Laikina versija

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. balandžio 2 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Neterminuota sutartis – KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktis – Sutarties nutraukimas įspėjus – Nutraukimo motyvai – Pasitikėjimo praradimas – Tarnybos interesas – Akivaizdi vertinimo klaida – Rūpestingumo pareiga – Gero administravimo principas – Pagrindinių teisių chartijos 30 ir 41 straipsniai – Procedūrinis klausimas – Prie Bendrojo Teismo nagrinėjamos bylos medžiagos pridėtų dokumentų paskelbimas internete – Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnis“

Byloje T‑492/17

Stephan Fleig, buvęs Europos išorės veiksmų tarnybos sutartininkas, gyvenantis Berlyne (Vokietija), atstovaujamas advokato H. Tettenborn,

ieškovas,

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), atstovaujamą S. Marquardt,

atsakovę,

dėl pagal SESV 270 straipsnį pateikto prašymo, pirma, panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo EIVT Žmogiškųjų išteklių direktorato direktorius, veikiantis kaip sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba, nutraukė ieškovo darbo sutartį nuo 2017 m. birželio 19 d., ir, antra, atlyginti žalą, kurią ieškovas tariamai patyrė dėl šio sprendimo,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai P. Nihoul ir J. Svenningsen (pranešėjas),

posėdžio sekretorė S. Bukšek Tomac, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. gruodžio 4 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą(1)

(Praleista)

 Dėl teisės

(Praleista)

 Dėl prie Bendrojo Teismo nagrinėjamos bylos medžiagos jau pridėtų kai kurių dokumentų paskelbimo internete

138    2017 m. spalio 30 d. raštu ieškovas informavo Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai apie savo ketinimą paviešinti, paskelbiant internete, tam tikrus su juo susijusius dokumentus, t. y. visus priedus, pridėtus prie šio sprendimo 87 punkte nurodyto skundo ir prašymų ir prie šio sprendimo 24 punkte nurodyto Tarnautojų teisme pareikšto ieškinio. Ši informacija buvo pateikta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 17a straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.

139    Į šį pirmąjį raštą EIVT atsakė ieškovo advokatui adresuotame elektroniniame laiške; atsakydamas į šį laišką, ieškovas 2017 m. lapkričio 13 d. nusiuntė Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai antrąjį raštą, kuriame tvirtino, kad atitinkami dokumentai jau buvo paviešinti 2013 m., nes jie buvo perduoti neįvardytai organizacijai ir „aštuoniems skirtingiems asmenims“, įskaitant jo motiną. Anot ieškovo, toks paviešinimas buvo teisėtas, nes 2013 m. kovo 27 d. buvo paprašyta leidimo paviešinti ir EIVT tam neprieštaravo. Nurodytus dokumentus ieškovo interneto svetainėje paskelbė su ieškovo motina susiję asmenys.

140    Dviem raštais (2017 m. lapkričio 17 ir 24 d.) EIVT pranešė ieškovui, kad dėl tam tikrų dokumentų, kuriuos jis pridėjo prie šioje byloje pareikšto ieškinio, paviešinimo buvo pažeistas vykstančio teismo proceso konfidencialumo principas.

141    Gavęs 2017 m. gruodžio 4 d. SEAE raštą, kuriuo Bendrajam Teismui pranešta apie šio sprendimo 138 ir 139 punktuose nurodytas faktines aplinkybes (žr. 34 punktą) ir įvairių dokumentų paviešinimą, ieškovas dublike pateikė pastabas šiuo klausimu.

142    Ieškovas mano, kad aptariamas paviešinimas nėra neteisėtas. Jis pakartoja, kad atitinkami dokumentai prieš tai buvo tinkamai paskelbti, nes dėl jo 2013 m. kovo 27 d. šiuo tikslu pateikto prašymo buvo gautas numanomas EIVT leidimas, t. y. ši nepareiškė prieštaravimo per Tarnybos nuostatų 17a straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytą trisdešimties darbo dienų terminą. Taigi, ieškovo nuomone, dėl to, kad šie dokumentai vėliau buvo pateikti vykstant teismo procesui, negali būti atkurtas jų prarastas konfidencialumas.

143    EIVT ginčija ieškovo argumentų pagrįstumą.

144    Ieškovas pripažįsta, kad internete buvo paskelbti dokumentai, kuriuos jis pateikė šioje byloje, t. y. tam tikri dokumentai, kurie buvo pridėti prie dviejų prašymų, 2013 m. kovo 20 ir 24 d. pateiktų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį ir įregistruotų atitinkamai numeriais D/227/13 ir D/233/13; pastarasis prašymas pateiktas dėl įvykių, susijusių su jo medicininės bylos tvarkymu. Nors jis teigė, kad paskelbimą jo asmeninėje interneto svetainėje atliko ne jis pats, o nenustatyti asmenys, kuriems atitinkamus dokumentus perdavė jo motina, jis pripažįsta, kad būtent dėl jo veiksmų šie dokumentai neteko savo pradinio griežto konfidencialumo. Vis dėlto jis teigia, kad šis konfidencialumo praradimas buvo teisėtas ir įvyko paviešinus nurodytus dokumentus.

145    Reikėtų pažymėti, kad Tarnybos nuostatų 17 ir 17a straipsnių reguliavimo dalykai skiriasi ir ieškovas juos painioja. Iš tiesų, 17 straipsnyje nurodyta, kad pareigūnams ar tarnautojams draudžiama atskleisti bet kokią laikmenoje esančią ar kitokios formos neviešą informaciją, sužinotą einant savo pareigas, nebent tam būtų gautas išankstinis leidimas. Šis draudimas išlieka ir išėjus iš tarnybos. 17a straipsnis taikomas bet kokių tekstų dėl, be kita ko, su Sąjungos veikla susijusio darbo, studijų ar nuomonių paskelbimui. Tokiam paskelbimui taikoma speciali su saviraiškos laisve susijusi apsauga, laikantis šiame straipsnyje numatytų apribojimų, susijusių su lojalumo ir nešališkumo principų laikymusi, tarnybos prestižo gerbimu ir draudimo atskleisti vykdant pareigas sužinotą informaciją paisymu; jam taip pat taikoma speciali leidimo suteikimo procedūra, pagal kurią atsakymo nepateikimas per trisdešimt darbo dienų prilygsta numanomam leidimui.

146    Nors nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytame leidimo prašyme, t. y. 2013 m. kovo 27 d. EIVT adresuotame rašte, remiamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 17a straipsniu, iš tikrųjų, atsižvelgiant į jo nedviprasmiškas formuluotes ir turinį, jis susijęs su informacijos atskleidimu, kuriam taikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnis. Todėl, priešingai, nei teigia ieškovas, nepranešimas apie sprendimą per trisdešimt darbo dienų negalėjo būti prilygintas numanomam neprieštaravimui. Iš tiesų, šiam prašymui suteikti leidimą buvo taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis, todėl institucija turėjo keturis mėnesius sprendimui priimti, o sprendimo nepriėmimas per šį terminą reiškė numanomą prašymo atmetimą.

147    Iš bylos medžiagos matyti, kad į ieškovo prašymą suteikti leidimą EIVT atsakė 2013 m. gegužės 5 d. raštu, nepraleidusi Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje numatyto keturių mėnesių termino. Šiame rašte, kurio pradžioje buvo trumpai priminta Pareigūnų tarnybos nuostatų 17astraipsnio taikymo sritis, EIVT leido atskleisti atitinkamus dokumentus tik tam, kad ieškovas galėtų gauti pagalbą tvarkant jo medicininę bylą. Atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnyje įtvirtintą konfidencialumo principą, šis leidimas turėjo būti aiškinamas siaurai. Todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą ir į jam pateiktą atsakymą, bet koks nagrinėjamų dokumentų atskleidimas, griežtai nesusijęs su socialinio, medicininio, psichologinio ar teisinio pobūdžio asmenine pagalba ieškovui tvarkant medicininę bylą, buvo uždraustas. Kilus abejonių, ieškovas turėjo atsiklausti EIVT, ar jo gautas ribotas leidimas tikrai apimtų numatomą atskleidimą. Taip yra juo labiau dėl to, kad minėtame leidime buvo primintos jo pareigos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, visų pirma pareiga susilaikyti nuo bet kokio neleistino atliekant pareigas gautos informacijos atskleidimo ir laikytis lojalumo ir nešališkumo principų.

148    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas, remdamasis savo 2013 m. kovo 27 d. prašymu ir atsakymu į jį, niekaip negali tinkamai pagrįsti visų arba dalies šiame prašyme nurodytų dokumentų paskelbimo internete.

149    Ieškovas taip pat negali pagrįstai remtis leidimu atskleisti šiuos dokumentus kvalifikuotiems asmenims, siekdamas gauti asmeninę pagalbą, nurodytą šio sprendimo 147 punkte, ir teigti, kad tie dokumentai jau buvo paviešinti iki ieškinio šioje byloje pareiškimo ir kad todėl jų pateikimui per šios bylos nagrinėjimą netaikomas draudimas atskleisti teismo procesinius dokumentus.

150    Galiausiai ieškovas negali pagrįstai teigti, kad nagrinėjamus dokumentus paviešino jo motina ar su ja susiję asmenys. Iš tiesų, be to, kad mažai tikėtina, jog nagrinėjamus dokumentus jo asmeninėje interneto svetainėje be jo sutikimo paskelbė tretieji asmenys, jau vien perdavęs tuos dokumentus savo motinai jis pažeidė suteikto leidimo sąlygas. Be to, net jei pareigūnas ar tarnautojas teisėtai perduoda konfidencialų dokumentą trečiajam asmeniui, remdamasis leidimu atskleisti, jis privalo užtikrinti, kad šis trečiasis asmuo laikysis to leidimo sąlygų. Taigi net padarius prielaidą, kad pats paskelbimas įvyko be ieškovo pagalbos, reikia konstatuoti, kad pažeidęs jam suteikto leidimo atskleisti ribas jis objektyviai sukėlė tokio paskelbimo riziką ir prie jo prisidėjo (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 16 d. Nutarties One of Us ir kt. / Komisija, T‑561/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:917, 58 ir 59 punktus).

151    Primintina, kad jei šalis atskleidė procesinius dokumentus tretiesiems asmenims, kai šie dokumentai buvo perduoti kitu tikslu nei šios šalies gynybai byloje, tai yra piktnaudžiavimas procesu (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Nexans France ir Nexans / Komisija, T‑135/09, EU:T:2012:596, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tai a fortiori taikoma tais atvejais, kai tokie dokumentai viešai skelbiami, kaip nagrinėjamu atveju.

152    Į šį piktnaudžiavimą procesu reikia atsižvelgti sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes šie veiksmai lėmė specialaus susirašinėjimo ir papildomų pastabų pateikimo būtinumą (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 17 d. Sprendimo Svenska Journalistförbundet / Taryba, T‑174/95, EU:T:1998:127, 139 punktą).

153    Todėl išlaidas, patirtas dėl nurodyto piktnaudžiavimo procesu, turi atlyginti ieškovas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

154    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal EIVT reikalavimus, įskaitant išlaidas, susijusias su šio sprendimo 138–153 punktuose nurodytu procesiniu klausimu.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Stephan Fleig bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta 2019 m. balandžio 2 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: vokiečių.

1      Pateikiami tik tie šio sprendimo punktai, kuriuos Bendrasis Teismas mano tikslinga paskelbti.