i)

24 valandas per parą stebi, ar nekyla tinklo krizė;

ii)

užtikrina veiksmingą informacijos valdymą ir perdavimą, tinkamu laiku platindamas tikslius ir nuoseklius duomenis, padedančius valstybėms narėms ir veiklą vykdančioms suinteresuotosioms šalims priimti sprendimus, kaip atkurti padėtį, buvusią iki tinklo krizės, ir (arba) sumažinti krizės poveikį tinklui;

iii)

padeda organizuotai rinkti ir centralizuotai saugoti tuos duomenis;

a)

parengti ir įgyvendinti Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, kuriuo būtų užtikrintas saugus ir efektyvus oro eismas, tinkamai atsižvelgiant į poveikį aplinkai;

b)

sudarant Europos maršrutų tinklo gerinimo planą palengvinti oro erdvės struktūros plėtrą, užtikrinant reikiamą saugos, pajėgumo, lankstumo, reagavimo, aplinkosauginio veiksmingumo ir nenutrūkstamo operatyvių oro navigacijos paslaugų teikimo lygį ir tinkamai atsižvelgiant į saugumo ir gynybos poreikius;

c)

užtikrinti Europos maršrutų tinklo junglumą ir sąveiką ICAO EUR regione ir su gretimais ICAO regionais.

a)

bendri bendrieji principai ir oro erdvės suskirstymo techninės specifikacijos;

b)

su oro erdvės naudojimu susiję kariniai reikalavimai;

c)

Europos maršrutų tinklas ir, jei įmanoma, laisvų maršrutų oro erdvės struktūros, sudarytos taip, kad atitiktų visų naudotojų reikalavimus, atsižvelgiant į visus oro erdvės pakeitimus;

d)

maršrutų tinklo ir laisvų maršrutų oro erdvės naudojimo taisyklės ir prieinamumas;

e)

oro erdvės padalijimas į skrydžių valdymo sektorius, padedant kurti oro eismo paslaugų (ATS) oro erdvę;

f)

oro erdvės valdymo procedūros;

g)

išsamus oro erdvės suskirstymo pakeitimų rengimo tvarkaraštis;

h)

tinklo veiklos plane nustatytas oro erdvės struktūrų ir naudojimo taisyklių pakeitimų bendro skelbimo ir įgyvendinimo ciklo kalendorius;

i)

esamos ir numatomos tinklo padėties apžvalga, įskaitant veiklos rezultatus, numatomus remiantis esamu ir sutartu oro erdvės suskirstymo planais.

a)

maršrutų išdėstymo pakeitimai;

b)

maršrutų krypties pakeitimai;

c)

maršrutų paskirties pakeitimai;

d)

laisvų maršrutų oro erdvės aprašymas, įskaitant susijusias naudojimo taisykles;

e)

maršrutų naudojimo taisyklės ir prieinamumas;

f)

vertikalios arba horizontalios sektoriaus ribos pakeitimai;

g)

svarbių taškų pridėjimas arba pašalinimas;

h)

tarpvalstybinės oro erdvės naudojimo pakeitimai;

i)

svarbių taškų koordinačių pakeitimai;

j)

pakeitimai, turintys poveikį duomenų perdavimui;

k)

pakeitimai, turintys poveikį oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose skelbiamiems duomenims;

l)

su oro erdvės suskirstymo ir naudojimo susitarimų dokumentais susiję pakeitimai.

a)

nustatant oro erdvės struktūrą ir ją konfigūruojant vadovaujamasi veiklos vykdymo reikalavimais, nepriklausomai nuo valstybių sienų ar funkcinių oro erdvės blokų arba skrydžių informacijos regionų (SIR) ribų, ir neapsiribojama viršutinės ir apatinės oro erdvės atskyrimo lygiu;

b)

oro erdvės struktūros kuriamos taikant skaidrų procesą, suteikiantį galimybę susipažinti su priimtais sprendimais ir jų pagrindimu, ir atsižvelgiant į visų naudotojų reikalavimus, derinant juos su saugos, pajėgumo, aplinkosaugos aspektais ir tinkamai atsižvelgiant į karinius ir nacionalinio saugumo poreikius;

c)

siekiant patenkinti pagrindinių eismo srautų ir oro uostų poreikius, rengiant Europos maršrutų tinklo gerinimo planą kaip pradiniai duomenys naudojami esamas ir numatomas eismo poreikis tinklo bei vietos lygmeniu ir veiklos rezultatų tikslai;

d)

užtikrinamas vertikalus ir horizontalus junglumas, įskaitant terminalų oro erdvę ir sąsajų oro erdvės struktūrą;

e)

galimybė vykdyti skrydžius naudotojų prašomais maršrutais ir taikant prašomą skrydžio profilį ar kuo mažiau nukrypstant nuo tų maršrutų ir tų profilių skrydžio etapu;

f)

visi oro erdvės struktūros pasiūlymai, įskaitant laisvų maršrutų oro erdvę, kelių maršrutų galimybes ir sąlyginius maršrutus, gauti iš suinteresuotųjų šalių, turinčių veiklos vykdymo reikalavimų toje srityje, priimami vertinti ir galbūt bus panaudoti;

g)

oro erdvės struktūros kūrimas, įskaitant laisvų maršrutų oro erdvę ir skrydžių valdymo sektorius, vykdomas atsižvelgiant į esamas arba siūlomas oro erdvės struktūras, skirtas vykdyti veiklą, kuriai reikalinga rezervuotoji ar apribotoji oro erdvė. Tuo tikslu kuriamos tik lankstaus oro erdvės naudojimo principus atitinkančios struktūros. Užtikrinama, kad tokios struktūros būtų kuo labiau suderintos ir nuoseklios visame Europos tinkle;

h)

skirstymas į skrydžių valdymo sektorius pradedamas nuo reikalaujamo maršrutų ar eismo srautų išdėstymo taikant iteracinį procesą, kuriuo užtikrinamas maršrutų ar srautų ir sektorių suderinamumas;

i)

skirstymas į skrydžių valdymo sektorius atliekamas taip, kad sektoriaus konfigūracija atitiktų eismo srautų poreikį ir ją būtų galima atitinkamai pritaikyti prie kintančio eismo poreikio;

j)

tais atvejais, kai dėl su veiklos vykdymu susijusių priežasčių skrydžių valdymo sektoriai turi būti formuojami nepaisant valstybių sienų ar funkcinių oro erdvės blokų arba SIR ribų, susitarimai dėl paslaugų teikimo sudaromi tarp atitinkamų veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių.

a)

oro erdvės struktūros turi būti planuojamos taip, kad būtų lengviau lanksčiai ir laiku naudoti oro erdvę ir valdyti jos maršrutų galimybes, eismo srautus, sektorių konfigūracijos sistemą ir kitų oro erdvės struktūrų konfigūraciją;

b)

oro erdvės struktūros turėtų užtikrinti galimybę nustatyti papildomas maršrutų galimybes, kartu užtikrinant jų suderinamumą, atsižvelgiant į esamą pajėgumą ir suskirstymo sektoriais apribojimus.

a)

eismo poreikio raida;

b)

pajėgumo ir skrydžių efektyvumo rezultatai ir apribojimai valstybių, funkcinių oro erdvės blokų ar tinklo lygmeniu;

c)

oro erdvės naudojimo aspektų vertinimas ir civiliniu, ir kariniu požiūriu;

d)

suskirstymo į sektorius ir sektorių konfigūracijos vertinimas;

e)

oro erdvės struktūrų vientisumo ir tęstinumo vertinimas.

a)

užtikrinti, kad būtų veiksmingai naudojamas turimas Europos oro eismo valdymo tinklo (EOEVT) pajėgumas;

b)

palengvinti ATFM priemonių, kurių imasi bet kuri veiklą vykdanti suinteresuotoji šalis, planavimą, koordinavimą ir vykdymą;

c)

palengvinti karinių reikalavimų ir atsakomųjų krizių valdymo veiksmų vykdymą;

d)

užtikrinti Europos tinklo junglumą ir sąveiką ICAO EUR regione ir su gretimais ICAO regionais.

a)

orlaivių naudotojams;

b)

oro eismo paslaugų (ATS) teikėjams, įskaitant ATS tarnybas, ATS pranešimų punktus ir aerodromo skrydžių valdymo paslaugų tarnybas;

c)

oro navigacijos informacijos paslaugų teikėjams;

d)

su oro erdvės valdymu susijusiems subjektams;

e)

oro uostų operatoriams;

f)

centriniam ATFM padaliniui, valdomam tinklo valdytojo;

g)

vietiniams ATFM padaliniams, nurodytiems šio priedo A dalies 6 punkte;

h)

koordinuojamų oro uostų laiko tarpsnių koordinatoriams.

a)

visiems visų skrydžių, kurie vykdomi arba kuriuos ketinama vykdyti kaip bendruosius skrydžius, iš dalies arba visiškai laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių (SPT), etapams;

b)

visiems a punkte nurodytų skrydžių etapams ir visam oro eismo valdymui.

a)

ATFM priemonėmis turi būti:

b)

skirstant ATFM išskridimo laiko tarpsnius pirmenybė orlaiviams teikiama pagal planuojamą jų įskridimą į vietą, kurioje bus taikoma ATFM priemonė, nebent dėl konkrečių aplinkybių (pavyzdžiui, susijusių su saugumo ir gynybos reikmėmis) reikėtų taikyti kitą suderintą ir EOEVT tinkamą pirmenybės taisyklę;

c)

trajektorijų laiko parametrai planavimo ir vykdymo etapais turi atitikti visas taikomas ATFM priemones ir apie juos tinklo valdytojas turi pranešti orlaivių naudotojams, ATS tarnyboms ir vietiniams ATFM padaliniams;

d)

skrydžiams iš geografinio rajono, kuriame taikomos ATFM priemonės, ir gretimų skrydžių informacijos regionų, nurodytų atitinkamuose ICAO dokumentuose, taikomas ATFM laiko tarpsnių paskirstymas. Skrydžiams iš kitų rajonų ATFM laiko tarpsnių paskirstymas netaikomas, tačiau jiems taikomi maršrutų, eismo orientavimo schemų ir trajektorijų laiko parametrų apribojimai.

a)

susijusios šalys galėtų naudotis ATFM funkcija 24 valandas per parą ir kad vietinio ATFM padalinio veikla apimtų tik jo atsakomybei paskirtą oro erdvės sritį, esančią geografiniame rajone, kuriame taikomos ATFM priemonės;

b)

siekiant užtikrinti veiksmingą oro erdvės planavimą, paskirstymą ir veiksmingą naudojimą, taip pat tiesiogines oro erdvės valdymo ir ATFM sąsajas, būtų nustatytos nuoseklios vykdant ATFM funkciją dalyvaujančių šalių, ATS tarnybų ir oro erdvės valdymo subjektų tarpusavio bendradarbiavimo procedūros;

c)

bendrosios procedūros, pagal kurias prašoma padaryti ATFM išskridimo laiko tarpsnio išimtį, atitiktų priedėlyje nurodytas ICAO nuostatas. Šios procedūros koordinuojamos su tinklo valdytoju per jo centrinį ATFM padalinį ir paskelbiamos nacionaliniuose oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose.

a)

bendro sprendimų priėmimo būdu optimizuoja bendrą EOEVT veikimą, planuodamas, koordinuodamas ir įgyvendindamas sutartas ATFM priemones, įskaitant pereinamuosius planus, susijusius su pradedamais taikyti svarbiais oro erdvės arba OEV sistemos patobulinimais, ir su nepalankiais orais susijusias ATFM priemones;

b)

tariasi su veiklos vykdytojais dėl ATFM priemonių apibrėžties;

c)

sudaro darbinius susitarimus su vietiniais ATFM padaliniais;

d)

drauge su vietiniais ATFM padaliniais užtikrina ATFM priemonių rengimą, prieinamumą ir efektyvų įgyvendinimą (visais ATFM etapais); jei tos ATFM priemonės daro didelį poveikį tinklui, tinklo valdytojas bendro sprendimų priėmimo būdu nustato įgyvendintinų ATFM priemonių pobūdį;

e)

derindamas veiksmus su vietiniais ATFM padaliniais nustato alternatyvius maršrutus, kad būtų išvengta pernelyg intensyvaus eismo rajonų arba palengvintas eismas jais, atsižvelgiant į bendrą EOEVT veikimą;

f)

siūlo keisti skrydžių maršrutus, jei juos pakeitus būtų optimizuotas e punkte nurodytas poveikis;

g)

derindamas veiksmus su ATS tarnybomis ir vietiniais ATFM padaliniais nustato tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas reikiamas pajėgumas eismo poreikiui patenkinti atitinkamose jų atsakomybės srities dalyse, koordinuoja tas priemones ir užtikrina jų įgyvendinimą;

h)

orlaivių naudotojams, vietiniams ATFM padaliniams ir ATS tarnyboms laiku teikia informaciją apie ATFM veiklą, įskaitant informaciją apie:

i)

stebi skrydžio planų nepateikimo ir sudėtinių skrydžio planų pateikimo atvejus;

j)

sustabdo skrydžio plano galiojimą, kai, atsižvelgiant į leidžiamąją laiko nuokrypą, neįmanoma laikytis ATFM išskridimo laiko tarpsnio, o naujas apskaičiuotasis trinkelių patraukimo laikas nėra žinomas;

k)

stebi suteiktų ATFM priemonių taikymo išimčių skaičių;

l)

rengia, tvarko ir skelbia nenumatytų atvejų planus, kuriuose nustatomi atitinkamų veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių veiksmai, taikytini tinklo lygmeniu iš esmės sutrikus kokio nors ATFM funkcijos elemento veikimui, kai dėl to sutrikimo gerokai sumažėja pajėgumas arba iš esmės sutrikdomi eismo srautai, arba įvyksta ir viena, ir kita;

m)

su visomis veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis dalijasi visa vykdytos veiklos analize ir vertinimais;

n)

siekdamas sudaryti sąlygas tinkamai parengti EOEVT ir prognozuoti jo veikimą, užtikrina, kad būtų sudaryti darbiniai susitarimai, pagal kuriuos visais ATFM etapais iš oro erdvės naudotojų būtų laiku renkama naujausia eismo poreikių informacija ir ja dalijamasi su vietiniais ATFM padaliniais.

a)

per vietinį (-ius) ATFM padalinį (-ius) su tinklo valdytoju koordinuoja ATFM priemones, siekdamos užtikrinti, kad pasirinktomis priemonėmis būtų optimizuojamas bendras EOEVT veikimas;

b)

užtikrina, kad oro uostams taikomos ATFM priemonės būtų koordinuojamos su atitinkamu orlaivių naudotoju, siekiant, kad efektyvus oro uosto planavimas ir naudojimas būtų naudingas visoms susijusioms veiklą vykdančioms suinteresuotosioms šalims;

c)

per vietinį ATFM padalinį praneša tinklo valdytojui apie visus įvykius, įskaitant pereinamuosius planus, susijusius su pradedamais taikyti svarbiais oro erdvės arba OEV sistemos patobulinimais, ir su nepalankiais orais susijusius įvykius, galinčius turėti įtakos oro eismo srautų valdymo pajėgumui arba oro eismo poreikiui, ir siūlomus poveikio mažinimo veiksmus;

d)

jei tai techniškai įmanoma, tinklo valdytojui ir vietiniams ATS padaliniams laiku ir užtikrinę kokybę teikia šiuos duomenis ir paskesnius jų atnaujinimus:

a)

veikia kaip tinklo valdytojo, užtikrinančio centrinį ATFM, ir nustatytų rajonų, su jais susijusių aerodromų ir ATS tarnybų (karinių ir civilinių), veikiančių savo atsakomybės srityje, tarpusavio ryšio palaikymo ir sąsajos punktai, vykdantys atitinkamuose darbiniuose susitarimuose su tinklo valdytoju sutartas funkcijas ir pareigas;

b)

atsižvelgdami į tinklo valdytojo, užtikrinančio centrinį ATFM, nustatytas procedūras, nustato tinkamas vietos lygmens procedūras, įskaitant laikinąsias procedūras;

c)

teikia tinklo valdytojui, užtikrinančiam centrinį ATFM, visus ATFM funkcijai vykdyti reikalingus vietos lygmens duomenis;

d)

derindami veiksmus su atitinkamomis ATS tarnybomis ir tinklo valdytoju, užtikrinančiu centrinį ATFM, užtikrina tinkamų ATFM priemonių įgyvendinimą siekiant optimizuoti eismo srautą bei palaikyti poreikio ir pajėgumo pusiausvyrą, koordinuojant veiksmingą turimo pajėgumo naudojimą. Jei tos priemonės daro didelį poveikį tinklui, užtikrinamas tinklo valdytojo vadovaujamas regioninis koordinavimas;

e)

praneša tinklo valdytojui apie visus įvykius, įskaitant pereinamuosius planus, susijusius su pradedamais taikyti svarbiais oro erdvės arba OEV sistemos patobulinimais, ir su nepalankiais orais susijusius įvykius, galinčius turėti įtakos oro eismo srautų valdymo pajėgumui arba oro eismo poreikiui, ir siūlomus poveikio mažinimo veiksmus;

f)

derindami veiksmus su atitinkamomis ATS tarnybomis ir tinklo valdytoju užtikrina, kad būtų atlikta vykdytos veiklos analizė, kuria remiantis būtų galima pagerinti tinklo veikimą;

g)

turi nuolat atnaujinamus iš anksto nustatytus nenumatytų atvejų planus, kuriuose išsamiai nurodoma, kaip bus valdoma jų atsakomybės sritis, kad tinklo valdytojas galėtų padėti vietiniams ATFM padaliniams vykdyti nenumatytų atvejų valdymo operacijas. Tie vietos planai perduodami tinklo valdytojui ir su juo suderinami.

a)

kiekvienam numatomam skrydžiui pateikia po vieną skrydžio planą. Pateiktas skrydžio planas turi tiksliai atitikti numatyto skrydžio pobūdį;

b)

užtikrina, kad į planuojamo skrydžio vykdymą būtų įtrauktos visos reikiamos ATFM priemonės ir jų pakeitimai;

c)

dalyvauja vykdant tinklo valdytojo sudarytus darbinius susitarimus, siekdami padėti laiku gauti naujausią informaciją apie oro eismo poreikį visais ATFM etapais.

a)

sudaro susitarimus su vietinėmis ATS tarnybomis, pagal kuriuos:

b)

nustato išskirtinių įvykių poreikio ir poveikio tokių išskirtinių įvykių poreikiui vertinimo procedūras, taikomas visais ATFM etapais.

a)

oro uosto laiko tarpsnių koordinatoriaus arba koordinuojamo oro uosto operatoriaus prašymu tinklo valdytojas arba vietinis ATFM padalinys prieš vykdant skrydį jiems pateikia skrydžio, vykdomo iš to oro uosto, planą. Oro uosto laiko tarpsnių koordinatoriai arba koordinuojamų oro uostų operatoriai parūpina infrastruktūrą, būtiną skrydžio planams, kuriuos teikia tinklo valdytojas arba vietinis ATFM padalinys, priimti;

b)

prieš skrydį orlaivių naudotojai perduoda į išvykimo ir atvykimo aerodromus būtiną informaciją, kad būtų galima susieti skrydžio plane nurodytą skrydžio numerį su skrydžio numeriu, pateiktu prašant atitinkamo oro uosto laiko tarpsnio; šį susiejimą prireikus užtikrina tinklo valdytojas, vietinis ATFM padalinys, vietinė ATS tarnyba arba oro uosto operatorius;

c)

kiekvienas orlaivių naudotojas, oro uosto operatorius ir ATS tarnyba praneša oro uosto laiko tarpsnių koordinatoriui, kad oro susisiekimo paslaugų teikimo laikas dažnai gerokai skiriasi nuo paskirtų oro uosto laiko tarpsnių arba kad paskirti laiko tarpsniai naudojami gerokai kitaip, nei nurodyta juos skiriant, jei šie dalykai trukdo oro uosto veiklai arba oro eismui;

d)

tinklo valdytojas praneša oro uosto laiko tarpsnių koordinatoriams, kad oro susisiekimo paslaugų teikimo laikas dažnai gerokai skiriasi nuo paskirtų oro uosto laiko tarpsnių arba kad paskirti laiko tarpsniai naudojami gerokai kitaip, nei nurodyta juos skiriant, jei šie dalykai trukdo ATFM veiklai.

a)

tinklo valdytojas parengia, tvarko ir skelbia ATFM procedūras, pagal kurias tinklo lygmeniu bus valdomi kritiniai įvykiai. ATFM procedūrose nustatomi atitinkamų veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių veiksmai, taikytini iš esmės sutrikus kokio nors tinklo elemento veikimui, kai dėl to sutrikimo gerokai sumažėja pajėgumas arba iš esmės sutrikdomi eismo srautai, arba įvyksta ir viena, ir kita;

b)

rengdamiesi kritiniams įvykiams, ATS tarnybos ir oro uostų operatoriai su tinklo valdytoju ir vietiniais ATFM padaliniais, orlaivių naudotojais, patyrusiais kritinių įvykių, ir, jeigu taikytina, oro uosto laiko tarpsnių koordinatoriais koordinuoja nenumatytų atvejų valdymo procedūrų tinkamumą ir turinį, įskaitant visus pirmenybės taisyklių patikslinimus. Į nenumatytų atvejų valdymo procedūras įtraukiami:

a)

ATFM priemonių taikymo priežastis;

b)

ATFM priemonių poveikį;

c)

ATFM priemonių vykdymą;

d)

visų veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių indėlį į bendro poveikio tinklui optimizavimą;

e)

rekomendacijas dėl pirmiau nurodytų dalykų, kuriomis siekiama pagerinti tinklo veikimą;

a)

tobulinant dažnių valdymo procedūras ir planavimo kriterijus, kuo geriau išnaudoti Europos aviacinio radijo spektrą, siekiant išvengti dažnių trūkumo, mažinančio tinklo pajėgumą;

b)

suteikiant galimybę tiksliai įvertinti dažnių naudojimo veiksmingumą ir rasti sprendimus, kuriais būtų patenkinti būsimi dažnių poreikiai, padidinti dažnių valdymo praktikos skaidrumą;

c)

skatinant geriausią praktiką ir kuriant atitinkamas priemones, padidinti dažnių valdymo procedūrų veiksmingumą.

a)

poreikį teikti saugias ryšio, navigacijos ir stebėjimo infrastruktūros paslaugas;

b)

poreikį optimizuoti baigtinių radijo spektro išteklių naudojimą;

c)

poreikį užtikrinti, kad prieiga prie radijo spektro būtų teikiama ekonomiškai efektyviai, teisingai ir skaidriai;

d)

pareiškėjo (-ų) ir veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių veiklos vykdymo reikalavimus;

e)

prognozuojamą būsimą radijo spektro poreikį;

f)

ICAO Europos dažnių valdymo vadove pateiktas nuostatas.

a)

ICAO Europos dažnių valdymo vadove nurodytus duomenis, įskaitant svarbius susijusius techninius ir veiklos duomenis;

b)

6 punkte nurodytus išplėstinius duomenų reikalavimus;

c)

paskirtų dažnių naudojimo vykdant veiklą apibūdinimą;

d)

paskirtus dažnius naudojančios veiklą vykdančios suinteresuotosios šalies kontaktinius duomenis.

a)

dažnio paskyrimas išlieka galioti, kol paskirtas dažnis naudojamas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pareiškėjo aprašytų veiklos vykdymo reikalavimų;

b)

dažnio paskyrimui gali būti taikomas reikalavimas pereiti prie kitų dažnių ir toks perėjimas turės būti atliktas per nustatytą terminą;

c)

dažnio paskyrimas gali būti pakeistas, jei vykdydamas veiklą pareiškėjas ima naudoti dažnius kitaip, nei yra nurodęs.

a)

veiklos vykdymo reikalavimų vertinimo kriterijai ir jų pirmenybė;

b)

minimalūs naujų ar iš dalies keičiamų radijo dažnių skyrimo derinimo terminai;

c)

mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad tinklo valdytojas ir nacionaliniai dažnių valdytojai pasiektų atitinkamus Europos Sąjungos masto veiklos rezultatų tikslus;

d)

tai, kad patobulinta dažnių valdymo tvarka, kriterijai ir procesai neturi daryti neigiamo poveikio kitose valstybėse taikomai valdymo tvarkai, kriterijams ar procesams, atsižvelgiant į ICAO regioninę tvarką;

e)

reikalavimai užtikrinti, kad būtų tinkamai konsultuojamasi dėl naujų ar iš dalies keičiamų valdymo susitarimų tarp valstybių narių ir visų susijusių veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

a)

visoms kodų skyrimo procese dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims paskirti aiškius vaidmenis ir pareigas, nustatyti kodų skyrimo principus daugiausiai dėmesio skiriant bendriems tinklo veiklos rezultatams ir taip paspartinti kodų skyrimo procesą;

b)

padidinti kodų skyrimo ir faktinio kodų naudojimo skaidrumą ir taip suteikti galimybę geriau vertinti bendrą tinklo efektyvumą.

a)

visų veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių veiklos vykdymo reikalavimus;

b)

esamą ir prognozuojamą oro eismo intensyvumo lygius;

c)

reikiamą SSR atsakiklių kodų naudojimą laikantis atitinkamų ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatų ir rekomendacijų.

a)

SSR atsakiklių kodų skyrimo paraiškų teikimui;

b)

SSR atsakiklių kodų skyrimo paraiškų vertinimui;

c)

SSR atsakiklių kodų paskyrų siūlomų pakeitimų derinimui su valstybėmis narėmis pagal B dalyje nustatytus reikalavimus;

d)

periodiškam kodų skyrimo ir poreikių auditui siekiant optimizuoti padėtį, įskaitant jau paskirtų kodų perskirstymą;

e)

periodiškam 3 punkte nurodyto bendro SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo keitimui, tvirtinimui ir platinimui;

f)

pranešimui apie nenumatytus SSR atsakiklių kodų paskyrų nesuderinamumo atvejus, tų atvejų vertinimui ir sprendimui;

g)

pranešimui apie SSR atsakiklių kodų paskyrimo klaidas, aptiktas atliekant kodų išlaikymo patikrinimą, jų vertinimui ir šalinimui;

h)

pranešimui apie nenumatytą SSR atsakiklių kodų paskyrų stygių, jo vertinimui ir šalinimui;

i)

duomenų ir informacijos teikimui pagal C dalyje išdėstytus reikalavimus.

a)

vykdyti suderintą S režimo užklausiklio kodų skyrimą, suteikiant galimybę užtikrinti bendrą tinklo efektyvumą;

b)

sukurti reguliavimo bazę, kuri suteiktų galimybę užtikrinti geresnį reikalavimų vykdymą ir geresnę jų vykdymo kontrolę.

a)

visų veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių veiklos vykdymo reikalavimus;

b)

Komisijos reglamentą (EB) Nr. 262/2009 (1);

c)

reikiamą S režimo užklausiklio kodų valdymą pagal Europos antrinių apžvalgos radarų S režimo užklausiklio kodų skyrimo principų ir procedūrų (ICAO EUR dokumentas Nr. 024) nuostatas.

a)

užklausiklio kodų skyrimo paraiškų pateikimui;

b)

užklausiklio kodų skyrimo paraiškų vertinimu;

c)

užklausiklio kodų paskyrų siūlomų pakeitimų derinimui su valstybėmis narėmis pagal B dalyje nustatytus reikalavimus;

d)

periodiškam užklausiklio kodų skyrimo ir poreikių auditui siekiant pagerinti padėtį, įskaitant jau paskirtų užklausiklio kodų perskirstymą;

e)

periodiškam 16 punkte nurodyto bendro užklausiklio kodų paskyrimo plano keitimui, tvirtinimui ir platinimui;

f)

pranešimui apie nenumatytus S režimo užklausiklių kodų konfliktus, jų vertinimui ir sprendimui;

g)

pranešimui apie nenumatytą užklausiklio kodų paskyrų stygių, jo vertinimui ir šalinimui;

h)

duomenų ir informacijos teikimui pagal C dalyje išdėstytus reikalavimus.

a)

sumodeliuoja naują užklausiklio kodų paskyrimo plano versiją, atsižvelgdamas į dar neišnagrinėtus prašymus;

b)

parengia siūlomą naują užklausiklio kodų paskyrimo plano versiją, kuri bus teikiama patvirtinti valstybėms narėms, kurioms ši versija turi įtakos;

c)

užtikrina, kad siūloma nauja užklausiklio kodų paskyrimo plano versija kuo labiau atitiktų užklausiklio kodų prašymų eksploatacinius reikalavimus;

d)

atnaujina užklausiklio kodų paskyrimo planą ir iš karto po patvirtinimo perduoda valstybėms narėms, nepažeisdamas nacionalinių procedūrų, taikomų informacijos apie kariuomenės eksploatuojamų S režimo užklausiklius perdavimui.

a)

užtikrinta, kad būtų atsižvelgiama į SSR atsakiklių kodų naudojimo trečiosiose valstybėse poveikį dalyvaujant SSR atsakiklių kodų valdymo darbiniuose susitarimuose, nurodytuose atitinkamose ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatose;

b)

užtikrinta, kad A dalies 3 punkte nurodyti SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašai būtų suderinami su kodų valdymo planu, nustatytu atitinkamose ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatose;

c)

nustatyti reikalavimai, kuriais būtų užtikrinama, kad su susijusiomis valstybėmis narėmis būtų tinkamai konsultuojamasi dėl naujų ar keičiamų SSR atsakiklių kodų valdymo susitarimų;

d)

nustatyti reikalavimai, kuriais būtų užtikrinama, kad dėl naujų ar keičiamų SSR atsakiklių kodų valdymo susitarimų valstybės narės tinkamai konsultuotųsi su visomis suinteresuotosiomis šalimis nacionaliniu lygmeniu;

e)

užtikrintas strateginio ir taktinio SSR atsakiklių kodų naudojimo koordinavimas su trečiosiomis valstybėmis dalyvaujant SSR atsakiklių kodų valdymo darbiniuose susitarimuose, nurodytuose atitinkamose ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatose;

f)

nustatyti minimalūs siūlomų naujų arba iš dalies keičiamų apžvalgos sistemų užklausiklių ir SSR atsakiklių kodų skyrimo derinimo ir susijusių konsultacijų terminai;

g)

užtikrinta, kad SSR atsakiklių kodų sąrašo paskyrų pakeitimus turėtų patvirtinti valstybės narės, kurioms taikomas toks pakeitimas;

h)

nustatyti reikalavimai, kuriais būtų užtikrinama, kad apie patvirtintus SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo pakeitimus būtų iškart pranešama visoms suinteresuotosioms šalims, nepažeidžiant nacionalinės informacijos apie SSR atsakiklių kodų naudojimą, kai juos naudoja karinės institucijos, pranešimo tvarkos.

a)

nustatyti siūlomų naujų arba iš dalies keičiamų S režimo užklausiklio kodų skyrimo derinimo ir susijusių konsultacijų terminai;

b)

užtikrinta, kad S režimo užklausiklio kodų paskyrimo plano pakeitimus turėtų patvirtinti valstybės narės, kurioms taikomas toks pakeitimas;

c)

užtikrintas strateginio ir taktinio S režimo užklausiklio kodų naudojimo koordinavimas su trečiosiomis valstybėmis dalyvaujant S režimo užklausiklio kodų valdymo darbiniuose susitarimuose;

d)

nustatyti reikalavimai, kuriais būtų užtikrinama, kad apie patvirtintus S režimo užklausiklio kodų paskyrimo plano pakeitimus būtų iškart pranešama visoms suinteresuotosioms šalims, nepažeidžiant nacionalinės informacijos apie S režimo užklausiklio kodų ir SSR atsakiklių kodų naudojimą, kai juos naudoja karinės institucijos, pranešimo tvarkos.

a)

naujausius įrašus apie visų SSR atsakiklių kodų paskyrimą ir naudojimą jų atsakomybės srityje, atsižvelgdamos į apribojimus dėl saugumo, susijusius su visišku tam tikrų bendrajam oro eismui nenaudojamų kariniais tikslais naudojamų kodų paskyrų atskleidimu;

b)

pagrindimą, kad esamos arba prašomos SSR atsakiklių kodų paskyros yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi veiklos vykdymo reikalavimų;

c)

išsamią informaciją apie paskirtus SSR atsakiklių kodus, kurie nebereikalingi veiklai vykdyti ir gali būti atlaisvinti, kad juos būtų galima perskirstyti tinkle;

d)

nenumatyto SSR atsakiklių kodų paskyrų stygiaus (jei yra) ataskaitas;

e)

išsamią informaciją apie planuojamo sistemų ar jų sudedamųjų dalių įrengimo ar jų eksploatacinės būklės pasikeitimus, kurių poveikis gali būti svarbus skiriant SSR atsakiklių kodus skrydžiams.

a)

pagerintos taktinio srautų valdymo sistemos koreliuotų skrydžių duomenų ataskaitas, kuriose nurodomi SSR atsakiklių kodai, paskirti bendrajam oro eismui, kuriame skrydžiai vykdomi pagal skrydžių pagal prietaisus taisykles;

b)

dėl SSR atsakiklių kodų paskyrimo vykdant veiklą atsiradusio nenumatyto nesuderinamumo ar pavojaus atvejų ataskaitas, įskaitant tai, kaip išspręstas toks nesuderinamumas.

a)

ar numatomas koks nors SSR atsakiklių kodų paskyrų nesuderinamumas arba su tomis paskyromis susijęs pavojus;

b)

ar bus padarytas neigiamas poveikis veiklos vykdymo reikalavimams ar efektyvumui (arba patvirtinama, kad tokio poveikio nebus);

c)

patvirtinimas, kad SSR atsakiklių kodų paskyrų pakeitimus galima įgyvendinti laikantis reikiamų terminų.

a)

Reglamente (EB) Nr. 262/2009 nurodytas S režimo užklausiklių charakteristikas;

b)

išsamią informaciją apie planuojamo S režimo užklausiklių ar jų sudedamųjų dalių įrengimo ar jų eksploatacinės būklės pasikeitimus, kurių poveikis gali būti svarbus skiriant užklausiklio kodus S režimo užklausikliams;

c)

pagrindimą, kad esamos ir prašomos užklausiklių kodų paskyros yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi veiklos vykdymo reikalavimų;

d)

paskirtus užklausiklio kodus, kurie nebereikalingi veiklai vykdyti ir gali būti atlaisvinti, kad juos būtų galima perskirstyti tinkle;

e)

nenumatyto užklausiklio kodų paskyrų stygiaus (jei yra) ataskaitas.

a)

informaciją, ar numatomas koks nors S režimo užklausiklio kodų paskyrų nesuderinamumas arba su tomis paskyromis susijęs pavojus;

b)

patvirtinimą, kad bus padarytas neigiamas poveikis veiklos vykdymo reikalavimams ar efektyvumui, arba patvirtinimą, kad tokio poveikio nebus;

c)

patvirtinimą, kad S režimo užklausiklio kodų paskyrų pakeitimus galima įgyvendinti laikantis reikiamų terminų.

a)

aptarti veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo aspektus – funkcijas ir pareigas;

b)

nurodyti, kaip strateginiai tikslai atitiks reikalavimus;

c)

nurodyti, kaip bus vertinama pažanga siekiant tų tikslų;

d)

nurodyti, kokį poveikį strateginiai tikslai turės pramonei ir kitoms susijusioms sritims.

a)

kiekvieno strateginio tikslo prioritetai;

b)

kiekvieno strateginio tikslo įgyvendinimas: reikalingų technologijų diegimas, architektūrinis poveikis, žmogiškieji aspektai, reikalingos sąnaudos, nauda, taip pat valdymo, išteklių ir reguliavimo poreikis;

c)

reikalingas veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, įskaitant jų funkcijas ir pareigas, įgyvendinant kiekvieną plano elementą;

d)

sutartas tinklo valdytojo dalyvavimo lygis padedant įgyvendinti kiekvieną iš plano elementų, susijusių su kiekviena atskira funkcija.

a)

kaip ketinama siekti kiekvieno iš strateginių tikslų, atsižvelgiant į reikalingą technologiją ir atitinkamus mokslinių tyrimų ir plėtros aspektus, architektūrinį poveikį, žmogiškuosius aspektus, verslo argumentus, reikiamą valdymą ir reguliavimą, taip pat susijusį tų investicijų pagrindimą saugos ir ekonominiu požiūriu;

b)

reikalingas veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, įskaitant jų funkcijas ir pareigas, įgyvendinant kiekvieną plano elementą.

—

Nurodomi veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo aspektai – funkcijos ir pareigos,

—

nurodoma, kaip bus vykdomos veiklos užduotys ir siekiama tikslų tinklo veiklos plano taktiniu, parengiamuoju, trumpojo laikotarpio ir vidutinės trukmės laikotarpio etapais, taip pat kaip bus siekiama kitų veiklos rezultatų tikslų, nustatytų pagal veiklos rezultatų planą,

—

planavimo laikotarpiui nustatyti prioritetai ir reikalingi ištekliai,

—

poveikis OEV sektoriuje ir kitose susijusiose srityse.

—

Bendro tinklo veiklos planavimo proceso aprašymas,

—

tinklo veiklos plano strateginio vystymo ir pažangos, kuria būtų užtikrinama atitiktis veiklos rezultatų reikalavimams ir sėkmingai siekiama kitų pagal veiklos rezultatų planą nustatytų veiklos rezultatų tikslų, aprašymas,

—

naudotų priemonių ir duomenų aprašymas.

—

tinklo prognozę,

—

oro navigacijos paslaugų teikėjo, funkcinio oro erdvės bloko ir rajono skrydžių valdymo vadavietės prognozę,

—

pagrindinių oro uostų prognozę,

—

eismo prognozės analizę, įskaitant įvairius scenarijus,

—

išskirtinių įvykių poveikio analizę.

—

bendro tinklo pajėgumo reikalavimus,

—

oro navigacijos paslaugų teikėjo, funkcinio oro erdvės bloko ir rajono skrydžių valdymo vadavietės pajėgumo reikalavimus,

—

oro uosto pajėgumą,

—

pajėgumo reikalavimų analizę,

—

bendros tinklo aplinkos ir (arba) skrydžių efektyvumo reikalavimus,

—

bendros tinklo saugos reikalavimus,

—

reikalavimus nenumatytais atvejais ir poveikį tinklui turinčių paslaugų tęstinumą.

—

Planų ir veiksmų, kuriuos numatoma įgyvendinti tinklo lygmeniu, įskaitant susijusius su oro erdve, ribotais ištekliais ir ATFM, aprašymas,

—

kiekvieno plano ir veiksmo indėlio į veiklos rezultatus aprašymas.

—

Kiekvieno plano ir operatyvinio veiksmo, kuriuos numatoma įgyvendinti vietos lygmeniu, aprašymas,

—

kiekvieno plano ir veiksmo indėlio į veiklos rezultatus aprašymas,

—

ryšių su trečiosiomis valstybėmis aprašymas ir darbas, susijęs su ICAO.

—

Išskirtinių įvykių, turinčių didelį poveikį OEV, apžvalga,

—

atskiri išskirtiniai įvykiai ir reagavimas į juos atsižvelgiant į tinklo aplinkybes,

—

didelio masto karinės pratybos.

—

Oro erdvės prieinamumas – numatytosios dienos ir laikas, kada rezervuota oro erdvė yra prieinama,

—

specialūs nenumatyto rezervuotos oro erdvės naudojimo prašymai,

—

rezervuotos oro erdvės (kai jos nereikia) atlaisvinimas civiliniam naudojimui, pranešant apie tai kuo anksčiau.

—

OEV užlaikymo mažinimo ir (arba) pajėgumo uždaviniai ir prognozės tinklo, oro navigacijos paslaugų teikėjo, funkcinio oro erdvės bloko ir rajono skrydžių valdymo vadavietės lygmenimis,

—

oro uosto veiklos rezultatai,

—

tinklo aplinkos ir (arba) skrydžių efektyvumo veiklos rezultatų uždaviniai ir prognozė,

—

išskirtinių įvykių poveikis,

—

veiklos rezultatų uždavinių ir prognozės analizė.

—

Veiklos (saugos, pajėgumo, skrydžių efektyvumo) probleminių sričių ir galimų probleminių sričių nustatymas, jų priežastys ir sutarti sprendimai ar poveikio mažinimo veiksmai, įskaitant poreikio ir pajėgumo pusiausvyros palaikymo galimybes.