Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32011R0142

2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą Tekstas svarbus EEE

OJ L 54, 26.2.2011, p. 1–254 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 03 Volume 044 P. 68 - 321

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/142/oj

26.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 54/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 142/2011

2011 m. vasario 25 d.

kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį bei 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 6 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 11 straipsnio 2 dalies b ir c punktus ir 11 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 15 straipsnio 1 dalies b, d, e, h ir i punktus ir 15 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 17 straipsnio 2 dalį ir 18 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 4 dalies a, b, c punktus ir 19 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, 20 straipsnio 10 ir 11 dalis, 21 straipsnio 5 ir 6 dalis, 22 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnio a, b, c ir e–h punktus ir 27 straipsnio antrą pastraipą, 31 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnio 3 dalį, 40 straipsnį, 41 straipsnio 3 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 42 straipsnį, 43 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnio 4 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 48 straipsnio 2 dalį, 48 straipsnio 7 dalies a punktą ir 8 dalies a punktą ir 48 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 97/78/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (2), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytos gyvūnų ir visuomenės sveikatos taisyklės, susijusios su gyvūninės kilmės šalutiniais produktais ir jų gaminiais. Tame reglamente nustatytos aplinkybės, kurioms esant šalutiniai gyvūniniai produktai turėtų būti naikinami siekiant išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo. Be to, tame reglamente nurodyta, kokiomis sąlygomis šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti naudojami gyvūnams šerti ir įvairiais kitais tikslais, kaip antai kosmetikoje, vaistams ir technine paskirtimi. Juo ūkinės veiklos subjektai taip pat įpareigojami tvarkyti šalutinius gyvūninius produktus įmonėse ir gamyklose, kurios turi būti oficialiai kontroliuojamos.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatyta, kad priimant įgyvendinimo priemones turėtų būti nustatytos išsamios šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo taisyklės, pavyzdžiui, perdirbimo standartai, higienos reikalavimai ir įrodančių dokumentų, kurie turi būti pridedami prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių siuntų atsekamumo tikslais, formatas.

(3)

Šiame reglamente išsamios gyvūninių šalutinių produktų naudojimo ir naikinimo taisyklės turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 tikslus, būtent – tvarų gyvūninių medžiagų naudojimą ir aukšto lygio visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugą Europos Sąjungoje.

(4)

Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 netaikomas laukinių gyvūnų kūnams arba jų dalims, įtariamiems užsikrėtus ar susirgus pavojingomis žmonėms ar gyvūnams ligomis, išskyrus prekybai sugautus vandens gyvūnus. Be to, jis netaikomas laukinių medžiojamųjų gyvūnų kūnams ar jų dalims, kurie nėra pagal gerą medžioklės praktiką surenkami po nužudymo. Šių medžioklės šalutinių gyvūninių produktų naikinimas turėtų būti atliekamas taip, kad būtų išvengta pavojaus plitimo, atsižvelgiant į konkrečią medžioklės praktiką ir vadovaujantis gerąja medžiotojų aprašyta patirtimi.

(5)

Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 taikomas šalutiniams gyvūniniams produktams gaminant medžiojamųjų gyvūnų trofėjus. Tokie trofėjai, kaip ir gyvūnų bei gyvūnų dalių preparatai, kuriems daryti naudojami kiti metodai, pavyzdžiui, balzamavimo, turėtų būti preparuojami tokiomis sąlygomis, kuriomis užkertamas kelias pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai perdavimui.

(6)

Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 taikomas viešojo maitinimo atliekoms, jeigu jos yra iš tarptautinio transporto, pavyzdžiui, maisto produktų, tiekiamų lėktuvuose skrydžio metu arba laivuose, atvykstančiuose į Europos Sąjungą iš trečiosios šalies, atliekos. Viešojo maitinimo atliekoms minėtas reglamentas taikomas ir tada, jei jos skirtos gyvūnams šerti, perdirbti taikant vieną iš pagal šį reglamentą leidžiamų metodų arba transformuojant į biodujas ar kompostuojant. Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 draudžiama viešojo maitinimo atliekomis šerti ūkinius gyvūnus, išskyrus kailinius gyvūnus. Todėl pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 viešojo maitinimo atliekos gali būti perdirbamos ir atitinkamai naudojamos, jeigu jų gaminiais nėra šeriami tokie gyvūnai.

(7)

Dėl Sąjungos teisės aktų aiškumo, apibrėžiant gyvūninės kilmės pašarines žaliavas šiame reglamente turėtų būti vartojama pašarinių žaliavų apibrėžtis, pateikta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančiame Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB ir 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (3).

(8)

Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 draudžiama ligai imlių rūšių gyvūnų šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius vežti iš ūkių, įmonių, gamyklų ar teritorijų, kuriose taikomi apribojimai dėl pavojingos užkrečiamos ligos. Siekiant suteikti aukštą gyvūnų sveikatos apsaugos lygį Sąjungoje, Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (toliau – OIE) Sausumos gyvūnų ir vandens gyvūnų sveikatos kodeksuose nustatytas ligų sąrašas turėtų būti nurodytas kaip pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašas, kad būtų galima nustatyti šio draudimo aprėptį.

(9)

Kadangi 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (4) nėra taikoma tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų deginimui ir deginimui kartu su kitomis medžiagomis, norint išvengti dėl tokių veiksmų kylančio pavojaus sveikatai šiame reglamente reikėtų nustatyti tinkamas taisykles atsižvelgiant ir į galimą poveikį aplinkai. Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių deginimo ir bendro deginimo likučiai turėtų būti perdirbti arba sunaikinti, laikantis Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų, kadangi visų pirma pagal tuos teisės aktus leidžiama naudoti pelenų fosforo junginius trąšoms ir perduoti kremuotų gyvūnų augintinių pelenus savininkams.

(10)

Gyvūninės kilmės produktai arba jų turintys maisto produktai turėtų būti šalinami sąvartynuose pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (5), jeigu jie buvo perdirbti pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (6) siekiant sumažinti potencialų pavojų sveikatai.

(11)

Šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naikinimas pasinaudojant nuotekomis turėtų būti draudžiamas, kadangi nuotekoms nėra taikomi reikalavimai, kurie leistų užtikrinti tinkamą pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolę. Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant išvengti nepriimtinos rizikos dėl atsitiktinio skystų šalutinių gyvūninių produktų nutekėjimo, pavyzdžiui, valant grindis ir perdirbimui naudojamą įrangą.

(12)

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančioje kai kurias direktyvas (7) nustatomos tam tikros priemonės aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti. Tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad tam tikroms medžiagoms ta direktyva netaikoma tokiu mastu, kiek jas reglamentuoja kiti Sąjungos teisės aktai, įskaitant šalutinius gyvūninius produktus, reglamentuojamus 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiu sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (8), išskyrus tuos, kurie yra skirti sudeginti, šalinti sąvartynuose ar naudoti biodujų ar kompostavimo įmonėse. Tas reglamentas dabar yra panaikintas ir bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 nuo 2011 m. kovo 4 d. Siekiant Sąjungos teisės aktų derėjimo, procesai, kuriais šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai transformuojami į biodujas ir kompostuojami, turėtų atitikti šiame reglamente nustatytas sveikatos taisykles ir aplinkosaugos priemones, nustatytas Direktyvoje 2008/98/EB.

(13)

Valstybės narės kompetentinga institucija turėtų sugebėti leisti naudoti alternatyvius šalutinių gyvūninių produktų transformacijos į biodujas ar kompostavimo parametrus remiantis tinkamumo patvirtinimu pagal suderintą modelį. Tuo atveju turėtų būti įmanoma tiekti irimo atliekas ir kompostą rinkai visoje Europos Sąjungoje. Be to, valstybės narės kompetentinga institucija turėtų galėti leisti naudoti tam tikrus konkrečių į biodujas transformuojamų ar kompostuojamų šalutinių gyvūninių produktų, pavyzdžiui, viešojo maitinimo atliekų ir šių atliekų mišinių su tam tikromis kitomis medžiagomis, parametrus. Kadangi tokie leidimai nėra suteikiami pagal suderintą modelį, irimo atliekos ir kompostas turėtų būti tiekiami rinkai valstybės narės viduje, kur tie parametrai leisti naudoti.

(14)

Siekiant išvengti maisto produktų užteršimo patogenais, įmonės ar gamyklos, perdirbančios šalutinius gyvūninius produktus, turėtų veikti atskirtoje nuo skerdyklų ar kitų įmonių, kuriose perdirbami maisto produktai, vietoje, visų pirma laikantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (9), nebent šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas vyktų sąlygomis, kurias patvirtino kompetentinga institucija, kad būtų išvengta pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo į maisto perdirbimo įmones.

(15)

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (10), valstybės narės įpareigotos vykdyti užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) stebėsenos programas. Gyvūnų kūnai, naudojami šerti tam tikrų rūšių gyvūnus, biologinės įvairovės skatinimo tikslais turėtų būti įtraukti į šias stebėsenos programas tiek, kiek reikia užtikrinti, kad šios programos suteiktų pakankamai informacijos dėl USE paplitimo tam tikroje valstybėje narėje.

(16)

Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 skatinant biologinę įvairovę leidžiama šerti tam tikromis 1 kategorijos medžiagomis nykstančių ar saugomų rūšių maitlesius paukščius ar kitų rūšių gyvūnus, gyvenančius jų natūralioje buveinėje. Toks šėrimas turėtų būti leidžiamas tam tikrų plėšriųjų žinduolių rūšių, nurodytų Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (11), ir tam tikrų plėšrių paukščių rūšių, nurodytų 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (12), atvejais, kad būtų atsižvelgta į šių rūšių gyvūnų natūralios mitybos ypatumus.

(17)

Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatyta šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo ar naikinimo alternatyvių metodų taikymo leidimo suteikimo tvarka. Tokius metodus Komisija gali leisti naudoti gavus Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) nuomonę. Siekiant palengvinti EMST paraiškų vertinimą reikėtų nustatyti standartinę formą, pagal kurią pareiškėjams būtų parodytas reikalingų pateikti įrodymų pobūdis. Pagal Sutartis turėtų būti galima pateikti paraiškas dėl alternatyvių metodų oficialiomis Sąjungos kalbomis, kaip nustatyta EEB Tarybos reglamente Nr. 1, nustatančiame kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (13).

(18)

Pagal 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 183/2005, nustatantį pašarų higienos reikalavimus (14), pašarų verslo subjektai, išskyrus pirminius gamintojus, turi laikyti ir vežti pašarus pagal tam tikrus higienos reikalavimus. Kadangi pagal šiuos reikalavimus numatyta mažinti ir potencialius pavojus, iš gyvūninių šalutinių produktų pagamintiems kombinuotiems pašarams neturėtų būti taikomi šio reglamento reikalavimai dėl laikymo ir vežimo.

(19)

Siekiant skatinti mokslą ir mokslinius tyrimus ir užtikrinti geriausią įmanomą šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių panaudojimą žmonių ir gyvūnų ligų diagnostikai, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę nustatyti tokių medžiagų mėginių ėmimo mokslinių tyrimų, mokymo ir diagnostikos tikslais sąlygas. Tačiau šie reikalavimai neturėtų būti nustatyti dėl patogenų, kurių (atveju) specialios taisyklės nustatytos 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/118/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi minėti reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje, ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją (15).

(20)

Direktyvoje 97/78/EB daroma išimtis dėl šalutinių gyvūninių produktų, kurie skirti parodoms, jeigu jie nėra skirti prekybai, ir šalutinių gyvūninių produktų, kurie skirti atskiriems tyrimams, susijusiems su veterinariniais patikrinimais įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste. Toje direktyvoje leidžiama priimti šių išimčių įgyvendinimo priemones. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, skirtų parodoms ir atskiriems tyrimams, importo sąlygos siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai plitimo, kai šie produktai įvežami į Sąjungą. Siekiant Sąjungos teisės aktų derėjimo ir teisinio aiškumo ūkio subjektams, šias sąlygas ir Direktyvos 97/78/EB įgyvendinimo priemones reikėtų nustatyti šiame reglamente.

(21)

Po surinkimo šalutiniai gyvūniniai produktai turėtų būti tvarkomi atitinkamomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai plitimo. Įmonės ar gamyklos, kuriose tam tikros operacijos atliekamos prieš šalutinius gyvūninius produktus pateikiant toliau perdirbti, turėtų būti pastatytos ir veikti taip, kad tokio pavojaus plitimo būtų išvengta. Tai turėtų būti taikoma įmonėms ir gamykloms, kuriose vykdomos operacijos tvarkant šalutinius gyvūninius produktus pagal Sąjungos veterinarijos teisės aktus, išskyrus privačių veterinarijos gydytojų atliekamą šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą gydomosios veiklos metu.

(22)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 verslo subjektai užtikrina, kad šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai būtų atsekami visais gamybos, naudojimo ir naikinimo grandinės etapais ir taip būtų galima išvengti bereikalingų vidaus rinkos sutrikimų dėl įvykių, susijusių su faktiniais ar potencialiais pavojais visuomenės ar gyvūnų sveikatai. Todėl atsekamumą turėtų užtikrinti ne vien ūkio subjektai, gaminantys, renkantys ar vežantys šalutinius gyvūninius produktus, bet ir ūkio subjektai, kurie naikina šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius degindami, degindami kartu su kitomis medžiagomis ar šalindami juos į sąvartynus.

(23)

Talpyklos ir transporto priemonės, kurios naudojamos šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams vežti, turėtų būti švarios, kad būtų išvengta užteršimo. Kai jos yra skirtos vežti ypatingą medžiagą, pavyzdžiui, skystus šalutinius gyvūninius produktus, kurie nekelia nepriimtino pavojaus sveikatai, ūkio subjektai gali pritaikyti jų priemones užtikrinti, kad būtų išvengta tos medžiagos keliamo užteršimo pavojaus.

(24)

Valstybėms turėtų būti leidžiama įpareigoti ūkio subjektus naudoti Komisijos sprendimu 2004/292/EB dėl Traces sistemos įvedimo ir iš dalies pakeičiančio Sprendimą 92/486/EEB (16) įvestą Traces sistemą (toliau – TRACES sistema) siekiant pateikti šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių siuntų atvežimo į paskirties vietą įrodymus. Siuntų atvežimą alternatyviai turėtų būti galima įrodyti pateikiant ketvirtą prekybos dokumento kopiją, kuri būtų grąžinama gamintojui. Dviejų alternatyvų taikymo patirtis turėtų būti įvertinta po pirmųjų šio reglamento įgyvendinimo metų.

(25)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodyti tam tikri lydytų riebalų, žuvų taukų ir kiaušinių produktų apdorojimo parametrai, kuriuos naudojant užtikrinama tinkama galimo pavojaus sveikatai kontrolė, kai tokie produktai naudojami kitais tikslais nei vartoti žmonėms. Todėl šie parametrai turėtų būti leidžiami naudoti kaip šalutinių gyvūninių produktų apdorojimo metodų, kurie yra nustatyti šiame reglamente, alternatyva.

(26)

Priešpienis ir priešpienio produktai turėtų būti gauti iš galvijų bandų, kurios nėra užkrėstos tam tikromis ligomis, kaip nurodyta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (17).

(27)

Nuorodos į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą Nr. 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (18), į 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą Nr. 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta agonistus (19), į 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą Nr. 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių (20) turėtų būti atnaujintos, taip turėtų būti atnaujinta sveikatos taisyklėse, taikomose prekybai neperdirbtu mėšlu, esanti nuoroda į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą Nr. 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (21).

(28)

Tam tikros importuotos medžiagos gyvūnų augintinių ėdalui gaminti turėtų būti tvarkomos tokiomis sąlygomis, kurios yra tinkamos šių medžiagų keliamo pavojaus atžvilgiu. Visų pirma, turėtų būti nustatyta, kad tokios medžiagos ir 3 kategorijos medžiagos turi būti saugiai pristatomos į paskirties įmones ar gamyklas, kur jos yra įterpiamos į gyvūnų augintinių maistą. Dėl paskirties įmonių ar gamyklų kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama leisti sandėliuoti importuojamas medžiagas kartu su 3 kategorijos medžiagomis, jeigu jos gali būti atsektos.

(29)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 nurodomi tam tikri šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, kurie gali būti tiekiami rinkai laikantis tam tikrų kitų Sąjungos teisės aktų nustatytų sąlygų. Tuose teisės aktuose taip pat nustatytos šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, skirtų tokiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti, importo, surinkimo ir vežimo sąlygos. Tačiau Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 taikomas, kai kituose Sąjungos teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai dėl potencialių pavojų, kuriuos gali kelti tokios žaliavos. Kadangi tokie reikalavimai dėl medžiagų, kurios apdorotos tam tikrais perdirbimo etapais nebuvo nustatyti, kol joms bus pradėti taikyti pateikimo rinkai reikalavimai pagal kitus Sąjungos teisės aktus, tokius reikalavimus reikėtų nustatyti šiame reglamente. Visų pirma, turėtų būti nustatytos tokių medžiagų importo ir tvarkymo Sąjungos viduje laikantis griežtos kontrolės ir dokumentų reikalavimų sąlygos, kad būtų galima išvengti potencialaus šių medžiagų keliamo pavojaus plitimo.

(30)

Visų pirma, tinkamos sveikatos sąlygos turėtų būti nustatytos šiame reglamente dėl medžiagų, kurios naudojamos vaistams gaminti pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (22), veterinariniams vaistams gaminti pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (23), medicinos prietaisams gaminti pagal 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą Nr. 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (24), in vitro diagnostikos medicinos prietaisams gaminti pagal 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (25), aktyviems implantuojamiems medicinos prietaisams gaminti pagal 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvą Nr. 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamuosius medicinos prietaisus, suderinimo (26) ar laboratoriniams reagentams gaminti (gatavi produktai). Jeigu tokių medžiagų keliami pavojai mažinami gryninant, koncentruojant produkte ar dėl sąlygų, kuriomis jie yra tvarkomi ar naikinami, turėtų būti taikomi tik Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai ir šio reglamento reikalavimai dėl atsekamumo. Tokiu atveju reikalavimai, susiję su įvairių kategorijų šalutinių gyvūninių produktų atskyrimu įmonės ar gamyklos, gaminančios gatavus produktus, viduje, neturėtų būti taikomi, kadangi tolesnio medžiagų naudojimo kitais tikslais, ypač jų įterpimo į maistą ar pašarus, galima išvengti ūkio subjektui tinkamai taikant taisykles prižiūrint kompetentingai institucijai. Tokių medžiagų siuntas, kurios turi būti importuojamos į Europos Sąjungą, turėtų tikrinti veterinarijos gydytojai įvežimo vietos pasienio kontrolės poste laikantis Direktyvos 97/78/EB, kad būtų užtikrinta, kad šie produktai atitiktų jų teikimo Sąjungos rinkai reikalavimus.

(31)

Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (27) būtina pranešti apie tam tikras ligas, kurioms imlūs arklinių šeimos gyvūnai. Kad būtų galima sumažinti šių ligų perdavimo pavojų, arklinių šeimos gyvūnų kraujo produktai, skirti naudoti kitais nei šėrimas tikslais, pavyzdžiui, veterinariniams vaistams skirti kraujo produktai, turėtų būti gauti iš arklinių šeimos gyvūnų, kurie neturi šių ligų klinikinių požymių.

(32)

Turėtų būti leidžiama tiekti rinkai šviežius kailius ir odas, išskyrus žmonėms vartoti, jeigu jie atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus šviežiai mėsai, nustatytus 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, nustatančioje gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninių produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (28), kadangi šiomis sąlygomis galima atitinkamai sumažinti galimą pavojų sveikatai.

(33)

Šiame reglamente nustatytos sveikatos taisyklės dėl medžiojamųjų gyvūnų trofėjų ir kitų gyvūnų preparatų gamybos ir tiekimo rinkai, kuriomis pašalinamas potencialus pavojus, turėtų papildyti tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos taisykles, nustatytas 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (29), kadangi to reglamento tikslas yra kitoks. Dėl anatominių gyvūnų preparatų ar šalutinių gyvūninių produktų, su kuriais buvo atliekamas, pavyzdžiui, balzamavimas, kurio metu irgi išvengiama potencialių pavojų, gyvūnų sveikatos apribojimai neturėtų būti taikomi, kad tokius preparatus būtų galima lengviau panaudoti, ypač mokymo tikslais.

(34)

Šalutiniai bitininkystės produktai neturėtų būti užkrėsti tam tikromis ligomis, kurioms bitės yra imlios, išvardytomis 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (30).

(35)

Europos Parlamentas ir Taryba paragino Komisiją nustatyti oleocheminių produktų galutinį gamybos grandinės tašką, nuo kurios jiems nebetaikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai. Toks sprendimas dėl galutinio gamybos grandinės taško turėtų būti priimtas kai tik bus atliktas vertinimas dėl oleocheminių procesų pajėgumo sumažinti potencialų pavojų sveikatai, kurį gali kelti bet kurios kategorijos gyvūniniai riebalai, kurie yra perdirbami.

(36)

Šiame reglamente nuoroda į 2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomos trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (31), turėtų būti daroma, kai iš šių trečiųjų šalių ir kitų teritorijų turėtų būti leidžiama importuoti tam tikrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kadangi šių produktų keliamas pavojus yra identiškas tiems pavojams, kurie gali kilti dėl importuojamų gyvų gyvūnų ar šviežios mėsos.

(37)

Siekiant nustatyti trečiąsias šalis, iš kurių atitinkamų rūšių gyvūniniai šalutiniai produktai gali būti importuojami remiantis panašiais motyvais dėl pavojaus sveikatai ir siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktų derėjimą turėtų būti nurodyti kiti trečiųjų šalių, iš kurių tam tikros gyvūninės medžiagos gali būti importuojamos, sąrašai. Tokie sąrašai buvo nustatyti 2004 m. sausio 6 d. Komisijos sprendime 2004/211/EB, nustatančiame trečiųjų šalių ir jų teritorijos dalių, iš kurių leidžiama importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą ir iš dalies keičiančiame Sprendimus 93/195/EEB ir 94/63/EB (32), 2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 605/2010, kuriuo nustatomos gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygos, taikomos įvežant žalią pieną ir pieno gaminius, skirtus vartoti žmonėms (33), 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendime 2006/766/EB, nustatančiame trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių leidžiama importuoti dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius, jūrų pilvakojus ir žuvininkystės produktus, sąrašus (34), 2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ar vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (35), ir 2009 m. vasario 9 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 119/2009, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių importuojama į Bendriją arba vežama per ją tranzitu laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkinių triušių mėsa, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (36).

(38)

Kadangi fotografijos pramonės, kuri naudoja tam tikrus šalutinius gyvūninius produktus, pavyzdžiui, galvijų stuburą, atliekos ne tik kelia pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai, bet ir aplinkai, jos turėtų būti sunaikintos arba eksportuojamos į šalutinių gyvūninių produktų kilmės šalį pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (37).

(39)

Tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių vežimo tranzitu per Europos Sąjungą tarp Rusijos Federacijos teritorijų taisyklėse turėtų būti nurodytas 2009 m. rugsėjo 28 d. Komisijos sprendime 2009/821/EB sudaryti pasienio kontrolės postų sąrašą, nustatyti tam tikras patikrinimų, kuriuos atlieka Komisijos veterinarijos ekspertai, taisykles ir patvirtinti TRACES veterinarijos padalinius (38) nustatytas pasienio kontrolės postų sąrašas. Tam tranzitui turėtų būti naudojamas bendras veterinarinis įvežimo dokumentas, nustatytas 2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamente Nr. 136/2004, nustatančiame produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų Bendrijos pasienio veterinarijos postuose tvarką (39).

(40)

Šiame reglamente reikėtų nustatyti, kad sveikumo sertifikatai, kurie turi būti pridėti prie šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių siuntų, įvežimo į Sąjungą punkte, kur atliekami veterinariniai patikrinimai, turėtų būti išduodami pagal sertifikavimo principus, lygiaverčius nustatytiems 1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 96/93/EB dėl gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų sertifikavimo (40).

(41)

Siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo oficialūs visos šalutinių gyvūninių ir jų gaminių grandinės patikrinimai atliekami pagal bendruosius oficialios kontrolės principus, nustatytus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (41).

(42)

Todėl šiame reglamente reikia nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 įgyvendinimo priemones.

(43)

Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 nuo 2011 m. kovo 4 d.

(44)

Priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 priimti tam tikri įgyvendinantys teisės aktai, t. y. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 811/2003 dėl draudimo šerti žuvis tos pačios rūšies perdirbtomis žuvimis, gyvūninės kilmės atliekų laidojimo ir deginimo (42), Komisijos sprendimas 2003/322/EB dėl tam tikrų maitlesių paukščių šėrimo tam tikromis 1 kategorijos medžiagomis (43), Komisijos sprendimas 2003/324/EB dėl nukrypimo nuo tam tikro tos pačios rūšies kailinių gyvūnų perdirbimo draudimo (44), Komisijos reglamentai (EB) Nr. 79/2005 dėl pieno ir pieno pagrindo produktų (45), (EB) Nr. 92/2005 dėl šalinimo ar naudojimo būdų (46), (EB) Nr. 181/2006 dėl organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų, išskyrus mėšlą (47), (EB) Nr. 1192/2006 dėl patvirtintų įmonių sąrašo (48) ir (EB) Nr. 2007/2006 dėl tam tikrų 3 kategorijos tarpinių produktų importo ir tranzito (49).

(45)

Be to, priimtos tam tikros pereinamojo laikotarpio priemonės, visų pirma Komisijos reglamentas (EB) Nr. 878/2004 dėl tam tikrų 1 ir 2 kategorijų medžiagų importo ir tvarkymo (50), Komisijos sprendimas 2004/407/EB dėl tam tikrų medžiagų fotoželatinui gaminti importo (51) ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 197/2006 dėl buvusių maisto produktų tvarkymo ir šalinimo (52), siekiant nustatyti rizikai proporcingas priemones tam tikrais specialiais šalutinių gyvūninių produktų naudojimo atvejais.

(46)

Siekiant toliau supaprastinti Sąjungos šalutinių gyvūninių produktų taisykles, kaip to prašė pirmininkaujanti Tarybai šalis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 priėmimo metu, šios įgyvendinimo ir pereinamojo laikotarpio priemonės buvo persvarstytos. Jos turėtų būti panaikintos ir pakeistos, jei būtina, šiuo reglamentu, kad būtų galima turėti suderintą šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių teisinio reglamentavimo sistemą.

(47)

Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 taikomas nuo 2011 m. kovo 4 d. ir atitinkamai šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos datos. Be to, reikia nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad suinteresuotosioms šalims būtų suteikta laiko prisitaikyti prie šiuo reglamentu nustatytų naujų taisyklių ir tiekti rinkai produktus, kurie buvo pagaminti pagal Sąjungos sveikatos taisykles, taikytas iki tos datos, ir leisti toliau importuoti, kol bus pradėti taikyti šios reglamento reikalavimai.

(48)

Kol bus pasiektas suderinimas, tam tikrų Reglamente (EB) Nr. 878/2004 nurodytų produktų tiekimas rinkai ir eksportas turėtų būti tęsiamas pagal nacionalines priemones, kadangi su ribotu naudojamų medžiagų kiekiu susijęs pavojus gali būti reguliuojamas nacionaliniu lygmeniu. Kol bus priimtos priemonės dėl tam tikrų gyvūninės kilmės produktų riboto kiekio surinkimo iš mažmeninio sektoriaus ir sunaikinimo remiantis būsimais įrodymais, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę leisti rinkti ir naikinti tokius produktus kitomis priemonėmis, jeigu būtų užtikrinta lygiavertė visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsauga.

(49)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento prašymą, pareikštą pritariant Reglamentui (EB) Nr. 1069/2009 per pirmą svarstymą, ir atsižvelgiant į konkrečius Parlamento pasiūlymus dėl tam tikrų techninių klausimų sprendimo, šio reglamento projektas 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo pateiktas Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui pasikeisti nuomonėmis.

(50)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos įgyvendinimo priemonės:

a)

gyvūnų ir visuomenės sveikatos taisyklių, taikomų šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1069/2009;

b)

tam tikrų mėginių ir priemonių veterinarinių tikrinimų pasienio kontrolės postuose išimčių, kaip nustatyta Direktyvos 97/78/EB 16 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos I priede pateikiamos sąvokų apibrėžtys.

3 straipsnis

Tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų gaminių galutinis gamybos grandinės taškas

Šie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai gali būti tiekiami rinkai, išskyrus importą, be apribojimų, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalyje:

a)

biodyzelinas, atitinkantis šalutinių gyvūninių produktų gaminių naikinimo ir naudojimo reikalavimus, nustatytus IV priedo IV skyriaus 3 skirsnio 2 punkto b papunktyje;

b)

perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas, atitinkantis specialiuosius perdirbto gyvūnų augintinių ėdalo reikalavimus, nustatytus XIII priedo II skyriaus 7 punkto a papunktyje;

c)

šunų kramtalai, atitinkantys specialiuosius šunų kramtalų reikalavimus, nustatytus XIII priedo II skyriaus 7 punkto b papunktyje;

d)

kanopinių kailiai ir odos, kurie atitinka XIII priedo V skyriaus C punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl šių produktų galutinio gamybos grandinės taško;

e)

vilna ir plaukai, kurie atitinka XIII priedo VII skyriaus B punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl šių produktų galutinio gamybos grandinės taško;

f)

plunksnos ir pūkai, kurie atitinka XIII priedo VII skyriaus C punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl šių produktų galutinio gamybos grandinės taško;

g)

kailiai, kurie atitinka XIII priedo VIII skyriuje nustatytas sąlygas.

4 straipsnis

Pavojingos užkrečiamosios ligos

Ligos, išvardytos OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 1.2.3 straipsnyje (2010 m. leidime) ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekso 1.3 straipsnyje (2010 leidime) laikomos pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis bendrų gyvūnų sveikatos apribojimų taikymo tikslais, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 6 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje.

II   SKYRIUS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IR JŲ GAMINIŲ NAIKINIMAS IR NAUDOJIMAS

5 straipsnis

Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo apribojimai

1.   Ūkio subjektai II priedo I skyriuje nurodytose valstybėse narėse turi atitikti kailinių gyvūnų šėrimo tam tikromis medžiagomis, gautomis iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar jų dalių, tame pačiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

2.   Ūkio subjektai turi atitikti ūkinių gyvūnų šėrimo žolėmis iš ganyklų, kurios buvo tręšiamos tam tikromis organinėmis trąšomis ar dirvožemį gerinančiomis medžiagomis, apribojimus, nustatytus II priedo II skyriuje.

6 straipsnis

Naikinimas deginant ir deginant kartu su kitomis medžiagomis

1.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai gali būti deginami arba deginami kartu su kitomis medžiagomis tik:

a)

deginimo įmonėse ir bendro deginimo įmonėse, kurių veiklai suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2000/76/EB; arba

b)

jei tai įmonės, kurioms pagal Direktyvą 2000/76/EB nereikia leidimo – deginimo ir bendro deginimo įmonėse, kurias patvirtino kompetentinga institucija atlikti naikinimą deginant, šalinant ar perdirbant šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, jei jie yra atliekos, deginant kartu su kitomis medžiagomis, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies b ar c punktų.

2.   Kompetentinga institucija patvirtina deginimo ir bendro deginimo įmones, nurodytas 1 dalies b punkte, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio b ar c punktų, jeigu jos atitinka III priede nustatytus reikalavimus.

3.   Deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai turi atitikti bendruosius deginimo ir bendro deginimo reikalavimus, nustatytus III priedo I skyriuje.

4.   Didelio pajėgumo deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai turi atitikti III priedo II skyriuje nustatytus reikalavimus.

5.   Nedidelio pajėgumo deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai turi atitikti III priedo III skyriuje nustatytus reikalavimus.

7 straipsnis

Tam tikrų 1 ir 3 kategorijų medžiagų šalinimas sąvartynuose

Nukrypdama nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio ir 14 straipsnio c punkto, kompetentinga institucija gali leisti šalinti šias 1 ir 3 kategorijų medžiagas registruotuose sąvartynuose:

a)

importuojamą gyvūnų augintinių ėdalą ar gyvūnų augintinių ėdalą, pagamintą iš importuotų medžiagų, iš 1 kategorijos medžiagų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio c punkte;

b)

3 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f ir g punktuose, jeigu:

i)

tokios medžiagos nesilietė su nei vienu iš šalutinių gyvūninių produktų, nurodytų to reglamento 8 ir 9 straipsniuose ir 10 straipsnio a–e ir h–p punktuose;

ii)

tuo metu, kai skirtos naikinti, medžiagos:

nurodytos to reglamento 10 straipsnio f punkte buvo perdirbtos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte;

nurodytos to reglamento 10 straipsnio g punkte buvo perdirbtos pagal X priedo II skyrių arba pagal XIII priedo II skyriuje nustatytus specialiuosius gyvūnų augintinių ėdalo reikalavimus; ir

iii)

tokių medžiagų šalinimas nekelia pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

8 straipsnis

Perdirbimo gamyklų ir kitų įmonių reikalavimai

1.   Ūkio subjektai užtikrina, kad jų kontroliuojamos perdirbimo gamyklos ir kitos įmonės atitiktų šiuos IV priedo I skirsnyje nustatytus reikalavimus:

a)

1 skirsnyje nustatytus bendruosius perdirbimo reikalavimus;

b)

2 skirsnyje nustatytus nuotekų apdorojimo reikalavimus;

c)

3 skirsnyje nustatytus 1 ir 2 kategorijos medžiagų specialiuosius perdirbimo reikalavimus;

d)

4 skirsnyje nustatytus 3 kategorijos medžiagų specialiuosius perdirbimo reikalavimus.

2.   Kompetentinga institucija patvirtina perdirbimo gamyklas ir kitas įmones tik, jei jos atitinka IV priedo I skyriuje nustatytas sąlygas.

9 straipsnis

Perdirbimo gamyklų ir kitų įmonių higienos ir perdirbimo reikalavimai

Ūkio subjektai užtikrina, kad jų kontroliuojamos perdirbimo ir kitos įmonės atitiktų šiuos IV priede nustatytus reikalavimus:

a)

II skyriuje nustatytus higienos ir perdirbimo reikalavimus;

b)

standartinius perdirbimo metodus, nustatytus III skyriuje, jeigu tokie metodai naudojami įmonėje ar gamykloje;

c)

alternatyvius perdirbimo metodus, nustatytus IV skyriuje, jeigu tokie metodai naudojami įmonėje ar gamykloje.

10 straipsnis

Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių transformavimo į biodujas ir kompostavimo reikalavimai

1.   Ūkio subjektai užtikrina, kad jų kontroliuojamos įmonės ir gamyklos atitiktų šiuos šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių transformavimo į biodujas ar kompostavimo reikalavimus, nustatytus V priede:

a)

biodujų ir kompostavimo įmonėms taikomus I skyriuje nustatytus reikalavimus;

b)

biodujų ir kompostavimo įmonėms taikomus II skyriuje nustatytus higienos reikalavimus;

c)

III skyriaus 1 skirsnyje nustatytus standartinius transformacijos parametrus;

d)

irimo atliekų ir komposto standartus, nustatytus III skyriaus 3 skirsnyje.

2.   Kompetentinga institucija patvirtina biodujų ir kompostavimo įmones tik, jei jos atitinka V priede nustatytus reikalavimus.

3.   Kompetentinga institucija gali leisti naudoti alternatyvius transformacijos parametrus biodujų ir kompostavimo įmonėms laikantis V priedo III skyriaus 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

III   SKYRIUS

NUOSTATOS, LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUO TAM TIKRŲ REGLAMENTO (EB) Nr. 1069/2009 NUOSTATŲ

11 straipsnis

Specialios taisyklės dėl mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių

1.   Kompetentinga institucija gali leisti vežti, naudoti ir naikinti mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius sąlygomis, kuriomis užtikrinama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė.

Kompetentinga institucija visų pirma užtikrina, kad ūkio subjektai atitiktų VI priedo I skyriaus reikalavimus.

2.   Ūkio subjektai turi atitikti specialias taisykles dėl mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių, nustatytas VI priedo I skyriuje.

3.   Ūkio subjektai gali išsiųsti mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius, sudarytus iš šių šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, į kitą valstybę narę neinformuodami kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalį ir neinformuodami paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos per TRACES sistemą ir be jos sutikimo priimti siuntą pagal to reglamento 48 straipsnio 1 ir 3 dalis:

a)

1 ir 2 kategorijų medžiagų ir mėsos ir kaulų miltų ar gyvūninių riebalų, gautų iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų;

b)

perdirbtų gyvūninių baltymų.

12 straipsnis

Specialios taisyklės dėl prekybos pavyzdžių ir demonstravimo priemonių

1.   Kompetentinga institucija gali leisti vežti, naudoti ir naikinti prekybos pavyzdžius ir demonstravimo priemones sąlygomis, kuriomis užtikrinama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė.

Kompetentinga institucija visų pirma užtikrina, kad ūkio subjektai atitiktų VI priedo I skyriaus 1 skirsnio 2, 3 ir 4 punktų reikalavimus.

2.   Ūkio subjektai turi atitikti specialias taisykles dėl prekybos pavyzdžių ir demonstravimo priemonių, nustatytas VI priedo I skyriaus 2 skirsnyje.

3.   Ūkio subjektai gali išsiųsti prekybos pavyzdžius, sudarytus iš šių šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, į kitą valstybę narę neinformuodami kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalį ir neinformuodami paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos per TRACES sistemą ir be jos sutikimo priimti siuntą pagal to reglamento 48 straipsnio 1 ir 3 dalis:

a)

1 ir 2 kategorijų medžiagų ir mėsos ir kaulų miltų ar gyvūninių riebalų, gautų iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų;

b)

perdirbtų gyvūninių baltymų.

13 straipsnis

Specialios šėrimo taisyklės

1.   Ūkio subjektai, laikydamiesi bendrųjų reikalavimų, nustatytų VI priedo II skyriaus 1 skirsnyje ir visų kitų sąlygų, kurias gali nustatyti kompetentinga institucija, 2 kategorijos medžiagomis, jeigu jos yra gautos iš gyvūnų, kurie nebuvo užmušti ar nenugaišo dėl užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų arba įtariamų tokių ligų, gali šerti šiuos gyvūnus:

a)

zoologijos sodų gyvūnus;

b)

kailinius gyvūnus;

c)

pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunis;

d)

prieglaudose laikomus šunis ir kates;

e)

lervas ir kirminus, naudojamus žvejybos masalui.

2.   Ūkio subjektai, laikydamiesi VI priedo II skyriaus 1 skirsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų ir kitų sąlygų, kurias gali nustatyti kompetentinga institucija 3 kategorijos medžiagomis gali šerti šiuos gyvūnus:

a)

zoologijos sodų gyvūnus;

b)

kailinius gyvūnus;

c)

pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunis;

d)

prieglaudose laikomus šunis ir kates;

e)

lervas ir kirminus, naudojamus žvejybos masalui.

14 straipsnis

Tam tikrų rūšių gyvūnų šėrimas šėryklose ir už jų ribų ir zoologijos soduose

1.   Kompetentinga institucija gali leisti naudoti 1 kategorijos medžiagas, sudarytas iš nugaišusių gyvūnų kūnų ar jų dalių, kuriuose yra nurodytų pavojingų medžiagų, šeriant:

a)

nykstančių ar saugomų rūšių maitlesius paukščius ir kitų rūšių gyvenančius natūralioje buveinėje gyvūnus šėryklose, skatinant biologinę įvairovę, laikantis VI priedo II skyriaus 2 skirsnyje nustatytų sąlygų;

b)

už šėryklų ribų – jei tinka, prieš surenkant nugaišusius gyvūnus, laukinius gyvūnus, nurodytus VI priedo II skyriaus 2 skirsnio 1 punkto a papunktyje, laikantis to skyriaus 3 skirsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti naudoti 1 kategorijos medžiagas, sudarytas iš nugaišusių gyvūnų kūnų ar jų dalių, turinčių nurodytų pavojingų medžiagų, ir naudoti iš zoologijos sodų gyvūnų gautas medžiagas zoologijos sodų gyvūnams šerti laikantis VI priedo II skyriaus 4 skirsnyje nustatytų sąlygų.

15 straipsnis

Specialios rinkimo ir naikinimo taisyklės

Jeigu kompetentinga institucija leidžia šalutinius gyvūninius produktus naikinti nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktų, toks naikinimas gali vykti laikantis šių specialiųjų VI priedo III skyriuje nustatytų taisyklių:

a)

1 skirsnyje nustatytų specialiųjų šalutinių gyvūninių produktų naikinimo taisyklių;

b)

2 skirsnyje nustatytų šalutinių gyvūninių produktų deginimo ir laidojimo atokiose vietose taisyklių;

c)

3 skirsnyje nustatytų bičių ir bitininkystės šalutinių produktų deginimo ir laidojimo atokiose vietose taisyklių.

IV   SKYRIUS

LEIDIMAS TAIKYTI ALTERNATYVIUS METODUS

16 straipsnis

Standartinė leidimo taikyti alternatyvius metodus paraiškų forma

1.   Paraiškas dėl leidimo taikyti alternatyvius šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo ar naikinimo metodus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 20 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės ar suinteresuotosios šalys turi pateikti pagal VII priede nustatytos standartinės leidimo taikyti alternatyvius metodus paraiškų formos reikalavimus.

2.   Valstybės narės paskiria nacionalinius kontaktinius centrus informacijai teikti kompetentingai institucijai, atsakingai už paraiškų leisti taikyti alternatyvius šalutinių gyvūninių produktų naudojimo ar naikinimo metodus vertinimą.

3.   Komisija paskelbia nacionalinių kontaktinių centrų sąrašą savo interneto svetainėje.

V   SKYRIUS

SURINKIMAS, VEŽIMAS, IDENTIFIKAVIMAS IR ATSEKAMUMAS

17 straipsnis

Reikalavimai dėl šalutinių gyvūninių produktų prekybos dokumentų ir sveikumo sertifikatų, identifikavimo, rinkimo, vežimo ir atsekamumo

1.   Ūkio subjektai užtikrina, kad šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai:

a)

atitinka VIII priedo I ir II skyriuose nustatytus rinkimo, vežimo ir identifikavimo reikalavimus;

b)

vežami su pridedamais prekybos dokumentais ar sveikumo sertifikatais pagal VIII priedo III skyriuje nustatytus reikalavimus.

2.   Ūkio subjektai, siunčiantys, vežantys ar gaunantys šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius saugo siuntų įrašus ir susijusius prekybos dokumentus ar sveikumo sertifikatus pagal VIII priedo IV skyriuje nustatytus reikalavimus.

3.   Ūkio subjektai turi atitikti tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų gaminių žymėjimo reikalavimus, nustatytus VIII priedo V skyriuje.

VI   SKYRIUS

ĮMONIŲ IR GAMYKLŲ REGISTRAVIMAS IR TVIRTINIMAS

18 straipsnis

Reikalavimai dėl vienos ar daugiau įmonių ir gamyklų, tvarkančių šalutinius gyvūninius produktus toje pačioje vietoje, patvirtinimo

Kompetentinga institucija gali suteikti patvirtinimą kelioms įmonėms ar gamykloms, tvarkančioms šalutinius gyvūninius produktus toje pačioje vietoje, jeigu pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai perdavimas iš vienos įmonės į kitą yra neįmanomas dėl jų išdėstymo ir šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo įmonių ar gamyklų viduje.

19 straipsnis

Reikalavimai dėl tam tikrų patvirtintų šalutinius gyvūninius produktus tvarkančių įmonių ir gamyklų

Ūkio subjektai užtikrina, kad jų kontroliuojamos įmonės ir gamyklos, patvirtintos kompetentingos institucijos, atitiktų šiuos IX priedo skyrių reikalavimus, kai jos vykdo vienos ar kelių rūšių veiklą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalyje:

a)

I skyriaus, kai jos gamina gyvūnų augintinių ėdalą, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies e punkte;

b)

II skyriaus, kai jos saugo šalutinius gyvūninius produktus, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies i punkte ir kai jos tvarko šalutinius gyvūninius produktus po jų surinkimo, atlikdamos to reglamento 24 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytas operacijas:

i)

rūšiuojant;

ii)

pjaustant;

iii)

atšaldant;

iv)

užšaldant;

v)

sūdant;

vi)

konservuojant kitais būdais;

vii)

lupant kailius ir odas ar šalinant nurodytą pavojingą medžiagą;

viii)

operacijas, susijusias su šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu, kurios atliekamos laikantis įpareigojimų pagal Sąjungos veterinarijos teisės aktus;

ix)

šalutinių gyvūninių produktų, skirtų transformuoti į biodujas ir (arba) kompostuoti, higieninį tvarkymą ir (arba) pasterizavimą iki tokios transformacijos ar kompostavimo kitoje įmonėje ar gamykloje pagal V priedą;

x)

sijojant;

c)

III skyriaus, kai jos saugo šalutinių gyvūninių produktų gaminius tam tikrais numatytais tikslais, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies j punkte.

20 straipsnis

Reikalavimai dėl tam tikrų registruotų įmonių ir gamyklų, tvarkančių šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius

1.   Registruotų įmonių ar gamyklų operatoriai ar kiti registruoti ūkio subjektai tvarko šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius IX priedo IV skyriuje nustatytomis sąlygomis.

2.   Registruoti ūkio subjektai, vežantys šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, išskyrus vežimą tarp to paties ūkio subjekto patalpų, visų pirma turi atitikti IX priedo IV skyriaus 2 punkte nustatytas sąlygas.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos:

a)

patvirtintiems ūkio subjektams, kurie veža šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, atlikdami tai kaip pagalbinę veiklą;

b)

ūkio subjektams, kurie buvo registruoti transporto veiklai pagal Reglamentą (EB) Nr. 183/2005.

4.   Kompetentinga institucija gali atleisti šiuos ūkio subjektus nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 23 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos pareigos pranešti:

a)

ūkio subjektus, tvarkančius ar gaminančius medžiojamųjų gyvūnų trofėjus ar kitus preparatus, nurodytus XIII priedo VI skyriuje, privačiais ar nekomerciniais tikslais;

b)

ūkio subjektus, tvarkančius ar naikinančius mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius mokymo tikslais.

VII   SKYRIUS

PATEIKIMAS RINKAI

21 straipsnis

Ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius, šerti skirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių perdirbimas ir tiekimas rinkai ir tiekimas rinkai

1.   Ūkio subjektai turi atitikti ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius, šerti skirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tiekimo rinkai, išskyrus importą, reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 31 straipsnio 2 dalyje, nustatytus X priede:

a)

I skyriuje nustatytus bendruosius perdirbimo ir tiekimo rinkai reikalavimus;

b)

II skyriuje nustatytus specialiuosius perdirbtų gyvūninių baltymų ir kitų šalutinių gyvūninių produktų gaminių reikalavimus;

c)

III skyriuje nustatytus tam tikrų žuvų pašarų ir žvejybos masalo reikalavimus.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti tiekti rinkai, išskyrus importą, pieną, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius, priskirtus 3 kategorijos medžiagoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio e, f ir h punktus, ir kurie nebuvo perdirbti pagal X priedo II skyriaus 4 skirsnio I dalyje nustatytus bendruosius reikalavimus, jeigu šios medžiagos atitinka to skirsnio II dalyje nustatytus reikalavimus dėl nukrypti leidžiančios nuostatos – tiekti rinkai pieną, perdirbtą pagal nacionalinius standartus.

22 straipsnis

Organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų tiekimas rinkai ir naudojimas

1.   Ūkio subjektai turi atitikti organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų tiekimo rinkai, išskyrus importą, ir jų naudojimo, ypač beriant į dirvą, XI priede nustatytus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio 1 dalies i punkte ir 32 straipsnio 1 dalyje.

2.   Tiekiant laukinių jūros paukščių guaną rinkai, įskaitant importą, netaikomi jokie gyvūnų sveikatos reikalavimai.

3.   Valstybės narės, kurioje organinės trąšos ar dirvožemį gerinanti medžiaga, pagaminta iš mėsos ir kaulų miltų, gautų iš 2 kategorijos medžiagų ar perdirbtų gyvūninių baltymų, numatoma berti į dirvą, kompetentinga institucija leidžia naudoti vieną ar daugiau komponentų, kurie turi būti maišomi su šiomis medžiagomis laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 dalies d punkto reikalavimų, pagal to reglamento XI priedo II skyriaus 1 skirsnio 3 punkte nustatytus kriterijus.

4.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalies, kilmės ir paskirties valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti išsiųsti mėšlą iš vieno šių valstybių narių pasienio regiono ūkio į kitą jų pasienio regiono ūkį, jeigu laikomasi tinkamų galimo pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai kontrolės sąlygų, pavyzdžiui, reikalavimo atitinkamam ūkio subjektui saugoti įrašus, kurios nustatomos dvišaliame susitarime.

5.   Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 30 straipsnio 1 dalyje, valstybių narių kompetentingos institucijos skatina, jei būtina, nacionalinių gerosios žemės ūkio patirties beriant į dirvą organines trąšas ir dirvožemį gerinančias medžiagas gairių rengimą, platinimą ir naudojimą.

23 straipsnis

Tarpiniai produktai

1.   Į Sąjungą importuojami ar tranzitu per ją gabenami tarpiniai produktai turi atitikti XII priede nurodytas galimo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolės sąlygas.

2.   Tarpiniai produktai, vežami į XII priedo 3 punkte nurodytą įmonę ar gamyklą, gali būti tvarkomi be Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 ir šiame reglamente nustatytų apribojimų, jeigu:

a)

įmonė ar gamykla turi tinkamas patalpas tarpiniams produktams gauti, kurios užkerta kelią užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimui;

b)

tarpiniai produktai nekelia jokio užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimo pavojaus dėl jų išgryninimo ar kitokio tarpiniame produkte esančių šalutinių gyvūninių produktų apdorojimo, dėl šalutinių gyvūninių produktų koncentracijos tarpiniame produkte ar dėl tinkamų biologinio saugumo priemonių tvarkant tarpinius produktus;

c)

įmonė ar gamykla saugo įrašus dėl gautų medžiagų kiekio, jų kategorijos, jei taikoma, ir dėl įmonės, gamyklos ar ūkio subjekto, kuriam ji patiekė savo produktus; ir

d)

nepanaudoti tarpiniai produktai ar kitos perteklinės medžiagos iš įmonės ar gamyklos, pavyzdžiui, produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, naikinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

3.   Tarpinių produktų paskirties įmonės ar gamyklos operatorius ar savininkas ar jo atstovas naudoja ir (arba) išsiunčia tarpinius produktus tik toliau maišyti, dengti danga, surinkti, pakuoti ar ženklinti.

24 straipsnis

Gyvūnų augintinių ėdalas ir kiti išvestiniai produktai

1.   Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio a, b, d ir e punktuose nurodytas 1 kategorijos medžiagas draudžiama naudoti gaminiams, kurie yra skirti žmonių ar gyvūnų maistui ar jiems vartoti, išskyrus to reglamento 33 ir 36 straipsniuose nurodytus šalutinių gyvūninių produktų gaminius, gaminti.

2.   Jeigu šalutinis gyvūninis produktas ar jo gaminys gali būti naudojamas ūkiniams gyvūnams šerti ir kitais Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 36 straipsnyje nurodytais tikslais, jie tiekiami rinkai, išskyrus importą, pagal konkrečius X priedo II skyriuje nustatytus perdirbtų gyvūninių baltymų ir kitų šalutinių gyvūninių produktų gaminių reikalavimus, jeigu XIII priedo II skirsnyje nėra nustatyti jokie specialieji tokiems produktams taikomi reikalavimai.

3.   Ūkio subjektai turi atitikti XIII priedo I ir II skyriuose nustatytus gyvūnų augintinių ėdalo tiekimo rinkai, išskyrus importą, reikalavimus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 40 straipsnyje.

4.   Ūkio subjektai turi atitikti XIII priedo I ir III–XII skyriuose nustatytus šalutinių gyvūninių produktų gaminių tiekimo rinkai, išskyrus importą, reikalavimus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 40 straipsnyje.

VIII   SKYRIUS

IMPORTAS, TRANZITAS IR EKSPORTAS

25 straipsnis

Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių importas, eksportas ir gabenimas tranzitu

1.   Draudžiama importuoti į Sąjungą ir gabenti per ją tranzitu šiuos šalutinius gyvūninius produktus:

a)

neperdirbtą mėšlą;

b)

neapdorotas plunksnas, jų dalis ir pūkus;

c)

bičių vašką medaus korių pavidalu.

2.   Jokie gyvūnų sveikatos reikalavimai netaikomi importuojant į Sąjungą ir gabenant per ją tranzitu šiuos produktus:

a)

vilną ir plaukus, kurie buvo nuplauti gamykloje ar kurie buvo apdoroti kitu metodu, užtikrinančiu, kad nebeliktų nepriimtino pavojaus;

b)

kailius, kurie buvo džiovinti aplinkos 18 °C temperatūroje bent dvi dienas esant 55 % drėgmei.

3.   Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 41 straipsnio 3 dalyje ir 42 straipsnyje, ūkio subjektai turi atitikti šiuos XIV priede nustatytus specialius tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių importo į Sąjungą ar gabenimo per ją tranzitu reikalavimus:

a)

to priedo I skyriuje nustatytus specialiuosius 3 kategorijos medžiagų ir jų gaminių, skirtų naudoti pašarų grandinėje, išskyrus gyvūnų augintinių ėdalą ar kailinių gyvūnų pašarą, importo ir gabenimo tranzitu reikalavimus;

b)

to priedo II skyriuje nustatytus šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, skirtų naudoti ne ūkinių gyvūnų pašarų grandinėje, importo ir gabenimo tranzitu reikalavimus.

26 straipsnis

Tam tikrų 1 kategorijos medžiagų tiekimas rinkai, įskaitant importą, ir eksportas

Kompetentinga institucija gali leisti kailius ir odas, gautas iš gyvūnų, kurie buvo neteisėtai gydomi, kaip nurodyta Direktyvos 96/22/EB 1 straipsnio 2 dalies d punkte ar Direktyvos 96/23/EB 2 dalies b punkte, atrajotojų žarnas su turiniu ar be jo, kaulus ir kaulų produktus, kuriuose yra stuburas ir kaukolė, tiekti rinkai, įskaitant importą, ir eksportuoti, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

a)

šios medžiagos neturi būti 1 kategorijos medžiagos, gautos iš šių gyvūnų:

i)

įtariamų užkrėstų USE pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001;

ii)

kurių užkrėtimas USE buvo oficialiai patvirtintas;

iii)

vykdant USE likvidavimo priemones nužudytų gyvūnų;

b)

šios medžiagos neturi būti skirtos:

i)

šerti;

ii)

berti į dirvą, kurioje šeriami ūkiniai gyvūnai;

iii)

gaminti:

Direktyvos 76/768/EEB 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kosmetikos gaminius;

Direktyvos 90/385/EEB 1 straipsnio 2 dalies c punkte apibrėžtus aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus;

Direktyvos 93/42/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžtus medicinos prietaisus;

Direktyvos 98/79/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžtus in vitro diagnostikos medicinos prietaisus;

Direktyvos 2001/82/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus veterinarinius vaistus;

Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus vaistus;

c)

medžiagos turi būti importuojamos paženklintos ir turi atitikti XIV priedo IV skyriaus 1 skirsnyje nustatytus specialiuosius tam tikro šalutinių gyvūninių produktų judėjimo reikalavimus;

d)

medžiagos turi būti importuojamos pagal sanitarinio sertifikavimo reikalavimus, nustatytus nacionaliniais teisės aktais.

27 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių importas ir gabenimas tranzitu

1.   Kompetentinga institucija gali leisti importuoti ir gabenti tranzitu mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius, kuriuose yra šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių, įskaitant 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus šalutinius gyvūninius produktus, laikantis sąlygų, kuriomis užtikrinama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė.

Tokios sąlygos turi būti bent tokios:

a)

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija turi būti iš anksto leidusi įvežti siuntą; ir

b)

siuntos turi būti siunčiamos tiesiogiai iš įvežimo į Europos Sąjungą punkto naudotojui, kuriam duotas toks leidimas.

2.   Ūkio subjektai pristato mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius, skirtus importuoti per valstybę narę, kuri nėra paskirties valstybė narė, į patvirtintą Sąjungos pasienio kontrolės postą, nurodytą Sprendimo 2009/821/EB I priede. Pasienio kontrolės poste šių mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių veterinariniai patikrinimai pagal Tarybos direktyvos 97/78/EB I skyrių neatliekami. Pasienio kontrolės posto kompetentinga institucija informuoja paskirties valstybės narės, į kurią vežami mėginiai, kompetentingą instituciją apie mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių įvežimą per TRACES sistemą.

3.   Ūkio subjektai, tvarkantys mokslinių tyrimų ar diagnostinius mėginius, turi atitikti XIV priedo III skyriaus 1 skirsnyje nustatytus specialiuosius mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių naikinimo reikalavimus.

28 straipsnis

Prekybos pavyzdžių ir demonstravimo priemonių importas ir gabenimas tranzitu

1.   Kompetentinga institucija gali leisti importuoti ir gabenti tranzitu prekybos pavyzdžius pagal XIV priedo III skyriaus 2 skirsnio 1 punkte nustatytas specialias taisykles.

2.   Ūkio subjektai, tvarkantys prekybos pavyzdžius, turi laikytis XIV priedo III skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų prekybos pavyzdžių specialių tvarkymo ir naikinimo taisyklių.

3.   Kompetentinga institucija gali leisti importuoti ir gabenti tranzitu demonstravimo priemones pagal XIV priedo III skyriaus 3 skirsnyje nustatytas specialias taisykles dėl demonstravimo priemonių.

4.   Ūkio subjektai, tvarkantys demonstravimo priemones, turi atitikti XIV priedo III skyriaus 3 skirsnyje nustatytas demonstravimo priemonių pakavimo, tvarkymo ir naikinimo sąlygas.

29 straipsnis

Specialieji tam tikro šalutinių gyvūninių produktų judėjimo tarp Rusijos Federacijos teritorijų reikalavimai

1.   Kompetentinga institucija leidžia šalutinių gyvūninių produktų siuntas vežti iš Rusijos Federacijos ir į šią šalį tiesiogiai ar per kitą trečiąją šalį keliais ar geležinkeliais per Sąjungą tarp patvirtintų Sąjungos pasienio kontrolės postų, nurodytų Sprendimo 2009/821/EB I priede, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

kompetentingos institucijos veterinarijos tarnybos įvažiavimo į Sąjungos pasienio kontrolės poste turi užplombuoti siuntą serijiniu numeriu pažymėta plomba;

b)

už pasienio kontrolės postą atsakingos kompetentingos institucijos valstybinis veterinarijos gydytojas ant kiekvieno siuntos lydimųjų dokumentų, nurodytų Direktyvos 97/78/EB 7 straipsnyje, puslapio uždeda spaudą „TIK VEŽTI TRANZITU Į RUSIJĄ PER ES“;

c)

laikomasi procedūrinių reikalavimų, nustatytų Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnyje;

d)

įvežimo pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas bendrame veterinariniame įvežimo dokumente, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 136/2004 III priede, patvirtina, kad siunta tinkama gabenti tranzitu.

2.   Tokių siuntų iškrovimas arba saugojimas, kaip nurodyta Direktyvos 97/78/EB 12 straipsnio 4 dalyje arba 13 straipsnyje, valstybės narės teritorijoje neleidžiamas.

3.   Kompetentinga institucija reguliariai atlieka patikrinimus, siekdama užtikrinti, kad iš Sąjungos teritorijos išvežamų ir į ją įvežamų siuntų skaičius ir produktų kiekis sutaptų.

30 straipsnis

Trečiųjų šalių įmonių ir gamyklų sąrašas

Trečiųjų šalių įmonių ir gamyklų sąrašai įvedami į TRACES sistemą pagal Komisijos interneto svetainėje paskelbtas technines specifikacijas.

Kiekvienas sąrašas reguliariai atnaujinamas.

31 straipsnis

Sveikumo sertifikatų ir importo bei tranzito deklaracijų pavyzdžiai

Įvežimo į Sąjungą punkte, kur vykdomi veterinariniai patikrinimai, kaip nustatyta Direktyvoje 97/78/EB, prie importuojamų į Sąjungą ar gabenamų per ją tranzitu šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių siuntų pridedami sveikumo sertifikatai ir deklaracijos, užpildytos pagal XV priede nustatytus pavyzdžius.

IX   SKYRIUS

OFICIALŪS TIKRINIMAI

32 straipsnis

Oficialūs tikrinimai

1.   Kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių kontroliuoti visą šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių rinkimo, vežimo, naudojimo ir naikinimo grandinę, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 2 dalyje.

Šios priemonės įgyvendinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 3 straipsnyje nustatytus oficialios kontrolės principus.

2.   1 dalyje nurodyta oficiali kontrolė apima įrašų ir kitų dokumentų, reikalaujamų pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, patikrinimus.

3.   Kompetentinga institucija pagal XVI priede nustatytus reikalavimus vykdo šiuos oficialius tikrinimus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 45 straipsnio 1 dalyje:

a)

I skyriuje nustatytus oficialius tikrinimus perdirbimo gamyklose;

b)

III skyriaus 1–9 skirsniuose nustatytus kitos veiklos, apimančios šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymą, oficialius tikrinimus.

4.   Kompetentinga institucija tikrina plombas, kuriomis užplombuotos šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių siuntos.

Jeigu kompetentinga institucija užplombuoja tokią siuntą, kuri vežama į paskirties vietą, ji turi informuoti paskirties vietos kompetentingą instituciją.

5.   Kompetentinga institucija pagal XVI priedo II skyriuje nustatytus reikalavimus sudaro įmonių, gamyklų ir ūkio subjektų sąrašus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 47 straipsnio 1 dalyje.

6.   Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija ūkio subjekto prašymu nusprendžia leisti ar neleisti įvežti tam tikrų 1 ar 2 kategorijos medžiagų ir mėsos ir kaulų miltų ar gyvūninių riebalų, gautų iš 1 ir 2 kategorijų medžiagų, per 20 kalendorinių dienų nuo tokios paraiškos gavimo, jeigu ji buvo pateikta viena iš tos valstybės narės oficialių kalbų.

7.   Ūkio subjektai pateikia paraiškas dėl leidimo, nurodytas 6 dalyje, pagal XVI priedo III skyriaus 10 skirsnyje nustatytą standartinę formą.

33 straipsnis

Gamyklų ir įmonių patvirtinimas suteikus laikiną patvirtinimą

1.   Jeigu gamyklai ar įmonei, patvirtintai perdirbti 3 kategorijos medžiagas, suteiktas laikinas patvirtinimas perdirbti 1 ar 2 kategorijos medžiagas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį, jai draudžiama vėl pradėti perdirbti 3 kategorijos medžiagas, negavus kompetentingos institucijos patvirtinimo vėl pradėti perdirbti 3 kategorijos medžiagas pagal to reglamento 44 straipsnį.

2.   Jeigu gamyklai ar įmonei, patvirtintai perdirbti 2 kategorijos medžiagas, suteiktas laikinas patvirtinimas perdirbti 1 kategorijos medžiagas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį, jai draudžiama vėl pradėti perdirbti 2 kategorijos medžiagas, negavus kompetentingos institucijos patvirtinimo vėl pradėti perdirbti 2 kategorijos medžiagas pagal to reglamento 44 straipsnį.

X   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

Tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tiekimo rinkai apribojimai dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos priežasčių

Kompetentinga institucija dėl kitų, nei Sąjungos teisės aktuose, ypač Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 ir šiame reglamente, nustatytos taisyklės, visuomenės ar gyvūnų sveikatos priežasčių neturėtų drausti ar riboti šių šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tiekimo rinkai:

a)

X priedo II skyriuje nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kitų gaminių;

b)

XIII priede nurodytų gyvūnų augintinių ėdalo ir tam tikrų kitų gaminių;

c)

importuojamų į Sąjungą ar gabenamų per ją tranzitu šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, kaip nurodyta XIV priede.

35 straipsnis

Panaikinimas

1.   Panaikinami šie teisės aktai:

a)

Reglamentas (EB) Nr. 811/2003;

b)

Sprendimas 2003/322/EB;

c)

Sprendimas 2003/324/EB;

d)

Reglamentas (EB) Nr. 878/2004;

e)

Sprendimas 2004/407/EB;

f)

Reglamentas (EB) Nr. 79/2005;

g)

Reglamentas (EB) Nr. 92/2005;

h)

Reglamentas (EB) Nr. 181/2006;

i)

Reglamentas (EB) Nr. 197/2006;

j)

Reglamentas (EB) Nr. 1192/2006;

k)

Reglamentas (EB) Nr. 2007/2006.

2.   Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

36 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Pereinamuoju laikotarpiu iki 2011 m. gruodžio 31 d. ūkio subjektai gali tiekti rinkai organines trąšas ir dirvožemį gerinančias medžiagas, kurios buvo pagamintos iki 2011 m. kovo 4 d. pagal reglamentus (EB) Nr. 1774/2002 ir (EB) Nr. 181/2006 ir:

a)

jeigu jos buvo pagamintos iš:

i)

2 kategorijos medžiagos gautų mėsos ir kaulų miltų;

ii)

perdirbtų gyvūninių baltymų;

b)

nebuvo maišomos su komponentu, kad būtų išvengta tolesnio mišinio naudojimo šėrimo tikslais.

2.   Pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. sausio 31 d. šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių siuntos, prie kurių pridėtas sveikumo sertifikatas, deklaracija ar prekybos dokumentas, užpildytas ir pasirašytas pagal atitinkamą Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 X priede nustatytą pavyzdį, gali būti laikomomis priimtinomis importuoti į Sąjungą, jeigu tokie sertifikatai, deklaracijos ar dokumentai buvo užpildyti ir pasirašyti iki 2011 m. lapkričio 30 d.

3.   Pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 31 d. nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 14 straipsnio valstybės narės pagal to reglamento 19 straipsnio 1 dalies d punktą gali leisti surinkti, transportuoti ir naikinti, išskyrus laidojimą ar laidojimą vietoje, 3 kategorijos medžiagas, apimančias gyvūninius produktus arba gyvūninių produktų turinčius maisto produktus, kurie nebetinka vartoti žmonėms dėl komercinių priežasčių arba dėl gamybos problemų ar pakavimo defektų ar kitų trūkumų, nekeliančių pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte, VI priedo IV skyriuje nustatytomis priemonėmis.

37 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. kovo 4 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

(2)  OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

(3)  OL L 229, 2009 9 1, p. 1.

(4)  OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

(5)  OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

(6)  OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(7)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(8)  OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

(9)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(10)  OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(11)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(12)  OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

(13)  OL 17, 1958 6 10, p. 385/58.

(14)  OL L 35, 2005 2 8, p. 1.

(15)  OL L 62, 1993 3 15, p. 49.

(16)  OL L 94, 2004 3 31, p. 63.

(17)  OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64.

(18)  OL L 262, 1976 9 27, p. 169.

(19)  OL L 125, 1996 5 23, p. 3.

(20)  OL L 125, 1996 5 23, p. 10.

(21)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

(22)  OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(23)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(24)  OL L 169, 1993 7 12, p. 1.

(25)  OL L 331, 1998 12 7, p. 1.

(26)  OL L 189, 1990 7 20, p. 17.

(27)  OL L 192, 2010 7 23, p. 1.

(28)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(29)  OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

(30)  OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

(31)  OL L 73, 2010 3 20, p. 1.

(32)  OL L 73, 2004 3 11, p. 1.

(33)  OL L 175, 2010 7 10, p. 1.

(34)  OL L 320, 2006 11 18, p. 53.

(35)  OL L 226, 2008 8 23, p. 1.

(36)  OL L 39, 2009 2 10, p. 12.

(37)  OL L 190, 2006 7 12, p. 1.

(38)  OL L 296, 2009 11 12, p. 1.

(39)  OL L 21, 2004 1 28, p. 11.

(40)  OL L 13, 1997 1 16, p. 28.

(41)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(42)  OL L 117, 2003 5 13, p. 14.

(43)  OL L 117, 2003 5 13, p. 32.

(44)  OL L 117, 2003 5 13, p. 37.

(45)  OL L 16, 2005 1 20, p. 46.

(46)  OL L 19, 2005 1 21, p. 27.

(47)  OL L 29, 2006 2 2, p. 31.

(48)  OL L 215, 2006 5 8, p. 10.

(49)  OL L 379, 2006 12 28, p. 98.

(50)  OL L 162, 2004 4 30, p. 62.

(51)  OL L 151, 2004 4 30, p. 11.

(52)  OL L 32, 2006 2 4, p. 13.


I PRIEDAS

2 STRAIPSNYJE NURODYTOS APIBRĖŽTYS

Šiame reglamente vartojami šie terminai:

1.   kailiniai gyvūnai– tai gyvūnai, laikomi arba veisiami kailiams gaminti ir nenaudojami žmonėms vartoti;

2.   kraujas– tai šviežias kraujas;

3.   pašarinės žaliavos– pašarinės žaliavos, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies g punkte, kurios yra gyvūninės (kilmės) medžiagos, įskaitant perdirbtus gyvūninius baltymus, kraujo produktus, lydytus riebalus, kiaušinių gaminius, žuvų taukus, riebalų antrinius produktus, kolageną, želatiną ir hidrolizuotus baltymus, dikalcio fosfatą, trikalcio fosfatą, pieną, pieno pagrindo produktus, pieno gaminius, priešpienį, priešpienio produktus ir centrifugos ar separatoriaus nuosėdas;

4.   kraujo produktai– iš kraujo ar kraujo frakcijų gauti produktai, išskyrus kraujo miltus; tai yra džiovinta, užšaldyta arba skysta plazma, džiovintas kraujas, džiovinti, užšaldyti arba skysti raudonieji kūneliai arba šių komponentų frakcijos ir mišiniai;

5.   perdirbti gyvūniniai baltymai– tai vien tik iš 3 kategorijos medžiagų išskirti gyvūniniai baltymai, apdoroti pagal XIV priedo II skyriaus 1 skirsnį (įskaitant kraujo miltus ir žuvų miltus), kad tiktų naudoti tiesiogiai kaip pašarinės žaliavos arba būtų naudojami kituose pašaruose, įskaitant gyvūnų augintinių ėdalą, arba organinėse trąšose ar dirvožemio savybes gerinančiose medžiagose; tačiau juose nėra kraujo produktų, pieno, pieno pagrindo produktų, pieno gaminių, priešpienio, priešpienio produktų, centrifugos ar separatoriaus nuosėdų, želatinos, hidrolizuotų baltymų ir dikalcio fosfato, kiaušinių ir kiaušinių produktų, įskaitant kiaušinių lukštus, trikalcio fosfato ir kolageno;

6.   kraujo miltai– perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti kraują ar kraujo frakcijas apdorojus karščiu pagal X priedo II skyriaus 1 skirsnį;

7.   žuvų miltai– perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš vandens gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius;

8.   lydyti riebalai– riebalai, gauti perdirbant:

9.   žuvų taukai– riebalai, gauti perdirbant vandens gyvūnus ar perdirbant žuvį, skirtą žmonėms vartoti, kurią ūkio subjektas numato naudoti kitais tikslais;

10.   šalutiniai bitininkystės produktai– tai medus, bičių vaškas, bičių pienelis, pikis arba žiedadulkės, kurie nėra skirti vartoti žmonėms;

11.   kolagenas– baltymų pagrindo produktai, gauti iš gyvūnų kailių, odų, kaulų ir sausgyslių;

12.   želatina– natūralūs tirpūs baltymai (stingstantys arba nestingstantys), gaunami atliekant kolageno, pagaminto iš gyvūnų kaulų, kailių ir odų, sausgyslių ir gyslų, dalinę hidrolizę;

13.   spirgai– baltymų turintys taukų lydymo likučiai, susidarę atskyrus dalį riebalų ir vandens;

14.   hidrolizuoti baltymai– polipeptidai, peptidai, aminorūgštys ir jų mišiniai, gaunami hidroliziuojant šalutinius gyvūninius produktus;

15.   baltas vanduo– pieno, pieno pagrindo produktų ar iš jų pagamintų produktų mišinys su vandeniu, kuris buvo surinktas plaunant pieninės įrangą, įskaitant talpyklas, naudotas pieno produktams, prieš jų valymą ir dezinfekavimą;

16.   konservuotas gyvūnų augintinių ėdalas– termiškai apdorotas gyvūnų augintinių ėdalas, sudėtas į sandariai uždarytą indą;

17.   šunų kramtalai– nerauginti produktai, skirti gyvūnams augintiniams kramtyti, pagaminti iš kanopinių gyvūnų kailių ir odų ar kitos gyvūninės medžiagos;

18.   kvapusis priedas– skystas arba dehidratuotas gyvūninės kilmės gaminys, naudojamas sustiprinti gyvūnų augintinių ėdalo maloniąsias savybes;

19.   gyvūnų augintinių ėdalas– ėdalas gyvūnams augintiniams ir šunų kramtalai, kurie:

20.   perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas– gyvūnų augintinių ėdalas, išskyrus jo žaliavą, pagamintas pagal XIII priedo II skyriaus 3 punkto reikalavimus;

21.   gyvūnų augintinių ėdalo žaliava– gyvūnų augintinių ėdalas, kuriame yra tam tikrų 3 kategorijos medžiagų, kurios nebuvo konservuotos, išskyrus šaldymą ar užšaldymą;

22.   viešojo maitinimo atliekos– visos maisto, įskaitant kepimo aliejaus, atliekos, susidarančios restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir namų ūkio virtuves;

23.   irimo atliekos– likučiai, susidarantys šalutiniams gyvūniniams produktams transformuojantis biodujų įmonėje;

24.   virškinamojo trakto turinys– žinduolių ir Ratitae genties paukščių virškinamojo trakto turinys;

25.   riebalų gaminiai– lydytų riebalų gaminiai, kurie 1 ar 2 kategorijos lydytų riebalų atveju buvo perdirbti pagal XIII priedo XI skyrių;

26.   guanas– natūralus produktas, surinktas iš šikšnosparnių ar laukinių jūros paukščių ekskrementų, nemineralizuotas;

27.   mėsos ir kaulų miltai– gyvūniniai baltymai, gauti perdirbus 1 ar 2 kategorijos medžiagas taikant IV priedo III skyriuje nustatytus perdirbimo metodus;

28.   apdoroti kailiai ir odos– iš neapdorotų kailių ir odų gauti išvestiniai produktai, išskyrus šunų kramtalus, kurie buvo:

29.   neapdoroti kailiai ir odos– visi odos ir poodiniai audiniai, kurie nebuvo apdoroti, išskyrus pjovimą, šaldymą ar užšaldymą;

30.   neapdorotos plunksnos ir plunksnų dalys– plunksnos ir plunksnų dalys, išskyrus plunksnas ar plunksnų dalis, kurios buvo apdorotos:

31.   neapdorota vilna– vilna, išskyrus vilną, kuri:

32.   neapdoroti plaukai– plaukai, išskyrus plaukus, kurie:

33.   neapdoroti kiaulių šeriai– kiaulių šeriai, išskyrus kiaulių šerius, kurie:

34.   demonstravimo priemonė– šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, skirti parodoms ar meninei veiklai;

35.   tarpinis produktas– šalutinio gyvūninio produkto gaminys:

36.   laboratorinis reagentas– supakuotas parengtas naudoti produktas, turintis šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir skirtas naudoti tokio pavidalo arba derinant su negyvūninės kilmės medžiagomis specialia laboratorine paskirtimi kaip reagentas ar reagentų produktas, kalibruojanti ar kontrolinė medžiaga norint aptikti, išmatuoti, ištirti ar pagaminti kitas chemines medžiagas;

37.   in vitro diagnostikoje naudojamas produktas– paruoštas naudoti supakuotas produktas, kuriame yra kraujo produkto ar kito šalutinio gyvūninio produkto, naudojamas kaip reagentas, reagentų produktas, kalibravimo medžiaga, rinkinys ar kita sistema tiek atskirai, tiek kartu su kitomis medžiagomis, skirtas naudoti in vitro žmogaus ar gyvūninės kilmės mėginiams tirti, vien tik arba daugiausia siekiant nustatyti fiziologinę būklę, sveikatos būklę, ligos ar genetinio sutrikimo diagnozę arba saugumą ir suderinamumą su reagentais; šiam produktui nepriskiriami donorų duoti organai ar kraujas;

38.   mokslinių tyrimų ir diagnostiniai mėginiai– šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, skirti naudoti šiais tikslais: ekspertizė vykdant diagnostinę veiklą ar tyrimai siekiant mokslo ir technologijų pažangos, vykdant mokymo ar mokslinių tyrimų veiklą;

39.   prekybos pavyzdžiai– šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, skirti ypatingiems tyrimams ar analizei siekiant vykdyti maisto produktų ar kitų išvestinių produktų gamybos procesą ar juos kurti, įskaitant mašinų bandymus, skirti naudoti įmonėje ar gamykloje, kuri:

40.   deginimas kartu su kitomis medžiagomis (bendras deginimas)– tai šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių perdirbimas ar naikinimas, jei jie yra atliekos, bendro deginimo įmonėje;

41.   degimas– procesas, kurio metu vyksta degalų oksidacija, kad būtų panaudota šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių energetinė vertė, jeigu tie produktai nėra atliekos;

42.   deginimas– šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naikinimas, jei jie yra atliekos, deginimo įmonėje, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/76/EB 3 straipsnio 4 punkte;

43.   deginimo ir bendro deginimo likučiai– visi likučiai, apibrėžti Direktyvos 2000/76/EB 3 straipsnio 13 punkte, išskirti šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius apdorojančių deginimo ar bendro deginimo įmonių;

44.   spalvinis kodas– sisteminis spalvų naudojimas, kaip nustatyta VIII priedo II skyriaus 1 punkto c papunktyje, informacijai teikti, kaip nustatyta šiame reglamente, ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės paviršiaus ar ant paviršiaus dalies arba etiketėje ar pasirenkant jiems taikomą simbolį;

45.   tarpinės operacijos– 19 straipsnio b punkte nurodytos operacijos, išskyrus saugojimą;

46.   rauginimas– odų kietinimas naudojant augalinius rauginimo reagentus, chromo druskas ar kitas medžiagas, pvz., aliuminio druskas, geležies druskas, silicio druskas, aldehidus ir chinonus arba kitus sintetinius kietinimo reagentus;

47.   iškamšų darymas– gyvūnų odų preparavimo, kimšimo ir montavimo menas, kad gyvūnai atrodytų kaip gyvi, taip, kad užmauta oda nekeltų nepriimtino pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai;

48.   prekyba– prekyba prekėmis tarp valstybių narių, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 28 straipsnyje;

49.   perdirbimo metodai– IV priedo III ir IV skyriuose išvardyti metodai;

50.   partija– gamybos vienetas, pagamintas vienoje gamykloje naudojant vieningus gamybos parametrus, kaip antai medžiagų kilmę, arba keletas tokių vienetų, kai gaminama iš eilės vienoje gamykloje ir saugoma kartu kaip prekybos vienetas;

51.   hermetiškai uždaryta talpykla– talpykla, suprojektuota taip, kad į ją nepatektų mikroorganizmų;

52.   biodujų įmonė– gamykla, kurioje šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai yra bent dalis medžiagos, kuri biologiškai suardoma anaerobinėmis sąlygomis;

53.   surinkimo centrai– tai patalpos, kurios nėra perdirbimo gamyklų patalpos ir kuriose tam tikri šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 1 dalyje, renkami siekiant juos panaudoti gyvūnams, nurodytiems tame pačiame straipsnyje, šerti;

54.   kompostavimo įmonė– gamykla, kurioje šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai yra bent dalis medžiagos, kuri biologiškai suardoma aerobinėmis sąlygomis;

55.   bendro deginimo įmonė– bet kuri stacionari ar mobili įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra energijos gamyba ar medžiagų gamyba, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/76/EB 3 straipsnio 5 punkte;

56.   deginimo įmonė– bet kuris stacionarus ar mobilus techninis padalinys ir įranga, skirta termiškai apdoroti atliekas, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/76/EB 3 straipsnio 4 punkte;

57.   gyvūnų augintinių ėdalo gamykla– patalpos ar padaliniai gyvūnų augintinių ėdalui ar kvapiesiems priedams gaminti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies e punkte;

58.   perdirbimo gamykla– patalpos ar padaliniai šalutiniams gyvūniniams produktams perdirbti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies a punkte, kuriose šalutiniai gyvūniniai produktai perdirbami pagal IV priedą ir (arba) X priedą.


II PRIEDAS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO RIBOJIMAI

I   SKYRIUS

Tos pačios rūšies kailinių gyvūnų perdirbimas

1.

Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje šie kailiniai gyvūnai gali būti šeriami mėsos ir kaulų miltais ar kitais produktais, kurie buvo perdirbti pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar kūnų dalių:

a)

lapės (vulpes vulpes);

b)

usūriniai šunys (Nycteroides procynides).

2.

Estijoje ir Latvijoje kanadinių audinių (Mustela vison) rūšies kailiniai gyvūnai gali būti šeriami mėsos ir kaulų miltais ar kitais produktais, kurie buvo perdirbti taikant perdirbimo metodus pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar kūnų dalių.

3.

1 ir 2 punktuose nurodytas šėrimas turi būti atliekamas laikantis šių sąlygų:

a)

šerti galima tik ūkiuose:

i)

kurie buvo kompetentingos institucijos įregistruoti remiantis paraiška, prie kurios pridedami dokumentai, kuriais įrodoma, kad nėra priežasčių įtarti, kad tos rūšies populiacija, dėl kurios teikiama paraiška, būtų užkrėsta USE sukėlėju;

ii)

kuriuose yra veikianti tinkama užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) paplitimo tarp kailinių gyvūnų priežiūros sistema ir reguliariai daromi USE mėginių laboratoriniai tyrimai;

iii)

kurie pateikia atitinkamas garantijas, kad šalutiniai gyvūniniai produktai ar mėsos ir kaulų miltai ar kiti produktai, kurie buvo perdirbti pagal IV priedo III skyrių ir kurie buvo gauti iš šių gyvūnų ar jų jauniklių, negali patekti į kitų gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, maisto ar pašarų grandinę;

iv)

kurie neturėjo jokio nustatyto sąlyčio su ūkiu, kuriame įtariamas arba patvirtintas USE protrūkis;

v)

jeigu registruoto ūkio operatorius užtikrina, kad

kailinių gyvūnų, skirtų šerti tos pačios rūšies gyvūnams, skerdenos tvarkomos ir perdirbamos atskirai nuo skerdenų, kurios nėra tam skirtos;

kailiniai gyvūnai, šeriami mėsos ir kaulų miltais, kurie buvo perdirbti pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų, laikomi atskirai nuo gyvūnų, kurie nešeriami produktais, gautais iš tos pačios rūšies gyvūnų;

ūkis atitinka reikalavimus, nustatytus VI priedo II skyriaus 1 skirsnio 2 punkte ir VIII priedo II skyriaus 2 punkto b papunkčio ii įtraukoje.

b)

ūkio operatorius užtikrina, kad mėsos ir kaulų miltai ar kiti produktai, gauti iš vienos rūšies gyvūnų ir skirti šerti tos pačios rūšies gyvūnus:

i)

buvo perdirbti perdirbimo gamykloje, patvirtintoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir taikančioje tik 1–5 ar 7 perdirbimo metodus, kaip nustatyta šio reglamento IV priedo III skyriuje;

ii)

buvo pagaminti iš sveikų gyvūnų, užmuštų dėl kailių.

c)

jeigu nustatytas ar įtariamas sąlytis su bet kuriuo ūkiu, kuriame įtariamas ar patvirtintas USE protrūkis, ūkio operatorius turi nedelsdamas

i)

informuoti kompetentingą instituciją apie tokį sąlytį;

ii)

nutraukti kailinių gyvūnų išsiuntimą į bet kurią paskirties vietą, jeigu negavo raštiško kompetentingos institucijos leidimo.

II   SKYRIUS

Ūkinių gyvūnų šėrimas žolėmis

Šeriant gyvūnus žolėmis, arba tiesiogiai gyvūnus ganant ganykloje arba šeriant nupjauta žole, taikomos šios sąlygos, jeigu toje dirvoje buvo naudojamos organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos:

a)

turi būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 11 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto bent 21 dienos laukimo laikotarpio;

b)

buvo naudojamos tik organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalis ir šio reglamento XI priedo II skyrių.

Tačiau šios sąlygos netaikomos, jeigu į žemę buvo beriamos tik šios organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos:

a)

mėšlas ir guanas;

b)

virškinamojo trakto turinys, pienas, pieno pagrindo produktai, pieno gaminiai, priešpienis ir priešpienio produktai, kurių kompetentinga institucija nelaiko keliančiais jokios rimtos gyvūnų ligos plitimo pavojų.


III PRIEDAS

NAIKINIMAS IR PERDIRBIMAS

I   SKYRIUS

DEGINIMO IR BENDRO DEGINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1   skirsnis

Bendrosios sąlygos

1.

Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai užtikrina, kad jų kontroliuojamose įmonėse būtų laikomasi šių higienos sąlygų:

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti naikinami kaip įmanoma greičiau po atvežimo laikantis kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų. Jie turi būti tinkamai laikomi iki naikinimo, laikantis kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų.

b)

įmonės turi turėti atitinkamą veikiančią talpyklų ir transporto priemonių dezinfekavimo sistemą, visų pirma nustatytoje teritorijoje, iš kurios šalinamos nuotekos pagal Sąjungos teisės aktus, siekiant išvengti užteršimo pavojaus.

c)

įmonės turi būti išdėstytos gerai nudrenuotoje kieto pagrindo vietoje.

d)

įmonėse turi būti reikiama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, sistema. Tuo tikslu turi būti naudojama dokumentais patvirtinta kovos su kenkėjais programa.

e)

darbuotojai turi turėti tinkamas asmens higienos patalpas, pavyzdžiui, tualetus, persirengimo kambarius ir praustuvus, jei būtina apsisaugoti nuo užteršimo pavojaus.

f)

turi būti nustatyta ir patvirtinta dokumentais visų patalpų dalių valymo tvarka. Valymui atlikti turi būti skiriama tinkama įranga ir valymo medžiagos;

g)

tikrinant higienos reikalavimų laikymąsi, būtina reguliariai patikrinti aplinką ir įrangą. Inspektavimo tvarkaraščiai ir rezultatai turi būti surašyti dokumentuose ir saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus.

2.

Deginimo ir bendro deginimo įmonės operatorius turi imtis visų reikiamų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių priėmimo atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią tiesioginiam pavojui žmonių ar gyvūnų sveikatai arba kiek įmanoma jį apribotų.

3.

Gyvūnai neturi patekti į įmones ir neturi turėti priėjimo prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, kuriuos numatoma deginti ar deginti kartu su kitomis medžiagomis, arba prie šalutinių gyvūninių produktų deginimo ar deginimo kartu su kitomis medžiagomis pelenų.

4.

Jei deginimo ar bendro deginimo įmonė yra įsikūrusi gyvulių ūkyje:

a)

deginimo ar bendro deginimo įranga ir gyvuliai ir jų pašarai bei kraikas turi būti visiškai fiziškai atskirti užtvara, jei būtina;

b)

visa įranga turi būti skirta deginimo veiklai ir neturi būti naudojama kitur nei ūkyje arba turi būti valoma ir dezinfekuojama prieš tokį naudojimą;

c)

įmonėje dirbantys darbuotojai privalo persivilkti viršutinę aprangą ir persiauti avalynę prieš gyvulių ar gyvulių pašarų tvarkymą.

5.

Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, kuriuos numatoma deginti ar deginti kartu su kitomis medžiagomis, ir pelenai turi būti laikomi uždengtose, teisingai identifikuotose ir, jei taikoma, nutekėjimui nelaidžiose talpyklose.

6.

Ne visiškai sudeginti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti deginami iš naujo arba naikinami kitomis priemonėmis, išskyrus šalinimą registruotuose sąvartynuose, pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius, jei taikoma.

2   skirsnis

Veikimo sąlygos

Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės turi būti suprojektuotos, įrengtos ir eksploatuojamos taip, kad proceso metu susidarančios dujos valdomu ir homogenišku būdu, net ir esant nepalankiausioms sąlygoms, būtų įkaitinamos iki 850 °C bent 2 sekundes arba iki 1 100 °C temperatūros bent 0,2 sekundės matuojant netoli deginimo kameros vidinės sienelės arba kameros, kurioje deginama arba deginama kartu su kitomis medžiagomis, kitoje tipinėje vietoje leidus kompetentingai institucijai.

3   skirsnis

Deginimo ir bendro deginimo likučiai

1.

Deginimo ir bendro deginimo likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti kuo mažesnis. Tokie likučiai turi būti perdirbami, jeigu tinkama, tiesiogiai įmonėje ar už jos ribų pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus arba šalinami registruotame sąvartyne.

2.

Sausos atliekos, įskaitant dulkes, turi būti vežamos ir laikinai saugomos taip, kad nepasklistų į aplinką (pvz., uždaruose konteineriuose).

4   skirsnis

Temperatūros ir kitų parametrų nustatymas

1.

Turi būti naudojamos deginimo atskirai ar deginimo kartu su kitomis medžiagomis proceso parametrų ir sąlygų stebėjimo technologijos.

2.

Temperatūros matavimo reikalavimai turi būti nurodyti kompetentingos institucijos išduotame leidime arba prie jo pridėtame sąlygų apraše.

3.

Bet kokios automatinės stebėsenos įrangos veikimas turi būti kontroliuojamas ir kasmet išbandomas.

4.

Temperatūros matavimo rezultatai turi būti registruojami ir pateikiami tinkama forma, kad kompetentinga institucija savo nustatyta tvarka galėtų patikrinti, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų leidžiamos eksploatacijos reikalavimų.

5   skirsnis

Neįprasta eksploatacija

Įvykus gedimui ar susidarius neįprastoms eksploatacijos sąlygoms deginimo ar bendro deginimo įmonėje, operatorius turi kuo greičiau sulėtinti arba nutraukti darbą iki vėl bus galima eksploatuoti įprastinėmis sąlygomis.

II   SKYRIUS

DIDELIO PAJĖGUMO DEGINIMO IR BENDRO DEGINIMO ĮMONĖS

1   skirsnis

Specialios eksploatavimo sąlygos

Deginimo ar bendro deginimo įmonės, apdorojančios tik šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurių pajėgumas didesnis nei 50 kg per valandą (didelio pajėgumo įmonės) ir kurioms nereikia leidimo veiklai pagal Direktyvą 2000/76/EB, turi atitikti šias sąlygas:

a)

įmonės kiekvienoje linijoje turi turėti bent vieną pagalbinį degiklį. Tokie degikliai turi automatiškai įsijungti, kai, paskutinį kartą įleidus oro degimui, degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau kaip 850 °C ar 1 100 °C, jei taikoma. Jie taip pat turi būti naudojami pradedant ir baigiant darbą, kad būtų užtikrinta, jog viso darbo metu ir kol deginimo ar bendro deginimo kameroje yra nesudegusių medžiagų būtų palaikoma atitinkamai 850 °C ar 1 100 °C temperatūra;

b)

kai šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai dedami į nepertraukiamo deginimo ar bendro deginimo kamerą, įmonės turi turėti veikiančią automatinę sistemą, kad būtų galima išvengti šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių patekimo į kamerą pradžioje, kol pasiekiama atitinkamai 850 °C ar 1 100 °C temperatūra, ir jei temperatūra nėra išlaikoma.

c)

deginimo įmonę operatorius turi eksploatuoti taip, kad būtų pasiektas toks deginimo lygis, kai bendras organinės anglies kiekis nuosėdose ir šlake yra mažesnis kaip 3 %, o užsidegimo momentu medžiaga netenka mažiau kaip 5 % sausosios dalies. Prireikus taikomi atitinkami išankstinio apdorojimo būdai.

2   skirsnis

Nuotekų išleidimas

1.

Didelio pajėgumo įmonių vietos, įskaitant susijusias šalutinių gyvūninių produktų saugojimo vietas, turi būti suplanuotos taip, kad būtų galima išvengti neleistino ir atsitiktinio bet kurių teršiančių medžiagų patekimo į dirvą, paviršinį ir požeminį vandenį.

2.

Be to, turi būti įrengtas nuo deginimo įmonės teritorijos nutekančio užteršto lietaus vandens arba dėl nuotėkio ar gaisro gesinimo darbų susidarančio užteršto vandens surinkimo rezervuaras.

Operatorius turi, jei būtina, užtikrinti, kad toks lietaus vanduo ir toks vanduo prireikus galėtų būti tiriamas ir apdorojamas prieš išleidžiant.

III   SKYRIUS

NEDIDELIO PAJĖGUMO DEGINIMO IR BENDRO DEGINIMO ĮMONĖS

Apdorojančios tik šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius deginimo ir bendro deginimo įmonės, kurių pajėgumas ne didesnis nei 50 kg per valandą (nedidelio pajėgumo įmonės) ir kurioms nereikia leidimo veiklai pagal Direktyvą 2000/76/EB, turi:

a)

būti naudojamos naikinti tik

i)

nugaišusiems gyvūnams augintiniams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio a punkto iii papunktyje; arba

ii)

to reglamento 8 straipsnio b, e ir f punktuose nurodytas 1 kategorijos medžiagas, 9 straipsnyje nurodytas 2 kategorijos medžiagas ar 10 straipsnyje nurodytas 3 kategorijos medžiagas;

b)

kai 1 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio b punkte, naikinamos nedidelio pajėgumo įmonėje, joje turi būti įrengtas pagalbinis degiklis;

c)

veikti taip, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų visiškai sudeginti iki pelenų.


IV PRIEDAS

PERDIRBIMAS

I   SKYRIUS

REIKALAVIMAI PERDIRBIMO GAMYKLOMS IR TAM TIKROMS KITOMS GAMYKLOMS IR ĮMONĖMS

1   skirsnis

Bendrosios sąlygos

1.

Perdirbimo gamyklos, kai perdirba naudodamos sterilizaciją slėgiu arba metodus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio 1 dalies b punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

perdirbimo gamyklos neturi būti toje pačioje vietoje kaip skerdyklos ar kitos įmonės, kurios buvo patvirtintos ar registruotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 ar Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nebent pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylantis dėl šalutinių gyvūninių produktų, kurie yra kilę iš skerdyklų ar kitų įmonių, perdirbimo, būtų sumažintas laikantis bent šių sąlygų:

i)

perdirbimo įmonė turi būti fiziškai atskirta nuo skerdyklos ar kitos įmonės, jeigu tinka, perkeliant perdirbimo gamyklą į kitą vietą pastate, kuri yra visiškai atskirta nuo skerdyklos ar kitos įmonės;

ii)

perdirbimo gamykloje turi būti įrengti (veikiantys):

konvejerinė sistema, susiejanti perdirbimo gamyklą su skerdykla ar kita įmone ir kurios negalima apeiti,

atskirti perdirbimo įmonės ir skerdyklos ar kitos įmonės įėjimai, priėmimo aikštelės, įranga ir išėjimai;

iii)

turi būti imtasi priemonių siekiant išvengti pavojaus plitimo per darbuotojus, kurie dirba perdirbimo įmonėje ir skerdykloje ar kitoje įmonėje;

iv)

į perdirbimo įmonę neturi patekti pašaliniai asmenys ir neleistini gyvūnai.

Nukrypstant nuo i–iv punktų, 3 kategorijos medžiagas perdirbančių perdirbimo įmonių atveju, kompetentinga valdžios institucija gali nustatyti kitas sąlygas nei nurodytos šiuose punktuose, kuriomis siekiama sumažinti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai, įskaitant dėl 3 kategorijos medžiagų, kurios gautos iš kitose vietose esančių įmonių, patvirtintų ar registruotų pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 ar Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, perdirbimo kylantį pavojų.

Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares per Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą apie jos kompetentingų institucijų pasinaudojimą šia nukrypti leidžiančia nuostata;

b)

perdirbimo įmonėje turi būti tinkamai atskirti švarusis ir nešvarusis sektoriai. Nešvariajame sektoriuje turi būti dengta vieta šalutiniams gyvūniniams produktams priimti, sukonstruota taip, kad ją būtų lengva valyti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti išklotos taip, kad lengvai nutekėtų skysčiai;

c)

perdirbimo įmonėse turi būti tinkamos patalpos, įskaitant tualetus, persirengimo kambarius ir prausykles personalui;

d)

perdirbimo įmonė turi turėti pakankamus šalutiniams gyvūniniams produktams apdoroti reikalingo karšto vandens ir garų gamybos pajėgumus;

e)

jei reikia, nešvariajame sektoriuje turi būti šalutinių gyvūninių produktų smulkinimo įranga ir sutrintų produktų sudėjimo į perdirbimo agregatą įranga;

f)

jei reikia apdoroti termiškai, visuose įrengimuose turi būti:

i)

matavimo įranga temperatūros kaitai bėgant laikui ir, jei reikia pagal taikomą perdirbimo metodą, slėgiui svarbiausiose vietose matuoti;

ii)

registravimo įtaisai, skirti nepertraukiamai registruoti šių matavimų rezultatus taip, kad jie būtų prieinami tikrinimų ir oficialios kontrolės tikslais;

iii)

tinkama saugos sistema, garantuojanti pakankamą kaitinimą;

g)

siekiant apsaugoti, kad išvestinis produktas nebūtų vėl užterštas atvežamais šalutiniais gyvūniniais produktais, įmonės zona, kurioje iškraunamos perdirbti atvežamos medžiagos, turi būti aiškiai atskirta nuo zonos, kurioje tie produktai perdirbami ir saugojami perdirbti produktai.

2.

Perdirbimo gamykla turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutiniai gyvūniniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus.

3.

Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams ir kitoms dalims atitinkamai dezinfekuoti, kai jos išvažiuoja iš perdirbimo gamyklos nešvariojo sektoriaus.

4.

Visos perdirbimo gamyklos turi turėti nuotekų šalinimo sistemą, atitinkančią kompetentingos institucijos pagal Sąjungos teisės aktus nustatytus reikalavimus.

5.

Perdirbimo gamykla turi turėti nuosavą laboratoriją arba naudotis kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi būti aprūpinta įranga būtiniems tyrimams atlikti ir patvirtinta kompetentingos institucijos remiantis laboratorijos pajėgumu atlikti tuos tyrimus vertinimu, būti akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos, kad būtų galima įvertinti laboratorijos pajėgumą atlikti tuos tyrimus.

6.

Jei remiantis rizikos vertinimu, dėl apdorojamų produktų kiekio įmonėje reguliariai arba nuolatos turi būti kompetentingos institucijos atstovas, perdirbimo gamyklose turi būti tinkamai įrengta rakinamoji patalpa, skirta vien tik inspektavimo darbui.

2   skirsnis

Nuotekų apdorojimas

1.

1 kategorijos medžiagas perdirbančiose perdirbimo gamyklose ir kitose patalpose, kuriose nurodyta pavojinga medžiaga šalinama, skerdyklose ir 2 kategorijos medžiagas perdirbančiose perdirbimo gamyklose nuotekos turi būti apdorojamos iš anksto, kad būtų galima išsaugoti ir surinkti gyvūninės kilmės medžiagas ir taip pradėti nuotekų valymą.

Mechaninio valymo įrangą sudaro nuotekų gaudyklės arba juostinės grotos su angomis arba tinklai, kurių filtrų porų arba akučių skersmuo ne didesnis kaip 6 mm, statomi, baigiant nuotekų mechaninį valymą arba lygiavertės sistemos, kurios užtikrina, kad, per jas pratekančių nuotekų kietųjų dalelių skersmuo būtų ne didesnis kaip 6 mm.

2.

Nuotekos iš patalpų, nurodytų 1 pastraipoje, turi būti apdorojamos pirminio mechaninio valymo būdu, užtikrinant, kad visos nuotekos būtų filtruojamos prieš joms nutekant iš patalpų. Neturi būti atliekamas joks smulkinimas ar kitas perdirbimas ar apdorojimas slėgiu, kuris galėtų palengvinti kietos gyvūninės medžiagos patekimą atliekant mechaninį valymą.

3.

Visa gyvūninės kilmės medžiaga, likusi mechaninio nuotekų valymo metu patalpose, nurodytose 1 punkte yra surenkama ir gabenama atitinkamai kaip 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiaga, ir sunaikinama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

4.

Nuotekos, kurios buvo apdorotos mechaninio valymo būdu 1 punkte nurodytose patalpose ir nuotekos iš kitų patalpų, kur tvarkomi ar perdirbami šalutiniai gyvūniniai produktai, turi būti apdorojamos pagal Sąjungos teisės aktus netaikant šio reglamento apribojimų.

5.

Be 4 punkte nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija gali įpareigoti ūkio subjektus apdoroti nuotekas iš perdirbimo gamyklų nešvariojo sektoriaus ar gamyklų ar įmonių, atliekančių tarpines operacijas su 1 ar 2 kategorijos medžiagomis ar saugančių 1 ar 2 kategorijos medžiagas, laikantis sąlygų, kuriomis užtikrinamas patogenų keliamo pavojaus mažinimas.

6.

Nepažeidžiant 1–5 punktų, šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant kraują ir pieną, ar jų gaminius šalinti per nuotekų sistemą yra draudžiama.

Tačiau 3 kategorijos medžiagos, kuriose yra centrifugos ar separatoriaus nuosėdų, gali būti šalinamos per nuotekų sistemą, jeigu jos buvo apdorotos taikant vieną iš X priedo II skyriaus 4 skirsnio III dalyje nustatytų centrifugos ar separatoriaus nuosėdų apdorojimo metodų.

3   skirsnis

Specialūs 1 ir 2 kategorijų medžiagų perdirbimo reikalavimai

1 ir 2 kategorijų medžiagas perdirbančių (perdirbimo) gamyklų išdėstymas turi būti toks, kad būtų užtikrintas visiškas 1 kategorijos medžiagų, 2 kategorijos medžiagų ir žaliavų atskyrimas, kol bus išsiųstas gautas išvestinis produktas, nebent 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagų mišinys būtų perdirbtas į 1 kategorijos medžiagą.

4   skirsnis

Specialieji 3 kategorijos medžiagų perdirbimo reikalavimai

Be 1 skirsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, taikomi ir šie reikalavimai:

1.

3 kategorijų medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos turi būti kitoje vietoje nei 1 arba 2 kategorijų medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos, nebent jos būtų visiškai atskirame pastate.

2.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti 3 kategorijos medžiagas perdirbti toje vietoje, kur tvarkomos ar perdirbamos 1 ar 2 kategorijos medžiagos, jeigu kryžminio užterštumo išvengiama:

a)

dėl patalpų išdėstymo, visų pirma priėmimo patalpų, ir tinkamo tolesnio žaliavų tvarkymo;

b)

dėl perdirbimui naudojamos įrangos išdėstymo ir valdymo, įskaitant atskirų perdirbimo linijų išdėstymą ir valdymą arba valymo procedūras, kuriomis išvengiama bet kokio galimo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo; ir

c)

dėl galutinių produktų laikino saugojimo vietų išdėstymo ir valdymo.

3.

3 kategorijos medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos turi turėti veikiančią įrangą svetimkūniams, pavyzdžiui, pakuotės ar metaliniams gabalams, šalutiniuose gyvūniniuose produktuose ar jų gaminiuose nustatyti, jeigu tai yra perdirbimo medžiagos, skirtos pašarams. Tokie svetimkūniai turi būti pašalinti prieš perdirbant arba perdirbimo procesu.

II   SKYRIUS

HIGIENOS IR PERDIRBIMO REIKALAVIMAI

1   skirsnis

Bendrieji higienos reikalavimai

Be bendrųjų higienos reikalavimų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 25 straipsnyje, perdirbimo gamyklos turi turėti dokumentuotą patvirtintą kovos su kenkėjais, pavyzdžiui, vabzdžiais, graužikais ir paukščiais, programą, kad būtų įgyvendinami to reglamento 25 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti reikalavimai.

2   skirsnis

Bendrieji perdirbimo reikalavimai

1.

Perdirbimo sąlygoms nuolat stebėti turi būti naudojami tiksliai sukalibruoti manometrai (registravimo prietaisai). Manometrų (registravimo prietaisų) kalibravimo datos turi būti registruojamos.

2.

Medžiaga, kuri galėjo būti reikiamai termiškai neapdorota (pvz., paleidžiant patekusi arba iš virimo aparatų ištekėjusi medžiaga), turi būti pakartotinai termiškai apdorota arba surinkta ir perdirbta arba sunaikinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

3   skirsnis

1 ir 2 kategorijų medžiagų perdirbimo metodai

Jeigu kompetentinga institucija nereikalauja taikyti sterilizacijos slėgiu (1 metodas), 1 ir 2 kategorijų medžiagos perdirbamos taikant III skyriuje nurodytus 2, 3, 4 ir 5 perdirbimo metodus.

4   skirsnis

3 kategorijos medžiagų perdirbimas

1.

Turi būti nustatyti kiekvieno III skyriuje nurodyto perdirbimo metodo svarbiausi kontroliniai rodikliai, pagal kuriuos apibrėžiamas perdirbant naudojamas terminis apdorojimas:

a)

žaliavos gabalų dydis;

b)

terminio apdorojimo proceso metu pasiekiama temperatūra;

c)

slėgis, kuriuo veikiama žaliava, jei taikoma;

d)

terminio apdorojimo proceso trukmė arba ištisinio srauto sistemos tiekimo sparta. Turi būti nustatyti kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausi perdirbimo standartai.

2.

Cheminio apdorojimo, kurį leido kompetentinga institucija leisdama taikyti 7 perdirbimo metodą pagal III skyriaus G punktą, svarbiausi kontroliniai rodikliai, kurie apibūdina cheminio apdorojimo mastą, turi apimti pasiektą pH patikslinimą.

3.

Apskaitos dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus; iš jų turi būti matyti, ar yra laikomasi kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausių proceso verčių.

4.

3 kategorijos medžiagos perdirbamos taikant vieną iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų arba, jeigu tai vandens gyvūnų kilmės medžiagos, vieną iš 1–7 perdirbimo metodų, kaip nurodyta III skyriuje.

III   SKYRIUS

STANDARTINIAI PERDIRBIMO METODAI

A.   1 perdirbimo metodas (sterilizacija slėgiu)

Sumažinimas

1.

Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 50 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 50 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 50 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2.

Šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių gabalų dydis ne didesnis nei 50 mm, turi būti kaitinami iki didesnės kaip 133 °C vidaus temperatūros bent 20 minučių nepertraukiamai esant bent 3 barų absoliučiam slėgiui. Slėgis turi būti sudaromas pašalinant visą orą iš sterilizacijos kameros ir pakeičiant orą garais („įsotinti garai“); terminis apdorojimas gali būti taikomas atskirai arba sterilizavimo etapu prieš arba po proceso.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

B.   2 perdirbimo metodas

Sumažinimas

1.

Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 150 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 150 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 150 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2.

Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai ne trumpiau kaip 125 minutes nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 120 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 50 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3.

Turi būti perdirbama partijų būdu.

C.   3 perdirbimo metodas

Sumažinimas

1.

Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2.

Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai ne trumpiau kaip 95 minutes nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 55 minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

D.   4 perdirbimo metodas

Sumažinimas

1.

Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2.

Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai sudedami į indą su taukais ir ne trumpiau kaip 16 minučių nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C, ne trumpiau kaip aštuonias minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C ir ne trumpiau kaip tris minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 130 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

E.   5 perdirbimo metodas

Sumažinimas

1.

Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 20 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 20 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 20 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2.

Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai kaitinami, kol sutirštės, tada suslegiami, kad iš baltyminės medžiagos pasišalintų riebalai ir vanduo. Tuomet baltyminė medžiaga ne trumpiau kaip 120 minučių nepertraukiamai kaitinama užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 80 °C ir ne trumpiau kaip 60 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 100 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

F.   6 perdirbimo metodas (3 kategorijos šalutiniams gyvūniniams produktams, gautiems iš vandens gyvūnų arba tik iš vandens bestuburių gyvūnų)

Sumažinimas

1.

Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti sumažinti iki gabalų, kurių dydis ne didesnis kaip:

a)

50 mm, jei tai terminis apdorojimas pagal 2 a punktą; arba

b)

30 mm, jei tai terminis apdorojimas pagal 2 dalies b punktą

Tuomet jie sumaišomi su skruzdžių rūgštimi, kad pH sumažėtų iki 4,0 ir išliktų toks ar mažesnis. Prieš apdorojant toliau, mišinys išlaikomas bent 24 valandas.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2.

Po susmulkinimo mišinys turi būti kaitinamas:

a)

bent 60 minučių vidaus temperatūrai pasiekiant bent 90 °C; arba

b)

bent 60 minučių vidaus temperatūrai pasiekiant bent 70 °C.

Naudojant nepertraukiamo srauto sistemą, produkto judėjimas pro šilumokaitį turi būti valdomas mechaninėmis komandomis, ribojančiomis jo slinkimą taip, kad terminio apdorojimo operacija truktų pakankamą laiką ir produktas būtų apdorotas pakankamoje temperatūroje.

3.

Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

G.   7 perdirbimo metodas

1.

Bet kuris kompetentingos institucijos leistas perdirbimo metodas, jeigu tai institucijai operatorius parodė, kad:

a)

nustatomi atitinkami pradinės medžiagos keliami pavojai atsižvelgiant į medžiagos kilmę, ir galimi pavojai atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę valstybėje narėje ar teritorijoje ar zonoje, kuriose šį metodą numatoma taikyti;

b)

yra galimybė taikant perdirbimo metodą sumažinti pavojus iki lygmens, kuris nekeltų jokios reikšmingos rizikos visuomenės ir gyvūnų sveikatai;

c)

gatavo produkto mėginiai imami kasdien 30 gamybos dienų laikotarpiu laikantis šių mikrobiologinių standartų:

i)

iškart po terminio apdorojimo paimti medžiagos mėginiai:

1 g produkto nėra Clostridum perfringens

ii)

saugant arba po saugojimo paimti medžiagos mėginiai:

 

Salmonella: nėra 25 gramuose produkto: n=5, c=0, m=0, M=0

 

Enterobacteriaceae: n=5, c=2; m=10; M=300 1 g;

čia:

n

=

tiriamų mėginių skaičius,

m

=

ribinis bakterijų skaičiaus dydis; rezultatas laikomas patenkinamu, jei bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m,

M

=

didžiausias bakterijų skaičiaus dydis; rezultatas laikomas nepatenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar daugiau mėginių siekia M ar daugiau; ir

c

=

skaičius mėginių, kuriuose bakterijų skaičius gali būti lygus intervalui tarp m ir M ir kurie vis dar laikomi priimtinais, jei bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra lygus m arba mažesnis už jį.

2.

Informacija apie svarbiausius kontrolinius rodiklius, rodančius, kad kiekviena perdirbimo įmonė patenkinamai atitinka mikrobiologinius standartus, turi būti registruojama ir saugoma, kad operatorius ir kompetentinga institucija galėtų stebėti perdirbimo gamyklos veiklą. Turi būti registruojama ir stebima informacija apie gabalų dydį ir atitinkamai kritinę temperatūrą, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų perdirbimo spartą.

3.

Nukrypdama nuo 1 punkto, kompetentinga institucija gali leisti naudoti perdirbimo metodus, kurie buvo patvirtinti iki šio reglamento taikymo pradžios datos, pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 V priedo III skyrių.

4.

Kompetentinga institucija nuolat ar laikinai sustabdo 1 ir 3 punktuose nurodytų perdirbimo metodų taikymą, jeigu ji gauna įrodymus, kad iš esmės pasikeitė bet kuri iš 1 punkto a ar b punkte nurodytų aplinkybių.

5.

Kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie jos turimą su leidžiamu perdirbimo metodu susijusią informaciją pagal 1 ir 2 punktus.

IV   SKYRIUS

ALTERNATYVŪS PERDIRBIMO METODAI

1   skirsnis

Bendrosios nuostatos

1.

1 ir 2 kategorijos medžiagų perdirbimo metu gautos medžiagos, išskyrus biodyzeliną, pagamintą pagal šio skyriaus 2 skirsnio D punktą, nuolat ženklinamos pagal VIII priedo V skyriuje nustatytus tam tikrų išvestinių produktų ženklinimo reikalavimus.

2.

Valstybės narės kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie oficialių patikrinimų rezultatus šiai prašant, kai toje valstybėje narėje pirmą kartą taikomas alternatyvus metodas, kad būtų sudarytos geresnės galimybės naujo alternatyvaus metodo įvedimui.

2   skirsnis

Perdirbimo standartai

A.   Šarminės hidrolizės procesas

1.   Pradinės medžiagos

Šiam procesui gali būti naudojami visų kategorijų šalutiniai gyvūniniai produktai.

2.   Perdirbimo metodas

Šarminė hidrolizė atliekama pagal šiuos perdirbimo standartus:

a)

turi būti naudojamas toks natrio šarmo (NaOH) arba kalio šarmo (KOH) tirpalo (arba abiejų mišinio) kiekis, kad būtų užtikrintas apytikslis moliarinis ekvivalentiškumas, atsižvelgiant į skaldomų šalutinių gyvūninių produktų svorį, tipą ir sudėtį.

Šalutiniuose gyvūniniuose produktuose esant dideliam riebalų kiekiui, neutralizuojančiam šarmą, šarmo turi būti įpilama atsižvelgiant į esamą medžiagos riebalų kiekį, kad būtų pasiektas nurodytas moliarinis ekvivalentiškumas.

b)

šalutiniai gyvūniniai produktai įdedami į legiruoto plieno konteinerį. Įdedamas nustatytas šarmo kietu pavidalu arba tirpalo pavidalu kiekis, kaip nurodyta a punkte.

c)

konteineris turi būti uždaromas ir šalutinių gyvūninių produktų ir šarmų mišiniai pakaitinami iki ne mažesnės kaip 150 °C vidaus temperatūros, esant ne mažesniam kaip 4 barų absoliučiam slėgiui ne trumpiau kaip

i)

tris valandas be pertraukos;

ii)

šešias valandas be pertraukos perdirbant šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose.

Tačiau medžiagos, gautos iš 1 kategorijos medžiagų iš gyvūnų, užmuštų vykdant USE likvidavimo priemones, kurie yra atrajotojai, kuriems nereikia USE tyrimo, ar atrajotojai, kurie buvo tirti ir gautas neigiamas rezultatas pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnio 1 dalį, gali būti perdirbamos pagal šio skirsnio 2 dalies c punkto i papunktį; arba

iii)

vieną valandą be pertraukos perdirbant žuvų ir paukščių kilmės medžiagų turinčius šalutinius gyvūninius produktus;

d)

procesas turi būti atliekamas partijų sistema ir medžiaga induose turi būti nuolat maišoma, kad būtų palengvintas suardymo procesas, kol ištirps audiniai ir suminkštės kaulai ir dantys; ir

e)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų.

B.   Aukšto slėgio ir aukštos temperatūros hidrolizės procesas

1.   Pradinės medžiagos

Šiame procese gali būti naudojamos 2 ir 3 kategorijų medžiagos.

2.   Perdirbimo metodas

Aukšto slėgio ir aukštos temperatūros šarminė hidrolizė atliekama pagal šiuos perdirbimo standartus:

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kaitinami esant ne mažesnei kaip 180 °C vidaus temperatūrai ne trumpiau kaip 40 minučių be pertraukos, esant ne mažesniam kaip 12 barų absoliučiajam slėgiui, kaitinant netiesiogiai garintuvu, nukreiptu į biolitinį reaktorių;

b)

procesas turi būti vykdomas partijomis, inde esančią medžiagą pastoviai maišant, ir

c)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų.

C.   Biodujų aukšto slėgio hidrolizės procesas

1.   Pradinės medžiagos

Šiam procesui gali būti naudojami visų kategorijų šalutiniai gyvūniniai produktai.

2.   Perdirbimo metodas

Aukšto slėgio biodujų hidrolizė atliekama pagal šiuos perdirbimo standartus:

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai pirmiausia turi būti perdirbami patvirtintoje perdirbimo gamykloje taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kaip nustatyta III skyriuje;

b)

užbaigus a punkte nurodytą procesą, medžiagos, iš kurių pašalinti riebalai, apdorojamos ne mažesnėje kaip 220 °C temperatūroje bent 20 minučių, absoliučiajam slėgiui siekiant ne mažiau kaip 25 barus, dviejų pakopų procedūros metu iš pradžių tiesiogiai, o vėliau netiesiogiai injekuojant garus į bendraašį šilumokaitį;

c)

procesas vykdomas partijomis arba nepertraukiamoje sistemoje, medžiagą pastoviai maišant;

d)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų;

e)

gauta medžiaga sumaišoma su vandeniu ir atliekamas anaerobinės fermentacijos biodujų reaktoriuje procesas (biodujų transformacija);

f)

jei pradinė medžiaga yra 1 kategorijos medžiaga, visas procesas turi vykti toje pačioje vietoje uždaroje sistemoje, o proceso metu pagamintos biodujos greitai sudeginamos toje pačioje įmonėje ne mažesnėje kaip 900 °C temperatūroje po to greitai atšaldant („grūdinimas“).

D.   Biodyzelino gamybos procesas

1.   Pradinės medžiagos

Šiame procese gali būti naudojama iš visų kategorijų šalutinių gyvūninių produktų gauta riebalų frakcija.

2.   Perdirbimo metodas

Biodyzelino gamyba atliekama pagal šiuos perdirbimo standartus:

a)

jei nėra naudojami žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo atitinkamai VIII ar XII skirsnius, iš šalutinių gyvūninių produktų gauta riebalų frakcija pirmiausia turi būti perdirbama naudojant:

i)

1 ar 2 kategorijos medžiagų atveju, 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kaip nustatyta III skyriuje; ir

ii)

3 kategorijos medžiagų atveju, bet kurį iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų arba, jei medžiaga gauta iš žuvų, 1–7 perdirbimo metodų, kaip nurodyta III skyriuje;

b)

tada perdirbti riebalai turi būti perdirbami toliau naudojant vieną iš šių metodų:

i)

procesą, kurio metu perdirbti riebalai turi būti atskiriami nuo baltymų ir, jei tai atrajotojų kilmės riebalai, netirpios priemaišos, viršijančios 0,15 % svorio, yra pašalinamos, o perdirbti riebalai vėliau esterifikuojami ir transesterifikuojami.

Tačiau esterifikacija nėra būtina iš 3 kategorijos medžiagos išgautiems perdirbtiems riebalams. Siekiant naudoti esterifikaciją, riebalų pH turi būti sumažinamas žemiau 1 (įdedant sieros rūgšties (H2SO4) arba jai lygiavertės rūgšties), o mišinys bent dvi valandas turi būti kaitinamas iki 72 °C ir intensyviai maišomas.

Transesterifikacija turi būti vykdoma su kalio hidroksidu arba su lygiaverčiu šarmu padidinus pH iki apytiksliai 14 35–50 °C temperatūroje mažiausiai 15 minučių. Transesterifikacija vykdoma du kartus šiame punkte nurodytomis sąlygomis naudojant naują bazinį tirpalą. Po šio proceso turi būti atliekamas produktų rafinavimas, įskaitant distiliavimą vakuume 150 °C temperatūroje, gaunant biodyzeliną;

ii)

procesą, kuriame naudojami lygiaverčiai, kompetentingos institucijos leidžiami naudoti proceso parametrai.

E.   Brookes dujinimo procesas

1.   Pradinės medžiagos

Šiame procese gali būti naudojamos 2 ir 3 kategorijų medžiagos.

2.   Perdirbimo metodas

Brookes dujinimas atliekamas pagal šiuos perdirbimo standartus:

a)

visiško sudeginimo krosnis turi būti pašildoma gamtinėmis dujomis;

b)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti dedami į dujintuvo priekrosnį, o durelės uždaromos. Priekrosnyje neturi būti degiklių ir jis turi būti šildomas, užuot perdavus šilumą iš visiško sudeginimo krosnies, kuri turi būti po priekrosniu, pernešimo būdu. Siekiant padidinti proceso efektyvumą, į priekrosnį oras turi būti įleidžiamas tik per tris oro ėmiklių vožtuvus, įmontuotus pagrindinėse durelėse;

c)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti išgarinami ir virsti sudėtingais angliavandeniais ir dujomis, perduodamomis iš priekrosnio per siaurą angą užpakalinės sienelės viršuje į maišymo ir krekingo kameras, kuriose jos turi suskilti į sudedamąsias dalis. Galiausiai dujos turi būti perpumpuojamos į visiško sudeginimo krosnį, kurioje turi būti sudeginamos gamtinių dujų degiklio liepsnoje, esant oro pertekliui;

d)

kiekvienoje kameroje turi būti įrengti du degikliai ir du antrinio oro vėdintuvai atsarginiam atvejui, kai sugenda degiklis arba vėdintuvas. Antrinė kamera turi būti įrengta taip, kad išdeginimo trukmė būtų sutrumpinta iki 2 sekundžių, esant ne mažesnei kaip 950 °C temperatūrai;

e)

išmetamąsias dujas išleidžiant iš antrinės kameros, jos turi būti perpumpuojamos per kamino apačioje įmontuotą barometrinį drėkintuvą, kuriame dujos atvėsinamos ir sumaišomos su aplinkos oru palaikant pastovų slėgį priekrosnyje ir antrinėje krosnyje;

f)

procesas turi būti vykdomas 24 valandų trukmės ciklu, sudarytu iš pakrovimo, perdirbimo, atvėsinimo ir pelenų pašalinimo. Baigiantis ciklui, pelenų likučiai pašalinami iš priekrosnio per vakuuminio išmetimo sistemą į uždaras talpyklas ir užplombuojami prieš išvežimą;

g)

kitą medžiagą, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, dujinti neleidžiama.

F.   Gyvūninių riebalų deginimo terminiame boileryje procesas

1.   Pradinės medžiagos

Šiame procese gali būti naudojama iš visų kategorijų šalutinių gyvūninių produktų gauta riebalų frakcija.

2.   Perdirbimo metodas

Gyvūninių riebalų degimas terminiame boileryje atliekamas pagal šiuos perdirbimo standartus:

a)

jei nėra naudojami žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo atitinkamai VIII ar XII skirsnius, šalutinių gyvūninių produktų riebalų frakcija pirmiausia turi būti perdirbama naudojant:

i)

jei tai 1 ir 2 kategorijos medžiagų riebalų frakcija, kuri skirta deginti kitoje gamykloje,

jei tai riebalų frakcija gauta perdirbant atrajotojus, kurie buvo ištirti pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnio 1 dalį ir gauti neigiami rezultatai, ir perdirbant kitus gyvūnus nei atrajotojai, kuriuos reikia tirti dėl USE, bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų, kaip nurodyta šio priedo III skyriuje;

jei tai riebalų frakcija, gauta perdirbant kitus atrajotojus, 1 perdirbimo metodą, kaip nurodyta šio priedo III skyriuje; ir

ii)

jei tai 1 ir 2 kategorijų medžiagos, skirtos deginti toje pačioje gamykloje, ir 3 kategorijos medžiagos, bet kurį iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų; Jeigu medžiagos gautos iš žuvies, 1–7 perdirbimo metodus, kaip nurodyta šio priedo III skyriuje;

b)

riebalų frakcija turi būti atskiriama nuo baltymų ir, jei tai atrajotojų kilmės riebalai, skirti sudeginti kitoje gamykloje, pašalinamos netirpios priemaišos, viršijančios 0,15 % svorio;

c)

po a ir b punktuose nurodytų procesų riebalai turi būti:

i)

išgarinami garus sukeliančiame boileryje ir deginami ne mažiau kaip 0,2 sekundes ne mažesnėje kaip 1 100 °C temperatūroje arba

ii)

perdirbami naudojant lygiaverčius kompetentingos institucijos leidžiamus naudoti proceso parametrus;

d)

įmonėje neturi būti leidžiama deginti jokios kitos gyvūninės kilmės medžiagos, išskyrus gyvūninius riebalus;

e)

iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų išgauti riebalai turi būti deginami toje pačioje gamykloje, kurioje jie buvo išlydyti – taip siekiama panaudoti riebalų lydymo proceso metu gautą energiją. Tačiau kompetentinga institucija gali suteikti leidimą riebalus deginti kitose įmonėse su sąlyga, kad:

i)

įmonė, kurioje pageidaujama juos deginti, turi tam leidimą;

ii)

tose pačiose patalpose maisto produktų ir pašarų perdirbimas pagal išduotus leidimus vykdomas laikantis griežtų atskyrimo sąlygų;

f)

degimas turi būti atliekamas pagal Sąjungos teisės aktus siekiant saugoti aplinką, visų pirma, laikantis tų teisės aktuose nustatytų standartų dėl geriausių turimų išmetamų teršalų kiekio kontrolės ir stebėsenos metodų.

G.   Termomechaninis biodegalų gamybos procesas

1.   Pradinės medžiagos

Šiame procese gali būti naudojami mėšlas ir virškinamojo trakto turinys bei 3 kategorijos medžiagos.

2.   Perdirbimo metodas

Termomechaninė biodegalų gamyba atliekama pagal šiuos perdirbimo standartus:

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti pakraunami į kaitinimo įrenginį ir aštuonias valandas apdorojami 80 °C temperatūroje. Šiuo laikotarpiu turi būti nuolatos mažinamas medžiagos tūris naudojant tinkamą mechaninio smulkinimo įrangą.

b)

po to medžiaga turi būti ne trumpiau kaip dvi valandas apdorojama 100 °C temperatūroje.

c)

susidariusios medžiagos dalelių dydis neturi būti didesnis negu 20 milimetrų;

d)

šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi a ir b punktuose nustatytų laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų;

e)

termiškai apdorojant medžiagą išgarintas vanduo turi būti nuolat surenkamas iš virš biokuro esančio oro tarpo per nerūdijančio plieno kondensatorių. Kondensatas bent vieną valandą turi būti laikomas ne mažesnėje kaip 70 °C temperatūroje prieš jį pašalinant kaip nuotekas;

f)

termiškai apdorojus medžiagą, susidaręs biokuras turi būti išleidžiamas iš kaitinimo įrenginio ir visiškai uždara ir sujungta transportavimo sistema automatiškai gabenamas deginti arba deginti kartu su kitomis medžiagomis toje pačioje vietoje;

g)

turi būti perdirbama partijų būdu.

3   skirsnis

Šalutinių gyvūninių produktų gaminių naikinimas ir naudojimas

1.

Produktai, gauti perdirbant

a)

1 kategorijos medžiagas:

i)

naikinami Pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a ar b punktus;

ii)

šalinami laidojant registruotame sąvartyne;

iii)

transformuojami į biodujas, jeigu irimo atliekos naikinamos pagal i ar ii papunkčius; arba

iv)

toliau perdirbami į riebalų gaminius, skirtus ne pašarams.

b)

2 ar 3 kategorijos medžiagas:

i)

naikinami, kaip nustatyta 1 dalies a punkto i ar ii papunkčiuose, prieš tai perdirbant arba ne, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a ir b punktuose;

ii)

toliau perdirbami į riebalų gaminius, skirtus ne pašarams;

iii)

naudojami kaip organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos; arba

iv)

paverčiami kompostu arba transformuojami į biodujas.

2.

Medžiagos, gaunamos perdirbant pagal:

a)

šarminės hidrolizės procesą, apibrėžtą 2 skirsnio A dalyje, kuris gali būti pakeistas biodujų įmonėje ir toliau deginant greitai bent 900 °C temperatūroje, po to greitai atšaldant („grūdinimas“); jei medžiaga, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio a ir b punktuose, buvo naudojama kaip pradinė medžiaga, transformacija į biodujas vykdoma toje pačioje vietoje, kaip perdirbimas, uždaroje sistemoje;

b)

biodyzelino gamybos procesas gali būti:

i)

jei biodyzelinas ir biodyzelino distiliavimo likučiai, naudojamas kaip degalai netaikant šiame reglamente nustatytų apribojimų (gamybos pabaiga);

ii)

jei kalio sulfatas, naudojamas išvestiniams produktams bėrimui į dirvą gaminti;

iii)

jei tai glicerinas:

gautas iš 1 ar 2 kategorijos medžiagos, kuri buvo perdirbta taikant 1 perdirbimo metodą, nurodytą šio priedo III skyriuje, transformuojamas į biodujas;

gautas iš 3 kategorijos medžiagų naudojamas gyvūnams šerti.

3.

Bet kurios šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo pagal šį skirsnį atliekos, pavyzdžiui, dumblas, filtro turinys, pelenai ir irimo atliekos, naikinamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir pagal šį reglamentą.


V PRIEDAS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IR JŲ GAMINIŲ TRANSFORMACIJA Į BIODUJAS, KOMPOSTAVIMAS

I   SKYRIUS

ĮMONĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

1   skirsnis

Biodujų įmonės

1.

Biodujų įmonėje turi būti įrengtas pasterizacijos (higieninio tvarkymo) padalinys, į kurį būtinai turi patekti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, kurių gabalų dydis ne didesnis kaip 12 mm prieš patekdami į padalinį, kuriame:

a)

yra įranga stebėti, kad 70 °C temperatūra būtų pasiekiama per vieną valandą;

b)

yra registravimo įtaisai nuolat registruoti a punkte nurodyto matavimo stebėsenos rezultatus; ir

c)

yra reikiama apsaugos sistema, užtikrinanti pakankamą kaitinimą.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, pasterizacijos (higieninio tvarkymo) padalinys neturi būti privalomas biodujų įmonėse, kurios transformuoja tik:

a)

2 kategorijos medžiagas, kurios perdirbtos pagal 1 perdirbimo metodą, nurodytą IV priedo III skyriuje;

b)

3 kategorijos medžiagas perdirbtas taikant vieną iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų arba, jeigu tai vandens gyvūnų kilmės medžiagos, vieną iš 1–7 perdirbimo metodų, nurodytus IV priedo III skyriuje;

c)

3 kategorijos medžiagas, pasterizuotas ar higieniškai sutvarkytas kitoje patvirtintoje įmonėje;

d)

šalutinius gyvūninius produktus, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos be perdirbimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio e punkto ii papunktį ir šį reglamentą;

e)

šalutinius gyvūninius produktus, kurie buvo apdoroti šarminės hidrolizės metodu, nustatytu IV priedo IV skyriaus 2 skirsnio A punkte;

f)

leidus kompetentingai institucijai, šiuos šalutinius gyvūninius produktus –

i)

šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte, kurie buvo perdirbti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte, tuo metu, kai jie skirti kitiems tikslams nei vartoti žmonėms;

ii)

šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio g punkte; arba

iii)

šalutinius gyvūninius produktus, transformuojamus į biodujas, kai irimo atliekos po to kompostuojamos ar perdirbamos ar naikinamos pagal šį reglamentą.

3.

Jeigu biodujų įmonė yra patalpose arba šalia patalpų, kuriose laikomi ūkiniai gyvūnai ir naudojamas ne tik šių gyvūnų mėšlas, pienas ar priešpienis, įmonė turi būti toliau nuo vietos, kur laikomi tokie gyvūnai.

Tas atstumas nustatomas taip, kad būtų užtikrinta, jog nekiltų nepriimtinas užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo iš biodujų įmonės pavojus.

Bet kokiu atveju biodujų įmonė ir gyvūnai ir jų pašarai bei kraikas turi būti visiškai fiziškai atskirti užtvara, jei būtina.

4.

Kiekvienoje biodujų įmonėje turi būti laboratorija arba turi būti naudojamasi kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi turėti įrangą būtiniems tyrimams atlikti ir būti patvirtinta kompetentingos institucijos, akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos.

2   skirsnis

Kompostavimo įmonės

1.

Kompostavimo įmonėje turi būti įrengtas uždaras kompostavimo reaktorius arba uždara vieta, į kurią būtinai turi patekti į įmonę atgabenti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai ir kurioje turi būti:

a)

temperatūros stebėjimo laiko atžvilgiu įranga;

b)

registravimo įtaisai nuolat registruoti a punkte nurodyto matavimo stebėsenos rezultatus;

c)

reikiama apsaugos sistema, užtikrinanti pakankamą kaitinimą.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto gali būti leidžiama naudoti kitas kompostavimo sistemas, jeigu:

a)

jos valdomos tokiu būdu, kad sistemoje esant medžiagai pasiekiami jos visos reikiami laiko ir temperatūros parametrai, įskaitant tam tikrais atvejais, nuolatinę parametrų stebėseną; arba

b)

jose transformuojamos tik 1 skirsnio 2 punkte nurodytos medžiagos; ir

c)

jos atitinka visus kitus šio reglamento reikalavimus.

3.

Jeigu kompostavimo įmonė yra patalpose arba šalia patalpų, kur laikomi ūkiniai gyvūnai ir naudojamas ne tik šių gyvūnų mėšlas, pienas ar priešpienis, kompostavimo įmonė turi būti toliau nuo vietos, kur laikomi tokie gyvūnai.

Tas atstumas nustatomas taip, kad būtų užtikrinta, jog nekiltų nepriimtinas užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo iš kompostavimo įmonės pavojus.

Bet kokiu atveju kompostavimo įmonė ir gyvūnai ir jų pašarai bei kraikas turi būti visiškai fiziškai atskirti užtvara, jei būtina.

4.

Kiekvienoje kompostavimo įmonėje turi būti laboratorija arba turi būti naudojamasi kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi turėti įrangą būtiniems tyrimams atlikti ir būti patvirtinta kompetentingos institucijos, akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos.

II   SKYRIUS

BIODUJŲ IR KOMPOSTAVIMO ĮMONĖMS TAIKOMI HIGIENOS REIKALAVIMAI

1.

Atvežti į biodujų ar kompostavimo įmonę šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kuo greičiau perdirbti. Iki apdorojimo jie turi būti tinkamai saugomi.

2.

Neperdirbtoms medžiagoms vežti naudoti konteineriai, kitos talpyklos ir transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos tam skirtoje teritorijoje.

Tokia teritorija turi būti tokioje vietoje arba suplanuota taip, kad perdirbtieji produktai nebūtų užteršti.

3.

Turi būti reguliariai imamasi apsaugos nuo paukščių, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų priemonių.

Tuo tikslu turi būti naudojama dokumentais patvirtinta kovos su kenkėjais programa.

4.

Turi būti nustatyta ir patvirtinta dokumentais visų patalpų dalių valymo tvarka. Valymui turi būti naudojamos tinkama įranga ir medžiagos.

5.

Tikrinant higienos reikalavimų laikymąsi, būtina reguliariai patikrinti aplinką ir įrangą. Inspektavimo tvarkaraščiai ir rezultatai turi būti surašyti dokumentuose.

6.

Įranga turi būti nesugedusi, o matavimo prietaisai – reguliariai kalibruojami.

7.

Irimo atliekos ir kompostas biodujų ar kompostavimo įmonėje turi būti tvarkomi ir saugomi taip, kad vėl neužsiterštų.

III   SKYRIUS

TRANSFORMACIJOS PARAMETRAI

1   skirsnis

Standartiniai transformacijos parametrai

1.

3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava biodujų įmonėje, turinčioje pasterizacijos (higieninio tvarkymo) įrenginį, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

a)

didžiausias į įrenginį patenkančių gabalų dydis: 12 mm;

b)

mažiausia visos medžiagos temperatūra įrenginyje: 70 °C; ir

c)

mažiausia nepertraukiamo laikymo įrenginyje trukmė: 60 minučių.

Tačiau 3 kategorijos pienas, pieno pagrindo produktai, pieno gaminiai, priešpienis ir priešpienio produktai gali būti naudojami nepasterizuoti (netvarkyti higieniškai) kaip žaliava biodujų įmonėje, jeigu kompetentinga institucija nelaiko jų keliančiomis jokios rimtos užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo pavojų.

Būtiniausi reikalavimai, nustatyti šios dalies b ir c punktuose, taikomi ir 2 kategorijos medžiagoms, kurios atvežtos į biodujų įmonę neperdirbtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio e punkto ii papunktį.

2.

3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava kompostavimo įmonėje turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

a)

didžiausias į komposto reaktorių patenkančių gabalų dydis: 12 mm;

b)

mažiausia visos medžiagos temperatūra reaktoriuje: 70 °C; ir

c)

mažiausia trukmė be pertraukos: 60 minučių.

Būtiniausi reikalavimai, nustatyti šios dalies b ir c punktuose, taikomi ir 2 kategorijos medžiagoms, kurios atvežtos į kompostavimo įmonę neperdirbtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio e punkto ii papunktį.

2   skirsnis

Alternatyvūs transformavimo parametrai biodujų ir kompostavimo įmonėms

1.

Kompetentinga institucija gali leisti naudoti kitus nei nustatytuosius I skyriaus 1 skirsnyje parametrus ir kitus nei standartiniai transformacijos parametrai, jeigu pareiškėjas naudoti tokius parametrus įrodo, kad tokie parametrai užtikrina tinkamą biologinio pavojaus sumažinimą. Tokiems įrodymams priskiriamas patvirtinimas, kuris turi būti atliktas laikantis šių reikalavimų:

a)

galimų pavojų nustatymas ir analizė, įskaitant žaliavos poveikio vertinimą, grindžiama visų transformacijos sąlygų ir parametrų aprašu;

b)

rizikos vertinimas, kuriame vertinama, kaip a punkte nurodytos konkrečios transformacijos sąlygos pasiekiamos praktiškai įprastomis ir netipinėmis aplinkybėmis;

c)

numatomo proceso tinkamumo patvirtinimas vertinant šių veiksnių gyvybingumo (galimybės užkrėsti) mažinimą:

i)

endogeninio indikatoriaus organizmų proceso metu, kai indikatorius yra

nuolat pastebimas dideliais kiekiais žaliavoje;

ne mažiau atsparus karščiui transformacijos proceso sukelto letališkumo požiūriu, bet ir nedaug atsparesnis už patogenus, kuriuos stebėti jis naudojamas;

palyginti lengvai apskaičiuojamas ir lengvai nustatomas bei patvirtinamas; arba

ii)

gerai žinomas bandomasis organizmas ar virusas, sąlyčio metu esantis tinkamame bandomame kūne, patekęs į pradinę medžiagą.

d)

c punkte nurodytas numatomo proceso tvirtinimas turi būti pagrįstas tuo, kad per jį pasiekiamas toks bendras pavojaus sumažinimas:

i)

termiškai ir cheminiu būdu

Enterococcus faecalis ar Salmonella Senftenberg (775W, H2S neigiamas) sumažinimas 5 log10,

sumažinant karščiui atsparių virusų, pavyzdžiui, parvovirusų, užkrečiamumo titrą bent 3 log10, jeigu jie nustatyti kaip atitinkamas pavojingas veiksnys; ir

ii)

kalbant apie cheminį apdorojimą taip pat:

sumažinant atsparių parazitų, pavyzdžiui, askaridžių kiaušinių, gyvybingose stadijose kiekį bent 99,9 % (3 log10);

e)

užbaigtos kontrolės programos, įskaitant stebėsenos ir c punkte nurodyto proceso veikimo procedūras, parengimas;

f)

kontrolės programoje numatytos veikiančios įmonės nuolatinės atitinkamų proceso parametrų stebėsenos ir priežiūros užtikrinimo priemonės.

Išsami informacija apie atitinkamus proceso parametrus, naudojamus biodujų ar kompostavimo įmonėje, kaip ir kitus svarbiausius kontrolinius rodiklius, turi būti registruojama ir saugoma, kad savininkas, operatorius ar jų atstovas ir kompetentinga institucija galėtų stebėti įmonės veikimą.

Kompetentingai institucijai, jai paprašius, operatorius turi leisti susipažinti su įrašais. Informacija, susijusi su pagal šį punktą leidžiamu procesu, turi būti pateikta Komisijai jos prašymu.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, kol bus priimtos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, kompetentinga institucija gali leisti taikyti konkrečius kitus nei nustatytuosius šiame skyriuje reikalavimus, jeigu jais galima užtikrinti lygiavertį poveikį mažinant patogenus, dėl:

a)

viešojo maitinimo atliekų, naudojamų tik kaip šalutiniai gyvūniniai produktai biodujų ar kompostavimo įmonėje; ir

b)

viešojo maitinimo atliekų mišinių su šiomis medžiagomis:

i)

mėšlu;

ii)

virškinamojo trakto turiniu, atskirtu nuo virškinimo trakto;

iii)

pienu;

iv)

pieno pagrindo produktais;

v)

pieno gaminiais;

vi)

priešpieniu;

vii)

priešpienio produktais;

viii)

kiaušiniais;

ix)

kiaušinių produktais;

x)

šalutiniais gyvūniniais produktais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte, kurie buvo perdirbti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte;

3.

Jeigu 2 dalies b punkte nurodytos medžiagos arba Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio g punkte nurodyti išvestiniai produktai yra tik gyvūninės kilmės pradinės medžiagos, apdorojamos biodujų ar kompostavimo įmonėje, kompetentinga institucija gali leisti taikyti konkrečius kitus nei nustatytieji šiame skyriuje reikalavimus, jeigu ji:

a)

nelaiko, kad tos medžiagos kelia kokių nors pavojingų užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų platinimo pavojų:

b)

mano, kad irimo atliekos ar kompostas yra neperdirbtos medžiagos ir įpareigoja ūkio subjektus juos tvarkyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir pagal šį reglamentą.

4.

Ūkio subjektai gali tiekti rinkai irimo atliekas ir kompostą, kurie buvo pagaminti pagal kompetentingos institucijos leistus parametrus:

a)

pagal 1 punktą;

b)

pagal 2 ir 3 punktus, tik toje valstybėje narėje, kurioje tie parametrai yra leidžiami.

3   skirsnis

Irimo atliekų ir komposto standartai

1.

a)

reprezentatyvios irimo atliekų ar komposto mėginių, paimtų transformacijos biodujų įmonėje ar kompostavimo kompostavimo įmonėje metu arba iš karto po to, imtys siekiant stebėti procesą turi atitikti šiuos standartus:

 

Escherichia coli: n = 5, c = 1, m = 1 000, M = 5 000 1 grame;

arba

 

Enterococcaceae: n = 5, c = 1, m = 1 000, M = 5 000 1 grame;

ir

b)

irimo atliekų ar komposto mėginių, paimtų saugant ar po saugojimo, imtys turi atitikti tokius standartus:

Salmonella: nėra 25 gramuose: n = 5; c = 0; m = 0; M = 0;

a ar b punktuose:

n

tiriamų mėginių skaičius,

m

ribinis bakterijų skaičiaus dydis; rezultatas laikomas patenkinamu, jei bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m,

M

didžiausias bakterijų skaičiaus dydis; rezultatas laikomas nepatenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar daugiau mėginių siekia M ar daugiau; ir

c

mėginių, kuriuose bakterijų skaičius gali būti nuo m iki M, skaičius, tačiau jei bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra lygus m arba mažesnis, mėginys vis tiek laikomas priimtinu.

2.

Irimo atliekos ar kompostas, kurie neatitinka šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, iš naujo siunčiami transformuoti ar kompostuoti, jeigu Salmonella atveju tvarkyta ar naikinta pagal kompetentingos institucijos nurodymus.


VI PRIEDAS

SPECIALIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, ŠĖRIMO, RINKIMO IR NAIKINIMO TAISYKLĖS

I   SKYRIUS

SPECIALIOS TAISYKLĖS DĖL MĖGINIŲ MOKSLINIAMS TYRIMAMS IR KITIEMS TIKSLAMS

1   skirsnis

Mokslinių tyrimų ir diagnostiniai mėginiai

1.

Ūkio subjektai užtikrina, kad prie mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių siuntų būtų pridedami prekybos dokumentai, kuriuose turi būti nurodyta:

a)

medžiagos ir kilmės gyvūnų rūšies aprašas;

b)

medžiagos kategorija;

c)

medžiagos kiekis;

d)

kilmės vieta ir medžiagos išsiuntimo vieta;

e)

siuntėjo pavardė (pavadinimas) ir adresas;

f)

gavėjo ir (arba) naudotojo pavardė (pavadinimas) ir adresas.

2.

Naudotojai, kurie tvarko mokslinių tyrimų ir diagnostikos mėginius, imasi visų būtinų priemonių užkrečiamų žmonėms ir gyvūnams ligų plitimo išvengti, kol tvarkoma medžiaga yra jų kontroliuojama, visų pirma taikydami gerąją laboratorinę patirtį.

3.

Bet kuris tolesnis mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių naudojimas kitais tikslais, nei nurodyti I priedo 38 punkte, draudžiamas.

4.

Išskyrus, jei laikomi kontrolės tikslais, mokslinių tyrimų ir diagnostiniai mėginiai ir bet kurie šiuos mėginius naudojant gauti produktai naikinami:

a)

kaip atliekos deginant ar deginant kartu su kitomis medžiagomis;

b)

kaip šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, c ir d punktuose ir 9 ir 10 straipsniuose, kurie yra dalis ląstelių kultūrų, laboratorinių rinkinių ar laboratorinių mėginių, apdorojami sąlygomis, kurios yra bent lygiavertės patvirtintam sterilizavimo garais autoklave metodui (1), ir po to naikinami kaip atliekos ar nuotekos pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus;

c)

sterilizuojami slėgiu ir po to naikinami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius.

5.

Naudotojai, kurie tvarko mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius, saugo tokių siuntų registrą.

Registre turi būti 1 punkte nurodyta informacija ir mėginių ir visų išvestinių produktų naikinimo data bei metodas.

6.

Nukrypstant nuo 1, 4 ir 5 punktų, kompetentinga institucija gali leisti mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių tvarkymą ir naikinimą mokymo tikslais kitomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad nekiltų nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

2   skirsnis

Prekybos pavyzdžiai ir demonstravimo priemonės

1.

Prekybos pavyzdžiai ir demonstravimo priemonės gali būti vežami, naudojami ir naikinami tik pagal 1 skirsnio 1–4 ir 6 punktus.

2.

Prekybos pavyzdžiai, atlikus konkrečius tyrimus ar analizę, (nebent jie būtų laikomi kontrolės tikslais) turi būti:

a)

išsiunčiami atgal į kilmės valstybę narę;

b)

išsiunčiami į kitą valstybę narę ar trečiąją šalį, jeigu juos išsiųsti iš anksto leido paskirties valstybės narės ar trečiosios šalies kompetentinga institucija; arba

c)

naikinami arba naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius.

3.

Parodai ar meninei veiklai pasibaigus, demonstravimo priemonės turi būti išsiųstos atgal į kilmės valstybę narę, išsiųstos arba sunaikintos pagal 2 punktą.

II   SKYRIUS

SPECIALIOS ŠĖRIMO TAISYKLĖS

1   skirsnis

Bendrieji reikalavimai

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos 2 ir 3 kategorijos medžiagos gali būti šeriamos gyvūnams, nurodytiems to straipsnio 1 dalies a, d, f, g ir h punktuose, laikantis ne tik kompetentingos institucijos pagal to reglamento 18 straipsnio 1 dalį nustatytų, bet dar ir šių sąlygų:

1.

Gyvūniniai šalutiniai produktai vežami naudotojams ar į surinkimo centrus pagal VIII priedo I skyriaus 1 ir 3 skirsnius.

2.

Surinkimo centrai registruojami kompetentingos institucijos, jeigu jie:

a)

atitinka tarpines operacijas atliekančių gamyklų reikalavimus, nustatytus IX priedo II skyriuje; ir

b)

turi pakankamus pajėgumus nepanaudotai medžiagai sunaikinti, nuvežti ją į patvirtintą perdirbimo įmonę arba patvirtintą deginimo ar bendro deginimo įmonę pagal šio reglamento nuostatas.

3.

Valstybės narės gali leisti naudoti 2 kategorijos medžiagų perdirbimo įmones kaip surinkimo centrus.

4.

Surinkimo centrų operatoriai, tiekiantys kitas nei šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš vandens gyvūnų ir vandens bestuburių, medžiagas galutiniams naudotojams turi užtikrinti, kad jos buvo apdorotos vienu iš toliau nurodytų būdų:

a)

denatūravimas su dažiklio tirpalu; tirpalas turi būti tokio stiprumo, kad nudažytos medžiagos spalva būtų aiškiai matoma ir neišnyktų, kai dažytos medžiagos užšaldomos ar atšaldomos, ir visų medžiagos gabaliukų visas paviršius būtų padengtas tuo tirpalu, merkiant į jį minėtą medžiagą, purškiant ar dengiant kitu būdu;

b)

sterilizavimas, t.y. virinimas arba veikimas garais veikiant slėgiu, kad kiekvienas medžiagos gabaliukas būtų visiškai išvirtas; arba

c)

bet kuris kitas tvarkymo ar apdorojimo būdas, leidžiamas už ūkio subjektą atsakingos kompetentingos institucijos.

2   skirsnis

Tam tikrų rūšių gyvūnų šėrimas šėryklose

1.

Kompetentinga institucija gali leisti 1 kategorijos medžiagas, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 2 dalies b punkte, naudoti šerti šių nykstančių ir saugomų rūšių gyvūnus šėryklose šiomis sąlygomis:

a)

medžiaga turi būti šeriami:

i)

vienos iš šių maitlesių paukščių rūšių paukščiai šiose valstybėse narėse:

Valstybė narė

Gyvūnų rūšis

Bulgarija

avėdra (Gypaetus barbatus)

tamsusis grifas (Aegypius monachus)

maitvanagis (Neophron perncnopterus)

palšasis grifas (Gyps fulvus)

kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)

karališkasis erelis (Aquila heliaca)

jūrinis erelis (Haliaeetus albicila)

juodasis peslys (Milvus migrans)

rudasis peslys (Milvus milvus)

Graikija

avėdra (Gypaetus barbatus)

tamsusis grifas (Aegypius monachus)

maitvanagis (Neophron perncnopterus)

palšasis grifas (Gyps fulvus)

kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)

karališkasis erelis (Aquila heliaca)

jūrinis erelis (Haliaeetus albicila)

juodasis peslys (Milvus migrans)

Ispanija

avėdra (Gypaetus barbatus)

tamsusis grifas (Aegypius monachus)

maitvanagis (Neophron perncnopterus)

palšasis grifas (Gyps fulvus)

kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)

iberinis erelis (Aquila adalberti)

juodasis peslys (Milvus migrans)

rudasis peslys (Milvus milvus)

Prancūzija

avėdra (Gypaetus barbatus)

tamsusis grifas (Aegypius monachus)

maitvanagis (Neophron perncnopterus)

palšasis grifas (Gyps fulvus)

kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)

jūrinis erelis (Haliaeetus albicila)

juodasis peslys (Milvus migrans)

rudasis peslys (Milvus milvus)

Italija

avėdra (Gypaetus barbatus)

tamsusis grifas (Aegypius monachus)

maitvanagis (Neophron perncnopterus)

palšasis grifas (Gyps fulvus)

kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)

juodasis peslys (Milvus migrans)

rudasis peslys (Milvus milvus)

Kipras

tamsusis grifas (Aegypius monachus)

palšasis grifas (Gyps fulvus)

Portugalija

tamsusis grifas (Aegypius monachus)

maitvanagis (Neophron perncnopterus)

palšasis grifas (Gyps fulvus)

kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)

Slovakija

kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)

karališkasis erelis (Aquila heliaca)

jūrinis erelis (Haliaeetus albicila)

juodasis peslys (Milvus migrans)

rudasis peslys (Milvus milvus)

ii)

vienos iš plėšriųjų būrio rūšių, kuri yra nurodyta Direktyvos 92/43/EB II priede, gyvūnams specialiose saugomose teritorijose, nustatytose toje direktyvoje; arba

iii)

vienos iš sakalinių ar pelėdinių paukščių būrių rūšių, kuri yra nurodyta Direktyvos 2009/147/EB I priede, paukščiams specialiose saugomose teritorijose, nustatytose toje direktyvoje;

b)

kompetentinga institucija suteikė leidimą operatoriui, atsakingam už šėryklą.

Kompetentinga institucija suteikia tokius leidimus, su sąlyga, kad:

i)

šėrimas nėra naudojamas kaip alternatyvus nurodytų pavojingų medžiagų naikinimo arba nugaišusių atrajotojų, keliančių USE plitimo pavojų, naikinimo būdas;

ii)

yra atitinkama veikianti USE priežiūros sistema reguliariai tiriant USE mėginius laboratorijoje, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 999/2001;

c)

kompetentinga institucija turi užtikrinti koordinavimą su visomis kitomis kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už leidime nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą;

d)

Kompetentinga institucija turi būti užtikrinta, kad, remiantis atitinkamų rūšių konkrečios situacijos ir jų buveinės vertinimu, saugomų rūšių gyvūnų apsauga pagerės;

e)

kompetentingos institucijos suteiktame leidime turi būti:

i)

nurodyta, dėl kokių atitinkamų rūšių jis išduotas ir jų pavadinimai;

ii)

išsamiai apibūdinta šėryklos vieta geografinėje vietovėje, kur vyksta šėrimas; ir

iii)

jis nedelsiant sustabdomas, jeigu

įtariama ar patvirtinta sąsaja su USE plitimu, kol bus galima atmesti pavojų;

nesilaikoma vienos iš šiame reglamente nustatytų taisyklių.

f)

už šėrimą atsakingas ūkio subjektas:

i)

paskiria vietą šėrimui, kuri yra uždara ir į kurią gali patekti tik numatomų saugoti rūšių gyvūnai, jei reikia, apribojant ją užtvaromis ar kitomis priemonėmis, kurios atitinka natūralius tų rūšių gyvūnų mitybos bruožus;

ii)

užtikrina, kad tinkami galvijų kūnai ir bent 4 % tinkamų avių ir ožkų kūnų, skirtų šėrimui, pirma būtų ištiriami pagal USE kontrolės programą, vykdomą pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedą, ir, jei taikoma, pagal sprendimą, priimtą pagal to reglamento 6 straipsnio 1b punkto antrą pastraipą, ir būtų gauti neigiami tyrimo rezultatai; ir

iii)

saugo įrašus, susijusius bent su sušertų gyvūnų skerdenų skaičiumi, pobūdžiu, apskaičiuotu svoriu ir kilme, šėrimo data, vieta, kur šėrimas vyko, ir, jei tinkama, su USE tyrimų rezultatais.

2.

Kai valstybė narė kreipiasi į Komisiją, kad ji būtų įtraukta į sąrašą, nustatytą pagal 1 punkto a papunktį, ji pateikia:

a)

išsamų sąrašo toje valstybėje narėje išplėtimo įtraukiant tam tikras maitlesių paukščių rūšis pagrindimą, įskaitant paaiškinimus, kodėl reikia tokius paukščius šerti 1, o ne 2 ar 3 kategorijos medžiagomis;

b)

priemonių, kurių bus imtasi siekiant užtikrinti 1 punkto nuostatų laikymąsi, paaiškinimą.

3   skirsnis

Laukinių gyvūnų šėrimas ne šėryklose

Kompetentinga institucija gali leisti naudoti 1 kategorijos medžiagas, apimančias nugaišusių gyvūnų kūnus ar jų dalis, turinčius nurodytų pavojingų medžiagų, ne šėryklose, jei reikia, be išankstinio nugaišusių gyvūnų surinkimo, 2 skirsnio 1 punkto a papunktyje nurodytiems laukiniams gyvūnams šerti šiomis sąlygomis:

1.

Kompetentinga institucija turi būti užtikrinta, kad, remiantis atitinkamų rūšių konkrečios situacijos ir jų buveinės vertinimu, saugomų rūšių gyvūnų apsauga pagerės;

2.

Kompetentinga institucija turi nustatyti suteikdama leidimą ūkius ar bandas geografiškai apibrėžtoje zonoje šiomis sąlygomis:

a)

šėrimo zona neplečiama į teritorijas, kur vykdoma intensyvi gyvulininkystė;

b)

ūkiuose auginami gyvūnai šėrimo zonoje esančiuose ūkiuose ar bandose reguliariai prižiūrimi oficialaus veterinarijos gydytojo dėl USE ir dėl žmonėms ar gyvūnams užkrečiamų ligų plitimo;

c)

šėrimas nedelsiant sustabdomas, jeigu

i)

įtariama ar patvirtinta sąsaja su USE plitimu ūkyje ar bandoje, kol bus galima atmesti pavojų;

ii)

įtariamu ar patvirtintu su pavojingos žmonėms ar gyvūnams užkrečiamos ligos protrūkiu ūkyje ar bandoje, kol bus galima atmesti pavojų; arba

iii)

nesilaikoma vienos iš šiame reglamente nustatytų taisyklių.

d)

kompetentinga institucija leidime turi nurodyti:

i)

atitinkamas priemones USE ir užkrečiamųjų ligų perdavimui nuo nugaišusių gyvūnų žmonėms ar kitiems gyvūnams išvengti, pavyzdžiui, priemones, susijusias su numatomos saugoti rūšies gyvūnų šėrimo ypatumais, sezoniniais šėrimo apribojimais, ūkinių gyvūnų judėjimo apribojimais, ir kitas priemones, skirtas kontroliuoti galimą žmonėms ar gyvūnams užkrečiamų ligų perdavimo pavojų, pavyzdžiui, priemones, susijusias su tų rūšių gyvūnų, kurie nėra šeriami šalutiniais gyvūniniais produktais, buvimu šėrimo zonoje;

ii)

šėrimo zonoje esančių asmenų ar kitų subjektų, kurie padeda šerti ūkinius gyvūnus arba yra už juos atsakingi, atsakomybę, siejant ją su i punkte nurodytomis priemonėmis;

iii)

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 53 straipsnyje nurodytų sankcijų, kurios būtų taikomos už šio skirsnio i punkte nurodytų priemonių taikymo pažeidimus, padarytus šio d punkto ii papunktyje nurodytų asmenų ar kitų subjektų, nustatymo sąlygas;

e)

jeigu šeriama be išankstinio nugaišusių gyvūnų surinkimo, turi būti atliktas tikėtino ūkinių gyvūnų šėrimo zonoje mirtingumo ir tikėtinų laukinių gyvūnų šėrimo reikalavimų įvertinimas, remiantis galimo ligos plitimo pavojaus vertinimu.

4   skirsnis

Zoologijos sodų gyvūnų šėrimas 1 kategorijos medžiagomis

Kompetentinga institucija gali leisti naudoti 1 kategorijos medžiagas, apimančias nugaišusių gyvūnų kūnus ar jų dalis, turinčius nurodytų pavojingų medžiagų, ir naudoti iš zoologijos sodų gyvūnų gautas medžiagas, zoologijos sodų gyvūnams šerti šiomis sąlygomis:

a)

kompetentinga institucija už šėrimą atsakingam ūkio subjektui turi būti suteikusi leidimą. Kompetentinga institucija suteikia tokius leidimus, su sąlyga, kad:

i)

šėrimas nėra naudojamas kaip alternatyvus nurodytų pavojingų medžiagų naikinimo arba nugaišusių atrajotojų, keliančių USE plitimo pavojų, naikinimo būdas;

ii)

jeigu naudojamos 1 kategorijos medžiagos, apimančios nugaišusių gyvūnų kūnus ar jų dalis, kuriuose yra nurodytų pavojingų medžiagų, kurios yra gautos iš galvijų, yra veikianti USE priežiūros sistema, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 999/2001, įskaitant reguliarius laboratorinius tyrimus dėl USE;

b)

kompetentingos institucijos suteiktas leidimas turi būti nedelsiant sustabdomas, jeigu

i)

įtariama ar patvirtinta sąsaja su USE plitimu, kol bus galima atmesti pavojų; arba

ii)

nesilaikoma vienos iš šiame reglamente nustatytų taisyklių.

c)

už šėrimą atsakingas ūkio subjektas:

i)

saugo medžiagą, kuria numatoma šerti, ir šeria uždaroje ir užtvertoje teritorijoje siekiant užtikrinti, kad prie šėrimui skirtos medžiagos neprieitų jokie plėšrieji gyvūnai, išskyrus zoologijos sodų gyvūnus, kuriuos šerti suteiktas leidimas;

ii)

užtikrina, kad atrajotojai, skirti šerti, yra įtraukti į USE stebėsenos programą, vykdomą pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001, ir, jei taikoma, pagal sprendimą, priimtą pagal to reglamento 6 straipsnio 1b punkto antrą pastraipą;

iii)

saugo įrašus, susijusius bent su sušertų gyvūnų skerdenų skaičiumi, pobūdžiu, apskaičiuotu svoriu ir kilme, šėrimo data ir su USE tyrimų rezultatais.

III   SKYRIUS

SPECIALIOS RINKIMO IR NAIKINIMO TAISYKLĖS

1   skirsnis

Specialios šalutinių gyvūninių produktų naikinimo taisyklės

1.

Jeigu kompetentinga institucija leidžia šalutinius gyvūninius produktus naikinti vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktus, toks naikinimas gali būti atliekamas:

a)

sudeginant ar laidojant patalpose, kuriose tie šalutiniai gyvūniniais produktai gauti;

b)

šalinant registruotame sąvartyne; arba

c)

deginant ar laidojant tokioje vietoje, kur kyla mažiausias pavojus gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei aplinkai, jei tik ta vieta yra pakankamai toli, kad kompetentinga institucija galėtų užtikrinti pavojaus gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei aplinkai prevenciją.

2.

Šalutiniai gyvūniniai produktai Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose nurodytose vietose turi būti deginami taip, kad būtų užtikrinta, kad jie bus sudeginti:

a)

ant tinkamai pastatyto laužo, ir kad tie gyvūninės kilmės šalutiniai produktai sudegtų iki pelenų;

b)

nekeliant pavojaus žmonių sveikatai;

c)

nenaudojant procesų ar metodų, kurie galėtų pakenkti aplinkai, visų pirma keliant pavojų vandeniui, orui, dirvožemiui ir augalams bei gyvūnams, arba per triukšmą ar kvapus;

d)

sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad visi susidarę pelenai bus sunaikinti laidojant registruotame sąvartyne.

3.

Šalutiniai gyvūniniai produktai Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktuose nurodytose vietose turi būti laidojami taip, kad būtų užtikrinta, kad jie bus palaidoti:

a)

tokiu būdu, kad jų negalėtų pasiekti plėšrieji ar visaėdžiai gyvūnai;

b)

registruotame sąvartyne ar kitoje vietoje nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, kurie galėtų pakenkti aplinkai, visų pirma keliant pavojų vandeniui, orui, dirvožemiui ir augalams bei gyvūnams, arba per triukšmą ar kvapus;

4.

Jeigu naikinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktus, šalutiniai gyvūniniai produktai iš kilmės vietos į naikinimo vietą turi būti vežami taip, kad:

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai būtų pervežami saugiuose, hermetiškuose konteineriuose ar transporto priemonėse;

b)

prireikus kompetentinga institucija prižiūrėtų šalutinių gyvūninių produktų pakrovimo ir iškrovimo darbus;

c)

transporto priemonės ratai būtų dezinfekuojami išvažiavus iš kilmės vietos;

d)

šalutiniams gyvūniniai produktams vežti naudojamos talpyklos ir transporto priemonės po šalutinių gyvūninių produktų iškrovimo būtų rūpestingai valomos ir dezinfekuojamos ir

e)

prireikus būtų užtikrinta tinkama šių transporto priemonių palyda, atlikti sandarumo patikrinimai ir jos būtų uždengtos dvigubu dangos sluoksniu.

2   skirsnis

Šalutinių gyvūninių produktų deginimas ir laidojimas atokiose vietovėse

Didžiausia procentinė dalis, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 2 dalyje, neviršija:

a)

10 % atitinkamos valstybės narės galvijų populiacijos;

b)

25 % atitinkamos valstybės narės avių ir ožkų populiacijos;

c)

10 % atitinkamos valstybės narės kiaulių populiacijos; ir

d)

kitų rūšių populiacijos procentinės dalies, kurią nustato kompetentinga institucija remdamasi galimo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai dėl šių rūšių gyvūnų naikinimo deginant ar laidojant vietoje vertinimu.

3   skirsnis

Bičių ir šalutinių bitininkystės produktų deginimas ir laidojimas

Bites ir šalutinius bitininkystės produktus kompetentinga institucija gali leisti naikinti deginant arba laidojant vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies f punkte, jeigu imtasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad deginimas ar laidojimas nesukels pavojaus gyvūnų ar žmonių sveikatai ar aplinkai.

IV   SKYRIUS

NAIKINIMAS KITOMIS PRIEMONĖMIS

Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 14 straipsnio valstybės narės gali leisti rinkti, vežti ir naikinti 3 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte, kitomis priemonėmis nei deginimas ar laidojimas vietoje, jeigu:

a)

medžiagų kiekis neviršija 20 kg per savaitę, iš įmonės ar gamyklos, kurioje medžiagos surenkamos, nepriklausomai nuo medžiagų kilmės gyvūnų rūšies;

b)

medžiagos renkamos, vežamos ir naikinamos priemonėmis, kurios apsaugo nuo nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai plitimo;

c)

kompetentinga institucija atlieka reguliarius tikrinimus, įskaitant ūkio subjektų saugomų įrašų tikrinimus, įmonėse ar gamyklose, kur medžiagos yra renkamos, siekiant užtikrinti atitiktį šio skirsnio nuostatoms.

Valstybės narės, siekdamos sukurti tinkamą šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir naikinimo sistemą jų teritorijoje, kaip nurodyta to reglamento 4 straipsnio 4 dalyje, gali nuspręsti padidinti a punkte nurodytą kiekį iki ne daugiau kaip 50 kg per savaitę, jeigu jos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 52 straipsnio 1 dalyje, pateikia išsamų pagrindimą, kuriame apibūdina veiklos, dėl kurios kiekį reikia padidinti, pobūdį, atitinkamų šalutinių produktų kilmės gyvūnų rūšį ir paaiškinimą, kodėl kiekį reikia padidinti.


(1)  CEN TC/102 – Medicininiai sterilizatoriai – EN 285:2006 + A2:2009. Sterilizavimas. Gariniai sterilizatoriai. Didieji sterilizatoriai, nuoroda paskelbta OL C 293, 2009 12 2, p. 39.


VII PRIEDAS

ALTERNATYVIŲ METODŲ TAIKYMO PARAIŠKŲ STANDARTINĖ FORMA

I   SKYRIUS

Vartojamos kalbos

1.

Paraiškos leidimui taikyti alternatyvų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo ar naikinimo metodą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 20 straipsnyje (paraiškos), pateikiamos viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų, kaip nurodyta 1958 m. Reglamento Nr. 1 1 straipsnyje.

2.

Suinteresuotosios šalys, teikiančios paraiškas kita nei anglų kalba, prieš vertinimą patvirtina jų paraiškos oficialų vertimą, atliktą EMST prieš pradedant jų vertinimą.

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas laikotarpis prasideda tik po to, kai suinteresuotoji šalis patvirtina paraiškos oficialų vertimą.

II   SKYRIUS

Paraiškų turinys

1.

Paraiškose turi būti visa reikiama informacija dėl toliau išvardytų dalykų, kad EMST galėtų įvertinti jose pasiūlyto alternatyvaus metodo saugą:

a)

šalutinių gyvūninių produktų, kuriuos apdorojant planuojamas taikyti alternatyvus metodas, kategorijos darant nuorodą į kategorijas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8, 9 ir 10 straipsniuose;

b)

pavojingų medžiagų identifikavimas ir apibūdinimas pagal šiuos principus:

Svarbios pavojingos medžiagos turi būti identifikuojamos atskirai. Turi būti vertinamas kiekvienos medžiagos tikėtinas sąlytis su žmonėmis ir gyvūnais įprastomis ir avarinėmis (neįprastomis) veiklos sąlygomis. Jeigu sąlytis reikšmingas, reikia įvertinti galimą riziką;

c)

veiksnio keliamos rizikos mažinimas pagal šiuos principus:

 

Pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai mažinimas, kuris gali būti pasiektas taikant metodą, turi būti apskaičiuojamas tiesioginių matavimų pagrindu.

 

Jeigu tiesioginis matavimas neįmanomas, galima taikyti modeliavimą ar ekstrapoliavimą remiantis kitais procesais. Siekiant įrodyti veiksmingą rizikos mažinimą, nustatytas pavojingas veiksnys (pvz., salmonelė) turi būti nustatomas kiekybiškai gautoje medžiagoje (žaliavoje) ir pagamintoje medžiagoje. Šiame skyriuje pagaminta medžiaga yra bet kuris galutinis produktas ir šio proceso metu gauti šalutiniai produktai.

 

Prie apskaičiavimų reikia pridėti įrodymus. Matavimų atveju, tai yra informacija apie naudotą metodiką (naudotų metodų jautrumas ir patikimumas), tirtų mėginių pobūdis ir įrodymas, kad mėginiai yra reprezentatyvūs (atitinkami realūs mėginiai, atliktų tyrimų skaičius).

 

Jeigu prionams nustatyti naudojami pakaitalai, reikėtų paaiškinti jų tinkamumą. Turi būti pateiktas tinkamumo vertinimas su nustatytais neapibrėžtumais;

d)

rizikos sustabdymas pagal šiuos principus:

 

Turi būti analizuojamas tikėtinas techninių priemonių, naudojamų užtikrinti pavojaus sulaikymą, veiksmingumas.

 

Ta analizė turi atitikti įprastas ir neįprastas (avarines) veiklos sąlygas, įskaitant proceso stabdymą.

 

Reikia nurodyti stebėsenos ir priežiūros procedūras sustabdymui parodyti.

 

Jeigu visiškai sustabdyti neįmanoma, reikia vertinti bet kokį galimą pavojų;

e)

susijusių procesų nustatymas pagal šiuos principus:

 

Turi būti įvertintas galimas netiesioginis poveikis, dėl kurio gali pasikeisti atitinkamo proceso galimybės mažinti riziką.

 

Netiesioginis poveikis gali atsirasti vežant, saugant ir saugiai naikinant proceso taikymo metu gautus galutinius produktus ir šalutinius produktus;

f)

numatoma galutinė galutinių ir šalutinių produktų paskirtis pagal šiuos principus:

 

Turi būti nurodyta galutinė proceso galutinių produktų ir šalutinių produktų paskirtis.

 

Turi būti apskaičiuotas tikėtinas susijęs pavojus vertinant apskaičiuotą pagal c punktą rizikos, kuri gali kilti žmonių ir gyvūnų sveikatai, mažinimą.

2.

Paraiškos pateikiamos kartu su dokumentiniais įrodymais, visų pirma proceso schema, parodančia proceso veikimą, 1 punkto c papunktyje minėtais įrodymais ir kitais įrodymais, kuriais grindžiamas paaiškinimas pagal 1 punkte nustatytą sistemą.

3.

Paraiškose turi būti suinteresuotosios šalies kontaktinis adresas, kuriame nurodomas to kontaktinio asmens, kuris yra atsakingas arba veikiantis suinteresuotosios šalies vardu, pavadinimas ir visas adresas, telefono ir (arba) fakso numeriai ir (arba) elektroninio pašto adresas.


VIII PRIEDAS

SURINKIMAS, VEŽIMAS IR ATSEKAMUMAS

I   SKYRIUS

SURINKIMAS IR VEŽIMAS

1   skirsnis

Transporto priemonės ir konteineriai

1.

Nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti surenkami ir vežami naujose užsandarintose pakuotėse arba dengtose atspariose nutekėjimui talpyklose ar transporto priemonėse.

2.

Transporto priemonės ir daugkartinės talpyklos ir visos daugkartinės įrangos priemonės ar įtaisai, kurie liečiasi su šalutiniais gyvūniniais produktais ar jų gaminiais, išskyrus gaminius, tiekiamus rinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 767/2009 ir laikomus bei vežamus pagal Reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedą, turi būti švarūs.

Išskyrus atvejus, kai jie skirti vežti atskirus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kad būtų galima išvengti kryžminio užterštumo, jie visų pirma turi būti:

a)

prieš naudojant švarūs ir sausi; ir

b)

išvalyti, nuplauti ir (arba) dezinfekuoti po kiekvieno naudojimo tiek, kiek reikia norint išvengti kryžminio užterštumo.

3.

Daugkartinės talpyklos turi būti skirtos konkrečiam produktui ar jų gaminiui vežti, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo.

Tačiau kompetentingai institucijai leidus gali būti naudojami daugkartiniai konteineriai:

a)

vežti įvairius šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, jeigu jie yra rūpestingai išvalyti ir dezinfekuoti, iš vienos paskirties vietos į kitą taip, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo;

b)

vežti šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte, po to, kai buvo naudojami vežti žmonėms vartoti skirtus produktus, sąlygomis, kuriomis išvengiama kryžminio užteršimo.

4.

Pakuotės medžiaga turi būti sunaikinta deginant ar kitomis priemonėmis pagal Sąjungos teisės aktus.

2   skirsnis

Temperatūros sąlygos

1.

Šalutiniai gyvūniniai produktai, skirti pašarinėms žaliavoms ar gyvūnų augintinių ėdalui gaminti, turi būti vežami esant tam tikrai temperatūrai, o jei tai šalutiniai gyvūniniai produktai iš mėsos ar mėsos produktų, kurie skirti kitiems nei žmonių vartojimas tikslams, – esant ne daugiau kaip 7 °C, nebent jie būtų skirti šerti pagal II priedo I skyrių, kad būtų išvengta pavojaus gyvūnų ar visuomenės sveikatai.

2.

Neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos, skirtos pašarinėms žaliavoms arba gyvūnų augintinių ėdalui gaminti, turi būti laikomos ir vežamos atšaldytos, užšaldytos arba silosuotos, nebent jos būtų

a)

perdirbtos per 24 valandas po surinkimo ar baigus saugoti atšaldant ar užšaldant, jeigu po to vežama transporto priemonėmis, kuriose išlaikoma saugojimo temperatūra;

b)

jei tai pienas, pieno pagrindo produktai ar pieno gaminiai, kurie nebuvo apdoroti jokiu iš X priedo II skyriaus 4 skirsnio I dalyje nurodytų būdų, jie vežami atšaldyti ir uždarytose talpyklose, nebent riziką būtų galima sumažinti kitomis priemonėmis dėl medžiagos charakteristikų.

3.

Užšaldytoms medžiagoms vežti skirtų transporto priemonių konstrukcija turi būti tokia, kad tinkama temperatūra būtų išlaikyta visą vežimo laiką ir ją būtų galima stebėti.

3   skirsnis

Nukrypti leidžianti nuostata dėl 3 kategorijos medžiagų, apimančių pieną, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius, rinkimo ir vežimo

1 skirsnis netaikomas 3 kategorijos medžiagas, apimančias pieno produktus, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius, surenkantiems ir vežantiems pieno perdirbimo įmonių, kurios buvo patvirtintos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį, operatoriams, jeigu jie gauna produktus, kuriuos prieš tai išdavė ir kuriuos jiems grąžino, visų pirma jų klientai.

4   skirsnis

Nukrypti leidžianti nuostata dėl mėšlo rinkimo ir vežimo

Nukrypdama nuo 1 skirsnio kompetentinga institucija gali leisti rinkti ir vežti mėšlą iš vienos vietos į kitą tame pačiame ūkyje arba iš vieno ūkininko ar naudotojo kitam toje pačioje valstybėje narėje, jei laikomasi kitų sąlygų, kurios apsaugo nuo nepriimtino pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai.

II   SKYRIUS

IDENTIFIKAVIMAS

1.

Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad:

a)

šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių siuntos būtų identifikuotos ir laikomos atskirai ir būtų identifikuojamos surenkant šalutinius gyvūninius produktus kilmės vietoje ir vežimo metu;

b)

žymeklio medžiaga konkrečios kategorijos šalutiniams gyvūniniams produktams ar jų gaminiams identifikuoti būtų naudojama tik tai kategorijai, kuriai ji turi būti naudojama pagal šį reglamentą, arba tai būtų nustatyta pagal 4 punktą;

c)

šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių siuntos išsiunčiamos iš vienos valstybės narės į kitą pakuotėse, talpyklose ar transporto priemonėse, kurios yra nuolat arba bent vežimo laikotarpiui paženklintos nenutrinamu spalviniu kodu informacijai, numatytai šiam reglamente, pateikti ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės paviršiaus ar dalies paviršiaus arba etiketeje ar naudojant jiems taikomą simbolį taip:

i)

jei tai 1 kategorijos medžiagos – naudojant juodą spalvą;

ii)

jei tai 2 kategorijos medžiagos (ne mėšlas ir virškinimo trakto turinys) – naudojant geltoną spalvą;

iii)

jei tai 3 kategorijos medžiagos – naudojant žalią spalvą su didele mėlynos spalvos priemaiša, kad ji aiškiai išsiskirtų iš kitų spalvų;

iv)

jei tai importuotos siuntos – naudojant atitinkamai medžiagai nurodytą spalvą pagal i, ii ir iii punktus, pradedant tuo metu, kai siunta praeina pirmo įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės postą;

2.

Vežant ir saugant etiketėje ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės turi būti:

a)

aiškiai nurodyta šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių kategorija; ir

b)

ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės aiškiai ir įskaitomai įrašyti atitinkamai šie žodžiai:

i)

jei tai 3 kategorijos medžiagos – frazė „neskirta vartoti žmonėms“;

ii)

jei tai 2 kategorijos medžiagos (išskyrus mėšlą ir virškinamojo trakto turinį) ir jų gaminiai – frazė „neskirta vartoti gyvūnams“; tačiau kai 2 kategorijos medžiaga skirta gyvūnų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 1 dalyje, pašarams pagal tame straipsnyje numatytas sąlygas, etiketėje vietoj „šerti …“ nurodomas konkrečios rūšies gyvūnų, kurie šeriami ta medžiaga, pavadinimas;

iii)

jei tai 1 kategorijos medžiaga ir 1 kategorijos medžiagų gaminiai, kurie skirti

naikinti – frazė „tik sunaikinti“;

gyvūnų augintinių ėdalui gaminti – frazė „tik gyvūnų augintinių ėdalui gaminti“;

skirti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 36 straipsnyje nurodytam šalutinio gyvūninio produkto gaminiui gaminti – frazė „tik šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti. Neskirta žmonėms ar gyvūnams vartoti ar berti į dirvą“;

iv)

jei tai pienas, pieno pagrindo produktai, pieno gaminiai, priešpienis ir priešpienio produktai – frazė „neskirta vartoti žmonėms“;

v)

jei tai želatina iš 3 kategorijos medžiagos – frazė „želatina, tinkama gyvūnams vartoti“;

vi)

jei tai kolagenas, pagamintas iš 3 kategorijos medžiagos – frazė „kolagenas, tinkamas gyvūnams vartoti“;

vii)

jei tai gyvūnų augintinių ėdalo žaliava – frazė „tik gyvūnams augintiniams“;

viii)

jei tai žuvis ir žuvies gaminiai, skirti žuvims šerti, apdoroti ir supakuoti prieš platinant – kilmės pašarų gamybos įmonės pavadinimas ir adresas, įrašyti aiškiai ir įskaitomai, ir

jei tai žuvies miltai iš laukinių žuvų – frazė „žuvų miltai tik iš laukinių žuvų – galima naudoti visų rūšių ūkiuose auginamoms žuvims šerti“;

jei tai žuvies miltai iš ūkinių žuvų – frazė „žuvų miltai tik iš ūkinių […] rūšių žuvų – galima naudoti tik kitų rūšių ūkinėms žuvims šerti“;

jei tai žuvies miltai iš laukinių ir ūkinių žuvų – frazė „tik iš laukinių ir ūkinių […] rūšių žuvų – galima naudoti tik visų rūšių ūkinėms žuvims šerti“;

ix)

jei tai kraujo produktai iš arklinių šeimos gyvūnų, skirti ne gyvūnams šerti – frazė „kraujas ir kraujo produktai iš arklinių šeimos gyvūnų. Neskirti vartoti žmonėms ar gyvūnams“;

x)

jei tai ragai, kanopos ir kitos medžiagos organinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms gaminti, nurodytos XIV priedo II skyriaus 12 skyriuje – frazė „neskirta žmonėms ar gyvūnams vartoti“;

xi)

jei tai organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos – frazė „organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos/neganyti ūkinių gyvūnų ar nenaudoti pašarams žolės bent 21 dieną po išbarstymo“;

xii)

jei tai medžiagos, naudojamos pašarams pagal VI priedo II skyriaus 1 skirsnį – surinkimo centro pavadinimas ir adresas ir nurodymas „neskirta vartoti žmonėms“;

xiii)

jei tai mėšlas ir virškinamojo trakto turinys – žodis „mėšlas“;

xiv)

jei tai tarpiniai produktai – išorinėje pakuotėje frazė „tik vaistams/veterinariniams vaistams/medicinos prietaisams/aktyviai implantuojamiems medicinos prietaisams/in vitro diagnostikos medicinos prietaisams/laboratoriniams reagentams“;

xv)

jei tai mokslinių tyrimų ir diagnostikos mėginiai – vietoj a punkte nurodyto etiketės teksto, frazė „tik moksliniams tyrimams ir diagnostikai“;

xvi)

jei tai prekybos pavyzdžiai – vietoj a punkte nurodyto etiketės teksto, frazė „prekybos pavyzdys, neskirtas vartoti žmonėms“;

xvii)

jei tai demonstravimo priemonės – vietoj a punkte nurodyto etiketės teksto, frazė „demonstravimo priemonė, neskirta vartoti žmonėms“;

c)

tačiau b punkto xi papunktyje nurodytos etiketės nereikalaujama dėl šių organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų:

i)

pardavimui skirtose ne didesnėse kaip 50 kg svorio pakuotėse galutiniam vartotojui; arba

ii)

dideliuose krepšiuose ne didesniuose nei 1 000 kg svorio, jeigu

kurias leido naudoti valstybės narės, kurioje organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos numatomos berti į dirvą, kompetentingos institucijos;

ant šių pakuočių ar krepšių nurodyta, kad medžiagos nėra skirtos berti į dirvą, į kurią patenka ūkiniai gyvūnai.

3.

Valstybės narės gali kurti sistemas ar nustatyti taisykles dėl pakuotės, talpyklų ar transporto priemonių, naudojamų šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams vežti iš jų teritorijos į tos pačios valstybės teritoriją, ženklinimo spalviniu kodu, jeigu tos sistemos ar taisyklės neprieštarauja 1 punkto c papunktyje nustatytai spalvinio kodavimo sistemai.

4.

Valstybės narės gali nustatyti sistemas ar taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų iš jų teritorijos ir joje liekančių ženklinimo, jeigu šios sistemos ar taisyklės neprieštarauja šio priedo V skyriuje nustatytiems išvestinių produktų ženklinimo reikalavimams.

5.

Nukrypdamos nuo 3 ir 4 punktų valstybės narės gali naudoti šiuose punktuose nurodytas sistemas ar taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų iš jų teritorijos ir kurių nenumatoma palikti toje teritorijoje, jeigu paskirties valstybė narė ar trečioji šalis pranešė apie savo sutikimą.

6.

Tačiau:

a)

šio skyriaus 1 ir 2 punktai netaikomi identifikuojant 3 kategorijos medžiagas, apimančias pieno produktus, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius, surenkant ir vežant jas pieno perdirbimo įmonių, kurios buvo patvirtintos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį, operatoriams, jeigu jie gauna produktus, kuriuos jie prieš tai išdavė ir kuriuos jiems grąžino, visų pirma jų klientai;

b)

kompetentinga institucija gali leisti identifikuoti mėšlą, kuris vežamas iš vienos vietos į kitą tame pačiame ūkyje ar tarp ūkių ir naudotojų, esančių toje pačioje valstybėje narėje, kitomis priemonėmis, nukrypstant nuo 1 ir 2 punktų;

c)

kombinuotieji pašarai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte, kurie pagaminti iš šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kurie yra supakuoti ir tiekiami rinkai kaip pašarai pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį, neturi būti identifikuojami pagal 1 punktą ir neturi būti ženklinami pagal 2 punktą.

III   SKYRIUS

PREKYBOS DOKUMENTAI IR SVEIKUMO SERTIFIKATAI

1.

Prie vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių turi būti pridėtas prekybos dokumentas pagal šiame skyriuje nustatytą pavyzdį arba, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą, sveikumo sertifikatas.

Tačiau toks dokumentas ar sertifikatas nebūtinas, jeigu:

a)

3 kategorijos medžiagų gaminiai ir organinės trąšos bei dirvožemį gerinančios medžiagos toje pačioje valstybėje narėje mažmeninės prekybos įmonių tiekiami galutiniams vartotojams, kurie nėra verslo subjektai;

b)

pienas, pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, surenkami ir grąžinami pieno perdirbimo įmonių, patvirtintų pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį, operatoriams, jeigu tie operatoriai gauna produktus, visų pirma iš jų klientų, kuriems operatoriai juos pirma pateikė;

c)

kombinuotieji pašarai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte ir pagaminti iš šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių, yra tiekiami rinkai supakuoti ir paženklinti pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį.

2.

Turi būti ne mažiau kaip trys prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas.

Valstybės narės gali reikalauti, kad siuntų atvežimo įrodymas būtų pateiktas per TRACES sistemą arba kaip ketvirta prekybos dokumento kopija, kurią gavėjas pasiųstų atgal gamintojui kaip siuntos atvežimo įrodymą.

3.

Sveikumo sertifikatus turi išduoti ir pasirašyti kompetentinga institucija.

4.

Prekybos dokumentas pagal 6 punkte nustatytą pavyzdį pridedamas prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, vežimo Europos Sąjungoje metu.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti ne tik perduoti informaciją per alternatyvią sistemą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, bet ir prie jos teritorijoje vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių pridėti:

a)

kitokį prekybos dokumentą popierine ar elektronine forma, jeigu tokiame prekybos dokumente pateikiama šio skyriaus pastabų 6 punkto f papunktyje nurodyta informacija;

b)

prekybos dokumentą, kuriame medžiagos kiekis nurodomas medžiagos svorio ar tūrio vienetais arba pakuočių skaičiumi.

5.

Įrašai ir susiję prekybos dokumentai ar sveikumo sertifikatai saugomi bent dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

6.

Prekybos dokumento pavyzdys

Pastabos

a)

prekybos dokumentai rengiami pagal šiame skyriuje pateikiamo pavyzdžio šabloną.

Pavyzdyje nurodyta eilės tvarka išdėstomi patvirtinimai, reikalaujami šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams pervežti.

b)

dokumentas parengiamas atitinkamai viena iš oficialių kilmės valstybės narės ir paskirties valstybės narės kalbų.

Tačiau jis gali būti parengiamas kita oficialia Sąjungos kalba, jei prie jo pridedamas oficialus vertimas arba taip iš anksto susitarta su paskirties valstybės narės kompetentinga institucija.

c)

kiekvieno prekybos dokumento originalą sudaro vienas dvipusis popieriaus lapas, arba, jei reikia įrašyti daugiau teksto, pažymėjimas parengiamas taip, kad visi reikalingi lapai sudarytų visumą ir būtų nedalomi.

d)

jei prie prekybos dokumento pridedami papildomi popieriaus lapai, reikalingi siuntos prekėms identifikuoti, jie taip pat laikomi dokumento originalo dalimi, jei už siuntą atsakingas asmuo kiekviename puslapyje pasirašo.

e)

jei prekybos dokumentą, įskaitant d punkte nurodytus papildomus puslapius, sudaro daugiau nei vienas puslapis, kiekvienas puslapis numeruojamas: puslapio apačioje nurodomas (puslapio numeris) ir (bendras puslapių skaičius), puslapio viršuje nurodomas atsakingo asmens suteiktas dokumento numeris.

f)

prekybos dokumento originalą turi užpildyti ir pasirašyti atsakingas asmuo.

Prekybos dokumente turi būti nurodyta:

i)

medžiagos paėmimo iš patalpų data;

ii)

medžiagų aprašymas, įskaitant

medžiagos identifikavimą pagal vieną iš kategorijų, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8, 9 ir 10 straipsniuose,

gyvūnų rūšis ir konkrečią nuorodą į taikytiną 10 straipsnio punktą, jei tai 3 kategorijos medžiagos ir jų gaminiai, skirti gyvūnams šerti, ir

jei taikytina, gyvūno ausies žymeklio numerį;

iii)

medžiagos kiekis tūrio, svorio vienetais arba pakuočių skaičiumi;

iv)

medžiagos kilmės vieta, iš kurios medžiaga išsiųsta;

v)

medžiagos vežėjo pavadinimas ir adresas;

vi)

gavėjo pavadinimas ir adresas ir, jei taikoma, jo patvirtinimo ar registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ar Reglamentus (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ar (EB) Nr. 183/2005 atitinkamai;

vii)

jei taikoma, kilmės įmonės ar gamyklos patvirtinimo ar registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ar Reglamentus (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ar (EB) Nr. 183/2005 atitinkamai, ir apdorojimo pobūdis ir metodai;

g)

atsakingo asmens parašo rašalo spalva turi skirtis nuo spausdinto teksto.

h)

dokumento eilės numeris ir vietinis eilės numeris suteikiami tai pačiai siuntai tik vieną kartą.

Prekybos dokumentas

Šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, neskirtiems vartoti žmonėms, pervežti Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009

Image

Image

IV   SKYRIUS

ĮRAŠAI

1   skirsnis

Bendrosios nuostatos

1.

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 22 straipsnio 1 dalyje nurodytuose šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, išskyrus kombinuotuosius pašarus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte, kurie buvo pagaminti iš šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kurie tiekiami rinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį, įrašuose turi būti:

a)

toliau nurodytų dalykų aprašymas:

i)

3 kategorijos medžiagų ir jų gaminių, skirtų naudoti pašarams, gyvūnų rūšis ir, jei taikoma, jei tai viso kūno skerdenos ir galvos – gyvūno ausų žymeklio numeris;

ii)

medžiagos kiekis;

b)

jeigu įrašai saugomi bet kurio asmens, siunčiančio šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, ši informacija:

i)

medžiagos paėmimo iš patalpų data;

ii)

vežėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas ir, jei taikoma, jų patvirtinimo ar registracijos numeris;

c)

jeigu įrašai saugomi bet kurio asmens, vežančio šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, ši informacija:

i)

medžiagos paėmimo iš patalpų data;

ii)

medžiagos kilmės vieta, iš kurios medžiaga išsiųsta;

iii)

gavėjo pavadinimas ir adresas ir, jei taikytina, jo patvirtinimo ar registracijos numeris;

d)

jeigu įrašai saugomi bet kurio asmens, gaunančio šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, ši informacija:

i)

medžiagos gavimo data;

ii)

medžiagos kilmės vieta, iš kurios medžiaga išsiųsta;

iii)

vežėjo pavadinimas ir adresas.

2.

Nukrypstant nuo šio skirsnio 1 punkto ūkio subjektai neturi atskirai saugoti informacijos, nurodytos 1 dalies a punkte, b punkto i papunktyje, c punkto i ir iii papunkčiuose, d punkto ii ir iv papunkčiuose, jeigu jie saugo kiekvienos siuntos III skyriuje nustatyto prekybos dokumento kopiją ir pateikia šią informaciją siedami su kita pagal šio skirsnio 1 punktą reikalaujama informacija.

3.

Deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai saugo degintų ar degintų kartu su kitomis medžiagomis šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių kiekio ir kategorijos ir, jei taikoma, datos, kada ši veikla vykdyta, įrašus.

2   skirsnis

Papildomi reikalavimai, jei naudojama specialiais šėrimo tikslais

Be pagal 1 skirsnį reikalaujamų įrašų, ūkio subjektai turi saugoti šiuos įrašus, susijusius su atitinkama medžiaga, jeigu šalutiniai gyvūniniai produktai naudojami specialiais šėrimo tikslais pagal VI priedo II skyrių:

1.

jei tai galutiniai vartotojai – panaudotas kiekis, numatomi šerti gyvūnai ir panaudojimo data;

2.

jei tai surinkimo centrai:

i)

tvarkytas ar apdorotas kiekis pagal VI priedo I skyriaus 1 skirsnio 4 punktą;

ii)

kiekvieno medžiagą naudojančio galutinio vartotojo pavadinimas ir adresas;

iii)

patalpos, į kurias medžiaga paimta naudoti;

iv)

išvežtas kiekis; ir

v)

medžiagos išvežimo data.

3   skirsnis

Reikalavimai dėl tam tikrų kailinių gyvūnų

II priedo I skyriuje nurodyto ūkio operatorius saugo bent šiuos įrašus:

a)

gyvūnų, šertų iš jų pačių rūšies gyvūnų gauta medžiaga, kailių ir skerdenų skaičius; ir

b)

informacija apie kiekvieną siuntą, kad būtų galima užtikrinti medžiagos atsekamumą.

4   skirsnis

Tam tikrų organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų bėrimo į dirvą reikalavimai

Asmuo, atsakingas už dirvą, į kurią beriamos organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, išskyrus II priedo II skyriuje antroje pastraipoje nurodytas medžiagas, ir į kurią patenka ūkiniai gyvūnai arba iš kurios pjaunama žolė pašarams ūkiuose auginamiems gyvūnams šerti, bent dvejus metus saugo šiuos įrašus:

1.

išbarstytų organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų kiekis;

2.

organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų bėrimo į dirvą data ir vietos;

3.

datos po organinių trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų bėrimo į dirvą, nuo kurios gyvi gyvūnai gali joje ganytis arba nuo kurios joje gali būti pjaunama žolė, naudojama pašarams.

5   skirsnis

Šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš vandens gyvūnų, ir šėrimo žuvims reikalavimai

Perdirbimo gamyklos, gaminančios žuvų miltus ar kitus pašarus, gautus iš vandens gyvūnų, saugo įrašus, susijusius su:

a)

kiekvieną dieną pagamintu kiekiu;

b)

kilmės gyvūnų rūšimi, nurodant, ar vandens gyvūnai buvo sugauti laukiniai ar buvo auginti akvakultūroje.

c)

jei tai žuvies miltai iš ūkinių žuvų, skirtų šerti kitų rūšių ūkines žuvis, – moksliniu kilmės rūšies pavadinimu.

6   skirsnis

Šalutinių gyvūninių produktų deginimo ir laidojimo reikalavimai

Kai šalutiniai gyvūniniai produktai deginami ar laidojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, atsakingas už deginimą ir laidojimą, saugo šiuos įrašus:

a)

palaidotų ar sudegintų šalutinių gyvūninių produktų kiekis, kategorijos ir rūšys;

b)

laidojimo ir sudeginimo data bei vieta.

7   skirsnis

Fotoželatinai taikomi reikalavimai

Patvirtintų fotografijos įmonių, nurodytų XIV priedo II skyriaus 11 skirsnyje, operatoriai saugo įrašus, kuriuose nurodyta išsami informacija apie fotoželatinos įsigijimą ir naudojimą bei likučių ir medžiagos pertekliaus naikinimą.

V   SKYRIUS

TAM TIKRŲ ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ GAMINIŲ ŽYMĖJIMAS

1.

Perdirbimo gamyklose, perdirbančiose 1 ar 2 kategorijos medžiagas, šalutinių gyvūninių produktų gaminiai žymimi nuolatine gliceroltriheptanoato (GTH) žyma taip, kad:

a)

GTH dedama į šalutinių gyvūninių produktų gaminius, kurie buvo prieš tai higieniškai apdoroti termiškai vidaus temperatūrai pasiekus bent 80 °C ir atitinkamai apsaugoti nuo pakartotinio užteršimo;

b)

visi šalutinių gyvūninių produktų gaminiai homogeniškai pripildyti medžiaga esant ne mažesnei kaip 250 mg GTH 1 kilograme riebalų minimaliai koncentracijai.

2.

Perdirbimo gamyklų, nurodytų 1 punkte, operatoriai turi turėti veikiančią parametrų, tinkamų parodyti kompetentingai institucijai, kad reikiama minimali homogeninė GTH koncentracija yra pasiekta, stebėsenos ir registracijos sistemą.

Ta stebėsenos ir registracijos sistema apima viso GTH kiekio nustatymą – kaip triglicerido išvalytame naftos eteryje 40–70 GTH ištraukos iš mėginių, paimtų reguliariais intervalais.

3.

Žymėti naudojant GTH nereikalaujama, kai:

a)

skysti šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, skirti biodujų ar kompostavimo įmonėms;

b)

šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, skirti kailiniams gyvūnams šerti pagal II priedo I skyrių;

c)

biodyzelinas, pagamintas pagal IV priedo IV skyriaus 2 skirsnio D punktą;

d)

šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a punkto ii papunktį ir b punkto ii papunktį, 13 straipsnio a punkto ii papunktį ir b punkto ii papunktį, 16 straipsnio e punktą, kai šie produktai yra:

i)

vežami uždaroje konvejerių sistemoje, kurios negalima apeiti, jeigu tokia sistema leista kompetentingos institucijos naudoti, iš perdirbimo gamyklos į vietą, kurioje jie bus:

nedelsiant tiesiogiai sudeginti arba sudeginti kartu su kitomis medžiagomis

nedelsiant panaudoti pagal metodą, 1 ir 2 kategorijų šalutiniams gyvūniniams produktams patvirtintą pagal IV priedo IV skyrių arba

ii)

skirti naudoti moksliniams tyrimams ar kitais konkrečiais Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 17 straipsnyje nurodytais tikslais, kuriems naudoti leido kompetentinga institucija.


IX PRIEDAS

REIKALAVIMAI, TAIKOMI TAM TIKROMS PATVIRTINTOMS IR REGISTRUOTOMS ĮMONĖMS IR GAMYKLOMS

I   SKYRIUS

GYVŪNŲ AUGINTINIŲ ĖDALO GAMYBA

Įmonės ar gamyklos, gaminančios gyvūnų augintinių ėdalą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies e punkte, turi turėti tinkamas patalpas, skirtas:

a)

žaliavai saugiai sandėliuoti ir apdoroti ir

b)

nepanaudotiems šalutiniams gyvūniniais produktams, liekantiems pagaminus produktus pagal šį reglamentą, naikinti arba tokia medžiaga turi būti siunčiama į deginimo, bendro deginimo, perdirbimo įmonę arba, jei tai 3 kategorijos medžiaga, į biodujų ar kompostavimo įmonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius ir pagal šį reglamentą.

II   SKYRIUS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ TVARKYMAS JUOS SURINKUS

Šio skyriaus reikalavimai taikomi sandėliuojant šalutinius gyvūninius produktus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies i punkte, ir tvarkant šalutinius gyvūninius produktus juos surinkus, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies h punkte:

a)

rūšiuojant;

b)

pjaustant;

c)

atšaldant;

d)

užšaldant;

e)

sūdant ar kitaip konservuojant;

f)

šalinant kailius ir odas;

g)

pašalinant nurodytą pavojingą medžiagą;

h)

atliekant operacijas, susijusias su šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu, kurios vykdomos laikantis įpareigojimų pagal Sąjungos veterinarijos teisės aktus, pavyzdžiui, post mortem tyrimas ar mėginių ėmimas;

i)

atliekant šalutinių gyvūninių produktų, skirtų transformuoti į biodujas ir (arba) kompostuoti, higieninį tvarkymą ir (arba) pasterizavimą prieš tokią transformaciją ar kompostavimą kitoje įmonėje ar gamykloje pagal V priedą;

j)

sijojant.

1   skirsnis

Bendrieji reikalavimai

1.

Patalpos ir padaliniai, kuriuose atliekamos tarpinės operacijos, turi atitikti bent šiuos reikalavimus:

a)

jos turi būti tinkamai atskirtos nuo praėjimų, per kuriuos gali plisti tarša, ir nuo kitų patalpų, pavyzdžiui, skerdyklų. Įmonių patalpos turi būti išdėstytos taip, kad 1 ir 2 kategorijų medžiagos visą laiką nuo jų gavimo iki išvežimo būtų visiškai atskirtos nuo 3 kategorijos medžiagų, nebent jos būtų visiškai atskirtame pastate;

b)

įmonė turi turėti uždaras patalpas šalutiniams gyvūniniams produktams gauti ir išsiųsti, nebent šalutiniai gyvūniniai produktai būtų išsiunčiami per įrenginius, kurie leidžia išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo, pavyzdžiui, skystiems šalutiniams gyvūniniams produktams skirtus uždarus vamzdžius;

c)

įmonės pastatų konstrukcija turi būti tokia, kad juos būtų lengva valyti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti išklotos taip, kad geriau nutekėtų skysčiai;

d)

įmonė turi turėti tinkamas patalpas darbuotojams, įskaitant tualetus, persirengimo kambarius, prausykles, ir, jei tinkama, tarnybines patalpas, kuriomis gali naudotis darbuotojai, atliekantys oficialius patikrinimus;

e)

įmonėje turi būti tinkama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, sistema;

f)

jei tai būtina šio reglamento tikslams pasiekti, įmonėse turi būti tinkamos ir pakankamos talpos kontroliuojamos temperatūros saugojimo patalpos gyvūniniams šalutiniams produktams laikyti tinkamoje temperatūroje; temperatūrą turi būti galima stebėti ir registruoti.

2.

Įmonė turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutiniai gyvūniniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus. Turi būti tinkamos priemonės transporto priemonių ratams dezinfekuoti.

2   skirsnis

Higienos reikalavimai

1.

Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti rūšiuojami taip, kad būtų išvengta bet kokio gyvūnų ligų pasklidimo pavojaus.

2.

Sandėliuojant šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti nuolatos tvarkomi ir laikomi atskirai nuo kitų prekių ir taip, kad nebūtų paskleista patogenų.

3.

Šalutiniai gyvūniniai produktai iki išvežant atgal turi būti tinkamai sandėliuojami, įskaitant ir tinkamas temperatūros sąlygas.

3   skirsnis

Higieninio tvarkymo ir (arba) pasterizacijos perdirbimo standartai

Higieninis tvarkymas ir (arba) pasterizacija, kaip nurodyta šio skyriaus pradinės pastraipos i punkte, atliekami pagal perdirbimo standartus, nurodytus V priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 punkte, arba pagal alternatyvius transformacijos parametrus, kurie buvo leisti taikyti pagal to paties priedo III skyriaus 2 skirsnio 1 punktą.

III   SKYRIUS

ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ GAMINIŲ SAUGOJIMO REIKALAVIMAI

1   skirsnis

Bendrieji reikalavimai

Šalutinių gyvūninių produktų gaminių saugojimo patalpos ir padaliniai turi atitikti bent toliau nurodytus reikalavimus.

1.

Patalpos ir padaliniai, kuriuose sandėliuojami 3 kategorijos medžiagų gaminiai, neturi būti toje pačioje vietoje, kaip patalpos, kuriose sandėliuojami 1 ar 2 kategorijos medžiagų gaminiai, nebent kryžminio užteršimo išvengiama dėl patalpų išdėstymo ar valdymo, pavyzdžiui, laikant visiškai atskirtuose pastatuose.

2.

Įmonėje turi būti:

a)

uždara patalpa, skirta šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gauti ir išsiųsti, nebent šalutinių gyvūninių produktų gaminiai:

i)

išsiunčiami per įrenginius, kurie leidžia išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo, pavyzdžiui, per skystiems produktams skirtus uždarus vamzdynus; arba

ii)

gauti pakuotėje, pavyzdžiui, dideliuose krepšiuose, arba uždaruose nutekėjimui nelaidžiuose konteneiriuose arba transporto priemonėse;

b)

tokios konstrukcijos pastatai, kad juos būtų lengva valyti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti išklotos taip, kad geriau nutekėtų skysčiai;

c)

tinkamos patalpos darbuotojams, pavyzdžiui, tualetai, persirengimo kambariai ir prausyklės;

d)

tinkama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, sistema.

3.

Įmonė turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutinių gyvūninių produktų gaminiai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus.

4.

Šalutinių gyvūninių produktų gaminiai turi būti saugomi tinkamai iki išvežimo atgal.

2   skirsnis

Tam tikrų pieno, pieno pagrindo produktų ir pieno gaminių saugojimo specialieji reikalavimai

1.

X priedo II skyriaus 4 skirsnio II dalyje nurodyti produktai turi būti laikomi atitinkamoje temperatūroje siekiant išvengti bet kokio pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai paskirtoje patvirtintoje ar registruotoje sandėliavimo įmonėje ar gamykloje arba patvirtintos ar registruotos sandėliavimo įmonės ar gamyklos paskirtoje, atskiroje saugojimui skirtoje teritorijoje.

2.

Gatavų produktų mėginiai, paimti saugojimo ar paėmimo iš saugojimo vietos metu, turi atitinti bent mikrobiologinius standartus, nustatytus X priedo I skyriuje.

IV   SKYRIUS

REGISTRUOTI OPERATORIAI

1.

Registruotų įmonių ar gamyklų operatoriai ar kiti registruoti ūkio subjektai tvarko šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius šiomis sąlygomis:

a)

patalpos turi būti pastatytos taip, kad jas prireikus būtų galima veiksmingai valyti ir dezinfekuoti;

b)

patalpose turi būti reikiama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, sistema;

c)

įrenginiai ir įranga turi būti laikomi higieninėmis sąlygomis, jei būtina;

d)

šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti saugomi užteršimo leidžiančiomis išvengti sąlygomis.

2.

Operatoriai saugo įrašus kompetentingai institucijai prieinama forma.

3.

Registruoti ūkio subjektai, vežantys šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, išskyrus vežimą tarp to paties ūkio subjekto patalpų, turi visų pirma:

a)

disponuoti informacija dėl jų transporto priemonių identifikavimo, kad būtų galima patikrinti transporto priemonių naudojimą šalutiniams gyvūniniams produktams ar jų gaminiams vežti;

b)

prireikus valyti ir dezinfekuoti savo transporto priemones;

c)

imtis visų būtinų priemonių siekiant išvengti užteršimo ir užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimo.


X PRIEDAS

PAŠARINĖS ŽALIAVOS

I   SKYRIUS

BENDRIEJI PERDIRBIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI

Šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologiniai standartai

Šalutinių gyvūninių produktų gaminiams taikomi šie mikrobiologiniai standartai:

Gatavo produkto mėginiai, paimti saugant ar paimant iš saugyklos perdirbimo įmonėje, turi atitikti tokius standartus:

 

Salmonella: nėra 25 gramuose: n = 5, c = 0, m = 0, M = 0,

 

Enterobacteriaceae: n = 5, c = 2, m = 10, M = 300 1 grame;

čia:

n

tiriamų mėginių skaičius,

m

ribinis bakterijų skaičiaus dydis; rezultatas laikomas patenkinamu, jei bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m,

M

didžiausias bakterijų skaičiaus dydis; rezultatas laikomas nepatenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar daugiau mėginių siekia M ar daugiau; ir

c

mėginių, kuriuose bakterijų skaičius gali būti nuo m iki M, skaičius, tačiau jei bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra lygus m arba mažesnis, mėginys vis tiek laikomas priimtinu.

Tačiau šiame skyriuje nustatyti mikrobiologiniai standartai netaikomi lydytiems riebalams ir žuvų taukams, gautiems perdirbus šalutinius gyvūninius produktus, o perdirbtų gyvūninių baltymų, gautų to paties perdirbimo metu, mėginiai yra imami norint užtikrinti atitiktį šiems standartams.

II   SKYRIUS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI DĖL PERDIRBTŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ IR KITŲ ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ GAMINIŲ

1   skirsnis

Specialieji reikalavimai, taikomi perdirbtiems gyvūniniams baltymams

A.   Žaliavos

Tik šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos arba produktai, kurie yra gauti iš tokių šalutinių gyvūninių produktų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio n, o ir p punktuose, gali būti naudojami perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti.

B.   Perdirbimo standartai

1.

Žinduolių kilmės perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti apdoroti taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kaip nustatyta IV priedo III skyriuje.

Tačiau:

a)

kiaulių kraujui arba kiaulių kraujo frakcijoms gaminant kraujo miltus gali būti taikomas bet kuris iš 1–5 perdirbimo metodų arba 7 perdirbimo metodas, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, su sąlyga, kad taikant 7 metodą visa medžiaga buvo termiškai apdorojama 80 °C temperatūra;

b)

žinduolių kilmės perdirbti gyvūniniai baltymai

i)

gali būti apdorojami taikant vieną iš 1–5 perdirbimo metodų ar 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, su sąlyga, kad jie po to bus naikinami arba naudojami kaip degalai;

ii)

jeigu jie skirti tik gyvūnų augintinių ėdalui, gali būti perdirbami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų arba 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, su sąlyga, kad jie:

vežami tam skirtuose konteineriuose, kurie nėra naudojami šalutiniams gyvūniniams produktams ar ūkinių gyvūnų pašarams vežti, bei

siunčiami tiesiogiai iš 3 kategorijos medžiagų perdirbimo gamyklos į gyvūnų augintinių ėdalo gamyklą ar patvirtintą saugyklą, iš kurios jie tiesiogiai siunčiami į gyvūnų augintinių ėdalo gamyklą.

2.

Perdirbti ne žinduolių gyvūniniai baltymai, išskyrus žuvų miltus, turi būti apdorojami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų arba 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje.

3.

Žuvų miltai turi būti perdirbami taikant:

a)

bet kurį iš IV priedo III skyriuje nustatytų perdirbimo metodų; arba

b)

kitą metodą, kuriuo užtikrinama, kad produktas atitiktų šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus, nustatytus šio priedo I skyriuje.

C.   Sandėliavimas

1.

Perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti supakuoti ir saugojami naujuose arba sterilizuotuose maišeliuose arba tinkamos konstrukcijos dėžėse, skirtose neįpakuotai produkcijai, arba saugoti skirtose lentynose.

Turi būti imtasi reikiamų priemonių kuo labiau sumažinti kondensaciją dėžėse, ant konvejerių arba elevatorių.

2.

Dėžėse, ant konvejerių arba elevatorių esantys produktai turi būti apsaugoti nuo atsitiktinio užsiteršimo.

3.

Perdirbtų gyvūninių baltymų tvarkymo įranga turi būti laikoma švari ir sausa, joje turi būti pakankamai tinkamų inspektavimo vietų, kad būtų galima patikrinti jos švarą.

Visos saugyklos patalpos turi būti reguliariai atlaisvinamos ir valomos, kad būtų galima išvengti užteršimo.

4.

Perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti laikomi sausai.

Saugojimo patalpos turi būti apsaugotos nuo nuotėkio ir kondensavimosi.

2   skirsnis

Specialieji kraujo produktams taikomi reikalavimai

A.   Žaliava

Kraujo produktams gaminti gali būti naudojamas tik kraujas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio a punkte ir b punkto i papunktyje nurodytas kraujas.

B.   Perdirbimo standartai

Kraujo produktai turi būti perdirbami taikant:

a)

bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų ar 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje; arba

b)

kitą metodą, kuriuo užtikrinama, kad kraujo produktas atitiktų šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus, nustatytus šio priedo I skyriuje.

3   skirsnis

Specialieji reikalavimai dėl lydytų riebalų, žuvų taukų ir 3 kategorijos riebalų gaminių

A.   Žaliavos

1.   Lydyti riebalai

Lydytiems riebalams gaminti gali būti naudojamos tik 3 kategorijos medžiagos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i, j, n, o ir p punktuose nurodytas 3 kategorijos medžiagas.

2.   Žuvų taukai

Žuvų taukams gaminti gali būti naudojamos tik 3 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i ir j punktuose, ir vandens gyvūnų kilmės 3 kategorijos medžiagos, nurodytos to reglamento 10 straipsnio e ir f punktuose.

B.   Perdirbimo standartai

Išskyrus, kai žuvų taukai ar lydyti riebalai buvo pagaminti atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII ar XII skirsnius, lydyti riebalai turi būti gaminami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų ar 7 perdirbimo metodą, o žuvų taukai gali būti gaminami:

a)

taikant bet kurį iš 1–7 perdirbimo metodų, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, arba

b)

taikant kitą metodą, kuriuo užtikrinama, kad produktas atitiktų šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus, nustatytus šio priedo I skyriuje.

Atrajotojų kilmės lydyti riebalai turi būti taip išvalomi, kad didžiausias likusių netirpių visų priemaišų kiekis neviršytų 0,15 % masės.

3 kategorijos lydytų riebalų ar žuvų taukų riebalų gaminiai gaminami pagal vieną iš IV priedo III skyriuje nurodytų perdirbimo metodų.

C.   Higienos reikalavimai

Jei lydyti riebalai arba žuvų taukai yra pakuojami, jie turi būti dedami į naują talpyklą arba talpyklą, kuri buvo išvalyta ir dezinfekuota, jei būtina siekiant išvengti užteršimo, ir turi būti imamasi visų atsargumo priemonių, kad jie nebūtų vėl užteršti.

Kai šie produktai vežami nesupakuoti, vamzdis, siurbliai, rezervuarai ir bet kokia kita produktams perduoti iš gamyklos tiesiai į laivą, į pakrantės rezervuarus ar tiesiogiai į įmones naudojama talpykla ar autocisternos prieš naudojant turi būti išvalyti.

4   skirsnis

Specialieji reikalavimai dėl pieno, priešpienio ir tam tikrų kitų pieno ir priešpienio gaminių

I   dalis

Bendrieji reikalavimai

A.   Žaliava

Pienui, pieno pagrindo produktams ir pieno gaminiams gaminti gali būti naudojamas tik Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio e punkte nurodytas pienas, išskyrus centrifugos ar separatoriaus nuosėdas, ir Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f ir h punktuose nurodytas pienas.

Priešpienis gali būti naudojamas, tik jei jis gautas iš gyvų gyvūnų, kad nėra jokių per priešpienį užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos požymių.

B.   Perdirbimo standartai

1.

Pienas turi būti apdorojamas vienu iš šių būdų:

1.1.

sterilizacija, kai F0  (1) vertė yra trys ar daugiau;

1.2.

UHT (2) derinant su (vienu iš)

a)

po to atliekamu fiziniu apdorojimu –

i)

džiovinimo procesu ir, jeigu tai pienas, skirtas pašarams, kartu su papildomu kaitinimu iki 72 °C ar aukštesnėje temperatūroje; arba

ii)

bent vienai valandai sumažinant pH vertę žemiau 6;

b)

sąlyga, kad pienas, pieno pagrindo produktai ar pieno gaminiai buvo pagaminti bent 21 dieną iki pakrovimo ir kad tuo laikotarpiu kilmės valstybėje narėje nebuvo nustatyta snukio ir nagų ligos atvejų.

1.3.

HTST (3) taikoma du kartus;

1.4.

HTST derinant su vienu iš toliau nurodytų aspektų –

a)

po to atliekamu fiziniu apdorojimu –

i)

džiovinimo procesu ir, jeigu tai pienas, skirtas pašarams, kartu su papildomu kaitinimu iki 72 °C ar aukštesnėje temperatūroje; arba

ii)

bent vienai valandai sumažinant pH vertę žemiau 6,0;

b)

sąlyga, kad pienas, pieno pagrindo produktai ar pieno gaminiai buvo pagaminti bent 21 dieną iki pakrovimo ir kad tuo laikotarpiu kilmės valstybėje narėje nebuvo nustatyta snukio ir nagų ligos atvejų.

2.

Pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai turi būti apdoroti bent vienu iš 1 punkte nurodytų būdų arba pagaminti iš pieno, apdoroto, kaip nurodyta 1 punkte.

3.

Išrūgos, skirtos snukio ir nagų ligai neatsparių rūšių gyvūnams girdyti ir surinktos iš pieno, apdoroto laikantis 1 punkto, turi būti:

a)

arba surinktos praėjus ne mažiau kaip 16 valandų nuo pieno sutirštėjimo ir prieš vežant į gyvulių ūkius jų pH vertė turi būti mažesnė kaip 6,0; arba

b)

gautos bent 21 dieną prieš išsiuntimą ir tuo laikotarpiu kilmės valstybėje narėje neturi būti nustatyta snukio ir nagų ligos atvejo;

4.

Be 1, 2 ir 3 dalyje nurodytų reikalavimų, pienas, pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai turi atitikti ir tokius reikalavimus:

4.1.

po perdirbimo užbaigimo turi būti imamasi visų produktų apsaugos nuo užteršimo priemonių;

4.2.

gatavas produktas turi būti paženklintas taip, kad būtų nurodyta, jog jame yra 3 kategorijos medžiagų ir jis neskirtas žmonių maistui, ir

a)

supakuotas naujose talpyklose; arba

b)

vežamas nesupakuotas talpyklose ar transporto priemonėse, kurios prieš naudojant buvo rūpestingai išvalytos ir dezinfekuotos.

5.

Žalias pienas turi būti gaminamas tokiomis sąlygomis, kurios suteikia pakankamas garantijas dėl gyvūnų sveikatos.

6.

Priešpienis ir priešpienio produktai turi:

6.1.

būti gauti iš galvijų, laikomų ūkyje, kuriame visos galvijų bandos oficialiai pripažintos neužkrėstomis tuberkulioze, oficialiai pripažintos neužkrėstomis brucelioze ir oficialiai pripažintos neužkrėstomis enzootine galvijų leukoze, kaip apibrėžta Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies d, f ir j punktuose;

6.2.

gautos bent 21 dieną prieš išsiuntimą ir tuo laikotarpiu kilmės valstybėje narėje neturi būti nustatyta snukio ir nagų ligos atvejo;

6.3.

būti apdoroti HTST būdu (3);

6.4.

atitikti šios dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus.

II   dalis

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl pieno, perdirbto pagal nacionalinius standartus, tiekimo rinkai

1.

Šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi perdirbti, naudoti ir saugoti pienui, pieno pagrindo produktams ir pieno gaminiams, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio e punkte, išskyrus centrifugos ar separatoriaus nuosėdas, ir pienui, nurodytam to reglamento 10 straipsnio f ir h punktuose, kuris nebuvo perdirbtas pagal šio skirsnio I dalį.

2.

Kompetentinga institucija leidžia pieno perdirbimo įmonėms, patvirtintoms ar registruotoms pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį, tiekti pieną, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius šios dalies 3 punkte nurodytais tikslais, jeigu įmonė užtikrina produktų atsekamumą.

3.

Pienas, pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai gali būti tiekiami ir naudojami kaip pašarai:

a)

atitinkamoje valstybėje narėje ir pasienio srityse, dėl kurių valstybės narės turi dėl to tarpusavio susitarimą; šalutinių gyvūninių produktų gaminių, įskaitant baltą vandenį, kurie lietėsi su žaliu pienu ir (arba) pienu, pasterizuotu pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus II.1 punkto a ir b papunkčiuose nustatytus terminio apdorojimo reikalavimus, atveju, jeigu šie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai buvo apdoroti vienu iš šių būdų:

i)

UHT;

ii)

sterilizacija, kai pasiekiama Fc vertė lygi arba didesnė negu 3, arba kuri buvo atlikta bent 115 °C temperatūroje 15 minučių arba taikant lygiaverčius laiko ir temperatūros parametrus;

iii)

pasterizacija ar sterilizacija, išskyrus nurodytą ii papunktyje, po kurios

sauso pieno arba sauso pieno pagrindo produktai arba sauso pieno gaminiai išdžiovinami;

rauginto pieno produktai apdorojami procesu, kai pH vertė sumažinama ir ne trumpiau kaip vieną valandą išlaikoma žemesnė kaip 6;

b)

atitinkamoje valstybėje narėje

i)

jei tai šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, įskaitant baltą vandenį, kurie lietėsi su pienu, pasterizuotu pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus II dalies 1a punkto terminio apdorojimo reikalavimus, ir išrūgos, pagamintos iš neapdorotų termiškai pieno pagrindo produktų, kurios buvo renkamos bent 16 valandų po pieno surūgimo ir kai registruota pH turėjo būti < 6,0 prieš tiekiant išrūgas pašarams, su sąlyga, kad jie būtų siunčiami ribotam skaičiui leidžiamų gyvūnų ūkių, remiantis atitinkamos valstybės narės rengiant epizootinių ligų, ypač snukio ir nagų ligų, nepaprastųjų situacijų planus atliktu rizikos vertinimu esant geriausio ir blogiausio galimų atvejų scenarijams;

ii)

jei tai žaliavos, įskaitant baltą vandenį, kurios lietėsi su žaliu pienu ir kitais produktais, kurių apdorojimo pagal a punktą ir b punkto i papunktį nebuvo galima užtikrinti, su sąlyga, kad jos būtų siunčiamos į ribotą skaičių leidžiamų gyvūnų ūkių, remiantis atitinkamos valstybės narės rengiant epizootinių ligų, ypač snukio ir nagų ligos, nepaprastųjų situacijų planus atliktu rizikos vertinimu esant geriausio ir blogiausių galimų atvejų scenarijams, ir su sąlyga, kad leidžiamuose gyvūnų ūkiuose esantys gyvūnai gali būti vežami tik

tiesiogiai į toje pačioje valstybėje narėje esančią skerdyklą;

į kitą toje pačioje valstybėje narėje esantį ūkį, dėl kurio kompetentinga institucija garantuoja, kad snukio ir nagų ligai imlūs gyvūnai gali palikti ūkį tik tiesiogiai į toje pačioje valstybėje narėje esančią skerdyklą arba, jei gyvūnai buvo išsiųsti į ūkį, nebuvo šeriami ii papunktyje nurodytais produktais, po to, kai praėjo 21 dienos apsaugos laikotarpis nuo gyvūnų atvežimo.

4.

Kompetentinga institucija gali leisti tiekti priešpienį, kuris neatitinka I dalies B.6 punkte nurodytų sąlygų, iš vieno ūkininko kitam toje pačioje valstybėje narėje gyvūnams šerti sąlygomis, kuriomis užkertamas kelias pavojui sveikatai.

III   dalis

Specialieji centrifugos ar separatoriaus nuosėdoms taikomi reikalavimai

3 kategorijos medžiagos, kuriose yra centrifugos ar separatoriaus nuosėdų, turi būti termiškai apdorojamos bent 70 °C temperatūroje 60 minučių arba bent 80 °C temperatūroje 30 minučių, kol jos galės būti tiekiamos rinkai ūkiniams gyvūnams šerti.

5   skirsnis

Specialieji želatinai ir hidrolizuotiems baltymams taikomi reikalavimai

A.   Žaliavos

Tik šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos arba produktai, kurie yra gauti iš tokių šalutinių gyvūninių produktų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio m, n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas, gali būti naudojami želatinai ir hidrolizuotiems baltymams gaminti.

B.   Želatinos perdirbimo standartai

1.

Išskyrus, kai želatina buvo pagaminta pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnį, ji turi būti gaminama taikant procesą, kuris užtikrina, kad 3 kategorijos medžiaga būtų apdorota rūgštimi ar šarmu, po to plaunant vieną ar kelis kartus.

Vėliau turi būti atitinkamai sureguliuotas pH. Želatina turi būti ekstrahuota kaitinant vieną arba kelis kartus iš eilės ir išgryninama filtruojant bei sterilizuojant.

2.

Apdorota, kaip nurodyta 1 punkte, želatina gali būti džiovinama ir, kai taikytina, pulverizuojama ir laminuojama.

3.

Draudžiama naudoti konservantus, išskyrus sieros dioksidą ir vandenilio peroksidą.

C.   Kiti su želatina susiję reikalavimai

Želatina turi būti vyniojama, pakuojama, saugoma ir vežama laikantis patenkinamų higienos sąlygų.

Visų pirma:

a)

turi būti patalpa ar tam skirta vieta, kur būtų laikomos vyniojimo ir pakavimo medžiagos;

b)

vyniojimas ir pakavimas turi vykti tik tam skirtoje patalpoje arba vietoje.

D.   Hidrolizuotų baltymų perdirbimo standartai

Hidrolizuoti baltymai turi būti gaminami gamybos proceso, taikant reikiamas priemones siekiant kuo labiau sumažinti užteršimą, metu. Iš atrajotojų gauti hidrolizuoti baltymai turi turėti mažesnį nei 10 000 daltonų molekulinį svorį.

Be pirmoje pastraipoje nurodytų reikalavimų, hidrolizuoti baltymai, gauti visiškai arba iš dalies iš atrajotojų kailių ir odų, gaminami perdirbimo įmonėje, skirtoje tik hidrolizuotų baltymų produktams gaminti, proceso metu marinuojant, kalkinant ir intensyviai plaunant 3 kategorijos žaliavinę medžiagą, o po to taikant tokį medžiagos apdorojimą:

a)

daugiau kaip tris valandas laikant medžiagą aukštesnėje kaip 80 °C temperatūroje, pH vertei esant daugiau kaip 11, po to 30 minučių termiškai apdorojant didesnėje kaip 140 °C temperatūroje, esant 3,6 barų slėgiui; arba

b)

veikiama aplinka, kurios pH vertė yra nuo 1 iki 2, vėliau – daugiau kaip 11, po to 30 minučių termiškai apdorojama didesnėje kaip 140 °C temperatūroje, esant 3 barų slėgiui.

6   skirsnis

Specialieji dikalcio fosfatui taikomi reikalavimai

A.   Žaliavos

Dikalcio fosfatui gaminti gali būti naudojami tik šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos arba produktai, kurie yra gauti iš tokių šalutinių gyvūninių produktų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio m, n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas.

B.   Perdirbimo standartai

1.

Dikalcio fosfato gamybos procesas turi būti sudarytas iš tokių trijų etapų:

a)

pirmiausia, visi kaulai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, susmulkinami, karštu vandeniu pašalinami riebalai; ne trumpiau kaip 2 dienas jie apdorojami atskiesta druskos rūgštimi (kurios koncentracija ne mažesnė kaip 4 %, o pH vertė mažesnė kaip 1,5 pH);

b)

po to, atlikus a punkte nurodytą apdorojimą, gautas fosforinis tirpalas apdorojamas kalkėmis ir gaunamos dikalcio fosfato nuosėdos, kurių pH vertė yra nuo 4 iki 7;

c)

galiausiai tos dikalcio fosfato nuosėdos 15 minučių džiovinamos oru, įvesties temperatūrai esant nuo 65 °C iki 325 °C, o išvesties – nuo 30 °C iki 65 °C.

2.

Jeigu dikalcio fosfatas gaunamas iš nuriebalintų kaulų, jis (turi būti) gaunamas iš kaulų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio a punkte.

7   skirsnis

Specialieji trikalcio fosfatui taikomi reikalavimai

A.   Žaliavos

Trikalcio fosfatui gaminti gali būti naudojami tik šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos arba produktai, kurie yra gauti iš tokių šalutinių gyvūninių produktų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio m, n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas.

B.   Perdirbimo standartai

Trikalcio fosfato gamybos procesu turi būti užtikrinama:

a)

kad visi kaulai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, susmulkinami ir priešpriešinio srauto karštu vandeniu pašalinami riebalai (kaulų atplaišos turi būti mažesnės nei 14 mm);

b)

nepertraukiamas apdorojimas 30 minučių verdant 145 °C temperatūros garuose esant 4 barų slėgiui;

c)

kad baltymų buljonas ir hidroksiapatitas (trikalcio fosfatas) atskiriami centrifuguojant;

d)

trikalcio fosfatas granuliuojamas, baigus džiovinimą skysčio pripildytoje vonelėje oru 200 °C temperatūroje.

8   skirsnis

Specialieji kolagenui taikomi reikalavimai

A.   Žaliavos

Kolagenui gaminti gali būti naudojami tik šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos arba produktai, kurie yra gauti iš tokių šalutinių gyvūninių produktų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio m, n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas.

B.   Perdirbimo standartai

1.

Išskyrus, kai kolagenas buvo pagamintas pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XV skirsnio reikalavimus, jis turi būti gaminamas taikant procesą, kuris užtikrina, kad neperdirbta 3 kategorijos medžiaga būtų apdorota rūgštimi ar šarmu, po to plaunant vieną ar kelis kartus, sureguliuojant pH, filtruojant ir atliekant ekstruziją.

Apdorojus kolageną tokiu būdu, jis gali būti džiovinamas.

2.

Draudžiama naudoti konservantus, išskyrus tuos, kuriuos leidžiama naudoti pagal Sąjungos teisės aktus.

C.   Kiti reikalavimai

Kolagenas turi būti įvyniotas, supakuotas, laikomas ir vežamas patenkinamomis higienos sąlygomis. Visų pirma:

a)

turi būti patalpa ar tam skirta vieta, kur būtų laikomos vyniojimo ir pakavimo medžiagos;

b)

vyniojimas ir pakavimas turi vykti tik tam skirtoje patalpoje arba vietoje.

9   skirsnis

Specialieji kiaušinių produktams taikomi reikalavimai

A.   Žaliavos

Kiaušinių produktams gaminti gali būti naudojami tik šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio e ir f punktuose ir k punkto ii papunktyje.

B.   Perdirbimo standartai

Kiaušinių produktai turi būti:

a)

perdirbami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų ar 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje;

b)

perdirbami kitu būdu ir taikant tokius parametrus, kurie užtikrintų, kad produktas atitiktų I skyriuje nustatytus šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus; arba

c)

apdoroti pagal kiaušiniams ir kiaušinių produktams taikomus reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio I, II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus.

10   skirsnis

Specialieji reikalavimai dėl tam tikrų 3 kategorijos medžiagų

3 kategorijos medžiagos, kurioms priskiriami gyvūniniai produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų ir kurie nebėra skirti žmonėms vartoti dėl komercinių priežasčių ar dėl gamybos ar pakuotės defektų ar kitų trūkumų, nekeliančių pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte, gali būti tiekiami rinkai ūkiniams gyvūnams šerti su sąlyga, kad:

a)

medžiaga nėra sudaryta iš tokios gyvūninės (kilmės) medžiagos ir nesilietė su tokia medžiaga, kuri nebuvo apdorota

i)

pagal šį reglamentą;

ii)

pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punktą;

b)

imtasi visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta medžiagos užteršimo.

III   SKYRIUS

REIKALAVIMAI DĖL TAM TIKRŲ ŽUVŲ PAŠARŲ IR ŽUVŲ MASALO

1.

Šalutiniai žuvų ar vandens bestuburių gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, kurie skirti ūkinėms žuvims ar kitiems akvakultūros rūšių gyvūnams šerti, turi būti:

a)

tvarkomi ir perdirbami atskirai nuo šiam tikslui neskirtų medžiagų;

b)

gauti iš

i)

laukinių žuvų ar kitų vandens gyvūnų, išskyrus jūrų žinduolius, sugautų komerciniais tikslais, ar kitų šalutinių gyvūninių produktų iš laukinių žuvų, pagamintų gamyklose, gaminančiose žmonėms vartoti skirtus žuvų produktus; arba

ii)

ūkinių žuvų su sąlyga, kad jie šeriami kitos rūšies ūkinėms žuvims;

c)

perdirbami perdirbimo gamykloje taikant metodą, kuris užtikrina mikrobiologiniu požiūriu saugų produktą, įskaitant saugumą žuvų patogenų atžvilgiu.

2.

Kompetentinga institucija, siekdama išvengti nepriimtino užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimo pavojaus, gali nustatyti naudojimo vandens gyvūnams ir vandens bei sausumo bestuburiams sąlygas:

a)

šeriant ūkines žuvis ar vandens bestuburius, kai šalutiniai gyvūniniai produktai nebuvo perdirbti pagal 1 punkto c papunktį;

b)

naudojant kaip žuvų masalą, įskaitant masalą vandens bestuburiams.


(1)  F0 apskaičiuojama vertinant bakterijų sporas naikinantį poveikį. F0 vertė 3,00 reiškia, kad šalčiausia produkto vieta buvo kaitinta pakankamai, kad būtų pasiektas toks pat naikinantis poveikis, kaip nuolat kaitinant ir atšaldant 121 °C (250 °F) temperatūroje tris minutes.

(2)  UHT – apdorojimas itin aukšta temperatūra: 132 °C temperatūroje ne trumpiau kaip vieną sekundę.

(3)  HTST – trumpalaikė pasterizacija aukštoje temperatūroje: 72 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 15 s arba lygiavertė pasterizacija, po kurios fosfatazės bandymo metu gaunama neigiama reakcija.


XI PRIEDAS

ORGANINĖS TRĄŠOS IR DIRVOŽEMĮ GERINANČIOS MEDŽIAGOS

I   SKYRIUS

REIKALAVIMAI DĖL NEPERDIRBTO MĖŠLO, PERDIRBTO MĖŠLO IR PERDIRBTO MĖŠLO GAMINIŲ

1   skirsnis

Neperdirbtas mėšlas

1.

Prekyba neperdirbtu kitų rūšių gyvūnų, išskyrus naminius paukščius arba arklinius, mėšlu tarp valstybių narių vykdoma gavus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties valstybės narės sutikimą ir laikantis šių sąlygų:

a)

prekiauti neperdirbtu mėšlu draudžiama, išskyrus naminių paukščių ir arklinių mėšlą bei mėšlą, kuris yra:

i)

iš vietovės, kurioje netaikoma apribojimų dėl pavojingos užkrečiamosios ligos; ir

ii)

skirtas žemei, priklausančiai vienam ūkiui, esančiam abiejose dviejų valstybių narių bendros sienos pusėse, jei jo naudojimą prižiūri kompetentingos institucijos.

b)

tačiau paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali atsižvelgdama į mėšlo kilmę, jo paskirtį ir sveikatos motyvus, suteikti specialų leidimą įvežti į jos teritoriją:

i)

mėšlą, skirtą

perdirbti šalutinių gyvūninių produktų gaminių, skirtų naudoti už pašarų grandinės ribų, gamykloje, arba

transformuoti į biodujas ar kompostuoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir pagal šio reglamento V priedą siekiant gaminti šio skyriaus 2 skirsnyje nurodytus produktus.

Šiais atvejais kompetentinga institucija atsižvelgia į mėšlo kilmę, leisdama įvežti jį į tokias gamyklas; arba

ii)

mėšlą, skirtą berti į dirvą ūkyje, jeigu kilmės valstybė narė pranešė apie sutikimą tokiai prekybai.

c)

b punkte nurodytais atvejais sveikumo patvirtinimas pagal 3 punkte nurodytą pavyzdį pridedamas prie prekybos dokumento, kuris pridedamas prie mėšlo siuntos.

2.

Prekyba neperdirbtu naminių paukščių mėšlu tarp valstybių narių vykdoma gavus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties valstybės narės sutikimą ir šių sąlygų:

a)

mėšlas turi būti iš vietovės, kuriai netaikoma apribojimų dėl Niukaslio ligos ar paukščių gripo;

b)

nuo Niukaslio ligos vakcinuotų paukščių pulkų neperdirbtas mėšlas negali būti vežamas į regioną, kuriame pagal Direktyvos 2009/158/EEB 15 straipsnio 2 dalį yra leidžiama nevakcinuoti nuo Niukaslio ligos; ir

c)

sveikumo patvirtinimas pagal 3 punkte nurodytą pavyzdį pridedamas prie prekybos dokumento, kuris pridedamas prie mėšlo siuntos.

3.

Pavyzdinis sveikumo patvirtinimas pridedamas prie prekybos dokumento.

Image

Image

4.

Neperdirbtu arklinių mėšlu gali būti prekiaujama tarp valstybių narių, jeigu paskirties valstybė narė davė savo sutikimą prekybai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje, ir jeigu jis nėra iš ūkio, kuriam taikomi gyvūnų sveikatos apribojimai dėl įnosių, vezikulinio stomatito, stabligės ar pasiutligės pagal Direktyvos 2009/156/EB 4 straipsnio 5 dalį.

5.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti ūkio subjektų, siunčiančių neperdirbtą mėšlą iš kitos valstybės narės:

a)

perduoti su numatomu siuntimu susijusią tolesnę informaciją, pavyzdžiui, tikslias geografines vietos, kurioje mėšlas turi būti iškrautas, nuorodas; ir

b)

sandėliuoti mėšlą prieš beriant jį į dirvą.

6.

Kompetentinga institucija gali leisti išsiųsti mėšlą, pervežamą iš vieno punkto į kitą tame pačiame ūkyje, laikantis galimo pavojaus sveikatai kontrolės sąlygų, pavyzdžiui, atitinkamų ūkio subjektų įsipareigojimų saugoti atitinkamus įrašus.

2   skirsnis

Šikšnosparnių guanas, perdirbtas mėšlas ir perdirbto mėšlo gaminiai

Perdirbtas mėšlas, jo gaminiai ir šikšnosparnių guanas tiekiami rinkai gavus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties valstybės narės sutikimą ir šių sąlygų:

a)

jie turi būti gauti iš šalutinių gyvūninių produktų gaminių, skirtų naudoti už pašarų grandinės ribų, gamyklos, iš biodujų ar kompostavimo įmonės ar organinių trąšų arba dirvožemį gerinančių medžiagų gamybos įmonių;

b)

jie turi būti apdoroti karščiu ne trumpiau kaip 60 minučių bent 70 °C temperatūroje ir jie turi būti apdoroti siekiant sumažinti sporas sudarančių bakterijų skaičių ir toksinų susidarymą, jeigu jie nustatyti kaip reikšmingas pavojus;

c)

tačiau kompetentinga institucija gali leisti naudoti kitus nei nurodyti b punkte standartizuotus proceso parametrus, jeigu pareiškėjas įrodo, kad tokie parametrai užtikrina biologinio pavojaus mažinimą.

Tokie įrodymai apima tinkamumo patvirtinimą, kuris turi būti atliktas laikantis šių nuostatų:

i)

galimų pavojų nustatymas ir analizė, įskaitant žaliavos poveikį, grindžiamą visų perdirbimo sąlygų aprašu, ir rizikos vertinimas, kuriame įvertinama, kaip konkrečios perdirbimo sąlygos pasiekiamos praktikoje įprastomis ir netipinėmis sąlygomis;

ii)

Numatomo proceso tinkamumo patvirtinimas

ii-1)

matuojant endogeninio indikatoriaus organizmo gyvybingumo (gebėjimo užkrėsti) mažinimą, kai indikatorius yra

nuolat pastebimas dideliais kiekiais žaliavoje;

ne mažiau atsparus karščiui apdorojimo proceso sukelto letališkumo požiūriu, bet ir nedaug atsparesnis už patogenus, kuriuos stebėti jis naudojamas;

palyginti lengvai apskaičiuojamas ir lengvai nustatomas bei patvirtinamas; arba

ii-2)

matuojant gerai žinomo bandomojo organizmo ar viruso, sąlyčio metu esančio tinkamame bandomame kūne, patekusio į pradinę medžiagą, gyvybingumo (gebėjimo užkrėsti) mažinimą.

iii)

c punkte nurodytas tinkamumo tvirtinimas turi būti pagrįstas tuo, kad taikant procesą pasiekiamas toks bendras pavojaus sumažinimas:

taikant terminį ir cheminį apdorojimą Enterococcus faecalis kiekis sumažėja bent 5 log10, o karščiui atsparių virusų, pavyzdžiui, parvovirusų, kai jie nustatyti kaip reikšmingas pavojus, gebėjimo užkrėsti titras sumažėja bent 3 log 10;

taikant cheminį apdorojimą atsparių parazitų, pavyzdžiui, askaridžių kiaušinių, gyvybingose stadijose kiekis sumažinamas bent 99,9 % (3 log10);

iv)

užbaigtos kontrolės programos sukūrimas, įskaitant proceso stebėsenos procedūras;

v)

kontrolės programoje numatytos veikiančios įmonės nuolatinės atitinkamų proceso parametrų stebėsenos ir priežiūros užtikrinimo priemonės.

Išsami informacija apie atitinkamus proceso parametrus, naudojamus įmonėje, kaip ir kitus svarbiausius kontrolinius rodiklius, turi būti registruojama ir saugoma, kad savininkas, operatorius ar jų atstovas ir kompetentinga institucija galėtų stebėti įmonės veikimą. Informacija, susijusi su pagal šį punktą leidžiamu procesu, turi būti pateikta Komisijai jos prašymu.

d)

reprezentatyvūs mėšlo mėginiai, paimti perdirbimo gamykloje metu arba iš karto po to, siekiant stebėti procesą, turi atitikti šiuos standartus:

 

Escherichia coli: n = 5, c = 5, m = 0, M = 1 000 1 grame;

arba

 

Enterococcaceae: n = 5, c = 5, m = 0, M = 1 000 1 grame;

ir

 

mėšlo mėginiai, paimti sandėliuojant ar po sandėliavimo gamybos ar biologinių dujų arba kompostavimo įmonėje, turi atitikti tokius standartus:

Salmonella: nėra 25 gramuose: n = 5; c = 0; m = 0; M = 0;

čia:

n

=

tiriamų mėginių skaičius,

m

=

ribinis bakterijų skaičiaus dydis; rezultatas laikomas patenkinamu, jei bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m,

M

=

didžiausias bakterijų skaičiaus dydis; rezultatas laikomas nepatenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar daugiau mėginių siekia M ar daugiau; ir

c

=

mėginių, kuriuose bakterijų skaičius gali būti nuo m iki M, skaičius, tačiau jei bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra lygus m arba mažesnis, mėginys vis tiek laikomas priimtinu.

Perdirbtas mėšlas ar perdirbto mėšlo gaminiai, neatitinkantys šio punkto standartų, laikomi neperdirbtu mėšlu;

e)

jie turi būti saugomi taip, kad perdirbus būtų iki minimumo sumažinta galimybė juos užteršti arba vėl užkrėsti ar sudrėkinti. Todėl jie turi būti saugomi:

i)

gerai uždarytose ir izoliuotose siloso duobėse arba tinkamai sukonstruotuose sandėliuose; arba

ii)

sandariuose pakuose (plastmasiniuose maišuose arba „didžiuliuose krepšiuose“).

II   SKYRIUS

REIKALAVIMAI DĖL TAM TIKRŲ ORGANINIŲ TRĄŠŲ IR DIRVOŽEMĮ GERINANČIŲ MEDŽIAGŲ

1   skirsnis

Gamybos sąlygos

1.

Organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, išskyrus mėšlą, virškinimo trakto turinį, kompostą, pieną, pieno pagrindo produktus, pieno gaminius, priešpienį, priešpienio produktus ir šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių transformacijos į biodujas irimo atliekas, gaminami:

a)

taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kai 2 kategorijos medžiaga naudojama kaip pradinė medžiaga;

b)

naudojant perdirbtus gyvūninius baltymus, kurie buvo pagaminti iš 3 kategorijos medžiagų pagal X priedo II skyriaus 1 skirsnį, arba medžiagas, kurios buvo kitaip apdorotos, jeigu šios medžiagos gali būti naudojamos kaip organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos pagal šį reglamentą; arba

c)

taikant vieną iš 1–7 perdirbimo metodų, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, jeigu 3 kategorijos medžiaga naudojama kaip pradinė medžiaga, kuri nėra naudojama perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti.

2.

Organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, kurios sudarytos ar kurios buvo pagamintos iš mėsos ir kaulų miltų, gautų iš 2 kategorijos medžiagų ar perdirbtų gyvūninių baltymų, maišomos registruotoje įmonėje ar gamykloje su pakankama minimalia komponento, leidžiamo naudoti valstybės narės, kurioje produktas bus beriamas į dirvą, kompetentingos institucijos, dalimi, siekiant išvengti tolesnio mišinio naudojimo šėrimo tikslais.

3.

Kompetentinga institucija leidžia 2 punkte nurodytą komponentą naudoti pagal šiuos reikalavimus:

a)

komponentas sudarytas iš kalkių, mėšlo, šlapimo, komposto ar šalutinių gyvūninių produktų transformacijos į biodujas ar kitas medžiagas, pavyzdžiui, mineralines trąšas, irimo atliekų, kurios nėra naudojamos gyvūnams šerti ir kurį naudojant išvengiama mišinio naudojimo šėrimo tikslais pagal gerąją žemės ūkio patirtį;

b)

komponentas nustatomas remiantis klimatinių ir dirvožemio sąlygų vertinimu naudojant mišinį kaip trąšas, remiantis nurodymais, kad dėl komponento gyvūnai mišinį negali praryti ar galima kitaip veiksmingai išvengti klaidingo mišinio naudojimo gyvūnams šerti, ir remiantis Sąjungos teisės aktų arba, jei taikoma, nacionalinių teisės aktų reikalavimais siekiant apsaugoti aplinką, ypač dirvą ir požeminį vandenį.

Kompetentinga institucija sudaro leidžiamų komponentų sąrašą, kuriuo gali naudotis pateikusi prašymą Komisija ir kitos valstybės narės.

4.

Tačiau 2 punkte nurodyti reikalavimai netaikomi:

a)

organinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms pardavimui skirtose ne didesnėse kaip 50 kg svorio pakuotėse galutiniam vartotojui, arba

b)

organinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms dideliuose krepšiuose, ne didesniuose nei 1 000 kg svorio, pakuotėse, ant kurių nurodyta, kad organinės trąšos nėra skirtos berti į dirvą, prie kurios gali prieiti ūkiniai gyvūnai, su sąlyga, kad valstybės narės, kurioje organinės trąšos ar dirvožemį gerinanti medžiaga numatoma berti į dirvą, kompetentinga institucija leido naudoti tokius didelius krepšius remdamasi galimo medžiagų patekimo į gyvūnus laikančius ūkius ar į dirvą, į kurią gali patekti ūkiniai gyvūnai, tikimybe.

5.

Organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų gamintojai turi užtikrinti, kad būtų atliktas patogenų nukenksminimas prieš juos pateikiant rinkai, laikantis:

X priedo I skyriaus, jei tai perdirbti gyvūniniai baltymai ar jų gaminiai, gauti iš 2 ar 3 kategorijos medžiagų;

V priedo III skyriaus 3 skirsnio, jei tai kompostas ir šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių transformacijos į biodujas irimo atliekos.

2   skirsnis

Saugojimas ir vežimas

Po perdirbimo ar transformacijos organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos turi būti tinkamai saugomos ir vežamos:

a)

nesupakuotos atitinkamomis sąlygomis, leidžiančiomis išvengti užteršimo;

b)

supakuotos dideliuose krepšiuose, jei tai organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos, skirtos parduoti galutiniams naudotojams; arba

c)

jei saugomos ūkyje – turi būti pakankamai vietos, į kurią negalėtų patekti ūkiniai gyvūnai.


XII PRIEDAS

TARPINIAI PRODUKTAI

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 34 straipsnio 2 dalį importuojant į Sąjungą ir gabenant per ją tranzitu tarpinius produktus taikomos šios sąlygos:

1.

Leidžiama importuoti ir gabenti tranzitu tarpinius produktus, jeigu:

a)

jie gauti iš šių medžiagų:

i)

3 kategorijos medžiagų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio c, n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas;

ii)

produktų, gautų iš gyvūnų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i, l ir m punktuose; arba

iii)

i ir ii papunkčiuose nurodytų medžiagų mišinių;

b)

jei tarpiniai produktai skirti medicinos prietaisams, in vitro diagnostikos medicinos prietaisams ar laboratoriniams reagentams gaminti, jie gauti iš:

i)

a punkte nurodytus kriterijus atitinkančių medžiagų, išskyrus tuos atvejus, kai jos gali būti gautos iš gyvūnų, kurie buvo neteisėtai gydomi, kaip apibrėžta Direktyvos 96/22/EB 1 straipsnio 2 dalies d punkte arba Direktyvos 96/23/EB 2 dalies b punkte;

ii)

2 kategorijos medžiagų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio f ir h punktuose; arba

iii)

i ir ii papunkčiuose nurodytų medžiagų mišinių;

c)

jei tai tarpiniai produktai skirti aktyviai implantuojamiems medicinos prietaisams, vaistams ir veterinariniams vaistams gaminti, jie yra gauti iš b punkte nurodytų medžiagų, kai kompetentinga institucija laiko tokių medžiagų naudojimą pagrįstu siekiant apsaugoti visuomenės ar gyvūnų sveikatą;

d)

jie atvežti iš trečiosios šalies, nurodytos Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) nare OIE biuletenyje;

e)

jie yra iš įmonės ar gamyklos, kurią pagal šio reglamento I priede nustatytas sąlygas užregistravo ar patvirtino šio straipsnio d punkte nurodytos trečiosios šalies kompetentinga institucija 2 punkte nurodytomis sąlygomis;

f)

prie kiekvienos siuntos pridedama importuotojo deklaracija, užpildyta pagal XV priedo 20 skyriuje nustatytą pavyzdį, kuri turi būti surašyta bent viena iš oficialių valstybės narės, kurios pasienio kontrolės poste turi būti atliktas patikrinimas, ir paskirties valstybės narės kalbų; šios valstybės narės gali leisti vartoti kitas kalbas ir prašyti oficialių deklaracijų vertimų į tas kitas kalbas;

g)

jei tai b punkte nurodytos medžiagos, importuotojas parodo kompetentingai institucijai, kad medžiagos:

i)

nekelia jokio žmonėms ar gyvūnams užkrečiamos ligos pavojaus; arba

ii)

vežamos sąlygomis, kuriomis išvengiama žmonėms ar gyvūnams užkrečiamų ligų perdavimo.

2.

Įmonė ar gamykla gali būti registruota ar patvirtinta trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kaip nurodyta 1 punkto e papunktyje, jeigu:

a)

įmonės operatorius ar savininkas arba jo atstovas:

i)

įrodo, kad gamykla turi tinkamas patalpas 1 punkto atitinkamai a, b ar c papunkčiuose nurodytoms medžiagoms transformuoti, kad būtų galima užtikrinti būtinų projektavimo, transformacijos ir gamybos etapų užbaigimą;

ii)

remdamasis naudojamais procesais, nustato ir įdiegia svarbiausių kontrolės rodiklių stebėsenos ir patikros metodus;