20.1.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 13/2

---

TARYBOS REGLAMENTAS (Euratomas) 2016/52

2016 m. sausio 15 d.

kuriuo nustatomi didžiausi leidžiami maisto produktų ir pašarų radioaktyviojo užterštumo po branduolinės ar radiologinės avarijos lygiai, ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87 bei Komisijos reglamentai (Euratomas) Nr. 944/89 ir (Euratomas) Nr. 770/90

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 ir 32 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, parengtą atsižvelgiant į Mokslo ir technikos komiteto paskirtų valstybių narių mokslinių ekspertų grupės pateiktą nuomonę,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)	Tarybos direktyvoje 2013/59/Euratomas (3) nustatyti pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų;

(2)

po 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominės elektrinės avarijos į atmosferą pateko dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, kurie keliose Europos šalyse lėmė sveikatos požiūriu reikšmingą maisto ir pašarų užterštumo lygį. Buvo imtasi priemonių užtikrinti, kad tam tikri žemės ūkio produktai į Sąjungą patektų tik pagal bendrą tvarką, kuria siekiama apsaugoti gyventojų sveikatą kartu išlaikant vientisą rinkos pobūdį ir išvengiant prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis;

(3)

Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 3954/87 (4) nustatomi didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai, taikytini po branduolinės ar radiologinės avarijos, kuri gali sukelti arba sukėlė didelį maisto ir pašarų radioaktyvųjį užterštumą. Šie didžiausi leidžiami užterštumo lygiai vis dar atitinka naujausias dabartines tarptautiniu mastu išplatintas mokslines rekomendacijas. Pagrindas, kuriuo remiantis nustatyti šiame reglamente nurodyti didžiausi leidžiami užterštumo lygiai, peržiūrėtas ir aprašytas Komisijos parengtame Radiacinės saugos leidinyje Nr. 105 (ES kriterijai, taikytini po avarijos nustatant apribojimus maisto produktų srityje). Tie lygiai visų pirma grindžiami atskaitos lygiu, kuris yra individualiosios efektinės dozės, gautos į organizmą su maistu patekus radionuklidų, padidėjimas 1 mSv per metus, ir prielaida, kad užteršti yra 10 % per metus suvartotų maisto produktų. Tačiau kūdikiams iki vienerių metų amžiaus taikomos kitokios prielaidos;

(4)

po 2011 m. kovo 11 d. įvykusios Fukušimos atominės elektrinės avarijos Komisijai buvo pranešta, kad tam tikruose Japonijos kilmės maisto produktuose radionuklidų lygis viršijo Japonijoje taikomus maisto produktų užterštumo lygius. Kadangi toks užterštumas galėtų kelti grėsmę Sąjungos žmonių ir gyvūnų sveikatai, vadovaujantis Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (5), nuomone buvo priimtos priemonės, kuriomis nustatytos specialios Japonijos kilmės arba iš jos atvežto maisto ir pašarų importo sąlygos;

(5)

reikalinga sistema, pagal kurią Bendrija po branduolinės ar radiologinės avarijos, kuri gali sukelti arba sukėlė didelį maisto ir pašarų radioaktyvųjį užterštumą, galėtų nustatyti produktams, kuriuos ketinama pateikti rinkai, taikytinus didžiausius leidžiamus radioaktyviojo užterštumo lygius ir taip apsaugoti gyventojus;

(6)

geriamasis vanduo, kaip ir kiti maisto produktai, yra nuryjamas tiesiogiai arba netiesiogiai, todėl šis produktas yra viena iš sudėtinių dalių, kurios yra svarbios vertinant bendrą radioaktyviųjų medžiagų poveikį vartotojui. Kalbant apie radioaktyviąsias medžiagas, žmonėms vartoti skirto vandens kokybės kontrolė jau numatyta Tarybos direktyvoje 2013/51/Euratomas (6), išskyrus mineralinį vandenį ir vandenį, kuris vartojamas kaip vaistas. Šis reglamentas turėtų būti taikomas maisto produktams, mažais kiekiais vartojamiems maisto produktams ir pašarams, kurie galėtų būti pateikti rinkai po branduolinės ar radiologinės avarijos, ir jis neturėtų būti taikomas žmonėms vartoti skirtam vandeniui, kuriam taikoma Direktyva 2013/51/Euratomas. Tačiau radiologinės avarijos atveju valstybės narės, norėdamos valdyti žmonėms vartoti skirto vandens vartojimą, gali pasirinkti remtis šiame reglamente nustatytais skystajam maistui taikytinais didžiausiais lygiais;

(7)	didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai turėtų būti taikomi Sąjungos kilmės arba iš trečiųjų šalių importuotam maistui ir pašarams atsižvelgiant į branduolinės ar kitos radiologinės avarijos vietą ir aplinkybes;

(8)	pagal Tarybos sprendimą 87/600/Euratomas (7) arba pagal 1986 m. rugsėjo 26 d. Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją Komisija yra informuojama apie bet kokią branduolinę avariją arba neįprastai didelius radioaktyvumo lygius;

(9)

siekiant atsižvelgti į tai, kad kūdikių mityba pirmaisiais šešiais mėnesiais gali labai skirtis, ir kad egzistuoja neapibrėžtumas šešių–dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių metabolizmo srityje, tikslinga žemesnes didžiausių leidžiamų kūdikių maisto užterštumo lygių ribas taikyti dvylikos pirmųjų gyvenimo mėnesių laikotarpiui;

(10)

siekiant palengvinti taikytinų didžiausių leidžiamų užterštumo lygių pritaikymą, visų pirma atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su branduoline ar kita radiologine avarija, įgyvendinimo reglamentų peržiūros procedūroje turėtų būti numatytas Komisijos konsultavimasis su Sutarties 31 straipsnyje nurodyta ekspertų grupe;

(11)	siekiant užtikrinti, kad maisto produktai ir pašarai, kurių radioaktyvusis užterštumas viršija taikytinus didžiausius leidžiamus lygius, nebūtų teikiami Bendrijos rinkai, jų atitiktis tiems lygiams turėtų būti tinkamai tikrinama;

(12)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su didžiausių leidžiamų užterštumo lygių taikymo paskelbimu, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8); šio reglamento tikslais turi būti taikomas pastarasis reglamentas, nepaisant to, kad jame nėra aiškios nuorodos į Sutarties 106a straipsnį;

(13)

Komisijai turėtų padėti Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai tame komitete svarstomi šiuo reglamentu grindžiami įgyvendinimo aktai, jų atstovai turėtų reikiamos patirties ir žinių radiacinės saugos srityje arba galėtų pasitelkti tokios patirties ir žinių turinčius specialistus;

(14)	aktams, kuriais paskelbiamas didžiausių leidžiamų maisto ir pašarų radioaktyviojo užterštumo lygių taikymas, priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(15)	Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tam tikromis radiologinėmis avarijomis, galinčiomis sukelti arba sukėlusiomis didelį maisto ir pašarų radioaktyvųjį užterštumą, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(16)

šis reglamentas turėtų būti lex specialis, kuria reglamentuojama įgyvendinimo reglamentų, nustatančių taikytinus didžiausius leidžiamus radioaktyviojo užterštumo po radiologinės avarijos lygius, priėmimo ir vėlesnio dalinio keitimo procedūra. Kai yra akivaizdu, kad Sąjungos kilmės arba iš trečiosios šalies importuojamas maistas ar pašarai gali kelti didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba aplinkai, ir kad šio pavojaus konkrečios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomomis priemonėmis sėkmingai kontroliuoti neįmanoma, Komisija gali priimti papildomas neatidėliotinas priemones remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 178/2002. Komisija turėtų užtikrinti, kad šis reglamentas ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 būtų įgyvendinami suderintai. Kai įmanoma, taikytini didžiausi leidžiami užterštumo lygiai ir papildomos neatidėliotinos priemonės turėtų būti nustatyti viename įgyvendinimo reglamente, grindžiamame šiuo reglamentu ir Reglamentu (EB) Nr. 178/2002;

(17)

be to, bendros taisyklės, pagal kurias atliekama oficiali kontrolė, siekiant nustatyti, ar laikomasi taisyklių, kuriomis, inter alia, siekiama užkirsti kelią pavojui žmonėms ir gyvūnams, likviduoti šį pavojų arba jį sumažinti iki priimtino lygio, yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 (9);

(18)

rengdama arba peržiūrėdama įgyvendinimo reglamentus Komisija turėtų atsižvelgti, inter alia, į šias aplinkybes: branduolinės ar kitos radiologinės avarijos vietą, pobūdį ir mastą Bendrijoje ar už jos ribų; nustatyto ar numatomo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į orą, vandenį ir dirvožemį, taip pat į maisto produktus ir pašarus pobūdį, mastą ir plitimą Bendrijoje ar už jos ribų; nustatyto ar galimo maisto produktų ir pašarų radioaktyviojo užterštumo radiologinę riziką ir atitinkamas apšvitos dozes; užterštų maisto produktų ir pašarų, kurie gali būti pateikti rinkai Bendrijoje, tipą ir kiekį; trečiosiose šalyse nustatytus didžiausius leidžiamus užterštumo lygius, taikomus užterštiems maisto produktams ir pašarams; tokių maisto produktų ir pašarų svarbą užtikrinant pakankamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais; vartotojų lūkesčius maisto saugos srityje ir galimus vartotojų mitybos įpročių pasikeitimus, kuriuos lėmė radiologinė avarija;

(19)

tinkamai pagrįstais atvejais bet kuri valstybė narė turėtų turėti galimybę paprašyti leidimo nurodytų jos teritorijoje vartojamų maisto produktų ar pašarų atžvilgiu laikinai nukrypti nuo didžiausių leidžiamų užterštumo lygių. Įgyvendinimo reglamentuose turėtų būti nurodomi maisto produktai ir pašarai, kuriems taikomos tos leidžiančios nukrypti nuostatos, atitinkamos radionuklidų rūšys, taip pat leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo geografinė apimtis ir trukmė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai:

a)	maisto produktuose, kaip nustatyta I priede;

b)	mažais kiekiais vartojamuose maisto produktuose, kaip nustatyta II priede, ir

c)	pašaruose, kaip nustatyta III priede,

taikomi tais atvejais, kai tie maisto produktai ir pašarai gali būti pateikti rinkai po branduolinės ar radiologinės avarijos, kuri gali sukelti arba sukėlė didelį maisto ir pašarų radioaktyvųjį užterštumą.

Šiuo reglamentu taip pat nustatoma įgyvendinimo reglamentų, nustatančių taikytinus didžiausius leidžiamus užterštumo lygius, priėmimo ir vėlesnio dalinio keitimo procedūra.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   maisto produktas– bet kokia medžiaga arba produktas, perdirbtas, iš dalies perdirbtas arba neperdirbtas, kurį žmogus nuris arba pagrįstai tikimasi, kad nuris.

Į „maisto produkto“ sąvoką įeina gėrimas, kramtomoji guma ar kuri nors kita medžiaga, apgalvotai įdėta į maistą jį gaminant, ruošiant ar apdorojant.

Į „maisto produkto“ sąvoką neįeina:

a)

pašarai;

b)	gyvi gyvūnai, nebent jie būtų paruošti pateikti rinkai žmonėms vartoti;

c)	augalai prieš nuimant derlių;

d)	vaistai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB (10) 1 straipsnio 2 punkte;

e)	kosmetikos gaminiai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 (11) 2 straipsnio 1 dalies a punkte;

f)	tabakas ir tabako gaminiai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES (12) atitinkamai 2 straipsnio 1 ir 4 punktuose;

g)	narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kaip apibrėžta 1961 m. Jungtinių Tautų bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje ir 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijoje;

h)	likučiai ir teršalai;

i)	žmonėms vartoti skirtas vanduo, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/51/Euratomas 2 straipsnio 1 punkte;

2.   mažais kiekiais vartojami maisto produktai– maisto produktai, kurie nėra labai svarbūs mitybai ir sudaro tik nedidelę gyventojų suvartojamo maisto dalį;

3.   Pašarai– medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbtas, iš dalies perdirbtas arba neperdirbtas, skirtas gyvūnams šerti per burną;

4.   pateikimas rinkai– maisto ar pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba perduoti kokiu nors kitu būdu, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, platinimas ir kiti perdavimo būdai;

5.   radiologinė avarija– neįprasta situacija ar įvykis, susijęs su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, dėl kurio būtina imtis skubių veiksmų siekiant sumažinti didelius neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, nuosavybei ar aplinkai arba pavojų, dėl kurio galėtų kilti tokių didelių neigiamų padarinių.

3 straipsnis

Taikytini didžiausi leidžiami užterštumo lygiai

1.   Tuo atveju, jei Komisija (visų pirma pagal Bendrijos nustatytą skubaus pasikeitimo informacija radiologinės avarijos atveju tvarką arba pagal 1986 m. rugsėjo 26 d. TATENA konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją) gauna oficialią informaciją apie branduolinę ar radiologinę avariją, galinčią sukelti arba sukėlusią didelį maisto produktų ir pašarų radioaktyvųjį užterštumą, ji priima įgyvendinimo reglamentą, kuriuo paskelbiamas didžiausių leidžiamų užterštumo lygių taikymas galimai užterštiems maisto produktams ir pašarams, kurie galėtų būti pateikti rinkai.

Nedarant poveikio 3 straipsnio 4 daliai, tokiame įgyvendinimo reglamente pateikiami taikytini didžiausi leidžiami užterštumo lygiai neturi viršyti I, II ir III prieduose pateiktų lygių. Tas įgyvendinimo reglamentas priimamas laikantis 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su branduolinės ar kitos radiologinės avarijos aplinkybėmis, Komisija priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo reglamentą laikydamasi 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

2.   Pagal 1 dalį priimtų įgyvendinimo reglamentų galiojimo laikotarpis turi būti kuo trumpesnis. Pirmojo įgyvendinimo reglamento, priimto įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, galiojimo laikotarpis neturi viršyti trijų mėnesių.

Komisija reguliariai peržiūri įgyvendinimo reglamentus ir prireikus juos iš dalies keičia, atsižvelgdama į avarijos pobūdį bei vietą ir remdamasi realaus išmatuoto radioaktyviojo užterštumo lygio kitimu.

3.   Rengdama ar peržiūrėdama įgyvendinimo reglamentus, Komisija atsižvelgia į pagrindinius standartus, nustatytus pagal Sutarties 30 ir 31 straipsnius, įskaitant pagrindimo principą ir optimizavimo principą, siekdama, kad individualiųjų dozių dydis, apšvitos tikimybė ir apšvitos veikiamų asmenų skaičius būtų, kiek tai protingai įmanoma, kuo mažesni, atsižvelgiant į dabartines technines žinias ir ekonominius bei visuomeninius veiksnius.

Tuo atveju, jei branduolinė ar radiologinė avarija sukelia tokio plataus masto Bendrijoje vartojamų maisto produktų ar pašarų užterštumą, kad argumentacija ir prielaidos, kuriomis grindžiami šio reglamento I, II ir III prieduose pateikti didžiausi leidžiami užterštumo lygiai, tampa nebepagrįstos, peržiūrėdama įgyvendinimo reglamentus Komisija konsultuojasi su Sutarties 31 straipsnyje nurodyta ekspertų grupe. Komisija gali prašyti tos ekspertų grupės pateikti nuomonę ir bet kuriuo kitu Bendrijoje vartojamų maisto produktų ar pašarų užteršimo atveju.

4.   Nedarant poveikio sveikatos apsaugos tikslui, kurio siekiama šiuo reglamentu, Komisija gali įgyvendinimo reglamentais valstybės narės prašymu ir atsižvelgiant į toje valstybėje narėje susiklosčiusias išimtines aplinkybes leisti nurodytų jos teritorijoje vartojamų maisto produktų ar pašarų atžvilgiu laikinai nukrypti nuo didžiausių leidžiamų užterštumo lygių. Nustatant tas nukrypti leidžiančias nuostatas turi būti remiamasi moksliniais duomenimis ir jos turi būti tinkamai pagrįstos atsižvelgiant į atitinkamoje valstybėje narėje susiklosčiusias aplinkybes, visų pirma visuomeninius veiksnius.

4 straipsnis

Draudžiamosios priemonės

1.   Jei Komisija priima įgyvendinimo reglamentą, kuriuo paskelbiamas didžiausių leidžiamų užterštumo lygių taikymas, tų lygių neatitinkantys maisto produktai ar pašarai nuo tame įgyvendinimo reglamente nustatytos datos neturi būti pateikiami rinkai.

Taikant šį reglamentą, iš trečiųjų šalių importuoti maisto produktai ar pašarai laikomi pateikiamais rinkai, jei Sąjungos muitų teritorijoje jiems taikoma ne tranzito, o kitokia muitinės procedūra.

2.   Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai visą su šio reglamento taikymu susijusią informaciją. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms. Apie bet kokį taikytinų didžiausių leidžiamų užterštumo lygių nesilaikymo atvejį pranešama naudojant Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF).

5 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalimi. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, galinčiai sukelti arba sukėlusiai didelį pašarų arba maisto produktų radioaktyvųjį užterštumą, Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje pateikiama informacija apie priemonių, kurių imtasi vadovaujantis šiuo reglamentu ir apie kurias Komisijai pranešta pagal 4 straipsnio 2 dalį, įgyvendinimą.

7 straipsnis

Panaikinimas

Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87 ir Komisijos reglamentai (Euratomas) Nr. 944/89 (13) ir (Euratomas) Nr. 770/90 (14) panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2015 m. liepos 9 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 226, 2014 7 16, p. 68.

(3)  2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL L 13, 2014 1 17, p. 1).

(4)  1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87, nustatantis didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (OL L 371, 1987 12 30, p. 11).

(5)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(6)  2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).

(7)  1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos (OL L 371, 1987 12 30, p. 76).

(8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

(10)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

(11)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59).

(12)  2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 1).

(13)  1989 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamentas (Euratomas) Nr. 944/89, nustatantis didžiausius leistinus mažais kiekiais vartojamų maisto produktų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (OL L 101, 1989 4 13, p. 17)

(14)  1990 m. kovo 29 d. Komisijos reglamentas (Euratomas) Nr. 770/90, nustatantis didžiausius leidžiamus pašarų radioaktyviojo užterštumo lygius įvykus branduolinei avarijai arba kokiai nors kitai radiacinei avarijai (OL L 83, 1990 3 30, p. 78).

---

---

---

---

---