KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šių grupių atstovus prašome pateikti nuomonę apie tai, kaip Komisija supranta problemą, ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją.

 Siekiant kuo geriau panaudoti iš suinteresuotųjų subjektų gautą grįžtamąją informaciją, šį dokumentą reikėtų užbaigti kuo ankstesniu parengiamojo proceso etapu.

Iniciatyvos pavadinimas

Kartų tarpusavio teisingumo strategija

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

EAC GD

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kartų tarpusavio teisingumo strategija“

Orientacinės datos

2026 m. II ketv.

Papildoma informacija

Kartų tarpusavio teisingumas. Europos Komisija

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

2024–2029 m. Europos Komisijos politinėse gairėse pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti kartų tarpusavio teisingumą. Gairėse ypač daug dėmesio skiriama tam, kaip užtikrinti, kad šiandien priimami sprendimai nekenktų ateities kartoms, ir kartu skatinamas didesnis įvairaus amžiaus žmonių solidarumas ir bendradarbiavimas.

Už kartų tarpusavio teisingumą, kultūrą, jaunimą ir sportą atsakingo Komisijos nario Glenno Micallefo įgaliojamajame rašte pabrėžiama strategiškesnio politinio požiūrio būtinybė ir raginama parengti kartų tarpusavio teisingumo strategiją – visa apimančią strateginę programą, kurios uždavinys būtų stiprinti kartų tarpusavio bendravimą ir užtikrinti, kad formuojant mūsų politiką ir teisėkūrą būtų paisoma dabartinės ir būsimų kartų interesų.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Kartoms teisinga Sąjunga skatina skirtingoms amžiaus grupėms priklausančių asmenų bendradarbiavimą ir dialogą ir kartu į valdymą ir politikos formavimą įtraukia ilgalaikę, į žmogų orientuotą perspektyvą. Su tuo susijusi veikla apima i) skirtingų kartų atstovų demokratinio dalyvavimo skatinimą, kad skirtingoms kartoms aktualūs aspektai būtų integruojami į sprendimų priėmimo procesą; ii) pastangas spręsti tokius sudėtingus visuomenės uždavinius kaip aplinkosauginis teisingumas, technologiniai pokyčiai, didėjanti nelygybė ir mokymasis visą gyvenimą, sąžininga prieiga prie įperkamo, tvaraus ir deramo būsto, pasitelkiant kartų dialogo perspektyvą ir taikant į ateitį orientuotą požiūrį; taip pat iii) pastangas įgalinti visas kartas prisidėti prie socialinio atsparumo ir įtraukties ir tuo pasinaudoti.

Visas kartas apimantis požiūris galėtų padėti spręsti sudėtingus ilgalaikius iššūkius, kurie jau dabar kyla mūsų visuomenei, tarp kurių – demografiniai pokyčiai, aplinkos tvarumas, technologinė pažanga, fiskalinis ir socialinės apsaugos sistemų tvarumas
bei ekonominis teisingumas. Kartų tarpusavio bendradarbiavimas ir į ateitį orientuotas požiūris taip pat galėtų pasitarnauti ir kitoms sritims, pavyzdžiui, socialinei sanglaudai ir kovai su skurdu, taikai, parengčiai ir saugumui, lygybei, įskaitant lyčių lygybę, ir skaitmeninei įtraukčiai.

Komisijos kartų tarpusavio teisingumo strategija bus pirmoji tokia strategija Europos lygmeniu. Tačiau šia tema taip pat diskutuojama visame pasaulyje. 2024 m. rugsėjo 22 d. įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities pasaulio vadovai priėmė Ateities paktą, į kurį įtraukta Deklaracija dėl ateities kartų; pakte pripažįstama dabartinių kartų galimybė įvykdyti „įsipareigojimą tenkinti dabarties poreikius taip, kad būtų apsaugoti būsimų kartų poreikiai ir interesai, kartu nė vieno nepaliekant nuošalyje“. Be to, į jį įtraukti pagrindiniai su šiuo tikslu susiję principai ir įsipareigojimai.

Svarstymai apie kartų bendradarbiavimą ir dialogą ES nėra nauji. 2007 m. Komisija pristatė komunikatą „Skatinti kartų solidarumą“, kuriame ypač daug dėmesio skiriama šeimos politikai, ir pasiūlė 2012 m. paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. 2019–2027 m. ES jaunimo strategija, ES vaiko teisių strategija, 2021 m. žaliąja knyga dėl senėjimo „Kartų solidarumo ir tarpusavio atsakomybės puoselėjimas“ bei 2023 m. komunikatu „Demografiniai pokyčiai Europoje. Veiksmų rinkinys“ Komisija ėmėsi į skirtingas amžiaus grupes orientuotų veiksmų. Kartų tarpusavio teisingumas laikomas vienu iš pagrindinių Komisijos 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitos orientacinių principų. Ataskaitoje nagrinėjami socialiniai ir ekonominiai tvarumo aspektai ir susiję pasirinkimai, dėl kurių Europa turi apsispręsti, ir raginama sudaryti naują Europos socialinę sutartį, kad iki 2050 m. būtų sukurta socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriu tvari Europa. 2025 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje raginama sukurti tokią kartų tarpusavio teisingumo sistemą, kad demografiniai pokyčiai transformuotųsi į galimybes, kad būtų laikomasi tarpsektorinio požiūrio ir šalinamos besidubliuojančios spragos, dėl kurių kyla grėsmė Europos atsparumui. Planuojama ES kovos su skurdu strategija siekiama sukurti pagrindą suderintiems veiksmams ES lygmeniu ir valstybėse narėse, kad būtų šalinami sisteminiai skurdą lemiantys veiksniai ir pagrindinės priežastys, taip pat ja siekiama užkirsti kelią skurdo perdavimui iš kartos į kartą ir pasitelkus gyvavimo ciklo metodą ieškoti veiksmingų būdų skurdo rizikai šalinti.

Vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su Europos jaunimo metais, Komisija suteikė jaunimui svarbesnį vaidmenį formuojant ES politiką. Komisija konsultuojasi su jaunimu, atlikdama poveikio jaunimui patikrą ir taikydama ilgalaikes priemones, pvz., ES jaunimo dialogą ir pasitelkdama naujus formatus – jaunimo politikos dialogus su Komisijos nariais, ES jaunimo suinteresuotųjų subjektų grupę, Pirmininko jaunimo reikalų patariamąją tarybą ir kt. Jaunimas sudaro trečdalį Europos piliečių forumų dalyvių. Be to, ES vaikų dalyvavimo platforma suteikia struktūruotą erdvę vaikams ir paaugliams išreikšti savo nuomonę apie jiems įtakos turinčius ES teisės aktus ir politiką.

Visa tai rodo, kad ES išgyvena lemiamą istorijos momentą. Atsižvelgiant į neatidėliotinas problemas, nepriklausomai nuo jų pobūdžio – ar tai būtų aplinkos, socialiniai ir ekonominiai, demografiniai ar kitokio pobūdžio iššūkiai, labai svarbu, kad nė viena karta nebūtų palikta nuošalyje.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Kartų solidarumas, lygybė ir nediskriminavimas yra pagrindinės ES pirminės teisės vertybės. Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį ES yra teisiškai įpareigota skatinti „kartų solidarumą“. ES pagrindinių teisių chartijos preambulėje nurodyta, kad tai yra į ateitį orientuotas matmuo, kadangi naudojimasis chartijoje apibrėžtomis teisėmis „suponuoja atsakomybę ir pareigas kitų (...) ateities kartų atžvilgiu“.

Kadangi šie iššūkiai yra tarpvalstybinio ir ilgalaikio pobūdžio, be to, dėl didesnio išteklių sutelkimo bei ekspertinių žinių potencialo ir poreikio imtis koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kuriais būtų skatinamas tarpvalstybinis solidarumas ir sanglauda, Komisija užima tinkamiausią poziciją siūlyti kartų tarpusavio teisingumo strategiją. Be to, nusistovėjusi ES praktika, pagal kurią į visą politikos formavimo procesą įtraukiami suinteresuotieji subjektai, užtikrina visapusišką indėlį ir skaidrumą, o tai prisideda prie veiksmingo ir įtraukaus valdymo. Europos piliečių forumai tampo įprastu ES demokratinio gyvenimo elementu. Piliečių dalyvavimo platforma yra speciali erdvė, kurioje piliečiai gali įsitraukti ir diskutuoti apie ES politiką.

Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnis.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Tokie su kartų tarpusavio teisingumu ir solidarumu susiję iššūkiai kaip visuomenės senėjimas, socialinės apsaugos sistemų adekvatumas ir fiskalinio tvarumo problemos, pensijų reformos ir jaunimo nedarbas, dažnai peržengia nacionalines sienas, todėl jiems spręsti reikia imtis koordinuotų atsakomųjų veiksmų. Be to, ekonominiai, socialiniai ir aplinkos pokyčiai turi plataus masto poveikį visoje ES ir už jos ribų ir su jais susijusias problemas galima veiksmingiau spręsti derinant veiksmus ir bendradarbiaujant.

ES, sutelkdama ekspertines žinias, duomenis ir išteklius, gali prisidėti kuriant bendrą požiūrį į tai, kaip spręsti kartų tarpusavio problemas. Be to, remiantis turima nacionaline patirtimi, ši bendradarbiavimo sistema gali padėti mokytis vieniems iš kitų, skatinti mokslinius tyrimus ir politikos inovacijas.

ES gali sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir skatinti naujoviškus metodus kartų tarpusavio problemoms spręsti, kad valstybės narės galėtų pasimokyti iš viena kitos sėkmės ir nesėkmių. Ji gali pasitarnauti kaip valstybių narių, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų dialogo platforma, skatinanti bendrą supratimą ir įsipareigojimą prisiimti kartų tarpusavio atsakomybę.

ES gali pasiūlyti ilgalaikę kartų tarpusavio problemų sprendimo perspektyvą ir sukurti bendrą sistemą, kuri papildytų nacionalinius pastangas ir padėtų koordinuoti pastangas visais valdymo lygmenimis.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

Komisijos kartų tarpusavio teisingumo strategijos tikslas – nustatyti, kaip ES galėtų stiprinti kartų tarpusavio bendravimą ir užtikrinti, kad, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir kitas didžiąsias tendencijas, pagal visą Sąjungos politiką ir teisėkūrą būtų paisoma dabartinės ir būsimų kartų interesų. Šiuo atveju galimi bent trys sprendimo būdai:

·skatinti skirtingų kartų demokratinį dalyvavimą visais politikos formavimo lygmenimis, remiantis iniciatyva „Europos demokratijos skydas“, kad būtų prisidedama kuriant tokias institucijas ir teisines sistemas, kurios integruotų ilgalaikę geresnio sprendimų, susijusių su skirtingomis kartomis, priėmimo perspektyvą ir teiktų pirmenybę tam, kad būtų užtikrinta ir dabartinių, ir būsimų kartų gerovė;

·spręsti sudėtingus ir ilgalaikius visuomenės uždavinius, pasitelkus kartų solidarumo požiūrį stiprinant gebėjimus ir kuriant sąžiningą viešųjų veiksmų ekosistemą su pilietinės visuomenės parama, daug dėmesio skiriant, be kita ko, aplinkosauginiam teisingumui, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, didėjančios nelygybės problemai, galimybei gauti įperkamą būstą, fiskaliniam tvarumui, mokymuisi visą gyvenimą siekiant pertvarkos ir visuomenės susiskaidymo mažinimui, siekiant didinti socialinę sanglaudą ir atsparumą;

·įgalinti visų kartų žmones didesniam solidarumui su pažeidžiamomis grupėmis, kovoti su diskriminacija dėl amžiaus ir ryžtingiau saugoti vaikų teises, kartu atsižvelgiant į įvairius socialinius veiksnius, lemiančius jų pažeidžiamumą, ir pripažįstant, kad šiandienos sprendimai turės poveikį vaikams.

Tam, kad įvykdytų šią užduotį, Komisija laikosi įtraukaus ir dalyvaujamojo požiūrio, pagal kurį siekiama įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus į keturių etapų bendrą strategijos kūrimo procesą. Šis procesas apima:

·tyrimą taikymo sričiai apibrėžti – pastangas suprasti skirtingas nuostatas ir pagrindinius politikos klausimus;

·vizijos kūrimą – galimų ateities scenarijų, kurie leistų pasiekti kartų tarpusavio teisingumą, numatymas;

·idėjas dėl strategijos – svarstymą dėl įvairių galimų politikos priemonių;

·bendrą strategijos kūrimą – nuoseklios strategijos kūrimą.

ES išgyvena lemiamą istorijos momentą. Atsižvelgiant į neatidėliotinas problemas, nepriklausomai nuo jų pobūdžio – ar tai būtų aplinkos, ekonominiai ar kitokio pobūdžio iššūkiai, labai svarbu, kad nė viena karta nebūtų palikta nuošalyje. Didesnis kartų tarpusavio teisingumas gali padėti formuoti į ateitį orientuotą politiką, kuri prisidėtų didinant ilgalaikį visos visuomenės narių atsparumą.

Tikėtinas poveikis

Tikimasi, kad kartų tarpusavio teisingumo strategija turės teigiamą poveikį socialiniams, ekonominiams ir aplinkos aspektams, nes bus skatinamas tvarus politikos formavimas, kuriuo dabartinių piliečių poreikiai būtų derinami su ateities kartų poreikiais, taip sudarant sąlygas atsparesniems ir ilgalaikiams tokių iššūkių kaip klimato kaita, fiskalinis tvarumas, demografiniai pokyčiai, išteklių valdymas ir socialinė nelygybė, sprendimams.

Būsima stebėsena

Įgyvendinant strategiją bus nagrinėjama galimybė sukurti priemonę kartų tarpusavio teisingumui visoje ES stebėti.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas neatliekamas, nes iniciatyva yra susijusi su komunikatais, veiksmų planais, strategijomis ar rekomendacijomis, kuriuose išdėstomas bendras politinis požiūris ir neprisiimama įsipareigojimų dėl konkrečių privalomų veiksmų.

Pagal ES geresnio reglamentavimo taisykles, tokių ne teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas paprastai nereikalingas, nes jomis visų pirma siekiama nustatyti strateginę kryptį, skatinti koordinavimą ir pateikti gaires dėl būsimų veiksmų, o ne nustatyti tiesioginius reguliavimo pakeitimus ar įsipareigojimus.

Tai galioja ir šiai iniciatyvai, kuria siekiama „nustatyti, kaip ES galėtų sustiprinti kartų bendravimą ir užtikrinti, kad formuojant politiką ir taikant teisėkūros priemones būtų paisoma dabartinės ir būsimų kartų interesų“. Jos tikslų bus siekiama sukuriant veiksmingesnio politikos įgyvendinimo sistemą, kurioje nustatomi visa apimantys principai ir tikslai, skatinama esamų priemonių ir politikos sinergija, visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Konsultacijų strategija

Keturių etapų bendras rengimo procesas vyksta 2025 m. vasario–lapkričio mėn.; juo siekiama užtikrinti, kad strategijoje atsispindėtų įvairios ir su kartų tarpusavio teisingumu susijusios perspektyvos.

·1 etapu (vasario–balandžio mėn.) praktinių seminarų ir konsultacijų metu surinkta įžvalgų;

·2 etapu (gegužės–liepos mėn.) daugiausia dėmesio skirta koalicijų formavimui, padedančiam ieškoti kelių į visoms kartoms teisingą ateitį;

·3 etapu (rugsėjo–spalio mėn.) daugiausia dėmesio bus skiriama bendram strateginių idėjų plėtojimui bei koalicijos veiklos derinimui su vidaus procesais;

·4 etapu (rugsėjo–lapkričio mėn.) šios idėjos bus aptariamos ir tikslinamos, atsižvelgiant į Europos piliečių forumo rekomendacijas, taip pat remiantis per Piliečių dalyvavimo platformą gautomis įžvalgomis.

Kiekvieną etapą sudaro sesijos ar dalijimasis naujausia informacija su tarpinstituciniais partneriais, valstybėmis narėmis ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais. Viso proceso metu taip pat kviečiami įsitraukti piliečiai – tiek per Piliečių dalyvavimo platformą, tiek dalyvaujant tiesioginėse sesijose, taip skatinant kartų tarpusavio dialogą. Ypač daug dėmesio skiriama vaikams ir jaunimui, užtikrinant, kad jų balsas būtų išgirstas ir kad į jų nuomones būtų atsižvelgta formuojant visoms kartoms teisingą ateitį bei kuriant tvirtus bei ilgalaikius atsparios demokratijos pagrindus. Piliečių forumo dėl daugiametės finansinės programos indėliu taip pat remtasi nustatant kartų solidarumo principus ES biudžeto formavimui.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Tam, kad būtų sukurtas tvirtas kartų tarpusavio teisingumo strategijos pagrindas, būtinas prasmingas visuomenės įsitraukimas. Konsultacijomis užtikrinama, kad jau iš pačių pradžių būtų atsižvelgiama į įvairias piliečių, suinteresuotųjų subjektų, mokslininkų, tarptautinių partnerių ir vidaus tarnybų pozicijas. Šis įtraukus procesas padeda išvien kurti bendrą strateginę viziją, grindžiamą įrodymais ir atitinkančią realius poreikius. Savo ruožtu tai leistų prisidėti prie sisteminių pokyčių ir platesnio perėjimo prie politikos, kuria skatinamas kartų tarpusavio teisingumas ir gerovė.

Tikslinė auditorija

Pagrindinė kartų tarpusavio teisingumo strategijos tikslinė auditorija yra

·ES ir ES šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių politikos formuotojai ir sprendimus priimantys asmenys;

·valstybių narių nacionalinės vyriausybės;

·visų valstybių narių regioninės ir vietos valdžios institucijos;

·nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir pilietinės visuomenės organizacijos, kartų tarpusavio teisingumo advokatavimo grupės;

·vaikai, jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės;

·visi suinteresuoti piliečiai;

·tyrėjai, ekspertai ir institucijos, dirbantys įtraukties, sveikatos (priežiūros) ir ilgalaikės priežiūros, vaiko teisių, migracijos, negalios, lyčių, demokratijos, aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių klausimų srityse, taip pat socialinių ir humanitarinių mokslų srityje bei įtraukties ir konkurencingumo mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos srityse veiklą vykdantys tyrėjai.