23.12.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 352/60

---

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2016/2382

2016 m. gruodžio 21 d.

kuriuo įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK) ir panaikinamas Sprendimas 2013/189/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 42 straipsnio 4 dalį bei 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2005 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/575/BUSP, įsteigiančius Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK) (1). Tie bendrieji veiksmai buvo pakeisti Bendraisiais veiksmais 2008/550/BUSP (2). Tie bendrieji veiksmai vėliau buvo pakeisti Tarybos sprendimu 2013/189/BUSP (3);

(2)	2008 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė pagal programos „Erasmus“ pavyzdį parengtą Europos iniciatyvos dėl jaunų karininkų mainų schemą (4), ir susitarė, kad už įgyvendinimą atsakinga darbo grupė posėdžiaus ESGK vykdomojoje akademinėje taryboje;

(3)	2016 m. liepos 15 d. ESGK valdymo komitetas susitarė dėl rekomendacijų dėl ESGK ateities perspektyvų;

(4)	ESGK mokomoji ir švietimo veikla turi būti vykdoma BSGP/BUSP srityje, įskaitant konfliktų stabilizavimo, konfliktų sprendimo ir tvariam vystymuisi reikalingų sąlygų sritis;

(5)	nors ESGK personalą turėtų daugiausia sudaryti deleguotieji darbuotojai, gali prireikti, jog administracinio ir finansų asistento pareigas užimtų sutartininkas;

(6)	vadovaujantis Tarybos sprendimu 2010/427/ES (5), EIVT turėtų teikti ESGK paramą, kurią anksčiau jam teikė Tarybos Generalinis sekretoriatas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

ĮSTEIGIMAS, MISIJA, TIKSLAI IR UŽDUOTYS

1 straipsnis

Įsteigimas

Šiuo sprendimu įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK).

2 straipsnis

Misija

ESGK teikia mokymo ir švietimo paslaugas Sąjungos bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje platesniame bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) kontekste Europos lygmeniu siekiant plėsti ir ugdyti bendrą civilinio ir karinio personalo supratimą apie BSGP ir BUSP ir nustatyti bei platinti geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su įvairiais BSGP ir BUSP klausimais, jam vykdant mokymo ir švietimo veiklą (toliau – ESGK mokymo ir švietimo veikla).

3 straipsnis

Tikslai

ESGK tikslai yra šie:

a)	toliau plėtoti bendrą Europos saugumo ir gynybos kultūrą Sąjungoje ir propaguoti ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus už Sąjungos ribų;

b)	skatinti geresnį BSGP – vienos iš esminių BUSP dalių – supratimą;

c)	Sąjungos institucijas ir misijas aprūpinti kompetentingais darbuotojais, galinčiais veiksmingai dirbti sprendžiant visus BSGP ir BUSP klausimus;

d)	valstybių narių administracijas ir personalą aprūpinti kompetentingais darbuotojais, turinčiais žinių apie Sąjungos politikos kryptis, institucijas ir procedūras BUSP ir BSGP srityje;

e)	BSGP misijų ir operacijų personalui suteikti bendrą supratimą apie BSGP misijų ir operacijų vykdymo principus ir bendros Europos tapatybės suvokimą;

f)	suteikti mokymo ir švietimo paslaugas, atitinkančias BSGP misijų ir operacijų poreikius mokymo ir švietimo srityse;

g)	remti Sąjungos partnerystes BSGP ir BUSP srityje, ypač partnerystes su tomis valstybėmis, kurios dalyvauja BSGP misijose;

h)	remti civilinį krizių valdymą, be kita ko, konfliktų prevencijos ir tvariam vystymuisi reikalingų sąlygų kūrimo ar išsaugojimo srityse;

i)	propaguoti Europos iniciatyvą dėl jaunų karininkų mainų;

j)	padėti skatinti mokymo ir švietimo veiklos dalyvių profesinius santykius bei ryšius.

Atitinkamais atvejais dėmesys skiriamas suderinamumui su kita Sąjungos veikla užtikrinti.

4 straipsnis

ESGK užduotys

1.   Pagrindinės ESGK užduotys, laikantis jo misijos ir tikslų, yra organizuoti ir vykdyti ESGK mokymo ir švietimo veiklą BSGP ir BUSP srityje.

2.   ESGK mokymo ir švietimo veikla apima:

a)	bazinio ir aukštesnio lygio kursų, kuriais skatinamas bendras supratimas apie BSGP ir BUSP, rengimą;

b)	lyderystės ugdymo kursų rengimą;

c)	kursų, kuriais tiesiogiai remiamos BSGP misijos ir operacijos, įskaitant mokymus ir švietimą prieš misijas ir misijų ar operacijų metu, rengimą;

d)	kursų, kuriais remiamos ES partnerystės ir valstybės, dalyvaujančios BSGP misijose ir operacijose, rengimą;

e)	modulių, kuriais remiamas civilinis ir karinis mokymas ir švietimas BSGP ir BUSP srityje, rengimą;

f)	BSGP ir BUSP kursų, seminarų, programų ir konferencijų, skirtų specialistų auditorijai arba specifinėms temoms, rengimą;

g)	bendrų modulių, vykdomų pagal Europos iniciatyvą dėl jaunų karininkų mainų, paskatintą Erasmus programos, rengimą.

ESGK taip pat remia bei propaguoja europinius semestrus ir jungtines magistrantūros programas naudodamasis pirmoje pastraipoje nurodytais bendrais moduliais, nors oficialiai tai nėra ESGK mokymo ir švietimo veikla.

9 straipsnyje nurodytam Valdymo komitetui (toliau – Valdymo komitetas) nusprendus, vykdoma kita mokymo ir švietimo veikla.

3.   Be 2 dalyje nurodytos veiklos, ESGK visų pirma:

a)	remia santykius, kuriuos turi užmegzti 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti institutai, veikiantys toje dalyje nurodytame tinkle (toliau – tinklas);

b)	eksploatuoja ir toliau plėtoja e. mokymosi sistemą, kuri skirta mokymo ir švietimo veiklai BSGP ir BUSP srityje remti arba – ypatingomis aplinkybėmis – naudojama kaip atskira mokymo ir švietimo veikla;

c)	rengia bei tiekia BSGP ir BUSP srities mokymo ir švietimo medžiagą, taip pat naudodamasis jau parengta atitinkama medžiaga;

d)	remia ankstesnių mokymų dalyvių asociaciją;

e)	remia valstybių narių mokymo ir švietimo institutų mainų programas BSGP ir BUSP srityje;

f)	veikia kaip Goalkeeper projekto Schoolmaster modulio skyriaus administratorius ir tuo moduliu prisideda prie metinės Sąjungos mokymo programos BSGP srityje;

g)	remia mokymo ir švietimo veiklos konfliktų prevencijos, civilinio krizių valdymo, tvariam vystymuisi reikalingų sąlygų kūrimo ar išsaugojimo, saugumo sektoriaus reformų iniciatyvų, taip pat informuotumo apie kibernetinį saugumą ir hibridines grėsmes skatinimo srityse valdymą;

h)	rengia ir veda kasmetinę dalyvių tinklo konferenciją, kurioje susitinka civilinio ir karinio mokymo ir švietimo BSPG srityje ekspertai iš valstybių narių mokymo ir švietimo institutų ir ministerijų bei prireikus atitinkami mokymo ir švietimo srities išorės subjektai, ir

i)	palaiko santykius su atitinkamais subjektais laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, vystymosi ir bendradarbiavimo srityje, taip pat su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

II SKYRIUS

VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

5 straipsnis

Tinklas

1.   ESGK organizuojamas kaip tinklas, jungiantis valstybių narių nurodytus Sąjungos civilinius ir karinius institutus, koledžus, akademijas, universitetus, institucijas bei kitus subjektus, kurie sprendžia saugumo ir gynybos politikos klausimus, taip pat Europos Sąjungos saugumo studijų institutą (toliau – ESSSI).

ESGK užmezga glaudžius ryšius su Sąjungos institucijomis ir atitinkamomis Sąjungos agentūromis, visų pirma su:

a)	ES teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL);

b)	Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex);

c)	Europos gynybos agentūra (EGA);

d)	Europos palydovų centru (ES SatCen) ir

e)	Europos policijos biuru (Europolu).

2.   Prireikus tarptautinės, tarpvyriausybinės, Vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos gali gauti asocijuotųjų tinklo partnerių (ATP) statusą; dėl šio statuso suteikimo išsamios tvarkos susitaria Valdymo komitetas.

3.   Bendra atsakomybė už ESGK veiklą tenka Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis).

6 straipsnis

Europos Sąjungos saugumo studijų instituto vaidmuo

1.   ESGK tinklui priklausantis ESSSI bendradarbiauja su ESGK suteikdamas galimybę ESGK, jam vykdant mokymo veiklą, naudotis savo ekspertinėmis žiniomis ir žinių kaupimo pajėgumais, be kita ko, ESSSI publikacijomis, kiek jam leidžia pajėgumai.

2.   Visų pirma ESSSI organizuoja ESSSI analitikų vedamas paskaitas ir prisideda prie tolesnio ESGK e. mokymosi turinio plėtojimo.

3.   ESSSI taip pat remia ESGK absolventų asociaciją.

7 straipsnis

Teisnumas ir veiksnumas

1.   ESGK turi teisnumą ir veiksnumą, kuris būtinas tam, kad jis galėtų:

a)	atlikti savo užduotis ir pasiekti savo tikslus;

b)	sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, kurie būtini siekiant užtikrinti jo veikimą, be kita ko, deleguoti darbuotojus ir įdarbinti sutartininkus, įsigyti įrangą, visų pirma mokymo įrangą;

c)	turėti banko sąskaitas ir

d)	būti teismo proceso šalimi.

2.   Visi įsipareigojimai, kurie gali kilti pagal ESGK sudarytas sutartis, padengiami lėšomis, gautomis pagal 16 ir 17 straipsnius.

8 straipsnis

Struktūra

Nustatoma ši ESGK struktūra:

a)	Valdymo komitetas, atsakingas už bendrą ESGK mokymo ir švietimo veiklos koordinavimą ir vadovavimą jai;

b)	Vykdomoji akademinė taryba (toliau – taryba), atsakinga už ESGK mokymo ir švietimo veiklos kokybės ir nuoseklumo užtikrinimą;

c)	ESGK vadovas (toliau – vadovas), kuris yra vienintelis ESGK teisinis atstovas, atsakingas už ESGK finansinį ir administracinį valdymą; jis taip pat atsakingas už komiteto ir tarybos konsultavimą ESGK veiklos organizavimo ir valdymo klausimais;

d)	ESGK sekretoriatas (toliau – sekretoriatas), kuris padeda vadovui atlikti jo užduotis, visų pirma padėti tarybai užtikrinti bendrą ESGK mokymo ir švietimo veiklos kokybę ir nuoseklumą.

9 straipsnis

Valdymo komitetas

1.   Valdymo komitetas, kurį sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės paskirtą atstovą, yra ESGK sprendimus priimantis organas. Kiekvienam komiteto nariui atstovauti ar jį lydėti gali pakaitinis narys.

2.   Valdymo komiteto narius į komiteto posėdžius gali lydėti ekspertai.

3.   Valdymo komitetui pirmininkauja atitinkamą patirtį turintis vyriausiojo įgaliotinio atstovas. Komiteto posėdžiai vyksta bent keturis kartus per metus.

4.   Į Sąjungą stojančiųjų valstybių atstovai gali dalyvauti Valdymo komiteto posėdžiuose kaip aktyvūs stebėtojai.

5.   Vadovas, kiti ESGK darbuotojai, tarybos pirmininkas ir, atitinkamais atvejais, įvairių tarybos sudėčių pirmininkai, taip pat Komisijos ir kitų ES institucijų, įskaitant EIVT, atstovas dalyvauja Valdymo komiteto posėdžiuose be teisės balsuoti.

6.   Valdymo komiteto užduotys yra:

a)	patvirtinti ir reguliariai peržiūrėti ESGK mokymo ir švietimo veiklą, kurioje atsispindi ESGK mokymo ir švietimo reikalavimai, dėl kurių buvo susitarta;

b)	patvirtinti ESGK metinę akademinę programą;

c)	pasirinkti mokymo ir švietimo veiklą, kurią vykdys ESGK, ir nustatyti jos prioritetus, atsižvelgiant į ESGK suteiktus išteklius, taip pat nustatytus mokymo bei švietimo reikalavimus;

d)	atrinkti valstybę (-es) narę (-es), kuri (-ios) bus ESGK mokymo ir švietimo veiklos priimančioji (-iosios) šalis (-ys), ir institutus, kurie vykdys šią veiklą;

e)	nuspręsti pradėti konkrečią ESGK mokymo ir švietimo veiklą dalyvaujant trečiosioms šalims, atsižvelgiant į Politinio ir saugumo komiteto nustatytą bendrą politinę sistemą;

f)	priimti visos ESGK mokymo ir švietimo veiklos programas;

g)	susipažinti su kursų įvertinimo ataskaitomis;

h)	susipažinti su ESGK mokymo ir švietimo veiklos bendrąja metine ataskaita ir priimti joje pateiktas rekomendacijas, kurios vėliau bus persiunčiamos atitinkamiems Tarybos organams;

i)	nustatyti bendras tarybos darbo gaires;

j)	paskirti Vykdomosios akademinės tarybos pirmininkus ir patvirtinti įvairias jos sudėtis;

k)	priimti būtinus sprendimus dėl ESGK veikimo, jeigu sprendimai nėra skirti kitiems organams;

l)	patvirtinti metinį biudžetą ir visus taisomuosius biudžetus, remiantis vadovo pasiūlymais;

m)	patvirtinti metines finansines ataskaitas ir patvirtinti, kad vadovas biudžetą įvykdė;

n)	patvirtinti papildomas taisykles, taikytinas ESGK administruojamoms išlaidoms;

o)	patvirtinti visus finansavimo ir techninius susitarimus su Komisija, EIVT, Sąjungos agentūra ar valstybe nare dėl ESGK išlaidų finansavimo arba įvykdymo;

p)	padėti organizuoti vadovo atrankos procesą, kaip apibrėžta 11 straipsnio 3 dalyje.

7.   Valdymo komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

8.   Išskyrus finansinių taisyklių, taikomų ESGK finansuojamoms išlaidoms ir jo finansavimui, 2 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį, Valdymo komitetas sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje.

10 straipsnis

Vykdomoji akademinė taryba

1.   Tarybą sudaro vyresnieji pareigūnai, atstovaujantys tiems civiliniams ir kariniams institutams bei kitiems subjektams, kuriuos valstybės narės nurodė ESGK mokymo ir švietimo veiklai remti, ir ESSSI direktorius arba jo atstovas.

2.   Tarybos pirmininką iš jos narių skiria Valdymo komitetas.

3.   Tarybos posėdžiuose dalyvauti kviečiami Komisijos ir EIVT atstovai.

4.   Asocijuotųjų tinklo partnerių vyresnieji atstovai kviečiami dalyvauti tarybos posėdžiuose kaip aktyvūs stebėtojai.

5.   Dalyvauti tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami mokslo ekspertai ir Sąjungos bei nacionalinių institucijų vyresnieji pareigūnai. Prireikus ir atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį mokslo ekspertai ir vyresnieji pareigūnai, tinklo nariais nesančių institutų atstovai gali būti kviečiami dalyvauti tarybos posėdžiuose.

6.   Tarybos užduotys yra:

a)	teikti mokslines konsultacijas ir rekomendacijas Valdymo komitetui;

b)	pasitelkiant tinklą įgyvendinti sutartą metinę akademinę programą;

c)	prižiūrėti e. mokymosi sistemą;

d)	parengti visos ESGK mokymo ir švietimo veiklos programas;

e)	užtikrinti bendrą visų institutų vykdomos ESGK mokymo ir švietimo veiklos koordinavimą;

f)	peržiūrėti praėjusiais akademiniais metais vykdytos mokymo ir švietimo veiklos standartus;

g)	teikti pasiūlymus Valdymo komitetui dėl mokymo ir švietimo veiklos ateinančiais akademiniais metais;

h)	užtikrinti sistemingą visos ESGK mokymo ir švietimo veiklos vertinimą ir tvirtinti kurso įvertinimo ataskaitas;

i)	prisidėti prie ESGK veiklos bendrosios metinės ataskaitos projekto rengimo;

j)	remti pagal programos „Erasmus“ pavyzdį parengtos Europos iniciatyvos dėl jaunų karininkų mainų įgyvendinimą.

7.   Vykdydama savo užduotis taryba gali posėdžiauti įvairia konkretiems projektams skirta sudėtimi. Taryba parengia taisykles ir priemones tų sudėčių sudarymui ir veikimui reglamentuoti; tas sudėtis tvirtina Valdymo komitetas. Kiekviena sudėtis pateikia visai tarybai ataskaitą apie savo veiklą bent kartą per metus, po to jos įgaliojimai gali būti pratęsti.

8.   Tarybai ir kiekvienai jos sudėčiai paramą teiks ir padės ESGK sekretoriato narys. Jis dalyvaus posėdžiuose be teisės balsuoti. Jis taip pat gali pirmininkauti posėdžiams, jei neįmanoma rasti kito kandidato.

9.   Tarybos ir kiekvienos jos sudėties darbo tvarkos taisykles priima Valdymo komitetas.

11 straipsnis

Vadovas

1.   Vadovas:

a)	yra atsakingas už ESGK veiklą;

b)	yra vienintelis ESGK teisinis atstovas;

c)	yra atsakingas už ESGK finansinį ir administracinį valdymą;

d)	pataria Valdymo komitetui ir tarybai bei remia jų darbą ir

e)	atstovauja ESGK mokymo ir švietimo veiklos klausimais tinklo viduje ir už tinklo ribų.

2.   Į vadovo pareigybę kandidatūrą teikia asmenys, turintys pripažintų ilgalaikių ekspertinių žinių ir patirties mokymo ir švietimo srityje. Valstybės narės gali pasiūlyti kandidatūras į vadovo pareigybę. Sąjungos institucijų ir EIVT darbuotojai gali pateikti savo kandidatūras į šią pareigybę pagal taikomas taisykles.

3.   Pirminės atrankos procedūra organizuojama vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe. Pirminės atrankos komisiją sudaro trys EIVT atstovai. Jai pirmininkauja Valdymo komiteto pirmininkas. Remiantis pirminės atrankos rezultatais, vyriausiasis įgaliotinis pateikia Valdymo komitetui rekomendaciją su bent trijų atrinktų kandidatų sąrašu, sudarytu pirminės atrankos komisijos nustatyta prioriteto tvarka. Ne mažiau kaip pusė sąraše nurodytų atrinktų kandidatų turėtų būti valstybių narių atstovai. Kandidatai pristatys Valdymo komitetui savo viziją dėl ESGK, po to valstybių narių bus paprašyta įvertinti kandidatus slaptu balsavimu raštu. Vadovą kaip EIVT personalo narį skiria vyriausiasis įgaliotinis.

4.   Vadovas visų pirma:

a)	imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas ESGK veiklos vykdymas, be kita ko, priima vidaus administracines taisykles ir skelbia pranešimus;

b)	rengia ESGK metinės ataskaitos preliminarų projektą ir jo darbo programos preliminarų projektą, kurie turi būti pateikti Valdymo komitetui, remiantis tarybos pateiktais pasiūlymais;

c)	koordinuoja ESGK darbo programos įgyvendinimą;

d)	palaiko ryšius su atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis;

e)	palaiko ryšius su atitinkamais išorės subjektais, vykdančiais mokymo ir švietimo veiklą BUSP ir BSGP srityje;

f)	prireikus sudaro techninius susitarimus dėl ESGK mokymo ir švietimo veiklos su atitinkamomis valdžios institucijomis ir subjektais, vykdančiais mokymo ir švietimo veiklą BUSP ir BSGP srityje;

g)	atlieka visas kitas užduotis, kurias jam paskiria Valdymo komitetas.

5.   Vadovas yra atsakingas už ESGK finansinį ir administracinį valdymą, visų pirma:

a)	rengia visus biudžeto projektus ir pateikia juos Valdymo komitetui;

b)	priima biudžetus juos patvirtinus Valdymo komitetui;

c)	yra leidimus suteikiantis pareigūnas ESGK biudžeto atžvilgiu;

d)	atidaro vieną ar kelias sąskaitas ESGK vardu;

e)	derasi dėl visų finansavimo susitarimų ir (arba) techninių susitarimų su Komisija, EIVT ar kuria nors valstybe nare dėl ESGK išlaidų finansavimo ir (arba) įvykdymo, pateikia juos Valdymo komitetui ir sudaro juos;

f)	padedamas atrankos komisijos, atrenka sekretoriato darbuotojus;

g)	veda derybas dėl sekretoriato darbuotojų delegavimo į ESGK ir ESGK vardu pasirašo pasikeitimus laiškais šiuo klausimu;

h)	veda derybas dėl darbo sutarčių su darbuotojais, kuriems mokama iš ESGK biudžeto, ir jas pasirašo ESGK vardu;

i)	apskritai atstovauja ESGK visų teisės aktų, turinčių finansinių pasekmių, tikslais;

j)	pateikia Valdymo komitetui ESGK metines finansines ataskaitas.

6.   Vadovas už savo veiklą atsiskaito Valdymo komitetui.

12 straipsnis

ESGK sekretoriatas

1.   Sekretoriatas padeda vadovui atlikti jo užduotis.

2.   Sekretoriatas teikia paramą Valdymo komitetui, tarybai, įskaitant jos sudėtis, ir institutams administruojant, koordinuojant ir organizuojant ESGK mokymo ir švietimo veiklą.

3.   Sekretoriatas teikia paramą ir padeda tarybai užtikrinant bendrą ESGK mokymo ir švietimo veiklos kokybę ir nuoseklumą ir užtikrinant, kad ji būtų suderinama su Sąjungos politikos pokyčiais. Visų pirma jis padeda užtikrinti, kad visi mokymo ir švietimo veiklos vykdymo etapai – nuo mokymo programos rengimo ir turinio iki metodinio požiūrio – atspindėtų aukščiausius galimus standartus.

4.   Kiekvienas ESGK tinklo institutas skiria ryšių su sekretoriatu atstovą, kuris sprendžia organizacinius bei administracinius klausimus, susijusius su ESGK mokymo ir švietimo veiklos organizavimu.

5.   Sekretoriatas glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir EIVT.

13 straipsnis

ESGK personalas

1.   ESGK personalą sudaro:

a)	Sąjungos institucijų, EIVT ir Sąjungos agentūrų į ESGK deleguoti darbuotojai;

b)	į ESGK valstybių narių deleguoti nacionaliniai ekspertai;

c)	sutartininkai, kai į administracinio ir finansų asistento pareigybę nebuvo paskirtas nacionalinis ekspertas, patvirtinus Valdymo komitetui.

2.   ESGK gali priimti stažuotojus ir atvykstančius stipendininkus.

3.   Dėl ESGK darbuotojų skaičiaus, taip pat dėl ateinančių metų biudžeto sprendžia Valdymo komitetas; tas skaičius yra aiškiai siejamas su ESGK mokymo ir švietimo veiklos apimtimi ir kitomis 4 straipsnyje apibrėžtomis užduotimis.

4.   Valstybių narių į ESGK deleguotiems nacionaliniams ekspertams mutatis mutandis taikomas vyriausiojo įgaliotinio sprendimas, kuriuo nustatomos taisyklės, taikytinos į EIVT komandiruotiems nacionaliniams ekspertams (6). Sąjungos tarnybos nuostatai tebėra taikytini darbuotojams, kuriuos į ESGK deleguoja Europos Sąjungos institucijos, įskaitant sutartininkus, kuriems mokama iš ESGK biudžeto.

5.   Valdymo komitetas, remdamasis vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, prireikus nustato sąlygas, taikytinas stažuotojams ir atvykstantiems stipendininkams.

6.   ESGK darbuotojai negali sudaryti sutarčių ar prisiimti kitokių finansinių įsipareigojimų ESGK vardu, jeigu nėra gavę išankstinio rašytinio vadovo leidimo.

III SKYRIUS

FINANSAVIMAS

14 straipsnis

Nepiniginiai įnašai į mokymo ir švietimo veiklą

1.   Kiekviena valstybė narė, Sąjungos institucija, Sąjungos agentūra bei institutas ir EIVT padengia visas išlaidas, susijusias su savo dalyvavimu ESGK veikloje, įskaitant atlyginimus, išmokas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas bei išlaidas, susijusias su organizacine ir administracine parama ESGK mokymo ir švietimo veiklai.

2.   Kiekvienas ESGK mokymo ir švietimo veiklos dalyvis padengia visas su savo dalyvavimu susijusias išlaidas.

15 straipsnis

EIVT parama

1.   EIVT padengia vadovo ir ESGK sekretoriato priėmimo savo patalpose išlaidas, įskaitant su informacinėmis technologijomis, vadovo delegavimu ir vieno ESGK sekretoriato darbuotojo asistento delegavimu susijusias išlaidas.

2.   EIVT suteikia ESGK administracinę paramą, būtiną jam siekiant įdarbinti ir valdyti savo personalą, taip pat vykdyti savo biudžetą.

16 straipsnis

Įnašas iš Sąjungos biudžeto

1.   ESGK iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto gauna metinį arba daugiametį įnašą. Tuo įnašu gali būti visų pirma finansuojamos išlaidos, skirtos mokymo ir švietimo veiklai remti, valstybių narių į ESGK deleguotiems nacionaliniams ekspertams ir ne daugiau kaip vienam sutartininkui.

2.   Orientacinė finansavimo suma, skirta su ESGK susijusioms išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., yra 700 000 EUR. Sprendimą dėl vėlesnių laikotarpių orientacinės finansavimo sumos priima Taryba, remdamasi Valdymo komiteto rekomendacija.

3.   Atsižvelgdamas į 2 dalyje nurodytą Tarybos sprendimą, vadovas derasi dėl finansavimo susitarimo su Komisija.

17 straipsnis

Savanoriški įnašai

1.   Konkrečios veiklos finansavimo tikslu ESGK gali gauti savanoriškų įnašų iš valstybių narių ir institutų arba kitų paramos teikėjų ir juos administruoti. Tokius įnašus konkrečiam tikslui paskiria ESGK.

2.   Vadovas derasi dėl techninių susitarimų dėl 1 dalyje nurodytų įnašų.

18 straipsnis

Projektų įgyvendinimas

1.   ESGK gali pateikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų ir kitų projektų BUSP srityje. ESGK gali būti projekto koordinatorius arba dalyvis. Vadovas gali būti paskirtas į tokio projekto patariamąją valdybą. Jis gali deleguoti tą užduotį vienam iš Vykdomosios akademinės tarybos sudėčių pirmininkų arba ESGK sekretoriato nariui.

2.   Pagal tuos projektus gaunami įnašai turi būti įtraukti į ESGK (taisomąjį) biudžetą, skiriami ir naudojami atsižvelgiant į ESGK užduotis ir tikslus.

19 straipsnis

Finansinės taisyklės

ESGK finansuojamoms išlaidoms ir tokių išlaidų finansavimui taikomos priede pateiktos finansinės taisyklės.

IV SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Dalyvavimas ESGK mokymo ir švietimo veikloje

1.   Visų valstybių narių ir stojančiųjų valstybių piliečiai gali dalyvauti visoje ESGK mokymo ir švietimo veikloje. Veiklą organizuojantys ir vykdantys institutai užtikrina, kad tas principas būtų taikomas be išimčių.

2.   Iš esmės ESGK mokymo ir švietimo veikloje taip pat gali dalyvauti valstybių, kurios yra šalys kandidatės stoti į Sąjungą, piliečiai ir, atitinkamais atvejais, kitų trečiųjų valstybių piliečiai ir organizacijų atstovai, visų pirma kai tai susiję su 4 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta mokymo ir švietimo veikla.

3.   Dalyviai turi būti civilinio / diplomatinio / policijos / karinio personalo nariai, kurie sprendžia BSGP ir BUSP srities klausimus, ir ekspertai, kurie turės dalyvauti BSGP misijose ar operacijose.

Dalyvauti ESGK mokymo ir švietimo veikloje gali būti kviečiami, inter alia, tarptautinių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų ir žiniasklaidos atstovai, taip pat verslo bendruomenės nariai.

4.   ESGK kursą pabaigusiam dalyviui išduodamas vyriausiojo įgaliotinio pasirašytas pažymėjimas. Pažymėjimo išdavimo sąlygas nuolat peržiūri Valdymo komitetas. Tą pažymėjimą pripažįsta valstybės narės ir Sąjungos institucijos.

21 straipsnis

Bendradarbiavimas

ESGK bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir kitais atitinkamais subjektais (pavyzdžiui, trečiųjų valstybių nacionaliniais mokymo ir švietimo institutais), visų pirma su nurodytais 5 straipsnio 2 dalyje, bet jais neapsiribojant, ir remiasi jų praktine patirtimi.

22 straipsnis

Saugumo nuostatai

ESGK taikomos nuostatos, išdėstytos Tarybos sprendime 2013/488/ES (7).

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Tęstinumas

Taisyklės ir reglamentai, kurie buvo priimti siekiant įgyvendinti Sprendimą 2013/189/BUSP, tebegalioja šio sprendimo įgyvendinimo tikslais, jeigu jie suderinami su šio sprendimo nuostatomis, kol jie bus iš dalies pakeisti arba panaikinti.

24 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2013/189/BUSP panaikinamas.

25 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo pabaiga

1.   Šis sprendimas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Jis peržiūrimas prireikus ir bet kuriuo atveju likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos.

2.   Šis sprendimas nustoja galioti 2021 m. sausio 2 d.

---

(1)  2005 m. liepos 18 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2005/575/BUSP, įsteigiantys Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK) (OL L 194, 2005 7 26, p. 15).

(2)  2008 m. birželio 23 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2008/550/BUSP, įsteigiantys Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK) ir panaikinantys Bendruosius veiksmus 2005/575/BUSP (OL L 176, 2008 7 4, p. 20).

(3)  2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/189/BUSP, kuriuo įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK) ir panaikinami Bendrieji veiksmai 2008/550/BUSP (OL L 112, 2013 4 24, p. 22).

(4)  Tarybos išvados dėl ESGP, 2903-ias Išorės santykių tarybos posėdis.

(5)  2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

(6)  2011 m. kovo 23 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimas, kuriuo nustatomos taisyklės, taikytinos į Europos išorės veiksmų tarnybą komandiruotiems nacionaliniams ekspertams (OL C 12, 2012 1 14, p. 8).

(7)  2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

---

---