Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013R0575

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 Tekstas svarbus EEE

OL L 176, 27/06/2013, p. 1–337 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 09/07/2024

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/575/oj

27.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 575/2013

2013 m. birželio 26 d.

dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

2009 m. balandžio 2 d. G-20 deklaracijoje dėl finansų sistemos stiprinimo paraginta imtis tarptautiniu lygmeniu nuoseklių veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti skaidrumą, gerinti atskaitingumą ir stiprinti reguliavimą gerinant bankų sistemos kapitalo kiekybę ir kokybę, kai bus užtikrintas ekonomikos atgaivinimas. Toje deklaracijoje taip pat paraginta įdiegti papildomą ne rizika grindžiamą priemonę, kad būtų apribotas sverto augimas bankų sistemoje ir sukurta tvirtesnių likvidumo rezervų sistema. Vykdydama G-20 suteiktus įgaliojimus 2009 m. rugsėjo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė (GHOS) susitarė dėl tam tikrų bankų sektoriaus reguliavimo griežtinimo priemonių. Tas priemones G-20 vadovai patvirtino 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, o išsamiai tos priemonės išdėstytos 2009 m. gruodžio mėn. 2010 m. liepos ir rugsėjo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė paskelbė dar du pranešimus dėl tų naujų priemonių struktūros ir dydžio, o 2010 m. gruodžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) paskelbė galutines priemones, vadinamas „Bazelis III sistema“;

(2)

ES finansų priežiūros aukšto lygio darbo grupė, pirmininkaujama Jacques de Larosière (toliau – de Larosière grupė), pasiūlė Sąjungoje sukurti geriau suderintą finansų sektoriaus reguliavimo sistemą. Kuriant būsimą Europos priežiūros struktūrą Europos Vadovų Tarybos 2009 m. birželio 18–19 d. susitikime taip pat pabrėžta, kad reikia parengti Europos bendrą taisyklių sąvadą, kuris būtų taikomas visoms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms vidaus rinkoje;

(3)

kaip nurodyta de Larosière grupės 2009 m. vasario 25 d. ataskaitoje (toliau – de Larosière ataskaita), „valstybė narė turėtų turėti galimybę patvirtinti griežtesnes nacionalines reguliavimo priemones, kurias ji laiko tinkamomis šalies finansiniam stabilumui užtikrinti, su sąlyga, kad laikomasi vidaus rinkos principų ir sutartų būtiniausių pagrindinių standartų“;

(4)

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (3) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (4) keletą kartų buvo iš esmės keičiamos. Daugelis direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatų taikomos ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms. Dėl aiškumo ir siekiant užtikrinti darnų tų nuostatų taikymą, jas reikėtų sujungti į naujus teisėkūros procedūra priimamus aktus, kurie taikytini ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms, t.y. šį reglamentą ir … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES/ (5) Siekiant didesnio prieinamumo, direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB priedų nuostatos turėtų būti įtrauktos į Direktyvos 2013/36/ES ir šio reglamento dėstomąją dalį;

(5)

Šis reglamentas ir Direktyva 2013/36/ES kartu turėtų sudaryti teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojama galimybė verstis kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau kartu – įstaigos) veikla, jų priežiūros sistema ir rizikos ribojimo taisyklės. Todėl šis reglamentas turėtų būti skaitomas kartu su ta direktyva;

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 53 straipsnio 1 dalimi grindžiamoje Direktyvoje 2013/36/ES turėtų būti, inter alia, išdėstytos nuostatos dėl galimybės verstis įstaigų veikla, jų valdymo sąlygų ir jų priežiūros sistemos, pavyzdžiui, nuostatos, reglamentuojančios veiklos leidimų išdavimą, akcijų paketo įsigijimą, naudojimąsi įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingų institucijų įgaliojimus šioje srityje, taip pat nuostatos, reglamentuojančios įstaigų pradinį kapitalą ir priežiūrinį tikrinimą;

(7)

šiame reglamente turėtų būti, inter alia, išdėstyti įstaigoms taikytini rizikos ribojimo reikalavimai, susiję tik su bankų ir finansinių paslaugų rinkų veikimu ir skirti tose rinkose veikiančių veiklos vykdytojų finansiniam stabilumui bei investuotojų ir indėlininkų aukšto lygio apsaugai užtikrinti. Šio reglamento tikslas – ryžtingai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl jo pagrindas turėtų būti SESV 114 straipsnio nuostatos, aiškinamos remiantis nuoseklia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

(8)

nors Direktyvomis 2006/48/EB ir 2006/49/EB valstybių narių rizikos ribojimo taisyklės tam tikru mastu suderintos, jose numatyta nemažai variantų ir galimybių valstybėms narėms nustatyti griežtesnes taisykles nei tomis direktyvomis nustatytos taisyklės. Dėl to atsiranda skirtumų tarp nacionalinių taisyklių, dėl kurių galėtų būti trukdoma paslaugų teikimui tarpvalstybiniu mastu bei įsisteigimo laisvei ir taip sukurta kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui;

(9)

teisinio tikrumo sumetimais ir todėl, kad reikia užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Sąjungoje, visiems rinkos dalyviams skirtas bendras taisyklių rinkinys yra vienas iš pagrindinių veiksnių vidaus rinkos veikimui užtikrinti. Todėl, siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir reguliacinio arbitražo, būtiniausiais reikalavimais dėl riziką ribojančios priežiūros turėtų būti užtikrintas kuo didesnis suderinimas. Todėl šiame reglamente numatyti pereinamieji laikotarpiai yra labai svarbūs siekiant sklandžiai įgyvendinti šį reglamentą ir išvengti netikrumo rinkose;

(10)

atsižvelgdama į BBPK Standartų įgyvendinimo grupės veiklą stebint ir tikrinant Bazelio reguliuojamojo kapitalo sistemos įgyvendinimą šalyse narėse, Komisija turėtų teikti nuolat atnaujinamas ataskaitas, bent po jau po kiekvienos BBPK paskelbtos pažangos įgyvendinant „Bazelis III sistemą“ ataskaitos, dėl „Bazelis III sistemos“ įgyvendinimo ir nacionalinio patvirtinimo kitose svarbiausiose jurisdikcijose, įskaitant kitų šalių teisės aktų arba taisyklių derėjimo su tarptautiniais būtiniausiais standartais vertinimą, siekiant nustatyti skirtumus, dėl kurių galėtų kilti problemų dėl vienodų veiklos sąlygų sudarymo;

(11)

siekiant pašalinti kliūtis prekybai ir konkurencijos iškraipymus, kuriuos sukelia nacionalinių įstatymų skirtumai, taip pat užkirsti kelią kitoms galimoms kliūtims prekybai ir reikšmingiems konkurencijos iškraipymams, būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos taisyklės, taikytinos visose valstybėse narėse;

(12)

rizikos ribojimo reikalavimus nustačius kaip reglamentą, būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų taikomi tiesiogiai. Taip būtų užtikrintos vienodos sąlygos, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti į nacionalinę teisę perkeliant direktyvą. Šis reglamentas reikštų, kad visos įstaigos visoje Sąjungoje laikytųsi vienodų taisyklių, o tai taip pat padidintų pasitikėjimą įstaigų stabilumu, ypač susiklosčius nepalankiausioms sąlygoms. Reglamentu taip pat būtų sumažintas reguliavimo sudėtingumas ir įmonių, ypač tarpvalstybinę veiklą vykdančių įstaigų, reikalavimų laikymosi išlaidos, taip pat būtų prisidėta prie konkurencijos iškraipymų šalinimo. Dėl nekilnojamojo turto rinkų, kurios pasižymi konkrečioms valstybėms narėms, regionams arba vietos teritorijoms būdingomis ekonominėmis tendencijomis ir jurisdikcijų skirtumais, ypatumų kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama, remiantis patirtimi, susijusia su įsipareigojimų neįvykdymu, ir numatomais pokyčiais rinkoje, nustatyti didesnius rizikos koeficientus arba taikyti griežtesnius kriterijus pozicijoms, kurios užtikrinamos nekilnojamojo turto konkrečiose teritorijose hipotekomis;

(13)

srityse, kurioms šis reglamentas netaikomas, pavyzdžiui, dinamiškas atsargų kaupimas, nuostatos dėl nacionalinių padengtų obligacijų sistemų, nesusijusių su padengtų obligacijų vertinimu pagal šiuo reglamentų nustatytas taisykles, kapitalo dalių įsigijimas ir turėjimas tiek finansų, tiek ne finansų sektoriuje su rizikos ribojimo reikalavimais nesusijusiais tikslais, kompetentingos institucijos arba valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti nacionalines taisykles su sąlyga, kad jos neprieštarautų šiam reglamentui;

(14)

svarbiausios rekomendacijos, kurios buvo išdėstytos de Larosière ataskaitoje ir kurios vėliau buvo Sąjungoje įgyvendintos: sukurti bendrą taisyklių sąvadą ir europinę makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemą – abiem šiais elementais kartu buvo siekiama užtikrinti finansinį stabilumą. Bendru taisyklių sąvadu užtikrinama tvirta ir vienoda reguliavimo sistema, kuria sudaromos palankesnės sąlygos vidaus rinkos veikimui ir užkertamas kelias reguliacinio arbitražo galimybėms. Finansinių paslaugų srities vidaus rinkoje makrolygio rizikos ribojimo rizika dėl įvairių nacionalinių ypatumų gali skirtis įvairiais aspektais, dėl ko galima pastebėti neatitikimų, pavyzdžiui, tarp bankų sektoriaus struktūros ir dydžio, palyginti su platesniu ekonomikos ir kredito ciklu;

(15)

šiame reglamente ir direktyvoje 2013/36/ES numatyta įvairių priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias makrolygio rizikos ribojimo rizikai bei sisteminei rizikai ir tokia rizika būtų sumažinta; tais aktais užtikrinamas lankstumas ir kartu garantuojama, kad naudojant šias priemones būtų taikoma tinkama kontrolė siekiant nepakenkti vidaus rinkos veikimui, taip pat užtikrinama, kad tokios priemonės būtų naudojamos skaidriai ir nuosekliai;

(16)

be sisteminės rizikos rezervo, nurodyto direktyvoje 2013/36/ES, jeigu makrolygio rizikos ribojimo rizika arba sisteminė rizika yra susijusi su valstybe nare, atitinkamos valstybės narės kompetentingoms arba paskirtoms valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė valdyti tokią riziką taikant tam tikras specialias nacionalines makrolygio rizikos ribojimo priemones, kai manoma, kad tai yra veiksmingesnis būdas spręsti su tokia rizika susijusius klausimus. Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (6), ir Europos priežiūros institucija (toliau – EPI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (7), turėtų turėti galimybę pateikti savo nuomones dėl to, ar įvykdytos sąlygos tokioms nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo priemonėms taikyti, taip pat turėtų būti Sąjungos mechanizmas, pagal kurį nebūtų galima taikyti nacionalinių priemonių, jei esama labai aiškių įrodymų, kad atitinkamos sąlygos nėra įvykdytos. Nors šiuo reglamentu įstaigoms nustatomos vienodos mikrolygio rizikos ribojimo taisyklės, valstybėms narėms dėl jų praktinės patirties ir esamų pareigų, susijusių su finansiniu stabilumu, paliekamas vadovaujamasis vaidmuo vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Tuo konkrečiu atveju, kadangi sprendimas patvirtinti nacionalines makrolygio rizikos ribojimo priemones apima tam tikrus įvertinimus, susijusius su rizika, kuri gali galiausiai daryti poveikį atitinkamos valstybės narės makroekonominei, fiskalinei ir biudžeto padėčiai, reikia, kad pagal SESV 291 straipsnį Tarybai būtų suteikti įgaliojimai Komisijos pasiūlymu atmesti pasiūlytas nacionalines makrolygio rizikos ribojimo priemones.

(17)

Jei Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą atmesti nacionalines makroprudencines priemones, Taryba turėtų nedelsdama išnagrinėti tą pasiūlymą ir nuspręsti tas nacionalines priemones atmesti arba ne. Valstybės narės arba Komisijos prašymu galėtų būti balsuojama laikantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių (8). Laikydamasi SESV 296 straipsnio, Taryba turėtų nurodyti savo sprendimo šiame reglamente nustatytų jos intervencijos sąlygų atžvilgiu motyvus. Atsižvelgiant į makrolygio rizikos ribojimo rizikos ir sisteminės rizikos svarbą atitinkamos valstybės narės finansų rinkai ir į būtinybę dėl šios priežasties skubiai reaguoti, svarbu, kad Tarybai būtų nustatytas vieno mėnesio laikotarpis tokiam sprendimui priimti. Jeigu Taryba, išnagrinėjusi Komisijos pasiūlymą atmesti pasiūlytą nacionalinę priemonę, prieina išvadą, kad šiame reglamente nustatytos sąlygos nacionalinėms priemonėms atmesti nebuvo įvykdytos, ji turėtų visada aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti savo motyvus;

(18)

kol 2015 m. bus suderinti likvidumo reikalavimai, o 2018 m. bus suderintas sverto koeficientas, valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti tokias priemones taip, kaip joms atrodo tinkama, įskaitant priemones, skirtas mažinti makrolygio rizikos ribojimo riziką arba sisteminę riziką konkrečioje valstybėje narėje;

(19)

turėtų būti sudarytos galimybės taikyti sisteminės rizikos rezervus arba konkrečias priemones, kurių imasi valstybės narės siekdamos spręsti su tomis valstybėmis narėmis susijusios sisteminės rizikos bankų sektoriui apskritai, arba vienam ar keliems šio sektoriaus pogrupiams (tai yra įstaigų pogrupiams, kuriuose rizikos pobūdis joms vykdant veiklą yra panašus), arba bankų sektoriaus vieno ar kelių vietos ekonominių ar geografinių sektorių pozicijoms, klausimus;

(20)

jeigu dvi ar daugiau valstybių narių paskirtų valdžios institucijų nustato tokius pačius sisteminės rizikos arba makrolygio rizikos ribojimo rizikos intensyvumo pokyčius, dėl kurių kyla grėsmė kiekvienos valstybės narės finansiniam stabilumui nacionaliniu lygiu, ir su ja susijusius klausimus, paskirtų valdžios institucijų nuomone, būtų geriau spręsti taikant nacionalines priemones, valstybės narės gali pateikti bendrą pranešimą Tarybai, Komisijai, ESRV ir EBI. Pateikdamos pranešimą Tarybai, Komisijai, ESRV ir EBI, valstybės narės turėtų pateikti atitinkamų įrodymų, įskaitant bendro pranešimo pagrindimą;

(21)

be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo laikinai nustatomi didesni nuosavų lėšų reikalavimai, griežtesni didelėms pozicijoms taikomi reikalavimai ir viešo duomenų atskleidimo reikalavimai. Tokios nuostatos turėtų būti taikomos vienerius metus, nebent Europos Parlamentas arba Taryba per tris mėnesius pareikštų prieštaravimą dėl deleguotojo akto. Komisija turėtų nurodyti tokios procedūros taikymo priežastis. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus tik toms pozicijoms, kurios atsiranda dėl pokyčių rinkoje Sąjungoje arba už Sąjungos ribų, kurie daro poveikį visoms valstybėms narėms;

(22)

makroprudencinių taisyklių peržiūra yra pagrįsta siekiant, kad Komisija, be kita ko, galėtų įvertinti, ar šiame reglamente arba Direktyvoje 2013/36/ES numatytos makrolygio rizikos ribojimo priemonės yra veiksmingos, rezultatyvios ir skaidrios, ar turėtų būti pasiūlyta naujų priemonių, ar šiame reglamente arba Direktyvoje 2013/36/ES numatytų panašiai rizikai skirtų makrolygio rizikos ribojimo priemonių apimtis ir galimas dubliavimosi mastas yra tinkami, ir kokia yra tarptautiniu mastu sutartų standartų, taikomų sisteminės svarbos įstaigoms, ir šio reglamento arba Direktyvos 2013/36/ES nuostatų sąveika;

(23)

jeigu valstybės narės patvirtina bendro pobūdžio gaires, ypač tose srityse, kuriose Komisija turi priimti techninių standartų projektų, tos gairės negali nei prieštarauti Sąjungos teisei, nei susilpninti jos taikymo;

(24)

šiuo reglamentu valstybėms narėms nekliudoma atitinkamais atvejais nustatyti lygiaverčius reikalavimus įmonėms, kurios nepatenka į jo taikymo sritį;

(25)

šiame reglamente išdėstyti bendri rizikos ribojimo reikalavimai papildomi konkrečia tvarka, dėl kurios sprendimą priima kompetentingos institucijos, nuolat vykdydamos konkrečios įstaigos priežiūrinį tikrinimą. Tokios priežiūros tvarkos mastas turėtų būti, inter alia, nustatytas Direktyvoje 2013/36/ES, nes kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę savo nuožiūra priimti sprendimus dėl to, kokią tvarką taikyti;

(26)

šis reglamentas neturėtų paveikti kompetentingų institucijų galimybės vykdant Direktyvoje 2013/36/ES numatytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą nustatyti konkrečius reikalavimus, kurie turėtų būti pritaikyti prie konkretaus įstaigų rizikos pobūdžio;

(27)

Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 siekiama gerinti nacionalinės priežiūros kokybę bei nuoseklumą ir stiprinti tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių priežiūrą;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES EBI nustatoma daugiau funkcijų, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų užtikrinti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

(29)

Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 reikalaujama, kad EBI veiktų direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB taikymo srityje. Taip pat reikalaujama, kad EBI veiktų įstaigų veiklos srityse, susijusiose su klausimais, kurių šios direktyvos tiesiogiai nereglamentuoja, jei tokie veiksmai yra būtini tų direktyvų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti. Šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į EBI vaidmenį ir funkcijas ir sudarytos palankesnės sąlygos EBI vykdyti Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 nustatytus įgaliojimus;

(30)

Pasibaigus stebėjimo laikotarpiui ir visiškai įgyvendinus likvidumo reikalavimą pagal šį reglamentą, Komisija turėtų įvertinti, ar EBI suteiktais įgaliojimais savo iniciatyva įsitraukti į privalomą tarpininkavimą siekiant padėti kompetentingoms institucijoms priimti bendrus sprendimus pagal šio reglamento 20 ir 21 straipsnius, būtų sudarytos palankesnės sąlygos praktikoje sudaryti ir valdyti bendrus likvidumo pogrupius bei nustatyti, ar įvykdyti tarpvalstybinių įstaigų konkretaus grupių vidaus vertinimo kriterijai. Todėl tuo metu vienoje iš reguliarių ataskaitų dėl EBI veikimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 81 straipsnį Komisija turėtų konkrečiai išnagrinėti, ar reikia EBI suteikti tokius įgaliojimus, ir, prireikus, pateikti dėl to atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(31)

De Larosière ataskaitoje teigiama, kad mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra negali veiksmingai užtikrinti finansinio stabilumo, jei nėra tinkamai atsižvelgiama į makrolygio pokyčius, o makrolygio rizikos ribojimo priežiūra nėra tikslinga, jei ja negalima kokiu nors būdu paveikti mikrolygio priežiūros. Siekiant užtikrinti, kad ESRV veikla būtų visiškai veiksminga ir kad gavus jos įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tolesnių veiksmų, ypač svarbus glaudus EBI ir ESRV bendradarbiavimas. Visų pirma, EBI turėtų turėti galimybę perduoti ESRV visą svarbią informaciją, kurią kompetentingos institucijos surinko laikydamosi šiame reglamente nustatytų informacijos teikimo prievolių;

(32)

atsižvelgiant į sunkius paskutinės finansų krizės padarinius, bendri šio reglamento tikslai yra skatinti ekonomiškai naudingą bankininkystės veiklą, kuri tarnautų bendrajam interesui, ir užkirsti kelią netvarioms finansinėms spekuliacijoms, neduodančioms tikros papildomos naudos. Tai reiškia, kad turi būti iš esmės reformuoti sutaupytų lėšų nukreipimo į rentabilias investicijas būdai. Siekiant Sąjungoje užtikrinti tvarią ir įvairiapusę bankininkystės aplinką, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti didesnius kapitalo poreikio reikalavimus sisteminės svarbos įstaigoms, kurios dėl savo veiklos pobūdžio gali kelti grėsmę pasaulio ekonomikai;

(33)

įstaigoms, saugančioms jų klientams priklausančius pinigus ar vertybinius popierius, būtina taikyti lygiaverčius finansinius reikalavimus, kad būtų užtikrintos panašios santaupų turinčių asmenų apsaugos priemonės ir panašių įstaigų grupių sąžiningos konkurencijos sąlygos;

(34)

kadangi įstaigos vidaus rinkoje konkuruoja tiesiogiai, visoje Sąjungoje turėtų būti taikomi lygiaverčiai stebėsenos reikalavimai, atsižvelgiant į skirtingą įstaigų rizikos pobūdį;

(35)

kai atliekant priežiūrą reikia nustatyti įstaigų grupės konsoliduotų nuosavų lėšų sumą, skaičiavimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis šiuo reglamentu;

(36)

pagal šį reglamentą nuosavų lėšų reikalavimas taikomas individualiai ir konsoliduotai, nebent kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais, kai, jų nuomone, tai tikslinga, priežiūros netaiko. Individuali, konsoliduota ir tarpvalstybinė konsoliduota priežiūra yra naudingos įstaigų priežiūros priemonės;

(37)

siekiant užtikrinti pakankamą grupei priklausančių įstaigų mokumą, itin svarbu, kad kapitalo poreikio reikalavimai būtų taikomi atsižvelgiant į visos tų įstaigų grupės konsoliduotą finansinę būklę. Siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos grupėje ir prireikus galėtų būti panaudotos santaupoms apsaugoti, kapitalo poreikio reikalavimai turėtų būti taikomi grupei priklausančioms atskiroms įstaigoms, nebent šį tikslą galima veiksmingai pasiekti kitaip;

(38)

mažumos dalis, susidaranti tarpininkėse finansų kontroliuojančiosiose bendrovėse, kurioms taikomi šio reglamento reikalavimai iš dalies konsoliduotu būdu, taip pat gali būti priskirta (laikantis atitinkamų ribų) grupės bendram 1 lygio nuosavam kapitalui konsoliduotu būdu, nes iš tarpininkės finansų kontroliuojančiosios bendrovės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, priskiriamo mažumos daliai, ir to paties kapitalo dalies, priskiriamos patronuojančiajai bendrovei, vienodomis dalimis padengiami jų patronuojamųjų įmonių nuostoliai, kai jų patiriama;

(39)

tiksliuose apskaitos metoduose, kuriuos reikia taikyti apskaičiuojant nuosavas lėšas, jų pakankamumą rizikai, su kuria susiduria įstaiga, padengti, taip pat vertinant pozicijų koncentraciją, reikėtų atsižvelgti į 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (9), į kurią įtrauktos tam tikros patikslintos 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės (10) arba į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (11) nuostatos, nuostatas atsižvelgiant į tai, kuris teisės aktas reglamentuoja įstaigų apskaitą pagal nacionalinę teisę;

(40)

siekiant užtikrinti pakankamą mokumą svarbu nustatyti tokius kapitalo poreikio reikalavimus, kuriuose turtas ir nebalansiniai straipsniai būtų įvertinti pagal rizikos laipsnį;

(41)

2004 m. birželio 26 d. BBPK patvirtino bendrąjį susitarimą dėl tarptautinės kapitalo skaičiavimo ir kapitalo reikalavimų konvergencijos („Bazelis II sistema“). Į šį reglamentą įtrauktos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos yra lygiavertės „Bazelis II sistemos" nuostatoms. Todėl šis reglamentas, į jį įtraukus papildomus „Bazelis III sistemos" aspektus, yra lygiavertis „Bazelis II“ ir „Bazelis III“ sistemų nuostatoms;

(42)

ypač svarbu atsižvelgti į Sąjungos įstaigų įvairovę ir numatyti alternatyvius kapitalo poreikio kredito rizikai padengti skaičiavimo būdus, kurie apimtų skirtingus jautrumo rizikai lygius ir kurie būtų skirtingo sudėtingumo laipsnio. Naudojant išorės reitingus ir įstaigų savus konkrečių kredito rizikos parametrų įverčius iš esmės padidinamas kredito rizikos vertinimo taisyklių jautrumas rizikai ir rizikos ribojimo patikimumas. Įstaigas reikėtų skatinti pereiti prie jautresnių rizikai metodų. Rengdamos įverčius, kurie reikalingi šiame reglamente numatytiems kredito rizikos vertinimo metodams taikyti, įstaigos turėtų tobulinti jų vykdomus kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesus, kad būtų parengti reguliuojamojo nuosavų lėšų reikalavimo nustatymo metodai, kurie atspindi konkrečių įstaigų vykdomų procesų pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę į duomenų tvarkymą, susijusį su klientų pozicijų atsiradimu ir valdymu, įtraukti kredito rizikos valdymo ir vertinimo sistemų kūrimą ir patikimumo vertinimą. Tai naudinga ne tik įgyvendinant įstaigų teisėtus interesus, bet ir siekiant šio reglamento tikslo taikyti geresnius rizikos vertinimo ir valdymo metodus, taip pat juos naudoti nuosavų lėšų reguliavimo tikslais. Vis dėlto, norint taikyti jautresnius rizikai metodus, būtina turėti daug profesinių žinių ir išteklių, taip pat pakankamą kiekį aukštos kokybės duomenų. Todėl įstaigos, prieš pradėdamos taikyti tuos metodus nuosavų lėšų reguliavimo tikslais, turėtų laikytis aukštų standartų. Atsižvelgdama į darbą, kuris vykdomas siekiant užtikrinti tinkamas finansinio stabilumo priemones vidaus modeliams, Komisija turėtų parengti ataskaitą dėl galimybės išplėsti žemiausią ribą pagal „Bazelį I“ ir, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(43)

kapitalo poreikio reikalavimai turėtų būti proporcingi atitinkamai rizikai. Visų pirma šiuose reikalavimuose turėtų būti atspindėtas rizikos lygio mažėjimas dėl didelio palyginti mažų pozicijų skaičiaus;

(44)

mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra vienas iš Sąjungos ekonomikos ramsčių atsižvelgiant į jų esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir suteikiant užimtumo galimybių. Sąjungos ekonomikos atsigavimas ir augimas ateityje daugiausia priklauso nuo Sąjungoje įsisteigusių MVĮ galimybės gauti kapitalo ir finansavimą būtinoms investicijoms, kad įsisavintų naujas technologijas ir įrangą savo konkurencingumui didinti. Dėl ribotų alternatyvių finansavimo šaltinių Sąjungoje įsisteigusios MVĮ tapo dar jautresnės bankų krizės poveikiui. Todėl svarbu užpildyti esamą MVĮ finansavimo spragą ir užtikrinti tinkamą bankų teikiamą MVĮ kreditavimą esamomis aplinkybėmis. Kapitalo poreikio koeficientai, taikomi MVĮ pozicijoms, turėtų būti sumažinti taikant rėmimo koeficientą, kuris būtų lygus 0,7619, kad kredito įstaigos galėtų padidinti paskolų teikimą MVĮ. Kad šis tikslas būtų pasiektas, kredito įstaigos turėtų veiksmingai pasinaudoti parama kapitalui, kuri teikiama taikant rėmimo koeficientą išimtinai tinkamo Sąjungoje įsisteigusių MVĮ kreditavimo tikslais. Kompetentingos institucijos turėtų periodiškai stebėti bendrą MVĮ pozicijų skaičių kredito įstaigose ir bendrą kapitalo atskaitymo sumą;

(45)

pagal 2011 m. sausio 10 d. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų patvirtintą BBPK sprendimą, įstaigai praradus gyvybingumą, įstaiga turėtų turėti galimybę visas papildomas 1 ir 2 lygio priemones visiškai ir visam laikui nurašyti arba konvertuoti į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą. Į Sąjungos teisę turėtų būti įtraukti reikiami teisės aktai, kuriais būtų užtikrinta, kad nuosavų lėšų priemonėms būtų taikomas papildomas nuostolių padengimo mechanizmas; šie teisės aktai būtų dalis reikalavimų, susijusių su įstaigų gaivinimu ir pertvarkymu. Jei iki 2015 m. gruodžio 31 d. nebūtų priimti Sąjungos teisės aktai, kuriais būtų reglamentuojamas reikalavimas, kad tuo atveju, kai įstaiga nebelaikoma perspektyvia, kapitalo priemonės būtų visiškai ir visam laikui nurašytos iki nulinės vertės arba konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, Komisija turėtų atlikti peržiūrą ir pateikti ataskaitą dėl to, ar tokia nuostata turėtų būti įtraukta į šį reglamentą, ir, atsižvelgdama į tos peržiūros rezultatus, pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(46)

šio reglamento nuostatos atitinka proporcingumo principą, jame ypač atsižvelgiama į įstaigų vykdomų operacijų dydžio ir masto skirtumus bei veiklos sričių įvairovę. Proporcingumo principo laikymasis taip pat reiškia, kad mažmeninių pozicijų atveju, net ir taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas), pripažįstamos pačios paprasčiausios reitingų suteikimo procedūros. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šiame reglamente nustatyti reikalavimai būtų taikomi proporcingumą rizikos, susijusios su įstaigos veiklos modeliu ir veikla, pobūdžiui, aprėpčiai ir sudėtingumui. Komisija turėtų užtikrinti, kad deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, techniniai reguliavimo standartai ir techniniai įgyvendinimo standartai atitiktų proporcingumo principą siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas užtikrinant proporcingumą. Todėl EBI turėtų užtikrinti, kad visi techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai būtų parengti taip, kad jie atitiktų proporcingumo principą ir jį remtų;

(47)

Kompetentingos institucijos turėtų skirti deramą dėmesį atvejams, kai jos įtaria, kad informacija buvo laikoma priklausančia nuosavybės teise ar konfidencialia siekiant išvengti tos informacijos atskleidimo. Nors įstaiga gali nuspręsti neatskleisti informacijos, kadangi ji laikoma priklausančia nuosavybės teise ar konfidencialia, tai, kad tokia informacija laikoma priklausančia nuosavybės teise ar konfidencialia, neturėtų atleisti nuo atsakomybės, kylančios dėl tos informacijos neatskleidimo, jei nustatoma, kad tai turi esminį poveikį;

(48)

„evoliucinis“ šio reglamento pobūdis suteikia galimybę įstaigoms pasirinkti vieną iš trijų skirtingo sudėtingumo metodų kredito rizikos atžvilgiu. Siekiant, kad ypač mažos įstaigos galėtų taikyti rizikai jautresnį IRB metodą, atitinkamos nuostatos turėtų būti suprantamos taip, kad pozicijų klasės apima visas pozicijas, kurios visame šiame reglamente tiesiogiai arba netiesiogiai laikomos joms lygiavertėmis. Paprastai kompetentingos institucijos, vykdydamos priežiūrinio tikrinimo procesą, trijų metodų neturėtų traktuoti skirtingai, t. y. pagal standartizuoto metodo nuostatas veikiančios įstaigos tik dėl šios priežasties neturėtų būti prižiūrimos griežčiau;

(49)

laikantis taisyklių, skirtų užtikrinti, kad netinkamas pripažinimas nepakenktų mokumui, vis labiau reikėtų pripažinti kredito rizikos mažinimo metodus. Atitinkamos valstybių narių bankams įprastos užtikrinimo priemonės kredito rizikai sumažinti turėtų, jei tik įmanoma, būti pripažįstamos pagal standartizuotą metodą ir pagal kitus metodus;

(50)

siekiant užtikrinti, kad įstaigų kapitalo poreikis tinkamai atspindėtų riziką ir rizikos sumažinimą dėl įstaigų vykdomos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos ir investicijų, būtina nustatyti taisykles, kuriose būtų numatytas rizikai jautrus ir riziką ribojantis tokios veiklos ir investicijų vertinimas. Šiuo tikslu reikia aiškios ir aprėpiančios sąvokos „pakeitimas vertybiniais popieriais“ apibrėžties, kuri apimtų sandorius arba schemas, pagal kurias būtų segmentuojama kredito rizika, susijusi su pozicija arba pozicijų grupe. Pozicija, dėl kurios atsiranda tiesioginė mokėjimo už operaciją arba schemą, naudojamą materialiajam turtui finansuoti arba valdyti, prievolė, neturėtų būti laikoma pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, net jei operacija ar schema yra susijusi su skirtingo prioriteto mokėjimo prievolėmis;

(51)

reikia ne tik vykdyti priežiūrą, skirtą finansiniam stabilumui užtikrinti, bet ir turėti mechanizmus, kuriais siekiama stiprinti ir plėtoti veiksmingą galimų turto kainų burbulų priežiūrą ir prevenciją, kad būtų užtikrintas optimalus kapitalo paskirstymas atsižvelgiant į makroekonominius sunkumus ir tikslus, visų pirma ilgalaikių investicijų į realiąją ekonomiką atžvilgiu;

(52)

operacinė rizika yra reikšminga rizika, kurią patiria įstaigos ir kurią reikia padengti nuosavomis lėšomis. Itin svarbu atsižvelgti į Sąjungos įstaigų įvairovę ir numatyti alternatyvius operacinės rizikos skaičiavimo reikalavimų metodus, kurie apimtų skirtingus jautrumo rizikai lygius ir kurie būtų skirtingo sudėtingumo laipsnio. Įstaigas reikėtų tinkamai skatinti pereiti prie jautresnių rizikai metodų. Kadangi operacinės rizikos vertinimo ir valdymo metodai dar nauji, reikėtų reguliariai tikrinti ir prireikus atnaujinti taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su įvairių verslo linijų pokyčiais ir rizikos mažinimo metodų pripažinimu. Šiuo atžvilgiu ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad taikant paprastus su operacine rizika susijusio kapitalo poreikio apskaičiavimo metodus, būtų atsižvelgiama į draudimą;

(53)

įstaigos pozicijų stebėsena ir kontrolė turėtų būti neatskiriama jos priežiūros dalis. Todėl pernelyg didelė vieno kliento arba susijusių klientų grupės pozicijų koncentracija gali sukelti nepageidaujamą nuostolio riziką. Tokią padėtį galima laikyti žalinga įstaigos mokumui;

(54)

nustatant, ar esama susijusių klientų grupės ir su tuo susijusių bendros rizikos pozicijų, taip pat svarbu atsižvelgti į riziką, kuri kyla iš bendro svarbaus finansavimo, kurį teikia pati įstaiga, jos finansinė grupė arba susijusios šalys, šaltinio;

(55)

nors apskaičiuojant pozicijos vertę pageidautina remtis jos verte, numatyta nuosavų lėšų reikalavimo tikslais, didelių pozicijų stebėsenos taisykles tikslinga patvirtinti netaikant rizikos koeficientų arba rizikos laipsnių. Be to, pagal mokumo režimą taikomi kredito rizikos mažinimo metodai buvo sukurti remiantis prielaida, kad kredito rizika yra gerai diversifikuota. Didelių pozicijų, kuriose patiriama vieno pavadinimo koncentracijos rizika, atveju kredito rizika nėra gerai diversifikuota. Todėl šių metodų poveikiui reikėtų taikyti riziką ribojančias apsaugos priemones. Šiomis aplinkybėmis didelių pozicijų tikslais būtina nustatyti veiksmingą kredito užtikrinimo susigrąžinimą;

(56)

kadangi nuostolis, atsirandantis dėl įstaigos pozicijos, gali būti toks pat didelis, kaip ir nuostolis dėl bet kokios kitos pozicijos, tokios pozicijos turėtų būti vertinamos kaip bet kokios kitos pozicijos ir apie jas pranešama kaip apie bet kokias kitas pozicijas. Siekiant sumažinti neproporcingą tokio metodo poveikį mažesnėms įstaigoms, buvo nustatyta alternatyvi kiekybinė riba. Be to, labai trumpo laikotarpio pozicijoms, susijusioms su pinigų pervedimu, įskaitant mokėjimo paslaugų vykdymą, tarpuskaitą, atsiskaitymą ir saugojimo paslaugomas klientams, taikoma išimtis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam finansų rinkų ir susijusios infrastruktūros veikimui. Prie šių paslaugų priskiriama, pavyzdžiui, pinigų tarpuskaitos ir atsiskaitymo bei panašios veiklos vykdymas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atsiskaitymui. Prie susijusių pozicijų priskiriamos pozicijos, kurių gali būti neįmanoma numatyti ir dėl to joms nėra taikoma visapusiška kredito įstaigos kontrolė, inter alia, likučiai tarpbankinėse sąskaitose, susidarę dėl kliento mokėjimų, įskaitant išmokėtus arba įmokėtus mokesčius bei palūkanas ir kiti mokėjimai už paslaugas klientams, taip pat gauta arba suteikta užtikrinimo priemonė;

(57)

svarbu suderinti įmonių, kurios paskolas paverčia vertybiniais popieriais ir kitomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama (iniciatoriai arba rėmėjai), ir įmonių, kurios investuoja į šiuos vertybinius popierius arba priemones (investuotojai), interesus. Kad tai būtų pasiekta, iniciatorius arba rėmėjas turėtų išlaikyti reikšmingą atitinkamo turto dalį. Todėl svarbu, kad iniciatoriai arba rėmėjai pasiliktų aptariamų paskolų riziką. Apskritai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai neturėtų būti sudaromi tokiu būdu, kad būtų išvengta išlaikymo reikalavimo taikymo, ypač pasinaudojant mokesčiais, priedų struktūra arba abiem priemonėmis. Toks išlaikymo reikalavimas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai galioja pakeitimo vertybiniais popieriais ekonominis turinys, nepaisant to, kokios teisinės struktūros arba priemonės yra naudojamos šiam ekonominiam turiniui sukurti. Visų pirma tuo atveju, kai kredito rizika perleidžiama atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais, investuotojai turėtų priimti sprendimus tik kruopščiai atlikę išsamų patikrinimą, o tam reikia pakankamos informacijos apie pakeitimą vertybiniais popieriais;

(58)

šiame reglamente taip pat numatyta, kad išlaikymo reikalavimas neturėtų būti taikomas kelis kartus. Kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pakanka, kad iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas atitiktų reikalavimus. Panašiai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai kaip pagrindą apima kitus pakeitimo vertybiniais popieriais atvejus, išlaikymo reikalavimas turėtų būti taikomas tik tam pakeitimui vertybiniais popieriais, kuris priklauso nuo investicijų. Įsigytoms gautinoms sumoms išlaikymo reikalavimas neturėtų būti taikomas, jeigu šios sumos susidaro dėl įstaigos veiklos, kai jos perduodamos arba parduodamos su nuolaida siekiant šią veiklą finansuoti. Jei nesilaikoma nustatytų su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusių išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo prievolių ir įvykdomi rimti politikos ir procedūrų pažeidimai, svarbūs nagrinėjant esamą riziką, kompetentingos institucijos turėtų taikyti rizikos koeficientą. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti, ar vengimu kelis kartus taikyti išlaikymo reikalavimo galėtų būti paskatinta išlaikymo reikalavimų apėjimo praktika ir ar kompetentingos institucijos veiksmingai užtikrina, kad būtų laikomasi pakeitimo vertybiniais popieriais taisyklių;

(59)

siekiant tinkamai įvertinti riziką, kuri kyla iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir prekybos, ir ne prekybos knygoje, turėtų būti atliekamas išsamus patikrinimas. Be to, išsamaus patikrinimo prievolės turi būti proporcingos. Išsamaus patikrinimo procedūros turėtų padėti sukurti didesnį pasitikėjimą tarp iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų. Todėl pageidautina, kad atitinkama informacija dėl išsamaus patikrinimo procedūrų būtų tinkamai atskleista;

(60)

jei įstaiga turi savo patronuojančiosios įmonės ar kitų jos patronuojančiosios įmonės patronuojamųjų įmonių poziciją, būtinas ypatingas atidumas. Tokių pozicijų, kurių turi įstaigos, valdymas turėtų būti vykdomas visiškai nepriklausomai, vadovaujantis patikimo valdymo principais, neatsižvelgiant į jokius kitus motyvus. Tai ypač svarbu didelių pozicijų atveju ir atvejais, kurie nėra tiesiog susiję su grupės vidaus administravimu arba įprastais grupės vidaus sandoriais. Kompetentingos institucijos turėtų ypač daug dėmesio skirti tokioms grupės vidaus pozicijoms. Tačiau šių standartų nereikia taikyti tais atvejais, kai patronuojančioji įmonė yra finansų kontroliuojančioji bendrovė ar kredito įstaiga arba kai kitos patronuojamosios įmonės yra kredito ar finansų įstaigos arba papildomas paslaugas teikiančios įmonės, jeigu visoms šioms įmonėms taikoma konsoliduota kredito įstaigų priežiūra;

(61)

atsižvelgiant į taisyklių dėl kapitalo poreikio jautrumą rizikai pageidautina nuolat tikrinti, ar jos nedaro reikšmingo poveikio ekonominiam ciklui. Komisija, atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko (ECB) poziciją, turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą dėl šių aspektų;

(62)

turėtų būti peržiūrėti kapitalo poreikio reikalavimai prekiautojams biržos prekėmis, įskaitant prekiautojus, kuriems šiuo metu 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (12) reikalavimai netaikomi;

(63)

dujų ir elektros rinkų liberalizavimas yra ir ekonomiškai, ir politiškai svarbus Sąjungos tikslas. Todėl kapitalo poreikio reikalavimai ir kitos riziką ribojančios taisyklės, kurios turi būti taikomos šiose rinkose veikiančioms įmonėms, turėtų būti proporcingos, be to, jos neturėtų netinkamai trukdyti siekti liberalizavimo tikslo. Į šį tikslą turėtų būti visų pirma atsižvelgiama atliekant šio reglamento peržiūras;

(64)

įstaigos, kurios investuoja į pakartotinį pakeitimą vertybiniais popieriais, taip pat turėtų atlikti pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir nekeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurios galiausiai tampa pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, išsamų patikrinimą. Įstaigos turėtų įvertinti, ar pozicijos pagal turtu padengtų komercinių vekselių programas yra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įskaitant pozicijas pagal programas, kurios įgyja didesnį prioritetą visų paskolų atskirų grupių segmentuose, kai nė viena iš šių paskolų nėra pakeitimo vertybiniais popieriais arba pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir kai paskolų pardavėjas suteikia pirmojo nuostolio apsaugą kiekvienai investicijai. Pastaruoju atveju konkrečios grupės likvidumo priemonė iš esmės neturėtų būti laikoma pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kadangi ji yra bendro grupės turto (t. y. taikytinos visos paskolų grupės) segmentas, kuris neturi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Tačiau programoje numatytas kredito vertės padidinimas, apimantis tik kai kuriuos nuostolius, dėl kurių pardavėjas neteikia pirmiau nurodytos apsaugos įvairiose grupėse, iš esmės būtų bendro turto grupės, kurioje yra bent viena pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, rizikos suskirstymas į segmentus, todėl tai būtų pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Vis dėlto, jeigu tokia programa visiškai finansuojama vienos rūšies komerciniu vekseliu ir jeigu programoje numatytas kredito vertės padidinimas nėra pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais arba jeigu komercinį vekselį visiškai padengia finansuojanti įstaiga, kai komercinio vekselio investuotojui iš esmės kyla rizika, kad rėmėjas neįvykdys įsipareigojimų, o ne pagrindinių grupių ar turto rizika, tas komercinis vekselis paprastai neturėtų būti laikomas pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

(65)

nuostatos dėl vertinimo, kuriuo siekiama riboti prekybos knygos riziką, turėtų būti taikomos visoms tikrąja verte įvertintoms priemonėms, nesvarbu, ar jos yra įstaigų prekybos knygoje, ar ne prekybos knygoje. Turėtų būti paaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinimo, kuriuo siekiama riboti riziką, metu gaunama mažesnė balansinė vertė, negu faktiškai pripažįstama apskaitoje, absoliuti skirtumo vertė turėtų būti atimama iš nuosavų lėšų;

(66)

įstaigos turėtų turėti galimybę rinktis, ar taikyti kapitalo poreikio reikalavimą toms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal šį reglamentą priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas, ar išskaityti jas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, neatsižvelgiant į tai, ar tos pozicijos yra prekybos, ar ne prekybos knygoje;

(67)

įstaigos iniciatorės arba rėmėjos turėtų negalėti apeiti užslėptos paramos uždraudimo, naudodamosi savo prekybos knygomis tokiai paramai teikti;

(68)

nedarant poveikio informacijos atskleidimui, kurio aiškiai reikalaujama šiame reglamente, informacijos atskleidimo reikalavimais turėtų būti siekiama rinkos dalyviams suteikti tikslios ir išsamios informacijos apie konkrečių įstaigų rizikos pobūdį. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos atskleistų papildomą informaciją, kuri aiškiai nenurodyta šiame reglamente, jei toks atskleidimas yra būtinas tam tikslui pasiekti. Tuo pačiu metu kompetentingos institucijos turėtų skirti deramą dėmesį atvejams, kai jos įtaria, kad informacija buvo laikoma priklausančia nuosavybės teise ar konfidencialia siekiant išvengti tokios informacijos atskleidimo;

(69)

tais atvejais, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos išorinis kredito vertinimas apima kredito užtikrinimo, kurį teikia pati investicinė įmonė, poveikį, įstaiga turėtų negalėti, pasiteisindama tuo užtikrinimu, taikyti mažesnį rizikos koeficientą. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija neturėtų būti atskaitoma iš kapitalo, jeigu yra kitų būdų nustatyti rizikos koeficientą, atsižvelgiant į pozicijos, kurioje neatsižvelgiama į tą kredito užtikrinimą, faktinę riziką;

(70)

atsižvelgiant į prastus vidaus modelių, taikomų rinkos rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti, pastarojo laikotarpio rezultatus, jų standartus reikėtų sugriežtinti. Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad jie apimtų visą riziką, atsižvelgiant į kredito riziką prekybos knygoje. Be to, į kapitalo poreikio koeficiento struktūrą turėtų būti įtrauktas komponentas, kuris būtų pakankamas, kad nepalankiausiomis sąlygomis kapitalo poreikio reikalavimus būtų galima sugriežtinti, atsižvelgiant į blogėjančias rinkos sąlygas, ir taip sumažinti procikliškumo galimybę. Įstaigos taip pat turėtų atlikti atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų, kurie scenarijai galėtų kelti pavojų įstaigos gyvybingumui, nebent kredito įstaigos gali įrodyti, kad toks testavimas nebūtinas. Atsižvelgiant į didelius pastarojo meto sunkumus apskaičiuojant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taikant vidaus modeliais pagrįstus metodus, įstaigų galimybė modeliuoti pakeitimo vertybiniais popieriais riziką kapitalo reikalavimų prekybos knygoje apskaičiavimui turėtų būti ribojama ir turėtų būti reikalaujama standartizuoto kapitalo poreikio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms prekybos knygoje padengti, net jei tai nenurodyta;

(71)

šiame reglamente nustatomos ribotos išimtys dėl tam tikros koreliacinės prekybinės veiklos, pagal kurias priežiūros institucija gali leisti įstaigai skaičiuoti visapusišką rizikos kapitalo poreikį, vadovaujantis griežtais reikalavimais. Tokiais atvejais turėtų būti reikalaujama, kad įstaiga tai veiklai taikytų kapitalo poreikio koeficientą, lygų didesniam kapitalo poreikio koeficientui pagal vidaus modelį, ir 8 % kapitalo poreikio koeficientą specifinei rizikai padengti pagal standartizuotą vertinimo metodą. Neturėtų būti reikalaujama toms pozicijoms taikyti papildomą kapitalo poreikio koeficientą rizikai padengti, tačiau jos turėtų būti įtrauktos ir į vertės pokyčio rizikos priemones, ir į vertės pokyčio rizikos nepalankiausiomis sąlygomis priemones;

(72)

atsižvelgiant į nenumatytų nuostolių, kurių įstaigos patiria finansų ir ekonomikos krizės metu, pobūdį ir dydį, būtina dar labiau tobulinti nuosavų lėšų, kurių įstaigos privalo turėti, kokybę ir suderinimą. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta nauja pagrindinių kapitalo sudedamųjų dalių, kuriomis galima padengti nenumatytus nuostolius, kai jų patiriama, apibrėžtis, patikslinta mišraus kapitalo apibrėžtis ir vienodo riziką ribojančio nuosavų lėšų koregavimo apibrėžtis. Taip pat būtina iš esmės padidinti nuosavų lėšų lygį, be kita ko, nustatyti naujus kapitalo pakankamumo koeficientus, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms nuosavų lėšų sudedamosioms dalims, kuriomis galima padengti nuostolius, kai jų patiriama. Tikimasi, kad įstaigos, kurių akcijos yra įtrauktos į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, savo kapitalo poreikius, susijusius su pagrindinėmis kapitalo sudedamosiomis dalimis, turėtų tenkinti tik tokiomis akcijomis, kurios atitinka griežtų kriterijų, taikomų pagrindinėms kapitalo priemonėms, rinkinį, ir atskleistais įstaigos rezervais. Siekiant tinkamai atsižvelgti į įstaigų teisinių formų įvairovę Sąjungoje, griežtų kriterijų, taikomų pagrindinėms kapitalo priemonėms, rinkinio nustatymas turėtų užtikrinti, kad įstaigų, kurių akcijos nėra įtrauktos į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, pagrindinės kapitalo priemonės būtų aukščiausios kokybės. Tai neturėtų užkirsti kelio įstaigoms už akcijas, kurios suteikia diferencijuoto balsavimo teises arba balsavimo teisių nesuteikia, mokėti paskirstytas sumas, kurios yra sumų, sumokėtų už akcijas, kurios suteikia santykinai aukštesnį balsavimo teisių lygį, kartotinis su sąlyga, kad, neatsižvelgiant į balsavimo teisių lygį, įvykdyti griežti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms nustatyti kriterijai, įskaitant su mokėjimų lankstumu susijusius kriterijus, ir su sąlyga, kad jeigu paskirstyta suma yra mokama, ji turi būti mokama už visas atitinkamos įstaigos išleistas akcijas;

(73)

prekybos finansavimo pozicijų pobūdis skiriasi, tačiau šios pozicijos turi bendrų savybių, pvz., jų vertė nedidelė ir trukmė trumpa, jos turi aiškų įsipareigojimo grąžinimo šaltinį. Jos grindžiamos prekių ir paslaugų judėjimu, kuriuo remiama realioji ekonomika ir daugeliu atvejų padedama mažoms įmonėms patenkinti jų kasdienius poreikius; tokiu būdu skatinamas ekonomikos augimas ir kuriamos darbo galimybės. Gaunamų ir netenkamų pinigų srautai paprastai suderinami ir taip apribojama likvidumo rizika;

(74)

Tikslinga, kad EBI turėtų nuolat atnaujinamą visų formų kapitalo priemonių kiekvienoje valstybėje narėje, priskiriamų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms, sąrašą. EBI turėtų pašalinti iš to sąrašo ne valstybės pagalbos priemones, išleistas po šio reglamento įsigaliojimo dienos, kurios neatitinka šiame reglamente nurodytų kriterijų, ir turėtų viešai paskelbti apie tokį pašalinimą. Jei EBI iš sąrašo pašalintos priemonės po EBI paskelbimo toliau pripažįstamos, EBI turėtų visapusiškai pasinaudoti savo įgaliojimais, visų pirma suteiktais Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 17 straipsniu dėl Sąjungos teisės pažeidimų. Primenama, kad siekiant užtikrinti proporcingą atsaką neteisingo ar nepakankamo Sąjungos teisės aktų taikymo atvejais, naudojamas trijų etapų mechanizmas, o tai reiškia, kad, pirma, EBI įgaliojama tirti įtarimus, kad nacionalinės valdžios institucijos atlikdamos savo priežiūros funkcijas netinkamai arba nepakankamai laikosi Sąjungos teisėje nustatytų prievolių, ir užbaigusi tyrimą parengia rekomendaciją. Antra, jei kompetentinga nacionalinė valdžios institucija nesilaiko rekomendacijos, Komisijai suteikiami įgaliojimai atsižvelgiant į EBI rekomendaciją pateikti oficialią nuomonę, kurioje reikalaujama, kad kompetentinga institucija imtųsi būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės. Trečia, išskirtiniais atvejais, kai atitinkama kompetentinga institucija nuolat nesiima veiksmų, EBI yra įgaliojama imtis kraštutinės priemonės – priimti atskiroms finansų įstaigoms skirtus sprendimus. Be to, primenama, kad pagal SESV 258 straipsnį, jei Komisija mano, kad valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ji gali perduoti šį klausimą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

(75)

šis reglamentas neturėtų turėti įtakos kompetentingų institucijų galimybėms toliau taikyti išankstinio patvirtinimo procedūras sutartims, reglamentuojančioms papildomas 1 ir 2 lygio kapitalo priemones. Tokiais atvejais tokios kapitalo priemonės turėtų būti įskaičiuojamos į įstaigų papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei jos sėkmingai užbaigia šias patvirtinimo procedūras;

(76)

siekiant stiprinti rinkos drausmę ir didinti finansinį stabilumą, būtina nustatyti išsamesnius reikalavimus dėl reguliuojamojo kapitalo formos bei pobūdžio ir padarytų riziką ribojančių koregavimų atskleidimo, siekiant užtikrinti, kad investuotojai ir indėlininkai būtų pakankamai gerai informuojami apie įstaigų mokumą;

(77)

be to, būtina, kad kompetentingos institucijos turėtų informacijos apie atpirkimo sandorių, vertybinių popierių skolinimo ir visų formų turto suvaržymo lygį, bent jau bendrąja išraiška. Tokia informacija turėtų būti pateikiama kompetentingoms institucijoms. Siekiant stiprinti rinkos drausmę turėtų būti nustatyti išsamesni reikalavimai dėl informacijos apie atpirkimo sandorius ir užtikrintą finansavimą atskleidimo;

(78)

naujoji kapitalo ir reguliuojamojo kapitalo poreikių apibrėžtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse pradinė padėtis ir aplinkybės skiriasi, bet pradiniai skirtumai, susiję su naujais standartais, pereinamuoju laikotarpiu mažės. Siekiant užtikrinti tinkamą nuosavų lėšų lygio tęstinumą priemonėms, kurios buvo išleistos iki šio reglamento taikymo pradžios dienos taikant rekapitalizavimo priemonę pagal valstybės pagalbos taisykles, pereinamuoju laikotarpiu bus taikoma tęstinumo sąlyga. Ateityje priklausomybė nuo valstybės pagalbos turėtų būti kuo labiau sumažinta. Tačiau jeigu paaiškėja, kad tam tikrais atvejais valstybės pagalba yra būtina, šiame reglamente turėtų būti numatyta tokiais atvejais taikytina sistema. Visų pirma, šiame reglamente turėtų būti nurodyta, kaip turėtų būti vertinamos nuosavų lėšų priemonės, kurios buvo išleistos taikant rekapitalizavimo priemonę pagal valstybės pagalbos taisykles. Įstaigų galimybei pasinaudoti tokiu vertinimu turėtų būti taikomos griežtos sąlygos. Be to, jeigu tokiu vertinimu leidžiama nukrypti nuo naujų kriterijų, taikomų nuosavų lėšų priemonių kokybei, tokie nukrypimai turėtų būti kuo labiau apriboti. Esamų kapitalo priemonių, kurios buvo išleistos taikant rekapitalizavimo priemonę pagal valstybės pagalbos taisykles, vertinimu turėtų būti aiškiai daromas skirtumas tarp priemonių, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus, ir priemonių, kurios tokių reikalavimų neatitinka. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos tinkamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikytinos pastaruoju atveju;

(79)

Direktyvoje 2006/48/EB reikalaujama, kad kredito įstaigos iki 2011 m. gruodžio 31 d. sukauptų bent nustatyto minimalaus dydžio nuosavas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad finansų krizės padariniai bankų sektoriuje dar jaučiami, o BBPK priimtos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kapitalo poreikio buvo pratęstos, tikslinga tam tikram laikotarpiui nustatyti žemesnę ribą, kol pagal šiame reglamente numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl nuosavų lėšų, kurios bus laipsniškai įgyvendinamos nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos iki 2019 m., bus sukauptas pakankamas nuosavų lėšų kiekis;

(80)

toms grupėms, kurių reikšmingą veiklos dalį sudaro bankininkystės arba investicijų ir draudimo veikla, 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (13) nustatytos konkrečios tokio „kapitalo dvigubo įskaitymo“ išvengimo taisyklės. Direktyva 2002/87/EB grindžiama tarptautiniu lygiu sutartais rizikos valdymo tarp sektorių principais. Šiuo reglamentu sugriežtinamas tų finansinių konglomeratų taisyklių taikymas bankų ir investicinių įmonių grupėms, užtikrinant tvirtą ir nuoseklų jų taikymą. Visi vėlesni reikalingi pakeitimai bus nagrinėjami atliekant Direktyvos 2002/87/EB peržiūrą, kurią tikimasi pradėti 2015 m.;

(81)

finansų krizė parodė, kad įstaigos visiškai nepakankamai įvertino sandorio šalies kredito riziką, susijusią su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tai G-20 2009 m. rugsėjo mėn. paskatino paraginti, kad didesnės dalies ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita būtų atliekama per pagrindinę sandorio šalį. Be to, G-20 paragino, kad toms ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitos negalima atlikti per pagrindines sandorio šalis, būtų taikomas didesnis nuosavų lėšų reikalavimas, kad būtų tinkamai atspindėta su jomis susijusi didesnė rizika;

(82)

reaguodamas į G-20 raginimą, BBPK „Bazelis III sistemoje“ iš esmės pakeitė sandorio šalies kredito rizikos režimą. Numatoma, kad „Bazelis III sistemoje“ bus reikšmingai padidintas nuosavų lėšų reikalavimas, susijęs su įstaigų ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, ir bus sukurta svarbių paskatų įstaigoms naudotis pagrindinėmis sandorio šalimis. Taip pat numatoma, kad „Bazelis III sistemoje“ bus nustatyta papildomų paskatų stiprinti sandorio šalies kredito pozicijų rizikos valdymą ir patikslinti dabartinį sandorio šalies kredito rizikos pozicijų, susijusių su pagrindinėmis sandorio šalimis, vertinimo režimą;

(83)

įstaigos turėtų turėti papildomų nuosavų lėšų kredito vertinimo koregavimo rizikai, kuri kyla dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, padengti. Įstaigos, skaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą sandorio šalies kredito rizikos pozicijai, kuri susidaro dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių su tam tikromis finansų įstaigomis, padengti, taip pat turėtų taikyti aukštesnę turto vertės koreliaciją. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos iš esmės sustiprintų sandorio šalies kredito rizikos vertinimą ir valdymą, geriau šalindamos riziką, susijusią su klaidingais sprendimais, aukštą sverto lygį turinčiomis sandorio šalimis ir užtikrinimo priemonėmis, taip pat atitinkamais kredito vertės padidinimais grįžtamojo patikrinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis srityse;

(84)

prekybos pozicijose su pagrindinėmis sandorio šalimis dažniausiai naudojamasi daugiašalės užskaitos ir nuostolių pasidalijimo mechanizmu, kurį suteikia pagrindinės sandorio šalys. Todėl joms būdinga labai nedidelė sandorio šalies kredito rizika ir dėl to turėtų būti taikomas labai nedidelis nuosavų lėšų reikalavimas. Tuo pačiu metu šis poreikis turėtų būti teigiamas, siekiant užtikrinti, kad įstaigos, laikydamosi gero rizikos valdymo principo, sektų ir stebėtų savo pagrindinių sandorio šalių pozicijas, ir parodyti, kad pagrindinių sandorio šalių prekybos pozicijos nėra visai be rizikos;

(85)

pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondas – mechanizmas, pagal kurį leidžiama dalytis (paskirstyti tarpusavyje) nuostolius tarp pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių. Jis naudojamas tuo atveju, kai pagrindinės sandorio šalies dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo patirti nuostoliai yra didesni už to tarpuskaitos nario garantines įmokas bei įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir visą kitą apsaugą, kuria pagrindinė sandorio šalis gali naudotis prieš panaudodama likusių tarpuskaitos narių įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą. Atsižvelgiant į tai, nuostolių rizika, susijusi su įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pozicijomis, yra didesnė už riziką, susijusią su prekybos pozicijomis. Todėl šios rūšies pozicijoms turėtų būti taikomas didesnis nuosavų lėšų reikalavimas;

(86)

pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas turėtų būti kintamasis, kuris yra reikalingas norint nustatyti nuosavų lėšų reikalavimą tarpuskaitos nario pozicijoms dėl jo įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą. Jo nereikėtų suprasti kaip ko nors kita. Visų pirma, jo nereikėtų suprasti kaip kapitalo sumos, kurią kompetentinga institucija pagrindinės sandorio šalies reikalauja turėti;

(87)

sandorio šalies kredito rizikos vertinimo peržiūra, visų pirma didesnio nuosavų lėšų reikalavimo nustatymas dvišalėms sutartims dėl išvestinių finansinių priemonių, siekiant atspindėti didesnę riziką, kurią kelia šios sutartys finansų sistemai, yra neatskiriama Komisijos pastangų užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių rinkos būtų veiksmingos, saugios ir patikimos, dalis. Taigi šiuo reglamentu papildomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (14);

(88)

Komisija turėtų peržiūrėti atitinkamas didelėms pozicijoms taikomas išimtis ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Kol bus pateikti tos peržiūros rezultatai, valstybėms narėms turėtų būti toliau leidžiama nuspręsti pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį šių taisyklių netaikyti tam tikroms didelėms pozicijoms. Remdamasi darbu, padarytu rengiant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (15) ir vedant derybas dėl jos, taip pat atsižvelgdama į tarptautinius ir Sąjungos pokyčius tais klausimais, Komisija turėtų peržiūrėti, ar tos išimtys turėtų būti toliau taikomos savo nuožiūra arba bendresniu lygiu, ir ar su tomis pozicijomis susijusi rizika šalinama kitomis šiame reglamente nustatytomis veiksmingomis priemonėmis;

(89)

siekdamos užtikrinti, kad išimtys, kurias kompetentingos institucijos taiko pozicijoms, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nekeltų nuolatinio pavojaus šiuo reglamentu nustatytų vienodų taisyklių darnumui, ir neturėdamos jokių tos peržiūros rezultatų kompetentingos institucijos turėtų konsultuotis su EBI dėl to, ar tikslinga toliau leisti naudotis galimybe tam tikroms didelėms pozicijoms taikyti išimtį;

(90)

laikotarpiui iki finansų krizės buvo būdinga tai, kad intensyviai augo įstaigų pozicijos, susijusios su nuosavomis lėšomis (svertas). Finansų krizės metu dėl nuostolių ir finansavimo trūkumo įstaigos buvo priverstos per trumpą laikotarpį iš esmės sumažinti savo svertą. Tai sustiprino spaudimą turto kainoms ir sukėlė dar didesnių nuostolių įstaigoms, o tai savo ruožtu lėmė tolesnį jų nuosavų lėšų mažėjimą. Galiausiai dėl šios neigiamos spiralės sumažėjo realiosios ekonomikos galimybės gauti kreditų, o krizė tapo gilesnė ir ilgesnė;

(91)

rizika grindžiamas nuosavų lėšų reikalavimas yra ypač svarbus, siekiant užtikrinti, kad nuosavų lėšų dydžio reikalavimas būtų pakankamas nenumatytiems nuostoliams padengti. Tačiau krizė parodė, kad vien to reikalavimo nepakanka, kad įstaigoms būtų užkirstas kelias prisiimti pernelyg didelę ir netvarią sverto riziką;

(92)

2009 m. rugsėjo mėn. G-20 vadovai įsipareigojo parengti tarptautiniu lygiu sutartas taisykles, kuriomis būtų atgrasoma nuo pernelyg didelio sverto susidarymo. Tuo tikslu jie pritarė tam, kad būtų įvestas sverto koeficientas, kaip papildoma sistemos „Bazelis II“ priemonė;

(93)

2010 m. gruodžio mėn. BBPK paskelbė gaires, kuriose nustatė sverto koeficiento apskaičiavimo metodiką. Tose taisyklėse numatytas stebėjimo laikotarpis, truksiantis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., kurio metu bus vykdoma sverto koeficiento, jo sudedamųjų dalių ir poveikio, susijusio su rizika grindžiamu reikalavimu, stebėsena. Remdamasis stebėjimo laikotarpio rezultatais 2017 m. pirmą pusmetį BBPK ketina padaryti galutinius sverto koeficiento apibrėžties ir dydžio patikslinimus, kad, remiantis tinkama analize ir suderintu koeficiento dydžiu, nuo 2018 m. sausio 1 d. būtų galima pereiti prie privalomo reikalavimo. BBPK gairėse taip pat numatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. turi būti atskleidžiami duomenys apie sverto koeficientą ir jo sudedamąsias dalis;

(94)

sverto koeficientas yra Sąjungos nauja reguliavimo ir priežiūros priemonė. Pagal tarptautinius susitarimus pirmiausia jis turėtų būti įvestas kaip papildoma priemonė, kurią priežiūros institucijų nuožiūra būtų galima taikyti pavienėms įstaigoms. Nustačius įstaigų informacijos teikimo prievoles, būtų sudarytos sąlygos tinkamai peržiūrėti ir patikslinti jos dydį, siekiant nuo 2018 m. pereiti prie privalomos priemonės;

(95)

peržiūrint sverto koeficiento poveikį įvairiems verslo modeliams, ypač daug dėmesio turėtų būti skirta tiems verslo modeliams, kurie, kaip manoma, yra susiję su maža rizika, pavyzdžiui, hipotekos paskoloms ir specializuotam skolinimui dalyvaujant regioninėms, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams. Remdamasi gautais duomenimis ir stebėjimo laikotarpiu atlikto priežiūrinio tikrinimo išvadomis, EBI turėtų bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis parengti verslo modelių ir įvairios rizikos klasifikaciją. Remiantis tinkama analize, taip pat atsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių duomenis ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus turėtų būti įvertinti sverto koeficiento dydžiai, kurie būtų pakankami atitinkamų verslo modelių atsparumui užtikrinti, ir įvertinta, ar tuos dydžius reikia nustatyti ribinių verčių ar intervalų forma. Po stebėjimo laikotarpio ir atlikto atitinkamų sverto koeficiento dydžių derinimo, remdamasi įvertinimu, EBI gali paskelbti atitinkamą statistinių duomenų, susijusių su sverto koeficientu, apžvalgą, apimančią vidurkius ir standartinius nuokrypius. Patvirtinus sverto koeficiento reikalavimą, EBI turėtų paskelbti atitinkamą statistinių duomenų, susijusių su sverto koeficientu, apžvalgą, apimančią vidutinius dydžius ir standartinius nukrypimus nurodytų įstaigų kategorijų atžvilgiu;

(96)

įstaigos turėtų vykdyti sverto lygio ir pokyčių, taip pat sverto rizikos stebėseną, kuri turėtų sudaryti vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso dalį. Tokia stebėsena turėtų būti įtraukta į priežiūrinio tikrinimo procesą. Visų pirma įsigaliojus sverto koeficiento reikalavimams kompetentingos institucijos turėtų stebėti verslo modelių ir atitinkamo rizikos pobūdžio pokyčius, kad būtų užtikrinta aktuali ir tinkama įstaigų klasifikacija;

(97)

geros valdymo struktūros, skaidrumas ir informacijos atskleidimas – itin svarbūs patikimos atlygio politikos veiksniai. Siekiant užtikrinti pakankamą jų atlygio struktūrų ir susijusios rizikos skaidrumą rinkoje, įstaigos turėtų atskleisti išsamią informaciją apie tų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, atlygio politiką, praktiką ir, dėl konfidencialumo priežasčių, bendras sumas. Ta informacija turėtų būti pateikta visiems suinteresuotiesiems subjektams. Tais konkrečiais reikalavimais neturėtų būti daromas poveikis informacijos atskleidimo bendresnio pobūdžio reikalavimams, susijusiems su horizontaliai sektoriuose taikoma atlygio politika. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad įstaigos pateiktų išsamesnės informacijos apie atlygį;

(98)

dėl kredito reitingų agentūros pripažinimo išorine kredito rizikos vertinimo institucija (ECAI) neturėtų būti dar labiau apribotos galimybės patekti į rinką, kurioje šiuo metu jau vyrauja trys pagrindinės agentūros. EBI ir ECBS centriniai bankai, nepalengvindami ir nesupaprastindami proceso, turėtų numatyti didesnio skaičiaus kredito reitingo agentūrų pripažinimą išorinėmis kredito rizikos vertinimo institucijomis taip atveriant rinką kitoms įmonėms;

(99)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (16) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (17) turėtų būti visiškai taikomi tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais;

(100)

įstaigos turėtų turėti diversifikuotą likvidžiojo turto atsargą, kurią jos galėtų panaudoti likvidumo poreikiams patenkinti susiklosčius trumpalaikei likvidumo požiūriu nepalankiai padėčiai. Kadangi ex-ante neįmanoma aiškiai žinoti, kuris konkretus turtas kiekvienoje turto klasėje gali patirti sukrėtimų ex-post, tikslinga skatinti kaupti diversifikuotą aukštos kokybės likvidumo atsargą, sudarytą iš įvairių kategorijų turto. Dėl turto koncentracijos ir pernelyg didelio kliovimosi rinkos likvidumu kyla sisteminė riziką finansų sektoriuje, taigi, to reikėtų vengti. Todėl pradiniame stebėjimo etape reikėtų atsižvelgti į platų kokybiško turto rinkinį, kuriuo bus naudojamasi rengiant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio apibrėžtį. Tikimasi, kad, nustatant vienodą likvidžiojo turto apibrėžtį, bent vyriausybės obligacijos ir padengtos obligacijos, kuriomis prekiaujama skaidriose rinkose ir kuriomis sukuriama apyvarta, bus laikomos itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtu. Taip pat būtų tikslinga 416 straipsnio 1 dalies a–c punktus atitinkantį turtą įtraukti į atsargą be apribojimų. Jei įstaigos naudoja likvidumo atsargas, jos turėtų parengti planą, kaip atkurti turimo likvidžiojo turto lygį, o kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad tas planas būtų tinkamas ir būtų įgyvendinamas;

(101)

likvidžiojo turto atsargomis turėtų būti galima pasinaudoti bet kuriuo metu netenkamų pinigų srautui padengti. Likvidumo poreikių lygis susiklosčius trumpalaikei likvidumo požiūriu nepalankiai padėčiai turėtų būti nustatomas standartizuotu būdu, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas vienodas patikimumo standartas ir sukurtos vienodos veiklos sąlygos. Turėtų būti užtikrinta, kad toks standartizuotas nustatymas turėtų numatyti padarinius finansų rinkoms, kreditų teikimui ir ekonomikos augimui, taip pat atsižvelgiant į įvairius įstaigų verslo bei investicijų modelius ir finansavimo aplinką visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu turėtų būti nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo stebėjimo laikotarpis. Remiantis stebėjimų rezultatais ir EBI ataskaitomis, Komisija turėtų būti įgaliota priimti deleguotąjį aktą, kuriuo Sąjungoje būtų laiku nustatytas išsamus ir suderintas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas. Siekiant užtikrinti visuotinį suderinimą likvidumo reguliavimo srityje, deleguotieji aktai, kuriais nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, turėtų būti lygintini su padengimo likvidžiuoju turtu santykiu, nustatytu BBPK galutinėje tarptautinėje likvidumo rizikos vertinimo, standartų ir stebėsenos sistemoje, atsižvelgiant į Sąjungos ir nacionalines ypatybes;

(102)

tuo tikslu stebėjimo laikotarpiu EBI turėtų peržiūrėti ir įvertinti, inter alia, ar tinkama 60 % ribinė vertė 1 lygio likvidžiajam turtui, 75 % dydžio gaunamų pinigų srauto riba, palyginti netenkamų pinigų srauto dydžiu, ir padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo laipsniškas įvedimas pradedant 60 % nuo 2015 m. sausio 1 d., laipsniškai didinant iki 100 %. Vertindama ir teikdama ataskaitas dėl vienodų likvidžiojo turto atsargų apibrėžčių EBI savo analizėje turėtų atsižvelgti į BBPK aukštos kokybės likvidžiojo turto apibrėžtį, atsižvelgdama į Sąjungos ir nacionalines ypatybes. Kadangi EBI turėtų nustatyti, kuria valiuta Sąjungoje įsisteigusių įstaigų likvidžiojo turto reikalavimas viršija ta valiuta turimo likvidžiojo turto sumą, EBI taip pat turėtų kasmet išnagrinėti, ar turėtų būti taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, įskaitant šiame reglamente nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Be to, EBI turėtų kasmet įvertinti, ar turėtų būti nustatytos su tokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir šiame reglamente jau nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis susijusios papildomos jų taikymo Sąjungoje įsisteigusioms įstaigoms sąlygos, ar reikėtų patikslinti galiojančias sąlygas. EBI turėtų savo vertinimo rezultatus įtraukti į Komisijai teikiamą metinę ataskaitą;

(103)

siekdama padidinti veiksmingumą ir sumažinti administracinę naštą, EBI turėtų nustatyti nuoseklią atskaitomybės teikimo sistemą, grindžiamą suderintu likvidumo reikalavimų standartų rinkiniu, kuri turėtų būti taikoma visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu EBI turėtų parengti vienodas atskaitomybės teikimo formas ir IT sprendimus, kuriais būtų atsižvelgta į šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas. Iki visų likvidumo reikalavimų taikymo dienos įstaigos turėtų toliau laikytis savo nacionalinių informacijos teikimo reikalavimų;

(104)

bendradarbiaudama su ESRV, EBI turėtų parengti gaires dėl likvidžiojo turto atsargų naudojimo susiklosčius nepalankiausioms sąlygoms principų;

(105)

neturėtų būti laikoma savaime suprantamu dalyku, kad įstaigos gaus likvidumo paramą iš kitų tai pačiai grupei priklausančių įstaigų, kai jos susidurs su mokėjimo prievolių įgyvendinimo sunkumais. Tačiau, laikydamosi griežtų sąlygų ir visų dalyvaujančių kompetentingų institucijų individualaus susitarimo, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę leisti atskiroms įstaigoms netaikyti padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo ir toms įstaigoms taikyti konsoliduotą reikalavimą, kad joms būtų suteikta galimybė valdyti savo likvidumą centralizuotai grupės ar pogrupio lygiu;

(106)

tuo pačiu, kai išimtis nesuteikiama, likvidumo srautams tarp tai pačiai grupei priklausančių dviejų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, lengvatiniai gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto koeficientai, padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimui tapus privaloma priemone, turėtų būti suteikiami tik tais atvejais, kai imtasi visų būtinų apsaugos priemonių. Tokios konkrečios lengvatinės sąlygos turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir susietos su tam tikrų griežtų ir objektyvių sąlygų vykdymu. Konkrečios sąlygos, taikomos tam tikros grupės vidaus srautams, turėtų būti apibrėžtos naudojant objektyviais kriterijais ir parametrais grindžiamą metodiką, siekiant nustatyti konkrečius gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto tarp įstaigos ir jos sandorio šalies lygius. Remiantis stebėjimų rezultatais ir EBI ataskaita, Komisijai, kai to reikia ir kai ji priima deleguotąjį aktą pagal šį reglamentą dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo nustatymo, turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos tos konkrečios grupės viduje taikomos sąlygos, metodai ir objektyvūs kriterijai, su kuriais jos būtų susietos; be to, bendrame sprendime turėtų būti nustatyta tų kriterijų vertinimo tvarka;

(107)

Airijos nacionalinės turto valdymo agentūros (NAMA) išleistos obligacijos yra itin svarbios Airijos bankininkystės sektoriaus atsigavimui; jų išleidimui išankstinį sutikimą davė valstybės narės, o Komisija šį išleidimą patvirtino kaip valstybės pagalbą, t. y. paramos priemonę, skirtą sumažėjusios vertės turtui pašalinti iš tam tikrų kredito įstaigų balanso. Tokių obligacijų išleidimas, Komisijos ir ECB remiama pereinamojo laikotarpio priemonė, yra sudėtinė Airijos bankininkystės sistemos pertvarkymo dalis. Airijos Vyriausybė šioms obligacijoms suteikė garantiją ir jos yra reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pinigų institucijose. Komisija deleguotuoju aktu, kurį ji priima pagal šį reglamentą dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo nustatymo, turėtų spręsti klausimą dėl konkrečių subjektų, turinčių sutikimą dėl Sąjungos valstybės pagalbos, išleisto arba garantuoto perleidžiamojo turto tęstinumo mechanizmų. Tuo tikslu Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad pagal šį reglamentą padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimus skaičiuojančioms įstaigoms iki 2019 m. gruodžio mėn. turėtų būti leidžiama NAMA pirmaeiles obligacijas laikyti itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtu;

(108)

lygiai taip pat Ispanijos turto valdymo bendrovės išleistos obligacijos yra itin svarbios Ispanijos bankininkystės sektoriaus atsigavimui; ši pereinamojo laikotarpio priemonė, kurią remia Komisija ir ECB, yra sudėtinė Ispanijos bankininkystės sistemos pertvarkymo dalis. Kadangi jų išleidimas numatytas Susitarimo memorandume dėl finansų sektoriaus politikos sąlygų, kurį 2012 m. liepos 23 d. pasirašė Komisija ir Ispanijos valdžios institucijos, o turto perleidimas turi būti patvirtintas Komisijos kaip valstybės pagalbos priemonė, skirta sumažėjusios vertės turtui pašalinti iš tam tikrų kredito įstaigų balanso, ir tiek, kiek Ispanijos Vyriausybė šioms obligacijoms suteikė garantiją ir jos yra reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pinigų institucijose, Komisija deleguotuoju aktu, kurį ji priima pagal šį reglamentą dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo nustatymo, turėtų spręsti klausimą dėl konkrečių subjektų, turinčių sutikimą dėl Sąjungos valstybės pagalbos, išleisto arba garantuoto perleidžiamojo turto tęstinumo mechanizmų. Tuo tikslu Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad pagal šį reglamentą padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimus skaičiuojančioms įstaigoms bent iki 2023 m. gruodžio mėn. turėtų būti leidžiama Ispanijos turto valdymo bendrovės pirmaeiles obligacijas laikyti itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtu;

(109)

Komisija, remdamasi ataskaitomis, kurias turi teikti EBI, ir rengdama pasiūlymą dėl deleguotojo akto dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimų, turėtų taip pat apsvarstyti, ar juridinių asmenų, panašių į NAMA Airijoje ar Ispanijos turto valdymo bendrovę, įsteigtų tuo pačiu tikslu ir esančių itin svarbiais bankininkystės sektoriaus atsigavimui bet kurioje kitoje valstybėje narėje, išleistos pirmaeilės obligacijos turėtų būti vertinamos taip pat, jei atitinkamos valstybės narės centrinė valdžia suteikė joms garantiją ir jos yra reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pinigų institucijose;

(110)

EBI, rengdama techninių reguliavimo standartų projektus dėl metodų, skirtų papildomam netenkamų pinigų srautui apskaičiuoti, nustatymo, turėtų apsvarstyti galimybę taikyti ankstesnio laikotarpio duomenimis grindžiamą standartizuotą požiūrį kaip tokio apskaičiavimo metodą;

(111)

kol grynasis pastovaus finansavimo rodiklis bus įdiegtas kaip privalomas būtiniausias standartas, įstaigos turėtų vykdyti bendrą finansavimo prievolę. Bendra finansavimo prievolė neturėtų būti reikalavimas laikytis rodiklio. Jei, laukiant, kol bus įdiegtas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis, kaip privalomas standartas nacionalinėse nuostatose bus įdiegtas pastovaus finansavimo rodiklis, įstaigos turėtų atitinkamai laikytis šio būtiniausio standarto;

(112)

be trumpalaikių likvidumo poreikių įstaigos taip pat turėtų įdiegti finansavimo struktūras, kurios būtų stabilios atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. 2010 m. gruodžio mėn. BBPK sutarė, kad ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. grynasis pastovaus finansavimo rodiklis taps būtiniausiu standartu ir kad BBPK įdiegs griežtus informacijos teikimo procesus, skirtus šio rodiklio stebėsenai pereinamuoju laikotarpiu vykdyti, toliau stebės šių standartų poveikį finansų rinkoms, kreditų teikimui bei ekonomikos augimui ir prireikus šalins nenumatytus padarinius. Taigi BBPK sutarė, kad bus nustatytas grynojo pastovaus finansavimo rodiklio stebėjimo laikotarpis, jam bus taikoma nuostata dėl peržiūros. Tomis aplinkybėmis EBI, remdamasi pagal šį reglamentą pateikta informacija, įvertins, kokią pastovaus finansavimo reikalavimo struktūrą reikėtų pasirinkti. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais, kad tokį reikalavimą būtų galima nustatyti ne vėliau kaip 2018 m.;

(113)

tam tikrų įstaigų valdymo trūkumai buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie to, kad bankų sektorius prisiėmė pernelyg didelę ir nepagrįstą riziką, o dėl to kai kurios įstaigos bankrutavo ir kilo sisteminių problemų;

(114)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įstaigų valdymo praktikos stebėsenai ir padidinti rinkos drausmę, įstaigos turėtų viešai skelbti duomenis apie savo valdymo tvarką. Jų valdymo organai turėtų patvirtinti ir viešai skelbti pranešimą, kuriame visuomenė būtų patikinta, kad ta tvarka yra tinkama ir veiksminga;

(115)

kad būtų atsižvelgta į įstaigų verslo modelių įvairovę vidaus rinkoje, tam tikri ilgalaikiai struktūriniai reikalavimai, pvz., grynasis pastovaus finansavimo rodiklis ir sverto koeficientas, turėtų būti atidžiai nagrinėjami siekiant skatinti įvairias patikimas bankininkystės sistemas, kurios tarnauja ir turėtų toliau tarnauti Sąjungos ekonomikai;

(116)

siekiant užtikrinti nenutrūkstamą finansinių paslaugų teikimą namų ūkiams ir įmonėms būtina nuolatinio finansavimo sistema. Ilgalaikio finansavimo srautams daugelyje valstybių narių bankais besiremiančiose finansų sistemose apskritai gali būti būdingos kitokios ypatybės nei tos, kurios jiems būdingos kitose tarptautinėse rinkose. Be to, valstybėse narėse gali būti sukurtos specialios finansavimo sistemos siekiant teikti nuolatinį finansavimą ilgalaikėms investicijoms, įskaitant decentralizuotas bankininkystės sistemas, skirtas likvidumui ar specializuotiems nekilnojamojo turto hipotekos vertybiniams popieriams, kuriais prekiaujama didelio likvidumo rinkose arba kuriuos ilgalaikių investicijų investuotojai laiko gera investicija, palaikyti. Tuos struktūrinius veiksnius reikėtų nuodugniai išnagrinėti. Siekiant to tikslo, labai svarbu, kad kai tik bus galutinai parengti tarptautiniai standartai, EBI ir ESRV, remdamosi pagal šį reglamentą reikalaujamomis ataskaitomis, įvertintų, kaip turėtų būti apibrėžtas pastovaus finansavimo reikalavimas visapusiškai atsižvelgiant į finansavimo struktūrų įvairovę Sąjungos bankininkystės rinkoje;

(117)

siekiant užtikrinti progresyvų nuosavų lėšų lygio ir riziką ribojančios nuosavų lėšų apibrėžties koregavimą visoje Sąjungoje, taip pat šiame reglamente pateiktos nuosavų lėšų apibrėžties konvergenciją pereinamuoju laikotarpiu, šiame reglamente nustatytas nuosavų lėšų reikalavimas turėtų būti diegiamas laipsniškai. Itin svarbu užtikrinti, kad šie reikalavimai būtų diegiami laipsniškai, atsižvelgiant į valstybių narių neseniai įdiegtus nuosavų lėšų reikalavimų patobulinimus ir valstybėse narėse galiojančias nuosavų lėšų apibrėžtis. Tuo tikslu pereinamuoju laikotarpiu kompetentingos institucijos turėtų nustatyti anksčiausią ir vėliausią terminus, kada turėtų būti įdiegtas šiame reglamente nustatytas nuosavų lėšų lygis ir riziką ribojantys koregavimai;

(118)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam perėjimui nuo šiuo metu valstybėse narėse taikomų skirtingų riziką ribojančių koregavimų prie šiame reglamente nustatytų riziką ribojančių koregavimų, kompetentingos institucijos turėtų galėti pereinamuoju laikotarpiu ir toliau tam tikrais atvejais reikalauti, kad įstaigos atliktų riziką ribojančius nuosavų lėšų koregavimus, kuriais nukrypstama nuo šio reglamento;

(119)

siekiant užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamai laiko pasiekti naują reikalaujamą nuosavų lėšų lygį ir laikytis jų apibrėžties, tam tikros kapitalo priemonės, kurios neatitinka šiame reglamente pateiktos nuosavų lėšų apibrėžties, nuo 2013 m. sausio mėn. 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėtų būti laipsniškai panaikintos. Tai pat tam tikros valstybės finansuojamos priemonės tam tikrą laiką turėtų būti visiškai pripažįstamos kaip nuosavos lėšos. Be to, akcijų priedai, susiję su straipsniais, kurie priskiriami prie nuosavų lėšų pagal Direktyvos 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

(120)

siekiant užtikrinti progresyvią konvergenciją įgyvendinant vienodas taisykles dėl įstaigų duomenų atskleidimo rinkos dalyviams pateikiant tikslią ir išsamią informaciją apie konkrečių įstaigų rizikos pobūdį, duomenų atskleidimo reikalavimai turėtų būti diegiami laipsniškai;

(121)

siekiant atsižvelgti į pokyčius rinkoje ir šio reglamento taikymo patirtį, Komisija turėtų teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dėl galimo kapitalo poreikio reikalavimų poveikio ekonominiam ciklui, minimalaus nuosavų lėšų reikalavimo obligacijomis padengtoms pozicijoms, didelių pozicijų, likvidumo reikalavimų, sverto, perduotų kredito rizikos pozicijų, sandorio šalies kredito rizikos ir pradinės rizikos metodo, mažmeninių pozicijų, reikalavimus atitinkančio kapitalo apibrėžties ir šio reglamento taikymo lygio;

(122)

pagrindinis kredito įstaigų veiklą reglamentuojančios teisinės sistemos uždavinys turėtų būti užtikrinti svarbiausių paslaugų realiajai ekonomikai teikimą, sykiu ribojant neatsakingo elgesio riziką. Mažmeninės ir investicinės bankininkystės veiklos struktūrinis atskyrimas bankų grupės viduje galėtų būti viena iš pagrindinių priemonių siekiant šio tikslo. Todėl jokia esamos reguliavimo sistemos nuostata neturėtų užkirsti kelio nustatyti priemones tokiam atskyrimui įgyvendinti. Komisija turėtų išnagrinėtų galimybes įgyvendinti tokį struktūrinį atskyrimą Sąjungoje ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(123)

panašiai siekiant apsaugoti indėlininkus ir išsaugoti finansinį stabilumą, valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama patvirtinti struktūrines priemones, kurių reikia tose valstybėse narėse leidimą veikti turinčioms kredito įstaigoms, kad jos sumažintų savo pozicijas įvairiuose juridiniuose subjektuose, atsižvelgiant į jų veiklą, tačiau neatsižvelgiant į jų veiklos vykdymo vietą. Vis dėlto, kadangi šios priemonės galėtų turėti neigiamo poveikio ir dėl jų galėtų būti suskaidyta vidaus rinka, jos turėtų būti patvirtinamos tik laikantis griežtų sąlygų, kol įsigalios būsimas teisės aktas, kuriuo bus aiškiai suderintos tokios priemonės;

(124)

siekiant tiksliau apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl techninių šio reglamento patikslinimų siekiant paaiškinti apibrėžtis, užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą arba atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose, suderinti terminiją ir suformuluoti sąvokų apibrėžtis, atsižvelgiant į vėlesnius susijusius aktus, suderinti šio reglamento nuostatas dėl nuosavų lėšų siekiant atsižvelgti į apskaitos standartų arba Sąjungos teisės pokyčius arba į priežiūros praktikos konvergenciją, išplėsti pozicijų klasių sąrašus standartizuoto metodo ar IRB metodo atžvilgiu siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose, patikslinti tam tikras sumas, susijusias su tomis pozicijų klasėmis, siekiant atsižvelgti į infliacijos poveikį, patikslinti nebalansinių straipsnių sąrašus ir klasifikavimą, patikslinti konkrečias nuostatas ir techninius kriterijus dėl sandorio šalies kredito rizikos vertinimo, standartizuoto metodo ir IRB metodo, kredito rizikos sumažinimo, pakeitimo vertybiniais popieriais, operacinės rizikos, rinkos rizikos, likvidumo, sverto ir informacijos atskleidimo siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose arba apskaitos standartų ar Sąjungos teisės pokyčius, priežiūros praktikos ir rizikos vertinimo konvergenciją, taip pat į įvairių klausimų, susijusių su Direktyvos 2004/39/EB taikymo sritimi, peržiūros rezultatus;

(125)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl laikino šiame reglamente nustatytų reikalavimų dėl nuosavų lėšų arba rizikos koeficientų sumažinimo siekiant atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, paaiškinti šio reglamento nuostatų dėl didelių pozicijų netaikymo tam tikroms pozicijoms atvejus, nustatyti sumas, svarbias apskaičiuojant kapitalo poreikį prekybos knygoje, siekiant atsižvelgti į pokyčius ekonomikos ir pinigų politikos srityse, patikslinti investicinių įmonių, kurios gali naudotis tam tikromis nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo reikalaujamo nuosavų lėšų lygio, kategorijas, siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose; paaiškinti reikalavimą, kad investicinės įmonės turi turėti tokį nuosavų lėšų kiekį, kuris būtų lygus vienam ketvirtadaliui jų fiksuotųjų praėjusių metų pridėtinių išlaidų, siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, nustatyti nuosavų lėšų sudedamąsias dalis, iš kurių turėtų būti daromi įstaigos turimų atitinkamų subjektų kapitalo priemonių atskaitymai, nustatyti papildomas pereinamąsias nuostatas dėl aktuarinio pelno ir nuostolių vertinimo, vertinant įstaigų įsipareigojimus mokėti nustatyto dydžio pensijų išmokas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(126)

vadovaujantis Deklaracija Nr. 39 dėl SESV 290 straipsnio, Komisija turėtų toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtais ekspertais rengdama deleguotųjų aktų finansinių paslaugų srityje projektus pagal jos nustatytą tvarką;

(127)

techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas suderinimas, vienodos sąlygos ir tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Būtų veiksminga ir tikslinga patikėti EBI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga, rengti su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai. EBI, rengdama techninius standartus, turėtų užtikrinti veiksmingas administracines ir informacijos teikimo procedūras. Informacijos teikimo formos turėtų atitikti įstaigų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(128)

Komisija turėtų priimti EBI parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl savidraudos įmonių, kooperatinių bendrijų, taupymo įstaigų arba panašių subjektų, tam tikrų nuosavų lėšų priemonių, riziką ribojančių koregavimų, atskaitymų iš nuosavų lėšų, papildomų nuosavų lėšų priemonių, mažumos dalių, bankininkystės paslaugas papildančių paslaugų, kredito rizikos koregavimo vertinimo, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo, turto rizikos vertinimo metodų, priežiūros praktikos konvergencijos, likvidumo, pereinamųjų reikalavimų nuosavoms lėšoms, priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus ir reikalavimus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris atitiktų tų įstaigų ir jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(129)

kai kurių šiuo reglamentu numatytų deleguotųjų aktų, pavyzdžiui, deleguotojo akto dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo, įgyvendinimas gali turėti labai dideli poveikį įstaigoms, kurių atžvilgiu vykdoma priežiūra, ir realiajai ekonomikai. Komisija turėtų užtikrinti, kad dar prieš paskelbiant deleguotuosius aktus Europos Parlamentas ir Taryba visada būtų tinkamai informuojami apie atitinkamus tarptautinio lygmens pokyčius ir tuometinę Komisijos nuomonę;

(130)

Komisijai taip pat reikėtų suteikti įgaliojimus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį priimti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl konsolidavimo, bendrų sprendimų, informacijos teikimo, duomenų atskleidimo, hipoteka užtikrintų pozicijų, rizikos vertinimo, turto vertinimo pagal riziką metodų, rizikos koeficientų ir tam tikrų pozicijų specifikacijų, pasirinkimo sandorių ir varantų vertinimo, nuosavybės priemonių ir užsienio valiutos pozicijų vertinimo, vidaus modelių naudojimo, sverto ir nebalansinių straipsnių;

(131)

atsižvelgiant į techninių reguliavimo standartų, kurie turi būti priimti pagal šį reglamentą, pobūdį ir skaičių, tais atvejais, kai Komisija priima techninį reguliavimo standartą, kuris yra lygiai toks pats, kaip EBI pateiktas techninio reguliavimo standarto projektas, laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto, turėtų būti pratęstas, jei reikia, vienu mėnesiu. Be to, Komisija turėtų stengtis laiku priimti techninius reguliavimo standartus, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų išsamiai patikrinti, atsižvelgiant į techninių reguliavimo standartų apimtį ir sudėtingumą, Europos Parlamento ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių ypatybes, darbo grafiką ir sudėtį;

(132)

kad būtų užtikrintas aukšto lygio skaidrumas, EBI turėtų pradėti konsultacijas dėl šiame reglamente nurodytų techninių standartų projektų. EBI ir Komisija turėtų kuo greičiau pradėti rengti savo ataskaitas dėl likvidumo reikalavimų ir sverto, kaip numatyta šiame reglamente;

(133)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (18);

(134)

remiantis SESV 345 straipsniu, kuriame numatyta, kad Sutartys jokiu būdu nepažeidžia valstybių narių taisyklių, reglamentuojančių nuosavybės sistemą, šiuo reglamentu nenustatomos nei palankesnės, nei diskriminuojančios sąlygos nuosavybės rūšims, kurios patenka į jo taikymo sritį;

(135)

pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį buvo konsultuotasi su Europos duomenų priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę (19);

(136)

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

PIRMA DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų prudencinių reikalavimų, kuriuos dėl toliau nurodytų aspektų turi atitikti įstaigos, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES:

a)

nuosavų lėšų reikalavimą, susijusį su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos ir atsiskaitymo rizikos aspektais;

b)

dideles pozicijas ribojančius reikalavimus;

c)

kai įsigalios 460 straipsnyje nurodytas deleguotasis aktas, likvidumo reikalavimus, susijusius su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos aspektais;

d)

informacijos teikimo reikalavimus, susijusius su a, b ir c punktais bei svertu;

e)

viešo atskleidimo reikalavimus.

Šis reglamentas netaikomas kompetentingoms institucijoms keliamiems informacijos atskleidimo reikalavimams įstaigų prudencinio reguliavimo ir priežiūros srityse, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/36/ES.

2 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų procedūrų.

3 straipsnis

Griežtesnių reikalavimų taikymas įstaigose

Šiuo reglamentu įstaigoms nedraudžiama turėti daugiau nuosavų lėšų ir didesnes jų sudedamąsias dalis, nei reikalaujama šiame reglamente, arba taikyti griežtesnes priemones, nei reikalaujama šiame reglamente.

4 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita;

2)

investicinė įmonė – asmuo, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriam taikomi toje direktyvoje išdėstyti reikalavimai, išskyrus:

a)

kredito įstaigas;

b)

vietos įmones;

c)

įmones, kurios neturi leidimo teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo B skirsnio 1 punkte nurodytos papildomos paslaugos, kurios teikia tik vieną arba kelias iš investicinių paslaugų ir vykdančias tik vieną arbą kelias iš investicinių veiklų, nurodytų tos direktyvos I priedo A skirsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose, ir kurios neturi leidimo saugoti jų klientams priklausančių pinigų ar vertybinių popierių, ir kurios dėl tos priežasties jokiais atvejais negali įsiskolinti savo klientams;

3)

įstaiga – kredito įstaiga arba investicinė įmonė;

4)

vietos įmonė – įmonė, savo sąskaita veikianti finansinių ateities ir pasirinkimo sandorių arba kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat pinigų rinkose, siekdama vienintelio tikslo – apdrausti pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, arba kitų šių rinkų narių sąskaita veikianti įmonė, turinti tų pačių rinkų tarpuskaitos narių suteiktų garantijų, kai atsakomybę už tokių įmonių sudarytų sutarčių vykdymą prisiima tų pačių rinkų tarpuskaitos nariai;

5)

draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (20) 13 straipsnio 1 punkte;

6)

perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

7)

kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) – KIPVPS, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (21) 1 straipsnio 2 dalyje, įskaitant, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, trečiųjų valstybių subjektus, kurie vykdo panašią veiklą ir kuriems taikoma priežiūra pagal Sąjungos arba trečiosios valstybės, kuri taiko priežiūros ir reglamentavimo reikalavimus, bent lygiaverčius Sąjungoje taikomiems reikalavimams, teisę, ir AIF, kaip apibrėžta 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (22) 4 straipsnio 1 dalies a punkte, arba ES nepriklausantys AIF, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies aa punkte;

8)

viešojo sektoriaus subjektas – nekomercinė administracinė įstaiga, pavaldi centrinei, regioninei ar vietos valdžiai, arba institucijoms, kurios vykdo tas pačias funkcijas kaip regioninės vyriausybės ir vietos valdžios institucijos, arba nekomercinė įmonė, kuri priklauso centrinei, regioninei arba vietos valdžiai arba yra įsteigta ir finansuojama centrinės, regioninės ar vietos valdžios, ir kuri yra sudariusi specialius garantijų susitarimus, įskaitant įstatymais reglamentuojamas savivaldos įstaigas, kurioms taikoma viešoji priežiūra;

9)

valdymo organas – valdymo organas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

10)

vyresnioji vadovybė – vyresnioji vadovybė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte;

11)

sisteminė rizika – sisteminė rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte;

12)

modelio rizika – modelio rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte;

13)

iniciatorius – subjektas, kuris:

a)

pats arba per susijusius subjektus tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavo pirminėje sutartyje, dėl kurios atsirado skolininko arba galimo skolininko prievolės arba galimos prievolės, dėl kurių susidarė pakeista vertybiniais popieriais pozicija; arba

b)

įsigyja trečiosios šalies pozicijas savo sąskaita ir tada jas pakeičia vertybiniais popieriais;

14)

rėmėjas – įstaiga (ne įstaiga iniciatorė), kuri įsteigia ir tvarko turtu padengtų komercinių vekselių programą arba kitą pakeitimo vertybiniais popieriais schemą, pagal kurią perkamos pozicijos iš trečiųjų šalių subjektų;

15)

patronuojančioji įmonė:

a)

patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;

b)

Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 3 ir 4 skyrių II skirsnyje ir VIII antraštinėje dalyje bei šio reglamento penktoje dalyje – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kuri įmonė, kuri faktiškai daro lemiamą poveikį kitai įmonei;

16)

patronuojamoji įmonė:

a)

patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;

b)

patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, ir bet kuri įmonė, kuriai patronuojančioji įmonė faktiškai daro lemiamą poveikį.

Patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmones patronuojančios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis;

17)

filialas – veiklos vieta, kuri yra juridiškai priklausoma įstaigos dalis ir kurioje tiesiogiai atliekami visi ar kai kurie įstaigų veiklai būdingi sandoriai;

18)

papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas arba panaši veikla, papildanti vienos arba kelių įstaigų pagrindinę veiklą;

19)

turto valdymo bendrovė – turto valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 punkte, ir AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, įskaitant, jei nenumatyta kitaip, trečiųjų valstybių subjektus, kurie vykdo panašią veiklą ir kuriems taikomi trečiosios valstybės, kuri taiko priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, bent lygiaverčius Sąjungoje taikomiems reikalavimams, įstatymai;

20)

finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra įstaigos arba finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra įstaiga, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

21)

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte;

22)

mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra finansų kontroliuojančioji bendrovė ar įstaiga arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios bent viena iš patronuojamųjų įmonių yra įstaiga;

23)

trečiosios valstybės draudimo įmonė – trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 3 punkte;

24)

trečiosios valstybės perdraudimo įmonė – trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 6 punkte;

25)

pripažinta trečiųjų valstybių investicinė įmonė – įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:

a)

kuri, jeigu būtų įsteigta Sąjungoje, atitiktų investicinės įmonės apibrėžtį;

b)

kuriai veiklos leidimas išduotas trečiojoje valstybėje;

c)

kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės ir kuri laikosi tų riziką ribojančių taisyklių, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, griežtumu atitinka bent šiame reglamente arba Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas taisykles;

26)

finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (23), ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies g punkte;

27)

finansų sektoriaus subjektas – bet kuris iš šių subjektų:

a)

įstaiga;

b)

finansų įstaiga;

c)

papildomas paslaugas teikianti įmonė, įtraukta į įstaigos konsoliduotą finansinę būklę;

d)

draudimo įmonė;

e)

trečiosios valstybės draudimo įmonė;

f)

perdraudimo įmonė;

g)

trečiosios valstybės perdraudimo įmonė;

h)

draudimo kontroliuojančioji bendrovė;

i)

mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė;

j)

mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies g punkte;

k)

į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį pagal tos direktyvos 4 straipsnį neįtraukta bendrovė;

l)

trečiosios valstybės įmonė, kurios pagrindinė veikla yra panaši į bet kurio iš a–k punktuose nurodytų subjektų veiklą;

28)

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje – įstaiga valstybėje narėje, turinti patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga arba finansų įstaiga, arba dalyvaujanti valdant tokios įstaigos ar finansų įstaigos kapitalą ir kuri pati nėra kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

29)

ES patronuojančioji įstaiga – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri nėra kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

30)

patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

31)

ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

32)

patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

33)

ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

34)

pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

35)

dalyvavimas valdant įmonės kapitalą – dalyvavimas, kaip apibrėžta 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (24) 17 straipsnio pirmame sakinyje, arba 20 % ar daugiau balsavimo teisių įmonėje arba įmonės kapitalo tiesioginė ar netiesioginė nuosavybė;

36)

kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui;

37)

kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykiai, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba papildant šį kriterijų apskaitos standartais, kurie taikomi įstaigai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, arba panašūs bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir įmonės santykiai;

38)

glaudūs ryšiai – padėtis, kai du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų yra susiję kuriuo nors iš šių būdų:

a)

dalyvauja valdant kapitalą, tiesiogiai turėdami arba kontroliuodami 20 % arba daugiau balsavimo teisių įmonėje arba įmonės kapitalo;

b)

kontrolės ryšiais;

c)

nuolatiniais abiejų arba visų tų asmenų santykiais su tuo pačiu trečiuoju asmeniu dėl kontrolės ryšių;

39)

susijusių klientų grupė – bet kuri iš šių grupių:

a)

du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie, jeigu nenurodyta kitaip, kelia vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus asmenis;

b)

du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra susiję a punkte apibūdintais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti keliančiais vieną riziką, nes jie taip tarpusavyje susiję, kad, jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, ypač finansavimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti greičiausiai taip pat susidurtų su finansavimo arba grąžinimo sunkumais.

Nepaisant a ir b punktų, tais atvejais, kai centrinės valdžios institucija tiesiogiai kontroliuoja daugiau nei vieną fizinį ar juridinį asmenį arba yra tiesiogiai susijusi su daugiau nei vienu fiziniu ar juridiniu asmeniu, grupė, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai ji kontroliuoja pagal a punktą, arba kurie yra susiję su ja pagal b punktą, gali būti laikoma nesusijusių klientų grupe. Vietoj to susijusių klientų grupės, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, egzistavimas gali būti vertinamas atskirai kiekvieno iš asmenų, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja centrinės valdžios institucija pagal a punktą arba kurie yra tiesiogiai susiję su ja pagal b punktą, ir visų fizinių bei juridinių asmenų, kuriuos tas asmuo kontroliuoja pagal a punktą arba su kuriuo jie yra susiję pagal b punktą, įskaitant centrinės valdžios instituciją, atžvilgiu. Tas pats taikytina regioninėms arba vietos institucijoms, kurioms taikoma 115 straipsnio 2 dalis;

40)

kompetentinga institucija – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešosios valdžios institucija arba įstaiga, kuri yra įgaliota pagal nacionalinę teisę prižiūrėti įstaigas, tokiu būdu priklausydama atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai;

41)

konsoliduotos priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančiųjų įstaigų ir įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, konsoliduotos priežiūros vykdymą;

42)

veiklos leidimas – institucijų išduotas bet kokios formos dokumentas, kuriuo suteikiama teisė verstis tam tikra veikla;

43)

buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga yra gavusi veiklos leidimą;

44)

priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga turi filialą arba teikia paslaugas;

45)

ECBS centriniai bankai – nacionaliniai centriniai bankai, kurie yra Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, ir Europos centrinis bankas (ECB);

46)

centriniai bankai – ECBS centriniai bankai ir trečiųjų valstybių centriniai bankai;

47)

konsoliduota būklė – padėtis, kuri susidaro tuo atveju, kai šio reglamento reikalavimai pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių taikomi įstaigai taip, lyg ta įstaiga kartu su vienu arba daugiau subjektų būtų viena įstaiga;

48)

konsoliduotai – remiantis konsoliduota būkle;

49)

iš dalies konsoliduotai – remiantis patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, išskyrus subjektų pogrupį, konsoliduota būkle arba patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuri nėra pagrindinė patronuojančioji įstaigą, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduota būkle;

50)

finansinė priemonė – bet kuri iš šių priemonių:

a)

sutartis, dėl kurios viena iš šalių įgyja finansinio turto, o kita – finansinį įsipareigojimą arba kitos šalies nuosavybės priemonę;

b)

bet kuri Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodyta priemonė;

c)

išvestinė finansinė priemonė;

d)

pirminė finansinė priemonė;

e)

grynųjų pinigų priemonė.

Visos a, b ir c punktuose nurodytos priemonės yra finansinės priemonės tik tada, jei jų vertė kyla iš pagrindinės finansinės priemonės arba kito pagrindinio straipsnio kainos, normos arba indekso;

51)

pradinis kapitalas – nuosavų lėšų dydis ir rūšys, kurie kredito įstaigoms nurodyti Direktyvos 2013/36/ES 12 straipsnyje, o investicinėms įmonėms – tos direktyvos IV antraštinėje dalyje;

52)

operacinė rizika – nuostolio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių sukelta rizika, įskaitant teisinę riziką;

53)

gautinų sumų sumažėjimo rizika – rizika, kad gautinos sumos sumažės dėl kreditų įsipareigojančiajam asmeniui grynaisiais arba negrynaisiais pinigais;

54)

įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė arba PD – tikimybė, kad per vienų metų laikotarpį sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų;

55)

nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba LGD – pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir įsipareigojimų neįvykdymo metu neapmokėtos įsipareigojimų sumos santykis;

56)

perskaičiavimo koeficientas – einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos, kuri galėtų būti panaudota ir todėl būtų nesumokėta įsipareigojimų neįvykdymo metu, ir einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos santykis; įsipareigojimų mastas nustatomas pagal rekomenduojamą ribą, išskyrus atvejus, kai nerekomenduojama riba yra didesnė;

57)

kredito rizikos mažinimas – įstaigos naudojamas kredito rizikos, susijusios su įstaigos tebeturima pozicija arba pozicijomis, mažinimo būdas;

58)

tiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama įstaigai turint teisę, – sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų su sandorio šalimi susijusių kredito įvykių atveju – panaikinti, įpareigoti perduoti, paimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir reikalavimo įstaigai sumos;

59)

netiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama trečiosios šalies prievole sumokėti sumą skolininko įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų kredito įvykių atveju;

60)

pinigų atitikmens priemonė – indėlio sertifikatas, obligacija, įskaitant padengtą obligaciją, arba bet kuri kita nesubordinuotoji priemonė, kurią įstaiga yra išleidusi, už kurią įstaigai jau yra visiškai sumokėta ir kurios nominaliąją vertę įstaiga turi besąlygiškai apmokėti;

61)

pakeitimas vertybiniais popieriais – sandoris arba schema, pagal kurią kredito rizika, susijusi su pozicija arba pozicijų grupe, yra segmentuojama ir kuriai būdingi abu šie požymiai:

a)

sandorio arba schemos mokėjimai priklauso nuo pozicijos arba pozicijų grupės kokybės;

b)

segmentų subordinacija lemia nuostolių paskirstymą per sandorio arba schemos vykdymo laikotarpį;

62)

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija pakeitimui vertybiniais popieriais;

63)

pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai su pagrindine pozicijų grupe susijusi rizika yra segmentuojama ir kai bent viena iš pagrindinių pozicijų yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

64)

pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais;

65)

kredito vertės padidinimas – sutartyje įformintas susitarimas, pagal kurį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybė yra pagerinama, palyginti su ta, kokia ji būtų buvusi, jei kredito vertė nebūtų padidinta, įskaitant padidinimą, kurį suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių kredito užtikrinimas;

66)

specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS – patikėtinė korporacija arba kitas subjektas (ne įstaiga), kuris vykdo tik tokią veiklą, kuria siekiama atlikti pakeitimą arba pakeitimus vertybiniais popieriais, kurio struktūra siekiama atskirti SPPVPS prievoles nuo įstaigos iniciatorės prievolių ir kuriame naudą teikiančios dalies turėtojai turi teisę tą dalį įkeisti arba ja apsikeisti be jokių apribojimų;

67)

segmentas – sutartimi nustatytas kredito rizikos, susijusios su viena arba keliomis pozicijomis, segmentas, kai segmento pozicijoje esama rizikos patirti kredito nuostolį, kuris būtų didesnis arba mažesnis už to paties dydžio poziciją kiekviename kitame tokiame segmente, neatsižvelgiant į kredito užtikrinimą, kurį trečiosios šalys tiesiogiai suteikia pozicijų turėtojams tame segmente arba kituose segmentuose;

68)

vertinimas rinkos kainomis – pozicijų vertinimas remiantis turimomis iš nepriklausomų šaltinių gautomis uždarymo kainomis, įskaitant biržos kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas;

69)

vertinimas pagal modelį – bet kuris vertinimas, kurį atliekant vertė nustatoma taikant palyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu remiantis vienu ar keliais rinkos įvesties duomenimis;

70)

nepriklausoma kainų patikra – procesas, kurio metu reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar vertinant pagal modelį naudojamų įvesties duomenų tikslumas ir nepriklausomumas;

71)

reikalavimus atitinkantis kapitalas – šio kapitalo suma:

a)

1 lygio kapitalo, kaip nurodyta 25 straipsnyje;

b)

2 lygio kapitalo, kaip nurodyta 71 straipsnyje, kuris yra lygus vienam trečdaliui 1 lygio kapitalo arba mažesnis;

72)

pripažinta birža – birža, kuri atitinka visas šias sąlygas:

a)

ji yra reguliuojama rinka;

b)

ji turi tarpuskaitos mechanizmą, pagal kurį II priede išvardytoms sutartims taikomas kasdienės garantinės įmokos reikalavimas, kuriuo, kompetentingų institucijų nuomone, suteikiamas tinkamas užtikrinimas;

73)

savo nuožiūra sukauptos pensijų išmokos – didesnės pensijų išmokos, kurias darbuotojui savo nuožiūra moka įstaiga kaip to darbuotojo kintamojo atlygio paketo dalį, į kurias neįtraukiamos darbuotojui mokamos pagal bendrovės pensijų sistemą sukauptos išmokos;

74)

hipotekinė vertė – nekilnojamojo turto vertė, kuri nustatoma atlikus apdairų būsimos turto paklausos rinkoje vertinimą atsižvelgiant į turto ilgalaikio tvarumo aspektus, įprastas ir vietos rinkos sąlygas bei dabartinę ir alternatyvią tinkamą turto paskirtį;

75)

gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – gyvenamoji vieta, kurioje gyvena gyvenamosios vietos savininkas arba nuomininkas, įskaitant teisę gyventi bute, priklausančiame gyvenamųjų namų kooperatyvui Švedijoje;

76)

nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų sumokėti už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal įprastomis rinkos sąlygomis nesusijusių šalių sudarytą sandorį, kai kiekviena iš šalių veikia sąmoningai, apdairiai ir niekieno neverčiama;

77)

taikytina apskaitos sistema – apskaitos standartai, kurie įstaigai taikomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 arba Direktyvą 86/635/EEB;

78)

vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis – įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičiaus per laikotarpį, kuris prasideda prieš vienerius metus iki T datos, ir įsipareigojančiųjų asmenų, kurie prieš vienerius metus iki tos datos buvo priskirti prie to rango arba grupės, skaičiaus santykis;

79)

spekuliacinis nekilnojamojo turto finansavimas – paskolos, skirtos su nekilnojamuoju turtu susijusios žemės įsigijimui, plėtojimui arba statybai joje, arba tokio turto ar su juo susijusiam įsigijimui, plėtojimui arba statybai, ketinant pelningai parduoti;

80)

prekybos finansavimas – finansavimas, įskaitant garantijas, susijęs su prekių ir paslaugų mainais, naudojant nustatytos trumpos trukmės, paprastai trumpesnio negu vienų metų termino, finansinius produktus, jų automatiškai nepratęsiant;

81)

oficialiai remiamo eksporto kreditai – paskolos arba kreditai, skirti prekių ir paslaugų eksportui finansuoti, kuriems oficiali eksporto kreditų agentūra suteikia garantijų, draudimą arba tiesioginį finansavimą;

82)

atpirkimo sandoris arba atvirkštinio atpirkimo sandoris – bet kokia sutartis, pagal kurią įstaiga arba įstaigos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises, susijusias su kuriuo nors iš šių aspektų:

a)

vertybinių popierių ar biržos prekių nuosavybės teise, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teisių į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal sutartį įstaiga negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių arba biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos atpirkti;

b)

tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalais už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, kurią pardavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys; vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiai įstaigai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai įstaigai – atvirkštinio atpirkimo sandoris;

83)

atpirkimo sandoris – bet kuris sandoris, kuriam taikoma atpirkimo sandorio arba atvirkštinio atpirkimo sandorio apibrėžtis;

84)

paprastasis atpirkimo sandoris – pavienio turto arba panašaus, nesudėtingo turto, palyginti su turto krepšeliu, atpirkimo sandoris;

85)

prekybos tikslais laikomos pozicijos – bet kuri iš šių pozicijų:

a)

savos pozicijos ir pozicijos, atsiradusios dėl klientų aptarnavimo ir įvertintos rinkos kainomis;

b)

pozicijos, kurias ketinama per trumpą laiką perparduoti;

c)

pozicijos, kuriose ketinama gauti pelno dėl dabartinių arba tikėtinų trumpalaikių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų;

86)

prekybos knyga – visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias įstaiga laiko prekybos tikslais arba siekdama prekybos tikslais laikomas pozicijas apdrausti nuo rizikos;

87)

daugiašalė prekybos sistema – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 punkte;

88)

reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kuriai buvo suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri buvo pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį;

89)

įsipareigojimų neįvykdymo fondas – fondas, kurį įsteigė pagrindinė sandorio šalis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnį ir kuris naudojamas pagal to reglamento 45 straipsnį;

90)

iš anksto finansuojamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įstaigos mokamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą;

91)

prekybos pozicija – dabartinė turima pozicija, įskaitant kintamąją garantinę įmoką, mokėtiną tarpuskaitos nariui, tačiau dar negautą, ir bet kokia galima būsima tarpuskaitos nario arba kliento turima pagrindinės sandorio šalies pozicija, susidaranti dėl 301 straipsnio 1 dalies a–e punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, taip pat pradinės garantinės įmokos;

92)

reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 punkte;

93)

svertas – įstaigos turto, nebalansinių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų sumokėti, įvykdyti įsipareigojimą arba pateikti užtikrinimo priemonę, įskaitant prievoles dėl gauto finansavimo, prisiimtų įsipareigojimų, išvestinių finansinių priemonių arba atpirkimo sandorių, bet neįskaitant prievolių, kurių vykdymas gali būti užtikrintas tik įstaigą likviduojant, ir tos įstaigos nuosavų lėšų santykis;

94)

pernelyg didelio sverto rizika – rizika, kylanti dėl įstaigos pažeidžiamumo, susijusio su svertu arba sąlyginiu svertu, dėl kurios gali prireikti nenumatytų ištaisomųjų priemonių jos verslo plane, įskaitant skubų turto pardavimą, dėl kurio gali atsirasti nuostolių arba prireikti jos likusio turto vertės koregavimo;

95)

kredito rizikos koregavimas – specifinių ir bendrų atidėjinių paskolų nuostoliams padengti dėl kredito rizikos suma, kuri yra pripažinta įstaigos finansinėse ataskaitose pagal taikytiną apskaitos sistemą;

96)

vidinis apsidraudimas – pozicija, kuria reikšmingai padengiamos rizikos sudedamosios dalys, susijusios su prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicija arba pozicijų grupe;

97)

išvestinės finansinės priemonės pagrindinė pozicija – įsipareigojimas, naudojamas kredito išvestinės finansinės priemonės atsiskaitymo grynaisiais vertei nustatyti;

98)

išorinė kredito rizikos vertinimo institucija arba ECAI – kredito reitingų agentūra, kuri yra užregistruota arba sertifikuota pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (25), arba centrinis bankas, kuris nustato kredito reitingus, kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas;

99)

paskirtoji ECAI – įstaigos paskirtoji ECAI;

100)

sukauptos kitos bendrosios pajamos – reiškia tą patį, kaip nurodyta 1-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS), taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;

101)

pagrindinės nuosavos lėšos – pagrindinės nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 88 straipsnyje;

102)

1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį;

103)

papildomi 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį, ir tų straipsnių įskaitymas ribojamas deleguotaisiais aktais, priimtais pagal tos direktyvos 99 straipsnį;

104)

2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 2 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 2 dalį;

105)

3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų draudimo straipsniai, kurie priskiriami prie 3 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 3 dalį;

106)

atidėtųjų mokesčių turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

107)

atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo – atidėtųjų mokesčių turtas, kurio būsima vertė gali būti realizuota tik tada, jei įstaiga ateityje uždirbs apmokestinamojo pelno;

108)

atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

109)

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtas – nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo ar sistemos turtas, apskaičiuotas iš jo atėmus to fondo arba pagal tą sistemą prisiimtus įsipareigojimus;

110)

paskirstymas – dividendų arba palūkanų bet kuria forma mokėjimas;

111)

finansų įmonė – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 25 punkto b ir d papunkčiuose;

112)

atidėjiniai bendrai banko rizikai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje;

113)

prestižas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

114)

netiesiogiai turima kapitalo dalis – pozicija tarpininkaujančio subjekto atžvilgiu, kuris turi kapitalo priemonių, išleistų finansų sektoriaus subjekto, poziciją, kai finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių visiško nurašymo atveju nuostolis, kurį dėl to patirtų įstaiga, iš esmės nesiskirtų nuo nuostolio, kurį patirtų įstaiga dėl tiesiogiai turimų tų kapitalo priemonių, kurias išleido finansų sektoriaus subjektas;

115)

nematerialusis turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, ir apima prestižą;

116)

kitos kapitalo priemonės – finansų sektoriaus subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 arba 2 lygio priemonių arba 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsnių, papildomų 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių, 2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių arba 3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių;

117)

kiti rezervai – rezervai, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, kuriuos reikia atskleisti pagal taikytiną apskaitos standartą, neįskaitant jokių sumų, kurios jau įskaitytos į sukauptas kitas bendrąsias pajamas arba nepaskirstytąjį pelną;

118)

nuosavos lėšos – 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma;

119)

nuosavų lėšų priemonės – įstaigos išleistos kapitalo priemonės, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 arba 2 lygio kapitalo priemonių;

120)

mažumos dalis – įstaigos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo suma, priskirtina fiziniams arba juridiniams asmenims, išskyrus asmenis, įtrauktus į rizikos ribojimu pagrįstą įstaigos konsolidavimą;

121)

pelnas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

122)

abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė – įstaigos turimos nuosavų lėšų priemonės arba finansų sektoriaus subjektų išleistos kitos kapitalo priemonės, kai tie subjektai taip pat turi tos įstaigos išleistų nuosavų lėšų priemonių;

123)

nepaskirstytasis pelnas – į kitą laikotarpį perkeliamas pelnas ir nuostoliai, likę po galutinio pelno arba nuostolių paskirstymo pagal taikytiną apskaitos sistemą;

124)

akcijų priedai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

125)

laikinieji skirtumai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

126)

dirbtinai turima kapitalo dalis – įstaigos investicija į finansinę priemonę, kurios vertė yra tiesiogiai susijusi su finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių verte;

127)

kryžminių garantijų sistema – sistema, kuri atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a)

įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai;

b)

įstaigos yra visiškai konsoliduotos pagal Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punktus arba 2 dalį, jų atžvilgiu įstaiga, kuri yra patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, vykdo konsoliduotą priežiūrą pagal šio reglamento pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių ir joms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas;

c)

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje ir patronuojamosios įmonės yra įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje ir joms leidimus išduoda ir jų priežiūrą vykdo ta pati kompetentinga institucija;

d)

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje ir patronuojamosios įmonės yra sudariusios sutartį arba įstatuose nustatyta tvarka dėl įsipareigojimų, kurie apsaugo tas įstaigas ir visų pirma užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, prisiėmimo, jei to prireikia;

e)

yra nustatyta tvarka, pagal kurią užtikrinamas skubus finansinių išteklių teikimas kapitalui ir likvidumui užtikrinti, jei to reikalaujama pagal d punkte nurodytą sudarytą sutartį ar įstatuose nustatytą įsipareigojimų prisiėmimo tvarką;

f)

kompetentinga institucija reguliariai stebi d–e punktuose nurodytų susitarimų tinkamumą;

g)

minimalus patronuojamosios įmonės pranešimo apie susitarimo prisiimti įsipareigojimus savanorišką nutraukimą laikotarpis yra 10 metų;

h)

kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai uždrausti patronuojamajai įmonei savanoriškai nutraukti susitarimą prisiimti įsipareigojimus;

128)

paskirstomi straipsniai – pelno paskutinių finansinių metų pabaigoje ir praėjusių metų nepaskirstytojo pelno bei tam tikslui skirtų rezervų suma prieš paskirstymą nuosavų lėšų priemonių turėtojams, atėmus visą praėjusių metų nepaskirstytą nuostolį, pelną, kuris neskirstytinas dėl teisės aktų ar įstaigos įstatų nuostatų, ir sumas, pervestas į nepaskirstytinus rezervus pagal taikomą nacionalinę teisę arba įstaigos statutą, tuos nuostolius ir rezervus nustatant remiantis įstaigos atskiromis ataskaitomis, o ne konsoliduotomis ataskaitomis.

2.   Kai šiame reglamente daroma nuoroda į nekilnojamąjį turtą arba gyvenamosios ar komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą arba tokio turto hipoteką, ji apima Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas. Valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą akcijas, kurios yra netiesiogiai turimo nekilnojamojo turto ekvivalentas, laikyti tiesiogiai turimu nekilnojamuoju turtu, su sąlyga, kad toks netiesioginis turėjimas konkrečiai reglamentuojamas atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje ir, jį įkeitus kaip užtikrinimo priemonę, kreditoriams suteikiamas lygiavertis užtikrinimas.

3.   Prekybos finansavimas, kaip nurodyta 1 dalies 80 punkte, paprastai nėra grindžiamas įsipareigojimu ir turi būti patenkinamai pagrįstas patvirtinamaisiais sandorio dokumentais kiekvieno prašymo išmokėti lėšas atveju, sudarant galimybę atsisakyti teikti finansavimą iškilus bet kokioms abejonėms dėl kreditingumo ar patvirtinamųjų sandorio dokumentų. Prekybos finansavimo pozicijų padengimas paprastai nepriklauso nuo skolininko lėšų – grąžinama ne iš tų lėšų, o iš grynųjų pinigų, gautų iš importuotojų, arba iš pajamų, gautų pardavus su sandoriu susijusias prekes.

5 straipsnis

Apibrėžtys, specialiai skirtos su kredito rizikos padengimu susijusiems kapitalo reikalavimams

Trečios dalies II antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   pozicija– turtas arba nebalansinis straipsnis;

2)   nuostolis– ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto įtaką ir reikšmingas tiesiogines bei netiesiogines išlaidas, susijusias su išieškojimu pagal priemonę;

3)   tikėtinas nuostolis– dėl galimo sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba gautinų sumų sumažėjimo per vienų metų laikotarpį tikėtinos prarasti pozicijos dalies ir įsipareigojimų neįvykdymo metu neapmokėtos sumos santykis.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

REIKALAVIMŲ TAIKYMO LYGIS

1   SKYRIUS

Individualus reikalavimų taikymas

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Įstaigos individualiai vykdo antroje–penktoje ir aštuntoje dalyse nustatytas prievoles.

2.   Kiekviena įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė valstybėje narėje, kurioje jai išduotas veiklos leidimas ir vykdoma jos priežiūra, arba patronuojančioji įmonė, ir kiekviena įstaiga, kuri konsoliduojama pagal 19 straipsnį, nėra įpareigota individualiai laikytis 89, 90 ir 91 straipsniuose nustatytų prievolių.

3.   Kiekviena įstaiga, kuri yra patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė, ir kiekviena įstaiga, kuri konsoliduojama pagal 19 straipsnį, nėra įpareigota individualiai laikytis aštuntoje dalyje nustatytų prievolių.

4.   Kredito įstaigos ir investicinės įmonės, kurios turi leidimą teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytas investicines paslaugas ir nurodytą veiklą, individualiai vykdo šeštoje dalyje nustatytas prievoles. Kol bus pateikta Komisijos ataskaita pagal 508 straipsnio 3 dalį, kompetentingos institucijos gali leisti investicinėms įmonėms nesilaikyti šeštoje dalyje nustatytų prievolių atsižvelgiant į investicinių įmonių veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

5.   Įstaigos, išskyrus 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje nurodytas investicines įmones ir įstaigas, kurioms kompetentingos institucijos pritaikė 7 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytą leidžiančią nukrypti nuostatą, individualiai vykdo septintoje dalyje nustatytas prievoles.

7 straipsnis

Nuo individualaus rizikos ribojimo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1.   Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti kuriai nors įstaigos patronuojamajai įmonei, jeigu atitinkama valstybė narė ir patronuojamajai įmonei, ir įstaigai išduoda veiklos leidimą bei vykdo jų priežiūrą ir jeigu patronuojamoji įmonė yra įtraukta į įstaigos, kuri yra patronuojančioji įmonė, konsoliduotą priežiūrą ir įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės:

a)

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių jos patronuojančiajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b)

patronuojančioji įmonė įrodo kompetentingai institucijai, kad rizikos ribojimo požiūriu ji tinkamai valdo patronuojamąją įmonę ir, kompetentingai institucijai leidus, yra pareiškusi, kad užtikrina patronuojamosios įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi;

c)

patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

d)

patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.

2.   Kompetentingos institucijos gali pasinaudoti 1 dalyje numatyta galimybe, kai patronuojančioji įmonė yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip įstaiga, su sąlyga, kad jai taikoma tokia pati priežiūra kaip įstaigoms, visų pirma 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti standartai.

3.   Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti patronuojančiajai įstaigai valstybėje narėje, jeigu atitinkama valstybė narė tai įstaigai išduoda veiklos leidimą bei vykdo jos priežiūrą ir jeigu ji yra įtraukta į konsoliduotą priežiūrą bei įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamųjų įmonių:

a)

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įstaigai valstybėje narėje greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b)

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje yra įtraukta į konsoliduotai priežiūrai svarbaus rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras.

Kompetentinga institucija, kuri pasinaudoja šios dalies nuostatomis, informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

8 straipsnis

Nuo individualaus likvidumo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1.   Kompetentingos institucijos gali leisti šeštos dalies visai arba iš dalies netaikyti įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms Sąjungoje ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį tol, kol jos atitinka visas šias sąlygas:

a)

patronuojančioji įstaiga konsoliduotai, o patronuojamoji įstaiga – iš dalies konsoliduotai vykdo šeštoje dalyje nustatytas prievoles;

b)

patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai visą laiką stebi ir prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų, kurioms leidžiama nesilaikyti tų reikalavimų, likvidumo pozicijas ir užtikrina pakankamą visų šių įstaigų likvidumo lygį;

c)

įstaigos yra sudariusios kompetentingoms institucijoms priimtinas sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp jų joms suteikiant galimybę suėjus jų terminui įvykdyti individualias ir bendras prievoles;

d)

šiuo metu nėra arba nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių c punkte nurodytoms sutartims įvykdyti.

Komisija iki 2014 m. sausio 1 d. praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie bet kokias teisines kliūtis, dėl kurių būtų neįmanoma taikyti pirmos pastraipos c punkto, o iki 2015 m. gruodžio 31 d., prireikus, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nustatančio, kurios iš tų kliūčių turėtų būti pašalintos.

2.   Kompetentingos institucijos gali leisti iš dalies arba visai netaikyti šeštos dalies įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms, kai visos vieno likvidumo pogrupio įstaigos turi veiklos leidimus toje pačioje valstybėje narėje ir jei įvykdomos 1 dalies sąlygos.

3.   Jeigu vieno likvidumo pogrupio įstaigos veiklos leidimus turi keliose valstybėse narėse, 1 dalis taikoma tik po to, kai įvykdoma 21 straipsnyje nustatyta procedūra, ir tik toms įstaigoms, kurių kompetentingos institucijos sutaria dėl šių aspektų:

a)

jų vykdomo organizacinės struktūros ir likvidumo rizikos vertinimo atitikties Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnyje nustatytoms sąlygoms viename likvidumo pogrupyje vertinimo;

b)

viename likvidumo pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės;

c)

įstaigų, kurioms bus netaikoma šešta dalis, reikalaujamos turėti minimalios likvidžiojo turto sumos nustatymo;

d)

poreikio nustatyti griežtesnius parametrus, nei nustatyta šeštoje dalyje;

e)

neribojamo kompetentingų institucijų keitimosi išsamia informacija;

f)

visiško tokio netaikymo pasekmių supratimo.

4.   Kompetentingos institucijos 1, 2 ir 3 dalis taip pat gali taikyti įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai, nurodytai 113 straipsnio 7 dalies b punkte, jeigu jos atitinka visas 113 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas, ir kitoms įstaigoms, susijusioms 113 straipsnio 6 dalyje nurodytais santykiais, jeigu jos atitinka visas toje dalyje nustatytas sąlygas. Tokiu atveju kompetentingos institucijos nustato vieną iš įstaigų, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimo vykdyti šeštos dalies nuostatas, remdamosi visų vieno likvidumo pogrupio įstaigų konsoliduota būkle.

5.   Tais atvejais, kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 1 arba 2 dalį, kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnį arba jo dalis vieno likvidumo pogrupio įstaigoms ir nuspręsti leisti individualiai netaikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnio arba jo dalių.

9 straipsnis

Individualus konsolidavimo metodas

1.   Laikydamosi šio straipsnio 2 ir 3 dalių bei Direktyvos 2013/36/ES 144 straipsnio 3 dalies, kompetentingos institucijos kiekvienu atveju atskirai gali leisti patronuojančiosioms įstaigoms į savo reikalavimo pagal 5 straipsnio 1 dalį apskaičiavimą įtraukti tas patronuojamąsias įmones, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nustatytas sąlygas ir kurių reikšmingos pozicijos ar reikšmingi įsipareigojimai yra susiję su ta patronuojančiąja įstaiga.

2.   1 dalyje nustatyti veiksmai leidžiami tik tada, kai patronuojančioji įstaiga kompetentingoms institucijoms visiškai įrodo aplinkybes ir priemones, įskaitant teisines priemones, dėl kurių šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių patronuojamajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar suėjus terminui padengti įsipareigojimus savo patronuojančiajai įmonei.

3.   Jeigu kompetentinga institucija naudojasi 1 dalyje nustatyta teise, ji reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie tai, kad taikoma 1 dalis, taip pat apie 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priemones. Jeigu patronuojamoji įmonė yra trečiojoje valstybėje, kompetentingos institucijos tą pačią informaciją pateikia ir šios trečiosios valstybės kompetentingoms institucijoms.

10 straipsnis

Reikalavimų netaikymas centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms

1.   Kompetentingos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus leisti iš dalies arba visiškai netaikyti antroje–aštuntoje dalyse nustatytų reikalavimų toje pačioje valstybėje narėje esančiai vienai ar kelioms kredito įstaigoms, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kuri jas prižiūri ir yra įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

centrinės įstaigos ir kontroliuojamų įstaigų įsipareigojimai yra bendri, o centrinė įstaiga visiškai garantuoja kelias savo kontroliuojamų įstaigų pareigas arba įsipareigojimus;

b)

centrinės įstaigos ir visų jos kontroliuojamų įstaigų mokumas bei likvidumas yra prižiūrimi bendrai, remiantis konsoliduotosiomis šių įstaigų ataskaitomis;

c)

centrinės įstaigos vadovybė turi įgaliojimus duoti nurodymus kontroliuojamų įstaigų vadovybei.

Valstybės narės gali toliau laikytis galiojančių nacionalinės teisės aktų, susijusių su pirmoje pastraipoje nurodytos išimties taikymu, ir juos taikyti tik tuo atveju, jei jie neprieštarauja šiam reglamentui ir Direktyvai 2013/36/ES.

2.   Jeigu kompetentingos institucijos įsitikina, kad įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir jeigu kontroliuojamos įstaigos visiškai garantuoja centrinės įstaigos pareigas ar įsipareigojimus, kompetentingos institucijos gali individualiu pagrindu netaikyti antroje–aštuntoje dalyse nustatytų reikalavimų centrinei įstaigai.

2   SKYRIUS

Rizikos ribojimu pagrįstas konsolidavimas

1   Skirsnis

Konsoliduotas reikalavimų taikymas

11 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1.   Patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje 18 straipsnyje nurodytu mastu ir būdu vykdo antroje–ketvirtoje ir septintoje dalyse nustatytas prievoles, remdamosi savo konsoliduota būkle. Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, nustato tinkamą organizacinę struktūrą ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus siekdamos užtikrinti, kad konsolidavimui reikalingi duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir perduodami. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kuriais užtikrinamas tinkamas konsolidavimas.

2.   Patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje kontroliuojamos įstaigos 18 straipsnyje nurodytu mastu ir būdu vykdo antroje–ketvirtoje ir septintoje dalyse nustatytas prievoles, remdamosi tos finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle.

Kai patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje kontroliuoja daugiau kaip vieną įstaigą, pirma pastraipa taikoma tik tai įstaigai, kurios konsoliduota priežiūra vykdoma pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį.

3.   ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamos įstaigos ir ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamos įstaigos vykdo šeštoje dalyje nustatytas prievoles, remdamosi konsoliduota tos patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės būkle, jeigu grupei priklauso viena arba daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytas investicines paslaugas ir nurodytą veiklą. Kol nėra pateikta Komisijos ataskaita pagal 508 straipsnio 2 dalį ir jei grupę sudaro tik investicinės įmonės, kompetentingos institucijos gali leisti konsoliduotai investicinėms įmonėms nesilaikyti šeštoje dalyje nustatytų prievolių, atsižvelgiant į investicinės įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

4.   Jeigu taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga vykdo antros–aštuntos dalių reikalavimus, remdamasi konsoliduota visumos, kurią sudaro centrinė įstaiga kartu kontroliuojamomis įstaigomis, būkle.

5.   Be 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų ir nedarant poveikio kitoms šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatoms, kai priežiūros tikslais tai yra pateisinama dėl rizikos ar įstaigos kapitalo struktūros ypatumų, arba, jei valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos reikalaujamas struktūrinis veiklos atskyrimas bankų grupėje, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad struktūriškai atskirtos įstaigos iš dalies konsoliduotai laikytųsi šio reglamento antroje-ketvirtoje ir šeštoje-aštuntoje dalyse bei Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinėje dalyje nustatytų prievolių.

Pirmoje pastraipoje nustatyto metodo taikymu negali būti daromas poveikis veiksmingai konsoliduotai vykdomai priežiūrai, neproporcingas neigiamas poveikis visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, taip pat negali būti sudaroma ar sukuriama kliūtis vidaus rinkos veikimui.

12 straipsnis

Finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, turinti ir patronuojamąją kredito įstaigą, ir patronuojamąją investicinę įmonę

Jeigu finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė turi bent vieną patronuojamąją kredito įstaigą ir bent vieną patronuojamąją investicinę įmonę, reikalavimai, taikomi remiantis finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle, taikomi kredito įstaigai.

13 straipsnis

Konsoliduotas informacijos atskleidimo reikalavimų taikymas

1.   ES patronuojančiosios įstaigos vykdo aštuntoje dalyje nustatytas prievoles, remdamosi savo konsoliduota būkle.

ES patronuojančiųjų įstaigų sistemiškai svarbios patronuojamosios įmonės ir tos patronuojamosios įmonės, kurios turi esminės reikšmės jų vietos rinkai, atskleidžia 437, 438, 440, 442, 450, 451 ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba iš dalies konsoliduotai.

2.   ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamos įstaigos vykdo aštuntoje dalyje nustatytas prievoles, remdamosi tos finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle.

ES patronuojančiųjų finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba ES patronuojančiųjų mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių sistemiškai svarbios patronuojamosios įmonės ir tos patronuojamosios įmonės, kurios turi esminės reikšmės jų vietos rinkai, atskleidžia 437, 438, 440, 442, 450, 451 ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba iš dalies konsoliduotai.

3.   1 ir 2 dalys visa apimtimi arba iš dalies netaikomos ES patronuojančiosioms įstaigoms, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamoms įstaigoms, kurios yra įtrauktos į atitinkamus atskleidžiamus duomenis, kuriuos konsoliduotai teikia trečiojoje valstybėje įsteigta patronuojančioji įmonė.

4.   Jeigu taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga vykdo aštuntos dalies reikalavimus, remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 18 straipsnio 1 dalis taikoma centrinei įstaigai, o kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

14 straipsnis

Konsoliduotas penktos dalies reikalavimų taikymas

1.   Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, penktoje dalyje nustatytas prievoles vykdo konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, siekdamos užtikrinti, kad jų priemonės, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal tas nuostatas, būtų nuoseklūs ir tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti visus priežiūrai svarbius duomenis ir informaciją. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kad būtų užtikrintas šių nuostatų laikymasis.

2.   Įstaigos, taikydamos 92 straipsnį, į konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai taiko papildomą rizikos koeficientą pagal 407 straipsnį, jei 405 arba 406 straipsnio reikalavimai pažeidžiami trečiojoje valstybėje įsteigto subjekto, kuris konsoliduojamas pagal 18 straipsnį, lygiu ir jeigu pažeidimas yra esminis, palyginti su bendru grupės rizikos pobūdžiu.

3.   Pagal penktą dalį atsirandančios prievolės dėl patronuojamųjų įmonių, kurioms pačioms šis reglamentas netaikomas, netaikomos, jeigu ES patronuojančioji įstaiga arba įstaigos, kurias kontroliuoja ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, gali kompetentingoms institucijoms įrodyti, kad pagal trečiosios valstybės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, įstatymus penktą dalį taikyti neteisėta.

15 straipsnis

Nuo investicinių įmonių grupėms konsoliduotai taikomų nuosavų lėšų reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1.   Konsoliduotos priežiūros institucija kiekvienu atveju atskirai gali leisti konsoliduotai netaikyti šio reglamento trečios dalies ir Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriaus, esant šioms sąlygoms:

a)

kiekviena grupei priklausanti ES investicinė įmonė taiko alternatyvų bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, nurodytos 95 straipsnio 2 dalyje, apskaičiavimo būdą;

b)

visos grupei priklausančios investicinės įmonės priklauso 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kategorijoms;

c)

kiekviena grupei priklausanti ES investicinė įmonė atskirai atitinka 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tuo pačiu metu iš savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių atskaito visus sąlyginius įsipareigojimus investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie kitu atveju būtų konsoliduojami;

d)

bet kurios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuri yra bet kurios grupei priklausančios investicinės įmonės patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, turimas kapitalas, apibrėžtas kaip 26 straipsnio 1 dalyje, 51 straipsnio 1 dalyje ir 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių suma, yra bent ne mažesnis nei šių elementų suma:

i)

viso turto, subordinuotųjų reikalavimų ir priemonių, nurodytų 36 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose, 56 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose ir 66 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose, turimų investicinėse įmonėse, finansų įstaigose, turto valdymo bendrovėse ir papildomas paslaugas teikiančiose įmonėse, kurie kitu atveju būtų konsoliduojami, visos buhalterinės vertės suma; ir

ii)

bendra visų sąlyginių įsipareigojimų investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie kitu atveju būtų konsoliduojami, suma;

e)

į grupę neįtraukiamos kredito įstaigos.

Jeigu įvykdomi pirmoje pastraipoje nustatyti kriterijai, kiekviena ES investicinė įmonė turi turėti visų tai grupei priklausančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, investicinių įmonių, finansų įstaigų, turto valdymo bendrovių ir papildomas paslaugas teikiančių įmonių kapitalo ir finansavimo šaltinių stebėjimo ir kontrolės sistemas.

2.   Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti netaikyti reikalavimų, jeigu finansų kontroliuojančiosios bendrovės turi mažesnę nuosavų lėšų sumą, nei apskaičiuota pagal 1 dalies d punktą, bet ne mažesnę už gaunamą sudėjus nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus atskirai kiekvienai investicinei įmonei, finansų įstaigai, turto valdymo bendrovei ir papildomas paslaugas teikiančiai įmonei, kurie kitu atveju būtų konsoliduojami, ir bendrą visų sąlyginių įsipareigojimų investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie kitu atveju būtų konsoliduojami, sumą. Šios dalies tikslais trečiųjų valstybių investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas yra sąlyginis nuosavų lėšų reikalavimas.

16 straipsnis

Nuo investicinių įmonių grupėms konsoliduotai taikomų sverto koeficiento reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

Tuo atveju, kai visi investicinių įmonių grupės subjektai, įskaitant patronuojantįjį subjektą, yra investicinės įmonės, kurioms atskirai netaikomi septintoje dalyje nustatyti reikalavimai pagal 6 straipsnio 5 dalį, patronuojančioji investicinė įmonė gali nuspręsti konsoliduotai netaikyti septintoje dalyje nustatytų reikalavimų.

17 straipsnis

Investicinių įmonių, kurioms nuosavų lėšų reikalavimai netaikomi konsoliduotai, priežiūra

1.   Investicinės įmonės, priklausančios grupei, kuriai leidžiama nesilaikyti reikalavimų pagal 15 straipsnį, kompetentingas institucijas informuoja apie rizikos rūšis, dėl kurių galėtų pablogėti jų finansinė būklė, įskaitant su jų nuosavų lėšų, vidaus kapitalo ir finansavimo struktūra ir šaltiniais susijusią riziką.

2.   Jeigu kompetentingos institucijos, atsakingos už investicinių įmonių riziką ribojančią priežiūrą, netaiko prievolės atlikti konsoliduotą priežiūrą, kaip numatyta 15 straipsnyje, jos imasi kitų reikiamų priemonių visos grupės, įskaitant bet kurias ne valstybėje narėje esančias įmones, rizikos rūšims, visų pirma didelių pozicijų rizikai, stebėti.

3.   Jeigu kompetentingos institucijos, atsakingos už investicinių įmonių riziką ribojančią priežiūrą, konsoliduotai netaiko nuosavų lėšų reikalavimų, kaip numatyta 15 straipsnyje, atskirai taikomi aštuntos dalies reikalavimai.

2   Skirsnis

Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo metodai

18 straipsnis

Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo metodai

1.   Įstaigos, kurios turi laikytis 1 skirsnyje nurodytų reikalavimų remiantis jų konsoliduota būkle, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės, arba atitinkamais atvejais – tos pačios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės. Šio straipsnio 2–8 dalys netaikomos, jei remiantis įstaigos konsoliduota būkle taikoma šešta dalis.

2.   Tačiau kompetentingos institucijos kiekvienu atveju atskirai gali leisti taikyti proporcingą konsolidavimą, atsižvelgiant į kapitalo, kurį patronuojančioji įmonė turi patronuojamojoje įmonėje, dalį. Proporcingas konsolidavimas gali būti leidžiamas tik tada, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

patronuojančiosios įmonės atsakomybė yra apribota kapitalo, kurį patronuojančioji įmonė turi patronuojamojoje įmonėje, dalimi, atsižvelgiant į kitų akcininkų arba narių atsakomybę;

b)

tų kitų akcininkų arba narių mokumo būklė yra pakankama;

c)

kitų akcininkų ir narių atsakomybė yra aiškiai nustatyta teisiškai įpareigojančiu būdu.

3.   Jeigu įmones sieja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti santykiai, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.

4.   Konsoliduotos priežiūros institucija reikalauja, kad įmonė, kuri konsoliduojama kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra konsoliduojamos, ir dalyvaujanti valdant kapitalo dalį įstaigose ir finansų įstaigose, proporcingai konsoliduotų šią kapitalo dalį, jeigu tų įmonių atsakomybė yra apribota jų valdomo kapitalo dalimi.

5.   Kitais nei 1 ir 2 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas. Visų pirma jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

6.   Kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas šiais atvejais:

a)

kai, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių; ir

b)

kai viena ar daugiau įstaigų arba finansų įstaigų priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnyje numatytas metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

7.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas konsolidavimas šio straipsnio 2–6 dalyse nurodytais atvejais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10-14 straipsnius.

8.   Jeigu pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį reikalaujama vykdyti konsoliduotą priežiūrą, papildomas paslaugas teikiančios įmonės ir turto valdymo bendrovės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/87/EB 2 straipsnio 5 punkte, konsoliduojamos šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir taikant šiame straipsnyje nurodytus metodus.

3   Skirisnis

Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo mastas

19 straipsnis

Subjektai, kurie neįtraukiami į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą

1.   Įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė arba įmonė, kurios kapitalo valdyme dalyvaujama, neturi būti konsoliduojama, jeigu atitinkamos įmonės bendra turto ir nebalansinių straipsnių suma yra mažesnė už mažesniąją iš šių dviejų sumų:

a)

10 mln. EUR;

b)

1 % bendro patronuojančiosios įmonės arba įmonės, dalyvaujančios valdant jos kapitalą, turto ir nebalansinių straipsnių sumos.

2.   Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį, kiekvienu atveju atskirai gali nuspręsti, kad įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikiančios įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė arba kurios kapitalą valdant dalyvaujama, neturi būti konsoliduojama šiais atvejais:

a)

kai atitinkama įmonė yra trečiojoje valstybėje, kurioje esama teisinių kliūčių reikalingai informacijai perduoti;

b)

kai atitinkama įmonė nėra svarbi tik kredito įstaigų stebėsenos tikslų atžvilgiu;

c)

kai, už konsoliduotą priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų nuomone, atitinkamos įmonės finansinės būklės konsolidavimas būtų netinkamas arba klaidinantis, atsižvelgiant į kredito įstaigų priežiūros tikslus.

3.   Jeigu 1 dalyje ir 2 dalies b punkte nurodytais atvejais kelios įmonės atitinka juose išvardytus kriterijus, jos vis dėlto turi būti konsoliduojamos, jeigu jos kartu nėra nesvarbios nurodytų tikslų atžvilgiu.

20 straipsnis

Bendri sprendimai dėl rizikos ribojimo reikalavimų

1.   Kompetentingos institucijos visapusiškai konsultuodamosi bendradarbiauja:

a)

kai atitinkamai ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės kartu pateikia prašymus dėl 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje ir 363 straipsnyje nurodytų leidimų, siekdamos nuspręsti, ar išduoti prašomą leidimą, ir prireikus nustatyti sąlygas, kurios turėtų būti taikomos tokiam leidimui;

b)

siekdamos nustatyti, ar įvykdyti 422 straipsnio 9 dalyje ir 425 straipsnio 5 dalyje nurodyti konkretaus grupių vidaus vertinimo kriterijai, kuriuos papildo 422 straipsnio 10 dalyje ir 425 straipsnio 6 dalyje nurodyti EBI techniniai reguliavimo standartai.

Prašymai teikiami tik konsoliduotos priežiūros institucijai.

Į 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą įtraukiamas operacinės rizikos kapitalo paskirstymo tarp įvairių grupės subjektų metodikos aprašymas. Prašyme nurodoma, ar ir kaip ketinama įvertinti diversifikacijos poveikį rizikos vertinimo sistemai.

2.   Kompetentingos institucijos visomis išgalėmis stengiasi per šešis mėnesius priimti bendrą sprendimą dėl:

a)

1 dalies a punkte nurodyto prašymo;

b)

1 dalies b punkte nurodytų kriterijų įvertinimo ir konkretaus vertinimo nustatymo.

Šis bendras sprendimas išdėstomas dokumente, kuriame pateikiamas visapusiškas sprendimo pagrindimas ir kurį 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija pateikia pareiškėjui.

3.   2 dalyje nurodytas laikotarpis prasideda:

a)

tą dieną, kai konsoliduotos priežiūros institucija gauna išsamų 1 dalies a punkte nurodytą prašymą. Konsoliduotos priežiūros institucija šį išsamų prašymą nedelsdama perduoda kitoms kompetentingoms institucijoms;

b)

tą dieną, kai kompetentingos institucijos gauna konsoliduotos priežiūros institucijos parengtą ataskaitą, kurioje išnagrinėjami grupės vidaus įsipareigojimai grupėje.

4.   Jei kompetentingos institucijos per šešis mėnesius nepriima bendro sprendimo, konsoliduotos priežiūros institucija pati priima sprendimą dėl 1 dalies a punkto. Konsoliduotos priežiūros institucijos sprendimu neapribojami kompetentingų institucijų įgaliojimai pagal Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnį.

Šis sprendimas išdėstomas ir visapusiškai pagrindžiamas dokumente, o priimant sprendimą atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį pareikštas nuomones ir išlygas.

Konsoliduotos priežiūros institucija sprendimą pateikia ES patronuojančiajai įstaigai, ES patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba ES patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir kitoms kompetentingoms institucijoms.

Jei iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies a punkto ir laukia, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį dėl jos sprendimo, ir savo sprendimą priima vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

5.   Jei kompetentingos institucijos per šešis mėnesius nepriima bendro sprendimo, už individualią patronuojamosios įstaigos priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą dėl 1 dalies b punkto.

Šis sprendimas išdėstomas ir visapusiškai pagrindžiamas dokumente, o priimant sprendimą atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį pareikštas nuomones ir išlygas.

Sprendimas pateikiamas konsoliduotos priežiūros institucijai, kuri apie jį informuoja ES patronuojančiąją įstaigą, ES patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba ES patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę.

Jei iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos konsoliduotos priežiūros institucija klausimą perdavė EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, už individualią patronuojamosios įstaigos priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija atideda savo sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies b punkto ir laukia, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį dėl jos sprendimo, ir savo sprendimą priima vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

6.   Jei ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės vieningai taiko 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažangųjį vertinimo metodą arba 143 straipsnyje nurodytą vidaus reitingais pagrįstą metodą, tai kompetentingos institucijos leidžia atitinkamai 321 ir 322 straipsniuose arba trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 6 skirsnyje nustatytus priskyrimo kriterijus patronuojančiajai įstaigai ir jos patronuojamosioms įmonėms atitikti kartu, nuosekliai laikantis grupės struktūros, rizikos valdymo sistemų, procesų ir metodikos.

7.   2, 4 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos pripažįsta galutiniais ir juos taiko.

8.   EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo 1 dalies a punkte nurodyto bendro sprendimo dėl 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje ir 363 straipsnyje nurodytų prašymų suteikti leidimą priėmimo procesą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos priimti bendrus sprendimus.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

21 straipsnis

Bendri sprendimai dėl likvidumo reikalavimų taikymo lygio

1.   Gavusi ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės iš dalies konsoliduotos patronuojamosios įmonės prašymą, konsoliduotos priežiūros institucija ir už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje patronuojamųjų įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos visomis išgalėmis stengiasi priimti bendrą sprendimą dėl to, ar įvykdytos 8 straipsnio 1 dalies a–d punktuose išdėstytos sąlygos, kuriame būtų nurodytas vienas likvidumo pogrupis 8 straipsniui taikyti.

Bendras sprendimas priimamas per šešis mėnesius nuo tada, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą, kurioje nurodo vieną likvidumo pogrupį remiantis 8 straipsnyje nustatytais kriterijais. Jeigu per šešių mėnesių laikotarpį susitarimo pasiekti nepavyksta, konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos susijusios kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su EBI. Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva.

Bendrame sprendime taip pat gali būti nustatyti likvidžiojo turto vietos ir nuosavybės apribojimai ir reikalaujama, kad įstaigos, kurioms netaikoma šešta dalis, turėtų būtiniausią likvidžiojo turto kiekį.

Bendras sprendimas išdėstomas dokumente, kuriame pateikiamas visapusiškas sprendimo pagrindimas ir kurį konsoliduotos priežiūros institucija pateikia atitinkamo likvidumo pogrupio patronuojančiajai įstaigai.

2.   Jei per šešis mėnesius kompetentingos institucijos nepriima bendro sprendimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą.

Tačiau bet kuri susijusi kompetentinga institucija per šešių mėnesių laikotarpį gali kreiptis į EBI su klausimu, ar įvykdytos 8 straipsnio 1 dalies a–d punktų sąlygos. Tokiu atveju EBI gali vykdyti neprivalomą tarpininkavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą, ir visos susijusios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus užbaigta neprivaloma tarpininkavimo procedūra. Jeigu vykstant šiam tarpininkavimui kompetentingos institucijos per tris mėnesius nepasiekia susitarimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą, atsižvelgdama į naudos ir rizikos proporcingumą patronuojančiosios įstaigos valstybės narės lygiu ir naudos ir rizikos proporcingumą patronuojamosios įmonės valstybės narės lygiu. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

1 dalyje nurodytas bendras sprendimas ir šios dalies antroje pastraipoje nurodyti sprendimai yra privalomi.

3.   Bet kuri susijusi kompetentinga institucija per šešių mėnesių laikotarpį taip pat gali kreiptis į EBI, jei nesutariama dėl 8 straipsnio 3 dalies a–d punktų sąlygų. Tokiu atveju EBI gali vykdyti neprivalomą tarpininkavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą, ir visos susijusios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus užbaigta neprivaloma tarpininkavimo procedūra. Jeigu per šį tarpininkavimo laikotarpį kompetentingos institucijos per tris mėnesius nepasiekia susitarimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą.

22 straipsnis

Trečiųjų valstybių subjektų konsolidavimas iš dalies

Patronuojamosios įstaigos taiko 89–91 straipsniuose ir trečioje bei penktoje dalyse nustatytus reikalavimus remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu tos įstaigos arba patronuojančioji įmonė, kai ji yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, turi įstaigą arba finansų įstaigą, kuri yra trečiojoje valstybėje veikianti patronuojamoji įmonė, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.

23 straipsnis

Įmonės trečiosiose valstybėse

Konsoliduotos priežiūros taikymo pagal šį skyrių tikslais terminai „investicinė įmonė“, „kredito įstaiga“, „finansų įstaiga“ ir „įstaiga“ taip pat reiškia trečiosiose valstybėse įsteigtas įmones, kurios, jei būtų įsteigtos Sąjungoje, atitiktų 4 straipsnyje pateiktas tų terminų apibrėžtis.

24 straipsnis

Turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas

1.   Turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas atliekamas pagal taikytiną apskaitos sistemą.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių vertę ir nuosavas lėšas nustatytų pagal tarptautinius apskaitos standartus, taikomus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.

ANTRA DALIS

NUOSAVOS LĖŠOS

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSAVŲ LĖŠŲ SUDEDAMOSIOS DALYS

1   SKYRIUS

1 lygio kapitalas

25 straipsnis

1 lygio kapitalas

Įstaigos 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomo 1 lygio kapitalo suma.

2   SKYRIUS

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

1   Skirsnis

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai ir priemonės

26 straipsniai

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai

1.   Įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius sudaro:

a)

kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b)

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis;

c)

nepaskirstytasis pelnas;

d)

sukauptos kitos bendrosios pajamos;

e)

kiti rezervai;

f)

atidėjiniai bendrai banko rizikai.

c–f punktuose nurodyti straipsniai pripažįstami kaip bendras 1 lygio nuosavas kapitalas tik tuo atveju, jei įstaiga gali nevaržomai ir nedelsdama juo pasinaudoti rizikai ar nuostoliams, vos tik jiems atsiradus, padengti.

2.   1 dalies c punkto tikslais įstaigos tarpinį arba metų pabaigos pelną gali įtraukti į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, kol nepriėmė oficialaus sprendimo, kuriuo patvirtinamas galutinis įstaigos metinis pelnas arba nuostolis, gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą. Kompetentinga institucija suteikia leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)

pelną patikrino nuo įstaigos nepriklausantys asmenys, atsakingi už tos įstaigos sąskaitų auditą;

b)

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad visi numatomi mokesčiai arba dividendai buvo atskaityti iš to pelno sumos.

Atliekant įstaigos tarpinio arba metų pabaigos pelno patikrinimą tinkamai užtikrinama, kad tas pelnas buvo įvertintas pagal taikytinoje apskaitos sistemoje nustatytus principus.

3.   Kompetentingos institucijos įvertina, ar bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių išleidimas atitinka 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytus kriterijus. Priemonių, kurios išleistos po 2014 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu įstaigos priskiria kapitalo priemones bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms tik gavusios kompetentingų institucijų, kurios gali konsultuotis su EBI, leidimą.

Kalbant apie kapitalo priemones, išskyrus valstybės pagalbą, kurias kompetentinga institucija patvirtina kaip atitinkančias priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės reikalavimus, tačiau jei, EBI nuomone, iš esmės sunku nustatyti atitiktį 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytiems kriterijams, kompetentingos institucijos paaiškina savo motyvus EBI.

Remdamasi kiekvienos kompetentingos institucijos pateikta informacija, EBI sudaro, tvarko ir skelbia visų formų kapitalo priemonių kiekvienoje valstybėje narėje, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, rūšių sąrašą. EBI sudaro tą sąrašą ir jį paskelbia iki 2015 m. vasario 1 d..

Po 80 straipsnyje išdėstyto tikrinimo proceso ir jei esama svarbių įrodymų, kad tos priemonės neatitinka 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, EBI gali nuspręsti pašalinti iš sąrašo ne valstybės pagalbos priemones, išleistas po 2014 m. gruodžio 31 d., ir paskelbti apie tokį pašalinimą.

4.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, ką reiškia sąvoka „numatomas“, kai reikia nustatyti, ar atskaityti visi numatomi mokesčiai arba dividendai.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

27 straipsnis

Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų arba panašių įstaigų kapitalo priemonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniuose

1.   Prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių priskiriamos įstaigos jos įstatuose nustatyta tvarka išleistos bet kurios kapitalo priemonės, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

įstaiga yra tos rūšies, kokia yra apibrėžta taikytinoje nacionalinėje teisėje, ir kuri, kompetentingos institucijos nuomone, yra priskiriama prie vienos iš šių rūšių:

i)

savidraudos įmonės;

ii)

kooperatinės bendrovės;

iii)

taupymo įstaigos;

iv)

panašios įstaigos;

v)

kredito įstaiga, kuri nuosavybės teise visiškai priklauso vienai iš i–iv papunkčiuose nurodytų įstaigų ir kuri yra gavusi atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad gali naudotis šio straipsnio nuostatomis, su sąlyga ir tol, kol ji bus vykdoma, kad 100 % kredito įstaigos išleistų paprastųjų akcijų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso tuose papunkčiuose nurodytai įstaigai;

b)

įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Tos savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės arba taupymo įstaigos, laikomos tokiomis pagal taikytiną nacionalinę teisę iki 2012 m. gruodžio 31 d., šios dalies tikslais toliau priskiriamos šioms rūšims, jei jos toliau atitinka tokio pripažinimo kriterijus.

2.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad šios dalies tikslais tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytiną nacionalinę teisę, laikoma savidraudos įmone, kooperatine bendrove, taupymo įstaiga arba panašia įstaiga.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

28 straipsniai

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės

1.   Kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

priemones įstaiga išleido tiesiogiai, gavusi įstaigos savininkų arba, jeigu tai leidžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, įstaigos valdymo organo išankstinį sprendimą;

b)

priemonės yra apmokėtos, o jų pirkimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

c)

priemonės atitinka visas šias jų klasifikavimo sąlygas:

i)

jos gali būti priskiriamos prie kapitalo, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnyje;

ii)

jos priskiriamos prie nuosavų lėšų, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

iii)

nustatant nemokumą, balansinėje ataskaitoje jos priskiriamos prie nuosavų lėšų, jei taikytina pagal nacionalinę nemokumo teisę;

d)

priemonių duomenys aiškiai ir atskirai atskleidžiami įstaigos finansinių ataskaitų balansinėje ataskaitoje;

e)

priemonės yra nuolatinės;

f)

priemonių pagrindinės sumos negalima sumažinti arba grąžinti, išskyrus bet kurį iš šių atvejų:

i)

kai įstaiga likviduojama;

ii)

kai priemonės savo nuožiūra atperkamos arba kapitalas savo nuožiūra kitaip mažinamas, įstaigai gavus kompetentingos institucijos išankstinį leidimą pagal 77 straipsnį;

g)

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad priemonių pagrindinė suma būtų arba galėtų būti mažinama arba grąžinama kitais atvejais, nei tik įstaigą likviduojant, ir įstaiga kitais būdais to nenurodo prieš išleisdama arba išleisdama šias priemones, išskyrus 27 straipsnyje nurodytas priemones, kai įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti tas priemones pagal taikytiną nacionalinę teisę;

h)

priemonės atitinka šias su paskirstomomis sumomis susijusias sąlygas:

i)

paskirstomos sumos mokamos netaikant pirmumo teisių į paskirstomas sumas sąlygų, taip pat kai jos susijusios su kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, o tas priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos pirmumo teisės į paskirstomas sumas;

ii)

paskirstomos sumos priemonių turėtojams gali būti sumokėtos tik iš paskirstomų straipsnių;

iii)

priemones reglamentuojančiose sąlygose nėra nustatyta paskirstomų sumų dydžio aukščiausia riba arba kitas apribojimas, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;

iv)

paskirstomų sumų dydis nėra nustatomas remiantis suma, už kurią priemonės buvo nupirktos jas išleidus, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;

v)

priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos įstaigos prievolės mokėti paskirstomas sumas priemonių turėtojams ir įstaigai tokia prievolė netaikoma jokiu kitu pagrindu;

vi)

jeigu paskirstomos sumos nemokamos, tai nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;

vii)

paskirstomų sumų anuliavimas nenustato apribojimų įstaigai;

i)

palyginti su visomis įstaigos išleistomis kapitalo priemonėmis, šiomis priemonėmis padengiama pirmiausia ir proporcingai didžiausia patiriamų nuostolių dalis, o kiekviena priemone nuostoliai padengiami tiek pat, kiek visomis kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis;

j)

įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju reikalavimai dėl šių priemonių yra mažesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai;

k)

priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies, kuri įstaigos likvidavimo atveju ir apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus yra proporcinga tų išleistų priemonių sumai, nėra fiksuota ir kuriai nenustatyta jokia riba, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų kapitalo priemonių atveju;

l)

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

i)

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii)

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii)

patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv)

mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v)

mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių;

vi)

įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

m)

priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas.

Laikoma, kad pirmos pastraipos j punkte išdėstytos sąlygos yra įvykdytos, nepaisant to, ar priemonės įtrauktos į papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą vadovaujantis 484 straipsnio 3 dalimi, jei jos yra to paties rango.

2.   Laikoma, kad 1 dalies i punkte nustatytos sąlygos yra įvykdytos nepaisant 1 arba 2 lygio kapitalo priemonių pagrindinės sumos nurašymo visam laikui.

Laikoma, kad 1 dalies f punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar kapitalo priemonės pagrindinė suma sumažinama per pertvarkymo procedūrą arba kapitalo priemonės nurašomos už įstaigą atsakingos pertvarkymo institucijos reikalavimu.

Laikoma, kad 1 dalies g punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar kapitalo priemonę reglamentuojančiose nuostatose tiesiogiai arba netiesiogiai nurodoma, kad priemonės pagrindinė suma būtų arba galėtų būti sumažinta per pertvarkymo procedūrą arba kapitalo priemones nurašant už įstaigą atsakingos pertvarkymo institucijos reikalavimu.

3.   Laikoma, kad 1 dalies h punkto iii papunktyje nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar pagal priemonę mokami keliagubi dividendai, jei dėl tokių keliagubų dividendų sumos nėra paskirstomos taip, kad būtų neproporcingai panaudojamos nuosavos lėšos.

4.   Taikant 1 dalies h punkto i papunktį diferencijuotieji paskirstymai turi atspindėti tik diferencijuotąsias balsavimo teises. Šiuo atveju didesni paskirstymai taikomi tik bendro 1 lygio kapitalo priemonėms, suteikiančioms mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančioms.

5.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

taikomas nuosavų lėšų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

b)

tai, ar dėl keliagubo paskirstymo būtų neproporcinga našta nuosavoms lėšoms, ir kada tai įvyktų;

c)

ką reiškia paskirstymas atsižvelgiant į pirmumo teises.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

29 straipsnis

Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ir panašių įstaigų išleistos kapitalo priemonės

1.   Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ir panašių įstaigų išleistos kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos 28 straipsnyje nustatytos sąlygos su patikslinimais, padarytais taikant šį straipsnį.

2.   Šios kapitalo priemonės išperkamos tik įvykdžius šias sąlygos:

a)

įstaiga turi turėti galimybę atsisakyti išpirkti priemones, išskyrus tuos atvejus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę;

b)

jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti priemones, priemones reglamentuojančiose nuostatose įstaigai turi būti suteikta galimybė apriboti jų išpirkimą;

c)

atsisakymas išpirkti priemones arba atitinkamais atvejais priemonių išpirkimo apribojimas negali būti laikomas įstaigos įsipareigojimų neįvykdymu.

3.   Kapitalo priemonėms gali būti taikoma paskirstomų sumų aukščiausia riba arba apribojimas tik tada, kai ta riba arba apribojimas yra nustatytas pagal taikytiną nacionalinę teisę arba įstaigos įstatus.

4.   Jeigu kapitalo priemonėmis įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju jų savininkui suteikiamos teisės į įstaigos rezervus, kurie apribojami nominaliąja priemonių verte, toks apribojimas visų kitų tos įstaigos išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams taikomas tokiu pat mastu.

Pirmoje pastraipoje nustatyta sąlyga nedaro poveikio savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo įstaigos ar panašios įstaigos galimybei pripažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kuriomis jų turėtojui nesuteikiamos balsavimo teisės ir kurios atitinka visas šias sąlygas:

a)

balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių turėtojų reikalavimas įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju yra proporcingas visų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurias sudaro šios balsavimo teisių nesuteikiančios priemonės, daliai;

b)

kitu atveju šios priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.

5.   Jeigu kapitalo priemonės įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju jų savininkams suteikia teisę reikalauti fiksuotos turto dalies arba turto dalies, kuriai nustatyta aukščiausia riba, toks apribojimas visų kitų įstaigos išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams taikomas tokiu pat mastu.

6.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato būtinų išpirkimo apribojimų pobūdį, jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti nuosavų lėšų priemones.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

30 straipsnis

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms taikomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:

a)

ta priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

b)

su ta priemone susiję akcijų priedai nedelsiant nebepriskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

31 straipsnis

Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės

1.   Kritinės padėties atveju kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti kapitalo priemones, kurios atitinka bent 28 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nustatytas sąlygas, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

kapitalo priemonės yra išleistos po 2014 m. sausio 1 d.;

b)

kapitalo priemones Komisija laiko valstybės pagalba;

c)

kapitalo priemonės yra išleistos vykdant rekapitalizavimo priemones, vadovaujantis tuometinėmis valstybės pagalbos taisyklėmis;

d)

kapitalo priemonės yra visiškai pasirašytos ir turimos valstybės ar atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto;

e)

kapitalo priemonėmis gali būti padengiami nuostoliai. Kapitalo priemonėmis gali būti padengiami nuostoliai;

f)

išskyrus atvejus, susijusius su 27 straipsnyje nurodytomis kapitalo priemonėmis, likvidavimo atveju kapitalo priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus;

g)

esama atitinkamų valstybės arba, jei taikytina, atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto pasitraukimo mechanizmų;

h)

kompetentinga institucija yra išdavusi išankstinį leidimą ir paskelbusi savo sprendimą kartu su to sprendimo išaiškinimu.

2.   Atitinkamos kompetentingos institucijos pagrįstu prašymu ir su ja bendradarbiaudama EBI nustato, kad 1 dalyje nurodytos kapitalo priemonės taikant šį reglamentą yra lygiavertės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms.

2   Skirsnis

Riziką ribojantys filtrai

32 straipsnis

Vertybiniais popieriais pakeistas turtas

1.   Įstaiga į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia nuosavo kapitalo padidėjimo pagal taikytiną apskaitos sistemą, kuris susidaro dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto, įskaitant šiuos atvejus:

a)

kai toks padidėjimas yra susijęs su būsimomis pajamomis iš maržos, dėl kurios susidarys įstaigos pelnas iš pardavimų;

b)

kai įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynojo pelno, gaunamo iš ateities pajamų, kurių duoda vertybiniais popieriais pakeistas turtas, didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę, kapitalizacijos.

2.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 1 dalies a punkte nurodyto pelno iš pardavimų sąvokos reikšmę.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

33 straipsnis

Pinigų srautų apsidraudimas ir nuosavų įsipareigojimų vertės pokyčiai

1.   Įstaigos į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia šių straipsnių:

a)

tikrosios vertės rezervų, susijusių su pelnu arba nuostoliais iš finansinių priemonių, kurios nėra vertinamos tikrąja verte, pinigų srautų apsidraudimo, įskaitant prognozuojamus pinigų srautus;

b)

pelno arba nuostolių iš įstaigos įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;

c)

viso tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, susijusios su įsipareigojimais dėl išvestinių finansinių priemonių.

2.   Taikydamos 1 dalies c punktą įstaigos tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, nepadengia tokiu pelnu arba nuostoliais, kuris susidaro dėl jos sandorio šalių kredito rizikos.

3.   Nedarydama poveikio 1 dalies b punktui, įstaigos gali pelno ir nuostolių, susidariusių dėl jų įsipareigojimų, sumą įtraukti į nuosavas lėšas, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

įsipareigojimus sudaro obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje;

b)

įstaigos turto ir įsipareigojimų vertės pokyčiai susidarė dėl tokių pačių pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;

c)

obligacijų, nurodytų a punkte, vertė ir įstaigos turto vertė yra glaudžiai susijusios;

d)

galima išpirkti hipotekos paskolas superkant obligacijas, kuriomis finansuojamos paskolos, rinkos arba nominaliąja verte.

4.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kas laikoma obligacijų vertės ir turto vertės glaudžia sąsaja, kaip nurodyta 3 dalies c punkte.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

34 straipsnis

Papildomi vertės koregavimai

Įstaigos, apskaičiuodamos nuosavų lėšų sumą, 105 straipsnio reikalavimus taiko visam savo turtui, kuris įvertintas tikrąja verte, ir iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atskaito visų reikalingų papildomų vertės koregavimų sumą.

35 straipsnis

Tikrąja verte vertinamas nerealizuotas pelnas ir nuostoliai

Išskyrus 33 straipsnyje nurodytus straipsnius, įstaigos nekoreguoja skaičiavimų, kad iš nuosavų lėšų atimtų nerealizuotą savo turto arba įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte, pelną arba nuostolius.

3   Skirsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, išimtys ir alternatyvos

1   Poskirsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

36 straipsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

1.   Įstaigos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių atskaito šias sumas:

a)

einamųjų finansinių metų nuostolius;

b)

nematerialųjį turtą;

c)

atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo;

d)

įstaigų, kurios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja naudodamos vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas), atveju – neigiamas sumas, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas, nurodytas 158 ir 159 straipsniuose;

e)

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtą įstaigos balanse;

f)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, dėl kurių įstaiga turi faktinių arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų pirkti pagal esamą sutartinį įsipareigojimą;

g)

tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines finansų sektoriaus subjektų, kurie su įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

h)

taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;

i)

taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;

j)

straipsnių, kuriuos reikalaujama atskaityti iš papildomų 1 lygio straipsnių pagal 56 straipsnį, sumą, kuri viršija įstaigos papildomą 1 lygio kapitalą;

k)

toliau nurodytų straipsnių, kuriems taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, pozicijos sumą, kai įstaiga tą pozicijos sumą atskaito iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos kaip alternatyvą 1 250 % rizikos koeficiento taikymui:

i)

akcijų paketo, turimo ne finansų sektoriaus įmonėse;

ii)

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal 243 straipsnio 1 dalies b punktą, 244 straipsnio 1 dalies b punktą ir 258 straipsnį;

iii)

pristatymo be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pagal 379 straipsnio 3 dalį;

iv)

į krepšelį įtrauktų pozicijų, kurių rizikos koeficiento pagal IRB metodą įstaiga negali nustatyti pagal 153 straipsnio 8 dalį;

v)

nuosavybės vertybinių popierių pozicijų pagal vidaus modelių metodą pagal 155 straipsnio 4 dalį;

l)

visų su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniais susijusių skaičiavimo metu numatomų mokesčių, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti.

2.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato šio straipsnio 1 dalies a, c, e, f, h, i ir l punktuose nurodytų atskaitymų ir susijusių atskaitymų, nurodytų 56 straipsnio a, c, d bei f punktuose ir 66 straipsnio a, c bei d punktuose, taikymą.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

3.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato finansų įstaigų ir, pasikonsultavusi su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EDPPI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (26), trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir įmonių, taip pat įmonių, kurios nepatenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį pagal tos direktyvos 4 straipsnį, kapitalo priemonių, kurios atskaitomos iš toliau išvardytų nuosavų lėšų sudedamųjų dalių, rūšis:

a)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

b)

papildomų 1 lygio straipsnių;

c)

2 lygio straipsnių.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

37 straipsnis

Nematerialiojo turto atskaitymas

Įstaigos nustato nematerialiojo turto sumą, kuri turi būti atskaityta, pagal šias nuostatas:

a)

atskaitytina suma mažinama susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nematerialiojo turto vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą;

b)

į atskaitytiną sumą įskaičiuojamas prestižas, įtrauktas į įstaigos reikšmingų investicijų vertinimą.

38 straipsnis

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, atskaitymas

1.   Įstaigos nustato atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir kurį reikia atskaityti pagal šį straipsnį, sumą.

2.   Išskyrus tuos atvejus, kai įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos, atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, suma apskaičiuojama jos nemažinant susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma.

3.   Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, suma gali būti mažinama susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

subjektas turi pagal taikytiną nacionalinę teisę teisiškai vykdytiną teisę užskaityti tą ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą ataskaitinio laikotarpio mokestiniu įsipareigojimu;

b)

atidėtųjų mokesčių turtas ir atidėtieji mokestiniai įsipareigojimai susiję su mokesčiais, kuriais tą patį subjektą apmokestina tas pats mokesčių administratorius.

4.   Prie susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, naudojamų 3 dalies tikslais, negalima priskirti atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, kurie mažina nematerialiojo turto arba nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto sumą, kurią reikia atskaityti.

5.   4 dalyje nurodytų susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma paskirstoma tarp:

a)

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, kurie neatskaitomi 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

b)

viso kito atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo.

Įstaigos paskirsto susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus pagal atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalis, kurias sudaro a ir b punktuose nurodyti straipsniai.

39 straipsnis

Mokesčių permokos, perkelti mokestiniai nuostoliai ir atidėtųjų mokesčių turtas, kurie nepriklauso nuo būsimo pelningumo

1.   Toliau išvardyti straipsniai neiškaitomi iš nuosavų lėšų ir jiems atitinkamai taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius:

a)

įstaigos einamųjų metų mokesčių permokos;

b)

įstaigos einamųjų metų mokestiniai nuostoliai, perkelti į ankstesnius metus, dėl kurių susidaro reikalavimai centrinės ar regioninės valdžios institucijai arba vietos mokesčių administratoriui arba iš jų gautinos sumos.

2.   Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

jis automatiškai privaloma tvarka nedelsiant pakeičiamas mokesčių kreditu, tuo atveju, kai įstaiga praneša apie nuostolį, kai formaliai patvirtinamos įstaigos metinės finansinės ataskaitos, arba įstaigos likvidavimo arba nemokumo atveju;

b)

įstaiga pagal taikytiną nacionalinę mokesčių teisę gali padengti a punkte nurodytą mokesčių kreditą įstaigos arba kitų įmonių, kurios yra konsoliduojamos kaip ir įstaiga mokesčių tikslais pagal tą teisę, mokesčių įsipareigojimais arba kitų įmonių, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, mokesčių įsipareigojimais;

c)

kai b punkte nurodytų mokesčių kreditų suma viršija tame punkte nurodytus mokesčių įsipareigojimus, bet koks toks perviršis nedelsiant pakeičiamas tiesioginiu reikalavimu valstybės narės, kurioje įstaiga yra įsteigta, centrinės valdžios institucijai.

Tais atvejais, kai įvykdomos a, b ir c punktuose nustatytos sąlygos, atidėtųjų mokesčių turtui įstaigos taiko 100 % rizikos koeficientą.

40 straipsnis

Neigiamų sumų, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas, atskaitymas

Sumos, kuri turi būti atskaityta pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą, negalima mažinti padidėjusia atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalimi arba dėl kito papildomo mokesčių poveikio, kuris galėtų atsirasti, jeigu atidėjiniai būtų padidinti iki I antraštinės dalies 3 skyriaus 3 skirsnyje nurodytų tikėtinų nuostolių lygio.

41 straipsnis

Nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto atskaitymas

1.   36 straipsnio 1 dalies e punkto tikslais nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto suma, kuri turi būti atskaityta, mažinama šiomis sumomis:

a)

visų susijusių atidėtųjų mokestinių įsipareigojimų, kuriuos būtų galima anuliuoti, jeigu sumažėtų turto vertė arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą, suma;

b)

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto, kurį įstaiga gali neribotai naudoti, gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, suma. Šiam turtui, kuris naudojamas atskaitomai sumai mažinti, atitinkamais taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrių.

2.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato kriterijus, pagal kuriuos kompetentinga institucija įstaigai leidžia mažinti nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto sumą, kaip nurodyta 1 dalies b punkte.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

42 straipsnis

Turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas

36 straipsnio 1 dalies f punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosis šių išimčių:

a)

įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;

ii)

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pagrindinę poziciją;

c)

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;

ii)

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.

43 straipsnis

Reikšmingos investicijos į finansų sektoriaus subjektą

Atskaitymo tikslais įstaigos reikšminga investicija į finansų sektoriaus subjektą susidaro, kai įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a)

įstaigai priklauso daugiau kaip 10 % to subjekto išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

b)

įstaiga yra susijusi su tuo subjektu glaudžiais ryšiais ir jai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės;

c)

įstaigai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, o tas subjektas nėra konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bet finansinės atskaitomybės tikslais pagal taikytiną apskaitos sistemą įtraukiamas į tą patį apskaitos konsolidavimą kaip ir ta įstaiga.

44 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 36 straipsnio 1 dalies g, h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a)

turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės ir kitos kapitalo priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b)

1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis.

45 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas

Įstaigos 36 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a)

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

trumposios pozicijos terminas atitinka ilgosios pozicijos terminą arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai;

ii)

ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

46 straipsnis

Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte

1.   36 straipsnio 1 dalies h punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a)

bendrą sumą, kuria įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių bendros sumos, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams pritaikius šias nuostatas:

i)

32–35 straipsnius;

ii)

36 straipsnio 1 dalies a–g punktuose, k punkto ii–v papunkčiuose ir l punkte nurodytus atskaitymus, išskyrus sumą, kuri turi būti atskaityta atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

iii)

44 ir 45 straipsnius;

b)

iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą padalijus iš bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos tų finansų sektoriaus subjektų nuosavų lėšų priemonių sumos.

2.   Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

3.   Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms. Įstaigos nustato turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių dalį, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b)

bendra tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumos proporcija, atitinkanti kiekvieną turimą bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę.

4.   36 straipsnio 1 dalies h punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i–iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

5.   Įstaigos nustato turimų nuosavų lėšų priemonių dalį, kurią įvertina pagal riziką, a punkte nurodytą sumą padalydamos iš b punkte nurodytos sumos:

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b)

i papunktyje nurodyta suma, padalyta iš ii papunktyje nurodytos sumos:

i)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių bendra suma;

ii)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių bendra suma.

47 straipsnis

Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte

36 straipsnio 1 dalies i punkto tikslais į sumą, kuri turi būti atskaityta iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, neįtraukiamos penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimos pasirašytos platinamos pozicijos, ir ji apskaičiuojama pagal 44 ir 45 straipsnius bei 2 poskirsnį.

2   Poskirsnis

Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtys ir alternatyvos

48 straipsnis

Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių ribinės išimtys

1.   Atliekant 36 straipsnio 1 dalies c ir i punktuose reikalaujamus atskaitymus, iš įstaigų nereikalaujama atskaityti šios dalies a ir b punktuose nurodytų straipsnių sumų, kurių bendra suma yra lygi 2 dalyje nurodytai ribinei sumai arba už ją mažesnė:

a)

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius:

i)

32–35 straipsnius;

ii)

36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

b)

jeigu įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai tos įstaigos turimų tų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurių bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos turimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius šias nuostatas:

i)

32–35 straipsnius;

ii)

36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų.

2.   Taikant 1 dalį ribinė suma yra lygi šios dalies a punkte nurodytai sumai, padaugintai iš šios dalies b punkte nurodytos procentinės dalies:

a)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių likutinė suma, gauta visiškai pritaikius 32–36 straipsniuose numatytus koregavimus ir netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių dėl ribinės sumos;

b)

17,65 %.

3.   1 dalies tikslais bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių bendrą sumą, sudarančią atidėtųjų mokesčių turto dalį, kurios nereikalaujama atskaityti, įstaiga nustato šios dalies a punkte nurodytą sumą padalydama iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a)

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, suma;

b)

šių verčių suma:

i)

a punkte nurodyta suma;

ii)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonių suma, kurių bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį.

Bendrą straipsnių sumą, kurios nereikalaujama atskaityti, sudarančių reikšmingų investicijų proporcija yra lygi daliai, iš kurios atimta pirmoje pastraipoje nurodyta proporcija.

4.   Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomas 250 % rizikos koeficientas.

49 straipsnis

Reikalavimas, taikomas atskaitymams, kai taikomas konsolidavimas, arba papildoma priežiūra arba institucinės užtikrinimo sistemos

1.   Apskaičiuojant nuosavas lėšas individualiu, iš dalies konsoliduotu arba konsoliduotu būdu, kai kompetentingos institucijos reikalauja arba leidžia, kad įstaigos taikytų Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodytus 1, 2 arba 3 metodus, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neatskaityti finansų sektoriaus subjekto, kuriame patronuojančioji įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba įstaiga turi reikšmingų investicijų, turimų nuosavų lėšų priemonių, jei įvykdomos šios dalies a–e punktuose nustatytos sąlygos:

a)

finansų sektoriaus subjektas yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė;

b)

tai draudimo įmonei, perdraudimo įmonei arba draudimo kontroliuojančiajai bendrovei taikoma tokia pati papildoma priežiūra pagal Direktyvą 2002/87/EB kaip ir patronuojančiajai įstaigai, patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba įstaigai, kuri turi kapitalo dalį;

c)

įstaiga gavo išankstinį kompetentingų institucijų leidimą;

d)

prieš išduodamos c punkte nurodytą leidimą kompetentingos institucijos nuolat turi tikrinti, ar subjektų, kurie turėtų būti konsoliduojami pagal 1, 2 arba 3 metodą, integruoto valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės lygis yra tinkamas;

e)

subjekto turimos kapitalo dalys priklauso vienam iš šių subjektų:

i)

patronuojančiajai kredito įstaigai;

ii)

patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iii)

patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iv)

įstaigai;

v)

vieno iš i–iv punktuose nurodytų subjektų patronuojamajai įmonei, kuri konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

2.   Apskaičiuodamos nuosavas lėšas individualiu ir iš dalies konsoliduotu būdu, įstaigos, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, neatskaito turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, išleistų nuosavų lėšų priemonių, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos nustato, jog specialiais tikslais, visų pirma siekiant struktūrinio bankininkystės veiklos atskyrimo ir planuojant pertvarkymą individualios ar iš dalies konsoliduotos priežiūros tikslu, reikia atskaityti tokias kapitalo dalis.

Taikant pirmoje pastraipoje nurodytą metodą negali būti daromas neproporcingas neigiamas poveikis visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, sudarant ar sukeliant kliūtį vidaus rinkos veikimui.

3.   Kompetentingos institucijos gali leisti, kad apskaičiuodamos nuosavas lėšas individualiu ir iš dalies konsoliduotu būdu įstaigos neatskaitytų turimų nuosavų lėšų priemonių šiais atvejais:

a)

kai įstaiga turi kapitalo dalį kitoje įstaigoje ir yra įvykdytos i–v papunkčiuose nurodytos sąlygos;

i)

įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai;

ii)

kompetentingos institucijos išdavė 113 straipsnio 7 dalyje nurodytą leidimą;

iii)

įvykdytos 113 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos;

iv)

institucinė užtikrinimo sistema parengia 113 straipsnio 7 dalies e punkte nurodytą konsoliduotą balansą arba, kai jai netaikomas reikalavimas parengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę, atlieka išplėstą apibendrintą skaičiavimą kompetentingai institucijai priimtinu būdu, kuris atitinka Direktyvos 86/635/EEB, į kurią įtrauktos tam tikros patikslintos Direktyvos 83/349/EEB arba Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 nuostatos, nuostatas, kuriomis reglamentuojama kredito įstaigų grupių konsoliduota finansinė atskaitomybė. Išorės auditorius patikrina tokio išplėsto apibendrinto skaičiavimo atitiktį, ypač tai, kad atliekant skaičiavimą pakartotinai nenaudojamos sudedamosios dalys, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, ir netinkamais būdais nekaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių. Konsoliduotas balansas arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatas kompetentingoms institucijoms pateikiami ne rečiau kaip nurodyta 99 straipsnyje;

v)

įstaigos, įtrauktos į institucinę užtikrinimo sistemą, teikdamos konsoliduotą balansą arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatą kartu laikosi 92 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir praneša apie šių reikalavimų laikymąsi pagal 99 straipsnį. Institucinėje užtikrinimo sistemoje nereikalaujama atskaityti kooperatyvinių narių ar juridinių asmenų, kurie nėra institucinės užtikrinimo sistemos nariais, turimų dalių, jeigu pakartotinai nenaudojamos sudedamosios dalys, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, ir netinkamais būdais nekaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių ir smulkiojo akcininko, kai jis yra įstaiga;

b)

jeigu regioninė kredito įstaiga kapitalo dalį turi savo centrinėje arba kitoje regioninėje kredito įstaigoje ir jeigu įvykdomos a punkto i–v papunkčiuose nustatytos sąlygos.

4.   Turimos kapitalo dalys, kurios neatskaitomos pagal 1, 2 arba 3 dalį, priskiriamos prie pozicijų ir joms taikomas rizikos koeficientas atitinkamai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius.

5.   Jeigu įstaiga taiko Direktyvos 2002/87/EB I priede išdėstytą 1 arba 2 metodą, ji atskleidžia finansinio konglomerato papildomą nuosavų lėšų reikalavimą ir kapitalo pakankamumo rodiklį, apskaičiuotą pagal tos direktyvos 6 straipsnį ir I priedą.

6.   EBI, EDPPI ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (27), veikdamos per Jungtinį komitetą, šio straipsnio tikslais parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato Direktyvos 2002/87/EB I priedo II dalyje nurodytų skaičiavimo metodų taikymo sąlygas 1 dalyje nurodytų atskaitymų alternatyvų taikymo tikslais.

EBI, EDPPI ir EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

4   Skirsnis

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

50 straipsniai

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

Įstaigos bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, pritaikius 32–35 straipsniuose nustatytus koregavimus, atskaitymus pagal 36 straipsnį ir 48, 49 bei 79 straipsniuose nurodytas išimtis ir alternatyvas.

3   SKYRIUS

Papildomas 1 lygio kapitalas

1   Skirsnis

Papildomi 1 lygio straipsniai ir priemonės

51 straipsnis

Papildomi 1 lygio straipsniai

Papildomus 1 lygio straipsnius sudaro:

a)

kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

b)

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.

Priemonės, įtrauktos į a punktą, prie bendro 1 arba 2 lygio nuosavo kapitalo straipsnių nepriskiriamos.

52 straipsnis

Papildomos 1 lygio priemonės

1.   Kapitalo priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių tik tuomet, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

priemonės yra išleistos ir apmokėtos;

b)

priemonės nėra įsigytos nė vieno iš šių subjektų:

i)

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii)

įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

c)

priemonių pirkimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d)

įstaigos nemokumo atveju šios priemonės yra mažesnio prioriteto nei 2 lygio priemonės;

e)

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

i)

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii)

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii)

patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv)

mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v)

mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

vi)

įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

f)

priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimo pagal priemones prioritetas;

g)

priemonės yra nuolatinės ir jas reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta paskatų įstaigoms, kad jas išpirktų;

h)

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose numatytas vienas arba daugiau pirkimo pasirinkimo sandorių, pirkimo pasirinkimo sandoris gali būti vykdomas visiška emitento nuožiūra;

i)

priemonių gali būti pareikalauta, jos gali būti išpirktos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu įvykdomos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;

j)

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodyta, kad būtų galima priemonių pareikalauti, jas išpirkti arba atpirkti arba tas bus padaryta, ir įstaiga to nenumato kitais būdais, išskyrus šiuos atvejus:

i)

kai įstaiga likviduojama;

ii)

kai priemonės savo nuožiūra atperkamos arba 1 lygio papildomo kapitalo dydis savo nuožiūra kitaip mažinamas, įstaigai gavus kompetentingos institucijos išankstinį leidimą pagal 77 straipsnį;

k)

įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad kompetentinga institucija duotų sutikimą prašymui priemonių pareikalauti, jas išpirkti arba atpirkti;

l)

pagal priemones paskirstomos sumos atitinka šias sąlygas:

i)

jos sumokamos iš paskirstomų straipsnių;

ii)

paskirstomų sumų pagal priemones dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

iii)

priemones reglamentuojančiomis nuostatomis įstaigai suteikiama visiška veiksmų laisvė bet kuriuo metu anuliuoti sumų paskirstymą pagal priemones neribotam laikotarpiui, netaikant kaupimo sąlygos, ir įstaiga gali šiuos anuliuotus mokėjimus be apribojimų panaudoti savo įsipareigojimams įvykdyti suėjus jų terminui;

iv)

paskirstomų sumų anuliavimas nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;

v)

dėl paskirstomų sumų anuliavimo nenustatoma apribojimų įstaigai;

m)

priemonės nėra įskaičiuojamos nustatant, ar įstaigos įsipareigojimai viršija jos turtą, kai toks skaičiavimas sudaro nemokumo kriterijų dalį pagal taikytiną nacionalinę teisę;

n)

priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama, kad, įvykus tam tikram įvykiui, būtų visiškai arba laikinai nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

o)

priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra jokio reikalavimo, kuris užkirstų kelią įstaigos rekapitalizavimui;

p)

kai priemones tiesiogiai išleidžia ne įstaiga, įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

priemonės išleidžiamos per subjektą, kuris konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

ii)

įstaiga iš karto be apribojimų ir šioje dalyje nustatytas sąlygas atitinkančia forma gali naudotis šiomis gautomis pajamomis.

Laikoma, kad 1 dalies d punkte išdėstytos sąlygos yra įvykdytos, nepaisant to, ar priemonės įtrauktos į papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą vadovaujantis 484 straipsnio 3 dalimi, jei jos yra to paties rango.

2.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato visus šiuos aspektus:

a)

paskatų išpirkti formą ir pobūdį;

b)

visų papildomos 1 lygio priemonės pagrindinės sumos įrašymo atvejų pobūdį po jos pagrindinės sumos laikino nurašymo;

c)

šių veiksmų tvarką ir laiką:

i)

nustatymo, ar įvyko tam tikras įvykis;

ii)

papildomos 1 lygio priemonės pagrindinės sumos įrašymo po jos pagrindinės sumos laikino nurašymo;

d)

priemonių požymius, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimui;

e)

specialiosios paskirties subjektų naudojimą netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

53 straipsnis

Paskirstymo pagal papildomas 1 lygio priemones anuliavimo apribojimai ir požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimu

52 straipsnio 1 dalies l punkto v ir o papunkčių tikslais papildomas 1 lygio priemones reglamentuojančios nuostatos visų pirma, neapima:

a)

reikalavimo dėl paskirstymo pagal priemones, kuris turi būti atliekamas tuo atveju, kai paskirstoma pagal įstaigos išleistą priemonę, kuri yra tokio paties arba mažesnio prioriteto kaip ir papildoma 1 lygio priemonė, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

b)

reikalavimo anuliuoti paskirstymą pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jeigu paskirstymai pagal tas papildomas 1 lygio priemones neatliekami;

c)

prievolės vietoj palūkanų arba dividendų mokėti kitos formos mokėjimus. Įstaigai ši prievolė kitu atveju netaikoma.

54 straipsnis

Papildomų 1 lygio priemonių nurašymas arba konvertavimas

1.   52 straipsnio 1 dalies n punkto tikslais papildomoms 1 lygio priemonėms taikomos šios nuostatos:

a)

tam tikras įvykis įvyksta, kai 92 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas tampa mažesnis už vieną iš šių ribų:

i)

5,125 %;

ii)

ribą, aukštesnę už 5,125 %, jei taip nustato įstaiga ir taip nurodoma priemonę reglamentuojančiose nuostatose;

b)

be a punkte nurodytų įvykių priemonę reglamentuojančiose nuostatose įstaigos gali nurodyti vieną ar daugiau tam tikrų įvykių;

c)

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jas konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įvykus tam tikram įvykiui, šiose nuostatose nurodoma viena iš šių sąlygų:

i)

tokio konvertavimo koeficientas ir leidžiamos konvertuoti sumos limitas;

ii)

priemonių konvertavimo į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones intervalas;

d)

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jų pagrindines sumas nurašyti įvykus tam tikram įvykiui, nurašymu mažinami visi šie straipsniai:

i)

priemonės turėtojo reikalavimai įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

ii)

suma, kurią reikalaujama sumokėti priemonės pareikalavimo arba išpirkimo atveju;

iii)

pagal priemonę paskirstomos sumos.

2.   Dėl papildomos 1 lygio priemonės nurašymo arba konvertavimo pagal taikytiną apskaitos sistemą atsiranda straipsnių, kurie priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

3.   Papildomų 1 lygio priemonių, kurios pripažįstamos papildomų 1 lygio priemonių straipsniuose, suma neviršija minimalios bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, kurie atsirastų tuo atveju, jei papildomų 1 lygio priemonių pagrindinė suma būtų visiškai nurašyta arba konvertuota į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, sumos.

4.   Bendra papildomų 1 lygio priemonių suma, kurią reikalaujama nurašyti arba konvertuoti įvykus tam tikram įvykiui, yra ne mažesnė už mažesniąją iš šių sumų:

a)

sumą, kuri būtina siekiant visiškai iki 5,125 % atstatyti įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientą;

b)

visą priemonės pagrindinę sumą.

5.   Įvykus tam tikram įvykiui įstaigos:

a)

nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas;

b)

informuoja papildomų 1 lygio priemonių turėtojus;

c)

nurašo priemonių pagrindinę sumą arba konvertuoja priemones į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

6.   Įstaiga, išleidžianti papildomas 1 lygio priemones, kurios, įvykus tam tikram įvykiui, konvertuojamos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, užtikrina, kad jos įstatinio akcinio kapitalo visada pakaktų, įvykus tam tikram įvykiui, visoms tokioms konvertuojamoms papildomoms 1 lygio priemonėms konvertuoti į akcijas. Visi reikiami leidimai gaunami tokių konvertuojamų papildomų 1 lygio priemonių išleidimo dieną. Įstaiga visada išlaiko reikiamą išankstinį leidimą išleisti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, į kurias, įvykus tam tikram įvykiui, būtų konvertuojamos tokios papildomos 1 lygio priemonės.

7.   Įstaiga, išleidžianti papildomas 1 lygio priemones, kurios įvykus tam tikram įvykiui konvertuojamos į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, užtikrina, kad pagal jos steigimo dokumentus, įstatus, statutą ar sutartis tokiam konvertavimui nebūtų sudaroma jokių procedūrinių kliūčių.

55 straipsnis

Papildomoms 1 lygio priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos papildomai 1 lygio priemonei taikomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:

a)

priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie papildomų 1 lygio priemonių;

b)

su ta priemone susijusi akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie papildomo 1 lygio straipsnio.

2   Skirsnis

Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

56 straipsnis

Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

Įstaigos iš papildomų 1 lygio straipsnių atskaito:

a)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones, įskaitant nuosavas papildomas 1 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, papildomas 1 lygio priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

c)

atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą, kuri apskaičiuojama pagal 60 straipsnį;

d)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimas finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, papildomas 1 lygio priemones, išskyrus penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas;

e)

straipsnių sumas, kurias reikalaujama atskaityti iš 2 lygio straipsnių pagal 66 straipsnį ir kurios viršija įstaigos 2 lygio kapitalą;

f)

visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius, susijusius su papildomais 1 lygio straipsniais, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja papildomus 1 lygio straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti.

57 straipsnis

Turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymai

56 straipsnio a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosi šių išimčių:

a)

įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;

ii)

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pagrindinę poziciją;

c)

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;

ii)

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

58 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 56 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a)

turimos papildomos 1 lygio priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b)

papildomi 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis papildomomis 1 lygio priemonėmis.

59 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas

Įstaigos 56 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a)

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

trumposios pozicijos terminas atitinka ilgosios pozicijos terminą arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai;

ii)

ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

60 straipsnis

Turimų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga finansų sektoriaus subjekte neturi reikšmingų investicijų

1.   56 straipsnio c punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a)

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

i)

32–35 straipsnius;

ii)

36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

iii)

44 ir 45 straipsnius;

b)

iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą padalijus iš bendros visų tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos.

2.   Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

3.   Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms papildomoms 1 lygio priemonėms. Suma, kuri turi būti atskaityta iš kiekvienos papildomos 1 lygio priemonės pagal 1 dalį, apskaičiuojama šios dalies a punkte nurodytą sumą padauginus iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b)

i papunktyje nurodyta suma, padalyta iš ii papunktyje nurodytos sumos:

i)

bendra papildomų 1 lygio priemonių suma;

ii)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių bendra suma.

4.   56 straipsnio c punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais – trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

5.   Įstaigos nustato turimų nuosavų lėšų priemonių dalį, kurią įvertina pagal riziką, a punkte nurodytą sumą padalydamos iš b punkte nurodytos sumos:

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b)

i papunktyje nurodyta suma, padalyta iš ii papunktyje nurodytos sumos:

i)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių bendra suma;

ii)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių bendra suma.

3   Skirsnis

Papildomas 1 lygio kapitalas

61 straipsnis

Papildomas 1 lygio kapitalas

Įstaigos papildomą 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos papildomi 1 lygio straipsniai, atlikus 56 straipsnyje nurodytų straipsnių atskaitymus ir pritaikius 79 straipsnį.

4   SKYRIUS

2 lygio kapitalas

1   Skirsnis

2 lygio straipsniai ir priemonės

62 straipsnis

2 lygio straipsniai

2 lygio straipsnius sudaro:

a)

kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos, jei įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b)

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.

c)

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bendros kredito rizikos koregavimai, neatėmus mokesčių, kurie sudaro iki 1,25 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

d)

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, teigiamos sumos, neatėmus mokesčių, gautos atlikus 158 ir 159 straipsniuose nustatytus skaičiavimus, kurios sudaro iki 0,6 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių.

Straipsniai, įtraukti į a punktą, prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba papildomų 1 lygio straipsnių nepriskiriami.

63 straipsnis

2 lygio priemonės

Kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos priskiriamos prie 2 lygio priemonių, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

priemonės yra atitinkamai išleistos arba subordinuotosios paskolos yra gautos ir visiškai apmokėtos;

b)

priemonės nėra atitinkamai nupirktos arba subordinuotosios paskolos nėra suteiktos nė vieno iš šių subjektų:

i)

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii)

įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

c)

atitinkamai priemonių pirkimo arba subordinuotųjų paskolų suteikimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d)

atitinkamai pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos arba pagal subordinuotąsias paskolas reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl subordinuotųjų paskolų pagrindinės sumos visiškai priklauso nuo visų nesubordinuotų kreditorių reikalavimų;

e)

atitinkamai priemonės arba subordinuotosios paskolos nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

i)

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii)

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii)

patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv)

mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v)

mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

vi)

įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

f)

atitinkamai priemonėms arba subordinuotosioms paskoloms netaikomi jokie susitarimai, kuriais kitu atveju padidinamas reikalavimo atitinkamai pagal priemones arba subordinuotąsias paskolas prioritetas;

g)

atitinkamai priemonių arba subordinuotųjų paskolų pradinis terminas yra ne trumpesnis kaip penkeri metai;

h)

atitinkamai priemones arba subordinuotąsias paskolas reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad prieš sueinant terminui įstaiga atitinkamai išpirktų arba grąžintų jų pagrindinę sumą;

i)

jeigu atitinkamai pagal priemones arba subordinuotąsias paskolas numatytas vienas arba daugiau pirkimo pasirinkimo sandorių arba priešlaikinio išmokėjimo opcionų, kai taikoma, pirkimo pasirinkimo sandoris vykdomas visiška emitento arba skolininko, kai taikoma, nuožiūra;

j)

atitinkamai priemonių arba subordinuotųjų paskolų gali būti pareikalauta, jos gali būti išpirktos, atpirktos arba prieš laiką grąžintos tik tuo atveju, jeigu įvykdomos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų atitinkamai nuo jų suteikimo ar gavimo, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;

k)

atitinkamai priemones arba subordinuotąsias paskolas reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai pareikalautų, išpirktų, atpirktų ar prieš laiką grąžintų atitinkamai priemones ar subordinuotąsias paskolas arba galėtų jas atitinkamai išpirkti, atpirkti ar grąžinti, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitu atveju nepateikia tokios nuorodos;

l)

atitinkamai priemones arba subordinuotąsias paskolas reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

m)

atitinkamais atvejais, pagal priemones arba subordinuotąsias paskolas mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

n)

atitinkamais atvejais, jei priemones tiesiogiai išleidžia ne įstaiga arba jei subordinuotąsias paskolas tiesiogiai gauna ne įstaiga, įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

atitinkamais atvejais, priemonės išleidžiamos arba subordinuotosios paskolos gaunamos per subjektą, kuris yra konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

ii)

įstaiga iš karto be apribojimų šioje dalyje nustatytas sąlygas atitinkančia forma gali naudotis gaunamomis lėšomis.

64 straipsnis

2 lygio priemonių amortizavimas

Tai, kokia 2 lygio priemonių dalis priskiriama prie 2 lygio straipsnių per paskutinius penkerius priemonių termino metus, apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginus iš b punkte nurodyto skaičiaus:

a)

nominalioji priemonių arba subordinuotųjų paskolų suma pirmąją likusio penkerių metų galiojimo pagal sutartį laikotarpio dieną, padalinta iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus;

b)

priemonių arba subordinuotųjų paskolų galiojimo pagal sutartį laikotarpio likusių kalendorinių dienų skaičius.

65 straipsnis

2 lygio priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos 2 lygio priemonei taikomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:

a)

priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio priemonių;

b)

su ta priemone susijusių akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio straipsnių.

2   Skirsnis

Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

66 straipsnis

Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

Iš 2 lygio straipsnių atskaitomos:

a)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, įskaitant nuosavas 2 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, 2 lygio priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

c)

atitinkama tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių suma, kuri apskaičiuojama pagal 70 straipsnį;

d)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonės, išskyrus trumpiau nei penkias darbo dienas turimas platinamas pozicijas.

67 straipsnis

Turimų nuosavų 2 lygio priemonių atskaitymai

66 straipsnio a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas kapitalo dalis remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, laikydamosi šių išimčių:

a)

įstaigos gali apskaičiuoti turimų kapitalo dalių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;

ii)

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų 2 lygio priemonių pagrindinę poziciją;

c)

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų 2 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų 2 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, su sąlyga, kad įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindiniai indeksai yra tie patys;

ii)

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.

68 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 66 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a)

turimos 2 lygio priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b)

turimi 2 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai ir 3 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis 2 lygio priemonėmis.

69 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių atskaitymas

Įstaigos 66 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a)

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

trumposios pozicijos terminas atitinka ilgosios pozicijos terminą arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai;

ii)

ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)

jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

70 straipsnis

2 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų atitinkamame subjekte

1.   66 straipsnio c punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a)

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

i)

32–35 straipsnius;

ii)

36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą;

iii)

44 ir 45 straipsnius;

b)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių suma, padalyta iš bendros visų tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos.

2.   Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

3.   Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms 2 lygio priemonėms. Įstaigos nustato atskaitytiną turimų 2 lygio priemonių dalį šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b)

i papunktyje nurodyta suma, padalyta iš ii papunktyje nurodytos sumos:

i)

bendra 2 lygio priemonių suma;

ii)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių bendra suma.

4.   66 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i–iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

5.   Įstaigos nustato turimų nuosavų lėšų priemonių dalį, kurią įvertina pagal riziką, a punkte nurodytą sumą padalydamos iš b punkte nurodytos sumos:

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b)

i papunktyje nurodyta suma, padalyta iš ii papunktyje nurodytos sumos:

i)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių bendra suma;

ii)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių bendra suma.

3   Skirsnis

2 lygio kapitalas

71 straipsnis

2 lygio kapitalas

Įstaigos 2 lygio kapitalą sudaro įstaigos 2 lygio straipsniai, atlikus 66 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir pritaikius 79 straipsnį.

5   SKYRIUS

Nuosavos lėšos

72 straipsnis

Nuosavos lėšos

Įstaigos nuosavas lėšas sudaro 1 ir 2 lygio kapitalo suma.

6   SKYRIUS

Bendrieji reikalavimai

73 straipsnis

Nuosavų lėšų priemonių paskirstomos sumos

1.   Kapitalo priemonės, kurių atveju tik pačiai įstaigai suteikiama veiksmų laisvė priimti sprendimą dėl paskirstomų sumų išmokėjimo kita forma nei pinigais arba nuosavų lėšų priemonėmis, negali būti priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 arba 2 lygio priemonių, išskyrus atvejus, kai įstaiga yra gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą.

2.   Kompetentingos institucijos išduoda 1 dalyje nurodytą leidimą tik tuo atveju, jei, jų nuomone, įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

1 dalyje nurodyta veiksmų laisvė ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos įstaigos gebėjimui anuliuoti mokėjimus pagal priemonę;

b)

1 dalyje nurodyta veiksmų laisvė ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos priemonės pajėgumui padengti nuostolius;

c)

dėl 1 dalyje nurodytos veiksmų laisvės arba galimos paskirstomų sumų mokėjimo formos kitais atvejais nebūtų sumažinta kapitalo priemonės kokybė.

3.   Kapitalo priemonės, kurių atveju kitas juridinis asmuo nei jas išleidusi įstaiga, turi veiksmų laisvę priimti sprendimą arba reikalauti, kad pagal priemonę paskirstomos sumos būtų mokamos kita forma nei pinigai ar nuosavų lėšų priemonė, negali būti priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 arba 2 lygio priemonių.

4.   Įstaigos gali naudoti bendrąjį rinkos indeksą kaip vieną iš pagrindų, kuriais remiantis nustatomas pagal papildomas 1 ir 2 lygio priemones paskirstomų sumų dydis.

5.   4 dalis netaikoma tais atvejais, kai įstaiga yra referencinis subjektas tame bendrajame rinkos indekse, išskyrus atvejus, kai įvykdomos abi šios sąlygos:

a)

įstaigos nuomone, to bendrojo rinkos indekso svyravimai nėra reikšmingai susiję su įstaigos, jos patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės kreditingumu;

b)

kompetentinga institucija dar nenustatė kitokio skaičiavimo, nei nurodytas a punkte.

6.   Įstaigos praneša apie bendruosius rinkos indeksus, kuriais grindžiamos jų kapitalo priemonės, ir juos atskleidžia.

7.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis 4 dalies tikslais laikoma, kad indeksai priskiriami prie bendrųjų rinkos indeksų.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

74 straipsnis

Reguliuojamų finansų sektoriaus subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nėra priskiriamos prie reguliuojamojo kapitalo

Įstaigos iš jokios tiesiogiai, netiesiogiai ar dirbtinai turimų reguliuojamo finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių nuosavų lėšų sudedamosios dalies, kuri nepriskiriama prie to subjekto reguliuojamojo kapitalo, negali daryti jokių atskaitymų. Tokioms turimoms kapitalo dalims įstaigos taiko rizikos koeficientus pagal trečios dalies II antraštinės dalies atitinkamai 2 arba 3 skyrių.

75 straipsnis

Pozicijoms taikomi atskaitymo ir terminų reikalavimai

Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte ir 69 straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra įvykdyti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

įstaiga turi sutartinę teisę konkrečią dieną ateityje draudimą teikiančiai sandorio šaliai parduoti draudžiamąją ilgąją poziciją;

b)

įstaigai draudimą teikianti sandorio šalis pagal sutartį yra įpareigota iš įstaigos konkrečią dieną ateityje nupirkti a punkte paminėtą ilgąją poziciją.

76 straipsnis

Turimos indekso kapitalo priemonės

1.   42 straipsnio a punkto, 45 straipsnio a punkto, 57 straipsnio a punkto, 59 straipsnio a punkto, 67 straipsnio a punkto ir 69 straipsnio a punkto tikslais įstaigos gali sumažinti kapitalo priemonės ilgosios pozicijos sumą indekso, sudaryto iš tos pačios pagrindinės pozicijos, kuri yra draudžiama, dalimi, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

draudžiamoji ilgoji pozicija ir indekso, naudojamo tai ilgajai pozicijai apdrausti, trumpoji pozicija yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)

a punkte nurodytos pozicijos tikrąja verte yra įtrauktos į įstaigos balansą;

c)

a punkte nurodyta trumpoji pozicija yra veiksmingas apsidraudimas pagal įstaigos vidaus kontrolės procesus;

d)

kompetentingos institucijos bent kartą per metus įvertina c punkte nurodytų kontrolės procesų tinkamumą ir įsitikina, kad jų tinkamumas yra nuolatinis.

2.   Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra išdavusi išankstinį leidimą, įstaiga gali naudoti konservatyvią į indeksus įtrauktų įstaigos kapitalo priemonių pagrindinės pozicijos įvertinimą kaip alternatyvą įstaigos a arba b punkte, arba abiejuose punktuose nurodytų straipsnių pozicijoms apskaičiuoti:

a)

nuosavoms bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomoms 1 ir 2 lygio priemonėms, įtrauktoms į indeksus;

b)

arba finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomoms 1 ir 2 lygio priemonėms, įtrauktoms į indeksus.

3.   Kompetentingos institucijos išduoda 2 dalyje nurodytą leidimą tik tuo atveju, jei įstaiga joms priimtinu būdu įrodo, kad veiklos požiūriu įstaigai būtų sudėtinga vykdyti 2 dalies a arba b punkte, arba abiejuose punktuose, kai taikytina, nurodytų straipsnių pagrindinės pozicijos stebėseną.

4.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

kokiu atveju sąmata, kuri naudojama kaip alternatyva 2 dalyje nurodytai pagrindinei pozicijai apskaičiuoti, yra pakankamai konservatyvi;

b)

ką reiškia 3 dalyje nurodytas sudėtingumas veiklos požiūriu.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

77 straipsnis

Nuosavų lėšų mažinimo sąlygos

Įstaiga prašo kompetentingos institucijos išankstinio leidimo, norėdama:

a)

sumažinti, išpirkti arba atpirkti įstaigos išleistas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones pagal taikytiną nacionalinę teisę leidžiamu būdu;

b)

pareikalauti atitinkamai papildomų 1 arba 2 lygio priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.

78 straipsnis

Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas

1.   Kompetentinga institucija duoda įstaigai leidimą mažinti ir atpirkti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jų pareikalauti arba jas išpirkti, jeigu įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

a)

anksčiau arba atlikdama 77 straipsnyje nurodytą veiksmą įstaiga pakeičia 77 straipsnyje nurodytas priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimo sąlygomis;

b)

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad įstaigos nuosavos lėšos, atlikus pirmiau nurodytą veiksmą, šio reglamento 92 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio 6 punkte apibrėžtą jungtinio rezervo reikalavimą viršytų tokia dalimi, kurią kompetentinga institucija gali manyti esant reikalinga remiantis Direktyvos 2013/36/ES * 104 straipsnio 3 dalimi.

2.   Pagal 1 dalies a punktą vertindamos keitimo priemonių tvarumą įstaigos gebėjimo gauti pajamų požiūriu, kompetentingos institucijos apsvarsto, kokiu mastu šios keičiamos kapitalo priemonės įstaigai būtų brangesnės už tas priemones, kurias jos pakeistų.

3.   Jeigu įstaiga atlieka 77 straipsnio a punkte nurodytą veiksmą ir jei pagal taikytiną nacionalinę teisę draudžiama atsisakyti išpirkti 27 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga tinkamai apribotų tokių priemonių išpirkimą.

4.   Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms išpirkti papildomas 1 arba 2 lygio priemones dar nepraėjus penkeriems metams po jų išleidimo tik tais atvejais, jei įvykdomos 1 dalyje ir šios dalies a arba b punkte nustatytos sąlygos:

a)

pasikeičia šių priemonių reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio jos nebūtų įtrauktos į nuosavas lėšas, arba jos priskiriamos prie mažesnės kokybės nuosavų lėšų ir įvykdomos abi šios sąlygos:

i)

kompetentinga institucija mano, kad tos pasikeitimas yra pakankamai tikras;

ii)

įstaiga kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad šių priemonių reguliavimo klasifikacijos pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti jų išleidimo metu;

b)

pasikeičia šioms priemonėms taikomas mokestinis režimas ir institucija kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad jis yra esminis ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti jų išleidimo metu.

5.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

ką reiškia įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimas;

b)

tinkamus 3 dalyje nurodyto išpirkimo apribojimo pagrindus;

c)

tvarkos ir duomenų teikimo reikalavimus, susijusius su įstaigos prašymu kompetentingai institucijai leisti atlikti 77 straipsnyje nurodytą veiksmą, įskaitant tvarką, kurios turi būti laikomasi išperkant kooperatinių bendrovių nariams išduotas akcijas, ir tokio prašymo nagrinėjimo terminus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

79 straipsnis

Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų netaikymas

1.   Jeigu įstaiga, atitinkamais atvejais, laikinai įsigyja finansų sektoriaus subjekto kapitalo priemonių arba suteikia subordinuotųjų paskolų, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 arba 2 lygio priemonių, ir jei kompetentinga institucija mano, kad šios kapitalo dalys įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais, kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo, kurios kitu atveju toms priemonėms būtų taikomos.

2.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, ką taikant 1 dalį reiškia sąvoka „laikinai“, ir kokiomis sąlygomis kompetentinga institucija gali laikyti, kad tos kapitalo dalys laikinai įsigytos finansinės paramos, skirtos atitinkamam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

80 straipsnis

Nuolatinis nuosavų lėšų kokybės tikrinimas

1.   EBI atlieka visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų priemonių kokybės stebėseną ir nedelsdama praneša Komisijai, jeigu pastebi svarbių įrodymų, kad tos priemonės neatitinka 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų.

EBI prašymu kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša visą informaciją, kurią EBI laiko svarbia, susijusią su išleistomis naujomis kapitalo priemonėmis, kad EBI galėtų atlikti visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų priemonių kokybės stebėseną.

2.   Pranešime pateikiama ši informacija:

a)

išsamus nustatyto trūkumo pobūdžio ir masto paaiškinimas;

b)

techninės rekomendacijos dėl veiksmų, kurių, EBI manymu, turi imtis Komisija;

c)

EBI nustatytos įstaigų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos reikšmingi pokyčiai.

3.   EBI teikia Komisijai technines konsultacijas dėl visų svarbių nuosavų lėšų sąvokos apibrėžties pakeitimų, kuriuos, jos manymu, reikia padaryti dėl:

a)

atitinkamų rinkos standartų arba praktikos pokyčių;

b)

atitinkamų teisės arba apskaitos standartų pokyčių;

c)

EBI nustatytos įstaigų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos reikšmingų pokyčių.

4.   EBI iki 2014 m. sausio 1 d. Komisijai pateikia technines rekomendacijas dėl galimo tikrąja verte įvertinto nerealizuoto pelno vertinimo kitaip, ne įtraukiant jį į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą be koregavimo. Teikiant tokias rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamus tarptautinių apskaitos standartų ir tarptautinių susitarimų dėl bankams taikomų rizikos ribojimo standartų pokyčius.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

MAŽUMOS DALIS IR PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ IŠLEISTOS PAPILDOMOS 1 IR 2 LYGIO PRIEMONĖS

81 straipsnis

Mažumos dalys, kurios gali būti priskirtos prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo

1.   Mažumos dalis sudaro patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, su tomis priemonėmis susijusių akcijų priedų, nepaskirstytojo pelno ir kitų rezervų suma, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i)

įstaiga;

ii)

įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

b)

patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, nurodyti šios dalies įvadinėje dalyje, priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.

2.   Tiesiogiai arba netiesiogiai, per specialiosios paskirties subjektą arba kitais būdais įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių finansuojamos mažumos dalys nėra priskiriamos prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo.

82 straipsnis

Kvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos

Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 arba 2 lygio priemonės, jei taikytina, taip pat susijęs nepaskirstytasis pelnas bei akcijų priedai, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i)

įstaiga;

ii)

įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

b)

patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c)

tos priemonės priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.

83 straipsnis

Specialiosios paskirties subjekto išleistas kvalifikuotasis papildomas 1 ir 2 lygio kapitalas

1.   Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 ir 2 lygio priemonės ir susiję akcijų priedai yra atitinkamai įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio ar 1 arba 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

šias priemones išleidęs specialiosios paskirties subjektas yra visiškai konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

b)

priemonės ir susiję akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei įvykdomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

c)

priemonės ir susiję akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį 2 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos;

d)

vienintelis specialiosios paskirties subjekto turtas yra jo investicija į patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamosios įmonės, kuri yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, nuosavas lėšas, kurių forma atitinka atitinkamas sąlygas, nustatytas atitinkamai 52 straipsnio 1 dalyje arba 63 straipsnyje.

Jeigu kompetentinga institucija mano, kad specialiosios paskirties subjekto turtas, išskyrus jo investiciją į patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamosios įmonės, kuri yra konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, nuosavas lėšas, yra minimalus ir nereikšmingas tokiam subjektui, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti pirmos pastraipos d punkte nustatytos sąlygos.

2.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato turto, kuris gali būti susijęs su specialiosios paskirties subjektų veikimu, rūšis ir apibrėžia 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas sąvokas „minimalus“ ir „nereikšmingas“.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

84 straipsnis

Į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukiamos mažumos dalys

1.   Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės mažumos dalies sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, iš tos įmonės mažumos dalies atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

a)

suma, gauta iš patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i)

tos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, reikalingą 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto reikalavimo, 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų sumai patenkinti, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

ii)

su ta patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, konsoliduotai reikalingą 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto reikalavimo, 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų sumai patenkinti, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

b)

patronuojamosios įmonės mažumos dalis, išreikšta visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių procentine dalimi, pridėjus susijusius akcijų priedus, nepaskirstytąjį pelną ir kitus rezervus.

2.   1 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas iš dalies konsoliduotai kiekvienos 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės atveju.

Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės mažumos dalis negali būti įtraukta į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.

3.   Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo rizikos ribojimo reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta 7 straipsnyje, mažumos dalis patronuojamosiose įmonėse, kurioms šie reikalavimai netaikomi, nepripažįstama atitinkamai konsoliduotose ar iš dalies konsoliduotose nuosavose lėšose.

4.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato konsolidavimo iš dalies apskaičiavimą, kuris turi būti atliktas pagal šio straipsnio 2 dalį ir 85 bei 87 straipsnius.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

5.   Kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti šio straipsnio patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, kuri tenkina visas šias sąlygas:

a)

jos pagrindinė veikla yra kapitalo dalių įsigijimas;

b)

jai taikoma konsoliduota rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra;

c)

ji konsoliduoja patronuojamąją įstaigą, kurioje ji turi tik mažumos dalį, remdamasi kontrolės ryšiais, kaip apibrėžta Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje;

d)

daugiau kaip 90 % konsoliduoto reikalaujamo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sudaro kapitalas iš c punkte nurodytos patronuojamosios įstaigos, kuris apskaičiuojamas iš dalies konsoliduotai.

Tais atvejais, kai po 2014 m. gruodžio 31 d. pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas tenkinanti patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė tampa patronuojančiąja mišrią veiklą vykdančia finansų kontroliuojančiąja bendrove, kompetentingos institucijos gali leisti patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei nesilaikyti toje pastraipoje nurodytų reikalavimų, jei ji tenkina toje pastraipoje nustatytas sąlygas.

6.   Jei centrinės įstaigos tinklui nuolat priklausančios kredito įstaigos ir įstaigos, įsteigtos institucinėje užtikrinimo sistemoje, kurioms taikomos 113 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, sukuria kryžminių garantijų sistemą, pagal kurią nustatoma, kad šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų, praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis kredito įstaigai pervestų nuosavų lėšų sumą, viršijančią teisės aktų reikalavimus, toms įstaigoms netaikomos šio straipsnio nuostatos dėl atskaitymų ir jos gali visiškai pripažinti bet kurią mažumos dalį, susidarančią kryžminių garantijų sistemoje.

85 straipsnis

Į konsoliduotą 1 lygio kapitalą įtraukiamos kvalifikuotosios 1 lygio priemonės

1.   Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės nuosavų lėšų atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

a)

suma, gauta iš patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i)

tos patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo sumą, reikalingą 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų sumai patenkinti, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo;

ii)

su ta patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto 1 lygio kapitalo sumą, konsoliduotai reikalingą 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų sumai patenkinti, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo;

b)

patronuojamosios įmonės kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, išreikštas tos įmonės visų 1 lygio priemonių procentine dalimi, pridėjus susijusius akcijų priedus, nepaskirstytąjį pelną ir kitus rezervus.

2.   1 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas iš dalies konsoliduotai kiekvienos 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės atveju.

Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas negali būti įtrauktas į konsoliduotą 1 lygio kapitalą.

3.   Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo rizikos ribojimo reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta 7 straipsnyje,1 lygio priemonės patronuojamosiose įmonėse, kurioms šie reikalavimai netaikomi, nepripažįstamos atitinkamai konsoliduotose ar iš dalies konsoliduotose nuosavose lėšose.

86 straipsnis

Kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, įtraukiamas į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą

Nedarydamos poveikio 84 straipsnio 5 ir 6 dalims, įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą, iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo, įtraukto į konsoliduotą 1 lygio kapitalą, atimdamos tos įmonės mažumos dalis, įtrauktas į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.

87 straipsnis

Kvalifikuotosios nuosavos lėšos, įtraukiamos į konsoliduotas nuosavas lėšas

1.   Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

a)

suma, gauta iš patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i)

tos patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų sumą, reikalingą 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų sumai patenkinti;

ii)

su ta patronuojamąja įmone susijusių nuosavų lėšų sumą, konsoliduotai reikalingą 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, 500 straipsnyje nurodytų reikalavimų ir bet kurio papildomo vietos priežiūros nuosavų lėšų reikalavimo trečiosiose valstybėse sumai patenkinti;

b)

įmonės kvalifikuotosios nuosavos lėšos, išreikštos visų patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų priemonių, įtrauktų į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomus 1 lygio ir 2 lygio straipsnius, procentine dalimi, pridėjus susijusius akcijų priedus, nepaskirstytąjį pelną ir kitus rezervus.

2.   1 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas iš dalies konsoliduotai kiekvienos 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės atveju.

Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės kvalifikuotosios nuosavos lėšos negali būti įtrauktos į konsoliduotas nuosavas lėšas.

3.   Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo rizikos ribojimo reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta 7 straipsnyje, nuosavų lėšų priemonės patronuojamosiose įmonėse, kurioms šie reikalavimai netaikomi, nepripažįstamos atitinkamai konsoliduotose ar iš dalies konsoliduotose nuosavose lėšose.

88 straipsnis

Kvalifikuotosios nuosavų lėšų priemonės, įtraukiamos į konsoliduotą 2 lygio kapitalą

Nedarydamos poveikio 84 straipsnio 5 ir 6 dalims, įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą 2 lygio kapitalą, iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų, įtrauktų į konsoliduotas nuosavas lėšas, atimdamos tos įmonės kvalifikuotąjį 1 lygio kapitalą, įtrauktą į konsoliduotą 1 lygio kapitalą.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

NE FINANSŲ SEKTORIAUS ĮMONĖSE TURIMOS KVALIFIKUOTOSIOS AKCIJŲ PAKETO DALYS

89 straipsnis

Ne finansų sektoriaus įmonėse turimų akcijų paketų rizikos vertinimas ir draudimas jų turėti

1.   Akcijų paketui, kurio suma yra didesnė už 15 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, turimam įmonėje, kuri nėra nė vienas iš toliau išvardytų subjektų, taikomos 3 dalyje nustatytos sąlygos:

a)

finansų sektoriaus subjektas;

b)

įmonė, kuri nėra finansų sektoriaus subjektas ir verčiasi veikla, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, yra kuri nors iš šių veiklos rūšių:

i)

tiesioginis bankininkystės veiklos išplėtimas;

ii)

papildomos bankininkystės paslaugos;

iii)

išperkamoji nuoma, faktoringas, investicinių fondų valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas ar kita panaši veikla.

2.   Įstaigos įmonėse, kurios nepriskiriamos prie 1 dalies a ir b punktuose nurodytų subjektų, turimų akcijų paketų bendrai sumai, kuri yra didesnė už 60 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, taikomos 3 dalyje nustatytos nuostatos.

3.   Kompetentingos institucijos 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų akcijų paketams taiko a arba b punkte nustatytus reikalavimus:

a)

apskaičiuodamos kapitalo poreikį pagal trečią dalį įstaigos 1 250 % rizikos koeficientą taiko didesnei iš šių sumų:

i)

1 dalyje nurodytai akcijų paketų sumai, kuri viršija 15 % reikalavimus atitinkančio kapitalo;

ii)

2 dalyje nurodytai akcijų paketų bendrai sumai, kuri viršija 60 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo;

b)

kompetentingos institucijos draudžia įstaigoms turėti 1 ir 2 dalyse nurodytų akcijų paketų, kurių suma viršija tose dalyse nurodytas reikalavimus atitinkančio kapitalo procentines dalis.

Kompetentingos institucijos paskelbia apie tai, kad pasirinko a arba b punktą.

4.   1 dalies b punkto tikslais EBI paskelbia gaires, kuriose tiksliai nurodo šiuos aspektus:

a)

veiklą, kuri yra tiesioginis bankininkystės veiklos išplėtimas;

b)

veiklą, kuri yra papildomos bankininkystės paslaugos;

c)

panašią veiklą.

Tos gairės priimamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.

90 straipsnis

Alternatyva 1 250 % rizikos koeficientui

Kaip alternatyvą 1 250 % rizikos koeficiento taikymui sumoms, kurios viršija 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas, įstaigos gali šias sumas atskaityti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių laikydamosi 36 straipsnio 1 dalies k punkto.

91 straipsnis

Išimtys

1.   89 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nenurodytų įmonių akcijos neįskaitomos apskaičiuojant tame straipsnyje nustatytas reikalavimus atitinkančio kapitalo ribas, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a)

tos akcijos turimos laikinai, vykdant finansinės paramos teikimą, kaip nurodyta 79 straipsnyje;

b)

tos akcijos turimos kaip platinama pozicija penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį;

c)

tos akcijos turimos įstaigos vardu, bet kitų subjektų naudai.

2.   Akcijos, kurios nėra ilgalaikis finansinis turtas, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 35 straipsnio 2 dalyje, į 89 straipsnyje nurodytą skaičiavimą neįtraukiamos.

TREČIA DALIS

KAPITALO POREIKIS

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI, VERTINIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS

1   SKYRIUS

Reikalaujamas nuosavų lėšų lygis

1   Skirsnis

Įstaigų nuosavų lėšų reikalavimas

92 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas

1.   Laikydamosi 93 ir 94 straipsnių, įstaigos visuomet turi tenkinti šį nuosavų lėšų reikalavimą:

a)

4,5 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą;

b)

6 % 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą;

c)

8 % bendro kapitalo pakankamumo koeficientą.

2.   Įstaigos savo kapitalo pakankamumo koeficientus apskaičiuoja taip:

a)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi;

b)

1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos 1 lygio kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi;

c)

bendras kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos nuosavos lėšos, išreikštos bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi.

3.   Bendra rizikos pozicijos suma apskaičiuojama sudedant šios dalies a–f punktuose nurodytas reikšmes, atsižvelgus į 4 dalyje nustatytas nuostatas:

a)

pagal kredito riziką ir vertės sumažėjimo riziką įvertintų pozicijų sumas, apskaičiuotas pagal II antraštinę dalį ir 379 straipsnį visos įstaigos veiklos atžvilgiu, išskyrus pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios susidaro iš įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos;

b)

atitinkamai pagal šios dalies IV antraštinę dalį arba ketvirtą dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos atžvilgiu, skirtą:

i)

pozicijų rizikai;

ii)

didelėms pozicijoms, kurios viršija 395–401 straipsniuose nustatytas ribas tiek, kiek įstaigai leidžiama šia ribas viršyti;

c)

atitinkamai pagal IV antraštinę dalį arba V antraštinę dalį, išskyrus 379 straipsnį, apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą, skirtą:

i)

valiutų kursų rizikai;

ii)

atsiskaitymo rizikai;

iii)

biržos prekių kainos rizikai;

d)

pagal VI antraštinę dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą, skirtą ne biržos išvestinių finansinių priemonių, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip mažinančios pagal riziką įvertintų kredito rizikos pozicijų sumas, kredito vertinimo koregavimo rizikai;

e)

pagal III antraštinę dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą, skirtą operacinei rizikai;

f)

pagal II antraštinę dalį apskaičiuotas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, skirtas sandorio šalies rizikai, kuri kyla iš įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos, vykdant šių rūšių sandorius ir susitarimus:

i)

II priede išvardintus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones;

ii)

atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius;

iii)

garantinės įmokos skolinimo sandorius, kurių pagrindą sudaro vertybiniai popieriai arba biržos prekės;

iv)

ilgalaikius atsiskaitymo sandorius.

4.   Apskaičiuojant 3 dalyje nurodytą bendrą pozicijos sumą taikomos šios nuostatos:

a)

į tos dalies c, d ir e punktuose nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą įskaičiuojamas nuosavų lėšų reikalavimas, kylantis iš visų įstaigos veiklos sričių;

b)

tos dalies b–e punktuose nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą įstaigos daugina iš 12,5.

93 straipsnis

Pradinio kapitalo poreikis veiklos tęstinumo sąlygomis

1.   Įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų pradinio kapitalo sumos, reikalautos veiklos leidimo gavimo metu.

2.   1993 m. sausio 1 d. jau veikusios kredito įstaigos, kurių nuosavų lėšų suma nesiekia reikalaujamos pradinio kapitalo sumos, gali tęsti savo veiklą. Šiuo atveju tų įstaigų nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų nuo 1989 m. gruodžio 22 d. turėtos didžiausios sumos.

3.   Iki 1995 m. gruodžio 31 d. jau veikusios leidimą gavusios investicinės įmonės ir įmonės, kurioms buvo taikomas Direktyvos 2006/49/EB 6 straipsnis ir kurių nuosavų lėšų suma nesiekia reikalaujamos pradinio kapitalo sumos, gali toliau vykdyti savo veiklą. Tokių įmonių arba investicinių įmonių nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų didžiausio referencinio dydžio, apskaičiuoto po 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvoje 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (28) nurodytos paskelbimo dienos. Tas referencinis dydis yra vienos dienos vidutinė nuosavų lėšų suma, apskaičiuota per šešių mėnesių laikotarpį iki apskaičiavimo dienos. Jis apskaičiuojamas kas šešis mėnesius atitinkamo praėjusio laikotarpio atžvilgiu.

4.   Jeigu prie 2 arba 3 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamos įstaigos kontrolę perima kitas fizinis ar juridinis asmuo nei anksčiau šią įstaigą kontroliavęs asmuo, tos įstaigos nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė už reikalaujamą pradinio kapitalo sumą.

5.   Jeigu susijungia dvi ar daugiau prie 2 arba 3 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamų įstaigų, dėl tokio susijungimo atsiradusi įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų bendros susijungusių įstaigų nuosavų lėšų sumos, buvusios susijungimo metu, kol nesusidarys reikalaujama pradinio kapitalo suma.

6.   Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad, norint užtikrinti įstaigos mokumą, reikia, kad būtų įvykdytas 1 dalyje nustatytas reikalavimas, 2–5 dalyse nustatytos nuostatos netaikomos.

94 straipsnis

Smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikomos išlygos

1.   Įstaigos 92 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytą kapitalo poreikį savo prekybos knygoje apskaitomoje veikloje gali pakeisti kapitalo poreikiu, kuris apskaičiuojamas pagal tos dalies a punktą, jeigu jų balansinėje ir nebalansinėje prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydis atitinka abi šias sąlygas:

a)

paprastai sudaro mažiau kaip 5 % bendro turto ir 15 mln. EUR;

b)

niekada neviršija 6 % bendro turto ir 20 mln. EUR.

2.   Skaičiuodamos balansinės ir nebalansinės veiklos dydį, įstaigos taiko šiuos principus:

a)

skolos priemonės įvertinamos pagal jų rinkos kainas arba pagal jų nominaliąsias vertes, akcijos įvertinamos pagal jų rinkos kainą, o išvestinės finansinės priemonės – pagal jų pagrindinių priemonių nominaliąsias arba rinkos vertes;

b)

ilgųjų pozicijų absoliuti vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučia verte.

3.   Jeigu įstaiga nebevykdo 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai. Jeigu kompetentinga institucija atlikusi vertinimą nustato ir praneša įstaigai, kad 1 dalies a punkte nustatytas reikalavimas nevykdomas, įstaiga kitą ataskaitinį laikotarpį 1 dalies nuostatų taikyti nebegali.

2   Skirsnis

Investicinių įmonių, turinčių ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, nuosavų lėšų reikalavimai

95 straipsnis

Investicinių įmonių, turinčių ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, nuosavų lėšų reikalavimai

1.   92 straipsnio 3 dalies tikslais investicinės įmonės, kurios neturi leidimo teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų ir nurodytos veiklos, taiko 2 dalyje nurodytą bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiavimo tvarką.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos įmonės, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, nurodytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja kaip didesnę iš šių sumų:

a)

92 straipsnio 3 dalies a–d ir f punktuose nurodytų straipsnių sumą, pritaikius 92 straipsnio 4 dalį;

b)

sumą, gautą 97 straipsnyje nurodytą sumą padauginus iš 12,5.

4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos įmonės, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, laikosi 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, remiantis pirmoje pastraipoje nurodyta bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma.

Kompetentingos institucijos gali 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytoms įmonėms, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus, kurie būtų toms įmonėms privalomi pagal 2013 m. gruodžio 31 d. galiojančias direktyvų 2006/49/EB ir 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones.

3.   1 dalyje nurodytoms investicinėms įmonėms taikomos visos kitos Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 3 skyriaus II skirsnio 1 poskirsnyje nustatytos nuostatos dėl operacinės rizikos.

96 straipsnis

Investicinių įmonių, kurių pradinis kapitalas yra toks, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 28 straipsnio 2 dalyje, nuosavų lėšų reikalavimai

1.   92 straipsnio 3 dalies tikslais toliau išvardytų kategorijų investicinės įmonės, kurios turi pradinį kapitalą, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES * 28 straipsnio 2 dalyje, taiko šio straipsnio 2 dalyje nurodytą bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos skaičiavimo tvarką:

a)

investicinės įmonės, kurios veikia savo sąskaita tik tam, kad įvykdytų kliento pavedimą, arba siekia galimybės naudotis tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistema arba pripažinta birža, kai veikia kaip tarpininkės arba vykdo kliento pavedimą;

b)

investicinės įmonės, kurios atitinka visas šias sąlygas:

i)

kurios nelaiko klientų pinigų ar vertybinių popierių;

ii)

kurios veikia tik savo sąskaita;

iii)

kurios neturi išorės klientų;

iv)

už kurių sandorių įvykdymą ir apmokėjimą atsako tarpuskaitos įstaiga ir kurių sandorius garantuoja ta tarpuskaitos įstaiga.

2.   1 dalyje nurodytos investicinės įmonės bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma apskaičiuojama sudedant šias sumas:

a)

92 straipsnio 3 dalies a–d punktuose ir f punkte nurodytų straipsnių sumą, pritaikius 92 straipsnio 4 dalį;

b)

sumą, gautą 97 straipsnyje nurodytą sumą padauginus iš 12,5.

3.   1 dalyje nurodytoms investicinėms įmonėms taikomos visos kitos Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 3 skyriaus II skirsnio 1 poskirsnyje nustatytos nuostatos dėl operacinės rizikos.

97 straipsnis

Nuosavos lėšos, nustatomos pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas

1.   Remiantis 95 ir 96 straipsniais, investicinių įmonių ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytų įmonių, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, reikalavimus atitinkantis kapitalas sudaro ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų.

2.   Jeigu investicinės įmonės veikloje nuo praėjusių metų įvyko pokyčių, kurie, kompetentingos institucijos nuomone, yra reikšmingi, kompetentinga institucija gali patikslinti 1 dalyje nustatytą reikalavimą.

3.   Jeigu investicinė įmonė dar nėra baigusi vienerių metų veiklos, pradedant ta diena, kai ji pradėjo veikti, investicinės įmonės reikalavimus atitinkantis kapitalas turi sudaryti ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį verslo plane numatytų pastoviųjų pridėtinių išlaidų, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentinga institucija pareikalauja šį verslo planą patikslinti.

4.   EBI, pasikonsultavusi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

reikalavimo turėti reikalavimus atitinkantį kapitalą, kuris sudarytų ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų, apskaičiavimo būdą;

b)

sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos gali koreguoti reikalavimą turėti reikalavimus atitinkantį kapitalą, kuris sudarytų ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų;

c)

prognozuojamų pastoviųjų pridėtinių išlaidų apskaičiavimo būdą tuo atveju, kai investicinė įmonė dar nėra baigusi vienerių metų veiklos.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. kovo 1 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

98 straipsnis

Investicinių įmonių konsoliduotos nuosavos lėšos

1.   Jeigu 95 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės sudaro grupę, bet į tą grupę kredito įstaigos neįeina, patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje 92 straipsnį konsoliduotai taiko taip:

a)

bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja pagal 95 straipsnio 2 dalį;

b)

nuosavas lėšas apskaičiuoja remdamasi konsoliduota patronuojančiosios investicinės įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kaip taikytina, būkle.

2.   Jeigu 96 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės sudaro grupę, bet į tą grupę kredito įstaigos neįeina, patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje ir finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojama investicinė įmonė 92 straipsnį konsoliduotai taiko taip:

a)

bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja pagal 96 straipsnio 2 dalį;

b)

ji naudoja nuosavas lėšas, apskaičiuotas remiantis konsoliduota patronuojančiosios investicinės įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kaip taikytina, būkle ir laikydamasi pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus.

2   SKYRIUS

Apskaičiavimo ir informacijos teikimo reikalavimai

99 straipsnis

Informacijos apie nuosavų lėšų reikalavimą ir finansinės informacijos teikimo reikalavimai

1.   Įstaigos informaciją apie 92 straipsnyje nustatytas prievoles kompetentingoms institucijoms pateikia bent kas pusmetį.

2.   Finansinę informaciją taip pat pateikia įstaigos, kurioms taikomas Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 4 straipsnis, ir tos kredito įstaigos, išskyrus nurodytas to reglamento 4 straipsnyje, kurios savo konsoliduotas sąskaitas rengia laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų, priimtų laikantis to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

3.   Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad tos kredito įstaigos, kurios taiko tarptautinius apskaitos standartus, taikytinus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, teikdamos informaciją apie konsoliduotas nuosavas lėšas pagal šio reglamento 23 straipsnio 2 dalį, taip pat pateiktų finansinę informaciją, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

4.   2 dalyje ir 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta finansinė informacija pateikiama tokiu mastu, kuris būtinas norint susidaryti išsamų įstaigos veiklos rizikos pobūdžio ir sisteminės rizikos, kurią finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai kelia įstaigos, vaizdą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010.

5.   EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato vienodas informacijos teikimo formas, teikimo dažnumą ir datas, apibrėžtis ir IT sprendimus, kurie turi būti taikomi Sąjungoje teikiant 1–4 dalyse nurodytą informaciją.

Informacijos teikimo reikalavimai turi būti proporcingi įstaigų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

6.   Jei kompetentinga institucija mano, kad 2 dalyje reikalaujama pateikti finansinė informacija yra būtina norint susidaryti išsamų vaizdą apie įstaigų veiklos rizikos pobūdį ir sisteminę riziką, kurią finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai kelia įstaigos, dėl įstaigų, išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytas įstaigas, kurioms taikoma Direktyva 86/635/EEB pagrįsta apskaitos sistema, kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI dėl konsoliduotos finansinės informacijos teikimo reikalavimų taikymo ir tokioms įstaigoms, jei jos dar neteikia informacijos šiuo pagrindu.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato formas, kurias turi naudoti įstaigos, kurių atžvilgiu kompetentingos institucijos gali išplėsti informacijos teikimo reikalavimų taikymą pagal pirmą pastraipą.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

7.   Jei kompetentinga institucija mano, kad 5 dalyje nurodyti techniniai įgyvendinimo standartai neapima informacijos, būtinos 4 dalyje nurodytais tikslais, ji praneša EBI ir ESRV, kokią papildomą informaciją, jos nuomone, būtina įtraukti į 5 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

100 straipsnis

Papildomi informacijos teikimo reikalavimai

Įstaigos kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie jų atpirkimo sandorių, vertybinių popierių skolinimo ir visų formų turto suvaržymo lygį, bent jau bendrąja išraiška.

EBI šią informaciją įtraukia į techninius įgyvendinimo standartus dėl informacijos teikimo pagal 99 straipsnio 5 dalį.

101 straipsnis

Specialios informacijos teikimo prievolės

1.   Įstaigos kas pusmetį kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną nacionalinio turto rinką, dėl kurios joms kyla rizika, pateikia šiuos duomenis:

a)

nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga pripažino gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, iki mažesnės iš šių verčių – įkeisto turto vertės ir 80 % rinkos vertės arba 80 % hipotekinės vertės, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatoma kitaip;

b)

bendrus nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga pripažino gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, iki tos pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 124 straipsnio 1 dalį;

c)

visų neapmokėtų pozicijų pozicijos vertę, jei šių neapmokėtų pozicijų užtikrinimo priemone įstaiga pripažino gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą tik iki tos pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 124 straipsnio 1 dalį;

d)

nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga pripažino komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, iki mažesnės iš šių verčių – įkeisto turto vertės ir 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatoma kitaip;

e)

bendrus nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga pripažino komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, iki tos pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 124 straipsnio 1 dalį;

f)

visų neapmokėtų pozicijų pozicijos vertę, jei šių neapmokėtų pozicijų užtikrinimo priemone įstaiga pripažino komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą tik iki tos pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 124 straipsnio 1 dalį.

2.   1 dalyje nurodyti duomenys pateikiami atitinkamos įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Jeigu įstaiga turi filialą kitoje valstybėje narėje, su tuo filialu susiję duomenys taip pat pateikiami priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Duomenys pateikiami atskirai apie kiekvieną turto rinką Sąjungoje, kurioje atitinkama įstaiga patiria riziką.

3.   Kompetentingos institucijos kasmet skelbia bendrus 1 dalies a–f punktuose nurodytus duomenis kartu su ankstesnių laikotarpių duomenimis, jei jų turima. Kompetentinga institucija, gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos arba EBI prašymą, tai kompetentingai institucijai arba EBI suteikia išsamesnės informacijos apie gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų padėtį toje valstybėje narėje.

4.   EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

vienodas duomenų teikimo formas, apibrėžtis, teikimo dažnumą ir datas bei IT sprendimus dėl 1 dalyje nurodytų straipsnių;

b)

vienodas 2 dalyje nurodytų suvestinių duomenų formas, apibrėžtis, teikimo dažnumą ir datas bei IT sprendimus.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

3   SKYRIUS

Prekybos knyga

102 straipsnis

Prekybos knygai taikomi reikalavimai

1.   Į prekybos knygą įtrauktoms pozicijoms netaikomi prekybos jomis apribojimai arba jas galima apdrausti.

2.   Prekybinės veiklos tikslai apibrėžiami strategijose, politikoje ir procedūrose, kurias įstaiga parengia pozicijos ar portfelio valdymo pagal 103 straipsnį tikslais.

3.   Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės priemones, skirtas jų prekybos knygai tvarkyti pagal 104 ir 105 straipsnius.

4.   Apskaičiuodamos kapitalo poreikį pozicijų rizikai padengti, įstaigos gali įskaityti vidaus apsidraudimo pozicijas, jeigu tos pozicijos yra turimos prekybos tikslais ir įvykdomi 103– 106 straipsnių reikalavimai.

103 straipsnis

Prekybos knygos tvarkymas

Tvarkydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų grupes įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:

a)

įstaiga turi aiškiai dokumentais įformintą ir vyresniosios vadovybės patvirtintą pozicijai / priemonei arba portfeliams skirtą prekybinės veiklos strategiją, kurioje nurodytas numatomas prekybinių pozicijų laikymo laikotarpis;

b)

įstaiga turi aiškiai apibrėžtą aktyvaus į prekybinių operacijų sąrašą įtrauktų pozicijų tvarkymo politiką ir procedūras. Šioje politikoje ir procedūrose numatoma:

i)

kokias pozicijas galima įrašyti į kurį prekybinių operacijų sąrašą;

ii)

nustatomi pozicijų limitai ir stebimas jų tinkamumas;

iii)

prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai turi teisę savarankiškai prisiimti ir tvarkyti poziciją, neviršydami jiems nustatytų limitų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;

iv)

informacijos apie pozicijas teikimas vyresniajai vadovybei yra neatsiejama įstaigos rizikos valdymo proceso dalis;

v)

pozicijos yra aktyviai stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius ir pozicijos ar ją sudarančios rizikos sudedamųjų dalių paklausos rinkoje arba galimybės jas apdrausti vertinimą, įskaitant rinkos informacijos vertinimo proceso, kokybės ir prieinamumo, rinkos apyvartos ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydžių įvertinimą;

vi)

aktyviai taikomos kovos su sukčiavimu procedūros ir kontrolės priemonės;

c)

įstaiga turi aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, skirtas stebėti, ar pozicijos atitinka įstaigos prekybinės veiklos strategiją, taip pat stebėti apyvartą ir pozicijas, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta.

104 straipsnis

Įtraukimas į prekybos knygą

1.   Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, kuriose būtų nustatyta, kurios pozicijos yra įtraukiamos į prekybos knygą, kad galėtų apskaičiuoti jų kapitalo poreikį, laikydamosi 102 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir prekybos knygos apibrėžties pagal 4 straipsnio 1 dalies 86 punktą ir atsižvelgdamos į įstaigos rizikos valdymo pajėgumus bei praktiką. Įstaiga išsamiai dokumentuose fiksuoja, kaip laikomasi šios politikos ir procedūrų, taip pat reguliariai atlieka jų vidaus auditą.

2.   Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos tvarkymo politiką ir procedūras. Šioje politikoje ir procedūrose aptariami bent šie aspektai:

a)

veikla, kurią įstaiga laiko prekybine ir sudedamąja prekybos knygos dalimi, į kurią atsižvelgiama skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus;

b)

kokiu mastu pozicijos gali būti kasdien vertinamos rinkos verte esant aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygoms;

c)

kaip įstaiga pagal modelį vertinamų pozicijų atžvilgiu gali:

i)

nustatyti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis;

ii)

apdrausti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis, naudodama priemones, turinčias aktyvią ir likvidžią grįžtamąją rinką;

iii)

nustatyti patikimus įverčius, naudojamus pagrindinėms modelio prielaidoms ir parametrams;

d)

kokiu mastu įstaiga gali ir privalo nustatyti pozicijos vertinimą, kuris gali būti nuolat nepriklausomai tikrinamas;

e)

kokiu mastu teisiniai apribojimai arba kiti veiklai taikomi reikalavimai apsunkintų įstaigos pajėgumą per trumpą laiką panaikinti arba apdrausti pozicijas;

f)

kokiu mastu įstaiga gali ir privalo aktyviai valdyti pozicijų riziką, vykdydama prekybos veiklą;

g)

kokiu mastu įstaiga gali perkelti riziką arba pozicijas iš ne prekybos knygos į prekybos knygą arba atvirkščiai, ir tokių perkėlimų kriterijus.

105 straipsnis

Riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai

1.   Visoms prekybos knygos pozicijoms taikomi šiame straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo standartai. Įstaigos visų pirma užtikrina, kad jų prekybos knygos pozicijų riziką ribojančiais principais pagrįstas vertinimas būtų pakankamai tikslus, atsižvelgdamos į prekybos knygos pozicijų dinamišką pobūdį, rizikos ribojimo patikimumo reikalavimus, taip pat su prekybos knygos pozicijomis susijusių kapitalo reikalavimų taikymo būdą bei tikslą.

2.   Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės mechanizmus, kurių pakaktų riziką ribojančiais principais pagrįstiems ir patikimiems įverčiams gauti. Į šias sistemas ir kontrolės mechanizmus įtraukiami bent šie aspektai:

a)

dokumentuose apibrėžta vertinimo proceso politika ir procedūros, be kita ko, aiškiai apibrėžta atsakomybė už įvairias su vertinimu susijusias sritis, rinkos informacijos šaltiniai, jų tinkamumo įvertinimas, nestebimų duomenų, kurie atspindi įstaigos prielaidas dėl to, kuo remdamiesi rinkos dalyviai nustato pozicijos kainą, naudojimo gairės, nepriklausomo vertinimo periodiškumas, prekybos dienos pabaigos kainų nustatymo laikas, įverčių koregavimo procedūros, mėnesio pabaigoje ir ad hoc atliekamo tikrinimo procedūros;

b)

už vertinimo procesą atsakingo padalinio atskaitomybės ryšiai, kurie turi būti aiškūs ir nepriklausomi nuo sandorius sudarančio padalinio.

Galutinė atskaitomybės ryšių grandis yra valdymo organas.

3.   Įstaigos bent kartą per dieną pervertina prekybos knygos pozicijų vertę.

4.   Įstaigos savo pozicijas įvertina rinkos verte, jei tai įmanoma, taip pat tada, kai taiko prekybos knygos kapitalo reikalavimus.

5.   Vertindama pozicijas rinkos kainomis, įstaiga taiko labiau riziką ribojančiais principais pagrįstas pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai įstaiga gali uždaryti savo poziciją vidutine rinkos kaina. Jei įstaigos naudojasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, jos kas šešis mėnesius informuoja savo kompetentingas institucijas apie atitinkamas pozicijas ir pateikia įrodymų, kad jos gali uždaryti tas pozicijas vidutine rinkos kaina.

6.   Kai įvertinti pozicijų rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos savo pozicijas ir portfelius konservatyviai įvertina pagal modelį, taip pat tais atvejais, kai skaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus prekybos knygos pozicijoms.

7.   Vertindamos pagal modelį, įstaigos laikosi šių reikalavimų:

a)

vyresnioji vadovybė žino, kurios prekybos knygos arba kitų tikrąja verte vertinamų pozicijų sudedamosios dalys vertinamos pagal modelį, ir supranta taip sukuriamo netikrumo dėl duomenų apie riziką / veiklos rezultatus reikšmingumą;

b)

įstaigos naudoja rinkos duomenis, jei įmanoma, atitinkančius rinkos kainas, ir dažnai vertina rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumą ir modelio parametrus;

c)

jei įmanoma, įstaigos naudoja vertinimo metodikas, kurios yra pripažintos rinkos praktikoje tam tikroms finansinėms priemonėms ar biržos prekėms vertinti;

d)

jei modelį sukūrė pati įstaiga, jis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino jį kuriant nedalyvavę tinkamos kvalifikacijos asmenys;

e)

įstaigos yra nustačiusios formalias pokyčių kontrolės procedūras, o vertinimams patikrinti turi ir periodiškai naudoja patikimą modelio kopiją;

f)

už rizikos valdymą atsakingas padalinys žino naudojamų modelių trūkumus ir vertinimo rezultatus aiškina atsižvelgdamas į tuos trūkumus; ir

g)

įstaigų modeliai periodiškai peržiūrimi, siekiant nustatyti jų veiklos rezultatų tikslumą; be kita ko, įvertinama, ar visada pasitvirtina prielaidos, atliekama pelno ir nuostolio palyginti su rizikos veiksniais analizė, o tikrosios uždarymo vertės palyginamos su rezultatais, gautais naudojant modelį.

d punkto tikslais modelis kuriamas arba tvirtinamas nepriklausomai nuo sandorius sudarančių asmenų ir atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas, įskaitant matematinių skaičiavimų, prielaidų ir programinės įrangos tinkamumo įvertinimą.

8.   Be kiekvieną dieną atliekamo vertinimo rinkos kainomis arba vertinimo pagal modelį, įstaigos vykdo nepriklausomą kainų patikrą. Rinkos kainų ir taikant modelį naudojamų duomenų patikrą atlieka asmuo arba padalinys, kurie nepriklauso nuo asmenų ar padalinių, kurie yra susiję su prekybos knyga, bent kartą per mėnesį arba dažniau, atsižvelgiant į rinkos arba prekybinės veiklos pobūdį. Jei nėra nepriklausomų duomenų apie kainas šaltinių arba jei jie yra gana subjektyvūs, gali būti pasitelktos tokios riziką ribojančiais principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.

9.   Įstaigos nustato ir taiko procedūras, leidžiančias koreguoti vertinimo rezultatus.

10.   Įstaigos formaliai numato šiuos vertinimo rezultatų koregavimus: neuždirbtos kredito maržos, pozicijos uždarymo išlaidų, operacinės rizikos, rinkos kainų neapibrėžtumo, išankstinio sutarties nutraukimo, investavimo ir finansavimo išlaidų, būsimų administracinių išlaidų ir atitinkamais atvejais modelio rizikos.

11.   Įstaigos nustato ir taiko procedūras, skirtas dabartinio bet kurių mažiau likvidžių pozicijų, kurios visų pirma gali susidaryti dėl rinkos įvykių arba su įstaiga susijusių situacijų, pavyzdžiui, koncentruotų pozicijų ir (arba) pozicijų, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta, vertinimo koregavimui nustatyti. Jei reikia, įstaigos daro tokius koregavimus šalia kitų pozicijos vertės, kuri yra naudojama finansinės atskaitomybės tikslais, pakeitimų, ir tokie koregavimai sudaromi taip, kad rodytų pozicijos nelikvidumą. Taikydamos tokias procedūras ir priimdamos sprendimą, ar reikia koreguoti mažiau likvidžių pozicijų vertinimą, įstaigos atsižvelgia į keletą veiksnių. Prie šių veiksnių priskiriama:

a)

laiko, kurio prireiktų pozicijai arba pozicijos rizikai apdrausti, trukmė;

b)

pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo kintamumas ir vidurkis;

c)

kotiruojama rinkos kaina (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė) ir prekybos apimčių kintamumas ir vidurkis, įskaitant prekybos apimtis nepalankiausiomis rinkos aplinkybėmis;

d)

rinkos koncentracija;

e)

pozicijų kitimas;

f)

apimtis, kuria vertinimas yra grindžiamas vertinimu pagal modelį;

g)

kitų modelio rizikos rūšių poveikis.

12.   Įstaigos, kurios vertinimui atlikti pasitelkia trečiąsias šalis arba kurios atlieka vertinimą naudodamos modelį, nusprendžia, ar taikyti vertinimo koregavimą. Be to, įstaigos apsvarsto, ar reikia nustatyti koregavimą mažiau likvidžioms pozicijoms, ir šio koregavimo tinkamumą nuolat persvarsto. Įstaigos taip pat tiksliai įvertina vertinimo koregavimo, susijusio su taikant modelius įvedamų parametrų neapibrėžtumu, poreikį.

13.   Sudėtingų produktų atveju, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestines finansines priemones, įstaigos tiksliai įvertina, ar reikia koreguoti vertinimą, kad būtų atspindėta modelio rizika, susijusi su galbūt netinkamos vertinimo metodikos naudojimu, ir modelio rizika, susijusi su nestebimų (ir, gali būti, neteisingų) vertinimo modelio gradavimo parametrų taikymu.

14.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis šio straipsnio 1 dalies tikslais turi būti taikomi 105 straipsnio reikalavimai.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

106 straipsnis

Vidaus apsidraudimas

1.   Vidaus apsidraudimo pozicijos visų pirma atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jomis neturi būti pirmiausia siekiama išvengti nuosavų lėšų reikalavimų ar šiuos reikalavimus sumažinti;

b)

jų naudojimas tinkamai įforminamas dokumentais ir jam taikomos konkrečios vidinio patvirtinimo ir audito procedūros;

c)

jos tvarkomos rinkos sąlygomis;

d)

vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis dinamiškai valdoma kaip prekybos knygos rizika, neviršijant leistinų ribų;

e)

jos atidžiai stebimos.

Stebėsena užtikrinama tinkamomis procedūromis.

2.   1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi nedarant poveikio ne prekybos knygos apsidraudimo pozicijoms taikomiems reikalavimams.

3.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, tuo atveju, jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktas kredito išvestines finansines priemones (naudodama vidaus apsidraudimą), ne prekybos knygos pozicija arba sandorio šalies rizikos pozicija negali būti laikoma apdrausta skaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, nebent įstaiga iš reikalavimus atitinkančios apsaugą teikiančios trečiosios šalies nuperka atitinkamą kredito išvestinę finansinę priemonę, kuri atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus. Nedarant poveikio 299 straipsnio 2 dalies h punktui, jei ši trečiosios šalies apsauga įsigyta ir skaičiuojant kapitalo poreikį pripažįstama kaip ne prekybos knygos pozicijos apdraudimas, nei vidaus, nei išorės kredito išvestinių finansinių priemonių apdraudimas neįtraukiamas į prekybos knygą skaičiuojant kapitalo poreikį.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

KAPITALO, REIKALINGO KREDITO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIS

1   SKYRIUS

Bendrieji principai

107 straipsnis

Kredito rizikos vertinimo būdai

1.   Įstaigos, norėdamos 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktų tikslais apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, taiko 2 skyriuje numatytą standartizuotą metodą arba, jei vadovaujantis 143 straipsniu kompetentingos institucijos tai leidžia, 3 skyriuje numatytą vidaus reitingais pagrįstą metodą (IRB metodą).

2.   Prekybos pozicijoms ir įmokoms į pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaigos, norėdamos 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktų tikslais apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, taiko 6 skyriaus 9 skirsnyje nustatytą tvarką. Visų kitų rūšių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms įstaigos taiko šią tvarką:

a)

kitų rūšių reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijos – kaip įstaigos pozicijos;

b)

kitų rūšių reikalavimus neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijos – kaip įmonių pozicijos.

3.   Šio reglamento tikslais įstaigos trečiosios valstybės investicinių įmonių pozicijos ir trečiosios valstybės kredito įstaigų pozicijos vertinamos kaip įstaigos pozicijos tik tuo atveju, jei trečioji valstybė tam subjektui taiko riziką ribojančius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

4.   3 dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau laikyti 3 dalyje nurodytų subjektų pozicijas įstaigų pozicijomis, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad atitinkama trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.

108 straipsnis

Kredito rizikos mažinimo būdo naudojimas pagal standartizuotą metodą ir pagal IRB metodą

1.   Pozicijoms, kurioms įstaiga taiko standartizuotą metodą pagal 2 skyrių arba IRB metodą pagal 3 skyrių, bet netaiko savo nuostolių dėl įsipareigojimų nevykdymo (toliau – LGD) įverčių ir perskaičiavimo koeficientų pagal 151 straipsnį, įstaiga gali taikyti kredito rizikos mažinimą pagal 4 skyrių, skaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktų tikslais arba, jei reikia, skaičiuodama tikėtino nuostolio sumas 36 straipsnio 1 dalies d punkte ir 62 straipsnio c punkte nurodyto skaičiavimo tikslais.

2.   Pozicijai, kuriai įstaiga taiko IRB metodą taikydama savo LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus pagal 151 straipsnį, įstaiga gali taikyti kredito rizikos mažinimą pagal 3 skyrių.

109 straipsnis

Vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertinimas pagal standartizuotą metodą ir pagal IRB metodą

1.   Kai įstaiga pagal 2 skyrių taiko standartizuotą metodą, norėdama apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, priklausančias pozicijų klasei, kuriai būtų priskirtos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos pagal 112 straipsnį, ji apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą vadovaudamasi 245, 246 ir 251–258 straipsniais. Standartizuotą metodą taikančios įstaigos taip pat gali taikyti vidinį vertinimo metodą, jei tai leidžiama pagal 259 straipsnio 3 dalį.

2.   Kai įstaiga pagal 3 skyrių taiko IRB metodą, norėdama apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, priklausančias pozicijų klasei, kuriai būtų priskirtos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos pagal 147 straipsnį, ji apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumą vadovaudamasi 245, 246 ir 259–266 straipsniais.

Išskyrus vidinio vertinimo metodą, kai IRB metodas taikomas tik daliai pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, įstaiga taiko metodą, atitinkantį dominuojančią pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų dalį.

110 straipsnis

Kredito rizikos koregavimo tvarka

1.   Standartizuotą metodą taikančios įstaigos bendruosius kredito rizikos koregavimus atlieka pagal 62 straipsnio c punktą.

2.   IRB metodą taikančios įstaigos bendruosius kredito rizikos koregavimus atlieka pagal 159 straipsnį, 62 straipsnio d punktą ir 36 straipsnio 1 dalies d punktą.

Šio straipsnio ir 2 bei 3 skyrių tikslais atliekant bendruosius ir specifinius kredito rizikos koregavimus atidėjiniai bendrai banko rizikai neįskaitomi.

3.   IRB metodą taikančios įstaigos, kurios daliai savo pozicijų konsoliduotai arba individualiai taiko standartizuotą metodą, pagal 148 ir 150 straipsnius nustato bendrojo kredito rizikos koregavimo dalį, kuri turi būti priskirta prie bendrojo kredito rizikos koregavimo pagal standartizuotą metodą ir prie bendrojo kredito rizikos koregavimo pagal IRB metodą taip:

a)

kai konsoliduojama įstaiga taiko tik IRB metodą, esant tokiam atvejui, šios įstaigos bendrajam kredito rizikos koregavimui taikoma 2 dalyje nustatyta tvarka;

b)

kai konsoliduojama įstaiga taiko tik standartizuotą metodą, esant tokiam atvejui, šios įstaigos bendrajam kredito rizikos koregavimui taikoma 1 dalyje nustatyta tvarka;

c)

likęs kredito rizikos koregavimas paskirstomas proporcingai pagal pozicijų, įvertintų pagal riziką, sumas, kurioms taikomas standartizuotas metodas, ir sumas, kurioms taikomas IRB metodas.

4.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip apskaičiuoti specifinius ir bendruosius kredito rizikos koregavimus laikantis taikytinos apskaitos sistemos, šiais atvejais:

a)

kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 111 straipsnyje nurodytą standartizuotą metodą;

b)

kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 166–168 straipsniuose nurodytą IRB metodą;

c)

kai vertinamos tikėtinų nuostolių sumos, nurodytos 159 straipsnyje;

d)

kai skaičiuojama pozicijos vertė, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumas, nurodytas 246 ir 266 straipsniuose;

e)

nustatant įsipareigojimų neįvykdymą pagal 178 straipsnį.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. vasario 1 d..

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

2   SKYRIUS

Standartizuotas metodas

1   skirsnis

Bendrieji principai

111 straipsnis

Pozicijos vertė

1.   Turto straipsnio pozicijos vertė yra jo apskaitinė vertė, likusi atlikus specifinius kredito rizikos koregavimus, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 110 straipsnius ir kitus nuosavų lėšų sumažinimus, susijusius su tuo turto straipsniu. I priede išvardytų nebalansinių straipsnių pozicijos vertė yra toliau nurodyta jų nominaliosios vertės, ją sumažinus specifiniais kredito rizikos koregavimais, procentinė dalis:

a)

100 %, jei tai didelės rizikos straipsnis;

b)

50 %, jei tai vidutinės rizikos straipsnis;

c)

20 %, jei tai vidutinės / mažos rizikos straipsnis;

d)

0 %, jei tai mažos rizikos straipsnis.

Pirmos pastraipos antrame sakinyje nurodyti nebalansiniai straipsniai priskiriami prie I priede nurodytų rizikos kategorijų.

Jeigu įstaiga taiko 223 straipsnyje nurodytą išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, pagal atpirkimo sandorį ar pagal vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo sandorius parduotų, pateiktų ar paskolintų vertybinių popierių ar biržos prekių pozicijos vertė padidinama atitinkamu kintamumo koregavimo dydžiu, taikytinu tokiems vertybiniams popieriams ar biržos prekėms, kaip numatyta 223–225 straipsniuose.

2.   II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertė nustatoma pagal 6 skyrių, tų metodų tikslais atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų poveikį, kaip numatyta 6 skyriuje. Atpirkimo sandorio, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma pagal 6 skyrių arba pagal 4 skyrių.

3.   Jei pozicijai taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, to straipsnio pozicijos vertė gali būti pakoreguota pagal 4 skyrių.

112 straipsnis

Pozicijų klasės

Kiekviena pozicija priskiriama prie vienos iš šių pozicijų klasių:

a)

centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijoms;

b)

regioninės arba vietos valdžios pozicijoms;

c)

viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms;

d)

daugiašalių plėtros bankų pozicijoms;

e)

tarptautinių organizacijų pozicijoms;

f)

įstaigų pozicijoms;

g)

įmonių pozicijoms;

h)

mažmeninėms pozicijoms;

i)

nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms;

j)

pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui;

k)

pozicijoms, susijusioms su ypač didele rizika;

l)

padengtų obligacijų pozicijoms;

m)

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms;

n)

trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijoms;

o)

pozicijoms, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos;

p)

nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;

q)

kitoms pozicijoms.

113 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1.   Norint apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, rizikos koeficientai taikomi visoms pozicijoms, jeigu jos neatimamos iš nuosavų lėšų, vadovaujantis 2 skirsnio nuostatomis. Rizikos koeficientų taikymas priklauso nuo pozicijų klasės, prie kurios pozicija priskiriama, ir nuo jos kredito kokybės tiek, kiek nurodyta 2 skirsnyje. Kredito kokybę galima nustatyti remiantis ECAI suteiktais kredito rizikos vertinimais arba eksporto kreditų agentūrų suteiktais kredito rizikos vertinimais, kaip nurodyta 3 skirsnyje.

2.   1 dalyje nurodyto rizikos koeficiento taikymo tikslais pozicijos vertė dauginama iš rizikos koeficiento, kuris nustatytas pagal 2 skirsnį.

3.   Jei pozicijai taikomas kredito užtikrinimas, jai taikytinas rizikos koeficientas gali būti pakoreguotas pagal 4 skyrių.

4.   Pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.

5.   Pozicijoms, kurių sumų apskaičiavimas 2 skirsnyje nenumatytas, taikomas 100 % rizikos koeficientas.

6.   Išskyrus pozicijas, dėl kurių susidaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo straipsniai, įstaiga gali, gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų tos įstaigos pozicijoms su sandorio šalimi, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba įmonė, susijusi ryšiais, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje. Kompetentingos institucijos turi teisę duoti leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)

sandorio šalis yra įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai;

b)

sandorio šaliai yra taikomas toks pat visiškas konsolidavimas kaip ir įstaigai;

c)

sandorio šaliai taikomos tokios pačios rizikos vertinimo, apskaičiavimo ir kontrolės procedūros kaip ir įstaigai;

d)

sandorio šalis įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir įstaiga;

e)

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis skubiai pervestų nuosavas lėšas ar įvykdytų įsipareigojimus įstaigai.

Jeigu įstaigai pagal šią dalį leidžiama netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji gali priskirti 0 % rizikos koeficientą.

7.   Išskyrus pozicijas, dėl kurių susidaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsniai, įstaiga gali, gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pozicijoms su sandorio šalimis, su kuriomis įstaiga yra sukūrusi institucinę užtikrinimo sistemą, kuri reiškia pagal sutartį arba įstatuose nustatytą susitarimą prisiimti įsipareigojimus saugoti tas įstaigas, ir visų pirma užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, jei tai tampa reikalinga. Kompetentingos institucijos turi teisę duoti leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)

įvykdyti 6 dalies a, d ir e punktuose nustatyti reikalavimai;

b)

šiais susitarimais užtikrinama, kad taikant institucinę užtikrinimo sistemą pagal įsipareigojimus būtų galima suteikti reikiamą paramą nuosavomis disponuojamomis lėšomis;

c)

institucinėje užtikrinimo sistemoje naudojamos tinkamos ir vienodai nustatytos rizikos stebėsenos ir klasifikavimo sistemos, kuriomis visapusiškai atskleidžiama visų atskirų sistemos narių ir visos institucinės užtikrinimo sistemos rizikos padėtis, ir joje yra atitinkamų įtakos panaudojimo galimybių; remiantis 178 straipsnio 1 dalimi, pagal šias sistemas vykdoma tinkama neįvykdytų pozicijų stebėsena;

d)

pagal institucinę užtikrinimo sistemą nustatoma pačios sistemos rizika ir apie ją pranešama atskiriems sistemos nariams;

e)

pagal institucinę užtikrinimo sistemą kartą per metus sudaromas ir skelbiamas konsoliduotas pranešimas, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką, arba pranešimas, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos apibendrintą balansą, apibendrintą pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką;

f)

jei institucinės užtikrinimo sistemos nariai nori išeiti iš sistemos, jie privalo įspėti apie tai mažiausiai prieš 24 mėnesius;

g)

pašalinamas pakartotinis sudedamųjų dalių, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, naudojimas (toliau – daugybinis panaudojimas) ir bet koks netinkamas nuosavų lėšų sudarymas tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių;

h)

institucinės užtikrinimo sistemos dauguma narių yra kredito įstaigos, kurių veikla daugiausia yra vienarūšė;

i)

sistemų, paminėtų c ir d punktuose, tinkamumą tvirtina atitinkamos kompetentingos institucijos, kurios taip pat vykdo šių sistemų reguliarią stebėseną.

Jeigu įstaiga pagal šią dalį nusprendžia netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji gali priskirti 0 % rizikos koeficientą.

2   Skirsnis

Rizikos koeficientai

114 straipsnis

Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

1.   Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, nebent jos vertinamos 2–7 dalyse nustatyta tvarka.

2.   Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.

1   lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

0 %

20 %

50 %

100 %

100 %

150 %

3.   ECB pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

4.   Valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

5.   Iki 2017 m. gruodžio 31 d. tas pats rizikos koeficientas taikomas ir valstybių narių centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta, taip, kaip jis būtų taikomas tokioms pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms jų nacionaline valiuta

6.   5 dalyje nurodytų pozicijų atveju:

a)

2018 m. apskaičiuotos pagal riziką įvertintų pozicijų sumos turi sudaryti 20 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;

b)

2019 m. apskaičiuotos pagal riziką įvertintų pozicijų sumos turi sudaryti 50 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;

c)

2020 m. ir vėlesniais metais apskaičiuotos pagal riziką įvertintų pozicijų sumos turi sudaryti 100 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį.

7.   Kai trečiosios valstybės kompetentingos institucijos, kurios taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, bent lygiavertę tai, kuri taikoma Sąjungoje, nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms savo centrinės valdžios ir centrinio banko pozicijoms priskiria rizikos koeficientą, kuris yra mažesnis už 1 ir 2 punktuose nurodytą koeficientą, įstaigos gali taikyti rizikos koeficientus tokioms pozicijoms tokiu pačiu būdu.

Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiosios valstybės centrinės valdžios arba centrinio banko pozicijoms, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.

115 straipsnis

Regioninės arba vietos valdžios pozicijos

1.   Regioninės arba vietos valdžios pozicijų rizikos koeficientas nustatomas taip, kaip įstaigų pozicijoms, išskyrus atvejus, kai jos laikomos centrinės valdžios pozicijomis pagal 2 arba 4 dalis, arba joms taikomas 5 dalyje nurodytas rizikos koeficientas. Trumpalaikėms pozicijoms 119 straipsnio 2 dalyje ir 120 straipsnio 2 dalyje nustatytas lengvatinis vertinimas netaikomas.

2.   Regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, pozicijos, jeigu tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl pirmųjų pozicijų (regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijų) specifinių pajamų generavimo galimybių ir dėl egzistuojančių tam tikrų institucinių susitarimų, kurių taikymo poveikis mažina įsipareigojimų neįvykdymo riziką.

EBI tvarko viešai prieinamą regioninės ir vietos valdžios Sąjungoje, kurios pozicijas atitinkamos kompetentingos institucijos laiko savo centrinės valdžios pozicijomis, duomenų bazę.

3.   Bažnyčių ar religinių bendruomenių, kurios pagal viešąją teisę yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys ir kurios renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo užsiimti, pozicijos vertinamos kaip regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos. Šiuo atveju 2 dalis netaikoma ir, 150 straipsnio 1 dalies a punkto tikslais neatmetama galimybė leisti taikyti standartizuotą metodą.

4.   Kai trečiosios valstybės jurisdikcijos kompetentingos institucijos, kurios taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, bent lygiavertę tai, kuri taikoma Sąjungoje, regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijas vertina kaip savo centrinės valdžios pozicijas ir tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl specifinių regioninės arba vietos valdžios pajamų generavimo galimybių ir dėl tam tikrų institucinių susitarimų mažinti įsipareigojimų neįvykdymo riziką, įstaigos gali tokių regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų riziką vertinti tuo pačiu būdu.

Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.

5.   Valstybių narių regioninės arba vietos valdžios pozicijoms, kurios nenurodytos 2–4 dalyse ir yra išreikštos bei finansuojamos tos regioninės arba vietos valdžios nacionaline valiuta, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

116 straipsnis

Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

1.   Viešojo sektoriaus subjektų, kurie neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal toliau pateiktą 2 lentelę priskiriamos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje tas viešojo sektoriaus subjektas yra įsteigtas, pozicijos:

2   lentelė

Kredito kokybės žingsnis, kuriam priskiriamos atitinkamos centrinės valdžios pozicijos

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

50 %

100 %

100 %

100 %

150 %

Viešojo sektoriaus subjektų, įsteigtų šalyse, kurių centrinė valdžia nereitinguota, pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

2.   Viešojo sektoriaus subjektų, kurie turi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimą, pozicijos vertinamos 120 straipsnyje nustatyta tvarka. Šių subjektų trumpalaikėms pozicijoms 119 straipsnio 2 dalyje ir 120 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatinis vertinimas netaikomas.

3.   Viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms, kurių pradinis terminas yra trys mėnesiai arba trumpesnis, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

4.   Išskirtinėmis aplinkybėmis viešojo sektoriaus subjektų pozicijos gali būti vertinamos kaip centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, pozicijos, jei šiai jurisdikcijai priklausiančių kompetentingų institucijų nuomone, šių pozicijų rizika nesiskiria dėl centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios suteiktos tinkamos garantijos.

5.   Kai trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančios kompetentingos institucijos, kurios taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, bent lygiavertę Sąjungoje taikomai tvarkai, viešojo sektoriaus subjektų pozicijas vertina pagal 1 arba 2 dalis, įstaigos gali šių viešojo sektoriaus subjektų pozicijų riziką vertinti tokiu pačiu būdu. Kitais atvejais įstaigos taiko 100 % rizikos koeficientą.

Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka šios tvarkos taikymo reikalavimus.

117 straipsnis

Daugiašalių plėtros bankų pozicijos

1.   2 dalyje nenurodytoms daugiašalių plėtros bankų pozicijoms taikoma tokia pati tvarka kaip įstaigų pozicijoms. 119 straipsnio 2 dalyje, 120 straipsnio 2 dalyje ir 121 straipsnio 3 dalyje nurodytas lengvatinis vertinimas trumpalaikėms pozicijoms netaikomas.

Daugiašaliais plėtros bankais laikoma Amerikos investicijų korporacija, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros bankas, Vidurio Amerikos ekonominės integracijos bankas ir Lotynų Amerikos plėtros bankas (CAF).

2.   0 % rizikos koeficientas priskiriamas šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms:

a)

Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko;

b)

Tarptautinės finansų korporacijos;

c)

Amerikos plėtros banko;

d)

Azijos plėtros banko;

e)

Afrikos plėtros banko;

f)

Europos Tarybos plėtros banko;

g)

Šiaurės šalių investicijų banko;

h)

Karibų plėtros banko;

i)

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko;

j)

Europos investicijų banko;

k)

Europos investicijų fondo;

l)

Daugiašalės investicijų garantijų agentūros;

m)

Tarptautinės imunizacijos finansavimo institucijos;

n)

Islamo plėtros banko.

3.   Pasirašyto, bet į Europos investicijų fondą dar nesumokėto kapitalo daliai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

118 straipsnis

Tarptautinių organizacijų pozicijos

0 % rizikos koeficientas priskiriamas šių tarptautinių organizacijų pozicijoms:

a)

Sąjungos;

b)

Tarptautinio valiutos fondo;

c)

Tarptautinių atsiskaitymų banko;

d)

Europos finansinio stabilumo fondo;

e)

Europos stabilumo mechanizmo;

f)

dviejų arba daugiau valstybių narių įsteigtos tarptautinės finansų įstaigos, kurios tikslas – telkti finansavimą ir teikti finansinę paramą savo nariams, kurie patiria didelių finansinių problemų arba kuriems jos gresia.

119 straipsnis

Įstaigų pozicijos

1.   Įstaigų, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijų rizikos koeficientas nustatomas pagal 120 straipsnį. Įstaigų, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijų rizikos koeficientas nustatomas pagal 121 straipsnį.

2.   Įstaigų pozicijoms, kurių likęs terminas yra trys mėnesiai ar trumpesnis, ir kurios yra išreikštos ir finansuojamos skolininko nacionaline valiuta, priskiriamas rizikos koeficientas, kuris yra viena kategorija mažiau palankus už lengvatinį rizikos koeficientą, apibūdintą 114 straipsnio 4–7 dalyse ir priskirtą centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje ta įstaiga yra įsteigta, pozicijoms.

3.   Pozicijoms, kurių likęs terminas yra trys mėnesiai ar trumpesnis, ir kurios yra išreikštos ir finansuojamos skolininko nacionaline valiuta, negali būti priskiriamas mažesnis kaip 20 % rizikos koeficientas.

4.   Jeigu įstaigos pozicija susidarė dėl ECB ar valstybės narės centrinio banko reikalavimo įstaigai laikyti minimalias atsargas, šiai pozicijai galima priskirti rizikos koeficientą, kuris būtų priskirtas tos valstybės narės centrinio banko pozicijoms, jei:

a)

atsargos laikomos, atsižvelgiant į 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (29) arba į nacionalinius reikalavimus, kurie visais reikšmingais aspektais atitinka tą reglamentą;

b)

įstaigos, kurioje laikomos atsargos, bankroto arba nemokumo atveju atsargos laiku ir visiškai grąžinamos įstaigai ir nenaudojamos kitiems įstaigos įsipareigojimams padengti.

5.   Finansų įstaigų, kurioms veiklos leidimus išduoda ir kurias prižiūri kompetentingos institucijos bei kurioms taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, kurie yra panašūs į įstaigoms taikomus rizikos ribojimo reikalavimus patikimumo požiūriu, pozicijos vertinamos kaip įstaigų pozicijos.

120 straipsnis

Reitinguotų įstaigų pozicijos

1.   Įstaigų, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms, kurių likęs terminas yra ilgesnis nei trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 3 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.

3   lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

50 %

50 %

100 %

100 %

150 %

2.   Įstaigų, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 4 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.

4   lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

20 %

20 %

50 %

50 %

150 %

3.   Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų pozicijų įvertinimas pagal 131 straipsnį ir 2 dalyje nurodytas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas yra tarpusavyje susiję šiais aspektais:

a)

įstaigų, kurios neturi trumpalaikio kredito rizikos vertinimo, pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;

b)

įstaigų, kurios turi trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, ir pagal tokį vertinimą numatoma taikyti palankesnį arba lygiavertį rizikos koeficientą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu vertinimu, kaip nurodyta 2 dalyje, pozicijoms šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą atitinkantis rizikos koeficientas taikomas tik tai konkrečiai pozicijai. Kitoms trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;

c)

įstaigų, kurios turi trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, ir pagal tokį vertinimą numatoma taikyti mažiau palankų rizikos koeficientą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu vertinimu, kaip nurodyta 2 dalyje, pozicijoms bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas neturi būti naudojamas, ir šių įstaigų trumpalaikėms pozicijoms bei jų visoms nereitinguotoms trumpalaikėms pozicijoms priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, kuris atitinka tą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą.

121 straipsnis

Nereitinguotų įstaigų pozicijos

1.   Įstaigų, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal 5 lentelę priskiriamos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje ta įstaiga yra įsteigta, pozicijos.

5   lentelė

Kredito kokybės žingsnis, kuriam priskiriamos atitinkamos centrinės valdžios pozicijos

1

2

3

4

5

6

Pozicijos rizikos koeficientas

20 %

50 %

100 %

100 %

100 %

150 %

2.   Nereitinguotų įstaigų, įsteigtų šalyse, kurių centrinė valdžia nereitinguota, pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

3.   Nereitinguotų įstaigų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra trys mėnesiai arba trumpesnis, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

4.   Nepaisant 2 ir 3 dalių, 162 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte nurodytoms nereitinguotų įstaigų prekybos finansavimo pozicijoms priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, o tuo atveju, kai šių nereitinguotų įstaigų prekybos finansavimo pozicijų likęs terminas yra trys mėnesiai arba trumpesnis, joms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

122 straipsnis

Įmonių pozicijos

1.   Įmonių, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.

6   lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20 %

50 %

100 %

100 %

150 %

150 %

2.   Įmonių, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms priskiriamas didesnis iš šių dviejų koeficientų: 100 % rizikos koeficientas arba centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje įmonė yra įsteigta, pozicijoms taikomas rizikos koeficientas.

123 straipsnis

Mažmeninės pozicijos

Pozicijoms, kurios atitinka toliau nurodytus kriterijus, priskiriamas 75 % rizikos koeficientas:

a)

pozicija yra fizinio asmens arba asmenų arba mažosios ar vidutinės įmonės (MVĮ) pozicija;

b)

pozicija yra viena iš daugelio pozicijų, turinčių panašias savybes, dėl kurių su šiuo skolinimu susijusi rizika yra gerokai mažesnė;

c)

visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi įstaigai, patronuojančiosioms įmonėms ir jų patronuojamosioms įmonėms, įskaitant bet kokią pozicijos vertę esant įsipareigojimų neįvykdymui, bet neįskaitant visapusiškai ir visiškai gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų, kurios buvo priskirtos prie 112 straipsnio i punkte nustatytos pozicijų klasės, remiantis įstaigos turima informacija, neviršija 1 mln. EUR. Įstaiga imasi pagrįstų priemonių, kad šią informaciją gautų.

Vertybiniai popieriai prie mažmeninių pozicijų klasės nepriskiriami.

Pozicijos, kurios neatitinka pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų kriterijų, prie mažmeninių pozicijų klasės nepriskiriamos.

Minimalių mažmeninės finansinės nuomos įmokų dabartinę vertę galima priskirti prie mažmeninių pozicijų klasės.

124 straipsnis

Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

1.   Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei neįvykdomos 125 ir 126 straipsniuose nustatytos sąlygos, išskyrus bet kurią pozicijos dalį, kuri priskiriama prie kitos pozicijų klasės. Pozicijos daliai, kuri viršija turto hipotekos vertę, priskiriamas rizikos koeficientas, taikomas susijusios sandorio šalies neužtikrintoms pozicijoms.

Pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta nekilnojamuoju turtu, vertė negali būti didesnė negu įkeisto turto rinkos vertė arba, tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė – hipotekinė atitinkamo turto vertė.

2.   Remdamosi pagal 101 straipsnį surinktais duomenimis ir visais kitais svarbiais rodikliais kompetentingos institucijos reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, vertina, ar 125 straipsnyje nurodytas 35 % rizikos koeficientas, taikomas jų teritorijoje esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms, ir 126 straipsnyje nurodytas 50 % rizikos koeficientas, taikomas jų teritorijoje esančiu komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms pozicijoms, yra tinkamai pagrįstas:

a)

nuostolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu užtikrintomis pozicijomis, istorine patirtimi;