1

Ieškovės Amazon.com, Inc., Amazon Services Europe Sàrl, Amazon ES Sàrl ir Amazon Europe Core Sàrl (toliau kartu – Amazon) priklauso įmonei Amazon. Konkrečiai Amazon veikia internete ir vykdo, be kita ko, mažmeninio pardavimo internetu bei įvairių paslaugų teikimo internetu sandorius.

2

2020 m. lapkričio 10 d. Europos Komisija priėmė Sprendimą C(2020) 7692 final, kuriuo pradedama procedūra byloje AT.40703 Amazon – Buy Box (toliau – ginčijamas sprendimas).

3

Komisijos nuomone, tam tikra Amazon komercinė praktika gali dirbtinai sudaryti palankias sąlygas jos pačios mažmeninio pardavimo pasiūlymams ir jos prekyvietėje veikiančių pardavėjų, besinaudojančių Amazon logistikos ir pristatymo paslaugomis, pasiūlymams.

4

Komisija nusprendė, kad jeigu ta praktika pasitvirtintų, ji gali prieštarauti SESV 102 straipsniui.

5

Ginčijamame sprendime Komisija tvirtino, kad tyrimas apima visą Europos ekonominę erdvę (EEE), išskyrus Italiją, o tokį pasirinkimą pranešime spaudai, pateiktame priėmus tą sprendimą, ji pagrindė aplinkybe, kad 2019 m. Italijos konkurencijos tarnyba pradėjo tyrimą dėl iš dalies panašių problemų ir koncentravosi į Italijos rinką.

6

2021 m. sausio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo Amazon pateikė šį ieškinį.

7

2021 m. sausio 19 d.Amazon pateikė atskirą dokumentą, kuriuo, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 152 straipsniu, paprašė taikyti pagreitintą procedūrą. 2021 m. vasario 11 d. sprendimu Bendrasis Teismas nusprendė netenkinti šio prašymo.

8

2021 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskirą dokumentą, juo Komisija, remdamasi Procedūros reglamento 130 straipsniu, pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. 2021 m. gegužės 14 d.Amazon pateikė pastabas dėl šio prieštaravimo.

9

2021 m. balandžio 21 d. ir 22 d. atitinkamai Italijos Respublika ir Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato (Konkurencijos ir rinkos priežiūros tarnyba, Italija) Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė aktus, kuriais pateikė prašymus įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

10

2021 m. balandžio 21 d.Chamber of Commerce of the United States of America (Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos rūmai) ir Computer & Communications Industry Association Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė aktus, kuriais pateikė prašymus įstoti į bylą palaikyti Amazon reikalavimų.

11

Ieškinyje Amazon Bendrojo Teismo prašo:

12

Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija Bendrojo Teismo prašo:

13

Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Amazon Bendrojo Teismo prašo atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

14

Grįsdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Komisija pateikia tris nepriimtinumo pagrindus, iš kurių pirmasis grindžiamas tuo, kad nėra akto, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, antrasis – Amazon suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu, o trečiasis – tuo, kad Bendrasis Teismas neturi galimybės iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą ir nurodyti Komisijai pakeisti jos pradėto tyrimo geografinę apimtį.

15

Ieškovės, be kita ko, teigia, kad dėl ypatingų šios bylos aplinkybių ginčijamas sprendimas įgyja galimo ginčyti akto pobūdį.

16

Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis atsakovo prašymu Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo arba jurisdikcijos nebuvimo nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Šioje byloje Komisijai paprašius priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendžia priimti sprendimą ir netęsti proceso.

17

Suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad aktai, kuriuos galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, yra bet kokios Europos Sąjungos institucijų priimtos nuostatos, neatsižvelgiant į jų formą, kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių. Šios privalomos teisinės pasekmės turi būti vertinamos atsižvelgiant į to akto esmę ir remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, to akto turiniu, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 13 d. Sprendimo Vengrija / Komisija, C‑31/13 P, EU:C:2014:70, 54 ir 55 punktus ir nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, C‑599/15 P, EU:C:2017:801, 47 ir 48 punktus).

18

Taigi ieškinį dėl panaikinimo iš principo galima pareikšti tik dėl priemonės, kuria galutinai nustatoma atitinkamos institucijos pozicija pasibaigus administracinei procedūrai. Tačiau tarpiniai aktai, kuriais siekiama parengti galutinį sprendimą, negali būti laikomi aktais, kuriuos galima ginčyti (2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Komisija / Total ir Elf Aquitaine, C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 37 punktas).

19

Šiomis aplinkybėmis, nors išimtinai parengiamojo pobūdžio priemonės negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas, su jomis susijusiais pažeidimais galima remtis grindžiant ieškinį dėl galutinio akto, kurio rengimo etapo dalis jos yra, taip užtikrinant veiksmingą ir visišką teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 12 punktą).

20

Tačiau remiantis 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81), iš dalies pakeisto 2015 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/1348 (OL L 208, 2015, p. 3), 2 straipsnio 1 dalimi priimto ginčijamo sprendimo pasekmė ir teisinis pobūdis turi būti vertinami atsižvelgiant į jo funkciją vykstant procedūrai dėl sprendimo priėmimo pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102 straipsniuose] (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205), iš dalies pakeisto 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 487/2009 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų grupių susitarimams ir suderintiems veiksmams oro transporto sektoriuje (OL L 148, 2009, p. 1), III skyrių (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 13 punktą).

21

Ši procedūra buvo sukurta siekiant suteikti suinteresuotosioms įmonėms galimybę pateikti savo nuomonę ir perduoti Komisijai kuo išsamesnę informaciją, kad ji nepriimtų jų interesus pažeidžiančio sprendimo. Taigi ja tokioms įmonėms siekiama suteikti procedūrinių garantijų ir užtikrinti Reglamento Nr. 773/2004 10 straipsniu suteikiamą teisę būti išklausytoms Komisijos (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 14 punktą).

22

Ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl SESV 102 straipsnio taikymo procedūros, galėtų įpareigoti Sąjungos teismą vertinti klausimus, dėl kurių Komisija dar neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės, ir dėl to galėtų būti paankstintas nagrinėjimas iš esmės ir supainiotos skirtingos administracinės ir teisminės procedūrų stadijos. Taigi jis būtų nesuderinamas su kompetencijų paskirstymo Komisijai ir Sąjungos teismui sistemomis, su Sutartyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis ir gero teisingumo vykdymo ir administracinės procedūros Komisijoje sklandžios eigos reikalavimais (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija60/81, EU:C:1981:264, 20 punktą).

23

Tuo remiantis darytina išvada, kad jurisprudencijoje nustatyta, jog teisės aktas, kuriuo Komisija pradeda SESV 102 straipsnio taikymo procedūrą, sukelia tik tokių padarinių, kokių sukelia procesinis dokumentas, ir neturi poveikio ieškovių teisinei padėčiai, išskyrus jų procesinę padėtį (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 17 punktą ir 2019 m. kovo 15 d. Nutarties Silgan Closures ir Silgan Holdings / Komisija, T‑410/18, EU:T:2019:166, 19 punktą).

24

Šiuo atveju vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškovės ginčija tik tą ginčijamo sprendimo dalį, kurioje Komisija nusprendžia vienos valstybės narės neįtraukti į pradedamos procedūros geografinę apimtį, o ne visą ginčijamą sprendimą. Todėl reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į šios nutarties 17–23 punktuose primintus principus, ta ginčijamo sprendimo dalis taip pat sukelia tokių padarinių, kurie būdingi procesiniam dokumentui.

25

Remiantis Reglamento Nr. 773/2004 2 straipsnio 1 dalimi, Komisija gali nuspręsti pradėti procedūrą siekdama priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 III skyrių bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip pranešimo apie kaltinimus pateikimo dieną.

26

Taigi akte, kuriuo Komisija praneša įmonei apie ketinimą pradėti vieno iš Reglamento Nr. 1/2003 III skyriuje nurodytų sprendimų priėmimo procedūrą, turi būti nurodyti įtariami SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimai, kuriuos viena ar kelios įmonės padarė vienu ar keliais laikotarpiais vienoje ar keliose produktų rinkose ir vienoje ar keliose geografinėse rinkose ir dėl kurių jis priimtas (2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Slovak Telekom, C‑857/19, EU:C:2021:139, 29 punktas).

27

Tuo remiantis darytina išvada, kad remiantis Reglamento Nr. 773/2004 2 straipsnio 1 dalimi priimtame Komisijos sprendime privalo būti nurodyti įvairūs požymiai, o vienas iš tų požymių turi būti geografinė rinka ar rinkos, dėl kurių Komisija atliks tyrimą. Taigi geografinio perimetro apibrėžimas yra tik vienas iš privalomų aspektų priimant sprendimą pradėti procedūrą ir priimti vieną iš Reglamento Nr. 1/2003 III skyriuje nurodytų sprendimų.

28

Dėl tos priežasties šiuo atveju nuspręsdama pradėti procedūrą ir priimti vieną iš Reglamento Nr. 1/2003 III skyriuje nurodytų sprendimų, kuris nesusijęs su Italijos teritorija, Komisija tik apibrėžė tos procedūros geografinį perimetrą, kaip to reikalaujama priimant sprendimą pagal Reglamento Nr. 773/2004 2 straipsnio 1 dalį.

29

Tačiau Amazon pažymi, kad tam tikri procesiniai sprendimai gali sukelti privalomų ir galutinių teisinių pasekmių, kaip tai suprantama remiantis jurisprudencijoje aiškinamu SESV 263 straipsniu.

30

Viena vertus, tai sprendimai, kurie, būdami vykstančios administracinės procedūros etapas, ne tik sukuria sąlygas tęsti šią procedūrą, bet ir sukelia didesnių nei procesiniai padarinių ir iš esmės pakeičia suinteresuotųjų asmenų materialines teises ir pareigas. Kita vertus, tam tikri procesiniai sprendimai gali būti ginčijami dėl to, kad jais pažeidžiamos procesinės teisės (žr. 2003 m. sausio 15 d. Sprendimo Philip Morris International / Komisija, T‑377/00, T‑379/00, T‑380/00, T‑260/01 ir T‑272/01, EU:T:2003:6, 96, 97 ir 99 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

31

Tačiau šiuo atveju Italijos neįtraukimas į Komisijos pradėtos procedūros geografinę apimtį priėmus ginčijamą sprendimą nepakeičia Amazon materialinių teisių ir pareigų ir nepažeidžia jos procedūrinių teisių.

32

Iš tiesų, viena vertus, šio Komisijos pradėto tyrimo geografinio perimetro apribojimo tikslas yra parengti galutinį sprendimą ir tuo požiūriu jis gali kisti, nes Komisija pasilieka teisę vykstant administracinei procedūrai keisti tyrimo geografinį perimetrą ir jį išplėsti arba susiaurinti, kad, jei reikia, jis būtų pritaikytas prie duomenų, kuriuos Komisija gali aptikti.

33

Tik tada, kai Komisija bus priėmusi galutinį sprendimą dėl įtariamo Amazon padaryto SESV 102 straipsnio pažeidimo ar pažeidimų ir kai bus baigta aptariama procedūra, Komisija bus priėmusi galutinį sprendimą dėl įtariamo pažeidimo geografinės apimties.

34

Kita vertus, ginčijamame sprendime nusprendusi, kad geografinė rinka, su kuria turėtų būti susijęs jos tyrimas, suprantama kaip visa EEE, išskyrus Italiją, Komisija pasinaudojo turima diskrecija apibrėžti tyrimo geografinę apimtį, o tai prilygsta valstybių sąrašo, kuriame nėra Italijos, sudarymui. Todėl šis Italijos neįtraukimas į Komisijos pradėto tyrimo perimetrą yra tik dėl to tyrimo pradėjimo kilusi procesinė pasekmė, tad dėl to neįtraukimo ginčijamas sprendimas negali virsti aktu, kuris turėtų poveikį Amazon teisinei padėčiai, kitaip tariant – aktu, kurį galima ginčyti.

35

Tą pačią išvadą reikia daryti ir dėl Amazon teiginių, kad ginčijamas sprendimas, viena vertus, įpareigoja ją gintis nuo dviejų skirtingų valdžios institucijų (nuo Italijos konkurencijos tarnybos ir nuo Komisijos) laikantis skirtingų procedūros taisyklių, garantijų ir apskritai sistemų ir, kita vertus, gali lemti skirtingą Sąjungos konkurencijos teisės taikymą ir skirtingų sankcijų skyrimą, o tai gali pakenkti vienodam Europos veiklos vykdymui.

36

Iš tiesų, viena vertus, aplinkybė, kad Amazon turi gintis dviejose skirtingose institucijose, nereiškia, kad kils kitų nei procesinės pasekmių ir neturi įtakos jos teisinei padėčiai, kaip buvo nuspręsta dėl senaties termino taisyklių (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 15 d. Nutarties Silgan Closures ir Silgan Holdings / Komisija, T‑410/18, EU:T:2019:166, 26 punktą). Kita vertus, nenuoseklių sprendimų ar skirtingų sankcijų, kurias reikalui esant gali skirti ir Italijos konkurencijos tarnyba, ir Komisija, pavojus yra ne ginčijamo sprendimo pasekmė, o tik šių administracinių procedūrų arba joms pasibaigus priimtų galutinių sprendimų pasekmė. Kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, tik pasibaigus Komisijos ir Italijos konkurencijos tarnybos pradėtoms procedūroms Amazon galės remtis galimais per tas procedūras ar joms pasibaigus priimtuose sprendimuose padarytais pažeidimais ir jais grįsti ieškinį dėl galutinio akto.

37

Be to, remiantis jurisprudencija darytina išvada, kad sprendimas pradėti procedūrą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 773/2004 2 straipsnio 1 dalį, iš jos adresatų neatima procesinių teisių. Atvirkščiai, ši procedūra buvo sukurta būtent siekiant suteikti suinteresuotosioms įmonėms galimybę pateikti nuomonę ir perduoti Komisijai kuo išsamesnę informaciją, kol ji nepriėmė jų interesus pažeidžiančio sprendimo (2020 m. sausio 29 d. Nutarties Silgan Closures ir Silgan Holdings / Komisija, C‑418/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:43, 48 punktas). Taigi ja siekiama įmonėms sukurti procesines garantijas ir, kaip galima teigti remiantis Reglamento Nr. 1/2003 32 konstatuojamąja dalimi ir Reglamento Nr. 773/2004 10 konstatuojamąja dalimi, įtvirtinti įmonių teisę būti išklausytoms Komisijos.

38

Tuo remiantis darytina išvada, kad sprendimas neįtraukti Italijos į Komisijos pradėtos procedūros perimetrą priėmus ginčijamą sprendimą sukelia tik procesiniam aktui būdingų savybių ir nedaro įtakos Amazon teisinei padėčiai, išskyrus jos procesinę padėtį.

39

Šios išvados nepaneigia Amazon teiginiai, kad nors ginčijamas sprendimas yra tik procesinis, jis sukelia teisinių ir privalomų pasekmių, nes dėl Italijos teritorijos neįtraukimo į jo taikymo sritį Amazon neteko Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje numatytos apsaugos nuo lygiagrečių procedūrų.

40

Šiuo klausimu jurisprudencijoje nustatyta, kad tuomet, kai pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį Komisija pradeda procedūrą prieš vieną ar kelias įmones dėl įtariamo SESV 101 ar 102 straipsnių pažeidimo, valstybių narių konkurencijos institucijos netenka kompetencijos pradėti procedūrą prieš tas pačias įmones dėl tų pačių, kaip įtariama, antikonkurencinių veiksmų, padarytų toje pačioje geografinėje ir produktų rinkoje ar rinkose tuo pačiu laikotarpiu ar laikotarpiais (2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Slovak Telekom, C‑857/19, EU:C:2021:139, 30 punktas).

41

Toks nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencijos netekimas grindžiamas Reglamento Nr. 1/2003 siekiamu tikslu užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą, suteikiant valstybių narių konkurencijos institucijoms įgaliojimus taikyti šią teisę lygiagrečiai su Komisija. Vis dėlto lygiagretus šių taisyklių taikymas negali vykti įmonių sąskaita. Nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencijos netekimas leidžia įmonėms išvengti situacijų, kai procedūrą kartu pradeda ir šios institucijos, ir Komisija (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Slovak Telekom, C‑857/19, EU:C:2021:139, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

42

Be to, pagal Reglamento Nr. 1/2003 16 straipsnio 2 dalį valstybių narių konkurencijos institucijų priimami sprendimai dėl susitarimų, sprendimų ar veiklos pagal SESV 101 ar 102 straipsnį, kurie jau yra Komisijos sprendimo dalykas, negali prieštarauti Komisijos priimtam sprendimui.

43

Taigi Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje numatyta apsauga taikoma dviejų lygiagrečių procedūrų atveju, kai Komisija nusprendžia pradėti tyrimo procedūrą, o ne tuo atveju, kai pateikiamas prašymas pradėti procedūrą konkrečioje rinkoje, kad būtų galima pasinaudoti ta apsauga.

44

Bet kuriuo atveju remiantis šio sprendimo 41 punkte minėta jurisprudencija darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta procedūrinė norma (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 14 d. Sprendimo Toshiba Corporation ir kt., C‑17/10, EU:C:2012:72, 70 punktą), siekiama tikslo apsaugoti įmones nuo lygiagretaus nacionalinių konkurencijos tarnybų ir Komisijos persekiojimo panaikinant pirmųjų kompetenciją taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius faktinėms aplinkybėms, kurios jau nagrinėjamos per Komisijos pradėtą procedūrą. Taip Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalimi įmonės apsaugomos nuo lygiagretaus skirtingų institucijų persekiojimo (šuo klausimu žr. 2019 m. kovo 15 d. Nutarties Silgan Closures ir Silgan Holdings / Komisija, C‑410/18, EU:T:2019:166, 20 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

45

Tačiau tokia jurisprudencijoje numatyta apsauga nuo lygiagretaus persekiojimo nereiškia, kad įmonė įgyja kokią nors teisę, kad visą bylą nagrinėtų Komisija. Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1/2003 4 ir 5 straipsniais, Komisija ir valstybių narių konkurencijos tarnybos turi lygiagrečią kompetenciją taikyti 101 ir 102 straipsnius ir kad Reglamento Nr. 1/2003 esmę sudaro glaudus jų bendradarbiavimas (žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Si.mobil / Komisija, T‑201/11, EU:T:2014:1096, 36 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

46

Tačiau nei Reglamente Nr. 1/2003, nei Komisijos pranešime dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (OL C 101, 2004, p. 43) nenumatyta kompetencijos paskirstymo Komisijai ir valstybių narių konkurencijos institucijoms taisyklė.

47

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas yra nusprendęs, jog negalima teigti, kad Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 1 dalyje, kuria leidžiama konkurencijos institucijai sustabdyti ar nutraukti bylą, jeigu kita institucija nagrinėja ar išnagrinėjo tą pačią bylą, ir to reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nustatyta, jog „siekiama, kad bylą nagrinėtų viena institucija“, įtvirtintas bylų ar kompetencijų priskyrimo ar paskirstymo Komisijai ir nacionalinėms institucijoms, galimai susijusioms su nagrinėjama byla, kriterijus (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Si.mobil / Komisija, T‑201/11, EU:T:2014:1096, 38 punktą).

48

Beje, kalbant apie Komisijos pranešimą dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo reikia pažymėti, kad jo 4 punkte nurodyta, jog konsultacijos ir bendravimas tinkle yra visuomenės interesais veikiančių institucijų reikalas, o jo 31 punkte pridurta, kad tuo pranešimu suinteresuotosioms įmonėms nesuteikiama individuali teisė, kad bylą nagrinėtų konkreti institucija. Apskritai kalbant, nei Reglamentas Nr. 1/2003, nei tas pranešimas nesukuria įmonei teisių ar lūkesčių, kad jos bylą turi nagrinėti konkreti konkurencijos institucija (žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Si.mobil / Komisija, T‑201/11, EU:T:2014:1096, 39 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

49

Darytina išvada, kad Amazon neturi pagrindo teigti, kad ta ginčijamo sprendimo dalimi, kurią ji ginčija, iš jos buvo atimta Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje numatyta apsauga, nes tas apsaugos poveikis nereiškia, kad Komisija privalo pradėti procedūrą, kad nacionalinės konkurencijos institucijos netektų kompetencijos taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius.

50

Be to, jeigu Italijos konkurencijos tarnyba, pažeisdama Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje nustatytą apsaugą nuo lygiagrečių procedūrų, vykdytų procedūrą dėl to paties geografinio perimetro ir tų pačių įtariamų konkurencijos taisyklių pažeidimų, dėl kurių Komisija jau pradėjusi procedūrą, Amazon tebeturėtų galimybę ginčyti šią aplinkybę nacionaliniuose teismuose ir remtis konkrečiai tos tarnybos kompetencijos nebuvimu. Taip pat, jei pažeidimai būtų padaryti per Komisijos vykdomą procedūrą, tuos pažeidimus, jei reikia, būtų galima užginčyti pareiškus ieškinį dėl Komisijos galutinio sprendimo.

51

Remiantis išdėstytais argumentais galima teigti, kad ta ginčijamo sprendimo dalis, kuri ginčijama dėl to, kad ja Italija neįtraukiama į tyrimo teritorinę taikymo apimtį, yra parengiamasis aktas, nesukeliantis Amazon teisinių pasekmių, kaip tai suprantama remiantis SESV 263 straipsniu, todėl Komisijos pareikštam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui reikia pritarti, o dėl tos priežasties ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną, nesant reikalo nagrinėti du kitus Komisijos pateiktus nepriimtinumo pagrindus.

52

Remiantis Procedūros reglamento 144 straipsnio 3 dalimi, atsakovui pateikus nepriimtinumu arba kompetencijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą, kaip nurodyta 130 straipsnio 1 dalyje, sprendimas dėl prašymo įstoti į bylą priimamas tik atmetus prieštaravimą arba nurodžius, kad dėl jo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju visas ieškinys buvo atmestas kaip nepriimtinas, nereikia priimti sprendimo dėl šios nutarties 9 ir 10 punktuose nurodytų prašymų įstoti į bylą.

53

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, iš jų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

54

Be to, pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 10 dalį, jeigu, kaip šioje byloje, procesas pagrindinėje byloje užbaigiamas prieš priimant sprendimą dėl prašymo įstoti į bylą, prašymą įstoti į bylą pateikęs asmuo ir pagrindinės šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su tokiu prašymu. Atsižvelgiant į tai, kad apie prašymus įstoti į bylą ieškovėms ir Komisijai nebuvo pranešta ir kad dėl tos priežasties jos negalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų, reikia nuspręsti, kad Italijos Respublika, Konkurencijos ir rinkos priežiūros tarnyba, Chamber of Commerce of the United States of America (Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos rūmai) ir Computer & Communications Industry Association padengia su tuo susijusias savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nutaria: