1

Apeliaciniu skundu Nexans France SAS ir Nexans SA prašo panaikinti 2018 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Nexans France ir Nexans / Komisija (T‑449/14, EU:T:2018:456; toliau – skundžiamas sprendimas); juo šis teismas atmetė ieškinį, kuriame prašoma, pirma, panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą C(2014) 2139 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39610 – Elektros kabeliai) (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek jis su jomis susijęs, ir, antra, sumažinti joms ginčijamame sprendime skirtų baudų dydžius.

2

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 20 straipsnyje „Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimus“ numatyta:

„1.   Komisija, atlikdama šiuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali atlikti visus reikiamus įmonių ir įmonių asociacijų patikrinimus.

2.   Pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi teisę:

<…>

4.   Įmonės ir įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus Komisijos sprendimu. Sprendime nurodomas patikrinimo objektas ir tikslas, paskiriama patikrinimo pradžios data ir nurodomos nuobaudos, numatytos 23 ir 24 straipsniuose, bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Teisingumo Teisme. Komisija priima tokius sprendimus pasitarusi su valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucija.

<…>“

3

Šio reglamento 21 straipsnyje „Kitų patalpų tikrinimas“ nustatyta:

„1.   Kilus pagrįstam įtarimui, kad knygos ar kiti dokumentai, susiję su veikla ir patikrinimo objektu ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų [SESV 101 ar 102] straipsnio pažeidimą, laikomi kitose patalpose, teritorijoje ar transporto priemonėse, įskaitant įmonių ar įmonių asociacijų direktorių, vadovų ir darbuotojų namus, Komisija gali savo sprendimu nurodyti atlikti patikrinimą minėtose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse.

<…>

4.   Pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą pagal šio straipsnio pirmąją dalį, turi įgaliojimus, išdėstytus 20 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose. <…>“

4

To reglamento 23 straipsnio 2 ir 3 dalys suformuluotos taip:

„2.   Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:

<…>

3.   Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę.“

5

To paties reglamento 31 straipsnyje nustatyta:

„Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija yra nustačiusi vienkartinę ar periodinę baudą. Jis gali panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą.“

6

Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – 2006 m. gairės) 2 ir 4 punktuose nurodyta, kad, kiek tai susiję su baudų nustatymu, „Komisija turi atsižvelgti į pažeidimo sunkumą ir trukmę“ ir kad „reikia nustatyti pakankamai atgrasomas baudas“.

7

Iš šių gairių 9–11 punktų matyti, kad, nepažeidžiant jų 37 punkto, Komisijos naudojamą baudų nustatymo metodą sudaro du etapai, t. y. pirma, bazinio baudos dydžio nustatymas ir, antra, galimos šio dydžio korekcijos, jį padidinant arba sumažinant. Nustatydama bazinį baudos dydį Komisija, remdamasi šių gairių 13–18 punktais, pirmiausia nustato pardavimų vertę, į kurią reikia atsižvelgti. Gairių 19 punkte nurodyta, kad bazinis baudos dydis siejamas su šių pardavimų vertės procentine dalimi, nustatoma remiantis pažeidimo sunkumu, padaugintu iš pažeidimo metų skaičiaus.

8

2006 m. gairių 21 punktas suformuluotas taip:

„Paprastai, nustatyta pardavimo vertės dalis, į kurią bus atsižvelgiama, sieks daugiausiai 30 %.“

9

Šių gairių 22 punkte numatyta:

„Siekdama nustatyti, ar pardavimo vertės dalis, į kurią turi būti atsižvelgiama tam tikru atveju, turėtų būti mažesnė ar didesnė, Komisija atsižvelgs į keletą veiksnių, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdį, visų susijusių šalių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinį plotą, pažeidimo įgyvendinimą (arba neįgyvendinimą).“

10

Ginčo aplinkybės, išdėstytos skundžiamo sprendimo 1–20 ir 42–47 punktuose, šioje byloje gali būti apibendrintos taip, kaip nurodyta toliau.

11

Apeliantės Nexans France ir jos patronuojančioji bendrovė Nexans yra Prancūzijos bendrovės, veikiančios požeminių ir povandeninių elektros kabelių gamybos ir tiekimo sektoriuje.

12

2008 m. spalio 17 d. raštu Švedijoje įsteigta bendrovė ABB AB kartu su prašymu atleisti nuo baudos, kaip jis suprantamas pagal Komisijos pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006, p. 17), pateikė Komisijai tam tikrus pareiškimus ir dokumentus, susijusius su ribojamaisiais komerciniais veiksmais šiame sektoriuje.

13

Paskui Komisija atliko tyrimą.

14

2009 m. sausio 28 d., trečiadienį, Komisijos inspektoriai, lydimi Prancūzijos konkurencijos institucijos atstovų, atvyko į Nexans France patalpas, esančias Kliši (Prancūzija), tam, kad atliktų patikrinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį (toliau – aptariamas patikrinimas), remdamiesi 2009 m. sausio 9 d. sprendimu, kuriuo Nexans ir visoms kitoms jos kontroliuojamoms įmonėms nurodyta leisti atlikti tokį patikrinimą (toliau – sprendimas atlikti patikrinimą). To sprendimo 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta: „[aptariamas] patikrinimas gali būti atliktas visose įmonės kontroliuojamose patalpose, visų pirma esančiose šiuo adresu: 4–10 Rue Mozart, 92110 Kliši, Prancūzija“.

15

Pranešę apeliantėms apie sprendimą atlikti patikrinimą, Komisijos inspektoriai (toliau – inspektoriai) išreiškė pageidavimą ištirti tam tikrų Nexans France darbuotojų, t. y. B., J. ir R., dokumentus ir kompiuterius. Informuoti, kad J. išsivežė savo kompiuterį į kelionę ir grįš tik 2009 m. sausio 30 d., penktadienį, inspektoriai pasidarė B., R. ir D. (dar vieno Nexas France darbuotojo) kompiuterių standžiųjų diskų kopijas. Tam, kad galėtų atlikti šiuose kompiuteriuose esančių duomenų paiešką pagal raktinius žodžius, jie naudojo kompiuterinę tyrimo programą, kuria šie duomenys buvo apdoroti naktį iš 2009 m. sausio 28 d. į 29 d.

16

Antrą aptariamo patikrinimo dieną, t. y. 2009 m. sausio 29 d., ketvirtadienį, inspektoriai išanalizavo B., D. ir R. kompiuterių standžiųjų diskų kopijas.

17

Trečią šio patikrinimo dieną, t. y. 2009 m. sausio 30 d., penktadienį, inspektoriai galėjo ištirti grįžusio į biurą J. nešiojamąjį kompiuterį. Pasitelkdami kompiuterinę tyrimo programą jie galėjo gauti tam tikras rinkmenas, dokumentus ir el. laiškus, kurie buvo ištrinti iš šio kompiuterio standžiojo disko, ir konstatavo, kad šie dokumentai yra reikšmingi tyrimui. Inspektoriai nusprendė pasidaryti šio standžiojo disko kopiją. Vis dėlto konstatavę, kad nebeturi pakankamai laiko pasidaryti šią kopiją, jie nusprendė nukopijuoti atrinktus duomenis ir juos įrašyti į kompiuterines duomenų įrašymo laikmenas (toliau – kompiuterinės laikmenos); šios buvo įdėtos į užantspauduotus vokus ir nuvežtos į Komisijos patalpas Briuselyje (Belgija). Tai buvo J. nešiojamajame kompiuteryje rastų el. laiškų du rinkiniai ir R. kompiuteryje rastų el. laiškų rinkinys. J. kompiuteris ir jo kabinete rastos kompiuterinės laikmenos, kuriose buvo slaptažodžiu apsaugotų dokumentų, buvo įdėti į spintą ir inspektoriai ją užplombavo.

18

2009 m. vasario 3 d., antradienį, inspektoriai grįžo į Nexans France patalpas. Jie atidarė užplombuotą spintą, kurioje buvo J. kabinete rasta kompiuterinė laikmena ir jo kompiuteris. Vietoje ištyrę kompiuterinę laikmeną, jie iš jos atspausdino ir pasiliko du dokumentus, o pačią laikmeną grąžino apeliančių atstovams. Paskui jie padarė J. kompiuterio standžiojo disko tris kopijas, jas įrašė į tris atskiras kompiuterines laikmenas. Inspektoriai apeliančių atstovams perdavė vieną iš trijų laikmenų, o dvi likusias įdėjo į užantspauduotus vokus, kuriuos išsivežė į Briuselį, prieš tai pažymėję, kad apeliantės ginčija šios procedūros teisėtumą. Jie nurodė, kad užantspauduoti vokai bus atplėšti tik Komisijos patalpose, dalyvaujant apeliančių atstovams.

19

Inspektorių išsivežti užantspauduoti vokai su kompiuterinėmis laikmenomis buvo atplėšti 2009 m. kovo 2 d. Komisijos patalpose Briuselyje, dalyvaujant apeliančių advokatams. Į šias laikmenas įrašyti dokumentai buvo patikrinti, o ant popieriaus inspektoriai atsispausdino tuos dokumentus, kurie, kaip jie manė, buvo reikšmingi tyrimui. Antroji šių dokumentų popierinė kopija ir jų sąrašas buvo įteikti apeliančių advokatams. Visų į aptariamas laikmenas įrašytų duomenų tyrimas truko aštuonias darbo dienas ir baigėsi 2009 m. kovo 11 d. Kabinetas, kuriame buvo nagrinėjami dokumentai ir kompiuterinės laikmenos, buvo užplombuojamas kiekvienos darbo dienos pabaigoje, dalyvaujant apeliančių advokatams, o kitą dieną vėl atidaromas, visada jiems dalyvaujant. Po šio tyrimo kompiuterių standieji diskai, su kuriais dirbo Komisijos inspektoriai, buvo ištrinti.

20

2009 m. balandžio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliančių ieškinį (byla užregistruota numeriu T‑135/09), jame, be kita ko, prašoma, kad Bendrasis Teismas panaikintų sprendimą atlikti patikrinimą ir pripažintų neteisėtu Komisijos sprendimą pasiimti tam tikrų kompiuterinių laikmenų ir J. kompiuterio standžiojo disko kopijas tam, kad vėliau būtų patikrintos jos patalpose Briuselyje.

21

2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimu Nexans France ir Nexans / Komisija (T‑135/09, EU:T:2012:596) Bendrasis Teismas iš dalies panaikino sprendimą atlikti patikrinimą, kiek jis susijęs su kitais elektros kabeliais nei aukštos įtampos povandeniniai ir požeminiai elektros kabeliai ir įranga, susijusia su šiais kitais kabeliais, ir atmetė likusią ieškinio dalį. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimu Nexans ir Nexans France / Komisija (C‑37/13 P, EU:C:2014:2030) Teisingumo Teismas atmetė apeliančių apeliacinį skundą dėl šio Bendrojo Teismo sprendimo.

22

Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje Komisija konstatavo, kad apeliantės ir kitos 24 bendrovės dalyvavo kartelyje (toliau – kartelis), kuris sudaro vieną ir tęstinį SESV 101 straipsnio ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3) 53 straipsnio pažeidimą požeminių ir (arba) povandeninių (labai) aukštos įtampos elektros kabelių sektoriuje (toliau – aptariamas pažeidimas).

23

Tame sprendime Komisija padarė išvadą, kad kartelis pasireiškė dviem pagrindiniais lygmenimis, kurie sudarė sudėtinę visumą, t. y.:

24

Remiantis ginčijamu sprendimu, Nexans France dalyvavo kartelyje nuo 2000 m. lapkričio 13 d. iki 2009 m. sausio 28 d.Nexans buvo pripažinta atsakinga už aptariamą pažeidimą kaip Nexans France patronuojančioji bendrovė dėl laikotarpio nuo 2001 m. birželio 12 d. iki 2009 m. sausio 28 d.

25

Apskaičiuodama baudų dydį Komisija taikė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą ir 2006 m. gairėse nustatytą metodą.

26

Pirma, kiek tai susiję su šių baudų baziniu dydžiu, Komisija nustatė pardavimų vertę, į kurią reikia atsižvelgti. Tada ji nustatė šios pardavimų vertės procentinę dalį, atspindinčią aptariamo pažeidimo sunkumą. Šiuo aspektu Komisija laikėsi nuomonės, kad šis pažeidimas dėl savo pobūdžio yra vienas iš didžiausių konkurencijos apribojimų, o tai pateisina taikytiną 15 % „sunkumo koeficientą“. Taip pat visų ginčijamo sprendimo adresačių baudą ji padidino, pritaikydama 2 % sunkumo koeficientą dėl bendros rinkos dalies ir dėl beveik pasaulinės kartelio geografinės aprėpties, apimančios, be kita ko, visą Europos ekonominės erdvės (EEE) teritoriją.

27

Be to, Komisija konstatavo, kad Europos įmonių elgesys padarė didesnę žalą konkurencijai nei kitų įmonių elgesys, nes Europos įmonės ne tik dalyvavo A / R lygmens kartelyje, bet ir tarpusavyje dalijosi kabelių projektus pagal europinį kartelio lygmenį. Dėl šios priežasties ji nustatė, kad pardavimų vertės procentinė dalis, į kurią reikia atsižvelgti dėl pažeidimo sunkumo, yra 19 % Europos įmonėms ir 17 % kitoms įmonėms. Taip nustatytas Nexans France bazinis baudos dydis siekė 70670000 EUR.

28

Antra, kiek tai susiję su bazinio baudos dydžio korekcijomis, Komisija dėl apeliančių nekonstatavo nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių.

29

Komisija ginčijamo sprendimo 2 straipsnio c ir d punktuose skyrė, pirma, 4903000 EUR baudą Nexans France (už 2000 m. lapkričio 13 d.–2001 m. birželio 11 d. laikotarpį) ir, antra, 65767000 EUR baudą Nexans France solidariai su Nexans (už 2001 m. birželio 12 d.–2009 m. sausio 28 d. laikotarpį).

30

2014 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai apeliantės pateikė ieškinį, juo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su jomis susijęs, ir sumažinti joms skirtų baudų dydžius.

31

Grįsdamos savo reikalavimus panaikinti ginčijamą sprendimą apeliantės Bendrajam Teismui pateikė du pagrindus, grindžiamus, pirma, Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2–4 dalių, sprendimo atlikti patikrinimą, teisės į gynybą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio pažeidimu ir, antra, vertinimo klaida nustatant Nexans France dalyvavimo kartelyje pradžios datą. Grįsdamos reikalavimus sumažinti joms skirtų baudų dydžius apeliantės, be Komisijos klaidos, susijusios su aptariamo pažeidimo trukme, kuri ginčijama nurodant antrąjį ieškinio pagrindą, taip pat nurodė specialų pagrindą, grindžiamą akivaizdžia vertinimo klaida ir pareigos motyvuoti nesilaikymu bei vienodo požiūrio principo pažeidimu nustatant sunkumo koeficientą, taikytą apskaičiuojant baudų dydžius.

32

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.

33

Pirma, kalbėdamas apie tyrimo priemonių, kurių ėmėsi Komisija, teisinio pagrindo tariamą nebuvimą, Bendrasis Teismas konstatavo, kad, priešingai, nei teigia apeliantės, iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nematyti, kad Komisijos įgaliojimai pasidaryti ar gauti tikrinamos įmonės komercinių knygų ar dokumentų kopijas ar išrašus apima tik komercines knygas ar dokumentus, kurie jau buvo patikrinti. Be to, toks aiškinimas galėtų pakenkti to reglamento 20 straipsnio 2 dalies b punkto veiksmingumui, nes tam tikromis aplinkybėmis atliekant įmonės komercinių knygų ir dokumentų tikrinimą gali prireikti iš anksto pasidaryti šių knygų ar dokumentų kopijas arba, kaip šiuo atveju, toks tikrinimas gali būti taip supaprastintas. Anot Bendrojo Teismo, kadangi J. kompiuterio standžiojo disko ir visų minėtame kompiuteryje bei R. kompiuteryje rastų el. laiškų rinkinių kopijos buvo padarytos inspektoriams naudojantis kompiuterine tyrimo programa, kuria buvo siekiama surasti tyrimui reikšmingos informacijos, šių kopijų padarymą apėmė įgaliojimai, kurie Komisijai suteikti Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktais.

34

Bendrasis Teismas konstatavo, kad, priešingai, nei tvirtino apeliantės, inspektoriai tiesiogiai prie tyrimo bylos nepridėjo dokumentų, esančių R. ir J. kompiuteriuose rastų el. laiškų rinkinių kopijose ir J. kompiuterio standžiojo disko kopijoje, iš anksto nepatikrinę jų reikšmingumo aptariamo tyrimo tikslui.

35

Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punkte nenustatyta, kad tikrinamų įmonių komercinių knygų ar dokumentų tyrimas turi būti vykdomas tik jų patalpose, jei, kaip šiuo atveju, patikrinimo nebuvo galima užbaigti per iš pradžių numatytą laikotarpį. Juo Komisija tik įpareigojama atliekant dokumentų tyrimą savo patalpose suteikti šioms įmonėms tokias pačias garantijas, kokias ji turi užtikrinti, vykdydama patikrinimą vietoje, o taip ir buvo šiuo atveju.

36

Antra, Komisija taip pat nepažeidė sprendimo atlikti patikrinimą apimties, nes tas sprendimas nedraudžia Komisijai tęsti aptariamo patikrinimo savo patalpose Briuselyje, o apeliantės neteigė, kad šio tyrimo trukmė viršijo protingą terminą.

37

Trečia, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija nepažeidė nei apeliančių teisės į gynybą, nei Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 ar 4 dalies ar Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio.

38

Ketvirta, Bendrasis Teismas manė, kad Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, jog 2000 m. lapkričio 13 d.Nexans France pradėjo dalyvauti darant aptariamą pažeidimą.

39

Penkta, kiek tai susiję su apeliančių prašymais sumažinti joms skirtų baudų dydžius, Bendrasis Teismas nusprendė, kad apeliančių argumentai negali pateisinti šių dydžių sumažinimo. Konkrečiau kalbėdamas apie apeliančių argumentą, kad Komisijos daromas skirtumas tarp, viena vertus, Europos įmonių ir, kita vertus, Japonijos įmonių, kiek tai susiję su pardavimų vertės procentine dalimi, kuri nustatyta siekiant atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, prieštarauja vienodo požiūrio principui, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija turėjo teisę padaryti išvadą, jog Europos įmonių projektų pasiskirstymas europinio kartelio lygmeniu yra papildomas elementas, dėl kurio vertėjo nubausti nustatant papildomą procentinę dalį dėl pažeidimo sunkumo.

40

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

41

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

42

Žodinė proceso dalis buvo užbaigta 2020 m. kovo 12 d., kai generalinė advokatė pateikė išvadą.

43

2020 m. gegužės 29 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo apeliančių raštą, jos prašė atnaujinti žodinę proceso dalį. Šį prašymą jos grindė tuo, kad Bendrasis Teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi ištaisė skundžiamo sprendimo 156 punkto redakciją anglų kalba.

44

Anot apeliančių, šis ištaisymas yra nauja aplinkybė, galinti turėti lemiamos įtakos Teisingumo Teismo sprendimui dėl jų ketvirtojo pagrindo.

45

Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas gali bet kuriuo metu, išklausęs generalinį advokatą, nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį, visų pirma kai užbaigus šią dalį šalis nurodo naują aplinkybę, galinčią turėti lemiamos įtakos Teisingumo Teismo sprendimui.

46

Vis dėlto nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 156 punkto ištaisymas neturi lemiamos įtakos tam, kaip Teisingumo Teismas vertina apeliančių ketvirtąjį pagrindą.

47

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas, išklausęs generalinę advokatę, mano, kad žodinės proceso dalies atnaujinti nereikia.

48

Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės remiasi penkiais pagrindais. Trys pirmieji susiję su tuo, kad Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus dėl aptariamo tyrimo eigos, o du paskutiniai – su Bendrojo Teismo sprendimu dėl joms ginčijamame sprendime skirtos baudos apskaičiavimo. Konkrečiau kalbant, ketvirtasis pagrindas grindžiamas teisės klaida dėl aptariamo pažeidimo poveikio tariamo nebuvimo padarinių. Penktasis pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida ir motyvų nepateikimu dėl sunkumo koeficiento padidinimo 2 %, taikyto už europinį kartelio lygmenį.

49

Pateikdamos pirmąjį pagrindą apeliantės teigia, kad skundžiamame sprendime yra padaryta teisės klaida, susijusi su Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktų aiškinimu, kiek jame patvirtinama, kad Komisija turėjo teisę pasidaryti standžiojo disko ir el. laiškų rinkinių kopijas, prieš tai nuodugniai neištyrusi šių dokumentų. Šis pagrindas susijęs su skundžiamo sprendimo 53–56 ir 97 punktais.

50

Pirma, galima kopijuoti tik tas knygas ir dokumentus, kuriuos inspektorius prieš tai patikrino pagal šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies b punktą. Niekas nekliudo Komisijai nusikopijuoti tik tuos dokumentus ir knygas, kurie, kaip ji mano, reikšmingi tyrimui, užuot nukopijavus visą standųjį diską.

51

Antra, Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalyje numatyta tam tikra šioje nuostatoje aprašytų įvairių etapų chronologija. Visų pirma Komisijos inspektoriai patenka į atitinkamos įmonės patalpas. Tada jie patikrina knygas ir kitus dokumentus, kurie jiems atrodo reikšmingi tyrimui. Galiausiai jie gali pasidaryti šių dokumentų kopijas. Per šį procesą vykdoma kontrolė yra esminė, nes ji šiuo etapu leidžia Komisijos inspektoriams patikrinti, ar dokumentai gali būti svarbūs tyrimui. Be to, masiškai kopijuodama duomenis, inspektoriams jų iš anksto neišnagrinėjus, Komisija gali padaryti kopijas dokumentų, kurie saugomi pagal advokato ir jo kliento bendravimo konfidencialumo apsaugos principą.

52

Trečia, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Komisijos tikrinimo įgaliojimai turi būti aiškinami siaurai, nes jie gali pažeisti tikrinamos įmonės teisę į nuosavybę.

53

Komisija tvirtina, kad pirmasis pagrindas nepriimtinas, nes juo, nesant argumentų, siekiama, kad Teisingumo Teismas iš naujo išnagrinėtų argumentus, kuriuos apeliantės pateikė Bendrajame Teisme. Papildomas apeliančių argumentas, kad Komisijos požiūris šiuo atveju lemia tai, kad ji gali paimti dokumentų, kurie saugomi pagal advokato ir jo kliento bendravimo konfidencialumo apsaugos principą, kopijas, yra nepriimtinas dėl to, kad nebuvo pateiktas pirmojoje instancijoje. Subsidiariai Komisija nurodo, kad šis pagrindas nereikšmingas, nes grindžiamas šališku skundžiamo sprendimo aiškinimu, kuriame neatsižvelgiama į to sprendimo 52, 58 ir 59 punktuose padarytas pagrindines Bendrojo Teismo išvadas, arba nepagrįstas.

54

Dėl pirmojo pagrindo priimtinumo reikia pažymėti, kad šiame pagrinde apeliantės ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas aiškina Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktus. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas aiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėtus teisės klausimus galima iš naujo kelti per apeliacinį procesą. Iš tiesų, jeigu apeliantas negalėtų grįsti apeliacinio skundo Bendrajame Teisme naudotais ieškinio pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės (2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija / United Parcel Service, C‑265/17 P, EU:C:2019:23, 15 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Vadinasi, pirmasis pagrindas priimtinas.

55

Kalbant apie apeliančių argumentą, susijusį su advokato ir jo kliento bendravimo konfidencialumo apsaugos principu, reikia priminti, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog argumentas priimtinas, kai tai yra su juo glaudžiai susijusio ankstesnio ieškinyje nurodyto argumento išplėtimas (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Roca Sanitario / Komisija, C‑636/13 P, EU:C:2017:56, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taip yra šiuo atveju, nes tai yra svarstymai, kuriais apeliantės grindžia argumentą, kad Komisija gali kopijuoti tik tas knygas ir dokumentus, kuriuos jau patikrino.

56

Dėl esmės pirmiausia reikia pažymėti, kad, žinoma, apeliantės neginčija Bendrojo Teismo išvadų, pateiktų skundžiamo sprendimo 52, 58 ir 59 punktuose. Remiantis šiomis išvadomis, pirma, kompiuterio standžiojo disko ir skaitmeninių duomenų laikmenoje saugomų duomenų kopijų darymas panaudojant Komisijos kompiuterinio tyrimo programą iš esmės yra tarpinis etapas, skirtas tam, kad inspektoriai galėtų surasti tyrimui reikšmingų dokumentų. Kita vertus, iš šių išvadų matyti, kad nagrinėjamu atveju Komisija prie tyrimo bylos tiesiogiai nepridėjo dokumentų, esančių R. ir J. kompiuteriuose surastų el. laiškų rinkinių kopijose, taip pat J. kompiuterio standžiojo disko kopijoje, prieš tai nepatikrinusi jų reikšmingumo aptariamo tyrimo dalykui. Vis dėlto tai, kad apeliantės neginčijo šių Bendrojo Teismo išvadų, priešingai, nei teigia Komisija, nereiškia, kad pirmasis pagrindas yra nereikšmingas. Iš tiesų šių išvadų nepakanka norint įrodyti, kad Komisija turėjo įgaliojimus pasidaryti tokias kopijas.

57

Taigi reikia išnagrinėti, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad tokie įgaliojimai kyla iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ar c punkto.

58

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad tiek iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punkto formuluotės, tiek iš jo konteksto matyti, kad šioje nuostatoje leisdamas Komisijai „paimti ar gauti [knygų ir kitų komercinių dokumentų, paminėtų šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies b punkte] kopijas ar išrašus bet kokia forma“ Sąjungos teisės aktų leidėjas turi omenyje įrodymus, kuriuos Komisija turi teisę gauti tam, kad juos pridėtų prie bylos medžiagos ir prireikus panaudoti per procedūrą, kuria siekiama nubausti už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimus. Taigi tai turi būti dokumentai, susiję su tyrimo dalyku, o tai reiškia, kad Komisija iš pradžių patikrino, kad taip yra.

59

Vadinasi, Bendrasis Teismas negalėjo remtis Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punktu ir nuspręsti, kad Komisija turėjo teisę padaryti R. ir J. kompiuteriuose rastų el. laiškų rinkinių kopijas ir J. kompiuterio standžiojo disko kopiją.

60

Vis dėlto Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punktas, į kurį Bendrasis Teismas taip pat daro nuorodą ir kuris leidžia Komisijai tikrinti tiriamos įmonės ar įmonių asociacijos knygas ir bet kurį kitą komercinį dokumentą, neatsižvelgiant į jų laikmeną, yra teisinis pagrindas daryti tokias kopijas.

61

Pirma, reikia pažymėti, kad apsiribodamas leidimu Komisijai atlikti tokį patikrinimą ir išsamiau nepaaiškindamas Komisijai taip suteiktų įgaliojimų Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė šiai institucijai tam tikrą diskreciją dėl patikrinimo, kurį ji gali atlikti, konkrečios tvarkos.

62

Taigi atsižvelgdama į aplinkybes Komisija gali nuspręsti patikrinti tiriamos įmonės skaitmeninių duomenų laikmenoje esančius duomenis, tirdama ne originalus, bet jų kopijas. Tiek tuomet, kai ji nagrinėja originalius duomenis, tiek tuomet, kai analizuoja šių duomenų kopijas, tai yra tie patys duomenys, dėl kurių Komisija atlieka patikrinimą. Šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės apeliančių argumentas, kad Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punkte aiškiai nepaminėta galimybė daryti tokias kopijas.

63

Taigi, priešingai, nei teigia apeliantės, Komisijos teisė daryti el. laiškų rinkinių ir kompiuterio standžiojo disko kopijas, vykdant šiuose rinkiniuose ir šioje laikmenoje esančių duomenų tarpinį nagrinėjimo etapą, yra ne papildoma Komisijos prerogatyva, bet, kaip Bendrasis Teismas teisingai konstatavo skundžiamo sprendimo 56 punkte, tikrinimo įgaliojimų, kurie šiai institucijai suteikti pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punktą, dalis.

64

Antra, nors pagal suformuotą jurisprudenciją tikrinimo įgaliojimai, kuriuos Komisija turi konkurencijos srityje, yra apriboti (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Deutsche Bahn ir kt. / Komisija, C‑583/13 P, EU:C:2015:404, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), tai nereiškia, kad, kaip išvados 61 ir 62 punktuose iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, nuostatos, kuriomis šiai institucijai suteikiami tikrinimo įgaliojimai, turi būti aiškinamos siaurai, net jeigu reikia užtikrinti, kad šie įgaliojimai nepažeistų atitinkamų įmonių teisių. Šios teisės užtikrinamos, jeigu, kaip šiuo atveju, Komisija nusikopijuoja duomenis prieš tai jų neišnagrinėjusi, bet paskui, griežtai paisydama atitinkamos įmonės teisės į gynybą, patikrina, ar jie reikšmingi tyrimo dalykui, o vėliau prie bylos medžiagos prideda dokumentus, kurie šiuo atžvilgiu laikomi reikšmingais, ir ištrina kitus nukopijuotus duomenis.

65

Taigi Komisijos teisė daryti tokias kopijas neturi įtakos nei Reglamente Nr. 1/2003 numatytoms procesinėms garantijoms, nei kitoms tiriamos įmonės teisėms, su sąlyga, kad pabaigusi tyrimą Komisija prie bylos medžiagos prideda tik tuos dokumentus, kurie reikšmingi tyrimo dalykui. Kaip Bendrasis Teismas konstatavo, taip yra šiuo atveju.

66

Trečia, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 52 punkte Bendrojo Teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, Komisija naudojo kompiuterinę tyrimo programą, prieš kurią turi būti vykdomas „indeksavimas“, kuris paprastai ilgai užtrunka. Tas pats pasakytina apie etapą, einantį po šio informacijos apdorojimo proceso, per kurį Komisija nagrinėja šiuos duomenis, kaip, beje, matyti iš šios bylos faktinių aplinkybių. Taigi ne tik Komisijos, bet ir atitinkamos įmonės interesus atitinka tai, kad tikrindama ši institucija remiasi šių duomenų kopija, taip sudarydama galimybę įmonei iš karto po kopijos padarymo toliau naudoti šiuos originalius duomenis ir laikmenas, kuriose jie laikomi, ir sumažindama kišimąsi į šios įmonės funkcionavimą, kurį lemia atliekamas patikrinimas.

67

Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti apeliančių argumentus, grindžiamus Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punkto formuluote ir šio 20 straipsnio 2 dalies bendra struktūra.

68

Taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

69

Pateikdamos antrąjį pagrindą dėl skundžiamo sprendimo 60–64 punktų apeliantės teigia, kad tame sprendime yra padaryta teisės klaida, susijusi su Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies aiškinimu, nes juo patvirtinama, kad Komisija turėjo teisę aptariamą tyrimą tęsti savo patalpose Briuselyje. Anot apeliančių, aiškinant šią nuostatą atsižvelgiant į jos formuluotę ir kontekstą darytina išvada, kad pagal ją Komisija negali atlikti patikrinimų savo patalpose ir kad jie turi būti atlikti atitinkamos įmonės ar įmonių asociacijos patalpose.

70

Pirma, iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, kad kalbama apie patikrinimus „įmonėse ir įmonių asociacijose“. Šio reglamento 20 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti įgaliojimai, kuriuos inspektoriai turi, kai atlieka patikrinimus, įskaitant teisę patekti į visas „įmonių ir įmonių asociacijų“ patalpas, teritoriją ir transporto priemones pagal to paties reglamento 20 straipsnio 2 dalies a punktą. Kiti įgaliojimai, t. y. tikrinti knygas ir kitus dokumentus, daryti dokumentų kopijas, plombuoti patalpas, knygas ar dokumentus, apklausti įmonės darbuotojus, yra neatsiejama šio tikrinimo dalis, todėl jais turi būti naudojamasi tiriamos įmonės patalpose.

71

Antra, nors Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą atliekamas „tikrinimas“ nėra taip apribotas, Komisija pagal šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies e punktą taip pat turi įgaliojimus apklausti atitinkamos įmonės atstovus ne jos patalpose arba pagal minėto reglamento 20 straipsnio 2 dalies b ar c punktus tikrinti ir kopijuoti trečiųjų asmenų, kaip antai nuotolinio duomenų saugojimo paslaugų teikėjų, turimus dokumentus, netgi nepatekdama į įmonės patalpas. Vis dėlto akivaizdu, kad priimdamas Reglamentą Nr. 1/2003 Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino suteikti Komisijai tokių plačių tikrinimo įgaliojimų. Tokį siaurą aiškinimą patvirtina šio reglamento 21 straipsnis, kuriame nustatyta, kad, norint patikrinti kitas patalpas, reikia specialaus sprendimo. Jeigu Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnis leistų tikrinti knygas ir kitus dokumentus ne įmonės patalpose, jo 21 straipsnio 4 dalis neturėtų prasmės.

72

Trečia, negalima daryti išvados, kad Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punktas netiesiogiai leidžia Komisijai tikrinti dokumentus ne atitinkamos įmonės patalpose, nes tokie įgaliojimai nėra būtini tam, kad Komisija galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas pagal Reglamentą Nr. 1/2003, o nesant jų, patalpų patikrinimas nebūtų neįmanomas ir netgi netaptų gerokai sudėtingesnis. Iš tiesų nagrinėjamu atveju inspektoriai galėjo keliomis dienomis pratęsti aptariamą tyrimą tam, kad vietoje išnagrinėtų visus dokumentus ir pasiimtų tik tuos, kurie reikšmingi. Bendrasis Teismas šiuo aspektu rėmėsi nebent administracinio patogumo ir tinkamumo sumetimais.

73

Ketvirta, garantijos, į kurias Bendrasis Teismas atsižvelgė dėl procedūros eigos Briuselyje, neturi sąsajos su klausimu, ar Komisija turėjo įgaliojimus tęsti aptariamą tyrimą savo patalpose.

74

Pateikdamos trečiąjį pagrindą dėl skundžiamo sprendimo 67 ir 72 punktų apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą dėl sprendimo atlikti patikrinimą geografinės aprėpties. Taikant pažodinį ir kontekstinį aiškinimą, tame sprendime pateikta nuoroda į apeliančių kontroliuojamas vietas akivaizdžiai apriboja pagal šį sprendimą leidžiamus patikrinimus. Tuo remiantis darytina išvada, kad šiuo atveju Komisijos sprendimas atlikti patikrinimą ne atitinkamos įmonės patalpose turėjo būti priimtas pagal Reglamento Nr. 1/2003 21 straipsnį ir jam turėjo būti išduotas teismo leidimas.

75

Komisija nesutinka su šiais argumentais.

76

Antruoju ir trečiuoju pagrindais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, apeliantės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Komisija teisėtai tęsė aptariamą patikrinimą savo patalpose Briuselyje.

77

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad tiek iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio formuluotės, tiek iš jo struktūros matyti, jog, kaip nurodyta šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje, patikrinimas turi būti pradėtas ir iš principo tęsiamas „įmonėse ir įmonių asociacijose“ ir kad dėl šios priežasties, pirma, pagal minėto reglamento 20 straipsnio 2 dalies a punktą Komisijai leidžiama „patekti į bet kurias įmonių ir įmonių asociacijų patalpas, teritoriją ir transporto priemones“ ir, antra, pagal to paties reglamento 20 straipsnio 3 dalį Komisija įpareigojama prieš patikrinimą laiku informuoti valstybės narės, „kurios teritorijoje jis bus atliekamas“, konkurencijos instituciją. Dėl tos pačios priežasties nagrinėjamu atveju sprendimas atlikti patikrinimą apeliantes įpareigoja leisti atlikti patikrinimą „visose jų kontroliuojamose vietose“.

78

Vis dėlto, kaip Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo skundžiamo sprendimo 60 punkte, Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punkte nenustatyta, kad, kaip teigia apeliantės, tiriamų įmonių komercinių knygų ir dokumentų tikrinimas bet kokiomis aplinkybėmis turi būti atliekamas tik jų patalpose.

79

Tas pats pasakytina apie sprendimą atlikti patikrinimą, kuriame tik numatyta, kad aptariamą patikrinimą galima vykdyti visose apeliančių kontroliuojamose vietose.

80

Kaip išvados 76 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, tęsiant tokį patikrinimą Komisijos patalpose, palyginti su patikrinimu tiriamos įmonės patalpose, nėra papildomai pažeidžiamos šių įmonių teisės, be to reikia, kad tokia galimybė Komisijai būtų aiškiai numatyta ir jos negalima netiesiogiai kildinti iš įgaliojimų, šiai institucijai suteiktų pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 ir 2 dalis. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais galimybė tęsti patikrinimą Komisijos patalpose nėra būtina tam, kad Komisija galėtų jį atlikti, nereiškia, kad bet kokiomis aplinkybėmis tokią galimybę reikia atmesti.

81

Iš tiesų dėl pagrįstų priežasčių, taip pat vadovaujantis atitinkamų įmonių interesais, Komisijai gali prireikti nuspręsti savo patalpose Briuselyje tęsti duomenų, kuriuos ji surinko atitinkamoje įmonėje, tyrimą. Šiuo aspektu reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 66 punkto, elektroniniams duomenims apdoroti gali prireikti daug laiko. Jeigu Komisija būtų verčiama tokius duomenis nagrinėti tik tiriamos įmonės patalpose, kai šie duomenys labai gausūs, tai galėtų gerokai prailginti inspektorių buvimo šios įmonės patalpose laiką, o tai kenktų tyrimo veiksmingumui ir dėl tyrimo be reikalo būtų padidintas kišimasis į šios įmonės funkcionavimą.

82

Be to, reikia priminti, kad iš skundžiamo sprendimo 61 punkto matyti, jog apeliantės nekaltina Komisijos tuo, kad tirdama J. kompiuterio standžiojo disko kopiją ir J. bei R. kompiuteriuose rastų el. laiškų rinkinių kopijas savo patalpose Briuselyje ji veikė kitaip nei tuo atveju, jeigu tikrinimas būtų vykdomas apeliančių patalpose. Iš tiesų apeliantės neginčija, kad patikrinimas Komisijos patalpose Briuselyje buvo vykdomas griežtai laikantis jų teisės į gynybą, nes per visą aptariamą patikrinimą Komisija užtikrino atitinkamų duomenų apsaugą ir prie bylos medžiagos pridėjo tik tuos dokumentus, dėl kurių reikšmingumo šiam tyrimui ji prieš tai įsitikino.

83

Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimo, kad prireikus Komisija savo patalpose Briuselyje gali tęsti patikrinimą, kurį teisėtai pradėjo tikrinamos įmonės ar įmonių asociacijos patalpose, nepaneigia apeliančių argumentas, kad toks aiškinimas reikštų, jog šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies e punkte numatytais įgaliojimais apklausti atitinkamos įmonės atstovus Komisija taip pat galėtų naudotis ne šios įmonės patalpose. Reikia priminti, kad ši byla susijusi su klausimu, ar Komisija padarė pažeidimą, kai pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punktą įmonės komercinių knygų ir kitų dokumentų patikrinimą tęsė savo patalpose Briuselyje, o ne su Komisijos naudojimusi šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies e punkte numatytomis prerogatyvomis.

84

Apeliančių argumentą, kad toks Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimas suteiktų Komisijai galimybę tikrinti ir kopijuoti trečiųjų asmenų dokumentus, esančius ne tikrinamos įmonės patalpose, taip pat reikia atmesti. Iš tiesų galimybė Komisijai savo patalpose Briuselyje tęsti patikrinimą, kurį ji pradėjo tikrinamos įmonės patalpose, neturi jokios įtakos atsakant į klausimą, ar ši institucija turi teisę pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punktą tikrinti ir kopijuoti trečiųjų asmenų turimus dokumentus. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad tai, jog Komisija tęsia patikrinimą savo patalpose, reiškia to paties patikrinimo, pradėto tokios įmonės patalpose, tąsą, o ne naują tyrimą pas trečiuosius asmenis.

85

Šio sprendimo 83 punkte pateikto Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimo taip pat nepaneigia apeliančių argumentas, kad Reglamento Nr. 1/2003 21 straipsnio 4 dalis, kurioje, kiek tai susiję su patalpų, kurios nepriklauso tiriamai įmonei, tikrinimu, pateikiama nuoroda į Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies a–c punktuose nurodytas Komisijos prerogatyvas, netektų savo prasmės, jeigu remiantis šiuo 20 straipsniu reikėtų daryti išvadą, kad minėtai institucijai leidžiama tikrinti dokumentus ne šios įmonės patalpose. Iš tiesų Reglamento Nr. 1/2003 21 straipsnis susijęs su visiškai kitokia situacija, nei numatytoji to reglamento 20 straipsnyje, t. y. galimybe Komisijai atlikti patikrinimus ne atitinkamos įmonės komercinėse patalpose, pavyzdžiui, jos darbuotojų gyvenamojoje vietoje arba transporto priemonėse, jeigu galima pagrįstai įtarti, kad ten yra komercinių knygų ar kitų dokumentų, susijusių su tiriama sritimi, kurie gali būti reikšmingi siekiant įrodyti sunkų SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimą.

86

Kiek tai susiję su apeliančių argumentu, kad tikrinimo įgaliojimai, kuriuos Komisija turi konkurencijos srityje, yra labai riboti, kaip matyti iš šio sprendimo 64 punkto, tai vis dėlto nereiškia, kad šiuos įgaliojimus reikia aiškinti siaurai, nes tai tam tikromis aplinkybėmis galėtų pakenkti veiksmingam naudojimuisi šiais įgaliojimais ir Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio nuostatos netektų prasmės.

87

Vis dėlto reikia pažymėti, kad, kaip išvados 67 ir 78 punktuose nurodė generalinė advokatė, Komisija gali pasinaudoti galimybe pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punktą savo patalpose Briuselyje tęsti tiriamos įmonės komercinių knygų ir kitų dokumentų patikrinimą tik tuo atveju, jeigu gali pagrįstai manyti, kad tai pateisinama tyrimo veiksmingumo sumetimais arba siekiant išvengti per didelio kišimosi į atitinkamos įmonės funkcionavimą.

88

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Bendrojo Teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, iš esmės primintų šio sprendimo 14–19 punktuose, inspektoriai praleido iš viso keturias dienas Nexans France patalpose, t. y. 2009 m. sausio 28–30 d. ir paskui vasario 3 d. Jie padarė tam tikrų duomenų kopijas ir jas įrašė į kompiuterines laikmenas, kurios buvo įdėtos į užantspauduotus vokus ir nuvežtos į Komisijos patalpas Briuselyje. Visų į kompiuterines laikmenas, kurios buvo nuvežtos į Briuselį, įrašytų duomenų analizavimas, dalyvaujant apeliančių atstovams, truko aštuonias darbo dienas, t. y. 2009 m. kovo 2–11 d., o tai reiškia, kad tuo metu, kai Komisija nusprendė tęsti aptariamą tyrimą savo patalpose Briuselyje, dar buvo likęs labai didelis kiekis nagrinėtinų skaitmeninių duomenų.

89

Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Komisija nepadarė pažeidimo, kai nusprendė tęsti aptariamą patikrinimą savo patalpose Briuselyje. Atsižvelgiant į Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes, Komisija pagrįstai galėjo nuspręsti, kad buvo pateisinama tęsti patikrinimą jos patalpose Briuselyje, taip išvengiant ilgesnio inspektorių buvimo Nexans France patalpose tyrimo veiksmingumo sumetimais ir pernelyg didelio kišimosi į šios įmonės funkcionavimą.

90

Galiausiai, kaip pažymėta šio sprendimo 80 punkte, Komisija turi galimybę pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punktą tęsti komercinių knygų ir kitų dokumentų patikrinimą savo patalpose Briuselyje tuo atveju, jei konstatuojama, kad taip nepažeidžiama teisė į gynybą ir nepadaroma papildomos žalos atitinkamų įmonių teisėms, palyginti su ta, kuri sukeliama atliekant patikrinimą jų patalpose. Tokią žalą reikėtų konstatuoti, jei dėl Komisijos patalpose Briuselyje tęsiamo tikrinimo tikrinama įmonė patirtų papildomų išlaidų, kurių atsirastų vien dėl to. Vadinasi, tuo atveju, kai dėl šio tęsiamo tikrinimo gali būti patirta papildomų išlaidų, Komisija gali taip elgtis, tik su sąlyga, kad sutinka atlyginti šias išlaidas, jei atitinkama įmonė pateiktų jai tokį tinkamai motyvuotą prašymą.

91

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrąjį ir trečiąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.

92

Pateikdamos ketvirtąjį pagrindą dėl skundžiamo sprendimo 156 ir 157 punktų apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl aptariamo pažeidimo poveikio nebuvimo padarinių. Apeliantės tvirtina, kad ieškinyje jos išsamiai paaiškino, kodėl manė, jog didžiajai daliai pardavimų, su kuriai susijęs aptariamas pažeidimas, šis pažeidimas neturėjo poveikio. Nors ir neneigė šių paaiškinimų, Bendrasis Teismas atsisakė konstatuoti, kad poveikio nebuvimas buvo lemiamas veiksnys nustatant aptariamo pažeidimo sunkumo koeficientą, motyvuodamas vien tuo, jog 2006 m. gairių 22 punkte nereikalaujama, kad Komisija atsižvelgtų į konkretų pažeidimo poveikį rinkai. Šios gairės Bendrojo Teismo nesaisto, kai jis priima sprendimą, remdamasis neribota jurisdikcija, kurią įgyvendinamas turi atlikti vertinimą, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Taigi Bendrojo Teismo sprendimas šiuo aspektu turi trūkumų, nes jis atsisakė pasinaudoti neribota jurisdikcija tam, kad įvertintų Komisijos skirtos baudos dydį pagal kartu aiškinamas SESV 261 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnio nuostatas.

93

Atsiliepime apeliantės teigia, kad šiuo atveju galima remtis 2018 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo Teismas sprendime Infineon Technologies / Komisija (C‑99/17 P, EU:C:2018:773) pateiktais motyvais, dėl kurių jis panaikino Bendrojo Teismo sprendimą, apskųstą apeliacine tvarka.

94

Komisija nesutinka su šiais argumentais.

95

Pirma, reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją patikrinti, kaip kiekvienu konkrečiu atveju Komisija įvertino neteisėtos veiklos sunkumą. Nagrinėjant apeliacinį skundą, Teisingumo Teismo vykdoma kontrole, viena vertus, siekiama patikrinti, kiek Bendrasis Teismas teisės požiūriu teisingai atsižvelgė į visus veiksnius, svarbius pažeidimo sunkumo laipsniui pagal SESV 101 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį nustatyti, ir, kita vertus, įvertinti, ar Bendrasis Teismas teisės požiūriu pakankamai atsakė į visus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti baudą arba sumažinti jos dydį (1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe / Komisija, C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 128 punktas ir 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 192 punktas).

96

Antra, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją neribota jurisdikcija, Sąjungos teismui suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį remiantis SESV 261 straipsniu, be sankcijos teisėtumo paprastos kontrolės, teismui leidžia pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir atitinkamai panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą (2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 193 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

97

Trečia, nors naudojimasis neribota jurisdikcija neprilygsta patikrinimui savo iniciatyva, o procesas vykdomas vadovaujantis rungtyniškumo principu, Sąjungos teismas, vykdydamas SESV 261 ir 263 straipsniais suteiktą kompetenciją, privalo išnagrinėti bet kokį teisinį ar faktinį argumentą, kuriuo siekiama įrodyti, kad baudos dydis neatitinka pažeidimo sunkumo ir trukmės (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 194 ir 195 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

98

Priešingai, nei teigia apeliantės, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Bendrasis Teismas įvykdė šią pareigą.

99

Žinoma, Bendrasis Teismas nepadarė aiškios išvados, kad apeliančių argumentai dėl aptariamo pažeidimo poveikio tariamo nebuvimo negalėjo lemti to, kad naudodamasis neribota jurisdikcija jis sumažintų baudas, kurios joms buvo skirtos ginčijamame sprendime. Kiek tai susiję su naudojimusi jurisdikcija, kurią teisės aktų leidėjas aiškiai suteikė Sąjungos teismui, svarbu, kad Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, kuriame šalis ginčija tokio naudojimosi faktą, pagal jurisprudenciją, primintą šio sprendimo 96 punkte, galėtų patikrinti, ar Bendrasis Teismas iš tikrųjų pasinaudojo šia jurisdikcija.

100

Vis dėlto iš skundžiamo sprendimo netiesiogiai, bet aiškiai, matyti, kad Bendrasis Teismas pasinaudojo neribota jurisdikcija ir priėjo prie pirmesniame punkte pateiktos išvados.

101

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija dėl apeliacinių skundų, Bendrojo Teismo sprendimo motyvavimas gali būti numanomas su sąlyga, kad iš jo suinteresuotiesiems asmenims aiškūs motyvai, kuriais remiasi Bendrasis Teismas, o Teisingumo Teismui juo suteikiama pakankamai informacijos, kad jis galėtų vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Trafilerie Meridionali / Komisija, C‑519/15 P, EU:C:2016:682, 41 punktą ir 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Villeroy & Boch Austria / Komisija, C‑626/13 P, EU:C:2017:54, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

102

Šiuo atveju skundžiamo sprendimo 138–188 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo įvairius apeliančių prašymus sumažinti baudų, kurios joms buvo skirtos ginčijamame sprendime, dydžius. Vos pradėjęs nagrinėjimą Bendrasis Teismas to sprendimo 138 punkte priminė, kad teisėtumo kontrolę, kurią jis turi atlikti šiuo aspektu, papildo neribota jurisdikcija, Sąjungos teismui pripažįstama Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnyje, remiantis SESV 261 straipsniu.

103

Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atlikdamas šį nagrinėjimą Bendrasis Teismas atsižvelgė į neribotą savo jurisdikciją vykdant ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę.

104

Kiek tai susiję su apeliančių argumentais dėl aptariamo pažeidimo poveikio tariamo nebuvimo, kurie išnagrinėti skundžiamo sprendimo 156 ir 157 punktuose, to sprendimo 156 punkte Bendrasis Teismas priminė, jog, remiantis pačia 2006 m. gairių formuluote 22 punkte, Komisija, vertindama pažeidimo sunkumą tam, kad apskaičiuotų baudą, nebūtinai turi atsižvelgti į konkretų pažeidimo poveikį rinkai ar jo nebuvimą, kaip į sunkinančią ar lengvinančią aplinkybę. Dėl šios išvados būtų galima manyti, kad Bendrasis Teismas šiuo aspektu tik atliko ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę, be kita ko, atsižvelgdamas į 2006 m. gaires. Nors 2006 m. gairės yra privalomos pačiai Komisijai, nes taip ji apribojo savo diskreciją (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 211 punktą), jos nėra privalomos Sąjungos teismui, visų pirma jam naudojantis neribota jurisdikcija, kaip nurodyta šio sprendimo 96 punkte (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo KME Germany ir kt. / Komisija, C‑389/10 P, EU:C:2011:810, 102 ir 103 punktus), net jeigu jis teisėtai gali nuspręsti į jas atsižvelgti (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Aloys F. Dornbracht / Komisija, C‑604/13 P, EU:C:2017:45, 75 punktą).

105

Vis dėlto reikia pažymėti, kad tame pačiame skundžiamo sprendimo punkte Bendrasis Teismas tęsė motyvavimą, konstatuodamas, kad pakanka, jog Komisijos nustatytą pardavimų vertės procentinę dalį, į kurią reikia atsižvelgti, pateisintų kiti veiksniai, galintys turėti įtakos sunkumo nustatymui pagal 2006 m. gairių 22 punktą, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdis, bendra visų susijusių šalių rinkos dalis ir jo geografinė aprėptis. Kaip Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 148 punkte, būtent šiais veiksniais Komisija rėmėsi, šiuo atveju nustatydama aptariamo pažeidimo sunkumą.

106

Taigi tokiomis aplinkybėmis pateikdamas nuorodą į šiuos veiksnius Bendrasis Teismas, naudodamasis neribota jurisdikcija, netiesiogiai, bet neabejotinai nusprendė, kad dėl šių kitų veiksnių aptariamo pažeidimo poveikio tariamas nebuvimas negalėjo lemti to, kad jis sumažintų ginčijamame sprendime apeliantėms skirtas baudas. Be to, iš šių aplinkybių matyti, kad būtent dėl šios priežasties skundžiamo sprendimo 157 punkte jis padarė išvadą, jog reikia atmesti argumentus dėl tariamo poveikio nebuvimo.

107

Reikia pridurti, kad taip aiškinant skundžiamą sprendimą turi būti atsižvelgta į to sprendimo 156 punkto pradinę redakciją arba į 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje dėl ištaisymo pateiktą redakciją.

108

Šis atvejis skiriasi nuo nagrinėtojo byloje, kurioje buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas Infineon Technologies / Komisija (C‑99/17 P, EU:C:2018:77); jame Bendrasis Teismas nepateikė jokio atsakymo į ieškovės argumentą dėl naudojimosi neriboja jurisdikcija.

109

Tai, kad Bendrasis Teismas šiuo atveju atsižvelgė į savo neribotą jurisdikciją, beje, patvirtina aplinkybė, jog skundžiamo sprendimo 188 punkte jis priėjo prie išvados, kad apeliančių prašymą sumažinti joms skirtų baudų dydžius reikia atmesti dėl to, kad, pirma, buvo atmesti pagrindai ir argumentai, kuriais jos grindė šį prašymą, ir, antra, būta veiksnių, kurie šiuo atveju galėjo pateisinti šių baudų dydžių sumažinimą.

110

Taigi ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

111

Pateikdamos penktąjį pagrindą, susijusį su skundžiamo sprendimo 180–184 punktais, apeliantės teigia, kad Bendrojo Teismo išvadoje, jog dėl apeliančių dalyvavimo europinio lygmens kartelyje Komisija turėjo teisę 2 % padidinti sunkumo koeficientą, naudotą apskaičiuojant joms skirtų baudų dydžius, padaryta akivaizdi vertinimo klaida ir joje nėra nurodyti motyvai dėl to, kiek papildomos žalos europinis lygmuo gali padaryti konkurencijai EEE. Anot apeliančių, Bendrasis Teismas negali apsiriboti išvada, kad nėra jokių abejonių, jog europinis lygmuo padidino žalą konkurencijai, juo labiau kad kartelio A / R lygmuo iš esmės buvo visiškai įgyvendintas. Be to, Komisija ir Bendrasis Teismas pripažino, kad apeliantės pateikė įrodymų, iš kurių matyti, jog poveikis buvo padarytas ne visiems europiniams pardavimams klientams iš Europos.

112

Anot Komisijos, šis pagrindas nepagrįstas.

113

Reikia pažymėti, kad šis pagrindas grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tiesų, priešingai, nei teigia apeliantės, Bendrasis Teismas visiškai nemanė, kad jos įrodė, jog aptariamas pažeidimas turėjo įtakos ne visiems europiniams pardavimams. Atvirkščiai, skundžiamo sprendimo 181 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad europinis kartelio lygmuo reiškė papildomą įsipareigojimą pasidalyti projektus, palyginti su pasiskirstymo taisyklėmis pagal kartelio A / R lygmenį.

114

Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 182 punkte pateikta Bendrojo Teismo išvada, kad nėra jokių abejonių, jog požeminių ir povandeninių elektros kabelių projektų pasidalijimas europinio lygmens kartelyje padidino žalą, kuri konkurencijai buvo padaryta šio kartelio A / R lygmeniu, nėra nemotyvuota.

115

Taip pat reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai laikėsi nuomonės, kad projektų pasidalijimu tarp Europos įmonių buvo padaryta papildoma žala konkurencijai, palyginti su ta, kurią lėmė kartelio A / R lygmuo. Kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 126 punkte, šiuos du lygmenis siejantis glaudus ryšys neturi jokios įtakos tam, kad europinis kartelio lygmuo dėl paties savo pobūdžio reiškia atskirą įsipareigojimą pasidalyti projektus, kurio nebuvo kartelio A / R lygmeniu. Taigi Bendrojo Teismo išvadoje, kad už šią papildomą žalą konkurencijai pagrįstai galima skirti didesnę baudą, nepadaryta vertinimo klaida.

116

Vadinasi, penktasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

117

Kadangi nė vienam grindžiant apeliacinį skundą apeliančių pateiktam pagrindui negalima pritarti, reikia atmesti visą šį skundą.

118

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

119

Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliančių ir šios pralaimėjo bylą, jos turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: