1

2018 m. birželio 13 d. Europos Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/873 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 152, 2018, p. 29; toliau – ginčijamas sprendimas). Ginčijamu sprendimu Komisija pritaikė Rumunijai iš viso 90133370,64 EUR dydžio finansinę pataisą, be kita ko, dėl 1a pagalbinės priemonės, atsižvelgiant į priemones, kurioms taikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), įgyvendinant priemonę „Kaimo plėtra, EŽŪFKP“, už 2015 ir 2016 finansinius metus ir 3a, 5a, 3b ir 4b pagalbinių priemonių, atsižvelgiant į su plotu nesusijusias priemones, įgyvendinant priemonę „Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės“, už 2014 finansinius metus.

2

Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodyta:

„Šio sprendimo priede nustatytos sumos, susijusios su valstybių narių akredituotų mokėjimo agentūrų patirtomis išlaidomis, kurios deklaruotos kaip išlaidos, finansuotinos iš EŽŪGF arba EŽŪFKP, Sąjungos lėšomis nefinansuojamos.“

3

Ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje, be kita ko, numatyta:

„Šis sprendimas skirtas <…> Rumunijai <…>.“

4

2018 m. birželio 14 d. Dokumentu C(2018) 3826 apie ginčijamą sprendimą buvo pranešta Rumunijos nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje.

5

2018 m. birželio 15 d. ginčijamas sprendimas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6

2018 m. rugsėjo 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Rumunijos ieškinį.

7

Atskirame dokumente, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. spalio 12 d., Komisija pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

8

2018 m. lapkričio 26 d. Rumunija pateikė pastabas dėl Komisijos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

9

Taikydamas 2019 m. sausio 24 d. proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas paprašė Komisijos pateikti informacijos apie galimus ginčijamo sprendimo teksto, apie kurį buvo pranešta, ir paskelbto teksto skirtumus.

10

2019 m. vasario 4 d. raštu Komisija įvykdė Bendrojo Teismo prašymą ir pateikė prašomą informaciją.

11

Ieškinyje Rumunija Bendrojo Teismo prašo:

12

Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija Bendrojo Teismo prašo:

13

Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Rumunija pakartoja savo reikalavimus ir taip pat Bendrojo Teismo prašo pripažinti ieškinį priimtinu.

14

Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės.

15

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas konstatuoja, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, todėl nusprendžia priimti sprendimą ir netęsti proceso.

16

Grįsdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Komisija tvirtina, kad ieškinys 2018 m. rugsėjo 7 d. pareikštas pavėluotai. Jos teigimu, kadangi apie ginčijamą sprendimą Rumunijos nuolatinei atstovybei pranešta 2018 m. birželio 14 d., ieškinio pareiškimo terminas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 24 d.

17

Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Rumunija teigia, kad ieškinys yra priimtinas.

18

Pirma, Rumunija tvirtina, jog SESV 263 straipsnio šešta pastraipa negali būti aiškinama taip, kad dviejų mėnesių ieškinio dėl Europos Sąjungos teisės akto panaikinimo pareiškimo termino eigos pradžia automatiškai paprastai yra diena, kurią šis teisės aktas įsigaliojo arba nuo kurios jis sukelia teisinius padarinius, nes pagal SESV 297 straipsnį draudžiama tokia išvada.

19

Antra, Rumunija tvirtina, kad dviejų mėnesių ieškinio dėl teisės akto, apie kurį turi būti pranešta, bet kuris pagal ilgalaikę nusistovėjusią teisės akto autoriaus praktiką taip pat skelbiamas Oficialiajame leidinyje, panaikinimo pareiškimo termino eigos pradžia visada turi būti šio akto paskelbimas.

20

Trečia, Rumunija nurodo, kad tokia pozicija taikytina juo labiau atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis apie ginčijamą sprendimą buvo pranešta Rumunijos valdžios institucijoms ir jis buvo paskelbtas. Nagrinėjamu atveju teisinį netikrumą, atsiradusį dėl to, kad apie ginčijamą sprendimą buvo ne tik pranešta, bet jis taip pat buvo paskelbtas, didina ir 2018 m. birželio 14 d. Komisijos Rumunijos nuolatinei atstovybei pateikto teksto, ir 2018 m. birželio 15 d. Oficialiajame leidinyje paskelbto teksto skirtumai, iš kurių matyti, kad tekstas, apie kurį pranešta, bent yra ne visas.

21

Galiausiai Rumunija laikosi nuomonės: kadangi tekstas, apie kurį pranešta, yra ne visas, buvo pažeista pranešimo procedūra. Praktiškai momentas, nuo kada ji pakankamai aiškiai ir tiksliai sužinojo apie ginčijamo sprendimo turinį ir motyvus, kuriais jis grindžiamas, yra viso sprendimo paskelbimo momentas. Todėl dviejų mėnesių ieškinio pareiškimo terminas prasidėjo ginčijamo sprendimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje dieną, t. y. 2018 m. birželio 15 d., ir prie jo turi būti pridėta keturiolika dienų, kaip numatyta Procedūros reglamento 59 straipsnyje, ir fiksuotas dešimties dienų terminas dėl nuotolių, numatytas to paties reglamento 60 straipsnyje.

22

Šiuo klausimu, viena vertus, reikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo pareiškiamas „per du mėnesius nuo [ginčijamo] akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos, arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo“.

23

Be to, pagal Procedūros reglamento 60 straipsnį procesiniai terminai pratęsiami fiksuotu dešimties dienų terminu dėl nuotolių.

24

Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 263 straipsnyje nustatyti ieškinio pareiškimo terminai yra imperatyvūs ir šalys bei teismas turi jų laikytis (1997 m. sausio 23 d. Sprendimo Coen, C‑246/95, EU:C:1997:33, 21 punktas; 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑550/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:237, 22 punktas ir 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑551/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:238, 22 punktas).

25

Ieškinio pareiškimo terminus reglamentuojančiomis Sąjungos teisės nuostatomis siekiama įvykdyti teisinio saugumo reikalavimą ir išvengti diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 16 d. Nutarties Internationale Fruchtimport Gesellschaft Weichert / Komisija, C‑73/10 P, EU:C:2010:684, 52 punktą; 2012 m. gruodžio 18 d. Nutarties Vokietija / Komisija, T‑205/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:704, 40 punktą ir 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑550/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:237, 23 punktą).

26

Kita vertus, reikia priminti, kad pranešimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, yra veiksmas, kuriuo individualiai taikomo teisės akto, kaip antai pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą priimto sprendimo, autorius praneša apie jį tiems, kam jis skirtas, ir taip sudaro sąlygas susipažinti su jo turiniu ir motyvais, kuriais jis grindžiamas (2014 m. spalio 2 d. Nutarties Page Protective Services / SEAE, C‑501/13 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:2259, 30 punktas; 2012 m. gruodžio 18 d. Nutarties Vengrija / Komisija, T‑320/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:705, 19 punktas ir nurodyta jurisprudencija ir 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑550/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:237, 24 punktas).

27

Be to, pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, skirtingai nuo teisės aktų, kurie turi būti skelbiami Oficialiajame leidinyje, apie sprendimus, kuriuose nurodomi jų adresatai, pranešama tiems adresatams ir jie įsigalioja nuo tokio pranešimo momento (2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑337/16 P, EU:C:2017:381, 35 punktas; 2012 m. gruodžio 18 d. Nutarties Vengrija / Komisija, T‑320/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:705, 20 punktas ir 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑550/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:237, 25 punktas).

28

Iš kartu nagrinėjamų SESV 263 straipsnio šeštos pastraipos ir 297 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos matyti, kad, kiek tai susiję su ieškiniais dėl panaikinimo, data, į kurią atsižvelgiama siekiant nustatyti ieškinio pareiškimo termino eigos pradžią, yra paskelbimo diena, kai šis paskelbimas, kuris lemia akto įsigaliojimą, yra numatytas šioje Sutartyje, ir pranešimo diena kitais SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytais atvejais, tarp kurių yra sprendimai su nurodytais jų adresatais (2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑337/16 P, EU:C:2017:381, 36 punktas).

29

Teisingumo Teismas patvirtino šį SESV 263 straipsnio šeštos pastraipos aiškinimą, konstatuodamas, kad, kiek tai susiję su aktais, kuriuose nurodyti jų adresatai, autentišku laikomas tik tekstas, apie kurį jiems pranešta, net jeigu šis aktas taip pat buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje (1966 m. liepos 13 d. Sprendimas Consten ir Grundig / Komisija, 56/64 ir 58/64, EU:C:1966:41, p. 491 ir 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑337/16 P, EU:C:2017:381, 37 punktas).

30

Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Rumunija aiškiai nurodyta kaip jo adresatė, kaip matyti iš jo 2 straipsnio, ir 2018 m. birželio 14 d. apie jį buvo pranešta Rumunijos nuolatinei atstovybei. Be to, Rumunija neginčija, kad yra ginčijamo sprendimo adresatė ir kad 2018 m. birželio 14 d. jai buvo pranešta apie šį sprendimą.

31

Taigi pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ginčijamas sprendimas, kaip individualiai taikomas aktas, kurio adresatė yra Rumunija, šiai valstybei įsigaliojo apie jį pranešus 2018 m. birželio 14 d. Dėl šio pranešimo Rumunija galėjo susipažinti su minėto sprendimo turiniu ir motyvais, kuriais jis grindžiamas.

32

Vadinasi, reikia konstatuoti, kad ieškinio dėl ginčijamo sprendimo pareiškimo terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo pranešimo apie jį Rumunijos nuolatinei atstovybei, o ne nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

33

Be to, nagrinėjamu atveju negalima taikyti Procedūros reglamento 59 straipsnio, nes jis taikomas tik tuo atveju, jeigu ieškinio dėl institucijos akto pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio akto paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

34

Šios išvados negali paneigti Rumunijos argumentai.

35

Rumunija iš esmės teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia yra ginčijamo sprendimo paskelbimas Oficialiajame leidinyje, o ne pranešimas apie jį. Taip yra, pirma, dėl to, kad nėra sąsajos tarp, viena vertus, ieškinio dėl institucijos teisės akto panaikinimo pareiškimo termino eigos pradžios kriterijaus ir, kita vertus, šio akto įsigaliojimo dienos; antra, dėl netipinės situacijos, kurią nulėmė nusistovėjusi Komisijos praktika skelbti tokius sprendimus ir kartu apie juos pranešti jų adresatams, ir, trečia, dėl minėto sprendimo teksto, apie kurį pranešta, ir paskelbto teksto skirtumų.

36

Pirma, Rumunija teigia, jog iš jurisprudencijos matyti, kad diena, kurią teisės aktas įsigalioja arba nuo kurios jis sukelia teisinius padarinius, automatiškai ir visada nėra dviejų mėnesių ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo termino eigos pradžia ir kad, siekiant pasinaudoti teise pareikšti ieškinį, būtent funkcija faktiškai informuoti apie Sąjungos teisės akto turinį yra reikšminga. Iš to, kad nėra ieškinio dėl Sąjungos institucijos teisės akto panaikinimo pareiškimo termino eigos pradžios kriterijaus ir šio akto įsigaliojimo dienos sąsajos, matyti, jog ieškinio dėl ginčijamo sprendimo pareiškimo termino eigos pradžia, net jeigu šis sprendimas jau įsigaliojęs ir sukėlė teisinių padarinių Rumunijai, gali būti vėlesnis paskelbimas Oficialiajame leidinyje.

37

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog Rumunijos argumentai grindžiami tuo, kad painiojamos ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo sąlygos, nurodytos SESV 263 straipsnyje, ir sąlygos, susijusios su tokiu ieškiniu ginčijamo akto galiojimu (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 11 d. Nutarties mmT / Komisija, T‑392/05, nepaskelbta Rink., EU:T:2006:382, 33 punktą). Taigi šiais argumentais negali būti sukelta abejonių dėl pranešimo apie ginčijamą sprendimą, kaip ieškinio pareiškimo termino eigos pradžios, reikšmingumo.

38

Be to, Rumunijos argumentai yra neveiksmingi, nes juose nurodyti įvairūs jurisprudencijos atvejai, kuriais, žinoma, paskelbimas buvo ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia, bet vien dėl to, kad ieškovui nebuvo pranešta apie atitinkamą teisės aktą. Tačiau nagrinėjamu atveju Rumunijai, kaip ginčijamo sprendimo adresatei, buvo tinkamai pranešta apie tą sprendimą ir būtent šis pranešimas jai yra ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia.

39

Taigi, kalbant apie Rumunijos teiginį, kad 1998 m. kovo 10 d. Sprendime Vokietija / Taryba (C‑122/95, EU:C:1998:94, 35 punktas) Teisingumo Teismas tvirtino, jog ieškinio dėl Sąjungos teisės akto pareiškimo termino eigos pradžia yra akto paskelbimas, nors šis paskelbimas nėra reikšmingas to akto įsigaliojimui, pakanka priminti, kad toje byloje ginčytas aktas buvo reglamentas, priimtas Sąjungai sudarius tarptautinį susitarimą, t. y. visoms valstybėms narėms skirtas visuotinai taikomas aktas, kurį paskelbus Oficialiajame leidinyje pradėtas skaičiuoti ieškinio pareiškimo terminas ir apie kurį nebuvo pranešta (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 4 d. Nutarties ICO Satellite / Komisija, T‑350/09, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:341, 36 punktą). Tame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad sužinojimo apie aktą dienos, kaip ieškinio pareiškimo termino eigos pradžios, kriterijus yra subsidiarus, palyginti su akto paskelbimo ar pranešimo apie jį kriterijais. Iš to visiškai nematyti, kad pranešimo kriterijus yra subsidiarus, palyginti su paskelbimo kriterijumi.

40

Be to, kalbant apie susijusi teiginį, jog 2005 m. lapkričio 21 d. Nutartyje Tramarin / Komisija (T‑426/04, EU:T:2005:405, 49 punktas) Bendrasis Teismas konstatavo, kad „aktų, kurie pagal nusistovėjusią atitinkamos institucijos praktiką yra skelbiami <…> terminas ieškiniui pareikšti skaičiuojamas nuo paskelbimo datos“, pakanka pažymėti, kad toje byloje ieškovė buvo ne sprendimo, apie kurį pranešta, adresatė, bet suinteresuotoji trečioji šalis. Nagrinėjamu atveju Rumunijai, kaip ginčijamo sprendimo adresatei, buvo tinkamai pranešta apie šį sprendimą.

41

Dėl nuorodos į 2013 m. balandžio 23 d. Sprendimą Gbagbo ir kt. / Taryba (C‑478/11 P–C‑482/11 P, EU:C:2013:258, 58 ir 59 punktai) pakanka pažymėti, jog jame Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 263 straipsnio šešta pastraipa nebūtų nuosekliai taikoma, jei, kalbant apie asmenis ir subjektus, kurių pavardės ar pavadinimai nurodyti aktų, priimtų remiantis su bendra užsienio politika ir saugumu susijusiomis nuostatomis, prieduose pateikiamuose sąrašuose, ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo terminas būtų pradėtas skaičiuoti nuo atitinkamo akto paskelbimo dienos, o ne nuo dienos, kai jiems apie jį buvo pranešta. Teisingumo Teismo teigimu, remiantis tuo darytina išvada, kad jeigu tokie aktai, kaip ginčijamieji, įsigaliojo juos paskelbus, ieškinio dėl šių aktų panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą pareiškimo terminas kiekvieno iš minėtų asmenų ir subjektų atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo šiems asmenims apie tą aktą dienos. Iš to sprendimo akivaizdu, kad reikia taikyti pranešimo arba asmeninio įteikimo kriterijų kaip ieškinio pareiškimo termino eigos pradžią, net jeigu paskelbimo kriterijus lemia atitinkamo teisės akto įsigaliojimą. Taigi šia jurisprudencija jokiu būdu negali būti paremtas Rumunijos teiginys, kad ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia yra paskelbimas, nes, priešingai, ja oficialiai atmetamas tas teiginys – net tuo atveju, kai paskelbimas lėmė atitinkamo teisės akto įsigaliojimą ir sukėlė teisinių padarinių.

42

Antra, Rumunija nurodo, kad egzistuoja ilgalaikė nusistovėjusi Komisijos praktika Oficialiajame leidinyje skelbti sprendimus dėl tam tikrų išlaidų nefinansavimo Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kartu apie juos pranešant jų adresatams. Esant tokiai netipinei situacijai, kai individualiai taikomas aktas taip pat paskelbiamas, būdas, kuriuo adresatai sužino apie akto turinį ir motyvus, kuriais jis grindžiamas, taip, kad galėtų pasinaudoti teise pareikšti ieškinį per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytą dviejų mėnesių terminą, gali būti paskelbimas, o ne pranešimas. Taigi, jeigu apie teisės aktą adresatas buvo informuotas dviem būdais, nagrinėjamu atveju paskelbimu ir pranešimu, remiantis teisinio saugumo principu ir teise į veiksmingą teisminę gynybą, reikalaujama, kad dviejų mėnesių ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo termino eigos pradžia būtų teisės akto paskelbimo diena, o ne pranešimo apie jį diena.

43

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad 1998 m. rugsėjo 15 d. Sprendime BP Chemicals / Komisija (T‑11/95, EU:T:1998:199, 48–51 punktai) Bendrasis Teismas pažymėjo, kad egzistuoja nusistovėjusi Komisijos praktika skelbti sprendimus, kaip antai nagrinėta byloje, kurioje priimtas tas teismo sprendimas, t. y. sprendimas valstybės pagalbos srityje, ir konstatavo, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog ginčijamas sprendimas bus paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Vis dėlto, nors Bendrasis Teismas iš esmės iš tikrųjų nusprendė, kad tuo atveju ieškinio pareiškimo dėl atitinkamo Komisijos sprendimo terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo to paskelbimo, jis patikslino, kad taip yra tik tuo atveju, jeigu ieškovei nebuvo pranešta apie ginčijamą sprendimą anksčiau. Todėl iš minėto Bendrojo Teismo sprendimo matyti, jog net darant prielaidą, kad egzistuoja nusistovėjusi Komisijos praktika skelbti sprendimus, kaip antai nagrinėjamą šioje byloje, dėl išlaidų nefinansavimo Sąjungos žemės ūkio fondų lėšomis, siekiant apskaičiuoti ieškinio pareiškimo terminą reikia atsižvelgti į pranešimą apie šį sprendimą valstybėms narėms, kurioms jis skirtas, o ne į jo paskelbimą Oficialiajame leidinyje, jeigu šis paskelbimas įvyko vėliau (šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 23 d. Nutarties Slovėnija / Komisija, T‑118/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:912, 27 ir 28 punktus ir 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑550/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:237, 35 ir 36 punktus). Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad apie ginčijamą sprendimą Rumunijai pranešta prieš jį paskelbiant.

44

Be to, Rumunija negali pagrįstai tvirtinti, jog Komisija sukūrė situaciją kai adresatai, atsižvelgiant į aplinkybes, kiekvieną kartą jai priimant tokius sprendimus, koks yra ginčijamas sprendimas, galėjo pagrįstai tikėtis, kad toks sprendimas bus paskelbtas Oficialiajame sprendime ir kad dėl to atsiras pasekmių, paprastai kylančių paskelbus aktus, pareiga kuriuos skelbti numatyta Sąjungos teisėje. Iš tiesų ji nenurodo nieko, kuo remiantis būtų galima tvirtinti, kad Komisija jai suteikė konkrečių garantijų šiuo aspektu (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Kahla Thüringen Porzellan / Komisija, C‑537/08 P, EU:C:2010:769, 63 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; 2015 m. lapkričio 23 d. Nutarties Slovėnija / Komisija, T‑118/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:912, 28 punktą ir 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑550/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:237, 37 punktą).

45

Be to, kalbant apie teiginį, kad SESV 263 straipsnio aiškinimas prieštarauja teisinio saugumo principui ir teisei į veiksmingą teisminę gynybą, pakanka priminti, jog pagal suformuotą jurisprudenciją šis aiškinimas visiškai atitinka skundo pateikimo ir ieškinio pareiškimo terminų tikslą užtikrinti teisinį saugumą ir užkirsti kelią galimybei neribotą laiką ginčyti teisinius padarinius sukeliančius Sąjungos teisės aktus (1971 m. liepos 7 d. Sprendimo Müllers / CES, 79/70, EU:C:1971:79, 18 punktas; 1972 m. vasario 17 d. Sprendimo Richez‑Parise / Komisija, 40/71, EU:C:1972:9, 6 punktas ir 1984 m. liepos 12 d. Sprendimo Moussis / Komisija, 227/83, EU:C:1984:276, 12 punktas), taip pat būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą (1987 m. vasario 4 d. Sprendimo Cladakis / Komisija, 276/85, EU:C:1987:57, 11 punktas; 2000 m. birželio 29 d. Sprendimo Politi / ETF, C‑154/99 P, EU:C:2000:354, 15 punktas ir 2008 m. kovo 5 d. Sprendimo Combescot / Komisija, T‑414/06 P, EU:T:2008:58, 43 punktas).

46

Taip pat, kalbant apie susijusį teiginį, kad 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendime Leno Merken (C‑149/11, EU:C:2012:816, 39 punktas) Teisingumo Teismas tvirtino, jog jeigu nuostata suformuluota nepakankamai aiškiai, reikia atsižvelgti į šios nuostatos kontekstą ir ja siekiamus tikslus, pakanka priminti, kad neginčijama, jog dėl SESV 263 straipsnio, aiškinamo atskirai arba siejant su SESV 297 straipsniu, formuluotės nekyla jokių abejonių (šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 23 d. Nutarties Slovėnija / Komisija, T‑118/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:912, 31 punktą ir 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑550/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:237, 33 punktą).

47

Galiausiai reikia konstatuoti, kad būtent nustačius vieną pranešimo kriterijų, kaip ieškinio dėl teisės aktų, kuriuose nurodyti jų adresatai, panaikinimo pareiškimo termino eigos pradžią, užtikrinamas teisinis saugumas ir veiksminga teisminė gynyba, priešingai mišriam sprendimui, kokį siūlo Rumunija, pagal kurį teisės akto adresatas, kuriam tinkamai apie jį pranešta, dar turėtų susipažinti su aktu, kuris galbūt, bet nebūtinai, nes tai nėra privaloma, paskelbtas Oficialiajame leidinyje.

48

Trečia, Rumunija iš esmės tvirtina, kad ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia turi būti viso ginčijamo sprendimo paskelbimas, o ne pranešimas apie ne visą ginčijamą sprendimą. Jos teigimu, iš to, kad yra ginčijamo sprendimo teksto, apie kurį pranešta 2018 m. birželio 14 d., ir 2018 m. birželio 15 d. paskelbto teksto skirtumų, matyti, jog pranešimas Rumunijos nuolatinei atstovybei buvo ne visas ir nesudarė jai sąlygų susipažinti su teisės akto turiniu. Šiuo aspektu pirmiausia ji nurodo skirtingas kitoms valstybėms narėms skirtas nuostatas. Be to, kalbėdama apie Rumunijai skirtas nuostatas ji teigia, kad 6701 ir 6711 biudžeto punktuose penktame langelyje „Rūšis“, atitinkančiame priemonę „Sertifikavimas“, atitinkamai dėl 2015 ir 2014 metų pateikta ne visa informacija, palyginti su priežastimis „EŽŪFKP, kai IAKS netaikoma, labiausiai tikėtina klaida“ ir „EŽŪFKP, kai taikoma IAKS, labiausiai tikėtina klaida“, nes versijoje, apie kurią pranešta, tik neaiškiai nurodyta „suma“ (rumunų k. „sumă“). Jos teigimu, šie skirtumai susiję su esminiais aspektais, kaip antai priemonėmis, pataisų priežastimis ir rūšimi, ir turi tiesioginį poveikį sprendimui pareikšti ieškinį dėl panaikinimo ir tam, kaip tas ieškinys parengtas. Be to, ji nurodo, kad kai kurie skirtumai susiję tik su ieškinyje ginčijamo žodžių junginio „apskaičiuota pagal sumą“ vartojimu.

49

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją apie sprendimą pranešta tinkamai, jeigu jis perduotas jo adresatui, o šis turi galimybę su juo susipažinti. Dėl pastarosios sąlygos Teisingumo Teismas konstatavo, kad ji laikoma įvykdyta, jei adresatas turėjo galimybę susipažinti su to sprendimo turiniu ir motyvais, kuriais jis grindžiamas (žr. 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑337/16 P, EU:C:2017:381, 47 ir 48 punktus ir 2019 m. kovo 21 d. Sprendimo Eco‑Bat Technologies ir kt. / Komisija, C‑312/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:235, 25 ir 26 punktus).

50

Iš to matyti, kad vien formali klaida ar praleidimas, kuris netrukdo sprendimo, apie kurį pranešta, adresatui susipažinti su to sprendimo turiniu ir motyvais, nedaro poveikio SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatyto termino taikymui (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑337/16 P, EU:C:2017:381, 48–50 punktus ir 2019 m. kovo 21 d. Sprendimo Eco‑Bat Technologies ir kt. / Komisija, C‑312/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:235, 27 punktą).

51

Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia atmesti nurodytą tariamų nuostatų, skirtų kitoms valstybėms narėms, skirtumų egzistavimą, nes tai bet kuriuo atveju yra nereikšminga ir netinkama Rumunijos ieškiniui (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑550/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:237, 42 punktą).

52

Be to, kalbant apie Rumunijai skirtas nuostatas, be abejo, reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, kad yra nedidelių ginčijamo sprendimo priedo penkto langelio redakcijos, apie kurią pranešta, ir jo paskelbtos redakcijos skirtumų. Redakcijoje, apie kurią pranešta Rumunijos nuolatinei atstovybei, dėl problemų, kilusių spausdinant ginčijamo sprendimo priede pateiktą lentelę, nebuvo žodžio „estimată“ (apskaičiuota pagal), vartojamo nurodant pataisos rūšį „sumă estimată“ (apskaičiuota pagal sumą), nes jis netilpo į lentelės langelių, susijusių su tam tikrais biudžeto punktais, plotą, ir juose buvo nurodytas tik žodis „sumă“ (suma). Šios problemos nekilo vėliau Oficialiajame leidinyje paskelbtoje redakcijoje.

53

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ši spausdinimo problema negali pakenkti priede pateiktos informacijos supratimui. Iš tiesų pažymėtina, kad tame penktame langelyje gali būti nurodytos tik keturios pataisų rūšys, t. y. pirma, „vienkartinė“ pataisoms, dėl kurių galima nustatyti netinkamas finansuoti sumas (rumunų k. „punctuală“ arba „calculată“), antra, „fiksuoto dydžio“ – fiksuoto dydžio pataisoms (rumunų k. „rată forfetară“), trečia, „apskaičiuota pagal sumą“ – pataisoms, ekstrapoliuotoms remiantis žinoma suma (rumunų k. „sumă estimată“), ir, ketvirta, „ekstrapoliuota“ – pataisoms, ekstrapoliuotoms remiantis žinomu procentiniu dydžiu (rumunų k. „extrapolate“). Kadangi trijų pataisų rūšių pavadinimai visiškai skiriasi nuo žodžio rumunų k. „sumă“ (suma), šis žodis akivaizdžiai ir be jokių dviprasmybių gali atitikti tik pataisos rūšį „sumă estimată“ (apskaičiuota pagal sumą).

54

Be to, Komisija pažymi, kad Rumunija 2018 m. birželio 15 d. Komisijos Generalinio sekretoriato elektroniniu laišku taip pat gavo nurodytas lenteles. Tokiu atveju, siekiant išsiaiškinti šiuos skirtumus, būtų pakakę tiesiog perskaityti elektroniniu laišku persiųstą priedą.

55

Kiek Rumunija ginčija žodžių junginio „sumă estimată“ (apskaičiuota pagal sumą) vartojimą, reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, kad iš tikrųjų dvi pataisos per klaidą klasifikuotos kaip „sumă estimată“ (apskaičiuota pagal sumą), užuot klasifikavus jas kaip „rată forfetară“ (fiksuoto dydžio).

56

Vis dėlto reikia pažymėti, kad ši klaida buvo ir tekste, apie kurį 2018 m. birželio 14 d. Komisija pranešė Rumunijos nuolatinei atstovybei, ir 2018 m. birželio 15 d. Oficialiajame leidinyje paskelbtame tekste, todėl Rumunija negali tvirtinti, kad tokia klaida sutrukdė jai pareikšti ieškinį per nustatytą terminą.

57

Be to, Komisija pažymi, kad ši nedidelė redakcinio pobūdžio klaida nebuvo padaryta nei vykdant administracinę procedūrą, nei suvestinėje ataskaitoje (summary report), kurioje išdėstyti ginčijamo sprendimo motyvai. Tokiu atveju negalėjo būti jokio susipainiojimo dėl pataisos pobūdžio.

58

Vadinasi, reikia konstatuoti, kad tokie nedideli teksto, apie kurį pranešta, ir paskelbto teksto skirtumai, atsiradę dėl problemos spausdinant ginčijamo sprendimo priede pateiktą lentelę, taip pat nedidelė redakcinio pobūdžio klaida, pasitaikiusi abiejuose tekstuose, negalėjo sutrukdyti Rumunijai pakankamai aiškiai ir tiksliai susipažinti su to sprendimo turiniu, suprasti motyvus, kuriais jis grindžiamas, ir pareikšti ieškinį dėl jo per nustatytą terminą (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 19 d. Nutarties Portugalija / Komisija, T‑550/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:237, 43 punktą).

59

Taigi reikia patvirtinti šios nutarties 32 punkte išdėstytą išvadą, kad ieškinio dėl ginčijamo sprendimo pareiškimo terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo pranešimo apie jį Rumunijos nuolatinei atstovybei, o ne nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

60

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ir remiantis Procedūros reglamento 58 ir 60 straipsniais ieškinio pareiškimo terminas, įskaitant terminą dėl nuotolių, pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 24 d. vidurnaktį.

61

Rumunija ieškinį pareiškė tik 2018 m. rugsėjo 7 d.

62

Darytina išvada, kad ieškinys pateiktas akivaizdžiai pasibaigus nustatytam terminui, todėl pareikštas pavėluotai.

63

Galiausiai Rumunija neįrodė ir net nenurodė atleistinos klaidos arba to, kad egzistuoja aplinkybės, kurių negalima numatyti, arba force majeure, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo nustatyto termino pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antrą pastraipą, taikytiną procesui Bendrajame Teisme pagal minėto statuto 53 straipsnį.

64

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad visas šis ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

65

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

66

Kadangi Rumunija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Komisijos bylinėjimosi išlaidos pagal šios reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nutaria: