EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018DC0773

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI, IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI Švari mūsų visų planeta Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija

COM/2018/773 final

Briuselis, 2018 11 28

COM(2018) 773 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Švari mūsų visų planeta






Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija








































1.Įvadas. Neatidėliotina būtinybė apsaugoti planetą

Klimato kaita europiečiams kelia didelį susirūpinimą 1 . Dėl dabartinių planetos klimato pokyčių kinta pasaulio vaizdas ir auga visų formų nestabilumo rizika. 18 paskutinių dviejų dešimtmečių metų buvo šilčiausi kada nors užregistruoti. Tendencija nekelia abejonių. Būtina nedelsiant imtis ryžtingų klimato politikos veiksmų .

Dėl visuotinio atšilimo padarinių kinta aplinka ir dažnėja bei smarkėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Iš pastarųjų penkerių metų ketveri atnešė Europai ypatingo karščio bangas. Temperatūra virš Šiaurės poliaračio praėjusią vasarą buvo 5°CPastaraisiais keleriais metais didelė dalis Europos nukentėjo nuo smarkių sausrų, o Vidurio ir Rytų Europa patyrė daug potvynių. Didžiulės žalos pridaro ir net žmonių gyvybių nusineša ir su klimatu susiję ekstremalūs įvykiai, kaip antai miškų gaisrai, staigūs potvyniai, taifūnai ir uraganai: vieni iš tokių – 2017 m. Karibų jūros regioną, įskaitant kai kuriuos atokiausius Europos regionus, užklupę uraganai Irma ir Marija. Uraganai jau siaučia ir Europos žemyne: 2017 m. audra Ofelija buvo pirmasis istorijoje stiprus rytų Atlanto uraganas pasiekęs Airiją, o 2018 m. audra Lesli apniokojo Portugaliją ir Ispaniją.

2018 m. spalio mėn. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė Specialiąją ataskaitą apie pasaulio klimato atšilimo 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, padarinius ir atitinkamus visuotinius išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinius. Remiantis moksliniais įrodymais, pasaulio klimatas dėl žmogaus veiklos jau atšilo 1°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau šyla maždaug 0,2°C per dešimtmetį. Jei nebus spartinami tarptautiniai klimato politikos veiksmai, vidutinės pasaulio temperatūros kilimas netrukus po 2060 m. gali pasiekti 2°C

Nevaržoma klimato kaita gali paversti Žemę „šiltnamiu“ – tokiu atveju padidėtų klimato padarytos neatitaisomos didelio masto žalos rizika. IPCC ataskaitoje patvirtinama prognozė, kad pasaulio klimatui atšilus 1°C maždaug 4 proc. viso pasaulio žemės ploto, o atšilus 2°C – maždaug 13 proc. viso pasaulio žemės ploto persitvarkys iš vieno tipo ekosistemos į kito tipo ekosistemą. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad temperatūrai pakilus 2°C visame pasaulyje išnyks 99 proc. koralų rifų. Pasaulio klimatui atšilus maždaug 1,5°C–2°C gali imti negrįžtamai tirpti Grenlandijos ledo danga. Dėl to ilgainiui 7 metrais pakils jūros lygis ir šio pakilimo padarinius tiesiogiai patirs viso pasaulio pakrančių regionai, įskaitant Europos žemumas ir salas. Jau dabar vasaromis sparčiai tirpsta Arkties vandenyno ledas ir tai neigiamai veikia Šiaurės regiono biologinę įvairovę ir vietos gyventojų pragyvenimo šaltinius.

Tai taip pat gali turėti didelių padarinių Europos ekonomikos produktyvumui, infrastruktūrai, maisto gamybos galimybėms, visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei ir politiniam stabilumui. Praėjusiais metais dėl oro sąlygų sukeltų nelaimių pasaulyje patirtos rekordinės 283 mlrd. EUR išlaidos, o iki 2100 m. tokių nelaimių padarinius gali tekti pajusti dviems trečdaliams Europos gyventojų, palyginti su 5 proc. šiandien. Pavyzdžiui, metinė žala dėl Europos upių potvynių gali pasiekti 112 mlrd. EUR, palyginti su dabartiniais 5 mlrd. 16 proc. dabartinės Viduržemio jūros klimato zonos iki amžiaus pabaigos gali tapti sausringomis, o kai kuriose Pietų Europos šalyse lauko darbų našumas gali sumažėti maždaug 10–15 proc., palyginti su dabartiniu lygiu. Be to, įvertinta, kad prognozuojamas maisto pakankamumas pasaulio klimatui atšilus 2°C sumažėtų labiau nei jam atšilus 1,5°C, taip pat ir tokiuose regionuose, kurie yra itin svarbūs ES saugumui, kaip antai Šiaurės Afrikoje ir likusioje Viduržemio jūros regiono dalyje. Šis procesas gali dauguma atžvilgių pakenkti saugumui ir gerovei, nes nukentėtų ekonomika, maisto, vandens ir energijos sistemos, o tai savo ruožtu gali paskatinti tolesnius konfliktus ir migracijos spaudimą. Nesiimant jokių klimato politikos veiksmų, apskritai bus neįmanoma užtikrinti darnaus Europos vystymosi ir pasiekti pasaulio mastu sutartų Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų.