakviesti paslaugų teikėjai gali pateikti oficialų pasiūlymą;
f) derybos – tai tokia nacionalinė procedūra, kai perkančiosios organizacijos konsultuojasi su paslaugų teikėjais dėl savo pasirinkimo ir derasi dėl sutarties sąlygų su vienu ar daugiau iš jų <…>.“
3 Šios direktyvos 8 straipsnis numato:
„Sutartys, kurių objektas – I A priede išvardytos paslaugos, yra sudaromos pagal III-VI dalių nuostatas.“
4 Šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalis numato:
„Sudarydamos viešųjų paslaugų pirkimo sutartis, perkančiosios organizacijos taiko šios direktyvos 1 straipsnio d, e ir f punktuose numatytas procedūras.“
5 Pagal Direktyvos 92/50 15 straipsnio 2 dalį:
„Perkančiosios organizacijos, norinčios viešojo paslaugų pirkimo sutartį sudaryti atviro ar riboto konkursų arba, pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas, derybų būdu, apie savo ketinimus paskelbia pranešimu.“
Faktinės aplinkybės ir ikiteisminė procedūra
6 1999 m. gegužės 21 d. susirinkime Mödling miesto taryba nusprendė įsteigti teisiškai savarankišką įstaigą, kuri vykdytų įsipareigojimus pagal Žemutinės Austrijos žemės atliekų tvarkymo įstatymą (Niederösterreichisches Abfallwirtschaftsgesetz 1992, LGB1. 8240), inter alia, teiktų paslaugas ekologiško atliekų tvarkymo srityje ir vykdytų komercinius bei su jais susijusius sandorius, ypač atliekų šalinimo srityje.
7 Todėl 1999 m. birželio 16 d. parengtas bendrovės StadtgemeindeMödling AbfallwirtschaftsgmbH (toliau – bendrovė Abfall), kurios visas akcinis kapitalas priklausė Mödling miestui, steigimo aktas. 1999 m. birželio 25 d. Mödling miesto taryba nusprendė išimtinai bendrovei Abfall patikėti tvarkyti atliekas savivaldybės teritorijoje.
8 1999 m. rugsėjo 15 d. sudaryta neterminuota sutartimi, kuri įsigaliojo atgaline data 1999 m. liepos 15 d., Mödling miestas patikėjo išimtinai bendrovei Abfall jo atliekų surinkimą ir apdorojimą. Šioje sutartyje buvo numatytas atlyginimas, t. y. fiksuota suma už šiukšliadėžę arba konteinerį, kurį Mödling miestas turėjo sumokėti bendrovei Abfal.
9 1999 m. spalio 1 d. susirinkime Mödling miesto taryba nusprendė 49 % bendrovės akcijų perleisti bendrovei Saubermacher Dienstleistungs-Aktiengesellschaft (toliau – bendrovė Saubermacher). Pagal šio susirinkimo protokolą, priėmus 1999 m. birželio 25 d. sprendimą, įvyko daug pokalbių su bendrovių, suinteresuotų tapti partneriais bendrovės Abfall veiklos srityje, atstovais, ypač su bendrove Saubermacher.
10 1999 m. spalio 6 d. bendrovės Abfall steigimo aktas buvo iš dalies pakeistas, numatant, kad dauguma visuotinio susirinkimo sprendimų priimami paprasta balsų dauguma ir kad kvorumą sudaro 51 % akcinio kapitalo. Be to, buvo nuspręsta, kad atstovavimą šiai bendrovei vidiniuose ir išoriniuose santykiuose užtikrina ne mažiau kaip du direktoriai, kiekvienas paskirtas akcininko, kurie kartu turi parašo teisę.
11 Minėtos akcijos faktiškai buvo perleistos 1999 m. spalio 13 dieną. Tačiau bendrovė Abfall savo veiklą pradėjo tik gruodžio 1 d., t. y. kai bendrovė Saubermacher jau turėjo dalį šios bendrovės akcijų.
12 Nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2000 m. kovo 31 d. bendrovė Abfall vykdė savo veiklą išimtinai Mödling miesto naudai. Vėliau, pradėjus veikti skirstymo centrui, ji taip pat pradėjo teikti paslaugas tretiesiems asmenims, daugiausia kitoms regiono savivaldybėms.
13 Oficialiame pranešime paprašiusi Austrijos Respublikos pateikti savo pastabas, Komisija 2003 m. balandžio 2 d. pateikė pagrįstą nuomonę, kurioje nurodė Direktyvos 92/50 nuostatų pažeidimą nes Mödling miestas nepaskelbė konkurso sudaryti sutartį dėl atliekų šalinimo, nors ši sutartis laikytina viešojo paslaugų pirkimo sutartimi pagal šią direktyvą.
14 Austrijos Respublika atsakyme į pagrįstą nuomonę tvirtino, kad minėtos sutarties su Abfall sudarymas nepatenka į viešojo pirkimo direktyvų taikymo sritį, nes tai yra vidinis Mödling savivaldybės ir bendrovės Abfall sandoris.
15 Komisijos šis atsakymas netenkino, todėl ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.
Dėl ieškinio
Šalių argumentai
16 Komisija tvirtina, kad Direktyvos 92/50 taikymo sąlygos buvo patenkintos ir kad šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros taisyklės ir 15 straipsnio 2 dalyje numatytos paskelbimo taisyklės visiškai taikytinos.
17 Komisijos nuomone, kitaip nei tvirtino Austrijos vyriausybė ikiteisminėje procedūroje, nėra jokio įrodymo, kuris patvirtintų vidinį Mödling savivaldybės ir bendrovės Abfall ryšį. Šiuo aspektu Komisija nurodo 1999 m. lapkričio 18 d. Sprendimą Teckal (C‑107/98, Rink. p. I‑8121, 50 punktas), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad nebūtina skelbti konkursą, kai viešoji valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, kontroliuoja nagrinėjamą atskirą subjektą analogiškai kaip savo tarnybas ir kai šis subjektas vykdo pagrindinę savo veiklą kartu su valdžios institucija ar institucijomis, kurioms jis priklauso.
18 Komisija tvirtina, kad nors minėtas sprendimas buvo priimtas dėl 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/36/EEB dėl viešojo prekių pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio a dalies (OL L 199, p. 1), Teisingumo Teismo pozicija taikytina visoms Bendrijos viešojo pirkimo direktyvoms. Komisija minėtu sprendimu Teckal remiasi, kad pagrįstų savo argumentus, jog viešojo pirkimo direktyvos netaikomos tik tuomet, kai perkančioji organizacija visiškai kontroliuoja konkurso laimėtoją. Todėl, kai privati įmonė turi dalį konkursą laimėjusios organizacijos akcijų, Komisijos nuomone, manytina, kad perkančioji organizacija negali šios bendrovės kontroliuoti „analogiškai kaip savo tarnybų“ minėto sprendimo prasme. Net jei privati įmonė turi mažiau nei pusę tokios bendrovės akcijų, sandoris negali būti laikomas vidiniu.
19 Be to, Komisija pastebi, kad šiuo atveju bendrovė Saubermacher, turėdama mažiau nei pusę nagrinėjamos bendrovės akcijų, turi veto teisę ir teisę paskirti vieną iš dviejų vienodus įgaliojimus turinčių direktorių, todėl Mödling miestas negali bendrovės Abfall kontroliuoti analogiškai kaip savo tarnybų.
20 Austrijos vyriausybė gindamasi pirmiausia ginčija Komisijos ieškinio priimtinumą.
21 Ji teigia, kad bendrovės Abfall įsteigimas, sutarties dėl atliekų šalinimo sudarymas ir akcijų perleidimas yra trys atskiri veiksmai, kuriuos reikia nagrinėti atsižvelgiant ne į Direktyvos 92/50, o tiesiogiai į EB sutarties nuostatas. Taigi būtų galima manyti, kad ši direktyva pažeista tik jei minėtais veiksmais būtų siekta išvengti Direktyvos 92/50 taikymo arba jei akcijų perleidimas šiuo atveju būtų galėjęs lemti sandorio, kuriam taikomos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo nuostatos, sudarymą.
22 Vykstant įsipareigojimų neįvykdymo procedūrai Komisija nepateikė jokių pastabų dėl šių prielaidų. Ji nei ikiteisminės procedūros metu, nei ieškinyje neapibrėžė ginčo dalyko, neįrodė, kad nagrinėjama sutartis sudaryta pažeidžiant Direktyvą 92/50, ir nepateikė priežasčių, dėl kurių ji mano, jog šioje byloje svarbu įrodyti, kad sudarytas vidinis sandoris.
23 Antra, dėl esmės Austrijos vyriausybė tvirtina, jog Komisija nepaisė aplinkybės, kad sudarant su bendrove Abfall sutartį dėl atliekų šalinimo, 100 % šios bendrovės akcijų priklausė Mödling miestui. Taigi, kadangi tai buvo vidinis sandoris, konkurso skelbti nereikėjo.
24 Be to, minėta vyriausybė mano, kad sąvoka „kontroliuoti analogiškai kaip savo tarnybas“ minėto sprendimo Teckal prasme reiškia ne tokią pačią, o panašią kontrolę. Mödling miestas, nors perleido 49 % bendrovės Abfall akcijų, išlaikė tokią kontrolę.
Teisingumo Teismo vertinimas
– Dėl priimtinumo
25 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, ikiteismine procedūra siekiama suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę, pirma, įvykdyti savo įsipareigojimus, kylančius iš Bendrijos teisės, ir, antra, tinkamai pateikti savo gynybos argumentus atsakant į Komisijos pateiktus kaltinimus (žr., inter alia, 2001 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C‑152/98, Rink. p. I‑3463, 23 punktą ir 2002 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑439/99, Rink. p. I‑305, 10 punktą).
26 Pirmiausia tai reiškia, kad pagal EB 226 straipsnį pateikto ieškinio dalykas apibrėžiamas šioje nuostatoje numatytos ikiteisminės procedūros metu ir kad pagrįsta nuomonė ir ieškinys turi būti grindžiami tais pačiais kaltinimais. Taigi, jeigu kaltinimas nebuvo suformuluotas pagrįstoje nuomonėje, jo negalima pateikti proceso Teisingumo Teisme stadijoje (žr., inter alia, minėto sprendimo Komisija prieš Italiją 11 punktą).
27 Antra, pagrįstoje nuomonėje turi būti nuosekliai ir detaliai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija įsitikinusi, kad atitinkama valstybė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutartį (žr., inter alia, 1997 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑207/96, Rink. p. I‑6869, 18 punktą ir minėto 2002 m. sausio 15 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 12 punktą).
28 Šiuo atveju, pagrįstos nuomonės 16 punkte ir oficialaus pranešimo 13 punkte Komisija tvirtino, jog chronologinė įvykių seka nuo Mödling miesto tarybos sprendimo išimtinai bendrovei Abfall patikėti tvarkyti šios savivaldybės atliekas iki 49 % šios bendrovės akcijų perleidimo bendrovei Saubermacher įrodo, kad laikotarpis, kuriuo Mödling miestui priklausė 100 % bendrovės Abfall akcijų iš tiesų tebuvo tarpinis etapas, kuriam pasibaigus į šios bendrovės valdymą įsitraukė privati įmonė. Taigi Komisija ikiteisminėje procedūroje aiškiai nurodė, kad ji ginčija trijų atskirų sandorių sudarymu pagrįstą Mödling miesto argumentą.
29 Taigi Komisija nuosekliai ir detaliai išdėstė priežastis, dėl kurių, atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 92/50 nuostatos taikomos, sutarties dėl Mödling miesto atliekų surinkimo ir tvarkymo sudarymas išimtinai su bendrove Abfall negalėjo būti laikomas vidiniu sandoriu ir jam turėjo būti taikoma viešo konkurso procedūra.
30 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškinio dalykas aiškiai apibrėžtas ir kad Austrijos vyriausybės pateiktas prieštaravimas dėl priimtinumo atmestinas.
– Dėl esmės
31 Komisija pateikė ieškinį, kuriuo iš esmės kaltina Austrijos valdžios institucijas, kad šios leido savivaldybei sudaryti viešojo paslaugų pirkimo sutartį su teisiškai nuo šios savivaldybės atskira bendrove, kurios 49 % akcijų priklauso privačiai įmonei, nepaskelbus viešo konkurso pagal Direktyvoje 92/50 numatytą procedūrą.
32 Visų pirma konstatuotina, kad šiuo atveju direktyvos taikymo sąlygos buvo patenkintos. Iš tiesų Mödling miestas kaip vietos valdžios institucija laikytinas „perkančiąja organizacija“ pagal Direktyvos 92/50 1 straipsnio b punktą, kuri sudarė atlygintinio pobūdžio sutartį su bendrove Abfall, kuri yra „paslaugų teikėja“ tos pačios direktyvos 1 straipsnio c punkto prasme. Atliekų surinkimo ir apdorojimo paslaugos yra paslaugos pagal šios direktyvos 8 straipsnio ir I A priedą. Be to, Komisijos tvirtinimu, kurio Austrijos vyriausybė neginčijo, buvo viršyta Direktyvos 92/50, iš dalies pakeistos 1997 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/52/EB (OL L 328, p. 1) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali pirkimo sutarties vertė.
33 Taigi pagal Direktyvos 92/50 8 straipsnį sutartį dėl minėtų paslaugų buvo galima sudaryti tik laikantis šios direktyvos III‑VI dalyse, ypač 11 straipsnyje ir 15 straipsnio 2 dalyje, nustatytų taisyklių. Pagal pastarąją nuostatą perkančioji organizacija privalo paskelbti apie ketinimą sudaryti pirkimo sutartį.
34 Vis dėlto, pagal Teisingumo Teismo praktiką neprivaloma skelbti konkurso, nors asmuo, su kuriuo sudaroma sutartis, yra teisiškai nepriklausomas nuo perkančiosios organizacijos, jei viešoji valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, kontroliuoja nagrinėjamą atskirą subjektą analogiškai kaip savo tarnybas ir jei šis subjektas vykdo pagrindinę savo veiklą kartu su valdžios institucija ar institucijomis, kurioms jis priklauso (minėto sprendimo Teckal 50 punktas ir 2005 m. sausio 11 d. Sprendimo Stadt Halle ir RPL Lochau, C‑26/03, Rink. p. I‑1, 49 punktas).
35 Austrijos vyriausybė tvirtina, kad taip buvo šiuo atveju, todėl Direktyva 92/50 numatytos viešojo paslaugų pirkimo procedūros netaikytinos.
36 Pirmiausia ši vyriausybė tvirtina, kad sudarant sutartį dėl atliekų šalinimo su bendrove Abfall, kai visos šios bendrovės akcijos dar priklausė Mödling miestui, nebuvo siekta užmegzti santykių tarp savarankiškų juridinių asmenų, atsižvelgiant į tai, kad Mödling miestas galėjo kontroliuoti bendrovę Abfall analogiškai kaip savo tarnybas. Taigi ši sutartis nepatenka į Direktyvos 92/50 taikymo sritį ir Mödling miestas visiškai neprivalėjo paskelbti viešo konkurso.
37 Šis argumentas nepriimtinas.
38 Pažymėtina, kad šiuo atveju vertinant, ar Direktyvos 92/50 nuostatos taikytinos, yra svarbi ne reali viešojo pirkimo sutarties sudarymo data, nesant būtinybės nagrinėti klausimą, ar to, kad sutarties dėl paslaugų sudarymo metu Mödling savivaldybei priklausė visas bendrovės Abfall kapitalas, užtenka, kad būtų galima įrodyti, jog ši institucija kontroliavo bendrovę Abfall analogiškai kaip savo tarnybas. Nors tiesa, kad dėl teisinio saugumo įprastai būtų nagrinėjama galima perkančiosios organizacijos pareiga paskelbti viešą konkursą atsižvelgiant į sąlygas nagrinėjamo viešojo pirkimo sutarties paskyrimo metu, ypatingos šio atvejo aplinkybės reikalauja atsižvelgti į vėlesnius įvykius.
39 Primintina, kad 49 % bendrovės Abfall akcijų perduota netrukus po to, kai šiai bendrovei išimtinai ir neterminuotai patikėta rinkti ir apdoroti Mödling miesto atliekas. Be to, bendrovė Abfall pradėjo veikti tik po to, kai bendrovė Saubermacher perėmė dalį jos akcijų.
40 Taigi aišku, kad sutarties sudarymo procesą dirbtinai suskaidžius į kelis etapus, t. y. sukūrus bendrovę Abfall, sudarius su ja sutartį dėl atliekų šalinimo ir perleidus 49 % šios bendrovės akcijų bendrovei Saubermacher, viešojo paslaugų pirkimo sutartis sudaryta su mišrios nuosavybės bendrove, kurios 49 % akcijų priklauso privačiai įmonei.
41 Todėl šios sutarties sudarymą reikia nagrinėti bendrai atsižvelgiant į visus šiuos etapus ir jų rezultatą, o ne griežtai laikantis jų chronologinės sekos, kaip siūlo Austrijos vyriausybė.
42 Austrijos vyriausybės siūlomas viešojo pirkimo sutarties sudarymo nagrinėjimas atsižvelgiant tik į sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes ir neatsižvelgiant į netrukus po jo atliktą 49 % bendrovės Abfall akcijų perleidimą bendrovei Saubermacher, keltų grėsmę Direktyvos 92/50 veiksmingumui. Šios direktyvos tikslo, t. y. laisvo paslaugų judėjimo ir atviros bei neiškreiptos konkurencijos visose valstybėse narėse, įgyvendinimui kiltų pavojus, jei perkančiosios organizacijos galėtų laisvai imtis veiksmų, kuriais nuslėptų viešojo paslaugų pirkimo sutarties sudarymą su mišrios nuosavybės įmonėmis.
43 Antra, Austrijos vyriausybė tvirtina, kad net ir perleidęs 49 % bendrovės Abfall akcijų bendrovei Saubermacher Mödling miestas jos atžvilgiu išlaikė tokią pačią kontrolę kaip savo tarnybų atžvilgiu. Ši aplinkybė, remiantis minėtu sprendimu Teckal, leido neskelbti konkurso, nes sutarties dėl atliekų šalinimo sudarymas yra vidinis sandoris.
44 Šiuo atžvilgiu primintina, kad šiuo atveju nagrinėjama sutartis yra atlygintino pobūdžio sutartis dėl paslaugų, patenkančių į Direktyvos 92/50 ratione materiae, kurią perkančioji organizacija sudarė su teisiškai atskira privatinės teisės reglamentuojama bendrove, kurios didžioji kapitalo dalis priklauso perkančiajai organizacijai.
45 Minėtame sprendime Stadt Halle ir RPL Lochau Teisingumo Teismas jau išnagrinėjo klausimą, ar tokiomis aplinkybėmis perkančioji organizacija turi taikyti Direktyvoje 92/50 numatytas viešo konkurso procedūras tik dėl to, kad privati įmonė valdo dalį, nors ir mažesniąją, sutartį sudarančios bendrovės kapitalo.
46 Jis nusprendė, kad jei perkančiosios organizacijos valdomos bendrovės kapitalo dalį, nors ir mažesniąją, taip pat valdo privati įmonė, ši perkančioji organizacija bet kokiu atveju netenka galimybės kontroliuoti tokią bendrovę analogiškai kaip savo tarnybas (minėto sprendimo Stadt Halle ir RPL Lochau 49 punktas).
47 Viešosios valdžios institucijos, kuri yra perkančioji organizacija, ir jos tarnybų santykį reguliuoja taisyklės ir reikalavimai, būdingi viešojo intereso tikslų siekimui. Tačiau bet kokia privataus kapitalo investicija į įmonę verčia vadovautis privataus intereso taisyklėmis ir siekti kitokių tikslų (minėto sprendimo Stadt Halle ir RPL Lochau 50 punktas).
48 Antra, viešojo pirkimo sutarties sudarymas su mišrios nuosavybės įmone nepaskelbus konkurso keltų grėsmę atviros ir neiškraipytos konkurencijos tikslui ir Direktyvoje 92/50 numatytam vienodo požiūrio į suinteresuotus asmenis principui, nes taikant tokią procedūrą dalį įmonės kapitalo turinti privati įmonė būtų palankesnėje padėtyje nei jos konkurentai (minėto sprendimo Stadt Halle ir Lochau 51 punktas).
49 Teisingumo Teismas nusprendė, kad jei perkančioji organizacija ketina sudaryti atlygintinę sutartį dėl paslaugų, patenkančių į Direktyvos 92/50 ratione materiae, su teisiškai atskira bendrove, kurios kapitalo dalį ji valdo kartu su viena ar keliomis privačiomis įmonėmis, visada turi būti taikomos šioje direktyvoje numatytos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros (minėto sprendimo Stadt Halle ir RPL Lochau 52 punktas).
50 Taigi remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, jog kadangi sutartis dėl Mödling miesto atliekų šalinimo buvo sudaryta nesilaikant Direktyvos 92/50/EEB 8 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje numatytų procedūros ir paskelbimo taisyklių, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Austrijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Kadangi sutartis dėl Mödling miesto atliekų šalinimo buvo sudaryta nesilaikant 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 8 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje bendrai numatytų procedūros ir paskelbimo taisyklių, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.
2. Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.