1

Apeliaciniu skundu Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) prašo panaikinti 2018 m. balandžio 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Alba Aguilera ir kt. / EIVT (T‑119/17, EU:T:2018:183, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas panaikino 2016 m. balandžio 19 d. EIVT Biudžeto ir administracijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus sprendimą dėl gyvenimo sąlygų išmokos, numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje, – 2016 biudžeto metai [ADMIN(2016) 7], nustatymo (toliau – ginčijamas sprendimas), nes juo nuo 2016 m. sausio 1 d. į Etiopiją paskirtiems dirbti Europos Sąjungos darbuotojams mokėtos gyvenimo sąlygų išmokos (toliau – GSI) procentinis dydis sumažintas nuo 30 % iki 25 % bazinės sumos.

2

Byloje taikytinos redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 1b straipsnio a punkte nurodyta, kad, jei PTN nenumatyta kitaip, EIVT šiuose PTN laikoma Sąjungos institucija.

3

PTN 101a straipsnis yra vienintelis jų VIIIb antraštinės dalies straipsnis. Šiame straipsnyje numatyta, kad, nepažeidžiant kitų PTN normų, jų X priede nustatomos trečiojoje šalyje tarnaujantiems pareigūnams taikomos specialios ir išimtinės nuostatos.

4

PTN IX antraštinės dalies, kurioje įtvirtintos pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos, 110 straipsnyje nustatyta:

„1.   Bendrąsias šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo nuostatas priima kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba, pasitarusi su personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu.

2.   Komisijos priimtos šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklės, įskaitant 1 dalyje nurodytas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, pagal analogiją taikomos agentūroms. <…>

<…>

3.   Priimant taisykles institucijų sutarimu, agentūros nelaikomos institucijomis. <…>

4.   Apie šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisykles, įskaitant 1 dalyje nurodytas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, ir institucijų paskyrimų tarnybų sutarimu priimtas taisykles informuojami darbuotojai.

<…>“

5

PTN X priedo „Specialios ir išimtinės nuostatos, taikomos trečiojoje šalyje dirbantiems pareigūnams“ 1 skyriuje „Bendrosios nuostatos“ yra 1–3 straipsniai.

6

Šio priedo 1 straipsnyje nustatyta:

„Šis priedas nustato trečiojoje šalyje tarnaujantiems Europos Sąjungos pareigūnams taikomas specialias ir išimtines nuostatas.

<…>

Bendrosios įgyvendinimo nuostatos priimamos pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį.“

7

Jo 2 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta:

„Paskyrimų tarnyba tokius perkėlimus atlieka taikydama specifinę tvarką, vadinamąją „mobilumo procedūrą“, kuriai, pasitarusi su Personalo komitetu, ji nustato išsamias įgyvendinimo taisykles.“

8

PTN X priedo 3 straipsnis suformuluotas taip:

„Pagal mobilumo procedūrą į trečiąją šalį paskirtas pareigūnas [p]askyrimų tarnybos sprendimu gali būti laikinai perkeltas į jo postą atitinkančias pareigas institucijos buveinėje ar bet kurioje kitoje darbo vietoje Sąjungoje; <…> Nukryp[dama] nuo 1 straipsnio pirmosios pastraipos, paskyrimų tarnyba, gali[,] remdamasi bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis[,] nuspręsti tokio laikino paskyrimo metu [laikotarpiu] toliau taikyti pareigūnui kai kurias šio priedo nuostatas, išskyrus jo 5, 10 ir 12 straipsnius.“

9

Šio priedo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Išsamias 1 dalies taikymo taisykles nustato [p]askyrimų tarnyba, pasitarusi su Personalo komitetu. <…>“

10

Jo 10 straipsnyje nustatyta:

„1.   [GSI] nustatoma pagal pareigūno tarnybos vietą orientacinės sumos procentu [procentiniu dydžiu nuo bazinės sumos]. Ta bazinė suma apima visą bazinį darbo užmokestį, ekspatriacijos išmoką, išmoką šeimai ir išmoką vaikui išlaikyti, atėmus Tarnybos nuostatuose arba jiems įgyvendinti priimtuose reglamentuose nurodytas privalomas išskaičiuoti sumas.

Kai pareigūnas dirba šalyje, kurioje gyvenimo sąlygos gali būti laikomos lygiavertėmis gyvenimo sąlygoms Europos Sąjungoje, tokia išmoka nemokama.

Kitose darbo vietose [GSI] nustatoma atsižvelgiant, be kita ko, į šiuos aspektus:

Gavusi Personalo komiteto nuomonę, paskyrimų tarnyba kasmet persvarsto ir prireikus patikslina kiekvienai tarnybos vietovei nustatytą [GSI].

<…>

3.   Dėl išsamių šio straipsnio taikymo nuostatų sprendžia paskyrimų tarnyba.“

11

PTN X priedo 15 straipsnyje įtvirtinta:

„Paskyrimų tarnybos nustatytomis sąlygomis pareigūnas turi teisę į išmoką <…> mokymo išlaidoms padengti <…>“

12

Šio priedo 21 straipsnyje nurodyta:

„Kai pareigūnas turi keisti savo gyvenamąją vietą, kad galėtų laikytis Tarnybos nuostatų 20 straipsnio, <…> institucija [p]askyrimų tarnybos nustatytomis sąlygomis ir atsižvelgdama į tai, kokio tipo būstas gali būti suteiktas darbo vietoje, padengia [tam tikras išlaidas].“

13

Jo 23 straipsnio ketvirta pastraipa suformuluota taip:

„Išsamias šio straipsnio taikymo nuostatas nustato paskyrimų tarnyba. Būsto išmoka jokiu būdu neturi viršyti pareigūno patiriamų išlaidų.“

14

Byloje taikytinos redakcijos kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad PTN VIIIb antraštinė dalis pagal analogiją taikoma laikiniesiems tarnautojams, paskirtiems dirbti į trečiąją šalį.

15

KTĮS 118 straipsnyje numatyta, kad PTN X priedas pagal analogiją taikomas sutartininkams, paskirtiems dirbti į trečiąsias šalis, išskyrus jo 21 straipsnį, kuris taikomas tam tikromis aplinkybėmis.

16

2013 m. gruodžio 17 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendime dėl gyvenimo sąlygų išmokos ir papildomos išmokos, nustatytų PTN X priedo 10 straipsnyje [HR DEC(2013) 013] (toliau – 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas), remtasi PTN ir KTĮS, įskaitant minėtą 10 straipsnį, ir nurodyta, kad jis priimtas pasitarus su Personalo komitetu. Pagal vienintelę konstatuojamąją dalį juo siekiama priimti vidaus taisykles, reglamentuojančias GSI.

17

Šio sprendimo 1 straipsnyje nustatyta:

„Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus vertina [paskyrimų tarnyba], kuri gali remtis, be kita ko, informacija, gauta iš patikimų tarptautinio pobūdžio viešų arba privačių šaltinių, iš valstybių narių, taip pat iš Sąjungos delegacijų, Sąjungos institucijų ir įstaigų tarnybų.“

18

Šio sprendimo 2 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:

„EIVT ir Komisijos personalo komitetams pateikus nuomones, [paskyrimų tarnyba] nustato [GSI] procentinį dydį skirtingoms paskyrimo vietoms. Šie procentiniai dydžiai skirstomi į aštuonias kategorijas <…> pagal kriterijus <…>“

19

Sprendimo 7 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis kriterijų, į kuriuos, be kita ko, atsižvelgiama nustatant GSI ir kurie atitinka PTN X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytus kriterijus, sąrašas. Jame taip pat iš esmės numatyta, kad, siekdama patikslinti taikomą metodiką, EIVT priims gaires, suderinusi jas su atsakingomis Komisijos tarnybomis ir pasitarusi su ad hoc technine grupe, kurią sudarys administracijos, EIVT ir Komisijos atstovai, paskirti jų institucijos personalo komiteto.

20

2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo 12 straipsnyje nurodyta, kad jo nuostatos pagal analogiją taikomos laikiniesiems tarnautojams ir sutartininkams ir kad jis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

21

Remdamasis šiuo sprendimu, ypač jo 2 ir 7 straipsniais, ir PTN X priedu, ypač jo 8 ir 10 straipsniais, ir pasikonsultavęs su EIVT ir Komisijos personalo komitetais, 2014 m. gruodžio 3 d. laikinai einantis pareigas EIVT Administracijos generalinio direktorato generalinis direktorius priėmė Sprendimą EEAS DEC(2014) 049, nustatantį gaires, kuriomis patvirtinama GSI nustatymo metodika (toliau – 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas).

22

Ginčijamame sprendime remiamasi būtent 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimais ir nurodyta, kad jis priimtas gavus EIVT personalo komiteto ir Komisijos centrinio personalo komiteto Trečiosiose šalyse dirbančio personalo skyriaus nuomones. Šio sprendimo pirmoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[GSI] turi būti persvarstoma ir prireikus patikslinama kiekvienais metais visoms paskyrimų vietoms, kad būtų atsižvelgta į pasikeitusias aplinkybes“, ir kad ši užduotis „apima paskyrimo vietose esančių gyvenimo sąlygų analizę, siekiant nustatyti, ar jos atitinka ar vis dar atitinka įprastines gyvenimo sąlygas Sąjungoje“.

23

Remdamasi šiuo sprendimu paskyrimų ir tarnybos sutartis įgaliota sudaryti tarnyba 2016 m. persvarstė GSI. Atsižvelgdama į techninės grupės rekomendacijas, ji nuo 2016 m. sausio 1 d. sumažino į Etiopiją paskirtiems dirbti darbuotojams mokėtos gyvenimo sąlygų išmokos dydį nuo 30 iki 25 %.

24

Ieškovai pirmojoje instancijoje Alba Aguilera ir kt. yra Sąjungos pareigūnai, laikinieji tarnautojai arba sutartininkai, kurie, priimant ginčijamą sprendimą, buvo paskirti dirbti į Etiopiją. Sumažinus į šią šalį paskirtiems dirbti Sąjungos darbuotojams mokėtos GSI dydį, Alba Aguilera ir kt. pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 18 d. paskyrimų tarnybai arba sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai (toliau – STSĮT) pateikė atskirus skundus dėl ginčijamo sprendimo, prieštaraudami dėl šio sumažinimo.

25

Vienu 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu šie skundai buvo atmesti.

26

2017 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Alba Aguilera ir kt. ieškinį, jame buvo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo nuo 2016 m. sausio 1 d. nuo 30 iki 25 % bazinės sumos sumažinama į Etiopiją paskirtiems dirbti Sąjungos darbuotojams mokama GSI, priteisti iš EIVT vienkartinę išmoką už patirtą neturtinę žalą, kurios dydį ex aequo et bono nustatytų Bendrasis Teismas, ir bylinėjimosi išlaidas.

27

Grįsdami reikalavimą dėl panaikinimo Alba Aguilera ir kt. nurodė tris pagrindus. Pirmasis pagrindas buvo grindžiamas pareigos priimti PTN X priedo bendrąsias įgyvendinimo nuostatas (toliau – BĮN) nesilaikymu, antrasis pagrindas – PTN X priedo 10 straipsnio pažeidimu, nes 2014 m. gruodžio 3 d. sprendime tam, kad nustatytų GSI paskyrimo vietoje dydį, EIVT taikė metodą, kuriuo atsižvelgiama į „regionų suderinamumą“, o trečiasis – akivaizdžiomis PTN X priedo 10 straipsnyje nurodytų kriterijų, taikytinų nagrinėjamos GSI dydžiui nustatyti, vertinimo klaidomis.

28

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas ieškinio pirmąjį pagrindą pripažino pagrįstu, panaikino ginčijamo sprendimo dalį, kaip to buvo reikalauta, atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir priteisė iš EIVT bylinėjimosi išlaidas.

29

EIVT Teisingumo Teismo prašo:

30

Alba Aguilera ir kt. Teisingumo Teismo prašo:

31

Grįsdama apeliacinį skundą EIVT remiasi dviem pagrindais. Pirmasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, padaryta aiškinant PTN X priedo 1 straipsnį taip, kad jame nustatyta pareiga priimti BĮN pagal PTN 110 straipsnį reiškia pareigą priimti viso šio priedo BĮN. Antrasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, padaryta aiškinant šio priedo 10 straipsnį taip, kad ši nuostata yra nepakankamai aiški ir tiksli ir dėl to kyla abejonių dėl jos tinkamo taikymo, todėl būtina priimti BĮN.

32

Pirmiausia reikia pažymėti, kad EIVT nurodyti pagrindai susiję tik su skundžiamo sprendimo motyvais, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas patenkino reikalavimą iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, tačiau nesusiję su skundžiamo sprendimo motyvais, kuriais remdamasis jis atmetė pateiktą reikalavimą atlyginti žalą. Taigi apeliaciniame skunde EIVT prašo panaikinti ne visą skundžiamą sprendimą, bet tik tiek, kiek juo Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo dalį, kaip to buvo prašoma, ir priteisė iš EIVT bylinėjimosi išlaidas.

33

EIVT teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, aiškindamas PTN X priedo 1 straipsnį, kai skundžiamo sprendimo 30 ir 31 punktuose konstatavo, kad jo trečioje pastraipoje nustatyta pareiga priimti BĮN pagal PTN 110 straipsnį reiškia pareigą priimti viso šio priedo BĮN, nes 1 straipsnis yra viena iš šio priedo bendrųjų nuostatų.

34

PTN X priedo 1 straipsnio trečios pastraipos apimtis priklauso nuo to, ar konkrečios šio priedo nuostatų taikymo procedūros yra numatytos jo nuostatose, o nesant tokių nuostatų, nuo šių nuostatų tikslumo arba būtinybės dėl jų priimti BĮN ar jas papildyti BĮN. Dėl Bendrojo Teismo pozicijos keičiamos šiame priede nustatytos tam tikrų taikymo nuostatų priėmimo procedūros netenka prasmės savaime pakankamos šio priedo nuostatos ir jos teismo tvarka pripažįstamos neišsamiomis, nors nebūtinai tokios yra.

35

Išnagrinėjus PTN X priedą matyti, kad tik jo 3 straipsnyje aiškiai numatyta, kad paskyrimų tarnyba gali priimti sprendimą, „remdamasi [BĮN]“. Šio priedo 10 straipsnyje vartojamos kitokios formuluotės, iš jų matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino reikalauti, kad būtų taikoma ta pati procedūra. Šio straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyta, kad „[g]avusi Personalo komiteto nuomonę paskyrimų tarnyba“ kasmet persvarsto ir prireikus patikslina GSI, o jo 3 dalyje, kad paskyrimų tarnyba „sprendžia“ dėl „išsamių [10] straipsnio taikymo nuostatų“. Siekiant šio tikslo buvo priimti 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimai, pasikonsultavus atitinkamai su EIVT personalo komitetu ir EIVT ir Komisijos personalo komitetais.

36

Išanalizavus visą PTN X priedą, nustatyta, kad jame numatytos įvairios sprendimų rūšys ir įvairios taikymo priemonių priėmimo procedūros: BĮN, kurias priimant reikia konsultuotis su personalo komitetu ir gauti Tarnybos nuostatų komiteto nuomonę, išsamios taikymo taisyklės, kurias paskyrimų tarnyba priima gavusi personalo komiteto nuomonę, ir įgyvendinimo taisyklės ar sąlygos, kurias paskyrimų tarnyba tvirtina, neturėdama pareigos konsultuotis su personalo komitetu. Jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų ketinęs nustatyti pareigą priimti BĮN, kurios būtų taikomos visoms PTN X priedo nuostatoms, jis tai būtų aiškiai nurodęs, būtų vartojęs vienodas formuluotes visame šiame priede ir nebūtų numatęs konkrečių ir skirtingų procedūrų dėl tam tikrų jo nuostatų.

37

Bendrojo Teismo pateiktas išaiškinimas turėtų paradoksalių pasekmių: norint įgyvendinti PTN X priedo 2, 5 ir 10 straipsnius, pirmiausia reikėtų priimti BĮN, prieš tai pasikonsultavus su personalo komitetu, paskui vėl kreiptis į šį komitetą nuomonės prieš priimant tam tikras taikymo priemones. Taigi šis komitetas turėtų du kartus pareikšti nuomonę dėl to paties klausimo. Sąjungos teisės aktų leidėjas neturėjo tokio tikslo. Be to, dėl tokio aiškinimo kitos šio priedo nuostatos, kuriose Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai numatė kitokias priemones nei BĮN priėmimas, taptų visiškai neveiksmingos.

38

PTN X priedo 1 straipsnio trečią pastraipą galima aiškinti tik taip, kad kai konkrečioje šio priedo nuostatoje reikalaujama priimti BĮN, jos turi būti priimtos pagal PTN 110 straipsnyje nustatytą procedūrą.

39

Be to, EIVT teigia, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas nekeičia Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos dalyko ir nėra naujas pagrindas. Todėl jis yra priimtinas. Šalys diskutavo dėl pareigos priimti BĮN apimties, kiek tai buvo susiję su ieškovų pirmojoje instancijoje nurodytu pirmuoju pagrindu; taigi ieškovai nustatė ginčo dalyką. EIVT taip pat nurodo, kad bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia laikyti nauju, iš jos negalėtų būti atimta galimybė ginčyti motyvus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas nusprendė, kad būtina priimti viso PTN X priedo BĮN, nes šie motyvai pirmą kartą buvo nurodyti skundžiamame sprendime.

40

Alba Aguilera ir kt. visų pirma teigia, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas nepriimtinas. Pareiga priimti PTN X priedo 10 straipsnio BĮN, kurią Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 30–33 punktuose, grindžiama suformuota jurisprudencija, jos EIVT neginčijo pirmojoje instancijoje, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 25 punkto ir EIVT Bendrajam Teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį 16 punkto. Iš skundžiamo sprendimo 27 punkto matyti, jog EIVT tik tvirtino, kad 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimai yra šio priedo 10 straipsnio BĮN arba bent jau galėtų būti joms prilyginti. Tačiau Bendrasis Teismas nusprendė, kad jų prilyginti neįmanoma, nes EIVT negavo Tarnybos nuostatų komiteto nuomonės, kaip to reikalaujama pagal PTN 110 straipsnį; apeliaciniame skunde EIVT to neginčija. Be to, EIVT neteigia, kad skundžiamo sprendimo 25 punkte Bendrasis Teismas iškraipė jos argumentus.

41

Vadinasi, EIVT Teisingumo Teisme pirmą kartą ginčija tai, kad ji turėjo priimti PTN X priedo 10 straipsnio BĮN, laikydamasi jo 1 straipsnio trečios pastraipos. Tačiau EIVT negali pakeisti ginčo dalyko, nes tokiu atveju Teisingumo Teismas turėtų nagrinėti didesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas. Be to, tai nėra aplinkybė, kuri pirmą kartą paaiškėjo iš skundžiamo sprendimo, nes ši pareiga jau buvo nustatyta Tarnautojų teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. Sprendime Osorio ir kt. / EIVT (F‑101/13, EU:F:2014:223) ir Bendrojo Teismo patvirtinta 2016 m. kovo 17 d. Sprendime Vanhalewyn / EIVT (T‑792/14 P, EU:T:2016:156). Dar daugiau, tai, kad EIVT neįvykdė nurodytų teismų sprendimų ir nepriėmė BĮN, prieš priimdama sprendimą, kuriuo nustatytas nagrinėjamos GSI dydis, buvo aišku jau ikiteisminėje stadijoje. Taigi skundžiamame sprendime nebuvo nieko „atskleista“.

42

Kad ir kaip būtų, apeliacinio skundo pirmasis pagrindas nepagrįstas. PTN X priedo 1 straipsnis yra šio priedo skyriuje, skirtame bendrosioms nuostatoms, ir šio straipsnio trečia pastraipa surašyta bendrais žodžiais. Tai reiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas reikalauja priimti BĮN dėl viso šio priedo. Vadinasi, pagal 1 straipsnio trečią pastraipą EIVT neleidžiama sumažinti ieškovų pirmojoje instancijoje gautos GSI dydžio, prieš tai nepriėmus šio priedo 10 straipsnio BĮN, kaip skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo Bendrasis Teismas.

43

EIVT argumentas, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas kartais patikslindavo, jog BĮN priimti reikia konkrečiai nurodytai nuostatai, nepagrindžia jos pozicijos. Jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas iš tikrųjų būtų norėjęs apriboti pareigą priimti BĮN tik dėl tam tikrų PTN X priedo nuostatų, jis tai būtų nurodęs.

44

Kitiems EIVT pateiktiems argumentams taip pat negalima pritarti. Pirma, tai, kad PTN X priedo 3 straipsnyje konkrečiai numatyta priimti šio straipsnio BĮN, neturi reikšmės, kaip Tarnautojų teismas pažymėjo 2014 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Osorio ir kt. / EIVT (F‑101/13, EU:F:2014:223) 24 ir 25 punktuose. Kadangi PTN X priedo 3 straipsnis yra nukrypti nuo šio priedo 1 straipsnio pirmos pastraipos, taikomos visoms šio priedo nuostatoms, leidžianti nuostata, jame nurodytų BĮN negalima laikyti nukreipiančiomis į šio 1 straipsnio trečioje pastraipoje numatytas BĮN ir tuo remiantis nevykdyti 1 straipsnio trečioje pastraipoje nustatytos pareigos priimti viso PTN X priedo BĮN. Antra, tai, kad pagal šio priedo 10 straipsnį reikalaujama priimti „išsamias [jo] taikymo nuostatas“, nereiškia, kad jos negali būti priimtos BĮN forma, kaip tai suprantama pagal PTN 110 straipsnį, Tarnautojų teismas taip pat tai nurodė minėto sprendimo 26 punkte. Trečia, nebūtų paradoksalu numatyti, kad turi būti priimtos viso šio priedo BĮN, ir dar reikalauti gauti personalo komiteto nuomonę prieš kasmet persvarstant GSI dydį kiekvienai paskyrimo vietai.

45

Kadangi Alba Aguilera ir kt. ginčija apeliacinio skundo pirmojo pagrindo priimtinumą, teigdami, kad jis yra naujas ir juo keičiamas ginčo Bendrajame Teisme dalykas, susijęs ne su tuo, ar EIVT turėjo priimti PTN X priedo 10 straipsnio BĮN, laikydamasi šio priedo 1 straipsnio trečios pastraipos, o tik su tuo, ar EIVT laikėsi šios pareigos ir ar 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimai buvo BĮN ar juos buvo galima prilyginti BĮN, reikia priminti, jog apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi kompetenciją tik ištirti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų teisinį vertinimą. Taigi šalis negali pirmą kartą Teisingumo Teisme remtis pagrindu, kurį galėjo, bet nenurodė Bendrajame Teisme, nes tai reikštų, jog jai leidžiama pateikti Teisingumo Teismui, kurio kompetencija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti didesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas (šiuo klausimu žr. 1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 59 punktą ir 2016 m. vasario 18 d. Sprendimo Taryba / Bank Mellat, C‑176/13 P, EU:C:2016:96, 116 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46

Reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 25 punkte Bendrasis Teismas tikrai nurodė, kad „EIVT neginčija, kad pagal 2016 m. kovo 17 d. Sprendimą Vanhalewyn / EIVT (T‑792/14 P, EU:T:2016:156) ji turėjo priimti PTN X priedo 10 straipsnio BĮN, turint omenyje tai, kad iš šio priedo 1 straipsnio trečios pastraipos kylanti pareiga taip pat taikoma ir [GSI] reglamentuojančioms nuostatoms“. Be to, kaip pažymi Alba Aguilera ir kt., EIVT neteigia, kad šiuo klausimu Bendrasis Teismas iškraipė jos argumentus.

47

Vis dėlto, viena vertus, iš skundžiamo sprendimo 26 ir 27 punktų matyti, kad Bendrajame Teisme EIVT iš esmės ginčijo tai, kad 2016 m. kovo 17 d. Sprendimas Vanhalewyn / EIVT (T‑792/14 P, EU:T:2016:156) taikytinas šioje byloje. Tai netrukdo šiai šaliai šiame apeliaciniame procese ginčyti Bendrojo Teismo skundžiamame sprendime pateikto šių PTN X priedo nuostatų išaiškinimo remiantis būtent nurodytu sprendimu.

48

Kita vertus, Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio 26 punkte Alba Aguilera ir kt., grįsdami ieškinio pirmąjį pagrindą, tvirtino, kad „PTN X priedo 1 straipsnio trečioje pastraipoje aiškiai nustatyta atitinkamos institucijos pareiga priimti viso PTN X priedo BĮN“, pabraukdami žodžių junginį „viso PTN X priedo“. Jie pakartojo šiuos argumentus ieškinio 33 punkte, kuriame nurodyta, kad „niekas negali pateisinti EIVT delsimo įvykdyti pareigą priimti viso PTN X priedo BĮN“.

49

Bendrasis Teismas pakartojo šiuos argumentus skundžiamo sprendimo 24 punkte, pažymėjęs, kad „[ieškovai pirmojoje instancijoje] nurodo, jog EIVT negali remtis tuo, kad 2016 m. kovo 17 d. Sprendimas Vanhalewyn / EIVT (T‑792/14 P, EU:T:2016:156) buvo paskelbtas tik <…> šiek tiek daugiau nei mėnesį prieš tai, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nes, <…> bet kuriuo atveju [pareiga priimti PTN X priedo BĮN] nustatyta [šio] priedo 1 straipsnio trečioje pastraipoje.“

50

Primintina, kad Sąjungos teisme nagrinėjamų ginčų dėl teisėtumo sistemoje būtent šalims priklauso proceso iniciatyvos teisė ir būtent jos apibrėžia ginčo dalyką (2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo British Airways / Komisija, C‑122/16 P, EU:C:2017:861, 87 punktas). Taigi Alba Aguilera ir kt. negali pagrįstai teigti, kad, nurodydama apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą, EIVT prašo Teisingumo Teismo išnagrinėti didesnės apimties ginčą nei tas, kurį jie prašė išnagrinėti Bendrajame Teisme.

51

Be to, skundžiamo sprendimo 30 punkte, kuriuo remiamasi apeliacinio skundo pirmajame pagrinde, Bendrasis Teismas konstatavo, jog „nors PTN X priedo 10 straipsnyje, kuriuo grindžiamas [ginčijamas] sprendimas, nėra aiškios nuostatos dėl BĮN priėmimo, ši pareiga aiškiai nustatyta PTN X priedo 1 skyriuje, skirtame specialių ir išimtinių nuostatų, taikomų trečiojoje šalyje dirbantiems pareigūnams, „Bendrosioms nuostatoms“, esančio 1 straipsnio trečioje pastraipoje.“

52

Tuo remdamasis, skundžiamo sprendimo 31 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „PTN X priedo 1 straipsnio trečios pastraipos nuostatos yra bendro pobūdžio, o BĮN, kurias jomis remiantis reikia priimti, susijusios su visu PTN X priedu, įskaitant nuostatas, kuriomis reglamentuojamas PTN X priedo 10 straipsnyje numatytų [GSI] skyrimas.“ Tame pačiame punkte jis taip pat nurodė, kad „[t]odėl šias nuostatas įgyvendinanti Sąjungos institucija privalo priimti PTN X priedo 10 straipsnio BĮN pagal minėto priedo 1 straipsnio trečią pastraipą“; šią „pareigą priimti viso PTN X priedo BĮN“ Bendrasis Teismas dar kartą priminė skundžiamo sprendimo 42 punkte.

53

Dar daugiau, iš viso skundžiamo sprendimo teksto matyti, kad iš esmės remdamasis tokiu PTN X priedo 1 straipsnio trečios pastraipos išaiškinimu Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu ieškinio pirmąjį pagrindą.

54

Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad apeliantas gali pateikti apeliacinį skundą, šiame teisme remdamasis pagrindais, kurie išplaukia iš paties skundžiamo sprendimo ir kuriais kritikuojamas jo pagrįstumas teisės požiūriu (2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt / Komisija, C‑176/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:730, 17 punktas ir 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Čekijos Respublika / Komisija, C‑4/17 P, EU:C:2018:678, 24 punktas).

55

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas priimtinas.

56

PTN X priedo 1 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyta, kad „[BĮN] priimamos pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį“. 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „[šių Tarnybos nuostatų BĮN] priima kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba, pasitarusi su personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu“.

57

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kurią Bendrasis Teismas iš esmės priminė skundžiamo sprendimo 28 punkte, PTN 110 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „[BĮN]“ pirmiausia reiškia tam tikrose PTN konkrečiose normose aiškiai numatytas BĮN. Nesant aiškios nuorodos, pareiga priimti įgyvendinimo taisykles, kurioms būtų taikomi šioje nuostatoje nurodyti formalūs reikalavimai, galėtų būti taikoma tik išimties tvarka, kai PTN normos suformuluotos neaiškiai ir netiksliai ir dėl to kyla abejonių dėl jų tinkamo taikymo (1965 m. liepos 8 d. Sprendimo Willame / Komisija, 110/63, EU:C:1965:71, p. 815).

58

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 51 ir 52 punktuose, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 30 ir 31 punktuose iš esmės konstatavo, kad PTN X priedo 1 straipsnio trečia pastraipa yra nuostata, kurioje nustatyta aiški pareiga priimti BĮN dėl visų PTN X priedo nuostatų, įskaitant jo 10 straipsnį, kaip ji suprantama pagal šio sprendimo pirmesniame punkte primintą jurisprudenciją, taigi pagal 1 straipsnio trečią pastraipą reikalaujama, kad prieš priimant sprendimą, kuriuo patikslinamas Sąjungos pareigūnams ir tarnautojams, paskirtiems dirbti į trečiąją šalį, mokamos GSI dydis, kaip antai ginčijamą sprendimą, pagal PTN 110 straipsnyje numatytą procedūrą būtų priimtos 10 straipsnio BĮN.

59

Kaip pažymėjo EIVT ir kaip matyti iš nurodytų skundžiamo sprendimo punktų, Bendrasis Teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi tuo, kad PTN X priedo 1 straipsnio trečia pastraipa patenka į jo bendrąsias nuostatas.

60

Vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kad minėtos nuostatos prasmė yra tokia, kokią jai suteikė Bendrasis Teismas.

61

Konstatuotina, kad šio priedo 3 straipsnyje taip pat konkrečiai užsimenama apie BĮN priėmimą, atvirkščiai, jo 10 straipsnio 3 dalyje tik numatyta, kad išsamias šio straipsnio taikymo nuostatas priima paskyrimų tarnyba, o 10 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta, kad, gavusi personalo komiteto nuomonę, paskyrimų tarnyba kasmet persvarsto ir prireikus patikslina kiekvienai paskyrimo vietai nustatytą GSI. Panašiai PTN X priedo 2 straipsnyje nurodyta, kad mobilumo procedūros išsamias įgyvendinimo taisykles nustato paskyrimų tarnyba, pasitarusi su personalo komitetu, šio priedo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išsamias šio straipsnio 1 dalies taikymo taisykles nustato paskyrimų tarnyba, pasitarusi su personalo komitetu, o šio priedo 23 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta, kad išsamias šio straipsnio taikymo nuostatas nustato paskyrimų tarnyba. Šio priedo 15 ir 21 straipsniuose nurodyta, kad darbuotojams juose numatytos išmokos mokamos ir išlaidos atlyginamos paskyrimų tarnybos nustatytomis sąlygomis.

62

Taigi iš visų šių nuostatų matyti, kad PTN X priede daroma nuoroda ne tik į BĮN, bet ir „išsamių taikymo nuostatų“ ar kitų rūšių aktų priėmimą, kartais patikslinant, kad jie gali būti priimti tik gavus personalo komiteto nuomonę. Tačiau iš PTN 110 straipsnio, ypač jo 2 dalies pirmos pastraipos, 3 ir 4 dalių, teksto matyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos „BĮN“, kurias priimant iš kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos reikalaujama konsultuotis su personalo komitetu ir gauti Tarnybos nuostatų komiteto nuomonę, yra speciali PTN įgyvendinimo taisyklių kategorija, kuri skiriasi nuo taisyklių, priimamų bendru institucijų sutarimu, taip pat nuo kitų PTN įgyvendinimo taisyklių ar nuostatų.

63

Vadinasi, vadovaujantis įvairiose PTN ir jų X priedo normose nustatyta sistema, BĮN turi būti atskirtos nuo kitų PTN įgyvendinimo taisyklių, kaip antai šio priedo 10 straipsnio 3 dalyje numatytų išsamių taikymo nuostatų.

64

Be to, konstatuotina, kad atsižvelgiant į PTN 110 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą priimti BĮN tik pasitarus su personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu, dėl Bendrojo Teismo pateikto PTN X priedo 1 straipsnio trečios pastraipos išaiškinimo dubliuojami procedūriniai reikalavimai, kuriais siekiama to paties tikslo.

65

Taigi dėl tokio išaiškinimo PTN X priedo 10 straipsnio 3 dalis netenka bent dalies veiksmingumo, nes joje numatyti mažesni procedūriniai reikalavimai šio straipsnio taikymo nuostatoms priimti, nei numatyti PTN 110 straipsnio 1 dalyje, kaip savo išvados 41 ir 42 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas.

66

Be to, dėl Bendrojo Teismo pateikto išaiškinimo nukenčia kitų šio priedo nuostatų, kurioms Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė specialios įgyvendinimo taisyklių procedūros, kitos nei nurodyta PTN 110 straipsnio 1 dalyje, taikymą, veiksmingumas.

67

Šio sprendimo 61–66 punktuose nurodytos aplinkybės parodo, kad PTN X priedo 1 straipsnio trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad kai šio priedo nuostatos BĮN reikia priimti laikantis šio sprendimo 57 punkte primintos jurisprudencijos, 1 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyta procedūra, kurios reikia laikytis jas priimant, t. y. procedūra, įtvirtinta PTN 110 straipsnyje.

68

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad PTN X priedo 3 straipsnyje numatyta, jog „remdamasi [BĮN]“ paskyrimų tarnyba gali nuspręsti, kad, nukrypstant nuo šio priedo 1 straipsnio pirmos pastraipos, į trečiąją šalį paskirtam dirbti pareigūnui, kuris laikinai su savo pareigybe perkeliamas į kitą institucijos buveinę ar kitą paskyrimo vietą Sąjungoje, šio laikino paskyrimo laikotarpiu taikomos kai kurios šio priedo nuostatos.

69

Jeigu pareiga priimti visų PTN X priedo nuostatų BĮN išplaukia iš jo 1 straipsnio 3 dalies, kaip savo sprendime teigia Bendrasis Teismas, buvo netikslinga įtraukti šį patikslinimą į 3 straipsnį. Todėl negalima pritarti Alba Aguilera ir kt. siūlomam 3 straipsnio aiškinimui, nurodytam šio sprendimo 44 punkte. Neginčijama, kad 3 straipsnio paskutiniame sakinyje įtvirtinta nuo šio priedo 1 straipsnio pirmos pastraipos leidžianti nukrypti nuostata. Tačiau 1 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad minėtame priede nustatomos trečiojoje šalyje tarnaujantiems Sąjungos pareigūnams taikomos specialios ir išimtinės nuostatos. Taigi jame nustatoma šio priedo taikymo sritis ratione personae.

70

Vadinasi, ši nuostata leidžia nukrypti ne nuo PTN X priedo „nuostatų“, įskaitant jo 1 straipsnio trečią pastraipą, dėl kurios, kaip teigia ieškovai, šio priedo 3 straipsniui nebūtų taikoma jo 1 straipsnio trečia pastraipa, bet pagal ją tik leidžiama paskyrimų tarnybai tam tikromis aplinkybėmis išplėsti šio priedo taikymo sritį ratione personae už jo 1 straipsnio 1 dalies taikymo srities.

71

Be to, reikia konstatuoti, kaip savo išvados 48–54 punktuose nurodė generalinis advokatas, jog tai, kad PTN X priedo 1 straipsnio trečioje pastraipoje tik pateikiama nuoroda į procedūrą, nepanaikina šios nuostatos veiksmingumo. Visų pirma, ši nuoroda bet kuriuo atveju yra naudinga, kiek tai susiję su šio priedo 3 straipsniu. Antra, ji taip pat svarbi tuo atveju, jei reikėtų konstatuoti, kad viena iš minėto priedo nuostatų yra nepakankamai aiški ir tiksli ir dėl to galėtų būti taikoma netinkamai, todėl reikia priimti šios nuostatos BĮN.

72

Galiausiai tai, kad PTN X priedo 1 straipsnio trečia pastraipa yra tik į procedūrą nukreipianti nuostata, patikslinanti galimų BĮN priėmimo tvarką, patvirtina parengiamieji darbai, kurie lėmė šio priedo įterpimą į PTN.

73

Iš pradžių 1986 m. kovo 6 d. Komisijos Tarybai pateikto Tarybos reglamento (EEB), nustatančio specialias ir išimtines nuostatas, taikomas Europos Bendrijų pareigūnams, paskirtiems dirbti į Europos Bendrijoms nepriklausančią valstybę, pasiūlymo (COM (86) 83 final) (OL C 74, 1986, p. 11) 1 straipsnyje buvo vienintelė pastraipa, kuri iš esmės atitinka dabartinę PTN X priedo 1 straipsnio pirmą pastraipą, ir keliose šio pasiūlymo nuostatose buvo aiškiai numatyta priimti BĮN. Toks buvo jo 3 straipsnis, kuris iš esmės atitinka PTN X priedo 3 straipsnį, ir 10 straipsnis, kuris, kaip ir PTN X priedo 10 straipsnis, reglamentavo GSI. 10 straipsnio pasiūlyme buvo numatyta, kad „šiame straipsnyje nurodytose [BĮN, pagal kurias turi būti nustatyta GSI], apibrėžiami parametrai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant išmokos procentinę dalį, tarnybos vietų, kuriose ji skiriama, sąrašas ir šioms vietoms taikomas išmokos dydis“.

74

Vis dėlto iš 1986 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijos, kuria užbaigiama konsultavimosi su Europos Parlamentu procedūra dėl ankstesniame punkte nurodyto reglamento pasiūlymo (dok. A2–83/86), pridėtos prie 1986 m. rugsėjo 12 d. penktadienio posėdžio protokolo (OL C 255, 1986, p. 213 ir 245), ir Parlamento iš dalies pakeisto pasiūlymo teksto matyti, kad ši institucija pasiūlė įtraukti patikslinimą – dabartinį PTN X priedo 1 straipsnio trečią pastraipą, nes, jos nuomone, toks pakeitimas būtinas „siekiant <…> patikslinti įgyvendinimo nuostatų priėmimo sąlygas“.

75

1986 m. spalio 23 d. pateikusi Tarybai iš dalies pakeistą Tarybos reglamento, nustatančio specialias ir išimtines nuostatas, taikomas Europos Bendrijų pareigūnams, paskirtiems dirbti į Europos Bendrijoms nepriklausančią valstybę, pasiūlymą (COM(86) 565 final) (OL C 284, 1986, p. 8), kuriame iš esmės pakartotas nurodytas Parlamento pasiūlymas, Komisija pritarė Parlamento pasiūlytiems pakeitimams.

76

Galiausiai Tarybos patvirtintoje šio reglamento versijoje, t. y. 1987 m. spalio 5 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 3019/87, nustatančiame specialias ir išimtines nuostatas, taikomas Europos Bendrijų pareigūnams, paskirtiems dirbti į trečiąją šalį (OL L 286, 1987, p. 3), kuriuo X priedas, kaip jis buvo išdėstytas šiame reglamente, buvo pridėtas prie PTN, Parlamento pasiūlymo, įtvirtinto šio priedo 1 straipsnio trečioje pastraipoje, formuluotė išliko nepakitusi. Be to, iš šio priedo 10 straipsnio buvo išbraukta nuoroda į BĮN priėmimą, o PTN X priedo 10 straipsnis, išdėstytas pirmesniame punkte nurodytame iš dalies pakeistame reglamento pasiūlyme, buvo performuluotas ir patikslintas, jame pateikiant parametrų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant GSI, sąrašą, šių parametrų indeksavimo koeficientus, jų vertę ir skalę, pagal kurią nustatoma išmoka, išreikšta bazinės sumos procentine dalimi, pradedant nuo 10 %, kai bendra įvairių parametrų vertė lygi 0, iki 35 %, kai ši vertė viršija 8. Kaip ir dabartinėje šios nuostatos redakcijoje, joje buvo numatyta, kad kiekvienai tarnybos vietai nustatytą GSI kasmet persvarsto ir prireikus patikslina paskyrimų tarnyba, gavusi personalo komiteto nuomonę.

77

Taigi iš parengiamųjų darbų, po kurių X priedas buvo įtrauktas į PTN, aiškiai matyti, kad, pirma, šio priedo 1 straipsnio trečioje pastraipoje esanti nuostata, kuri nepasikeitė nuo Reglamento Nr. 3019/87 priėmimo, buvo įtraukta siekiant vienintelio tikslo – patikslinti procedūrą, kurios reikia laikytis priimant šio priedo BĮN, ir, antra, Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai nematė poreikio priimti šio priedo 10 straipsnio BĮN.

78

Šiuo klausimu dar reikia pažymėti, kad, kol nebuvo priimtas 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, 2013, p. 15), PTN X priedo 10 straipsnio redakcija pagal Reglamentą Nr. 3019/87 iš esmės liko nepakeista. Nuo 2014 m. sausio 1 d. jis buvo pakeistas šiuo metu galiojančia redakcija pagal Reglamento Nr. 1023/2013 1 straipsnio 70 punkto e papunktį tam, kad, kaip nurodyta šio reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje, būtų „modernizuotos trečiosiose šalyse dirbančio personalo darbo sąlyg[os]: jos turėtų būti veiksmingesnės išlaidų požiūriu, be to, jas taikant turėtų būti taupomos lėšos <…> ir numatyta galimybė įtraukti įvairius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatyta [GSI] nepažeidžiant bendro tikslo taupyti lėšas“.

79

Siekiant nurodyto tikslo PTN X priedo 10 straipsnio redakcija pagal Reglamentą Nr. 3019/87 buvo supaprastinta. Iš esmės parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GSI, sąrašas buvo pateiktas kaip pavyzdinis, išbrauktos su koeficientais, parametrų vertėmis ir bazinės sumos procentinėmis dalimis susijusios nuostatos ir įterpta 3 dalis, pagal kurią paskyrimų tarnyba nustato išsamias šio straipsnio taikymo nuostatas.

80

PTN X priedo 10 straipsnio pakeitimas įsigaliojo tą pačią dieną kaip ir PTN 110 straipsnio pakeitimas pagal Reglamento Nr. 1023/2013 1 straipsnio 59 punktą, jo naujoje redakcijoje nurodytos įvairios PTN įgyvendinimo taisyklių, kurias galima priimti, rūšys.

81

Remiantis paskutiniais pakeitimais taip pat aiškiai matyti, kad jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs nustatyti pareigą priimti PTN X priedo 10 straipsnio BĮN, o ne išsamias taikymo nuostatas, jis tai būtų aiškiai nurodęs, kai nusprendė supaprastinti šios nuostatos turinį.

82

Taigi Alba Aguilera ir kt. argumentus, pateiktus grindžiant skundžiamą sprendimą ir išdėstytus šio sprendimo 42–44 punktuose, reikia atmesti, nes jie tiesiogiai prieštarauja Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslams.

83

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 30 ir 31 punktuose konstatavo, kad PTN X priedo 1 straipsnio trečia pastraipa yra nuostata, kurioje nustatyta aiški pareiga priimti viso šio priedo BĮN, ir padarė išvadą, kad EIVT turėjo priimti šio priedo 10 straipsnio BĮN tam kad ginčijamas sprendimas būtų priimtas teisėtai.

84

Taigi apeliacinio skundo pirmasis pagrindas yra pagrįstas. Vis dėlto, remiantis šio sprendimo 57 punkte priminta jurisprudencija, nesant aiškios nuorodos, pareiga priimti BĮN, kaip tai suprantama pagal PTN 110 straipsnį, galėtų būti taikoma, jeigu konkreti PTN norma suformuluota neaiškiai ir netiksliai ir dėl to kyla abejonių dėl jos tinkamo taikymo, o nurodydama apeliacinio skundo antrąjį pagrindą EIVT tvirtina, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad PTN X priedo 10 straipsnis tenkina šias sąlygas, ir taip padarė kitą teisės klaidą, todėl prieš nusprendžiant, ar skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, reikia išnagrinėti apeliacinio skundo antrąjį pagrindą.

85

EIVT, remdamasi skundžiamo sprendimo 28, 29 ir 38 punktais, teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad PTN X priedo 10 straipsnis yra nuostata, dėl kurios reikia priimti BĮN, nes ji suformuluota neaiškiai ir netiksliai ir dėl to kyla abejonių dėl jos tinkamo taikymo. PTN X priedo 10 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje aiškiai reikalaujama tik kad priimant su GSI susijusias įgyvendinimo nuostatas būtų gauta personalo komiteto nuomonė; tas ir buvo padaryta priimant 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimus. Vien šis etapas leidžia išvengti bet kokios rizikos, kad kriterijus, pagal kuriuos nustatomas GSI dydis, administracija nustatytų tam, kad pasiektų norimą rezultatą. 10 straipsnio, kuriame nurodyti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GSI, ir reikalavimas juos kasmet persvarstyti, išsamus pobūdis parodo, kad jis nepalieka abejonių dėl tinkamo taikymo.

86

Anot EIVT, antrasis pagrindas yra reikšmingas. Kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai nenustatė pareigos priimti PTN X priedo 10 straipsnio BĮN ir tokia pareiga nekyla dėl šios nuostatos pobūdžio, laikytina, kad nėra pareigos priimti PTN X priedo 10 straipsnio BĮN, kuria rėmėsi Alba Aguilera ir kt. Antrasis pagrindas nesusijęs su klausimu, ar tikslinga tartis su Tarnybos nuostatų komitetu, t. y. ar jo nuomonė svarbi, ir nesuponuoja, kad Alba Aguilera ir kt. turėtų tai paneigti.

87

Alba Aguilera ir kt. visų pirma tvirtina, kad antrasis pagrindas yra nereikšmingas. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, jog PTN X priedo 1 straipsnio trečioje pastraipoje aiškiai nustatyta EIVT pareiga priimti šio priedo 10 straipsnio BĮN, 10 straipsnio aiški formuluotė neturi reikšmės.

88

Jie teigia, kad bet kuriuo atveju šis pagrindas nepagrįstas. Iš tiesų BĮN priėmimas reiškia, kad Tarnybos nuostatų komiteto nuomonė gali turėti įtakos paskyrimų tarnybos sprendimui. Reikalavimas pateikti paneigiantį įrodymą, t. y. įrodyti, kad ginčijamo sprendimo turinys galėjo būti kitoks, jei būtų priimtos BĮN, negalėtų būti pripažintas pagrįstu ir panaikintų pareigos tartis su šiuo komitetu veiksmingumą.

89

Kadangi Alba Aguilera ir kt. visų pirma ginčija antrojo pagrindo reikšmingumą, reikia pažymėti, kad jų argumentai šiuo klausimu grindžiami prielaida, jog Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad PTN X priedo 1 straipsnio trečia pastraipa yra nuostata, kuria nustatoma aiški pareiga priimti visų šio priedo nuostatų, įskaitant jo 10 straipsnį, BĮN, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 57 punkte primintą jurisprudenciją. Tačiau išnagrinėjus pirmąjį pagrindą matyti, kad ši prielaida klaidinga.

90

Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad, nurodydama antrąjį pagrindą, EIVT iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 38 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad, nepaisant pareigos priimti PTN X priedo 10 straipsnio BĮN, kuri, kaip jis nurodė, kyla iš šio priedo 1 straipsnio trečios pastraipos, 10 straipsnio pobūdis taip pat reikalavo, jog tam, kad būtų galima teisėtai priimti sprendimą patikslinti GSI dydį, reikėjo priimti 10 straipsnio BĮN.

91

Skundžiamo sprendimo 38 punkto pirmame sakinyje Bendrasis Teismas iš teisų konstatavo, kad „tarpinstitucinio išorės organo, kaip antai PTN komiteto, nuomonė būtina siekiant užtikrinti, kad kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos gyvenimo sąlygos trečiojoje šalyje, būtų nustatyti abstrakčiai ir nepriklausomai nuo bet kokios procedūros, skirtos patikslinti [GSI] dydžiui, tam, kad būtų išvengta rizikos, jog kriterijų pasirinkimui turės įtakos administracijos galimai norimas rezultatas“.

92

Vis dėlto iš viso skundžiamo sprendimo, ypač jo 30, 31, 33 ir 40 punktų, matyti, kad ginčijamo sprendimo panaikinimą Bendrasis Teismas grindė ne antruoju iš šio sprendimo 57 punkte primintoje jurisprudencijoje nurodytų atvejų, o tuo, kad PTN X priedo 1 straipsnio trečioje pastraipoje, kaip jis ją išaiškino, aiškiai nustatyta pareiga priimti visų šio priedo nuostatų, įskaitant jo 10 straipsnį, BĮN.

93

Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 34 punkto, 35 punkto, 38 punkto antro sakinio ir 39 punkto, Bendrojo Teismo išvados, padarytos 38 punkto pirmame sakinyje, susijusios su klausimu, ar 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimai gali būti laikomi BĮN, kaip tai suprantama pagal PTN X priedo 1 straipsnio trečią pastraipą. Taigi jos susijusios ne su šio priedo 10 straipsnio pobūdžiu, o su 1 straipsnio trečios pastraipos išaiškinimu. Taip pat, kaip jau buvo iš esmės konstatuota šio sprendimo 48 punkte, Bendrajam Teismui pateiktas pirmasis pagrindas dėl panaikinimo buvo grindžiamas tik pirmuoju iš dviejų šio sprendimo 57 punkte primintoje jurisprudencijoje nurodytų atvejų.

94

Taigi apeliacinio skundo antrasis pagrindas grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo supratimu, todėl turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

95

Kadangi apeliacinio skundo pirmasis pagrindas pagrįstas, o Bendrojo Teismo pateiktas vertinimas, kuriuo klaidingas pobūdis nurodomas šiame pagrinde, lėmė ginčijamo sprendimo panaikinimą, kaip matyti būtent iš šio sprendimo 92 punkto, reikia panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktus.

96

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Bendrojo Teismo sprendimas panaikinamas, Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą.

97

Išnagrinėjus apeliacinį skundą darytina išvada, kad Alba Aguilera ir kt. pirmojoje instancijoje pateiktas ieškinio pirmasis pagrindas, pagal kurį prieš priimdama ginčijamą sprendimą EIVT pagal PTN X priedo 1 straipsnio trečią pastraipą turėjo priimti šio priedo 10 straipsnio BĮN, yra nepagrįstas.

98

Vis dėlto, kadangi Bendrasis Teismas pripažino šį pagrindą pagrįstu ir panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek to buvo prašoma, neišnagrinėjęs jam pateiktų antrojo ir trečiojo pagrindų, Teisingumo Teismas mano, kad šioje bylos stadijoje negalima priimti galutinio sprendimo. Todėl bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui.

99

Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia: