1

Savo apeliaciniu skundu apeliantė Industrias Químicas del Vallés SA prašo panaikinti 2016 m. vasario 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Industrias Químicas del Vallés / Komisija (T‑296/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:79; toliau – skundžiama nutartis), kuria Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną jos ieškinį, kuriuo prašoma iš dalies panaikinti 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo (OL L 67, 2015, p. 18, toliau – ginčijamas reglamentas).

2

1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva 2011/34/ES (OL L 62, 2011, p. 27) (toliau – Direktyva 91/414), I priede pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias leidžiama naudoti augalų apsaugos produktuose, sąrašas.

3

Pagal 2010 m. balandžio 23 d. Komisijos direktyvos 2010/28/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, įtraukiant veikliąją medžiagą metalaksilą (OL L 104, 2010, p. 57), 1 straipsnį ir priedą Direktyvos 91/414 I priede pateiktas sąrašas iš dalies pakeistas siekiant į jį įtraukti šią medžiagą.

4

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1) 14 straipsnyje „Patvirtinimo atnaujinimas“, esančiame šio reglamento II skyriaus „Veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos, sinergikliai ir koformuliantai“ 1 skirsnio „Veikliosios medžiagos“ 3 poskirsnyje „Atnaujinimas ir peržiūra“, nustatyta:

„1.   Pateikus paraišką veikliosios medžiagos patvirtinimas turi būti atnaujinamas, jei nustatoma, kad tenkinami 4 straipsnyje nurodyti kriterijai.

<…>

2.   Patvirtinimas atnaujinamas ne daugiau kaip penkiolikos metų laikotarpiui. <…>“

5

Reglamento Nr. 1107/2009 20 straipsnis „Atnaujinimo reglamentas“, esantis minėtame 3 poskirsnyje, suformuluotas taip:

„1.   Pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priimamas reglamentas, kuriame nustatoma, kad:

<…>“

6

Reglamento Nr. 1107/2009 24 straipsnyje „Keistinos medžiagos“, esančiame šio reglamento II skyriaus 1 skirsnio 4 poskirsnyje „Nukrypti leidžiančios nuostatos“, nustatyta:

„1.   <…> Nukrypstant nuo 14 straipsnio 2 dalies, patvirtinimas gali būti atnaujintas vieną ar kelis kartus ne ilgesniems kaip septynerių metų laikotarpiams.

2.   Nedarant poveikio 1 dalies taikymui, taikomi 4–21 straipsniai. Keistinos medžiagos atskirai išvardijamos 13 straipsnio 4 dalyje nurodytame reglamente.“

7

Šio reglamento III skyriaus „Augalų apsaugos produktai“ 1 skirsnio „Autorizacija“ 3 poskirsnyje „Abipusis autorizacijos pripažinimas“ esančiame 41 straipsnyje „Autorizacija“ numatyta:

„1.   Valstybė narė, kuriai pateikta paraiška pagal 40 straipsnį, išnagrinėjusi paraišką ir prie jos pridėtus dokumentus, nurodytus 42 straipsnio 1 dalyje, ir atitinkamai atsižvelgdama į sąlygas savo teritorijoje, autorizuoja atitinkamą augalų apsaugos produktą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir paraišką nagrinėjanti valstybė narė, išskyrus atvejus, kai taikoma 36 straipsnio 3 dalis.

2.   Nukrypdama nuo 1 dalies, valstybė narė gali autorizuoti augalų apsaugos produktą, jeigu:

<…>

<…>“

8

Šio reglamento 50 straipsnyje „Lyginamasis augalų apsaugos produktų, turinčių keistinų medžiagų, įvertinimas“, esančiame III skyriaus 1 skirsnio 5 poskirsnyje „Ypatingi atvejai“, nustatyta:

„1.   Valstybės narės atlieka lyginamąjį įvertinimą, kai nagrinėja paraišką dėl veikliosios medžiagos, kuri patvirtinta kaip keistina medžiaga, turinčio augalų apsaugos produkto autorizacijos. Valstybės narės neautorizuoja nustatytiems pasėliams naudoti skirto ir keistiną medžiagą turinčio augalų apsaugos produkto arba apriboja jo naudojimą, jei lyginamasis vertinimas, kurį atliekant svarstoma rizika ir nauda, kaip nustatyta IV priede, rodo, kad:

<…>

4.   Augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra keistinos medžiagos, atveju valstybės narės atlieka 1 dalyje nurodytą lyginamąjį įvertinimą reguliariai ir ne vėliau kaip atnaujinant ar keičiant autorizaciją.

Remdamosi to lyginamojo įvertinimo rezultatais valstybės narės palieka galioti, panaikina arba pakeičia autorizaciją.

<…>“

9

To paties reglamento 80 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“, esančio XI skyriuje „Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos“, 7 dalyje nustatyta:

„Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 14 d. Komisija sudaro į [Direktyvos 91/414] I priedą įtrauktų medžiagų, kurios atitinka šio reglamento II priedo 4 punkte nustatytus kriterijus ir kurioms taikomos šio reglamento 50 straipsnio nuostatos, sąrašą.“

10

Pagal 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011, p. 1), 1 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnį į Direktyvos 91/414 I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą Nr. 1107/2009.

11

Ginčijamo reglamento 1 straipsnis „Keistinos medžiagos“ suformuluotas taip:

„Į [Direktyvos 91/414] I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos, tenkinančios [Reglamento Nr. 1107/2009] II priedo 4 punkte nustatytus kriterijus, nurodomos šio reglamento priedo sąraše.

<…>“

12

Šio reglamento priede pateiktame sąraše yra metalaksilas.

13

Skundžiamos nutarties 1–6 punktuose nurodytas faktines aplinkybes galima trumpai apibendrinti, kaip nurodyta toliau.

14

Apeliantė yra pagal Ispanijos teisę įsteigta bendrovė, vykdanti augalų apsaugos, gyvūnų pašarų ir kitų chemijos produktų gamybos, pardavimo, platinimo, reklamos ir prekybos jais veiklą. Ji importuoja, be kita ko, veikliąją cheminę medžiagą metalaksilą į Ispaniją ir keliose valstybėse narėse prekiauja augalų apsaugos produktais, kuriuose yra šios veikliosios medžiagos.

15

1995 m. balandžio mėn. apeliantė ir dar viena bendrovė pateikė kompetentingoms Portugalijos Respublikos valdžios institucijoms prašymą įrašyti metalaksilą į Direktyvos 91/414 I priedą.

16

2003 m. gegužės 2 d. Sprendimu 2003/308/EB dėl metalaksilo neįrašymo į Direktyvos 91/414 I priedą ir augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių šios veikliosios medžiagos, registracijos panaikinimo (OL L 113, 2003, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 38 t., p. 495) Komisija atmetė šį prašymą ir paprašė valstybių narių panaikinti augalų apsaugos produktų, kuriuose yra šios veikliosios medžiagos, autorizacijas ir nebesuteikti naujų.

17

2005 m. birželio 28 d. Sprendimu Industrias Químicas del Vallés / Komisija (T‑158/03, EU:T:2005:253) Bendrasis Teismas atmetė apeliantės pareikštą ieškinį dėl Sprendimo 2003/308 panaikinimo.

18

2007 m. liepos 18 d. Sprendimu Industrias Químicas del Vallés / Komisija (C‑326/05 P, EU:C:2007:443) Teisingumo Teismas patenkino apeliantės pateiktą apeliacinį skundą dėl 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Industrias Químicas del Vallés / Komisija (T‑158/03, EU:T:2005:253) ir panaikino tą sprendimą. Manydamas, kad šioje bylos stadijoje galima priimti galutinį sprendimą, jis pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį priėmė galutinį sprendimą ir panaikino Sprendimą 2003/308.

19

2010 m. balandžio 23 d. Komisija priėmė Direktyvą 2010/28, siekdama įtraukti metalaksilą į Direktyvos 91/414 I priede esantį veikliųjų medžiagų sąrašą.

20

Ginčijamu reglamentu Komisija įtraukė metalaksilą į keistinų medžiagų sąrašą, pridėtą prie šio reglamento, nes šios medžiagos sudėtyje yra didelis neveikliųjų izomerų kiekis, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 4 punkte.

21

2015 m. birželio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį, kuriuo apeliantė prašė iš dalies panaikinti ginčijamą reglamentą.

22

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad, pirma, ginčijamas reglamentas nėra konkrečiai susijęs su apeliante ir, antra, šis reglamentas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio apeliantės atžvilgiu reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį. Bendrasis Teismas taip pat atmetė apeliantės argumentą, kad atmetus jos ieškinį kaip nepriimtiną ji netektų teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

23

Apeliaciniame skunde apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

24

Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

25

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė ginčija skundžiamos nutarties 39–41, 43–46, 48–50, 58 ir 59 punktus ir kaltina Bendrąjį Teismą, jog jis nusprendė, kad dėl ginčijamo reglamento reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį.

26

Apeliantės teigimu, norint nustatyti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, reikia atsižvelgti, pirma, į asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, padėtį ir, antra, į ieškinio dalyką. Šiuo klausimu pasakytina, kad tuo atveju, kai ieškovas prašo tik iš dalies panaikinti aktą, reikia atsižvelgti tik į galimas įgyvendinimo priemones dėl tos aktos dalies, kurią prašoma panaikinti.

27

Pirma, dėl apeliantės padėties pasakytina, kad ji turi metalaksilo registracijos Europos mastu liudijimą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, registracijos nacionaliniu lygiu liudijimus.

28

Antra, dėl Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dalyko apeliantė primena, kad ji prašė iš dalies panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jame metalaksilas pripažįstamas keistina medžiaga ir dėl to jam taikoma Reglamente Nr. 1107/2009 įtvirtinta tokioms medžiagoms nustatyta tvarka. Apeliantė taip pat pateikė kai kurių šio reglamento nuostatų neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

29

Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje, visų pirma jos 23, 35 ir 36 punktuose, pernelyg glaustai apibūdintas šio ieškinio dalykas; šis apibūdinimas grindžiamas taip pat labai glaustu ginčijamo reglamento aprašymu. Šio reglamento tikslas yra ne tik sudaryti keistinų medžiagų sąrašą, bet ir taikyti šioms medžiagoms materialinės teisės nuostatas, įtvirtintas Reglamente Nr. 1107/2009, o tai yra nedelsiamas ir tiesioginis ginčijamo reglamento taikymas ir dėl šio reglamento nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių. Kitaip tariant, šis reglamentas pats savaime turi neabejotiną ir tikrą konkretų poveikį apeliantės teisinei padėčiai.

30

Šiuo klausimu apeliantė pažymi, pirma, kad, kaip matyti iš skundžiamos nutarties 39–41 punktų, tiesa, kad metalaksilo patvirtinimas pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 bus atnaujintas ateityje ir kad Komisija privalės priimti naują aktą apeliantei pateikus prašymą dėl atnaujinimo. Vis dėlto ji tvirtina, kad tas aktas bus ne ginčijamo reglamento, o Reglamento Nr. 1107/2009 14 ir paskesnių straipsnių, kuriuose reglamentuojama veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo tvarka, įgyvendinimo priemonė.

31

Apeliantė pažymi, kad šis aktas niekaip nepapildys ar neišplėtos keistinų medžiagų teisinio statuso ir nepadės nustatyti arba sukonkretinti joms taikomų materialinės teisės nuostatų.

32

Apeliantė taip pat pažymi, kad pagal ginčijamą reglamentą metalaksilas turi būti patvirtinamas kas septynerius metus, o ne kas penkiolika metų, kaip veikliosios medžiagos, kurios nėra keistinos.

33

Antra, apeliantė tvirtina, kad, kiek tai susiję su augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra metalaksilo, apeliantei suteiktomis autorizacijomis nacionaliniu lygmeniu, pagal ginčijamą reglamentą nedelsiant atliekamas šių produktų ir jų naudojimo lyginamasis įvertinimas, nurodytas Reglamento Nr. 1107/2009 50 straipsnyje. Šiuo klausimu, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 45 punkte, pasakytina, kad valstybės narės užkrauna suinteresuotosioms įmonėms ne tik išlaidas, susijusias su lyginamuoju įvertinimu, bet ir paties šio įvertinimo atlikimą, o nacionalinės valdžios institucijos tik priima sprendimą dėl paraiškos atnaujinti atitinkamo augalų apsaugos produkto autorizaciją. Taigi apeliantei tenka su lyginamuoju įvertinimu susiję įsipareigojimai, nepriklausomai nuo šio įvertinimo galutinių rezultatų.

34

Skundžiamos nutarties 43 punkte pripažinęs, kad lyginamojo įvertinimo atlikimas neturi įtakos aplinkybei, jog leidimus pateikti rinkai suteikia, atsisako suteikti, atnaujina arba iš dalies pakeičia valstybės narės, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo reglamento poveikis nepriklauso nuo jokio nacionalinės valdžios institucijos priimto sprendimo. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1107/2009 50 straipsnio 4 dalyje valstybės narės įpareigojamos lyginamąjį įvertinimą atlikti reguliariai ir ne vėliau kaip atnaujindamos ar keisdamos autorizaciją. Todėl paraiška suteikti autorizaciją ar ją pratęsti nebūtina tam, kad atitinkama valstybė narė atliktų metalaksilo lyginamąjį įvertinimą, kuris yra tiesioginis padarinys to, kad ši medžiaga pripažįstama keistina.

35

Trečia, apeliantės nuomone, panaši išvada darytina kalbant apie abipusio pripažinimo principą, galiojantį tarp valstybių narių, kiek tai susiję su augalų apsaugos produktais. Iš tiesų priėmus ginčijamą reglamentą produkto, kurio sudėtyje yra keistinos medžiagos, abipusis pripažinimas nėra automatinis, kitaip nei bet kurios kitos veikliosios medžiagos atveju.

36

Ketvirta, kaip ir Komisijos aktas dėl metalaksilo patvirtinimo atnaujinimo, valstybių narių patvirtintos priemonės dėl paraiškos dėl abipusio pripažinimo arba dėl nacionalinės autorizacijos suteikimo neturi poveikio nei metalaksilo kvalifikavimui kaip keistinos medžiagos, nei pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 jam taikomai tvarkai.

37

Apeliantė priduria, kad, kaip ir Komisijos priimti aktai, aktai, kuriuos priima valstybės narės, įgyvendindamos metalaksilui taikomas specialias teisės normas, yra ne ginčijamo reglamento, o Reglamento Nr. 1107/2009 įgyvendinimo priemonės.

38

Komisija ginčija apeliantės argumentus.

39

Pirmiausia primintina, kad fizinio ar juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl jam neskirto akto priimtinumas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą siejamas su sąlyga, kad pripažįstama to asmens teisė pareikšti ieškinį, galima dviem atvejais. Pirma, toks ieškinys gali būti pareikštas, jei šis teisės aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Antra, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs (žr., be kita ko, 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 59 ir 91 punktus).

40

Skundžiamos nutarties 30–49 punktuose nagrinėdamas antrąjį atvejį Bendrasis Teismas jos 31–33 punktuose nurodė, kad ginčijamas reglamentas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, o to šalys neginčijo šiame apeliaciniame skunde.

41

Todėl reikia atsakyti į klausimą, ar, kaip teigia apeliantė, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 34–49 punktuose teigė, kad dėl ginčijamo reglamento reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, susijusias su apeliante.

42

Šiuo klausimu pažymėtina, kad sąvoką „dėl kurių nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, reikia aiškinti atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, t. y. kaip matyti iš jos genezės, išvengti situacijų, kai asmuo priverstas pažeisti teisės aktus, kad galėtų kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas daro tiesioginį poveikį fizinio ar juridinio asmens teisinei padėčiai ir dėl jo nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, kyla rizika, kad toks asmuo neteks veiksmingos teisminės apsaugos, jei negalės tiesiogiai pareikšti ieškinio Sąjungos teisme, siekdamas užginčyti tokio reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto teisėtumą. Iš tiesų, nesant įgyvendinamųjų priemonių, fizinis ar juridinis asmuo, net jei atitinkamas aktas tiesiogiai su juo susijęs, galėtų kreiptis dėl šio akto teisminės kontrolės tik pažeidęs šio akto nuostatas; tokiu atveju jis turėtų remtis jų neteisėtumu bylose, kurios jam buvo iškeltos nacionaliniuose teismuose (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

43

Tačiau jei dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, Sąjungos teisės sistemos paisymo teisminė kontrolė užtikrinama neatsižvelgiant į tai, ar šias priemones priima Sąjunga, ar valstybės narės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų priimtinumo reikalavimų negali tiesiogiai Sąjungos teisme ginčyti Sąjungos reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, yra apsaugoti nuo tokio akto taikymo, nes jiems suteikta galimybė ginčyti dėl šio akto priimtas įgyvendinamąsias priemones (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Kai tokį aktą turi įgyvendinti Sąjungos institucijos, organai ar įstaigos, fiziniai ar juridiniai asmenys, laikydamiesi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, gali pareikšti tiesioginį ieškinį Sąjungos teisme dėl įgyvendinimo aktų ir pagal SESV 277 straipsnį tokiam ieškiniui pagrįsti remtis aptariamo pagrindinio akto neteisėtumu. Kai juos įgyvendinti turi valstybės narės, šie asmenys gali nacionaliniuose teismuose remtis atitinkamo pagrindinio akto negaliojimu ir taip priversti juos, remiantis SESV 267 straipsniu, pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad norint įvertinti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, būtina remtis asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, padėtimi. Taigi nesvarbu, ar dėl nagrinėjamo akto reikia priimti įgyvendinamąsias priemones kitų asmenų atžvilgiu (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46

Be to, atliekant šį vertinimą reikia atsižvelgti tik į ieškinio dalyką, o tuo atveju, kai ieškovas prašo tik iš dalies panaikinti aktą, prireikus būtina atsižvelgti tik į įgyvendinamąsias priemones, kurias galbūt reikia priimti dėl tos akto dalies (2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Kyocera Mita Europe / Komisija, C‑553/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:805, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

47

Be to, šiuo klausimu nesvarbu, ar tokios priemonės yra mechaninio pobūdžio (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 41 ir 42 punktai ir 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Kyocera Mita Europe / Komisija, C‑553/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:805, 46 punktas).

48

Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia atmesti kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad Bendrasis Teismas tinkamai neatsižvelgė į jam pateikto ieškinio dalyką, visų pirma į tai, kad ieškiniu siekiama panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek pagal jį metalaksilui taikomos tam tikros materialinės teisės normos, įtvirtintos Reglamente Nr. 1107/2009.

49

Iš tiesų iš skundžiamos nutarties 35–38 punktų matyti, jog nurodęs, kad ginčijamo reglamento tikslas – sudaryti keistinų medžiagų sąrašą, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Reglamente Nr. 1107/2009 numatyta šioms medžiagoms taikyti specialias teisės normas, kuriomis nukrypstama nuo kitoms veikliosioms medžiagoms taikomų normų. Skundžiamos nutarties 38 punkte Bendrasis Teismas patikslino, kad šios specifinės normos susijusios, pirma, su keistinų medžiagų patvirtinimu ir šio patvirtinimo atnaujinimu, antra, su leidimais pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų, ir šių leidimų pratęsimu bei pakeitimu ir, trečia, su šių leidimų abipusiu pripažinimu valstybėse narėse.

50

Iš skundžiamos nutarties 39–49 punktų taip pat matyti, kad Bendrasis Teismas išsamiai išnagrinėjo šias specialias teisės normas ir padarė išvadą, kad jos paveikia apeliantės teisinę padėtį tik per Komisijos arba valstybių narių priimtus teisės aktus.

51

Antra, reikia išnagrinėti apeliantės argumentus, kuriais siekiama paneigti šios išvados pagrįstumą.

52

Šiuo klausimu pažymėtina, kad tai, jog dėl Sąjungos reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio paskutinę sakinio dalį, t. y. tam tikri tokio reglamento teisiniai padariniai pasireiškia tik patvirtinus tokias priemones, nereiškia, kad šis reglamentas negali turėti kitų teisinių pasekmių fizinio ar juridinio asmens teisinei padėčiai, nepriklausančių nuo įgyvendinamųjų priemonių patvirtinimo.

53

Todėl nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į metalaksilui taikomas trijų kategorijų specialias teisės normas, kurios nurodytos šio sprendimo 49 punkte ir kuriomis remiasi apeliantė savo apeliaciniame skunde, siekiant įvertinti, ar ginčijamas reglamentas dėl to, kad pagal jį metalaksilui taikomos šios normos, apeliantės teisinei padėčiai turi pasekmių, nepriklausančių nuo įgyvendinamųjų priemonių.

54

Pirma, dėl teisės normų, susijusių su keistinų medžiagų patvirtinimu ir šio patvirtinimo atnaujinimu, iš pradžių reikia priminti, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamos nutarties 39 punkte, kad metalaksilas buvo patvirtintas prieš priimant ginčijamą reglamentą. Kita vertus, kaip per posėdį Teisingumo Teisme nurodė Komisija, ginčijamas reglamentas neturėjo įtakos šio patvirtinimo galiojimo pabaigos datai.

55

Darytina išvada, kad, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 39 punkte, ir tai neginčijama šiame apeliaciniame skunde, vien keistinų medžiagų patvirtinimo atnaujinimo procedūra, numatyta Reglamente Nr. 1107/2009, yra reikšminga apeliantei.

56

Šiuo klausimu, kaip matyti iš skundžiamos nutarties 39 punkto, Reglamento Nr. 1107/2009 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keistinos medžiagos patvirtinimas gali būti atnaujintas ne ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui, priešingai nei kitų veikliųjų medžiagų patvirtinimas, kuris, remiantis šio reglamento 14 straipsnio 2 dalimi, gali būti atnaujinamas ne daugiau kaip penkiolikos metų laikotarpiui; apeliantė tam neprieštaravo. Taigi dėl to, kad metalaksilas įtrauktas į prie ginčijamo reglamento pridėtą sąrašą kaip keistina medžiaga, jo patvirtinimas gali būti atnaujinamas tik ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpiui, o ne ilgesniam laikotarpiui, kaip būtų, jei ši medžiaga nebūtų įtraukta į minėtą sąrašą.

57

Vis dėlto ginčijamo reglamento teisinės pasekmės, susijusios su metalaksilo patvirtinimo atnaujinimo laikotarpio trukme, apeliantės atžvilgiu pasireikš tik taikant įgyvendinamąsias priemones.

58

Iš tiesų remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 nuostatomis, visų pirma jo 24 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad, kaip konstatavo Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 39 ir 40 punktuose (ir tai neginčijama šiame apeliaciniame skunde), metalaksilo kvalifikavimas ginčijamame reglamente kaip keistinos medžiagos nekliudo taikyti šios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo procedūros. Tačiau pagal šią procedūrą, kaip ir pagal veikliosios medžiagos, neįtrauktos į prie ginčijamo reglamento pridėtą sąrašą, patvirtinimo atnaujinimo procedūrą, Komisija turi priimti reglamentą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1107/2009 20 straipsnio 1 dalyje.

59

Darytina išvada, kad, kaip teisingai konstatavo Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 41 punkte, ginčijamo reglamento pasekmių, susijusių su metalaksilo patvirtinimo atnaujinimo laikotarpio trukme, apeliantės atžvilgiu atsiras tik galimai priėmus reglamentą, kuriuo šios medžiagos patvirtinimas bus atnaujintas maksimaliam septynerių metų laikotarpiui, remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 20 straipsnio 1 dalimi, į kurį pateikiama nuoroda šio reglamento 24 straipsnio 2 dalyje.

60

Taigi, nors galima našta apeliantei, susijusi su būtinybe dažniau atnaujinti metalaksilo patvirtinimą, gali būti laikoma ginčijamo reglamento priėmimo pasekme, ši pasekmė atsiras ne dėl šio reglamento priėmimo, o kai prireikus Komisija priims reglamentą, kuriuo bus atnaujintas šios medžiagos patvirtinimas.

61

Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamos nutarties 41 punkte konstatavo, kad Komisijos reglamentas, kuriuo atnaujinamas keistinų medžiagų, kaip antai metalaksilo, patvirtinimas, yra ginčijamo reglamento įgyvendinimo priemonė, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį.

62

Antra, dėl teisės normų, susijusių su leidimais pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra keistinų medžiagų, ir šių leidimų pratęsimu bei pakeitimu, pasakytina, kad tiesa, kaip nurodo apeliantė, jog pagal ginčijamą reglamentą reikia atlikti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra metalaksilo, lyginamąjį įvertinimą, numatytą Reglamento Nr. 1107/2009 50 straipsnyje, kurį atliekant atitinkamo augalų apsaugos produkto keliamas pavojus sveikatai ar aplinkai lyginamas su to paties pobūdžio pavojumi, keliamu alternatyvaus produkto, arba necheminiu kenkėjų prevencijos ar jų kontrolės metodu.

63

Vis dėlto apeliantė negali pagrįstai teigti, kad ji privalo atlikti lyginamąjį įvertinimą ir padengti visas su tuo susijusias išlaidas, siekdama įrodyti, kad ginčijamo reglamento priėmimas jai turėjo pasekmių, nepriklausančių nuo įgyvendinamųjų priemonių patvirtinimo. Iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas teisingai nurodė skundžiamos nutarties 42 punkte, pagal Reglamento Nr. 1107/2009 50 straipsnio 1 ir 4 dalis lyginamąjį įvertinimą turi atlikti valstybės narės.

64

Dėl apeliantės argumento, kad tam tikrų valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos reikalauja, kad augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra metalaksilo, nacionalinės registracijos turėtojai joms pateiktų lyginamąjį įvertinimą, pasakytina, jog šis argumentas nepagrindžia apeliantės teiginio, kad ginčijamas reglamentas sukels jos teisinei padėčiai pasekmių, nepriklausančių nuo įgyvendinimo priemonių. Iš tiesų minėtiems turėtojams esą tenkančios pareigos kyla ne iš ginčijamo reglamento, o iš kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų sprendimo.

65

Be to, kaip Bendrasis Teismas teisingai konstatavo skundžiamos nutarties 43 punkte, o apeliantė neprieštaravo, Reglamento Nr. 1107/2009 50 straipsnyje nurodyto lyginamojo įvertinimo atlikimas „neturi įtakos tam, kad pagal Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 3 dalį ir 45 straipsnio 1 dalį leidimus pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, prireikus atitinkamai suteikia arba atsisako suteikti, atnaujina, panaikina arba pakeičia valstybės narės“.

66

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas taip pat nepadarė teisės klaidos šios nutarties 44 punkte nuspręsdamas, kad ginčijamo reglamento pasekmių, susijusių su valstybių narių atliekamu lyginamuoju vertinimu, kokią riziką sveikatai ar aplinkai kelia augalų apsaugos produktai, kuriuose yra metalaksilo, palyginti su alternatyviu produktu arba necheminiu kultūrų kenkėjų prevencijos ar jų kontrolės metodu, „apeliantei atsiranda tik taikant valstybių narių kompetentingų institucijų priimtus aktus“ ir kad „tokie aktai yra įgyvendinimo priemonės, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį“.

67

Trečia, dėl teisės normų, susijusių su leidimų pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra keistinų medžiagų, tarpusavio pripažinimu valstybėse narėse, pasakytina, kad Reglamento Nr. 1107/2009 41 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, jog tiesa, kad valstybė narė, kuri pagal abipusio pripažinimo procedūrą gauna prašymą išduoti leidimą pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra keistinų medžiagų, gali autorizuoti šiuos augalų apsaugos produktus, o kitais atvejais, nei numatyti šio reglamento 41 straipsnio 2 dalyje, nepažeidžiant jo 36 straipsnio 3 dalies, valstybė narė pagal šio reglamento 41 straipsnio 1 dalį privalo suteikti tokią autorizaciją toje nuostatoje nurodytomis sąlygomis.

68

Vis dėlto, net jei priėmus ginčijamą reglamentą sumažėjo tikimybė, kad valstybė narė patenkins pagal abipusio pripažinimo procedūrą gautą prašymą išduoti leidimą pateikti rinkai augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje yra metalaksilo, tokį prašymą gavusi valstybė narė turi dėl jo priimti sprendimą. Šiuo klausimu primintina, kad, kaip minėta šio sprendimo 47 punkte, nesvarbu, ar toks sprendimas yra mechaninio pobūdžio.

69

Todėl Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 48 punkte teisingai nusprendė, kad ginčijamo reglamento pasekmės, susijusios su leidimų pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra keistinos medžiagos, abipusio pripažinimo procedūra, „yra susijusios tik su valstybių narių diskrecija priimti sprendimą dėl šiuo klausimu pateikto prašymo“ ir kad „tokių pasekmių prireikus apeliantei atsiranda tik taikant nacionalinių valdžios institucijų, priimančių sprendimus dėl apeliantės pateiktų prašymų dėl abipusio pripažinimo, priimtus aktus“.

70

Atsižvelgiant į šio sprendimo 52–69 punktus, darytina išvada, kad, nors įtraukus metalaksilą į keistinų medžiagų sąrašą pagal ginčijamą reglamentą šiai medžiagai tapo taikytinos šio sprendimo 49 punkte nurodytos specifinės teisės normos, taigi ginčijamas reglamentas sukėlė teisinių pasekmių, nes pakeitė Sąjungos teisės tvarką, taikomą metalaksilui, vis dėlto apeliantė neįrodė, kad šis pakeitimas turėjo jos teisinei padėčiai pasekmių, nepriklausančių nuo įgyvendinimo priemonių, kaip jos suprantamos pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį. Todėl Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad apeliantė neturėjo teisės pareikšti ieškinio remdamasi šiuo pagrindu.

71

Šios išvados nepaneigia apeliantės argumentas, išdėstytas šio sprendimo 30 ir 37 punktuose, kad Komisijos ar valstybių narių aktai, priimti siekiant įgyvendinti specifines metalaksilui taikomas teisės normas, visų pirma aktas, kuriuo Komisija atnaujins šios medžiagos patvirtinimą, bus ne ginčijamo reglamento, o Reglamento Nr. 1107/2009 įgyvendinimo priemonės.

72

Iš tiesų, priešingai, nei teigia apeliantė savo argumentuose, pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį tam, kad priemonė būtų laikoma reglamentuojamojo pobūdžio akto įgyvendinimo priemone, nereikalaujama, kad šis aktas būtų tos priemonės teisinis pagrindas. Tokia priemonė gali būti tiek akto, kurio nuostatos yra jos teisinis pagrindas, tiek atskiro akto, kaip šiuo atveju ginčijamo reglamento, įgyvendinimo priemonė, jei tokio akto visos pasekmės ar dalis jų ieškovui kyla tik taikant tokią priemonę (pagal analogiją žr. 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 40 punktą).

73

Šioje byloje, kaip matyti iš šio sprendimo 54–70 punktų, dėl teisės aktų, kuriuos priims Komisija arba valstybės narės, kad įgyvendintų Reglamente Nr. 1107/2009 numatytas metalaksilui taikomas specifines teisės normas, apeliantei kils ginčijamo reglamento teisinių pasekmių, taigi šie aktai bus šio reglamento įgyvendinimo priemonės.

74

Šio sprendimo 70 punkte padarytos išvados taip pat nepaneigia šio sprendimo 31 ir 36 punktuose išdėstyti argumentai, kad priemonės, kurias galbūt patvirtina Komisija arba valstybės narės, siekdamos veiksmingai taikyti metalaksilui šio sprendimo 49 punkte nurodytas specifines teisės normas, neturės poveikio nei metalaksilo kvalifikavimui kaip keistinos medžiagos, nei šiai medžiagai taikytinai tvarkai, nustatytai Reglamente Nr. 1107/2009.

75

Iš tiesų šie argumentai neleidžia atmesti išvados, kad Reglamente Nr. 1107/2009 numatytų specialių teisės normų taikymo metalaksilui pasekmių apeliantės tiesinei padėčiai atsiranda tik taikant ginčijamo reglamento įgyvendinimo priemones.

76

Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 49 punkte padarė teisingą išvadą, kad dėl ginčijamo reglamento, kiek jis susijęs su apeliante, reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kaip jos suprantamos pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį.

77

Taigi apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

78

Savo apeliacinio skundo trečiuoju pagrindu, kurį reikia nagrinėti antrą, apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad skundžiamos nutarties 28 ir 29 punktuose jis nusprendė, jog ginčijamas reglamentas nėra su ja konkrečiai susijęs.

79

Apeliantė tvirtina, kad ji vienintelė pranešė Komisijai, kad metalaksilas turėtų būti įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą. Ji netgi pareiškė ieškinius Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme, kuriuos išnagrinėjus buvo panaikintas pirmasis neigiamas Komisijos sprendimas ir priimta Direktyva 2010/28, kuria metalaksilas įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą.

80

Apeliantė teigia, kad ji buvo vienintelė įmonė, paprašiusi įtraukti metalaksilą į Direktyvos 91/414 I priedą, todėl vienintelė atsakinga už šį įtraukimą, nuo kurio, be kita ko, priklauso augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra metalaksilo, visos galiojančios nacionalinės registracijos, taigi ginčijamas reglamentas su ja konkrečiai susijęs. Ši faktinė aplinkybė ją charakterizuoja, kiek tai susiję su metalaksilu, palyginti su kitais asmenimis.

81

Apeliantė taip pat teigia, kad iš ginčijamo reglamento 4 konstatuojamosios dalies matyti, jog jis buvo priimtas, be kita ko, remiantis veikliųjų medžiagų vertinimo ataskaitomis, ir kad vienoje iš šių ataskaitų nurodyta, jog ji vienintelė pateikė Komisijai šio sprendimo 79 punkte minėtą pranešimą. Taigi ginčijamas reglamentas yra konkrečiai su ja susijęs.

82

Apeliantė mano, kad dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir kad Teisingumo Teismas turi visą informaciją, būtiną norint patikrinti, ar ginčijamas reglamentas su ja tiesiogiai susijęs.

83

Šiuo klausimu apeliantė tvirtina, pirma, kad tai, jog metalaksilui taikomos Reglamente Nr. 1107/2009 įtvirtintos materialinės teisės nuostatos, reiškia, kad šiai medžiagai taikomos griežtesnės sąlygos nei veikliosioms medžiagoms, kurios nėra keistinos. Antra, ji pažymi, kad ši aplinkybė tiesiogiai atsiranda dėl ginčijamo reglamento ir kad nei Komisija, nei valstybės narės, patvirtindamos priemones, skirtas metalaksilui taikomoms specialioms teisės normoms įgyvendinti, neturi diskrecijos, kiek tai susiję su metalaksilo kvalifikavimu kaip keistinos medžiagos.

84

Komisija tvirtina, kad trečiasis pagrindas yra nepriimtinas, nes apeliantė tik primena, kad pateikė prašymą, dėl kurio metalaksilas įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priede pateiktą veikliųjų medžiagų sąrašą. Apeliantė nepateikia argumentų, įrodančių, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ši aplinkybė savaime negali jos individualizuoti, ir konkrečiai neginčija Bendrojo Teismo išvados, kad dėl asmens dalyvavimo Sąjungos teisės akto priėmimo procedūroje konkreti šio asmens ir atitinkamo akto sąsaja atsiranda tik tuomet, jei pagal Sąjungos teisės aktus jam suteikiama tam tikrų procedūrinių garantijų.

85

Komisija mano, kad šis pagrindas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.

86

Nesant reikalo priimti sprendimo dėl apeliantės argumentų, susijusių su šiuo apeliacinio skundo pagrindu, kuriais ji siekia įrodyti, kad ginčijamas reglamentas konkrečiai su ja susijęs, priimtinumo, šiuos argumentus bet kuriuo atveju reikia atmesti kaip nepagrįstus.

87

Pagal suformuotą jurisprudenciją, kurią Bendrasis Teismas priminė skundžiamos nutarties 25 punkte, kiti subjektai nei tie, kuriems skirtas sprendimas, teigti, kad sprendimas yra konkrečiai su jais susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, gali tik tuo atveju, kai tas sprendimas susijęs su jais dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl juos iš kitų asmenų išskiriančios faktinės padėties, todėl individualizuoja juos taip pat kaip ir tokio sprendimo adresatą (žr., be kita ko, 1963 m. liepos 15 d. Sprendimo Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, 223 punktą ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 93 punktą).

88

Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos, kurią Bendrasis Teismas priminė skundžiamos nutarties 26 punkte, taip pat matyti, kad galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę nereiškia, kad ši priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, jei ji taikoma atsižvelgiant į nagrinėjamame akte apibrėžtą objektyvią teisinę ar faktinę situaciją (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 47 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

89

Tai, jog pagal specialias nuostatas Europos Sąjungos Taryba ar Komisija privalo atsižvelgti į jų numatyto priimti akto pasekmes tam tikrų asmenų situacijai, gali šiuos asmenis individualizuoti, jei įrodoma, kad šis aktas su jais susijęs dėl faktinės situacijos, išskiriančios juos iš kitų asmenų (šiuo klausimu žr. 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija / Nederlandse Antillen, C‑142/00 P, EU:C:2003:217, 71–76 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

90

Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, net jei ji būtų įrodyta, kad apeliantė dalyvavo metalaksilo įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą procedūroje, kaip nurodyta šio sprendimo 79–81 punktuose, neindividualizuoja apeliantės, kiek tai susiję su ginčijamu reglamentu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 87–89 punktuose nurodytą jurisprudenciją.

91

Konkrečiai kalbant, apeliantė neįrodė, kad toks dalyvavimas gali paneigti skundžiamos nutarties 28 punkte padarytą išvadą, kad ginčijamas reglamentas su ja susijęs tik dėl jos objektyvios savybės – ji importuoja metalaksilą ir prekiauja produktais, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, kaip ir su bet kuriuo ūkio subjektu, kurio situacija yra arba gali būti tokia pat. Be to, neginčijama, kad priimant ginčijamą reglamentą buvo nuspręsta įtraukti metalaksilą į keistinų medžiagų sąrašą ne atsižvelgiant į konkrečias apeliantės savybes, o, kaip matyti iš tos nutarties 9 punkto, dėl to, kad šios medžiagos sudėtyje yra didelis neveikliųjų izomerų kiekis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 4 punktą (pagal analogiją žr. 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 66 punktą).

92

Darytina išvada, kad apeliantės argumentai, pateikti šiame apeliacinio skundo pagrinde, neįrodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 29 punkte nusprendė, kad ginčijamas reglamentas nėra konkrečiai susijęs su apeliante.

93

Galiausiai, kadangi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos nuspręsdamas, kad ginčijamas reglamentas nėra konkrečiai susijęs su apeliante, ir kadangi tiesioginės ir konkrečios sąsajos su reglamentuojamojo pobūdžio Sąjungos aktu, kurį prašoma panaikinti, sąlygos yra kumuliacinės (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 76 punktą), šio sprendimo 82 ir 83 punktuose pateikti argumentai dėl to, ar ginčijamas reglamentas susijęs su apeliante, yra nereikšmingi ir juos reikia atmesti.

94

Taigi trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nereikšmingą.

95

Savo apeliacinio skundo antruoju pagrindu apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis skundžiamos nutarties 50–58 punktuose nusprendė, jog jos ieškinio atmetimas kaip nepriimtino nereiškia, kad ji neteko teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

96

Apeliantė tvirtina, kad ji negalėjo ginčyti nei nacionalinės ginčijamo reglamento įgyvendinimo priemonės, nei šio reglamento pasekmių. Konkrečiai kalbant, kol nacionalinė valdžios institucija nenuspręs pakeisti metalaksilo, periodiškai turės būti atliekamas šios medžiagos lyginamasis įvertinimas, kurio apeliantė negalės ginčyti, nes neturi teisėto intereso ginčyti jai palankų aktą. Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) ir Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas, Ispanija) yra nusprendę, kad ieškovas neturi nei suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nei teisės pareikšti ieškinį, jei jo ginčijamas sprendimas nėra jam nepalankus.

97

Taigi apeliantė priversta provokuoti nacionalines valdžios institucijas, kad šios priimtų neigiamą sprendimą, tam, kad galėtų pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo ir tame ieškinyje ginčyti metalaksilo kvalifikavimą kaip keistinos medžiagos.

98

Komisija teigia, kad apeliacinio skundo antrasis pagrindas yra nepriimtinas, nes apeliantė tik pakartoja pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus, kad jai atimta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, tačiau nekvestionuoja Bendrojo Teismo atsakymo į šiuos argumentus, pateikto skundžiamos nutarties 50–59 punktuose.

99

Subsidiariai Komisija tvirtina, kad antrasis pagrindas yra nepagrįstas.

100

Nesant reikalo priimti sprendimo dėl šio pagrindo priimtinumo, jį bet kuriuo atveju reikia atmesti kaip nepagrįstą.

101

Konkrečiai kalbant, primintina, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyti priimtinumo reikalavimai turi būti aiškinami atsižvelgiant į pagrindinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą, tačiau laikantis SESV aiškiai numatytų sąlygų (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

102

Vis dėlto, kaip matyti iš ESS 19 straipsnio 1 dalies, Sąjungos teisinės sistemos laikymosi teisminę kontrolę atlieka ne tik Teisingumo Teismas, bet ir valstybių narių teismai. Šiuo tikslu, pirma, SESV 263 ir 277 straipsniuose ir, antra, SESV 267 straipsnyje nustatyta išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema, skirta Sąjungos aktų teisėtumo kontrolei, kuri patikėta Sąjungos teismui, užtikrinti (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

103

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nacionaliniame procese teisės subjektai turi teisę teisme užginčyti bet kokio sprendimo ar bet kurio kito nacionalinės teisės akto dėl visuotinai taikomo Sąjungos akto jų atžvilgiu teisėtumą remdamiesi šio negaliojimu (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

104

Darytina išvada, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl akto galiojimo, kaip ir ieškinys dėl panaikinimo, yra Sąjungos aktų teisėtumo kontrolės būdas (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

105

Dėl šio aspekto būtina priminti, kad kai nacionalinis teismas mano, kad vienas ar keli šalių arba jo iniciatyva nurodyti pagrindai dėl Sąjungos akto neteisėtumo yra pagrįsti, tas teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo vertinimo, nes tik jis turi jurisdikciją konstatuoti Sąjungos akto negaliojimą (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

106

Asmenų, kurie neatitinka SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos reikalavimų, kad galėtų pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, atveju teisių gynimo priemonių ir procedūrų, leidžiančių užtikrinti pagrindinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą, sistemą turi nustatyti valstybės narės (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

107

Ši valstybėms narėms nustatyta pareiga dar sykį patvirtinta ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, pagal kurią valstybės narės „nustato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse“. Tokia pareiga išplaukia ir iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio, kai valstybės narės priima priemones, įgyvendinančias Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal šios Chartijos 51 straipsnio 1 dalį (2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

108

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 48–76 punktų, Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad dėl ginčijamo reglamento apeliantės atžvilgiu reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį.

109

Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 101–107 punktuose primintą jurisprudenciją, kurią Bendrasis Teismas nurodė skundžiamos nutarties 51–57 punktuose, Bendrasis Teismas taip pat nepadarė teisės klaidos skundžiamos nutarties 58 punkte nuspręsdamas, jog reikia atmesti apeliantės argumentą, kad, atmetus kaip nepriimtiną jos ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo, būtų pažeista jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Iš tiesų, net jei dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų priimtinumo reikalavimų apeliantė negali tiesiogiai apskųsti ginčijamo reglamento Sąjungos teisme, ji vis dėlto gali nacionaliniame teisme pareikšti ieškinį dėl valstybės narės teisės akto, kuris yra šio reglamento įgyvendinimo priemonė, ieškinyje remtis šio reglamento negaliojimu ir paskatinti nacionalinį teismą pagal SESV 267 straipsnį pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus (pagal analogiją žr. 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 59 punktą).

110

Be to, prireikus apeliantė galėtų SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodytomis sąlygomis Sąjungos teisme apskųsti Komisijos reglamentą, kuriuo atnaujinamas metalaksilo patvirtinimas, ir tame ieškinyje ginčyti ginčijamo reglamento galiojimą, pateikdama jo negaliojimu grindžiamą prieštaravimą, kaip nurodyta šio sprendimo 44 punkte minėtoje jurisprudencijoje, siekdama, be kita ko, užginčyti metalaksilo patvirtinimo atnaujinimo laikotarpio trukmę.

111

Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

112

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

113

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

114

Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir apeliantė pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: