„Globali Europa“ – ES kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Šiuo reglamentu nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“). Ji skirta visame pasaulyje puoselėti ir propaguoti Europos Sąjungos (ES) vertybes, principus ir pagrindinius interesus siekiant ES išorės veiksmų tikslų ir laikantis jų principų, suteikti ES lankstumo greičiau reaguoti į naujas krizes ir iššūkius, padidinti ES išorės politikos veiksmingumą ir matomumą bei stiprinti jos koordinavimą su vidaus politika. Šia priemone siekiama:

• prisidėti prie skurdo mažinimo ir, ilgainiui, panaikinimo;
• įtvirtinti, remti ir skatinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms;
• skatinti darnų vystymąsi ir kovą su klimato kaita;
• kovoti su neteisėta migracija ir priverstiniu perkėlimu, įskaitant jų pagrindines priežastis;
• skatinti daugiašališkumą ir įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir tikslus, kuriems ES yra pritarusi, visų pirma darnaus vystymosi tikslus (DVT), Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą;
• skatinti stipresnes partnerystes su ES nepriklausančiomis šalimis, be kita ko, su Europos kaimynystės politikos šalimis, remiantis abipusiais interesais ir atsakomybe, siekiant skatinti stabilizavimą, gerą valdymą ir atsparumo stiprinimą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Bendroji priemonė

Šiuo reglamentu sukuriama bendroji priemonė, apjungianti dešimt atskirų priemonių iš 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir Europos plėtros fondo, kuris anksčiau nebuvo įtrauktas į ES biudžetą.

Tikslai

Reglamente nurodomi konkretūs priemonės tikslai:

• remti ir stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Kaimynystės, Užsachario Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Karibų regionų ES nepriklausančiomis šalimis ir regionais;
• plėtoti specialias sustiprintas partnerystes ir tvirtesnį politinį bendradarbiavimą su Europos kaimynystės politikos šalimis;
• pasauliniu lygmeniu:
  • apsaugoti, propaguoti ir remti žmogaus teises, įskaitant lyčių lygybę ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą,
  • remti pilietinės visuomenės organizacijas,
  • užtikrinti didesnį stabilumą ir stiprinti taiką bei užkirsti kelią konfliktams, taip padedant apsaugoti civilius gyventojus,
  • reaguoti į kitus pasaulinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, biologinės įvairovės ir aplinkos apsauga, taip pat migracija ir judumas;
• greitai reaguoti:
  • krizių, nestabilumo ir konfliktų atvejais, įskaitant atvejus, kurie gali susiklostyti dėl migracijos srautų ir priverstinio persikėlimo bei hibridinių grėsmių,
  • į su atsparumu susijusius iššūkius, be kita ko, į gaivalines arba žmogaus sukeltas nelaimes, ir humanitarinės pagalbos susiejimą su veiksmais vystymosi srityje, taip pat į ES užsienio politikos poreikius ir prioritetus.

Struktūra

Priemonė grindžiama trimis ramsčiais:

• geografiniu ramsčiu skatinama partnerystė bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis ir sutelkiant dėmesį į tokius klausimus kaip:
  • geras valdymas,
  • integracinis augimas,
  • klimato ir aplinkosaugos tikslai,
  • skurdo panaikinimas,
  • konfliktų prevencija;
• pagal teminį ramstį finansuojami veiksmai, susiję su darnaus vystymosi tikslais pasauliniu lygmeniu, ir dėmesys sutelkiamas į tokius klausimus kaip žmogaus teisės ir demokratija, pilietinė visuomenė, stabilumas ir taika, taip pat pasauliniai iššūkiai, tokie kaip:
  • sveikata,
  • švietimas ir mokymas,
  • moterys ir vaikai,
  • kultūra,
  • migracija,
  • klimato kaita;
• greitojo reagavimo veiksmai.

Prioritetai

Priemonei nustatyti įvairūs tikslai:

• užtikrinti, kad ne mažiau kaip 93 % išlaidų pagal priemonę atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto nustatytus oficialios paramos vystymuisi kriterijus;
• ne mažiau kaip 20 % oficialios pagalbos vystymuisi lėšų skirti žmogaus socialinei raidai;
• 30 % skirti kovai su klimato kaita;
• preliminariai 10 % skirti su migracija susijusiai veiklai;
• užtikrinti, kad bent bent 85 % veiksmų atveju lyčių lygybė būtų pagrindinis arba svarbus tikslas, o bent 5 % tų veiksmų pagrindinis tikslas būtų lyčių lygybė.

Investicijų sistema

Ši priemonė turi investicijų sistemą – išorės veiksmų finansavimo iš geografiniam ramsčiui skirtų lėšų pagrindą, kad darniam vystymuisi būtų galima pritraukti papildomų lėšų iš viešojo ir privačiojo sektorių. Ją sudaro:

• Europos darnaus vystymosi fondas+ (EDVF+);
• išorės veiksmų garantija.

Biudžetas

Priemonei numatytas finansavimas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., t. y. visam DFP laikotarpiui. Jos biudžetas yra 79,462 mlrd. eurų, kuris padalijamas taip:

• geografinėms programoms – 60,388 mlrd. eurų;
• teminėms programoms – 6,358 mlrd. eurų;
• greitojo reagavimo veiksmams – 3,182 mlrd. eurų;

su papildomu 9,534 mlrd. eurų  rezervu naujiems iššūkiams ir prioritetams.

Papildantis aktas

Reglamentas (ES) 2021/947 papildomas 2021 m. liepos 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1530.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

• „Globali Europa“. Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (Europos Komisija)

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1–78)

Vėlesni Reglamento (ES) 2021/947 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 02.08.2021