—

nors pagal 2010 m. balandžio mėn. pranešimą dėl PDP planuota, kad 2010 m. deficitas bus 4,1 % BVP, faktinis rezultatas buvo kur kas geresnis, t. y. 2,5 % BVP deficitas,

—

geresnis, nei planuota, galutinis deficitas pirmiausia paaiškinamas tvirtesniu, nei tikėtasi, ekonomikos augimu ir geresne padėtimi darbo rinkoje – šie veiksniai lėmė didesnes mokestines pajamas (visų pirma iš PVM ir pajamų mokesčio), o išlaidos apskritai nepadidėjo,

—

pagal Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozę numatoma, kad deficitas toliau mažės iki 1 % BVP 2011 metais. 2011 m. atnaujintoje stabilumo programoje panašiai numatomas 0,9 % BVP deficitas 2011 metais. Fiskalinio balanso pagerėjimą nuo praeitų metų lemia cikliniai veiksniai, susiję su tuo, kad numatoma tolesnė palyginti aktyvi ekonominė veikla, ir tam tikras diskrecinis mokesčių didinimas (daugiausia energijos ir produktų mokesčių) maždaug 0,5 % BVP. Tiek Komisijos tarnybų prognozėje, tiek 2011 m. atnaujintoje stabilumo programoje numatoma, kad deficitas 2012 m. dar truputį sumažės iki 0,7 % BVP,

—

remiantis Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognoze ir struktūrinio balanso rodikliais (kuriuos Komisijos tarnybos pagal bendrai sutartą metodiką perskaičiavo remdamosi naujausioje atnaujintoje stabilumo programoje pateikta informacija), apskaičiuota, kad 2011 m. struktūrinis balansas pasieks palankesnį lygį negu vidutinės trukmės tikslas, kurį nustatė Suomijos valdžios institucijos ir kuris yra 0,5 % BVP struktūrinis perteklius. Tačiau apskaičiuota, kad struktūrinis balansas vidutinės trukmės laikotarpiu šiek tiek pablogės ir taps neigiamas. Akivaizdų struktūrinio balanso įverčio pablogėjimą lemia iš esmės stabilus nominalusis deficitas, turint omenyje palankias ekonomikos augimo, dėl kurio mažėja šiuo metu didelis gamybos apimties atotrūkis, projekcijas. Todėl šiuo metu apskaičiuota, kad jei nebus imtasi papildomų priemonių, 2015 m. biudžeto balansas, atmetus ciklinius veiksnius ir vienkartines bei kitas laikinąsias priemones, bus šiek tiek mažesnis negu minimali – 1,2 % BVP riba, kuria, esant įprastiems cikliniams svyravimams, užtikrinama patikimumo riba, kad nebūtų viršyta 3 % BVP pamatinė vertė. Pagal stabilumo programos projekcijas iki 2015 m. numatoma, kad 2013–2015 m. valdžios sektoriaus deficitas nusistovės ties maždaug 1 % BVP dydžiu,

—

pagal Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozę numatoma, kad skolos santykis padidės nuo 48,4 % BVP 2010 m. iki 52,2 % BVP 2012 m. Atnaujintoje stabilumo programoje numatoma, kad ne vėliau kaip 2012 m. skolos santykis padidės iki 51,3 % BVP;