This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011DC0682
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEEAND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Social Business InitiativeCreating a favourable climate for social enterprises, key stakeholders in the social economy and innovation
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Socialinio verslo iniciatyvaSocialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Socialinio verslo iniciatyvaSocialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje
/* KOM/2011/0682 galutinis */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Socialinio verslo iniciatyvaSocialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje /* KOM/2011/0682 galutinis */
Turinys
Turinys. 1 1..... Kodėl
Komisija imasi iniciatyvos?. 2 2..... Socialinės
įmonės galėtų geriau pasinaudoti bendrąja rinka.. 5 3..... Veiksmų
planas, kuriuo Europoje būtų remiamas socialinis verslas 6 3.1. Finansavimo
prieinamumo gerinimas. 6 3.1.1. Privataus
finansavimo prieinamumo gerinimas. 6 3.1.2. ES lėšų
sutelkimas. 7 3.2. Socialinio
verslo matomumo gerinimas. 8 3.2.1. Priemonių,
kuriomis sektorius taptų geriau žinomas, o socialinis verslas geriau matomas,
plėtojimas. 8 3.2.2. Socialinio
verslo vykdytojų vadybos įgūdžių stiprinimas, profesionalumo ugdymas, tinklų
kūrimo skatinimas. 9 3.3. Teisinės
aplinkos gerinimas. 9 3.3.1. Europos
teisinių formų, kuriomis galėtų naudotis Europos socialinio verslo įmonės,
plėtojimas 9 3.3.2. Viešieji
pirkimai 10 3.3.3. Valstybės
pagalba. 10 4..... Kartu
su veiksmų planu teikiamos diskusinės idėjos. 11 5..... Išvada.. 12
1.
Kodėl Komisija imasi iniciatyvos?
Bendrajai rinkai reikalingas naujas integracinis augimas,
kuris sudarytų sąlygas visiems įsitraukti į darbo rinką. Todėl europiečiai,
norintys, kad jų darbas, vartojimas, santaupos ir investicijos turėtų didesnį
moralinį ir socialinį rezonansą ir pobūdį, turi būti išgirsti. Siekdama „labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“
Komisija socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas laiko savo esminiu
uždaviniu siekiant teritorinės sanglaudos ir ieškant originalių visuomenės
problemų sprendimų, ypač kovoje su skurdu ir atskirtimi, kaip nurodyta strategijoje
„Europa 2020“[1],
pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“[2],
„Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plane“[3]
ir „Bendrosios rinkos akte“[4]. Viešosiose konsultacijose dėl Bendrosios rinkos akto[5]
sulaukta didelio susidomėjimo socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos
galimybėmis spręsti dabarties ekonominius, socialinius, o kai kuriais atvejais
ir aplinkos uždavinius: kurti tvarias ir svetur neperkeliamas darbo vietas,
vykdyti socialinę integraciją, gerinti vietos socialines paslaugas, didinti
teritorinę sanglaudą ir kt. Mat socialinė įmonė (socialinės ekonomikos veiksnys) yra
tokia įmonė, kurios pagrindinis siekis yra socialinis poveikis, o ne pelno
savininkams ar akcininkams siekimas. Ji veikia rinkoje tiekdama prekes ir
paslaugas verslui įprastu ir inovatyviu būdu, tačiau perviršį pirmiausia
naudoja socialiniams tikslams. Ji valdoma atsakingai ir skaidriai – įtraukiant
darbuotojus, klientus ir jos komercine veikla suinteresuotas šalis[6]. Socialinėmis įmonėmis Komisija laiko
įmones[7]: ·
kurios komercine veikla iš esmės siekia socialinio arba bendrojo
visuomenės intereso tikslo, ir jų komercinei veiklai dažnai būdinga aukšto
lygio socialinė inovacija, ·
kurių pelnas paprastai reinvestuojamas į to socialinio siekio
įgyvendinimą, ·
ir kurių organizavimo tvarka arba nuosavybės struktūra atspindi
jų misiją, remiasi demokratiniais ar dalyvavimo principais arba orientuota į
socialinį teisingumą[8]. Tai gali būti įmonės, kurios: · teikia
socialines paslaugas arba kuria socialines gėrybes ir (arba) pažeidžiamai
visuomenės daliai skirtas paslaugas ar gėrybes (būsto, sveikatos priežiūros,
pagalbos pagyvenusiems ar neįgaliems asmenims, pažeidžiamų grupių įtraukties,
vaikų priežiūros, įdarbinimo ir apmokymo, priklausomybės vadybos ir t. t.); ir
(arba) ·
gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų
siekiamas socialinio pobūdžio tikslas (socialinė ir profesinė integracija
suteikiant galimybę dirbti asmenims, kurie atsidūrė nepalankioje padėtyje dėl
atskirtį ir atstūmimą lemiančios menkos kvalifikacijos ar socialinių arba
profesinių problemų), nors tų įmonių veikla apima ne tik socialines prekes ir
paslaugas. Europos Sąjungos
socialinėje ekonomikoje dirba daugiau nei 11 mln. darbuotojų, arba 6 % visų
dirbančiųjų.[9] ES socialinę ekonomiką sudaro specifinį statusą
turintys subjektai (kooperatyvus, fondus, asociacijas, savidraudos įstaigas),
kurių daugelis pagal išvardytuosius kriterijus taip pat laikytini socialinėmis
įmonėmis, ir įmonės, turinčios tradicinį individualios įmonės ar akcinės
bendrovės statusą. Socialinei ekonomikai būdingi teisiniai statusai ypač
pritaikyti socialinėms įmonėms, nes jos valdomos taip, kad būtų skatinamas
dalyvavimas ir atvirumas. Viename 2009 m.
tyrime[10]
paskaičiuota, kad į socialinį verslą[11]
Belgijoje įsitraukę 4,1 %, Suomijoje 7,5 %, Prancūzijoje 3,1 %, Italijoje 3,3
%, Slovėnijoje 5,4 %, o Jungtinėje Karalystėje – 5,7 % aktyvių gyventojų. Taigi
kas ketvirta Europoje steigiama įmonė būtų socialinė įmonė; o Belgijoje,
Suomijoje ir Prancūzijoje – kas trečia[12].
Tos įmonės paprastai dirba našiau ir yra konkurencingesnės nei apie jas manoma.
Tai lemia didelis asmeninis darbuotojų atsidavimas ir geresnės tų įmonių
siūlomos darbo sąlygos[13]. Socialine inovacija tenkindamos atsako nesulaukusius
poreikius socialinės įmonės prisideda prie pažangaus augimo, nes:
atsižvelgdamos į poveikį aplinkai ir nustatydamos ilgalaikę viziją jos
prisideda prie tvarios plėtros; akcentuodamos žmogiškumą ir socialinę sanglaudą
jos yra reikšmingi integracinio augimo veiksniai. Kitaip tariant, jos savo esme
skatina socialines ir ekonomines pertvarkas, kurios padeda siekti strategijos „Europa
2020“ tikslų. Šiuo komunikatu tęsiamas Pirmininko J.-M. Barroso 2009 m.
inicijuotas socialinės inovacijos skatinimas ir diegimas[14]. Dėl savitų elementų įvairovės socialinės
įmonės dažniausiai pasiekia aukštą socialinės ir aplinkos atsakomybės lygį. Socialinio
verslo iniciatyva papildo tą pačią dieną priimamą Komisijos komunikatą dėl
įmonių socialinės atsakomybės[15],
kuris taip pat padės joms geriau panaudoti visuomenei kuriamą vertę. Keletas
Europos socialinių įmonių pavyzdžių: Italijoje
medicinos centas teikia aukšto lygio specializuotą medicininę pagalbą
(prireikus – kartu su kultūriniu tarpininkavimu) rajonuose, kuriuose viešosios
tarnybos teikia mažai paslaugų, ir orientuojasi į sunkioje socioekonominėje
padėtyje atsidūrusius asmenis, pavyzdžiui, imigrantus. Rumunijoje 5
darbuotojų ir 5 savanorių įmonė nuo 1996 m. teikia kultūrines paslaugas rumunų
kalba neregiams – adaptuoja ir įskaito knygas, įgarsina filmus; įmonės
paslaugomis gali naudotis maždaug 90 000 asmenų. Prancūzijoje
įmonė nuo 2004 m. įdiegė naujovišką automobilių valymo biologiškai skaidžiomis
priemonėmis be vandens paslaugą ir įdarbina nekvalifikuotus arba visuomenės
atstumtus asmenis, kad jie galėtų sugrįžti į darbo rinką. Vengrijoje
vienas fondas sukūrė restoraną, kuriame apmoko ir įdarbina neįgaliuosius (40
asmenų), užtikrina jų vaikų priežiūrą, kad jie ilgainiui galėtų įgyti nuolatinį
darbą. Nyderlanduose
įmonė moko skaityti naudodama inovatyvias skaitmenines priemones ir žaidimu
pagrįstą metodą. Metodas ypač tinkamas hiperaktyviems vaikams ir autistams,
taip pat neraštingiesiems asmenims ir imigrantams. Lenkijoje iš
dviejų asociacijų susidaręs socialinis kooperatyvas įdarbina ilgalaikius
bedarbius bei neįgaliuosius ir siūlo rinkai įvairias paslaugas: maisto
ruošimo ir maitinimo, smulkių statybos ir remonto darbų, taip pat parengia
socialiai nuskriaustus asmenis profesinei veiklai. Kalbėdama apie šį įvairialypį sektorių,
Komisija neketina pateikti norminės apibrėžties, kuri būtų visiems privaloma ir
kuria galų gale remtųsi reglamentavimas. Komisija siūlo apibūdinimą, pagrįstą
daugumoje valstybių narių bendrais principais; ji gerbia valstybių narių
politinių, ekonominių ir socialinių pasirinkimų įvairovę, taip pat socialinio
verslo atstovų gebėjimus inovuoti. Todėl prireikus Komisija, pasitarusi su
sektoriaus atstovais, konkretesnę nei būtina apibrėžtį tvirtins tik tada, jei
dėl reglamentavimo ar skatinimo priemonių bus aišku, kad reikia tiksliai
nustatyti taikymo sritį. Komisija ketina skatinti socialinių įmonių plėtrą ir
naudotis jų sukaupta patirtimi visai ekonomikai paremti. Šiuo komunikatu
Komisija siekia dviejų tikslų: ·
pateikti artimiausio laikotarpio veiklos planą, kuriuo būtų
remiamos socialinės įmonės – ypač svarbūs socialinės ekonomikos ir socialinės
inovacijos veiksniai; ·
pateikti medžiagą diskusijai dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikių
perspektyvų.
2.
Socialinės įmonės galėtų geriau pasinaudoti bendrąja rinka
Socialinių įmonių modelio augimo ir
sklaidos vidaus rinkoje potencialas nėra išnaudotas. Jos susiduria su
kliūtimis, nurodytomis daugelyje ataskaitų[16],
pastaruoju metu – 2010 m. vidurio BEPA ataskaitoje[17]
. Joms paprastai tenka spręsti tokias
pačias problemas kaip kiekvienai mažai ar vidutinei įmonei, todėl jos galėtų
pasinaudoti „Smulkiojo verslo akto Europai“ iniciatyvomis[18].
Tačiau joms kyla ir specifinių sunkumų. O juk socialinėms įmonėms turėtų būti
suteiktos tokios pat sąlygos pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis kaip ir
kitoms įmonėms. Tai pirmiausia pasakytina apie didžiausias struktūras, kurios
galėtų turėti ambicijų plėstis tarptautiniu ar net žemyno lygmeniu. Tačiau,
pavyzdžiui, bankų reguliavimo, struktūrinių fondų prieigos ar viešųjų pirkimų
normų įgyvendinimo bendrosios rinkos taisyklės daro tiesioginį poveikį ir
mažoms įmonėms, kurios iš pažiūros įsitraukusios tik į vietos veiklą. Socialinėms įmonėms pirmiausia sunku
rasti finansavimą, o jo poreikiai priklauso nuo plėtros etapo (parama
idėjai, bandomieji arba prototipiniai projektai, plataus masto plėtra). Dėl
apribojimų, susijusių su pelno paskirstymu ar pažeidžiamų asmenų įdarbinimu,
skolintojams ar potencialiems investuotojams susidaro įspūdis, kad socialinės
įmonės yra rizikingesnės ir mažiau pelningos nei kitos. Socialinės įmonės
labiau nei kitos nukenčia nuo rinkos netobulumo (susiskaidymo, Europos masto
skolinimosi platformų trūkumo ir kt.). Todėl investuotojams nėra aišku, koks
yra realus kai kurių solidaraus investavimo fondų socialinis poveikis. O
galimybę pasinaudoti viešosiomis lėšomis paprastai mažina pernelyg griežta ar
biurokratiška tvarka. Todėl socialinėms įmonėms gali kilti sunkumų gauti ES
struktūrinę paramą, kai ją administruojančios įstaigos finansuoja projektus tik
trumpą laiko tarpą. Kadangi programų nacionaliniu ir europiniu lygmeniu yra
nepaprastai daug, mažoms struktūroms jos tampa mažiau prieinamos. Šį reiškinį sustiprina menkas
socialinio verslo pripažinimas. Skirtingų regionų ir skirtingų valstybių
subjektai menkai susiję, todėl stringa gerosios patirties sklaida, partnerysčių
kūrimas ir naujų nišų paieškos. Europos švietimo sistemose socialinis verslas
dar yra nuvertintas, nors jo pagrindų integravimas į bazinį ir tęstinį
profesinį mokymą yra sąlyga jo patikimumui sustiprinti. Vis daugiau jaunų
absolventų įsitraukia į socialinį verslą, tačiau tradicinės įmonės šios
patirties dėl nežinojimo pakankamai neįvertina. Šią problemą didina Europoje
susiformavusių sampratų įvairovė, kuria taip pat galima paaiškinti turimų
duomenų nenuoseklumą. Sąvoka iki šiol nėra apibrėžta, o esamos apibrėžtys
netinka tapatiems skirtingų šalių reiškiniams. Kadangi turimi duomenys dažnai
pasenę, daliniai ir nesuderinti, dažniausiai sunku pritaikyti ir koordinuoti
viešąją politiką. Todėl nenuostabu, kad reguliavimo
aplinkoje, ypač viešųjų pirkimų arba statusų taisyklėse, Europos ir
nacionaliniu lygmeniu nepakankamai atsižvelgiama į socialinių įmonių ypatybes.
Tai apsunkina investuotojų paiešką, galimybes pasinaudoti subsidijomis ir
dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, o kartais verčia ieškoti sudėtingų
teisinių sprendimų. Atsitinka, kad socialinės įmonės, kurios veikia ne kaip
asociacijos, negali pasinaudoti vietos valdžios įstaigų asociacijoms skirtomis
lengvatomis.
3.
Veiksmų planas, kuriuo Europoje būtų remiamas socialinis verslas
Norėdama spręsti išvardytąsias problemas
Europos Sąjunga ir tarptautinės organizacijos jau formuoja skersinę socialinės
ekonomikos politiką ir tikslines programas, kuriomis būtų remiamos socialinės
įmonės ir socialinė inovacija. Kartu su šiuo komunikatu skelbiamame Komisijos
tarnybų darbiniame dokumente glaustai apžvelgiamos visos galiojančios priemonės
ir pristatomos tam tikos kitų šalių patirtys, kuriomis galėtų pasiremti Europos
Sąjunga. Be to, norėdama padėti socialinėms įmonėms išnaudoti savo
potencialą Komisija siūlo veiksmų planą, kuris atitinka paramos socialinei
inovacijai kryptį ir kuris laikantis partnerystės ryšių su sektoriaus
subjektais ir valstybėmis narėmis padės kurti tinkamą aplinką. Kalbėdama apie šį įvairialypį sektorių
Komisija neketina pateikti visiems privalomos norminės apibrėžties, kuria
galiausiai remtųsi reglamentavimas. Komisija siūlo apibūdinimą, pagrįstą
daugumoje valstybių narių bendrais principais; ji gerbia valstybių narių
politinių, ekonominių ir socialinių pasirinkimų įvairovę, taip pat socialinio
verslo atstovų gebėjimus inovuoti. Todėl prireikus
Komisija, pasitarusi su sektoriaus atstovais, konkretesnę nei būtina apibrėžtį
tvirtins tik tada, jei dėl reglamentavimo ar skatinimo priemonių bus aišku, kad
reikia tiksliai nustatyti taikymo sritį. Taigi Komisija siūlo vienuolika pagrindinių veiksmų, kurių
imsis iki 2012 m. pabaigos.
3.1.
Finansavimo prieinamumo gerinimas
3.1.1.
Privataus finansavimo prieinamumo gerinimas
Komisija mano, kad socialinių įmonių finansavimo sistema
(palyginti su ta, kuria naudojasi kitos įmonės) išvystyta nepakankamai. Tuo tarpu vis daugiau investuotojų
teisėtus finansinės investicijų grąžos lūkesčius norėtų sieti su socialiniais
ar aplinkos rezultatais ir šitaip palaikyti ilgalaikių bendrojo intereso tikslų
įgyvendinimą. Kalbant apie kitas galimybes nei apie
socialiai atsakingas investicijas, kurios pasiūlytos Komisijos komunikate dėl
įmonių socialinės atsakomybės[19],
europinis instrumentas, kuriuo būtų remiamos socialinės įmonės, privatiems ir
viešiesiems subjektams suteiktų daugiau paskatų investuoti į tokias įmones
(tampant dalininkais arba skolinant). Galima būtų svarstyti apie teisinės
bazės pritaikymą, kuris sudarytų sąlygas kurti tokias investicines priemones
europiniu lygmeniu. Komisija taip pat džiaugiasi, kad Europos investicijų fondas[20]
nagrinėja galimybę 2012 m. pradžioje sukurti nuosavų lėšų galimybę (ESIEF[21]),
kuri būtų skirta investicijoms į fondus, siekiančius daryti socialinį poveikį.
Šiuo bandomuoju veiksmu galėtų būti pasirengta naujai Europos finansinei
priemonei, kurią Komisija pasiūlė 2011 m. spalio 6 d. (pagrindiniam veiksmui
Nr. 3). Daugeliui socialinių įmonių galimybė
gauti kreditą yra jų įsisteigimo ir plėtros sąlyga. Bet kadangi socialinės
įmonės menkai pažįstamos arba laikomos rizikingesnėmis, joms gauti lėšų dar
sunkiau nei mažoms ir vidutinėms įmonėms. Komisija daro išvadą, kad du 2007 m.
komunikato dėl mikrokreditų plėtojimo[22]
reglamentavimo elementai (teisinės ir institucinės aplinkos gerinimas ir
verslumui palankios aplinkos kūrimas) nacionaliniu lygmeniu pakankamai
išplėtoti nebuvo. Pagrindinis veiksmas Nr. 1 · Kaip
numatyta Bendrosios rinkos akte ir atsižvelgiant į atliktą viešąją konsultaciją
bei poveikio vertinimą, iki 2011 m. pabaigos pasiūlyti ES lygmens solidaraus
investavimo fondų reguliavimo pagrindus, kad socialinės įmonės galėtų lengviau
pasinaudoti finansų rinkų paslaugomis. Tikslas – skatinti specializuotų
fondų kūrimąsi: sudaryti jiems sąlygas veikti visoje bendrojoje rinkoje. Pagrindinis veiksmas Nr. 2 · Toliau
gerinti galimybes gauti mikrokreditų iš ES mikrofinansų priemonės Progress ir
ją plėtoti stiprinant institucinius gebėjimus pagal 2014–2020 m. laikotarpio
Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programą[23],
geriau analizuoti, skatinti ir remti mikrokreditavimo teisinės ir
institucinės aplinkos plėtrą.
3.1.2.
ES lėšų sutelkimas
Struktūrinių fondų veikimo patirtį
vertėtų apibendrinti, įvertinti ir aptarti su nacionalinėmis valdymo
institucijomis, kad valstybės narės artimiausio programavimo laikotarpio
kontekste būtų paskatintos plėsti paramą socialinėms įmonėms ir didinti jos
veiksmingumą. Jas papildydama Komisija plėtos specifinį socialinių įmonių
finansavimo veiksmą. Pagrindinis veiksmas Nr. 3 · Pagal ES socialinių pokyčių ir inovacijų programą Komisija pasiūlė įgyvendinti
90 mln. EUR finansinę priemonę, kurios tikslas – palengvinti socialinių įmonių
galimybes gauti steigimosi, plėtojimosi ir plėtimosi finansavimą
investuojant į solidariojo investavimo fondus ir šitaip suteikiant nuosavo
kapitalo ir skolos priemones. Pagrindinis
veiksmas Nr. 4
· Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo
(ESF) reglamentuose Komisija pasiūlė įrašyti aiškų „socialinių įmonių“
investicinį prioritetą nuo 2014 m.[24], kad valstybėms narėms bei regionams būtų suteikta teisinė bazė ir
galimybė įtraukti tikslinius veiksmus į savo 2014–2020 m. ERPF ir ESF
programas.
3.2.
Socialinio verslo matomumo gerinimas
3.2.1.
Priemonių, kuriomis sektorius taptų geriau žinomas, o socialinis verslas
geriau matomas, plėtojimas
Viena iš pagrindinių reikmių, kurias
nurodė visi subjektai, yra galimybė paprastai ir greitai gauti esamą
informaciją apie socialines įmones, kad būtų galima keistis patirtimi, ir
plačiau skleisti geriausią patirtį. Todėl ypač svarbu turėti priemonių,
kuriomis būtų galima įvertinti ir panaudoti šios veiklos poveikį ir rezultatus,
pavyzdžiui, semiantis patirties iš kai kurių valstybių narių, sukūrusių papildomą
apskaitą, kuri sudaro sąlygas rinkti statistiką apie socialines įmones, ypač
apie kooperatyvus ir savidraudos įmones. Šiems uždaviniams išspręsti būtų
galima naudoti ženklinimą arba sertifikavimą. Taip pat svarbu skatinti
socialinį verslą jaunimo tarpe. Pagrindinis
veiksmas Nr. 5
· Nustatyti
gerąją patirtį ir kartotinius modelius kartu su suinteresuotosiomis šalimis
sudarant išsamią socialinių įmonių Europoje panoramą, nustatant jų ypatybes,
ekonominius modelius, ekonominį svorį, tarptautinio augimo potencialą, teisinio
statuso ir taikomo apmokestinimo turinį ir kriterijus, esamus skiriamuosius
ženklus. Pagrindinis
veiksmas Nr. 6
· Siekiant
pagerinti socialinių įmonių matomumą ir galimybę jas palyginti, sukurti
viešą joms Europoje taikomų ženklų ir sertifikatų duomenų bazę. Pagrindinis
veiksmas Nr. 7
· Skatinti
tarpusavio mokymąsi ir nacionalinių bei regioninių administracijų kompetencijų
stiprinimą, kad atliekant analizę, keičiantis gerąja patirtimi, didinant
žinomumą, kuriant tinklus ir vykdant sklaidą būtų įgyvendintos bendros
socialinių įmonių rėmimo, skatinimo ir finansavimo strategijos (ypač
struktūrinių fondų atveju).
3.2.2.
Socialinio verslo vykdytojų vadybos įgūdžių stiprinimas, profesionalumo
ugdymas, tinklų kūrimo skatinimas
Tiek jauniesiems, tiek įsitvirtinusiems
socialinio verslo vykdytojams reikia tinkamai įmonės vadybai ir jos augimui
būtinų įgūdžių. Todėl Komisija nori skatinti informacijos mainus su kitais
inovatyviais verslininkais, tyrėjais ir dėstytojais. Tą būtų galima daryti
panaudojant (socialinio) verslo inkubatorius. Šiose srityse sukaupta patirtis
turėtų būti palaikoma ir jos turėtų rastis daugiau. Socialinio verslo atstovams
taip pat reikėtų suteikti galimybę konsultuotis su kitų įmonių vadovais ir
bankininkais. Pagrindinis
veiksmas Nr. 8
· Socialinio
verslo vykdytojams, inkubatoriams ir veiklos grupėms, socialinių investicijų
vykdytojams ir jų bendradarbiams sukurti vieną bendrą elektroninę
daugiakalbę mainų ir informacijos platformą, prireikus susietą su Europos
socialinės inovacijos platforma[25] ir su
tinklu Enterprise Europe. · Plačiau
supažindinti su ES programomis, iš kurių socialinio verslo vykdytojai galėtų
gauti paramos, kaip antai ERASMUS, ERASMUS jauniesiems verslininkams,
TEMPO, „Veiklus jaunimas 2007–2013“ (ypač veikla „Jaunimo iniciatyvos“) ir su
„Horizontu 2020“, ir pagerinti galimybę jomis pasinaudoti.
3.3.
Teisinės aplinkos gerinimas
3.3.1.
Europos teisinių formų, kuriomis galėtų naudotis Europos socialinio
verslo įmonės, plėtojimas
Europos kooperatinės bendrovės
įgyvendinimo tyrime[26]
pabrėžiamas teksto kompleksiškumas ir siekiant patenkinti socialinio verslo
įmonių poreikius rekomenduojami įvairūs sprendimai, kurie tokį statusą padarytų
paprastesnį ir patrauklesnį. Daugelis fondų teigia, kad jiems sunku veikti
vidaus rinkoje, nes dėl nevienodo reguliavimo jiems kartais keliamos sudėtingos
sąlygos ir reikalaujama sudėtingų procedūrų, ypač mokesčių klausimais.
Savidraudos įmonių sektorius nuolat reiškia pageidavimą gauti galimybę naudotis
Europos statusu; tiesa, kai kurie mano, kad tokio poreikio nėra. Pagrindinis
veiksmas Nr. 9
· Remiantis
konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatais, pateikti reglamento
dėl Europos kooperatinės bendrovės statuso paprastinimo pasiūlymą, pagal
kurį tas statusas taptų mažiau priklausomas nuo nacionalinių teisės sistemų ir
šitaip būtų labiau pritaikytas socialinėms kooperatinėms bendrovėms steigti. · Siekiant
pagerinti tarptautinę fondų veiklą pateikti reglamento, kuriuo įsteigiamas
Europos fondo statusas, pasiūlymą. Tas statusas galiotų greta nacionalinių
teisinių formų, ir juo naudotis nebūtų privaloma. · Pradėti
savidraudos įmonių padėties visose valstybėse narėse, ypač jų tarptautinės
veiklos, tyrimą.
3.3.2.
Viešieji pirkimai
Nors galiojantys šios srities teisės
aktai teikia įvairių galimybių, socialinės įmonės dažnai tvirtina, kad joms
kyla neproporcingai daug sunkumų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Tai
atsitinka ir dėl šios srities ES taisyklių, ir dėl nacionalinių taisyklių,
kurios valstybėse narėse labai skiriasi, o papildomas reglamentavimas ne visada
leido visiškai išnaudoti direktyvų dėl viešųjų pirkimų galimybes. Kita vertus, kai kurios valdžios įstaigos ne visada išnaudoja socialinių
paslaugų inovavimo potencialą Dauguma
atsiliepusiųjų į Komisijos paskelbtą Žaliąją knygą dėl viešųjų pirkimų ateities
nurodė, kad direktyvose reikėtų aiškiau pateikti galimybę taikyti socialinius
arba aplinkos kriterijus. Pagrindinis
veiksmas Nr. 10 · Viešųjų
pirkimų reformoje numatyti, kad skiriant konkurso, ypač socialinių ir sveikatos
paslaugų, nugalėtoją kokybės elementas būtų svaresnis ir tirti, kaip būtų
galima atsižvelgti į darbo sąlygas, kuriomis gaminamos konkurse numatytos
prekės ar teikiamos konkurse numatytos paslaugos, nepažeidžiant Sutartyse
įtvirtintų nediskriminavimo, lygių galimybių ir skaidrumo principų.
3.3.3.
Valstybės pagalba
2011 m. kovo 23 d. Komisija priėmė
Komunikatą dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės
ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos[27],
kuris gali būti aktualus socialinio verslo įmonėms, teikiančioms visuotinės
ekonominės svarbos paslaugas. Komisija nurodo, kad ji ketina priimti taisykles,
kurios būtų labiau diferencijuotos pagal kompensacijų už viešąsias paslaugas
Sąjungos vidaus rinkoje forma teikiamos pagalbos poveikį. Ji taip pat
pripažįsta, kad dėl savo finansinės struktūros ir tikslų kai kurie socialinių
paslaugų tipai yra ypatingi. Pagrindinis
veiksmas Nr. 11
· Supaprastinti
valstybės pagalbos taisyklių taikymą socialinėms paslaugoms ir vietos paslaugoms.
Toks supaprastinimas taip pat galėtų būti naudingas socialinio verslo įmonėms,
kai jos teikia socialines paslaugas arba paslaugas, kurios neturi poveikio
prekybai tarp valstybių narių. Komisija to tikslo siekia paprastindama
socialines paslaugas ir vietines paslaugas 2011 m. rugsėjo mėn. paskelbtuose
visuotinės ekonominės svarbos paslaugų taisyklių reformos pasiūlymuose, ypač
vietinių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų de minimis reglamente ir
naujame sprendime, pagal kurį tam tikromis sąlygomis atleidžiama nuo prievolės
iš anksto pranešti apie socialines paslaugas. Numatoma, kad naująsias taisykles
Komisija priims iki 2011 m. pabaigos.
4.
Kartu su veiksmų planu teikiamos diskusinės idėjos
Išvardijusi pirmenybinius veiksmus, Komisija siūlo
apsvarstyti pasiūlymus, kurių išsamesnę formą ir įgyvendinimo priemones dar
reikėtų sukonkretinti: ·
kurti tinklus ir sudaryti sąlygas bankų (dažnai viešųjų ar pusiau
viešų), kurie iš dalies orientuojasi į socialinio verslo finansavimą arba
užsiima vien tik juo[28],
patirties mainams ir šitaip į ekonominę apyvartą leisti nenaudojamas lėšas,
pavyzdžiui, neuždarytas mirusių asmenų banko sąskaitas; ·
Europos rizikos kapitalo pasiūlymu didinti socialinių įmonių
galimybes gauti rizikos kapitalo; ·
2012 m. pagal aktyvaus senėjimo metų programą skatinti senjorus
plėtoti socialinį verslą (perorientuoti karjerą arba, pensininkų atveju, imti
savanoriauti); ·
skatinti socialinių įmonių socioekonominio poveikio savybių
tyrimus, ir pirmiausia – bendrai finansuoti nacionalinius papildomos apyskaitos
kūrimo projektus[29],
kurie padėtų išskirti socialines įmones nacionalinėse apskaitos sistemose; ·
persvarstant iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikomą bendrą bendrosios
išimties reglamentą tirti galimybę padidinti ir sukurti naujas pagalbos
kategorijas; ·
skatinti valstybių narių keitimąsi gerąja patirtimi, susijusia su
nacionalinių mokesčių sistemų pritaikymu, kad jos būtų palankesnės socialiniam
verslui ir solidariajam investavimui; ·
skatinti valstybių narių keitimąsi gerąja patirtimi, susijusia su
socialinėse įmonėse sukaupto kapitalo tvarkymu, ypač su turto ir pelno
išsaugojimu (angl. asset locks), siekiant, kad kapitalas arba liktų
įmonėje, arba būtų skiriamas investicijoms į kitas socialines įmones. Komisija taip
pat siūlo toliau svarstyti apie: ·
naujas strategijas, kuriomis skatinant socialinių įmonių ir
finansų institucijų dialogą būtų pagerintos galimybės gauti finansavimą,
pavyzdžiui, MVĮ finansavimo forume SME Finance Forum; ·
priėmus „Inovacijų sąjungos“ iniciatyvą ir po 2011
m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos raginimo sukurti ES lygmens intelektinės
nuosavybės naudojimo priemonę, Komisija įsipareigoja ištirti, kaip socialinės
įmonės galėtų savo plėtrai panaudoti nenaudojamus patentus; ·
socialinėms įmonėms skirtų mainų platformų (biržų[30]) plėtrą ir jų tinklų kūrimą; ·
galimybę pelno siekiančioms socialinėms įmonėms
priimti savanorius ir priimti dovanas be neigiamo fiskalinio poveikio; ·
kitas formas turinčių socialinių įmonių,
pavyzdžiui, ne pelno asociacijų, poreikį įgyti galimą Europos statusą ir (arba)
visoms socialinėms įmonėms bendrą Europos statusą. Tuo tikslu po to, kai bus
priimtas Europos fondo pasiūlymas, Komisija surengs aukšto lygio susitikimą,
kuriame dalyvaus visų socialinį verslą plėtojančių sektorių subjektai, kuriems
šis klausimas aktualus, Europos Parlamentas, Taryba; susitikime bus svarstomos
iniciatyvos, kurių reikėtų imtis norint Europos lygmeniu patobulinti socialines
įmones reglamentuojančią teisinę bazę.
5.
Išvada
Komisija: -
visoms suinteresuotosioms šalims pateikia šiame komunikate išdėstytą
analizę ir siūlomas priemones, kad su sektoriaus atstovais tęstų seniau pradėtą
dialogą, ir kviečia visus suinteresuotuosius asmenis dalyvauti 2011 m.
lapkričio 18 d. Briuselyje rengiamoje socialiniam verslui ir solidariai
ekonomikai skirtoje konferencijoje. Toje konferencijoje visi galės pareikšti
nuomonę dėl šio komunikato; -
kviečia valstybes nares, vietos ir regionų valdžios įstaigas pagal savo
kompetenciją palaikyti ir skatinti socialinių įmonių plėtrą, ypač per
ekonominės plėtros priemones ir prekybos rūmus, atsižvelgiant į partnerysčių ir
iniciatyvų, kurias prekybos rūmai palaiko, tarptautinį pobūdį; -
taip pat ragina valstybes nares plėtoti visapusišką strategiją, kad
gerėtų socialinių įmonių pajėgumų didinimo sąlygos, sparčiau kurtųsi socialinių
įmonių tinklai, būtų sėkmingiau telkiamos privačios ir viešosios lėšos, o
socialinės įmonės būtų kviečiamos dalyvauti įdarbinimo susitarimuose ir
socialinės integracijos iniciatyvose. Komisija: –
įgyvendins savo iniciatyvas palaikydama partnerystės ryšius su valstybėmis
narėmis, nepažeisdama subsidiarumo principo ir atsižvelgdama į vietos, regiono
ir šalies lygmens ekonominės ir socialinės sanglaudos problematiką; –
įsteigs daugiašalę konsultacinę socialinio verslo klausimų grupę, kuri
vertins šiame komunikate numatytų priemonių įgyvendinimo pažangą. Remiantis
konsultacinės smulkiojo verslo akto grupės[31]
patirtimi tą grupę galėtų sudaryti valstybių narių, vietos valdžios įstaigų,
socialinio verslo įmonių organizacijų, bankų ir finansų sektoriaus, mokslo
institucijų ir universitetų atstovai. [1] „2020 m. Europa – Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategija“, COM(2010) 2020. [2]
2010 m. spalio 6 d. komunikatas „Inovacijų sąjunga“ COM(2010) 546. [3] 2010 m. gruodžio 16 d. komunikatas „Europos kovos su skurdu
ir socialine atskirtimi planas. Europos
socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ COM(2010) 758 final. [4] 2011 m. balandžio 13 d. „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų
augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį
augimą“ COM(2011) 206 final [5] http://ec.europa.eu/internal_market/smact/consultations/2011/debate/index_en.htm [6] Šiame komunikate anglų kalbos terminai „Social Business“
ir „Social enterprise“ reiškia tą patį kaip ir socialinė įmonė. [7] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taisyklių ir Europos
Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos prasme. [8]
Pavyzdžiui, mažesnėmis atlyginimų žirklėmis. [9]
CIRIEC, „L'économie sociale dans
l'Union européenne“ („Socialinė ekonomika Europos Sąjungoje“), p. 48. [10] Terjesen, S., Lepoutre, J. , Justo, R. ir Bosma, N. 2011. Global Entrepreneurship Monitor Report on
Social Entrepreneurship (Pasaulinė verslumo stebėsenos
ataskaita dėl socialinio verslo).
http://www.gemconsortium.org/about.aspx?page=pub_gem_special_topic_reports [11] Čia apibrėžiamas kaip „socialinį, aplinkos arba bendrojo intereso
tikslą turinti veikla. Tai gali būti paslaugų teikimas, socialiai nepalankioje
padėtyje esančių ar neįgalių asmenų mokymas, socialiai orientuotas pelno
naudojimas, savitarpio pagalbos grupių organizavimas bendro intereso veiklai“
ir t. t. Ibid, p. 44. [12] Terjesen, S., Lepoutre, J. , Justo, R. ir Bosma, N. 2011. Global Entrepreneurship Monitor Report on
Social Entrepreneurship.
http://www.gemconsortium.org/about.aspx?page=pub_gem_special_topic_reports [13] Pavyzdžiui,
Prancūzijoje tokiose įmonėse į darbą dėl ligos neateinama santykinai daug
rečiau (5,5 %), palyginti su įmonių visuma 22%). Šaltinis:
„Absence au travail pour des raisons de santé dans l’économie sociale“
(Nedarbingumas dėl ligos socialinėje ekonomikoje), Chorum, 2011 m.
balandžio mėn., http://www.cides.chorum.fr. [14]
„Empowering people, driving change: Social innovation in
the European Union“ (Suteikime žmonėms galią, išjudinkime pokyčius: socialinė
inovacija Europos Sąjungoje), Politinių patarėjų biuras (BEPA), Europos
Komisija, 2010 m. liepos mėn., p. 11 ir 109. [15]
COM(2011) 681 final [16]
Europos Komisijos užsakymu Austrijos MVĮ tyrimų instituto ir Suomijos Turku
ekonomikos instituto TSE Entre parengta ataskaita Study on Practices
and Policies in the Social Enterprise Sector in Europe (Europos socialinių
įmonių sektoriaus praktikos ir politikos tyrimas), 2007 m. birželio mėn. [17]
„Empowering people, driving change: Social innovation in
the European Union“ (Suteikime žmonėms galią, išjudinkime pokyčius: socialinė
inovacija Europos Sąjungoje), Politinių patarėjų biuras (BEPA), Europos
Komisija, 2010 m. liepos mėn. [18] Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga, COM(2011)78 final, p.
20. [19]
COM(2011) 681 final [20] Europos investicijų banko grupė [21]
Europos socialinio investavimo ir verslumo fondas, angl. European Social Investment and Entrepreneurship Fund (ESIEF), kuri investuotų į 10–15 priemonių skirtingose valstybėse
narėse. [22] Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva augimui ir užimtumui
remti, COM(2007)708. [23]
2011 m. spalio 6 d. COM(2011) 609
final [24]
http://ec.europa.eu/regional_policy/what/future/proposals_2014_2020_fr.cfm [25] http://www.socialinnovationeurope.eu/ [26]
Reglamento Nr.1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto
įgyvendinimo tyrimas, 2010 m. spalio 5 d.,
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/sce_final_study_part_i.pdf [27]
COM (2011) 146 final [28]
Galima paminėti Caisse des dépôts et consignations (Prancūzija), KfW
Entwicklungsbank (Vokietija) arba Big Society Bank (Jungtinė
Karalystė) projektą ir Triodos Bank (Belgija, Nyderlandai). [29]
http://www.socialeconomy.eu.org/spip.php?article705&lang=en
[30]
Po Brazilijos (Bovespa, 2004 m.) ir Pietų
Afrikos (SASIX, 2006 m.) pirmoji socialinė birža Europoje buvo sukurta
Portugalijoje 2008 m. (Bolsa de Valores Sociais) kaip Euronext Lisbon
dalis. Artimiausiais mėnesiais gali prasidėti Londono biržos London Social
Stock Exchange projektas. [31]
Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga, COM(2011)78 final, p. 20.