(1)

harmoninga, tvari ir įtrauki vidaus rinkos, t. y. erdvės, kurioje, prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas gali laisvai ir saugiai judėti, raida yra vienas Sąjungos prioritetų;

(2)

dėl pakartotinio nelegalių pajamų patekimo į ekonomiką ir pinigų nukreipimo nelegaliai veiklai finansuoti atsiranda iškraipymų ir kyla nesąžiningų konkurencinių kliūčių įstatymų besilaikantiems piliečiams ir įmonėms, todėl kyla grėsmė vidaus rinkos veikimui. Be to, ta praktika skatinama nusikalstama ir teroristinė veikla, kelianti pavojų Sąjungos piliečių saugumui. Todėl, siekdama apsisaugoti, Sąjunga ėmėsi veiksmų;

(3)

vienas pagrindinių Sąjungos veiksmų ramsčių – Tarybos direktyva 91/308/EEB (3), kuria buvo nustatyta nemažai finansų įstaigoms, juridiniams asmenims ir tam tikroms profesijoms skirtų priemonių ir pareigų, susijusių su, inter alia, skaidrumo ir įrašų saugojimo, taip pat savo kliento pažinimo politikos nuostatomis, ir pareiga apie įtartinus sandorius pranešti nacionaliniams finansinės žvalgybos padaliniams (toliau – FŽP). FŽP buvo įsteigti kaip centrai tokiems sandoriams vertinti, veikti su partneriais kitose šalyse ir, jei reikia, susisiekti su teisminėmis institucijomis. Nuo to laiko Direktyva 91/308/EEB buvo iš dalies pakeista ir pakeista paskesnėmis priemonėmis. Šiuo metu pinigų plovimo prevencijos nuostatos nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 (4);

(4)

atsižvelgiant į riziką, kad taikant Direktyvą 91/308/EEB padidėtų grynųjų pinigų judėjimas neteisėtais tikslais, o tai galėtų sukelti grėsmę finansų sistemai ir vidaus rinkai, ta direktyva buvo papildyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005 (5). To reglamento tikslas – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir nustatymas, nustatant kontrolės sistemą, taikomą fiziniams asmenims, kurie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, veždamiesi su savimi grynuosius pinigus arba turėtojo apyvarčiąsias priemones, kurių suma yra lygi 10 000 EUR ar didesnė arba lygiavertė šiai sumai kitomis valiutomis. Terminas „į Sąjungą įvežami arba iš jos išvežami“ turėtų būti apibrėžtas darant nuorodą į Sąjungos teritoriją, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 355 straipsnyje, siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taikymo sritis būtų kuo platesnė ir kad nė vienai teritorijai nebūtų daroma išimtis ir nebūtų sudaryta galimybių apeiti taikomas kontrolės priemones;

(5)

Reglamentu (EB) Nr. 1889/2005 Bendrijoje įgyvendinti tarptautiniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu standartai, parengti Finansinių veiksmų darbo grupės (toliau – FATF);

(6)

FATF, įsteigta per 1989 m. Paryžiuje vykusį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, yra tarpvyriausybinis organas, nustatantis standartus ir skatinantis efektyviai įgyvendinti teisines, reglamentavimo ir operatyvines priemones, skirtas kovai su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir kitomis susijusiomis grėsmėmis tarptautinės finansų sistemos vientisumui. Kelios valstybės narės yra FATF narės arba joms FATF atstovauja regioninės įstaigos. Sąjungai FATF atstovauja Komisija, kuri yra įsipareigojusi veiksmingai įgyvendinti FATF rekomendacijas. FATF 32-oje rekomendacijoje dėl grynųjų pinigų kurjerių yra nurodytos konkrečios priemonės, kurių turi būti imamasi tinkamai tarpvalstybinio grynųjų pinigų judėjimo kontrolei;

(7)

Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatyta ir apibūdinta keletas nusikalstamos veiklos, kurią vykdant gautos pajamos galėtų būti susijusios su pinigų plovimu arba galėtų būti naudojamos teroristams finansuoti, rūšių. Vykdant tą nusikalstamą veiklą gautos pajamos dažnai išvežamos už Sąjungos išorės sienų pinigų plovimo arba teroristų finansavimo tikslais. Į tai turėtų būti atsižvelgiama šiame reglamente ir jame turėtų būti nustatyta taisyklių sistema, kurią taikant, be prisidėjimo prie pinigų plovimo ir, visų pirma, pirminių nusikaltimų, pavyzdžiui, mokestinių nusikaltimų, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, prevencijos ir teroristų finansavimo prevencijos taip pat turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos Direktyvoje (ES) 2015/849 apibrėžtos nusikalstamos veiklos prevencijai, nustatymui ir tyrimui;

(8)

pagerėjo supratimas, kaip veikia neteisėtai įgytos vertės perkėlimo tarp valstybių mechanizmai. Dėl to buvo atnaujintos FATF rekomendacijos, Direktyva (ES) 2015/849 atlikti Sąjungos teisinės sistemos pakeitimai ir išplėtota nauja geriausia patirtis. Atsižvelgiant į tuos pokyčius ir remiantis galiojančių Sąjungos teisės aktų vertinimu, Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 turi būti iš dalies pakeistas. Tačiau atsižvelgiant į didelę reikalingų dalinių pakeitimų apimtį Reglamentą (EB) Nr. 1889/2005 reikėtų panaikinti ir pakeisti nauju reglamentu;

(9)

šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių galimybei savo nacionalinėje teisėje nustatyti papildomą nacionalinę grynųjų pinigų judėjimo Sąjungoje kontrolę su sąlyga, kad ta kontrolė atitiktų Sąjungos pagrindines laisves, visų pirma, SESV 63 ir 65 straipsnius;

(10)

Sąjungos lygmens taisyklių rinkinys, kuriuo būtų užtikrinama palyginama grynųjų pinigų judėjimo Sąjungoje kontrolė, labai palengvintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją;

(11)

šis reglamentas nesusijęs su priemonėmis, kurių ėmėsi Sąjunga arba valstybės narės pagal SESV 66 straipsnį, kuriomis ribojamas kapitalo judėjimas, dėl kurio atsiranda didelių sunkumų ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui arba kyla grėsmė tokiems sunkumams atsirasti, arba pagal SESV 143 ir 144 straipsnius dėl staigios mokėjimų balanso krizės;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad muitinės veikia prie Sąjungos išorės sienų, į jų žinias atliekant išorės sienas kertančių keleivių ir krovinių kontrolę ir į jų patirtį, sukauptą taikant Reglamentą (EB) Nr. 1889/2005, muitinės toliau turėtų atlikti kompetentingų institucijų funkciją šio reglamento taikymo tikslais. Tuo pačiu metu valstybės narės turėtų ir toliau turėti galimybę paskirti kitas nacionalines institucijas, kurios veiktų prie išorės sienų ir atliktų kompetentingų institucijų funkciją. Valstybės narės turėtų ir toliau rengti tinkamus mokymus muitinių ir kitų nacionalinių institucijų darbuotojams, kad jie galėtų vykdyti tą kontrolę, įskaitant mokymus apie grynaisiais pinigais paremtą pinigų plovimą;

(13)

viena pagrindinių šiame reglamente vartojamų sąvokų – grynieji pinigai; ji turėtų būti apibrėžiama apimant keturias kategorijas: valiutą, turėtojo apyvarčiąsias priemones, biržos prekes, kurios naudojamos kaip labai likvidus vertės neprarandantis turtas, ir tam tikrų rūšių išankstinio mokėjimo korteles. Atsižvelgiant į jų savybes, tam tikros turėtojo apyvarčiosios priemonės, biržos prekės, kurios naudojamos kaip labai likvidus vertės neprarandantis turtas, ir su banko sąskaita nesusietos išankstinio mokėjimo kortelės, kuriose gali būti laikoma sunkiai aptinkama pinigų suma, gali būti naudojamos vietoj valiutos kaip anoniminė priemonė, siekiant perkelti vertę už išorės sienų, taip nesudarant sąlygų atsekti įprastinės, viešųjų valdžios institucijų naudojamos priežiūros sistemos pagalba. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti esminiai grynųjų pinigų apibrėžties elementai ir sudarytos galimybės Komisijai iš dalies pakeisti šio reglamento neesminius elementus reaguojant į nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangas apeiti priemonę, kuria kontroliuojamas tik vienos rūšies labai likvidus vertės neprarandantis turtas, už išorės sienų išvežant kitos rūšies turtą. Jeigu gaunama tokios elgsenos dideliu mastu įrodymų, labai svarbu, kad padėčiai ištaisyti skubiai būtų imamasi priemonių. Nepaisant to, kad rizika, kurią kelia virtualiosios valiutos, kaip matyti iš 2017 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitos dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo, yra didelė, muitinės neturi kompetencijos jų stebėti;

(14)

turėtojo apyvarčiosios priemonės sudaro galimybę fiziškai jas turintiems asmenims reikalauti sumokėti finansinę sumą be registracijos ar nenurodant vardo ir pavardės. Jas galima lengvai naudoti norint perkelti didelės vertės sumas, ir jos yra labiausiai panašios į valiutą, kiek tai susiję su likvidumu, anonimiškumu ir piktnaudžiavimo rizika;

(15)

biržos prekės, kurios naudojamos kaip labai likvidus vertės neprarandantis turtas, pasižymi dideliu jų vertės ir jų apimties santykiu ir jas galima lengvai parduoti tarptautinėje prekybos rinkoje, sudarant sąlygas konvertuoti jas į valiutą, o tokio sandorio kainos yra nedidelės. Tokios biržos prekės dažniausiai pateikiamos standartiniu būdu, kad būtų galima greitai patikrinti jų vertę;

(16)

išankstinio mokėjimo kortelės yra nevardinės kortelės, kuriose yra arba kurios suteikia prieigą prie piniginės vertės arba lėšų, kurios gali būti panaudotos mokėjimo operacijoms atlikti, prekėms ar paslaugoms įsigyti arba valiutai išpirkti. Jos nesusietos su banko sąskaita. Išankstinio mokėjimo kortelės apima anonimines išankstinio mokėjimo korteles, nurodytas Direktyvoje (ES) 2015/849. Jos plačiai naudojamos teisėtais tikslais ir kai kurios tų priemonių taip pat priskiriamos akivaizdžiam socialiniam interesui. Tokias išankstinio mokėjimo korteles lengva perduoti, jas galima naudoti perkeliant didelę vertę už išorės sienų. Todėl būtina išankstinio mokėjimo korteles įtraukti į grynųjų pinigų apibrėžtį, ypač jei jas galima nusipirkti netaikant deramo klientų tikrinimo procedūrų. Taip būtų galima kontrolę taikyti ir tam tikroms išankstinio mokėjimo kortelių rūšims, atsižvelgiant į prieinamas technologijas, jei tai pagrįsta įrodymais, su sąlyga, kad tokios kontrolės apimtis plečiama deramai atsižvelgiant į proporcingumą ir praktinį vykdymo užtikrinimą;

(17)

siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, į Sąjungą atvykstantiems ir iš jos išvykstantiems fiziniams asmenims turėtų būti nustatyta grynųjų pinigų deklaravimo pareiga. Kad nebūtų netinkamai apribotas laisvas judėjimas arba piliečiams ir institucijoms nebūtų užkraunama pernelyg didelė administracinių formalumų našta, tai pareigai turėtų būti taikoma 10 000 EUR riba. Ji turėtų būti taikoma vežėjams, vežantiems tokią sumą su savimi, savo bagaže arba transporto priemonėje, kuria kertamos išorės sienos. Jų turėtų būti reikalaujama kompetentingoms institucijoms suteikti galimybę atlikti grynųjų pinigų kontrolę ir, jei būtina, juos pateikti toms institucijoms. „Vežėjo“ apibrėžtis šiame reglamente neturėtų būti taikoma profesionaliems vežėjams, teikiantiems prekių arba žmonių pervežimo paslaugas;

(18)

kalbant apie nelydimų grynųjų pinigų judėjimą, pavyzdžiui, kai tokie grynieji pinigai į Sąjungą įvežami arba iš jos išvežami pašto siuntose, kurjerinėse siuntose, nelydimame bagaže arba krovininiuose konteineriuose, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus, laikantis nacionalinių procedūrų, sistemingai arba kiekvienu konkrečiu atveju reikalauti, kad siuntėjas ar gavėjas arba jų atstovas pateiktų atskleidimo deklaraciją. Toks atskleidimas turėtų apimti keletą elementų, kurie neįtraukiami į tokius įprastinius muitinei teikiamus dokumentus, kaip vežimo dokumentai ir muitinės deklaracijos. Tokie elementai yra grynųjų pinigų kilmė, paskirties vieta, ekonominė kilmė ir numatoma paskirtis. Nelydimų grynųjų pinigų atskleidimo pareigai turėtų būti taikoma tokia pati riba kaip ir vežėjų vežamiems gryniesiems pinigams;

(19)

norint pasiekti šio reglamento tikslus, reikėtų registruoti keletą standartinių duomenų elementų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu, pavyzdžiui, deklaranto, savininko arba gavėjo asmens duomenis, grynųjų pinigų ekonominę kilmę ir numatomą grynųjų pinigų paskirtį. Visų pirma, būtina, kad deklarantai, savininkai arba gavėjai pateiktų savo asmens duomenis tokiu būdu, kaip nurodyta jų tapatybės dokumentuose, siekiant sumažinti klaidų, susijusių su jų tapatybėmis, ir vėlavimo dėl to, kad vėliau gali prireikti atlikti patikrinimą, riziką;

(20)

kalbant apie lydimų grynųjų pinigų deklaravimo pareigą ir nelydimų grynųjų pinigų atskleidimo pareigą, kompetentingos institucijos turėtų būti įgaliotos atlikti visą būtiną asmenų, jų bagažo, transporto priemonių, naudojamų, kertant išorės sienas, ir bet kokios tą sieną kertančios nelydimos siuntos arba talpyklos, kurioje gali būti grynųjų pinigų, arba jas vežančių transporto priemonių, kontrolę. Jeigu tos pareigos nevykdomos, kompetentingos institucijos turėtų parengti ex officio deklaraciją, kad galėtų vėliau perduoti atitinkamą informaciją kitoms institucijoms;

(21)

norint užtikrinti, kad kompetentingos institucijos kontrolę taikytų vienodai, ji, visų pirma, turėtų būti grindžiama rizikos analize, siekiant nustatyti ir įvertinti riziką ir parengti reikiamas atsakomąsias priemones;

(22)

bendros rizikos valdymo sistemos sukūrimas neturėtų kliudyti kompetentingoms institucijoms vykdyti atsitiktine atranka grindžiamų patikrų arba spontaniškų patikrinimų, kai jos mano, kad jie būtini;

(23)

jeigu jos nustato šios ribos nesiekiančias sumas, tačiau yra požymių, kad grynieji pinigai gali būti susiję su nusikalstama veikla, patenkančia į šio reglamento taikymo sritį, kompetentingos institucijos lydimų grynųjų pinigų atveju turėtų turėti galimybę registruoti informaciją apie grynųjų pinigų vežėją, savininką ir, kai žinoma, numatomą gavėją, įskaitant vardą ir pavardę (pavadinimą), kontaktinius duomenis, informaciją apie grynųjų pinigų pavidalą ir sumą arba vertę, jų ekonominę kilmę ir numatomą grynųjų pinigų paskirtį;

(24)

nelydimų grynųjų pinigų atveju kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę registruoti informaciją apie grynųjų pinigų deklarantą, savininką, siuntėją ir gavėją arba numatomą grynųjų pinigų gavėją, įskaitant vardą ir pavardę (pavadinimą), kontaktinius duomenis, informaciją apie grynųjų pinigų pavidalą ir sumą arba vertę, jų ekonominę kilmę ir numatomą grynųjų pinigų paskirtį;

(25)

ta informacija turėtų būti perduota atitinkamos valstybės narės FŽP, o ta valstybė narė turėtų užtikrinti, kad FŽP visą susijusią informaciją savo nuožiūra arba paprašius perduotų kitų valstybių narių FŽP. Tie padaliniai – kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu centrai, gaunantys ir tvarkantys informaciją iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, finansų įstaigų, ir tą informaciją analizuojantys, kad galėtų nustatyti, ar yra pagrindas atlikti tolesnį tyrimą, nes kompetentingoms institucijoms, renkančioms deklaracijas ir atliekančioms kontrolę pagal šį reglamentą, tokio tyrimo atlikimas gali neatrodyti būtinas. Siekiant užtikrinti veiksmingą informacijos judėjimą, visi FŽP turėtų būti prijungti prie Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 (6) 23 straipsniu įsteigtos Muitinės informacinės sistemos (toliau – MIS), o duomenys, kuriuos kaupia kompetentingos institucijos ir FŽP arba kuriais jie keičiasi, turėtų būti suderinami ir palyginami;

(26)

pripažįstant, kad sėkminga tolesnė su šiuo reglamentu susijusi veikla yra svarbi susijusių valdžios institucijų, įskaitant FŽP, veiksmingam keitimuisi informacija pagal tiems subjektams taikomą teisinę sistemą ir kad Sąjungoje reikia stiprinti FŽP bendradarbiavimą, Komisija iki 2019 m. birželio 1 d. turėtų įvertinti galimybę sukurti bendrą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu mechanizmą;

(27)

ribos nesiekiančių grynųjų pinigų nustatymas yra labai svarbus tais atvejais, kai yra nusikalstamos veiklos požymių. Todėl, jeigu yra nusikalstamos veiklos požymių, turėtų būti galima keistis su ribos nesiekiančiomis sumomis susijusia informacija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis;

(28)

atsižvelgdamos į tai, kad grynųjų pinigų, kuriems pagal šį reglamentą taikoma kontrolė, judėjimas vyksta per išorės sienas, ir į sunkumus imtis veiksmų po to, kai grynieji pinigai išvežami iš įvežimo arba išvežimo vietos bei į susijusią riziką, netgi jei neteisėtai naudojamos mažos sumos, tam tikromis aplinkybėmis kompetentingos institucijos turėtų galėti laikinai sulaikyti grynuosius pinigus, laikantis stabdžių ir atsvarų sistemos: pirma, jeigu nevykdoma grynųjų pinigų deklaravimo pareiga arba grynųjų pinigų atskleidimo pareiga; antra, jeigu yra nusikalstamos veiklos požymių, neatsižvelgiant į grynųjų pinigų sumą arba į tai, ar tai lydimi ar nelydimi grynieji pinigai. Atsižvelgiant į tokio laikino sulaikymo pobūdį ir jo galimą poveikį judėjimo laisvei ir teisei į nuosavybę, sulaikymo laikotarpis turėtų būti ribojamas iki paties trumpiausio laiko, kurio reikia kitoms kompetentingoms institucijoms nuspręsti, ar yra tolesnės intervencijos, pavyzdžiui, tyrimo arba grynųjų pinigų konfiskavimo, remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis, pagrindas. Prie sprendimo pagal šį reglamentą laikinai sulaikyti grynuosius pinigus turėtų būti pridedamas motyvų pareiškimas ir sprendime turėtų būti tinkamai apibūdinti konkretūs veiksniai, nulėmę šį veiksmą. Konkrečiais ir tinkamai įvertintais atvejais turėtų būti galima pratęsti grynųjų pinigų laikino sulaikymo laikotarpį, pavyzdžiui, kai kompetentingos institucijos susiduria su sunkumais gauti informaciją apie galimą nusikalstamą veiklą, inter alia, kai reikia palaikyti ryšį su trečiąja valstybe, kai turi būti išverčiami dokumentai arba kai nelydimų grynųjų pinigų atveju sunku nustatyti siuntėją ar gavėją ir su jais susisiekti. Jeigu pasibaigus sulaikymo laikotarpiui sprendimas dėl tolesnės intervencijos nepriimamas arba jeigu kompetentinga institucija nusprendžia, kad toliau sulaikyti grynuosius pinigus nėra priežasčių, grynieji pinigai, priklausomai nuo konkretaus atvejo, nedelsiant turėtų būti grąžinami asmeniui, iš kurio grynieji pinigai buvo laikinai sulaikyti, vežėjui arba savininkui;

(29)

siekiant didinti informuotumą apie šį reglamentą, valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, turėtų parengti tinkamą informacinę medžiagą apie pareigą deklaruoti ar atskleisti grynuosius pinigus;

(30)

labai svarbu, kad kompetentingos institucijos, renkančios informaciją pagal šį reglamentą, laiku ją perduotų nacionaliniam FŽP, kad jis galėtų toliau analizuoti ir lyginti informaciją su kitais duomenimis, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2015/849;

(31)

šio reglamento tikslais, jeigu kompetentingos institucijos konstatuoja, kad grynieji pinigai nebuvo deklaruoti ar nebuvo atskleisti arba jeigu yra nusikalstamos veiklos požymių, jos turėtų nedelsdamos tinkamais kanalais keistis ta informacija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Toks keitimasis duomenimis būtų proporcingas atsižvelgiant į tai, kad asmenys, kurie pažeidė grynųjų pinigų deklaravimo ar atskleidimo pareigą ir kurie buvo sulaikyti vienoje valstybėje narėje, greičiausiai rinktųsi kitą įvežimo arba išvežimo valstybę narę, kurios kompetentingos institucijos nežinotų apie jų ankstesnį pažeidimą. Keitimasis tokia informacija turėtų būti privalomas siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą visose valstybėse narėse. Jeigu yra požymių, kad grynieji pinigai yra susiję su nusikalstama veikla, kuri galėtų neigiamai paveikti Sąjungos finansinius interesus, ta informacija taip pat turėtų būti perduodama Komisijai, Europos prokuratūrai, įsteigtai Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 (7), – valstybių narių, dalyvaujančių įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal tą reglamentą, atveju, ir Europolui, įsteigtam Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (8). Siekiant šio reglamento tikslų imtis prevencinių ir atgrasomųjų veiksmų prieš grynųjų pinigų deklaravimo ir atskleidimo pareigos apėjimą, valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų privalėti keistis anonimine forma pateikiama rizikos informacija ir rizikos analizės rezultatais, remdamosi standartais, kurie bus nustatyti įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal šį reglamentą;

(32)

valstybės narės kompetentingai institucijai ar Komisijai ir trečiosios valstybės institucijoms turėtų būti galimybė keistis informacija tarpusavyje su sąlyga, kad bus įdiegtos tinkamos apsaugos priemonės. Toks keitimasis informacija turėtų būti leidžiamas tik tuomet, kai laikomasi atitinkamų nacionalinių ir Sąjungos nuostatų dėl pagrindinių teisių ir asmens duomenų perdavimo, pirmosioms informaciją gavusioms institucijoms suteikus leidimą. Komisijai turėtų būti pranešta apie visus keitimosi informacija su trečiosiomis valstybėmis pagal šį reglamentą atvejus, ji kartą per metus turėtų apie tai pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai;

(33)

atsižvelgiant į surinktos informacijos pobūdį ir vežėjų ir deklarantų teisėtus lūkesčius, kad jų asmens duomenys ir informacija apie grynųjų pinigų, kuriuos jie įveža į Sąjungą arba iš jos išveža, vertę būtų tvarkomi konfidencialiai, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti pakankamas apsaugos priemones siekdamos užtikrinti, kad agentai, kuriems reikia prieigos prie informacijos, gerbtų profesinę paslaptį, ir kad būtų tinkamai apsaugota tokia informacija nuo neteisėtos prieigos, naudojimo arba perdavimo. Jeigu šiame reglamente arba nacionalinėje teisėje nenumatyta kitaip, visų pirma jeigu vyksta teismo procesas, tokia informacija neturėtų būti atskleista be ją gavusios institucijos leidimo.

Duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą taip pat gali apimti ir asmens duomenis ir turėtų būti vykdomas pagal Sąjungos teisę. Valstybės narės ir Komisija turėtų tvarkyti asmens duomenis tik tokiu būdu, kuris atitinka šio reglamento tikslus. Bet kokiam asmens duomenų rinkimui, atskleidimui, siuntimui, perdavimui ir kitam tvarkymui pagal šį reglamentą turėtų būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 45/2001 (9) ir (ES) 2016/679 (10) reikalavimai. Tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais, taip pat turėtų būti užtikrinama pagrindinė teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, pripažinta Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, taip pat teisė į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisė į asmens duomenų apsaugą, pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) atitinkamai 7 ir 8 straipsniuose;

(34)

analizės, kurią atlieka FŽP, tikslais ir tam, kad kitų valstybių narių institucijos galėtų atlikti kontrolę ir užtikrinti grynųjų pinigų deklaravimo pareigos vykdymą, visų pirma atsižvelgiant į asmenis, kurie anksčiau yra pažeidę tą pareigą, būtina, kad duomenys, esantys pagal šį reglamentą pateiktose deklaracijose, būtų saugomi pakankamai ilgą laiką. Kad FŽP galėtų veiksmingai atlikti savo analizę ir kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai atlikti kontrolę ir užtikrinti grynųjų pinigų deklaravimo ar atskleidimo pareigos vykdymą, duomenų, esančių pagal šį reglamentą pateiktose deklaracijose, saugojimo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis kaip penkeri metai su galimybe, atlikus išsamų tokio tolesnio saugojimo būtinumo ir proporcingumo vertinimą, jį pratęsti ne ilgiau kaip papildomais trejais metais;

(35)

siekdamos skatinti vykdyti pareigas ir atgrasyti nuo jų apėjimo, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už grynųjų pinigų deklaravimo ir atskleidimo pareigos nevykdymą. Tos sankcijos turėtų būti skiriamos tik už grynųjų pinigų deklaravimo arba atskleidimo pareigos nevykdymą pagal šį reglamentą, tačiau jas skiriant neturėtų būti atsižvelgiama į galimą su grynaisiais pinigais susijusią nusikalstamą veiklą, kuri gali būti tolesnio tyrimo ir priemonių, kurios nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, objektas. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir neturėtų viršyti to, kas būtina pareigų vykdymui skatinti. Valstybių narių nustatytos sankcijos turėtų turėti vienodą atgrasomąjį poveikį visoje Sąjungoje šio reglamento pažeidimų atžvilgiu;

(36)

nors daugelis valstybių narių jau savanoriškai naudoja suderintą deklaravimo formą, ES grynųjų pinigų deklaravimo formą (EU-CDF), siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos atliktų vienodą kontrolę ir efektyviai tvarkytų, perduotų ir analizuotų deklaracijas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti deklaracijos ir atskleidimo formų šablonus, nustatyti bendros rizikos valdymo sistemos kriterijus, keitimosi informacija technines taisykles ir informacijos perdavimo formos šabloną bei nustatyti taisykles ir formatą, kuriuos reikės naudoti, teikiant statistinę informaciją Komisijai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11);

(37)

siekiant pagerinti dabartinę padėtį, kuomet prieiga prie statistinės informacijos yra ribota ir turima tik labai nedaug informacijos apie nusikaltėlių vykdomos grynųjų pinigų kontrabandos per Sąjungos išorės sienas mastą, turėtų būti sukurtas efektyvesnis bendradarbiavimas, kompetentingoms institucijoms ir Komisijai keičiantis informacija. Siekiant užtikrinti, kad šis keitimasis informacija būtų efektyvus ir veiksmingas, Komisija turėtų išnagrinėti, ar sukurta sistema atitinka paskirtį ir ar esama kliūčių laiku ir tiesiogiai keistis informacija. Be to, Komisija turėtų skelbti statistinę informaciją savo interneto svetainėje;

(38)

siekiant greitai atsižvelgti į būsimus tarptautinių standartų, pavyzdžiui, FATF parengtų standartų, pakeitimus arba spręsti šio reglamento apėjimo naudojant biržos prekes kaip likvidų vertės neprarandantį turtą arba naudojant išankstinio mokėjimo korteles problemą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento I priedo dalinių pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams suteikiama galimybė sistemingai dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(39)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tarptautinio masto ir dėl vidaus rinkos ir jos pagrindinių laisvių, kurios gali būti visiškai įgyvendintos tik užtikrinant, kad grynųjų pinigų vežimui per Sąjungos išorės sienas negalėtų būti nustatytos pernelyg skirtingos sąlygos pagal nacionalinę teisę, specifiškumo šiuos tikslus lengviau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(40)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų ES sutarties 6 straipsnyje ir įtvirtintų Chartijoje, ypač jos II antraštinėje dalyje;

(41)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi, buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,