Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008L0092

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/92/EB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 298, 7.11.2008, p. 9–19 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 12 Volume 001 P. 180 - 190

No longer in force, Date of end of validity: 28/02/2017; panaikino 32016R1952

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2008/92/oj

7.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/9


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/92/EB

2008 m. spalio 22 d.

dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

1990 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 90/377/EEB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (2), buvo keletą kartų iš esmės pakeista (3). Kadangi daromi nauji minėtos direktyvos pakeitimai, pageidautina, siekiant aiškumo, kad atitinkamos nuostatos būtų išdėstytos nauja redakcija.

(2)

Energijos kainų skaidrumas, užtikrinantis, kad nebūtų iškraipyta konkurencija bendrojoje rinkoje, yra labai svarbus energetikos vidaus rinkos sukūrimui ir sklandžiam jos veikimui.

(3)

Kainų skaidrumas gali padėti išvengti vartotojų diskriminacijos didinant jų laisvę rinktis įvairius energijos resursus ir tiekėjus.

(4)

Šiuo metu skirtinguose energijos resursuose ir skirtingose valstybėse narėse ar Bendrijos regionuose kainų skaidrumas skiriasi ir dėl to kyla abejonių dėl energetikos vidaus rinkos sukūrimo.

(5)

Vis dėlto kaina, kurią moka Bendrijos pramonės įmonės už naudojamą energiją, yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos jų konkurencingumui, ir todėl turėtų būti laikoma paslaptyje.

(6)

Tipinių vartotojų duomenų sistema, kuria naudojasi Europos Bendrijų statistikos biuras (Eurostatas) savo kainų leidiniuose, ir kainų sistema, nustatyta pagrindiniams pramonės elektros energijos vartotojams, užtikrina, kad toks skaidrumas nekliudytų konfidencialumui.

(7)

Eurostato naudojamą vartotojų kategorijų sistemą būtina išplėsti tiek, kiek įmanoma, išlaikant vartotojų reprezentatyvumą.

(8)

Tuomet galutiniams vartotojams nustatytos kainos taps skaidrios, nepažeidžiant būtino sutarčių konfidencialumo reikalavimo. Siekiant laikytis konfidencialumo reikalavimo, skelbiamai kainai atitinkamoje vartotojų kategorijoje būtini mažiausiai trys jos vartotojai.

(9)

Ši informacija apie pramonės įmonių kaip galutinių vartotojų suvartojamas dujas ir elektros energiją taip pat sudarys galimybę palyginti ją su informacija apie kitus energijos resursus (naftą, akmens anglį, iškastinį kurą ir atsinaujinančius energijos išteklius) ir kitus vartotojus.

(10)

Dujas ir elektros energiją tiekiančioms įmonėms bei dujų ir elektros energijos pramonės vartotojams, nepaisant šios direktyvos taikymo, toliau taikomos Sutartyje nustatytos konkurencijos taisyklės, ir todėl Komisija gali paprašyti pranešti kainas ir pardavimo sąlygas.

(11)

Informacija apie galiojančias kainų sistemas yra kainų skaidrumo dalis.

(12)

Informacija apie vartotojų suskirstymą į kategorijas ir jų atitinkamas rinkos dalis taip pat yra kainų skaidrumo dalis.

(13)

Pranešimas Eurostatui apie kainas ir pardavimo sąlygas vartotojams bei galiojančias kainų sistemas ir vartotojų suskirstymą į kategorijas pagal vartojimą turėtų būti pakankamai išsamus, kad Komisija galėtų priimti reikiamus sprendimus apie atitinkamus veiksmus ar pasiūlymus, atsižvelgdama į energetikos vidaus rinkoje susiklosčiusią situaciją.

(14)

Eurostatui pateikiami duomenys bus patikimesni, jeigu įmonės pačios parengs juos.

(15)

Informacija apie kiekvienos valstybės narės tiesioginius ir parafiskalinius mokesčius yra svarbi užtikrinant kainų skaidrumą.

(16)

Prireikus turi būti galimybė patikrinti Eurostatui pateiktų duomenų patikimumą.

(17)

Kainų skaidrumo pasiekiama kuo plačiau tarp vartotojų paskelbiant informaciją apie kainas ir kainų sistemas.

(18)

Siekiant energijos kainų skaidrumo, sistema turėtų remtis įrodyta patirtimi ir metodais, kuriuos sukūrė ir taiko Eurostatas tvarkydamas, tikrindamas ir skelbdamas duomenis.

(19)

Siekiant sukurti energetikos vidaus rinką, kainų skaidrumo sistema turėtų kuo greičiau pradėti veikti.

(20)

Šią direktyvą visos valstybės narės galėtų pradėti vienodai taikyti tik tuomet, kai bus pakankamai išplėtota gamtinių dujų rinka, o ypač jos infrastruktūra.

(21)

Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(22)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus daryti būtinus I ir II priedų pakeitimus atsižvelgiant į nustatytas konkrečias problemas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(23)

Kadangi naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis, valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę.

(24)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dujas ir elektros energiją galutiniams pramonės vartotojams tiekiančios įmonės, kaip apibrėžta I ir II prieduose, praneštų Europos Bendrijų statistikos biurui (Eurostatui) 3 straipsnyje nustatyta forma:

1)

dujų ir elektros energijos kainas ir pardavimo sąlygas, nustatytas galutiniams pramonės vartotojams;

2)

naudojamas kainų sistemas;

3)

vartotojų ir jų atitinkamų apimčių suskirstymą į kategorijas pagal suvartojimą, užtikrinant šių kategorijų reprezentatyvumą nacionaliniu mastu.

2 straipsnis

1.   1 straipsnyje nurodytos įmonės renka 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus duomenis pagal kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. duomenis.

Duomenys, parengti laikantis 3 straipsnyje nurodytų nuostatų, Eurostatui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms nusiunčiami per du mėnesius.

2.   Remiantis 1 dalyje nurodytais duomenimis, Eurostatas kiekvienų metų gegužės ir lapkričio mėnesiais atitinkama forma paskelbia dujų ir elektros energijos kainas, nustatytas valstybių narių pramonės vartotojams, ir tam tikslui naudojamas kainų sistemas.

3.   1 straipsnio 3 punkte nurodyta informacija Eurostatui ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčiama kas dvejus metus.

Ši informacija viešai neskelbiama.

3 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos, susijusios su 1 straipsnyje nurodytos informacijos forma, turiniu ir visais kitais ypatumais, nustatytos I ir II prieduose.

4 straipsnis

Eurostatas neatskleidžia jam pagal 1 straipsnį pateiktų duomenų, kuriems galėtų būti nustatytas komercinio slaptumo reikalavimas. Šiais Eurostatui pateiktais slaptais statistiniais duomenimis gali naudotis tik jo pareigūnai ir tik statistiniais tikslais.

Pirmos pastraipos nuostatos netrukdo viešai skelbti šių duomenų suvestinių forma, pagal kurią neįmanoma nustatyti atskirų komercinių sandorių.

5 straipsnis

Eurostatui pastebėjus statistiškai svarbius duomenų, perduodamų laikantis šios direktyvos, netikslumus ar neatitikimus, jis gali prašyti nacionalines įstaigas leisti jam patikrinti atitinkamus nesuvestinius duomenis bei skaičiavimo ar įvertinimo metodus, kuriais buvo remtasi rengiant suvestines, siekiant nustatyti ar netgi pataisyti informaciją, kuri laikoma netikslia.

6 straipsnis

Prireikus Komisija padaro būtinus I ir II priedų pakeitimus, atsižvelgdama į nustatytas konkrečias problemas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Tačiau šie pakeitimai yra tik I ir II priedų techniniai pataisymai ir negali pakeisti sistemos bendros struktūros.

7 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

8 straipsnis

Kartą per metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui suvestinę ataskaitą apie šios direktyvos taikymą.

9 straipsnis

Gamtinių dujų atveju ši direktyva nebus taikoma valstybėse narėse penkerius metus nuo šios energijos rūšies atsiradimo atitinkamoje rinkoje.

Šio energijos šaltinio atsiradimo nacionalinėje rinkoje datą atitinkama valstybė narė nedelsdama atvirai praneša Komisijai.

10 straipsnis

Direktyva 90/377/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais III priedo A dalyje, panaikinama, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

11 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2008 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-P. JOUYET


(1)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 185, 1990 7 17, p. 16.

(3)  Žr. III priedo A dalį.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


I PRIEDAS

DUJŲ KAINOS

Duomenys apie dujų kainas galutiniams pramonės vartotojams (1) turi būti renkami ir apdorojami pagal šią metodiką:

a)

Praneštinos kainos – kainos, kurias galutiniai pramonės vartotojai moka už dujotiekiais šių vartotojų reikmėms tiekiamas dujas.

b)

Atsižvelgiama į visus dujų naudojimo gamybinėms reikmėms atvejus. Ši sistema netaikoma vartotojams, kurie dujas naudoja:

elektros energijai elektrinėse arba kogeneracinėse jėgainėse gaminti,

ne energijos gamybai (pvz., chemijos pramonėje),

kurie per metus sunaudoja tiek dujų, kad jų energetinė vertė yra didesnė nei 4 000 000 gigadžaulių (GJ).

c)

Registruotinos kainos turi būti pasirenkamos atsižvelgiant į tipinių vartotojų grupes, kurioms vartotojai priskiriami pagal per metus jų suvartojamą dujų kiekį.

d)

Duomenys apie kainas bus renkami du kartus per metus, abiejų pusmečių pradžioje (sausio ir liepos mėn.) ir atitiks vidutines kainas, kurias galutiniai pramonės vartotojai už dujas mokėjo ankstesnį pusmetį. Europos Bendrijų statistikos tarnybai (Eurostatui) perduotas pirmas pranešimas apie kainas atitiks 2008 m. sausio 1 d. padėtį.

e)

Kainos turi būti nurodomos nacionaline valiuta (nurodoma suma, kurią reikia mokėti už gigadžaulio energijos kiekio pagaminimą). Naudojamo energijos vieneto vertė išmatuojama remiantis aukštutine šilumingumo verte.

f)

Į kainas turi būti įtraukti visi mokėtini mokesčiai: tinklo mokesčiai, prie kurių pridedamas mokestis už sunaudotą energiją ir atimamos visos grąžinamos permokos arba priemokos, ir pridedamos kitos įmokos (skaitiklių nuomos įmoka, abonentinės įmokos ir t. t.). Pradiniai prijungimo mokesčiai nėra įtraukiami.

g)

Turi būti pateikiamos vidutinės nacionalinės kainos.

h)

Valstybės narės mažiausiomis sąnaudomis parengia ir įdiegia procedūras, kurias taikant būtų užtikrinamas reprezentatyviosios duomenų rinkimo sistemos veikimas pagal šias taisykles:

kainos turi atitikti svertines vidutines kainas (nustatant pastarąsias atsižvelgiama į dujų tiekimo bendrovių, kurios buvo naudotos kaip svorio koeficientai, užimamą rinkos dalį); taikant aritmetinį vidurkį apskaičiuotos kainos pateikiamos tik tuo atveju, jeigu neįmanoma apskaičiuoti svertinių verčių. Valstybės narės abiem atvejais užtikrina, kad būtų pateikiami duomenys apie reprezentatyviąją nacionalinės rinkos dalį,

užimama rinkos dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tuos dujų kiekius, už kuriuos dujų tiekėjas galutiniams pramonės vartotojams pateikė sąskaitą. Jeigu įmanoma, apskaičiuojama kiekvienos atskiros vartotojų grupės užimama rinkos dalis. Informaciją, kuria remiantis buvo apskaičiuojamos svertinės vidutinės kainos, valstybės narės tvarko laikydamosi konfidencialumo reikalavimų,

siekiant konfidencialumo, su kainomis susiję duomenys bus perduodami tik tuomet, jeigu atitinkamoje valstybėje narėje bus bent po tris kiekvienos grupės, nurodytos j punkte, galutinius vartotojus.

i)

Turi būti pateikiamos trijų lygių kainos:

kainos be mokesčių ir rinkliavų,

kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių,

kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM.

j)

Bus renkami duomenys apie šių grupių galutinių pramonės vartotojų už dujas mokamas kainas:

Galutiniai pramonės vartotojai

Per metus suvartojamas dujų kiekis (GJ)

Mažiausias

Didžiausias

I1 grupė

 

< 1 000

I2 grupė

1 000

< 10 000

I3 grupė

10 000

< 100 000

I4 grupė

100 000

< 1 000 000

I5 grupė

1 000 000

<= 4 000 000

k)

Kartą per dvejus metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, Eurostatui teikiama informacija apie naudojamą duomenų rinkimo sistemą, ypač: tyrimo aprašymas ir jo aprėptis (tiekimo bendrovių, apie kurias teikti duomenys, skaičius, agreguotoji procentinė rinkos, iš kurios rinkti duomenys, dalis ir t. t.) bei apskaičiuojant vidutines svertines kainas naudoti kriterijai ir kiekvienos vartotojų grupės suvartoti agreguotieji kiekiai. Pirmame pranešime apie duomenų rinkimo sistemą bus pateikiama 2008 m. sausio 1 d. padėtis.

l)

Kartą per metus, kartu su sausio mėnesio kainų ataskaita, Eurostatui teikiama informacija apie pagrindines vidutines charakteristikas ir veiksnius, darančius poveikį pranešamoms kiekvienos vartotojų grupės kainoms.

Šioje informacijoje turi būti nurodyta:

vidutiniai su galutiniais pramonės vartotojais ir kiekviena vartotojų grupe susiję apkrovos veiksniai, apskaičiuojami atsižvelgiant į visą patiektos energijos kiekį ir vidutinę didžiausią paklausą,

nuolaidų, kurios buvo suteiktos už nepertraukiamą tiekimą, aprašymas,

abonentinių mokesčių, skaitiklių nuomos mokesčių ar bet kokių kitų, nacionaliniu lygiu mokamų įmokų, aprašymas.

m)

Kartą per metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, taip pat turėtų būti pateikiamos mokesčių, kurie taikomi dujas parduodant galutiniams pramonės vartotojams, normos, šių normų apskaičiavimo metodas ir mokesčių aprašymas. Aprašyme turi būti nurodomos visos nemokestinės rinkliavos, iš kurių apmokamos duomenų apie kainas rinkimo sistemos sąnaudos ir padengiami su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai.

Pateikiamas mokesčių aprašymas turi būti aiškiai suskirstytas į tris atskirtas dalis:

mokesčiai, rinkliavos, nemokestinės rinkliavos, įmokos ir kiti fiskaliniai mokesčiai, kurie nenurodomi galutiniams pramonės vartotojams pateikiamose sąskaitose. Dėl to šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „kainos be mokesčių ir rinkliavų“,

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiami mokesčiai ir rinkliavos, kurios laikomos nesusigrąžinamomis. Dėl to šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių“,

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM“.

Trumpas skirtingų taikomų mokesčių, rinkliavų, nemokestinių rinkliavų, įmokų ir fiskalinių mokesčių sąrašas:

pridėtinės vertės mokestis,

koncesijos mokestis. Šis mokestis – paprastai licencijos ir rinkliavos, kurios mokamos už dujotiekių ar kitokios dujų įrangos užimamą žemę ir jų naudojamą valstybės ar privatų turtą,

aplinkosaugos mokesčiai arba rinkliavos. Aplinkosaugos mokesčiai arba rinkliavos paprastai būna susiję su atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo arba kombinuotosios šiluminės ir elektros energijos gamybos skatinimu arba jie nustatomi už poveikį klimato kaitai darančių CO2, SO2 ar kitokios medžiagos išmetamą kiekį,

kiti su energetikos sektoriumi susiję mokesčiai arba rinkliavos: su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir (arba) mokesčiai, rinkliavos, kuriomis finansuojama energetikos sektorių reglamentuojančių institucijų veikla ir t. t.,

kiti su energetikos sektoriumi nesusiję mokesčiai arba rinkliavos: nacionaliniai, vietiniai ar regioniniai fiskaliniai mokesčiai už suvartotą energiją, mokesčiai už dujų skirstymą ir t. t.

Į pajamų mokesčius, už turtą mokamus mokesčius, mokestį už variklinių transportų priemonių tepalą, kelių mokesčius, mokesčius už licencijas naudotis telekomunikacijomis, radijo ryšiu, reklamą, rinkliavas už licencijas, taršos mokesčius ir t. t. nebus atsižvelgiama ir jie neįtraukiami į šį aprašymą, nes šie mokesčiai, be jokios abejonės, laikytini veiklos vykdytojo sąnaudų dalimi ir jie taip pat taikomi kitiems sektoriams ar veiklos rūšims.

n)

Valstybėse narėse, kuriose pardavimą pramonės vartotojams vykdo viena bendrovė, informaciją gali teikti ta bendrovė. Valstybėse narėse, kuriose veiklą vykdo daugiau nei viena bendrovė, informaciją turėtų teikti nepriklausoma statistinių duomenų įstaiga.


(1)  Galutiniams pramonės vartotojams gali būti priskiriami kiti ne privatūs vartotojai.


II PRIEDAS

ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS

Duomenys apie elektros energijos kainas galutiniams pramonės vartotojams (1) turi būti renkami ir apdorojami pagal šią metodiką:

a)

Praneštinos kainos – kainos, kurias galutiniai pramonės vartotojai moka už savo reikmėms perkamą elektros energiją.

b)

Atsižvelgiama į visus elektros energijos naudojimo gamybinėms reikmėms atvejus.

c)

Registruotinos kainos turi būti pagrįstos atsižvelgiant į tipinių vartotojų grupes, kurioms vartotojai priskiriami pagal per metus jų suvartojamą elektros energijos kiekį.

d)

Duomenys apie kainas bus renkami du kartus per metus, abiejų pusmečių pradžioje (sausio ir liepos mėn.) ir atitiks vidutines kainas, kurias galutiniai pramonės vartotojai už elektros energiją mokėjo ankstesnį pusmetį. Eurostatui perduotas pirmas pranešimas apie kainas atitiks 2008 m. sausio 1 d. padėtį.

e)

Kainos turi būti nurodomos nacionaline valiuta (nurodoma suma, kurią reikia mokėti už vieną kWh).

f)

Į kainas turi būti įtraukti visi mokėtini mokesčiai: tinklo mokesčiai, prie kurių pridedamas mokestis už sunaudotą energiją ir iš kurių atimamos visos grąžinamos permokos arba priemokos, ir pridedamos kitos įmokos (galios mokesčiai, pateikimas į rinką, skaitiklių nuomos įmoka ir t. t.). Pradiniai prijungimo mokesčiai nėra įtraukiami.

g)

Turi būti registruojamos vidutinės nacionalinės kainos.

h)

Valstybės narės mažiausiomis sąnaudomis parengia ir įdiegia procedūras, kurias taikant būtų užtikrinamas reprezentatyviosios duomenų rinkimo sistemos veikimas pagal šias taisykles:

kainos turi atitikti svertines vidutines kainas (nustatant pastarąsias atsižvelgiama į elektros energijos tiekimo bendrovių, kurios buvo naudotos kaip svorio koeficientai, užimamą rinkos dalį). Taikant aritmetinį vidurkį apskaičiuotos kainos pateikiamos tik tuo atveju, jeigu neįmanoma apskaičiuoti svertinių verčių. Valstybės narės abiem atvejais užtikrina, kad būtų pateikiami duomenys apie reprezentatyviąją nacionalinės rinkos dalį,

užimama rinkos dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tuos elektros energijos kiekius, už kuriuos elektros energijos tiekėjas galutiniams pramonės vartotojams pateikė sąskaitą. Jeigu įmanoma, užimama rinkos dalis apskaičiuojama atskirai kiekvienos vartotojų grupės. Informaciją, kuria remiantis buvo apskaičiuojamos svertinės vidutinės kainos, valstybės narės tvarko laikydamosi konfidencialumo reikalavimų,

siekiant konfidencialumo, su kainomis susiję duomenys bus perduodami tik tuomet, jeigu atitinkamoje valstybėje narėje bus bent po tris kiekvienos grupės, nurodytos j punkte, galutinius vartotojus.

i)

Turi būti pateikiamos trijų lygių kainos:

kainos be mokesčių ir rinkliavų,

kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių,

kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM.

j)

Bus renkami duomenys apie šių grupių galutinių pramonės vartotojų už elektros energiją mokamas kainas:

Galutiniai pramonės vartotojai

Per metus suvartojamas elektros energijos kiekis (MWh)

Mažiausias

Didžiausias

IA grupė

 

< 20

IB grupė

20

< 500

IC grupė

500

< 2 000

ID grupė

2 000

< 20 000

IE grupė

20 000

< 70 000

IF grupė

70 000

<= 150 000

k)

Kartą per dvejus metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, Eurostatui teikiama informacija apie naudojamą duomenų rinkimo sistemą, ypač: tyrimo aprašymas ir jo aprėptis (tiekimo bendrovių, apie kurias teikti duomenys, skaičius, agreguotoji procentinė rinkos, iš kurios rinkti duomenys, dalis ir t. t.) bei apskaičiuojant vidutines svertines kainas naudoti kriterijai ir kiekvienos vartotojų grupės suvartoti agreguotieji kiekiai. Pirmame pranešime apie duomenų rinkimo sistemą bus pateikiama 2008 m. sausio 1 d. padėtis.

l)

Kartą per metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, Eurostatui teikiama informacija apie pagrindines vidutines charakteristikas ir veiksnius, darančius poveikį pranešamoms kiekvienos vartotojų grupės kainoms.

Teiktinoje informacijoje turi būti nurodyta:

vidutiniai su galutiniais pramonės vartotojais ir kiekviena vartotojų grupe susiję apkrovos veiksniai, apskaičiuojami atsižvelgiant į visą patiektos energijos kiekį ir vidutinę didžiausią paklausą,

lentelė, kurioje nurodomi šalyje nustatyti įtampos apribojimai,

abonentinių mokesčių, skaitiklių nuomos mokesčių ar bet kokių kitų nacionaliniu lygiu mokamų mokesčių aprašymas.

m)

Kartą per metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, taip pat turėtų būti pateikiamos mokesčių, kurie taikomi elektros energiją parduodant galutiniams pramonės vartotojams, normos, šių normų apskaičiavimo metodas ir mokesčių aprašymas. Aprašyme turi būti nurodomos visos nemokestinės rinkliavos, iš kurių apmokamos duomenų apie kainas rinkimo sistemos sąnaudos ir padengiami su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai.

Pateikiamas mokesčių aprašymas turi būti aiškiai suskirstytas į tris atskirtas dalis:

mokesčiai, rinkliavos, nemokestinės rinkliavos, įmokos ir kiti fiskaliniai mokesčiai, kurie nenurodomi galutiniams pramonės vartotojams pateikiamose sąskaitose. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos be mokesčių ir rinkliavų“,

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiami mokesčiai ir rinkliavos, kurios laikomos nesusigrąžinamomis. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių“,

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje pranešami rodikliai, apibūdinantys kainų lygį: „Kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM“.

Trumpas skirtingų taikomų mokesčių, rinkliavų, nemokestinių rinkliavų, įmokų ir fiskalinių mokesčių sąrašas:

pridėtinės vertės mokestis,

koncesijos mokesčiai. Šis mokestis – paprastai licencijos ir įmokos, kurios mokamos už elektros tinklų ar kitokios elektros įrangos užimamą žemę ir jų naudojamą valstybės ar privatų turtą,

aplinkosaugos mokesčiai arba rinkliavos. Aplinkosaugos mokesčiai arba rinkliavos paprastai būna susiję su atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo arba kombinuotosios šiluminės ir elektros energijos gamybos skatinimu arba jie nustatomi už poveikį klimato kaitai darančių CO2, SO2 ar kitokios medžiagos išmetamą kiekį,

branduolinės energijos ir kiti priežiūros mokesčiai: branduolinio įrenginio eksploatavimo nutraukimo mokesčiai, branduolinių įrenginių priežiūros įmokos ir t. t.,

kiti su energetikos sektoriumi susiję mokesčiai arba rinkliavos: su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir (arba) mokesčiai, rinkliavos, kuriomis finansuojama energetikos sektorių reglamentuojančių institucijų veikla ir t. t.,

kiti su energetikos sektoriumi nesusiję mokesčiai arba rinkliavos: nacionaliniai, vietiniai ar regioniniai fiskaliniai mokesčiai už suvartotą energiją, mokesčiai už elektros energijos skirstymą ir t. t.

Į pajamų mokesčius, už turtą mokamus mokesčius, akcizo mokestį už naftos produktus ir degalus, kurie nebuvo naudoti gaminant elektros energiją, variklinių transportų priemonių tepalą, kelių mokesčius, mokesčius už licencijas naudotis telekomunikacijomis, radijo ryšiu, reklamą, rinkliavas už licencijas, taršos mokesčius ir t. t. nebus atsižvelgiama ir jie neįtraukiami į šį aprašymą, nes šie mokesčiai, be jokios abejonės, laikytini veiklos vykdytojo sąnaudų dalimi ir jie taip pat taikomi kitiems sektoriams ar veiklos rūšims.

n)

Kartą per metus, kartu su pateikiama sausio mėnesio kainų ataskaita, Eurostatui turi būti pateikiamos į pagrindines sudedamąsias dalis suskirstytos elektros energijos kainos. Į pagrindines sudedamąsias dalis elektros energijos kainos suskirstomos pagal šią metodiką:

Visa vartotojų grupei nustatyta elektros energijos kaina gali būti laikoma „tinklo“ kainų, „energijos ir tiekimo“ kainų (t. y. pradedant gamyba ir baigiant tiekimu į rinką, išskyrus tinklus) ir visų mokesčių bei rinkliavų suma:

„tinklo“ kaina – taikant perdavimo ir paskirstymo tarifus gautų įplaukų santykis (jeigu įmanoma) su atitinkamu vartotojų grupės suvartotu elektros energijos kiekiu (kWh). Jeigu kiekvienos vartotojų grupės atskirai suvartoti elektros energijos kiekiai (kWh) nėra žinomi, turėtų būti pateikiami apskaičiuoti kiekiai,

„energijos ir tiekimo“ kaina – visa kaina, iš kurios atimama „tinklo“ kaina ir visi mokesčiai bei rinkliavos,

mokesčiai ir rinkliavos. Ši kainų dedamoji dalis suskirstoma papildomai:

į „tinklo“ kainas įtraukti mokesčiai ir rinkliavos,

į „energijos ir tiekimo“ kainas įtraukti mokesčiai ir rinkliavos,

pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai.

PASTABA. Jeigu papildomosios paslaugos nurodomos atskirai, tada jas galima priskirti vienai iš šių dviejų sudedamųjų dalių:

į „tinklo“ kainą įtraukiamos šios sąnaudos: perdavimo ir paskirstymo tarifai, perdavimo ir paskirstymo nuostoliai, tinklo sąnaudos, vartotojų aptarnavimo sąnaudos, sistemos priežiūros sąnaudos ir skaitiklių nuomos sąnaudos,

į „energijos ir tiekimo“ kainą įtraukiamos į šios sąnaudos: gamybos, agregavimo, balansavimo energijos, elektros energijos tiekimo sąnaudos, paslaugų teikimo vartotojams, vartotojų aptarnavimo, rodiklių rodmenų nuskaitymo ir kitos tiekimo sąnaudos,

kitos specifinės sąnaudos. Šioje įtraukoje nurodytos sąnaudos – nei tinklo, nei energijos ar tiekimo sąnaudos arba mokesčiai. Jeigu šios rūšies sąnaudų patiriama, jos pranešamos atskirai.

o)

Valstybėse narėse, kuriose pardavimą pramonės vartotojams vykdo viena bendrovė, informaciją gali teikti ta bendrovė. Valstybėse narėse, kuriose veiklą vykdo daugiau nei viena bendrovė, informaciją turėtų teikti nepriklausoma statistinių duomenų įstaiga.


(1)  Galutiniams pramonės vartotojams gali būti priskiriami kiti ne privatūs vartotojai.


III PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyta 10 straipsnyje)

Tarybos direktyva 90/377/EEB

(OL L 185, 1990 7 17, p. 16).

 

Komisijos direktyva 93/87/EEB

(OL L 277, 1993 11 10, p. 32).

 

1994 m. Stojimo akto I priedas

(OL C 241, 1994 8 29, p. 21).

 

2003 m. Stojimo akto II priedo 12 (A)(3)(a) ir (b) punktai

(OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003

(OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

Tik I priedo 3 punktas

Tarybos direktyva 2006/108/EB

(OL L 363, 2006 12 20, p. 414).

Tik 1 straipsnyje pateikta nuoroda į Direktyvą 90/377/EEB ir I priedo 1 punkto a ir b papunkčiai

Komisijos sprendimas 2007/394/EB

(OL L 148, 2007 6 9, p. 11).

 

B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 10 straipsnyje)

Direktyvos

Perkėlimo terminas

90/377/EEB

1991 m. liepos 30 d.

93/87/EEB

2006/108/EB

2007 m. sausio 1 d.


IV PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 90/377/EEB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

2 sakinio 1 dalies pirma pastraipa

2 straipsnio 1 dalies antras sakinys

2 sakinio 1 dalies antra pastraipa

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

2 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

2 straipsnio 3 dalies antras sakinys

2 straipsnio 3 dalies trečias sakinys

2 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

3–5 straipsniai

3–5 straipsniai

6 straipsnio pirmas sakinys

6 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys

6 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys

6 straipsnio antras sakinys

6 straipsnio antra pastraipa

7 straipsnio 1 ir 2 dalys

7 straipsnis

7 straipsnio 3 dalis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnio pirma pastraipa

9 straipsnio antros pastraipos pirmas sakinys

9 straipsnio pirma pastraipa

9 straipsnio antros pastraipos antras sakinys

9 straipsnio antra pastraipa

10 ir 11 straipsniai

10 straipsnis

12 straipsnis

I–II priedai

I–II priedai

III priedas

IV priedas


Top