BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. liepos 12 d. ( *1 )

„Konkurencija – Karteliai – Elektros kabelių Europos rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Pažeidimo inkriminavimas – Prezumpcija – Vertinimo klaida – Nekaltumo prezumpcija – Teisinis saugumas – Asmeninės atsakomybės principas – Neribota jurisdikcija“

Byloje T‑419/14

The Goldman Sachs Group, Inc., įsteigta Niujorke (Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų W. Deselaers, J. Koponen ir A. Mangiaracina,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą C. Giolito, L. Malferrari, H. van Vliet ir J. Norris‑Usher,

atsakovę,

palaikomą

Prysmian SpA, įsteigtos Milane (Italija),

Prysmian cavi e sistemi Srl, įsteigtos Milane,

atstovaujamų advokatų C. Tesauro, F. Russo ir L. Armati,

įstojusių į bylą šalių,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo, pirma, panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą C (2014) 2139 final dėl procedūros pagal [SESV 101] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39610 – Elektros kabeliai), kiek jis susijęs su ieškove, ir, antra, sumažinti jai skirtą baudą

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. M. Collins, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir R. Barents,

posėdžio sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. kovo 28 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I. Ginčo aplinkybės

A. Ieškovė ir susijęs sektorius

Ieškovė The Goldman Sachs Group, Inc. – tai JAV bendrovė, kuri pagrindinėse pasaulio finansų rinkose veikia kaip komercinis bankas ir investicinė bendrovė. Nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d. ji, tarpininkaujant fondui GS Capital Partners V (toliau – fondas GSCP V) ir kitoms tarpininkaujančioms bendrovėms, buvo netiesioginė Prysmian SpA (toliau – Prysmian) ir visiškai priklausančios šios įmonės dukterinės bendrovės Prysmian Cavi e Sistemi Srl (toliau – PrysmianCS), kuri iš pradžių vadinosi Pirelli Cavi e Sistemi Energia SpA, vėliau – Prysmian Cavi e Sistemi Energia Srl., patronuojančioji bendrovė. Šios dvi bendrovės kartu sudaro Prysmian grupę, kuri yra pasaulinė lyderė povandeninių ir požeminių elektros kabelių sektoriuje.

Povandeniniai ir požeminiai elektros kabeliai naudojami atitinkamai po vandeniu ir po žeme perduodant ir skirstant elektros energiją. Yra trys jų kategorijos: žemos įtampos, vidutinės įtampos, taip pat aukštos ir labai aukštos įtampos. Aukštos ir labai aukštos įtampos elektros kabeliai dažniausiai parduodami įgyvendinant tam tikrus projektus. Šiuos projektus sudaro elektros kabelio, įrangos, įrenginių ir papildomų reikiamų paslaugų derinys. Aukštos ir labai aukštos įtampos elektros kabeliai visame pasaulyje parduodami dideliems nacionalinių tinklų eksploatuotojams ir kitoms elektros įmonėms, daugiausiai surengiant viešuosius pirkimus.

B. Administracinė procedūra

2008 m. spalio 17 d. raštu Švedijos bendrovė ABB AB pateikė Europos Bendrijų Komisijai tam tikrus pareiškimus ir dokumentus, susijusius su ribojamaisiais komerciniais veiksmais požeminių ir povandeninių elektros kabelių gamybos ir tiekimo sektoriuje. Šie pareiškimai ir dokumentai buvo pateikti gavus prašymą atleisti nuo baudos, kaip jis suprantamas pagal Komisijos pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006, p. 17, toliau – Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo).

4	Gavusi ABB pareiškimus, nuo 2009 m. sausio 28 iki vasario 3 d. Komisija atliko patikrinimus Prysmian, Prysmian Cavi e Sistemi Energia ir kitų susijusių Europos bendrovių, būtent Nexans SA ir Nexans France SAS, patalpose.

2009 m. vasario 2 d. Japonijos bendrovės Sumitomo Electric Industries Ltd, Hitachi Cable Ltd ir J–Power Systems Corp. pateikė bendrą prašymą atleisti nuo baudų pagal Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 14 punktą arba subsidiariai – sumažinti baudas pagal to pranešimo 27 punktą. Paskui jos Komisijai pateikė kitus žodinius pareiškimus ir dokumentus.

Vykdydama tyrimą Komisija pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnį ir Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 12 punktą išsiuntė kelis prašymus suteikti informacijos požeminių ir povandeninių elektros kabelių gamybos ir tiekimo sektoriuje veikiančioms įmonėms.

2011 m. birželio 30 d. Komisija pradėjo procedūrą ir priėmė pranešimą apie kaltinimus, skirtą šiems teisės subjektams: Nexans France, Nexans, Pirelli & C. SpA, Prysmian Cavi e Sistemi Energia, Prysmian, Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable, J‑Power Systems, Furukawa Electric Co. Ltd, Fujikura Ltd, Viscas Corp., SWCC Showa Holdings Co. Ltd, Mitsubishi Cable Industries Ltd, Exsym Corp., ABB, ABB Ltd, Brugg Kabel AG, Kabelwerke Brugg AG Holding, nkt cables GmbH, NKT Holding A/S, Silec Cable SAS, Grupo General Cable Sistemas, SA, Safran SA, General Cable Corp., LS Cable & System Ltd, Taihan Electric Wire Co. Ltd ir ieškovei.

8	2012 m. birželio 11–18 d. visos pranešimo apie kaltinimus adresatės, išskyrus Furukawa Electric, dalyvavo Komisijos surengtame administracinės bylos posėdyje.

2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimu Nexans France ir Nexans / Komisija (T‑135/09, EU:T:2012:596) ir 2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimu Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia / Komisija (T‑140/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:597) Bendrasis Teismas iš dalies panaikino sprendimus atlikti patikrinimą, skirtus, pirma, Nexans ir Nexans France ir, antra, Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia, kiek jie susiję su kitais elektros kabeliais nei aukštos įtampos povandeniniai ir požeminiai elektros kabeliai ir įranga, susijusia su šiais kitais kabeliais, ir atmetė likusią ieškinių dalį. 2013 m. sausio 24 d.Nexans ir Nexans France pateikė apeliacinį skundą dėl pirmojo iš šių sprendimų. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimu Nexans ir Nexans France / Komisija (C‑37/13 P, EU:C:2014:2030) Teisingumo Teismas atmetė šį apeliacinį skundą.

10	2014 m. balandžio 2 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2014) 2139 final dėl procedūros pagal [SESV 101] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39610 – Elektros kabeliai) (toliau – ginčijamas sprendimas).

C. Ginčijamas skundžiamas sprendimas

1. Nagrinėjamas pažeidimas

Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nustatyta, kad tam tikros įmonės įvairiais laikotarpiais dalyvavo darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio pažeidimą „(labai) aukštos įtampos požeminių ir (arba) povandeninių elektros kabelių sektoriuje“. Komisija iš esmės konstatavo, kad nuo 1999 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. pabaigos pagrindiniai Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos povandeninių ir požeminių elektros kabelių gamintojai dalyvavo daugiašaliuose ir dvišaliuose susitikimuose ir palaikė ryšius siekdami apriboti konkurenciją dėl (labai) aukštos įtampos požeminių ir povandeninių elektros kabelių projektų tam tikrose teritorijose, pasidalydami rinkas ir klientus ir taip iškraipydami normalią konkurenciją (minėto sprendimo 10–13 ir 66 konstatuojamosios dalys).

Ginčijamame sprendime Komisija padarė išvadą, kad kartelis pasireiškė dviem pagrindiniais lygiais, kurie sudarė sudėtinę visumą. Konkrečiau kalbant, anot jos, kartelį sudarė dvi dalys:

–

„kartelio lygmuo A/R“, apimantis Europos įmones, bendrai vadinamas „narėmis R“, Japonijos įmones, vadinamas „narėmis A“, ir galiausiai Pietų Korėjos įmones, vadinamas „narėmis K“. Šis lygmuo leido pasiekti tikslą priskirti Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojų teritorijas ir klientus. Šis priskyrimas buvo vykdomas laikantis susitarimo dėl „nacionalinės teritorijos“, pagal kurį Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojos įsipareigojo nekonkuruoti dėl projektų, vykdomų Europos gamintojų „nacionalinėje teritorijoje“, o pastarosios įsipareigojo likti už Japonijos ir Pietų Korėjos rinkų ribų. Taip pat buvo priskirti projektai, susiję su „eksporto teritorijomis“, t. y. likusia pasaulio dalimi, išskyrus, be kita ko, JAV; tam tikrą laikotarpį turi būti laikomasi „kvotos 60/40“, reiškiančios, kad 60 % projektų buvo skirti Europos gamintojams, o likę 40 % – Azijos gamintojams, ir

–	„europinis kartelio lygmuo“, apimantis teritorijų ir klientų priskyrimą Europos gamintojams dėl projektų, vykdomų Europos „nacionalinėje teritorijoje“, arba priskirtų Europos gamintojams (žr. minėto sprendimo 3.3 punktą ir ypač to sprendimo 73 ir 74 konstatuojamąsias dalis).

13	Komisija konstatavo, jog kartelio dalyvės įsipareigojo perduoti duomenis, kad būtų galima kontroliuoti susitarimų dėl pasidalijimo įgyvendinimą (ginčijamo sprendimo 94–106 ir 111–115 konstatuojamosios dalys).

Atsižvelgdama į įvairių kartelio dalyvių atliktą vaidmenį jį įgyvendinant, Komisija juos suskirstė į tris grupes. Iš pradžių ji apibrėžė kartelio branduolį, kuriam priklausė, pirma, Europos įmonės: Nexans France, Pirelli & C., buvusios Pirelli SpA, dukterinės bendrovės, kurios viena po kitos dalyvavo kartelyje, ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia; ir, antra, Japonijos įmonės: Furukawa Electric Co, Fujikura ir jų bendroji įmonė Viscas, taip pat Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir jų bendroji įmonė J–Power Systems (ginčijamo sprendimo 545–561 konstatuojamosios dalys). Toliau ji išskyrė grupę įmonių, kurios nepriklausė pačiam branduoliui, bet jų vis dėlto negalima laikyti antraeilėmis kartelio dalyvėmis, ir šiai grupei priskyrė ABB, Exsym, Brugg Kabel ir subjektą, kurį sudaro Sagem SA, Safran ir Silec Cable (minėto sprendimo 562–575 konstatuojamosios dalys). Galiausiai ji padarė išvadą, kad Mitsubishi Cable Industries, SWCC Showa Holdings, LS Cable & System, Taihan Electric Wire. ir nkt cables buvo antraeilės kartelio dalyvės (to sprendimo 576–594 konstatuojamosios dalys).

2. Ieškovės atsakomybė

15	Ieškovė buvo pripažinta atsakinga dėl to, kad kaip Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia patronuojančioji bendrovė nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d. darė joms lemiamą įtaką.

Konkrečiai kalbant, Komisija, pirma, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teismų jurisprudencijoje nustatytus principus preziumavo, kad Prysmian darė lemiamą įtaką Prysmian Cavi e Sistemi Energia veiksmams rinkoje bent jau nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d. ir kad ieškovė darė lemiamą įtaką Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia veiksmams rinkoje bent jau nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. (ginčijamo sprendimo 782 konstatuojamoji dalis).

Antra, Komisija, remdamasi ekonominių, organizacinių ir teisinių ieškovės ryšių su jos dukterinėmis bendrovėmis analize, padarė išvadą, kad ieškovė iš tikrųjų darė lemiamą įtaką Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia veiksmams rinkoje bent jau nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d. (ginčijamo sprendimo 783 konstatuojamoji dalis).

3. Skirta bauda

18	Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f punkte ieškovei skirta 37303000 EUR bauda „solidariai“ su PrysmianCS ir Prysmian dėl jos dalyvavimo kartelyje laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d.

19	Apskaičiuodama baudą Komisija taikė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą ir Pagal [tą straipsnį] skiriamų baudų apskaičiavimo gairėse (OL C 210, 2006 p. 2, toliau – 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės) išdėstytą metodą.

Pirma, kiek tai susiję su baziniu baudų dydžiu, nustačiusi atitinkamą pardavimų vertę pagal 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 18 punktą (ginčijamo sprendimo 963–994 konstatuojamosios dalys), Komisija pagal tų gairių 22 ir 23 punktus nustatė šios pardavimų vertės procentinę dalį, atspindinčią pažeidimo sunkumą. Šiuo aspektu ji laikėsi nuomonės, kad pažeidimas dėl savo pobūdžio yra vienas iš didžiausių konkurencijos apribojimų, o tai pateisina dėl sunkumo taikytiną 15 % normą. Taip pat visų adresačių baudą ji padidino, pritaikydama 2 % sunkumo koeficientą dėl bendros rinkos dalies ir dėl beveik pasaulinės kartelio geografinės aprėpties, apimančios, be kita ko, visą Europos ekonominės erdvės (EEE) teritoriją. Be to, ji konstatavo, kad Europos įmonių elgesys padarė didesnę žalą konkurencijai nei kitų įmonių elgesys, nes Europos įmonės ne tik dalyvavo A/R lygmens kartelyje, bet ir tarpusavyje dalijosi elektros kabelių projektus pagal europinį kartelio lygmenį. Dėl šios priežasties ji nustatė tokias pardavimų vertės procentines dalis, į kurias reikia atsižvelgti dėl pažeidimo sunkumo: 19 % – Europos įmonėms ir 17 % – kitoms įmonėms (ginčijamo sprendimo 997–1010 konstatuojamosios dalys).

Kalbant apie dauginimo koeficientą, susijusį su pažeidimo trukme, pažymėtina, kad Komisija ieškovei nustatė 3,5 koeficientą už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d. Be to, į bazinį baudos dydį ji įtraukė papildomą sumą (prisijungimo mokestį), lygią 19 % pardavimų vertės (ginčijamo sprendimo 1011–1016 konstatuojamosios dalys).

Antra, kiek tai susiję su bazinio baudos dydžio koregavimu, Komisija nenustatė sunkinančių aplinkybių, kurios galėtų turėti poveikį baziniam baudos dydžiui, nustatytam kiekvienai kartelio dalyvei, išskyrus ABB. Kita vertus, kiek tai susiję su lengvinančiomis aplinkybėmis, ji nusprendė, kad baudų dydis turi atspindėti įvairių įmonių dalyvavimo įgyvendinant kartelį mastą. Taigi, ji 10 % sumažino bazinį baudos dydį antraeilėms kartelio dalyvėms ir 5 % – įmonėms, kurių dalyvavimas kartelyje buvo vidutinis. Be to, įmonėms Mitsubishi Cable Industries ir SWCC Showa Holdings už laikotarpį iki įsteigiant Exsym, taip pat įmonėms LS Cable & System ir Taihan Electric Wire ji papildomai sumažino baudas 1 % dėl to, kad jos nežinojo apie tam tikrus vieno tęstinio pažeidimo aspektus ir nebuvo už juos atsakingos. Kita vertus, bazinis baudos dydis nebuvo sumažintas kartelio branduoliui priklausančioms įmonėms, įskaitant ieškovę (ginčijamo sprendimo 1017–1020 ir 1033 konstatuojamosios dalys). Taip pat taikydama 2006 m. baudų apskaičiavimo gaires Komisija papildomai 3 % sumažino Mitsubishi Cable Industries baudą dėl veiksmingo jos bendradarbiavimo ne pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo (minėto sprendimo 1041 konstatuojamoji dalis).

II. Procesas ir šalių reikalavimai

23	2014 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

Atskirais dokumentais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. spalio 2 ir 11 d.), viena vertus, Prysmian ir PrysmianCS ir, kita vertus, European Private Equity and Venture Capital Association (Europos privataus kapitalo investavimo ir rizikos kapitalo asociacija) atitinkamai paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

2015 m. birželio 25 d. nutartimis Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos (ankstesnė sudėtis) pirmininkas, pirma, leido įstoti į bylą Prysmian ir PrysmianCS ir nurodė joms perduoti ieškovės ir Komisijos paaiškinimų nekonfidencialias versijas. Antra, jis atmetė European Private Equity and Venture Capital Association prašymą leisti įstoti į bylą.

26	2015 m. spalio 29 d. įstojusios į bylą šalys pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus. 2016 m. sausio 14 d. ir vasario 5 d. raštais atitinkamai Komisija ir ieškovė pateikė savo pastabas dėl įstojusių į bylą šalių paaiškinimų.

27	2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos (ankstesnė sudėtis) pirmininkas iš dalies patenkino ieškovės ir Komisijos prašymus užtikrinti konfidencialumą, kiek su jais nesutiko įstojusios į bylą šalys.

28	Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į aštuntąją kolegiją (nauja sudėtis), todėl, remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalimi, ši byla paskirta tai kolegijai.

29	Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2017 m. kovo 28 d. posėdį.

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–	visiškai arba iš dalies panaikinti ginčijamo sprendimo 1–4 straipsnius tiek, kiek jie su ja susiję,

–	sumažinti to sprendimo 2 straipsniu ieškovei paskirtą baudą,

–	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Komisija, palaikoma įstojusių į bylą šalių, Bendrojo Teismo prašo:

–	atmesti visus ieškovės reikalavimus,

–	priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

32	Ieškinyje ieškovė pateikia tiek reikalavimus iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, tiek reikalavimus sumažinti jai skirtos baudos dydį.

A. Dėl reikalavimo panaikinti

Grįsdama savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovė nurodo penkis ieškinio pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida, kiek tai susiję su Komisijos išvada, kad ieškovė yra atsakinga už įstojusių į bylą šalių padarytą pažeidimą. Antrasis pagrindas grindžiamas minėto reglamento 2 straipsnio pažeidimu, įrodymų stoka ir SESV 296 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti neįvykdymu. Trečiasis pagrindas grindžiamas SESV 101 straipsnio ir šio reglamento 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat asmeninės atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas SESV 101 straipsnio ir šio reglamento 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat akivaizdžia vertinimo klaida ir teisinio saugumo bei bausmių individualizavimo principų pažeidimu. Penktasis pagrindas grindžiamas teisės į gynybą pažeidimu.

1. Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida

Ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ši pripažino ją solidariai atsakinga už baudos, skirtos už pažeidimą, kurį įstojusios į bylą šalys padarė nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d., sumokėjimą. Iš esmės ji ginčija šio sprendimo 15–17 punktuose išdėstytas Komisijos išvadas, kad, pirma, galima preziumuoti, jog nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. ji darė lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims, ir, antra, tokią įtaką bet kuriuo atveju gali parodyti ekonominių, organizacinių ir teisinius ryšių, kurie ją siejo su įstojusiomis į bylą šalimis per visą laikotarpį, kai ji turėjo Prysmian grupės akcijų, analizė.

Ieškovė skirsto pirmąjį pagrindą į tris dalis. Pirmoje dalyje ji tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, kai preziumavo, jog laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. ji darė faktinę lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims. Antroje dalyje ji nurodo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą laikydamasi nuomonės, jog bet kuriuo atveju įstojusioms į bylą šalims ji darė lemiamą įtaką per visą laikotarpį, kai turėjo jų akcijų. Trečioje dalyje ji tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai iš esmės manė, jog ji nebuvo paprasčiausia investuotoja.

a) Dėl pirmos dalies, susijusios su faktinės lemiamos įtakos darymo laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. prezumpcijos taikymu

Visų pirma ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė klaidą, kai preziumavo, jog ji darė lemiamą įtaką, nes ieškovei, tarpininkaujant fondui GSCP V ir įstojusioms į bylą šalims, priklausančio Prysmian akcinio kapitalo dalis didžiąją jo vykdomų investicijų laikotarpio dalį buvo daug mažesnė nei 100 %. Šiuo aspektu ji pažymi, kad, neatsižvelgiant į 41 dieną, jos turima Prysmian kapitalo dalis buvo nuo 91,1 iki 84,4 % 2007 m. gegužės 3 d., kai Prysmian akcijos buvo pasiūlytos Milano akcijų biržoje pateikiant pirminį viešą pasiūlymą (toliau – pirminis pasiūlymas). Anot jos, faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos Komisija niekada netaikė byloje, susijusioje su mažesne nei 93 % faktine kapitalo dalimi.

Toliau ieškovė teigia, kad Komisija padarė klaidą, kai taikė faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, remdamasi balsavimo teisėmis, susietomis su Prysmian akcijomis, o ne šios įmonės akciniu kapitalu. Anot jos, tokio požiūrio nebuvo laikomasi Komisijos sprendimuose ir jo nepatvirtina Sąjungos teismų jurisprudencija. Be to, ji iš esmės nurodo, kad 100 % balsavimo teisių, susietų su bendrovės akcijomis, turėjimas nėra tas pats, kaip šios bendrovės 100 % akcinio kapitalo turėjimas.

Be to, ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ši nepakankamai atsižvelgė į jos įvykdytą Prysmian akcijų perleidimą Apollo Investment Corporation (toliau – Apollo) ir Prysmian vadovams. Anot jos, šie perleidimai iš esmės parodo, kad ji negalėjo turėti 100 % balsavimo teisių, susietų su Prysmian akcijomis, priešingai, nei ginčijamame sprendime teigia Komisija.

39	Galiausiai ieškovė teigia, kad net darant prielaidą, jog Komisija galėjo jos atžvilgiu remtis faktinės lemiamos įtakos prezumpcija dėl laikotarpio iki pirminio pasiūlymo, ji pateikė pakankamai įrodymų šiai prezumpcijai paneigti.

40	Komisija ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė iš esmės pateikia du kaltinimus, siejamus su, pirma, tuo, kad Komisija klaidingai taikė faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, pripažindama ją solidariai atsakinga už jos dukterinėms bendrovėms skirtos baudos už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 29 d. iki pirminio pasiūlymo pateikimo dienos sumokėjimą, ir, antra, tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog ji nepaneigė tos prezumpcijos.

1) Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su faktinės lemiamos įtakos darymo laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. prezumpcijos taikymu

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad atsakomybę už dukterinės bendrovės veiksmus galima priskirti patronuojančiajai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo veiksmų rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančiosios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius (žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:536, 58 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

Taip yra dėl to, kad tokioje situacijoje patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį. Taigi, tai, kad patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal tą straipsnį, leidžia Komisijai sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, adresuoti patronuojančiajai bendrovei, nesant reikalo nustatyti to, kad ši asmeniškai dalyvavo darant pažeidimą (žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:536, 59 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad konkrečiu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios jos dukterinės bendrovės akcijų, pirma, ši patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės veiksmams ir, antra, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės veiksmams (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:536, 60 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiajai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, kad būtų preziumuojama, jog patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką jos komercinei politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė solidariai atsakinga už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent ši patronuojančioji bendrovė, kuri turi paneigti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai (žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:536, 61 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

Galiausiai, reikia priminti, kad tuo konkrečiu atveju, kai kontroliuojančioji bendrovė valdo 100 % tarpininkaujančios bendrovės kapitalo, kuri savo ruožtu valdo 100 % jos grupei priklausančios Sąjungos konkurencijos normų pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės kapitalo, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, pagal kurią ši kontroliuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką tarpininkaujančios bendrovės veiklai ir kartu netiesiogiai, tarpininkaujant pastarajai bendrovei, minėtos dukterinės bendrovės veiklai (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 8 d. Sprendimo Eni / Komisija, C‑508/11 P, EU:C:2013:289, 48 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

Šiuo atveju neginčytina, kad Komisija taikė faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, neatsižvelgdama į tai, jog ne per visą laikotarpį nuo 2005 m. liepos 29 d. iki pirminio pasiūlymo pateikimo ieškovei priklausė 100 % Prysmian kapitalo. Iš tiesų neginčijama, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 739–747 konstatuojamųjų dalių, nors iš pradžių, t. y. fondui GSCP V įsigyjant įstojusias į bylą šalis, ieškovei priklausė 100 % šio kapitalo, netrukus po to ši kapitalo dalis laipsniškai sumažėjo, kai, pirma, 2005 m. rugsėjo 7 d. dalis akcijų buvo perleista Apollo ir, antra, 2006 m. liepos 21 d. dalis akcijų buvo perleista Prysmian vadovams. Todėl ieškovė savo rašytinėse pastabose teisingai pabrėžia, kad, neatsižvelgiant į 41 dieną, jos turima šio kapitalo dalis iki pirminio pasiūlymo pateikimo buvo nuo 91,1 iki 84,4 %.

Vis dėlto, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 748–754 konstatuojamųjų dalių, faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos taikymą Komisija grindė ne ieškovės turima Prysmian kapitalo dalimi, bet tuo, kad, nepaisant tam tikrų dalių perleidimo, ieškovė turėjo 100 % balsavimo teisių, susietų su šios bendrovės akcijomis, o dėl to, anot Komisijos, jos situacija yra analogiška vienintelio Prysmian grupės savininko situacijai.

Šiuo aspektu, kalbant apie, pirma, tai, ar tokiomis aplinkybėmis buvo galima taikyti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, reikia pažymėti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Komisija turi teisę remtis šia prezumpcija, kai patronuojančiosios bendrovės situacija yra analogiška vienintelio savininko situacijai, kiek tai susiję su jos galia daryti lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Total ir Elf Aquitaine / Komisija, T‑206/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:250, 56 punktą; 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Repsol Lubricantes y Especialidades ir kt. / Komisija, T‑562/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1078, 42 punktą ir 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Socitrel ir Companhia Previdente / Komisija, T‑413/10 et T‑414/10, EU:T:2015:500, 204 punktą).

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, kaip Komisija iš esmės pažymėjo ginčijamo sprendimo 754 konstatuojamojoje dalyje, jei patronuojančiajai bendrovei priklauso visos balsavimo teisės, susietos su jos dukterinės bendrovės akcijomis, visų pirma kai, kaip šiuo atveju, turima labai didelė šios dukterinės bendrovės kapitalo dalis, šios patronuojančiosios bendrovės situacija yra analogiška vienintelio tos dukterinės bendrovės savininko situacijai, todėl patronuojančioji bendrovė gali lemti ekonominę ir komercinę dukterinės bendrovės strategiją, net jeigu ji neturi viso ar beveik viso šios dukterinės bendrovės akcinio kapitalo.

Be to, svarbu pažymėti, kad faktinės lemiamos įtakos prezumpcija grindžiama prielaida, jog tai, kad patronuojančioji bendrovė turi visą ar beveik visą savo dukterinės bendrovės kapitalą, Komisijai leidžia be papildomų įrodymų daryti išvadą, jog ši patronuojančioji bendrovė, neturėdama reikalo atsižvelgti į kitų akcininkų interesus, turi galią daryti lemiamą įtaką minėtai dukterinei bendrovei priimant strateginius ar kasdieninio valdymo sprendimus, o ši dėl savo elgesio rinkoje sprendžia ne savarankiškai, bet atsižvelgdama į šios patronuojančiosios bendrovės norus (šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:262, 73 punktą).

Tai, kas pasakyta, visiškai galima taikyti tuo atveju, kai patronuojančioji bendrovė gali turėti visas balsavimo teises, susietas su jos dukterinės bendrovės akcijomis, nes ta patronuojančioji bendrovė turi galimybę visiškai kontroliuoti dukterinės bendrovės elgesį, o tretieji asmenys, visų pirma kiti akcininkai, iš principo negali tam prieštarauti. Žinoma, negalima atmesti to, kad tam tikrais atvejais smulkieji akcininkai, neturintys balsavimo teisių, susietų su dukterinės bendrovės akcijomis, tokios dukterinės bendrovės atžvilgiu gali turėti tam tikrų teisių, kurios prireikus taip pat leidžia daryti įtaką tos dukterinės bendrovės elgesiui. Vis dėlto tokiomis aplinkybėmis patronuojančioji bendrovė gali paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, pateikdama įrodymų, patvirtinančių, kad ji nelemia atitinkamos dukterinės bendrovės komercinės politikos rinkoje.

Antra, kalbant apie tai, ar taip yra ieškovės atveju, reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 751–754 konstatuojamosiose dalyse Komisija išdėstė priežastis, dėl kurių ryšys, siejęs ieškovę su Prysmian nuo 2005 m. liepos 29 d. iki pirminio pasiūlymo pateikimo, kaip ji mano, buvo analogiškas patronuojančiosios bendrovės, turinčios 100 % savo dukterinės bendrovės kapitalo, ryšiui. Iš esmės ji paaiškina, kad abiem Prysmian akcijų perleidimams, kuriuos ieškovė atliko, pirma, Apollo ir, antra, Prysmian vadovams, buvo taikomos sąlygos, užtikrinančios, kad nauji akcininkai būtų tik pasyvūs investuotojai, neturintys jokių balsavimo teisių, susietų su jų turimomis akcijomis.

Ieškovė savo ruožtu tvirtina, kad Apollo ir Prysmian vadovų atliktos investicijos nebuvo vien pasyvios ir kad jos taip pat nereiškė, jog ieškovės naudai buvo atsisakyta balsavimo teisių, susietų su įstojusių į bylą šalių akcijomis. Be to, ji kaltina Komisiją tuo, kad ši savo analizėje „neatsižvelgė“ į du jos atliktus akcijų perleidimus, pirma, Apollo, ir, antra, Prysmian vadovams.

Pirma, kalbant apie Prysmian akcijų perleidimą Apollo, reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 751 konstatuojamojoje dalyje, jis buvo atliktas įsteigiant komanditinę ūkinę bendriją GS Prysmian Co-Invest LP, kurios narė komanditorė buvo Apollo. Be to, ieškovė neginčija šios Komisijos išvados. Konkrečiai kalbant, pirkimo-pardavimo sutarties, kurią 2005 m. rugsėjo 7 d. pasirašė fondas GSCP V ir Apollo, 5.7 punkte, cituojamame to sprendimo 1115 išnašoje, nustatyta:

„[konfidencialu] ( 1 )“ (pabraukta ginčijamame sprendime).

56	Iš šio sprendimo 55 punkto matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartyje Apollo pripažino [konfidencialu].

57	Taigi Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės įgyvendintam Prysmian akcijų perleidimui Apollo buvo taikomos sąlygos, užtikrinančios, kad naujas akcininkas bus tik pasyvus investuotojas.

Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad Komisija negali remtis vien 2005 m. rugsėjo 7 d. fondo GSCP V ir Apollo pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje neatsižvelgiama į realią situaciją, sukurtą ieškovei perleidus Prysmian akcijas Apollo, tekstu. Iš tiesų, kaip teigia Komisija, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši sutartis, konkrečiai – jos 5.7 punktas, neatspindi realios šio fondo ir Apollo situacijos.

Kiek tai susiję su ieškovės argumentu, kad 2005 m. rugsėjo 7 d. fondo GSCP V ir Apollo pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties tekste atsižvelgiama tik į riziką, kurią Apollo buvo pasirengusi prisiimti investuodama, jam atmesti pakanka pažymėti, jog motyvai, dėl kurių buvo priimta minėta sutartis, neturi reikšmės siekiant nustatyti, ar perleidusi Prysmian akcijas Apollo ieškovė tebeturėjo galimybę naudotis visomis balsavimo teisėmis, susietomis su šiomis akcijomis.

Galiausiai negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad Prysmian akcininkų skaičiaus padidėjimas savaime reiškė, jog esama kitų interesų, į kuriuos reikia atsižvelgti šioje įmonėje. Kiek tai susiję su Apollo atliktomis investicijomis, ieškovė nepateikia jokių duomenų apie šių interesų pobūdį ar tai, kaip jie galėtų pasireikšti tomis aplinkybėmis, kai Apollo negalėtų pasinaudoti balsavimo teisėmis.

Antra, kiek tai susiję su ieškovės įgyvendintu Prysmian akcijų perleidimu šios bendrovės vadovams, iš ginčijamo sprendimo 752 konstatuojamosios dalies matyti, kad šiam perleidimui buvo nustatytos tam tikros sąlygos, su kuriomis šie vadovai turėjo sutikti ir kurios buvo įtvirtintos bendro investavimo sutartyje ir patikos sutartyje su trečiuoju banku. Konkrečiai kalbant, pagal šias sutartis vadovai sutiko, kad atitinkamas jų akcijas tas bankas įgytų ir turėtų kaip patikėtinis. Be to, iš minėtų sutarčių iš esmės matyti, kad šie vadovai galėjo naudotis teisėmis, jiems suteiktomis įvykdžius perleidimą, tik tarpininkaujant patikėtiniui, kuris savo ruožtu galėjo dalyvauti Prysmian akcininkų susirinkimuose tik gavęs balsavimo nurodymus iš fondo GSCP V.

Ieškovė tvirtina, kad, kiek tai susiję su jos įvykdytu Prysmian akcijų perleidimu šios bendrovės vadovams, susiję asmenys buvo arba Prysmian valdybos nariai, arba PrysmianCS valdybos nariai. Anot jos, dėl šios priežasties šie vadovai galėjo daryti įtaką Prysmian ir jų, kaip asmenų, lemiančių šios grupės komercinę politiką, negalima laikyti vien pasyviais investuotojais. Be to, ji tvirtina, kad šio perleidimo tikslas atitiko šių vadovų sukurtą paskatų sistemą, skirtą įmonės augimui puoselėti.

Vis dėlto konstatuotina, kad šie teiginiai nėra argumentai, galintys paneigti ginčijamo sprendimo 752 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytas išvadas. Iš tiesų, viena vertus, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, kadangi Prysmian vadovai neturėjo teisės naudotis balsavimo teisėmis, susietomis su šios bendrovės akcijomis, jie nebuvo akcininkai, į kurių interesus turėjo atsižvelgti patronuojančioji bendrovė. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė neįrodė, kad tokiu atveju vadovo padėtis skiriasi nuo dukterinės bendrovės, kurios visos akcijos priklauso patronuojančiajai bendrovei, vadovo padėties. Kita vertus, reikia pažymėti, kad šių Prysmian vadovų motyvacijos skatinimas nepriklausė nuo jų galimybės naudotis minėtomis balsavimo teisėmis, todėl neturėjo jokio ryšio su bendro finansavimo sutarties ir patikos sutarties aiškiomis sąlygomis, draudžiančiomis šiems vadovams naudotis visomis formaliomis akcininko teisėmis.

64	Vadinasi, ieškovės įvykdytus Prysmian akcijų perleidimus Apollo ir Prysmian vadovams Komisija pagrįstai galėjo laikyti vien pasyviais, todėl dėl jų ieškovės naudai buvo atsisakyta teisės naudotis balsavimo teisėmis, susietomis su Prysmian akcijomis – ieškovė tebeturėjo 100 % šių balsavimo teisių.

Trečia, kiek ieškovė kaltina Komisiją motyvų stoka, nes ši savo analizėje „neatsižvelgė“ į ieškovės įvykdytus Prysmian akcijų perleidimus Apollo ir Prysmian vadovams, pakanka pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 751–754 konstatuojamosiose dalyse pateikti paaiškinimai akivaizdžiai yra išsamūs ir pakankami motyvai, kaip tai suprantama pagal suformuotą jurisprudenciją, kad ieškovė galėtų suprasti Komisijos vertinimą, o Bendrasis Teismas – vykdyti šio vertinimo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 147 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

66	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės galimybę daryti lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims dėl galimybės naudotis visomis balsavimo teisėmis, susietomis su Prysmian akcijomis, nagrinėjamu atveju galima prilyginti galimybei, kurią ji turėtų kaip vienintelė savininkė.

Tokiomis aplinkybėmis atlikus išsamų patikrinimą ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neginčija Komisijos išvados, kad Prysmian darė lemiamą įtaką PrysmianCS, konstatuotina, kad Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo prieiti prie išvados, jog faktinės lemiamos įtakos įstojusių į bylą šalių elgesiui rinkoje prezumpciją ieškovei galima taikyti dėl laikotarpio nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d.

68	Taigi pirmos dalies pirmasis kaltinimas turi būti atmestas.

2) Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos paneigimu

Anot ieškovės, net darant prielaidą, kad Komisija tinkamai ir adekvačiai taikė faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, ji bet kuriuo atveju paneigė šią prezumpciją per administracinę procedūrą. Iš esmės ji mano, kad esama daugybės įrodymų, patvirtinančių, jog įstojusios į bylą šalys rinkoje veikė savarankiškai, negaudamos iš jos jokių nurodymų.

Pirma, ieškovė nurodo, kad ginčijamame sprendime neįrodyta, jog jos padalinio Merchant Banking tiesioginių investicijų skyriaus (toliau – PIA), kuris kontroliavo fondą GSCP V, administratoriai darė įtaką įstojusių į bylą šalių komercinei politikai. Ji tvirtina, kad Prysmian valdybos protokolai įrodo, jog šią politiką lėmė jos vadovai.

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, kaip teigia Komisija, pateikdama šį kaltinimą ieškovė savo teiginiui pagrįsti tiksliai nenurodo jokio konkretaus elektroninio laiško ar protokolo. Kaip matyti iš šio sprendimo 45 punkte nurodytos jurisprudencijos, kiek tai susiję su faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos paneigimu, būtent ieškovė turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad, priešingai, nei preziumavo Komisija, įstojusios į bylą šalys iš tikrųjų savarankiškai sprendė dėl savo komercinės strategijos. Todėl pirmąjį ieškovės argumentą reikia atmesti.

Antra, ieškovė remiasi viešais pareiškimais, kuriuos Prysmian valdybos nariai padarė per 2005 m. gruodžio 15 d. susitikimą ir kuriuose tvirtinama, kad Prysmian„nedavė nurodymų ir jos veiklos nekoordinavo jokia kita įmonė“. Ji priduria, kad jei iš tikrųjų būtų kontroliavusi įstojusias į bylą šalis, pagal Italijos teisę būtų turėjusi apie tai paskelbti viešai.

73	Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, pirma, vieši pareiškimai, kuriuos Prysmian vadybos nariai galėjo padaryti per savo susitikimus, savaime negali įrodyti, kad jų turinys yra teisingas. Šiuo aspektu reikia pabrėžti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių viešų pareiškimų teisingumą.

Antra, tai, kad šie pareiškimai, kaip teigia ieškovė, buvo padaryti pagal Italijos teisę, negali įrodyti, jog ieškovė iš tikrųjų nebuvo patronuojančioji bendrovė, kontroliuojanti Prysmian grupę. Kaip pažymi Komisija, lemiamos įtakos darymas turi būti vertinamas remiantis konkrečiais įrodymais, todėl tai, ar dukterinė bendrovė gali savarankiškai spręsti dėl savo elgesio rinkoje, ar, atvirkščiai, jai daro lemiamą įtaką jos patronuojančioji bendrovė, negali būti nagrinėjama atsižvelgiant tik į atitinkamos nacionalinės teisės nuostatas.

Trečia, ieškovė remiasi atsakymu, kurį įstojusios į bylą šalys pateikė Komisijai 2009 m. spalio 20 d. paprašius informacijos, konkrečiai – tuo, kad šiame dokumente apie ją nekalbama. Tačiau tai, kad šiame dokumente ieškovė neminima, neįrodo, jog ji nedarė jokios įtakos įstojusioms į bylą šalims, visų pirma laikotarpiu iki pirminio pasiūlymo pateikimo dienos. Be to, reikia pažymėti, kad šis atsakymas yra susijęs su laikotarpiu po tos datos, dėl kurio Komisija netaikė faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos.

Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad nedavė jokių nurodymų dėl Prysmian grupės komercinio pobūdžio reikalų ir jų tiesiogiai nekontroliavo. Ji glaustai išvardija tam tikrus argumentus, kuriuos išsamiau išdėsto pirmojo pagrindo antroje dalyje. Vis dėlto šiuo atveju tokia nuoroda neleidžia Bendrajam Teismui tiksliai apibrėžti šių argumentų apimties. Nors negalima atmesti to, kad esminės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovė, yra nurodytos ieškinyje, vis dėlto svarbu, kad ieškovė jas aprašytų suprantamai ir išsamiai. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas neturi iš visų aplinkybių, kuriomis grindžiama pirmojo pagrindo antra dalis, nustatyti, ar šias aplinkybes taip pat galima naudoti šiam kaltinimui pagrįsti (2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Roquette Frères / Komisija, T‑322/01, EU:T:2006:267, 209 punktas). Todėl šį argumentą reikia atmesti kaip nepriimtiną, nepakenkiant analizei, kurią reikia atlikti nagrinėjant pirmojo pagrindo antrą dalį.

77	Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, ji nepaneigė faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos, pateikdama pakankamų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad įstojusios į bylą šalys rinkoje veikė savarankiškai.

78	Taigi pirmos dalies antrąjį kaltinimą reikia atmesti, o kartu ir visą šią dalį.

b) Dėl antros dalies, susijusios su Komisijos išvadomis dėl laikotarpio nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d.

Ieškovė tvirtina, kad įrodymai, kuriais Komisija remiasi ginčijamame sprendime pripažindama ją solidariai atsakinga už jos dukterinėms bendrovėms dėl viso pažeidimo laikotarpio skirtos baudos sumokėjimą, neįrodo, kad ji turėjo galimybę daryti lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims ar kad ją iš tikrųjų darė. Iš esmės ji mano, kad Komisija teisės požiūriu pakankamai neįrodė, jog įstojusios į bylą šalys su ja sudarė vieną ekonominį vienetą, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją.

80	Komisija ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

Kaip matyti iš šio sprendimo 42 punkte nurodytos jurisprudencijos, atsakomybė už dukterinės bendrovės elgesį gali tekti patronuojančiai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius.

Pagal suformuotą jurisprudenciją, siekiant nustatyti, ar dukterinė bendrovė savarankiškai sprendžia dėl savo elgesio rinkoje, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus duomenis apie ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius, kurie sieja šią dukterinę bendrovę su patronuojančiąja bendrove ir kurie gali skirtis, nelygu konkretus atvejis, todėl negali būti išvardyti kaip baigtinis sąrašas (žr. 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Ori Martin ir SLM / Komisija, C‑490/15 P ir C‑505/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:678, 60 punktą ir nurodytą jurisprudenciją bei Philips / Komisija, T‑92/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:605, 41 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

Tuo atveju, kai patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, nebūtinai ta aplinkybė, jog patronuojančioji bendrovė kurstė dukterinę bendrovę padaryti pažeidimą, ir juo labiau tai, kad patronuojančioji bendrovė dalyvavo darant tą pažeidimą, o būtent tai, kad jos sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, leidžia Komisijai sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, adresuoti patronuojančiajai bendrovei (žr. 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Ori Martin ir SLM / Komisija, C‑490/15 P ir C‑505/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:678, 60 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

Taip pat reikia pažymėti, kad, siekdama patronuojančiajai bendrovei inkriminuoti dukterinės bendrovės elgesį, Komisija negali tik konstatuoti, kad patronuojančioji bendrovė turi galimybę daryti lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui, bet dar turi patikrinti, ar ši įtaka iš tikrųjų buvo daroma (žr. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo EI du Pont de Nemours / Komisija, C‑172/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:601, 44 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo The Dow Chemical Company / Komisija, C‑179/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:605, 55 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, T‑104/13, EU:T:2015:610, 95 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal SESV 263 straipsnį Bendrasis Teismas ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę turi atlikti remdamasis tik tame sprendime nurodytais motyvais, tai, ar patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų naudojosi galia duoti nurodymus savo dukterinei bendrovei, turi būti vertinama atsižvelgiant tik į Komisijos sprendime, kuriame atsakomybė už pažeidimą priskiriama patronuojančiajai bendrovei, pateiktus įrodymus. Todėl vienintelis reikšmingas klausimas yra tai, ar atsižvelgiant į minėtus įrodymus pažeidimas buvo įrodytas (žr. 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, T‑104/13, EU:T:2015:610, 98 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

Ginčijamame sprendime Komisija priėjo prie išvados, kad ieškovė darė lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims, remdamasi, kaip ji teigia, objektyviais veiksniais ir atsižvelgdama į ieškovę ir Prysmian grupę siejančius ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius. Minėto sprendimo 758–781 konstatuojamosiose dalyse aprašyti tokie objektyvūs veiksniai: pirma, galia paskirti įvairių Prysmian valdybų narius, antra, galia sušaukti akcininkų susirinkimus ir pasiūlyti atšaukti valdybos narius ar visą valdybą, trečia, faktinis ieškovės atstovavimas Prysmian valdyboje, ketvirta, ieškovės atstovų valdyboje valdymo įgaliojimai, penkta, ieškovės vaidmens reikšmė Prysmian įsteigtuose komitetuose, šešta, reguliarių informacijos atnaujinimų ir kasmėnesinių ataskaitų gavimas, septinta, priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti lemiamos kontrolės tęsimą po pirminio pasiūlymo pateikimo dienos, ir, aštunta, verslo savininko tipinio elgesio įrodymas.

Reikia pažymėti, kad, kaip teigia Komisija, šio sprendimo 86 punkte paminėti pirmi šeši objektyvūs veiksniai įrodo, jog ieškovė darė lemiamą įtaką tiek laikotarpiu iki pirminio pasiūlymo pateikimo dienos, tiek po šios datos. Kita vertus, du paskutiniai veiksniai susiję tik su pastaruoju laikotarpiu. Tokiomis aplinkybėmis, net jeigu, kiek tai susiję su laikotarpiu iki pirminio pasiūlymo pateikimo, Bendrasis Teismas jau konstatavo, kad Komisija teisėtai taikė faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, o ieškovė jos nepaneigė, vis dar reikia išnagrinėti visus veiksnius, kuriais Komisija remiasi ginčijamame sprendime, nes jie taikytini ir laikotarpiu po tos datos.

Taigi reikia išnagrinėti kiekvieno veiksnio, kurio remiasi Komisija, pagrįstumą, atsižvelgiant į ieškovės argumentus, ir visų pirma remiantis šio sprendimo 81–85 punktuose nurodyta jurisprudencija patikrinti, ar šių veiksnių visuma gali įrodyti tiek ieškovės galią daryti lemiamą įtaką įstojusių į bylą šalių elgesiui rinkoje, tiek faktinį šios įtakos darymą.

1) Dėl galios paskirti įvairių „Prysmian“ valdybų narius ir galios sušaukti akcininkų susirinkimus ir pasiūlyti atšaukti valdybos narius ar visą valdybą

Ginčijamo sprendimo 758–760 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškina, kad ieškovė turėjo galią paskirti Prysmian valdybos narius ir naudojosi ja per visą pažeidimo laikotarpį. Ji priduria, kad ieškovė taip pat turėjo galią sušaukti akcininkų susirinkimus ir per juos pasiūlyti atšaukti valdybos narius ar visą valdybą.

Ieškovė neginčija ginčijamame sprendime padarytų išvadų, kad turėjo galią paskirti Prysmian valdybos narius ir galią sušaukti akcininkų susirinkimus bei atšaukti valdybos narius ar visą valdybą. Kaip pati patvirtino per teismo posėdį, ji taip pat neginčija Komisijos išvadų dėl įvairių Prysmian valdybų konkrečios sudėties pažeidimo laikotarpiu. Kita vertus, ji teigia, kad ši galia nesuteikė jai galimybės faktiškai kontroliuoti valdybos ar daryti lemiamos įtakos komercinei Prysmian politikai. Anot jos, Komisija neįrodė, kad ji atliko tokią faktinę kontrolę.

Pirma, kalbant apie ieškovės galią daryti lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims, konstatuotina, kad galimybė nustatyti bendrovės valdybos sudėtį yra objektyvus veiksnys, savaime lemiantis galimybę kontroliuoti sprendimus, kuriuos gali priimti ši valdyba, taigi atitinkama bendrovė. Iš tiesų valdyba pagal savo pobūdį yra organas, įgaliotas valdyti bendrovę ir jai atstovauti, ir ji, be kita ko, nustato ir prižiūri atitinkamos bendrovės komercinę politiką ir apibrėžia jos vadovų komandą. Kiek tai susiję konkrečiai su Prysmian, Komisijos konstatuota ieškovės galia, nors ir netiesiogiai, per fondą GSCP V, skirti visus šios bendrovės valdybų narius leidžia manyti, kad ieškovė turėjo galią kontroliuoti šias valdybas ir sprendimus, kuriuos jos turėjo priimti, vykdydamos savo funkcijas.

Antra, kalbant apie tai, ar ieškovė iš tikrųjų vykdė šią kontrolę, reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 759 konstatuojamojoje dalyje ir išvadose, padarytose išnagrinėjus šio pagrindo pirmą dalį, ieškovė visiškai kontroliavo balsavimo teises, susietas su Prysmian akcijomis, per visą laikotarpį iki pirminio pasiūlymo pateikimo ir kad iki 2007 m. lapkričio mėn. ji taip pat turėjo absoliučią balsų daugumą akcininkų susirinkimuose. Taip ieškovė, kaip ji patvirtino per teismo posėdį, skyrė: iš pradžių 2005 m. gegužės 9 ir 11 d. bendrovių GSCP Athena Srl ir GSCP Athena Energia Srl, kurios iš esmės tapo atitinkamai Prysmian ir PrysmianCS, o paskui 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2007 m. vasario 28 d. bendrovės Prysmian visus valdybos narius.

Be to, reikia pažymėti, kad, kaip Komisija nurodo ginčijamo sprendimo 759 konstatuojamojoje dalyje, 2007 m. vasario 28 d., t. y. prieš pateikiant pirminį pasiūlymą, valdyba buvo paskirta laikotarpiui iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir kad po pirminio pasiūlymo pateikimo dienos ji išliko nepakeista iki pažeidimo pabaigos. Nors šiuo laikotarpiu ieškovė nebeturėjo absoliučios balsavimo teisių, susietų su Prysmian akcijomis, kontrolės, tai, kad šios valdybos sudėtis išliko tokia pati, yra požymis, jog ieškovė toliau kontroliavo šią valdybą.

Be to, tai, kas išdėstyta pirma, patvirtina Komisijos išvada, kurios ieškovė neginčijo, kad ji taip pat turėjo galią sušaukti akcininkų susirinkimą ir pasiūlyti atšaukti valdybos narius ar net visą valdybą. Ši galia parodo, kad ieškovė turėjo galimybę kontroliuoti Prysmian valdybas, kurios sekė viena kitą, ir sprendimus, kuriuos šios galėjo priimti. Žinoma, kaip tvirtina ieškovė, vienintelis Komisijos konstatuotas atvejis, kai ieškovė atšaukė paskirtus Prysmian valdybos narius, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 760 konstatuojamojoje dalyje, įvyko 2009 m. balandžio 9 d., t. y. po pažeidimo laikotarpio. Vis dėlto, kaip pažymi Komisija, niekas nekliudo į po pažeidimo formalaus nutraukimo datos susiklosčiusias faktines aplinkybes dėl jų svarbos atsižvelgti kaip į požymius, reikšmingus siekiant įvertinti pažeidimo laikotarpio aplinkybes. Be to, reikia pabrėžti, kad ieškovė turėjo tokias pačias galias per visą pažeidimo laikotarpį.

95	Vadinasi, Komisija teisėtai galėjo kaip objektyviais veiksniais remtis ieškovės galia skirti Prysmian valdybos narius ir galia pasiūlyti juos atšaukti, siekdama įrodyti, kad ieškovė turėjo galimybę kontroliuoti šią valdybą ir iš tikrųjų ją kontroliavo.

Vis dėlto ieškovė nesutinka su tuo, kad jos galia skirti Prysmian valdybos narius ir pasiūlyti juos atšaukti yra objektyvūs veiksniai, siekiant įrodyti, kad ji iš tikrųjų kontroliavo šią valdybą. Pirma, ji teigia, kad Komisija privalėjo papildomai įrodyti, kaip konkrečiai ieškovė kontroliavo Prysmian valdybos narius. Šiuo atžvilgiu ji remiasi 2012 m. kovo 6 d. Sprendimu FLS Plast / Komisija (T‑64/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:102).

Šiuo aspektu reikia priminti, kad 2012 m. kovo 6 d. Sprendimas FLS Plast / Komisija (T‑64/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:102), kuriuo Bendrasis Teismas iš dalies panaikino nagrinėjamą sprendimą, susijęs su patronuojančiąja bendrove, kuriai priklausė 60 % dukterinės bendrovės kapitalo, o likę 40 % priklausė trečiajai bendrovei. Bendrasis Teismas, pirma, pažymėjo, kad patronuojančiosios bendrovės vykdomos kontrolės negalima preziumuoti, nes 40 % akcijų paketas taip pat galėjo leisti trečiajai bendrovei daryti įtaką dukterinės bendrovės elgesiui. Todėl Komisija turėjo įrodyti, kad būtent ši ieškovė vienašališkai darė lemiamą įtaką. Antra, Bendrasis Teismas priėjo prie išvados, kad Komisija nepateikė paaiškinimų dėl patronuojančiosios bendrovės atstovų dukterinės bendrovės valdyboje galių, todėl nebuvo įrodyta, jog šie atstovai turėjo galią faktiškai kontroliuoti visą valdybą dalį pažeidimo laikotarpio (2012 m. kovo 6 d. Sprendimo FLS Plast / Komisija, T‑64/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:102, 39 ir 43 punktai).

Taigi bylos faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas 2012 m. kovo 6 d. Sprendimas FLS Plast / Komisija (T‑64/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:102), skiriasi nuo šio atvejo, kuriuo ieškovė turėjo galimybę naudotis visomis balsavimo teisėmis, susietomis su Prysmian akcijomis, laikotarpiu iki pirminio pasiūlymo pateikimo dienos ir netgi po jos ir, kaip ieškovė patvirtino per teismo posėdį, nebuvo jokio kito didelį akcijų paketą turinčio akcininko, kuris taip pat galėtų daryti įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui. Todėl ieškovė neturi pagrindo remtis šiuo sprendimu, teigdama, kad Komisija privalėjo papildomai įrodyti, kaip konkrečiai ji kontroliavo Prysmian valdybos narius.

99	Antra, ieškovė tvirtina, kad pirmosios 2005 m. gruodžio 15 d. sudarytos Prysmian valdybos narius iš tikrųjų skyrė B., kuris tuo metu buvo Pirelli Cavi e Sistemi Energia generalinis direktorius, o vėliau tapo Prysmian generaliniu direktoriumi.

100

Vis dėlto, kaip nurodo tiek Komisija, tiek įstojusios į bylą šalys, konstatuotina, kad šio teiginio nepagrindžia jokie ieškovės pateikti įrodymai, visų pirma nurodytas 2007 m. vasario 20 d. elektroninis laiškas, todėl jį reikia atmesti. Be to, net jeigu B. iš tikrųjų siūlė kandidatus į Prysmian valdybos narius, ieškovė neturi pagrindo teigti, kad B., o ne ji pati juos pasirinko ir paskyrė. Galiausiai, nors ieškovė teigia, kad tai, jog B. buvo Pirelli Cavi e Sistemi Energia generalinis direktorius prieš šią bendrovę įsigyjant fondui GSCP V, įrodo, kad Prysmian rinkoje elgėsi savarankiškai laikydamasi savo vadovų nurodymų, reikia pažymėti, jog, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 781 konstatuojamosios dalies, B. buvo vienintelis Prysmian valdybos narys, kurį Pirelli Cavi e Sistemi Energia įdarbino prieš ją įsigyjant fondui GSCP V. Pagal jurisprudenciją aplinkybė, kad bendrovė, įsigydama tam tikrą bendrovę, pakeičia dalį jos valdybos narių, yra požymis, jog ši bendrovė daro faktinę lemiamą įtaką įsigytos bendrovės elgesiui (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo PROAS / Komisija, T‑497/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:438, 176 punktą).

101

Trečia, ieškovė pabrėžia, kad Prysmian valdyba rinkdavosi tik kas ketvirtį, o tai, anot jos, patvirtina, jog šios bendrovės valdymą kontroliavo vadovų komanda, o ne valdyba. Vis dėlto šis teiginys, susijęs su valdybos susirinkimų reguliarumu ar dažniu, negali paneigti to, kad valdyba yra organas, kuris, vykdydamas savo funkcijas, sprendžia dėl vadovų komandos sudėties ir funkcijų. Be to, ieškovė nepateikia jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad vykdydamas kasdieninį bendrovės administravimą B., kaip generalinis direktorius, buvo, kaip teigia ieškovė, visiškai nepriklausomas nuo šios valdybos. Todėl šį ieškovės teiginį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

102

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad galia skirti valdybos narius ir galia sušaukti visuotinius akcininkų susirinkimus bei pasiūlyti jiems atšaukti valdybos narius yra objektyvūs veiksniai, parodantys, jog ieškovė galėjo daryti ir iš tikrųjų darė lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims.

2) Dėl faktinio ieškovės atstovavimo „Prysmian“ valdyboje

103

Ginčijamo sprendimo 761 ir 762 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymi, kad ieškovė užsitikrino, kad jai būtų tiesiogiai atstovaujama kiekvienoje Prysmian valdyboje, paskirdama valdybos narius, su kuriais ji palaikė ryšius [konfidencialu]. Anot jos, šie nariai visada sudarė mažiausiai 50 % įvairių Prysmian valdybų narių. Ji priduria, kad tam tikrais atvejais su ieškove susijusiems valdybos nariams priklausė lemiami balsai, o tai ieškovei leido išlaikyti faktinę valdybos sprendimų kontrolę.

104

Ieškovė ginčija šį teiginį, visų pirma tvirtindama, kad valdybos nariai, kuriuos Komisija nurodė kaip jos darbuotojus, iš tikrųjų buvo PIA valdybos nariai ir kad juos buvo įdarbinusi su ieškove „susijusi“ bendrovė, būtent GS Services Ltd. Toliau ji teigia, kad kiti valdybos nariai buvo nepriklausomi ir Komisija neįrodė, jog jie nesilaikė savo nepriklausomumo įsipareigojimų ar savo, kaip patikėtinių, pareigų. Galiausiai ji tvirtina, kad, priešingai, nei Komisija konstatavo ginčijamame sprendime, jai niekada neatstovavo ne mažiau kaip 50 % Prysmian valdybos narių.

105	Su šiuo atžvilgiu pateiktais ieškovės argumentais negalima sutikti. Iš tiesų pirma, reikia konstatuoti, kad valdybos nariai, kuriuos ieškovė vadina „PIA valdybos nariais“, įdarbintais GS Services, buvo ir ieškovės darbuotojai, nes, kaip paaiškino Komisija [konfidencialu].

106

Antra, kalbant apie Komisijos išvadą, kad per visą pažeidimo laikotarpį ieškovė palaikė ryšius su ne mažiau kaip 50 % Prysmian viena paskui kitą sekusių valdybų narių, tiesa, kad, kaip teigia ieškovė, PIA valdybose ji daugiausiai turėjo 43 % balsų (iki pirminio pasiūlymo pateikimo dienos) ir apie 33 % (po šios datos). Vis dėlto ginčijamo sprendimo 761 ir 762 konstatuojamosiose dalyse ir jų išnašose Komisija pateikia įrodymų (ieškovė neįrodo priešingai), kad ieškovė palaikė šiuos ryšius su valdybos nariais, ji kalba ne tik apie PIA valdybos narius, bet ir apie narius, su kuriais ieškovė palaikė kitokius ryšius, visų pirma [konfidencialu].

107

Šiuo aspektu reikia priminti, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog išvada, kad egzistuoja ekonominis vienetas, kurį sudaro patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė, gali būti daroma atsižvelgiant ne tik į formalius šių bendrovių tarpusavio ryšius, bet ir neformaliai, be kita ko, į tai, kad teisės subjektus, sudarančius tokį ekonominį vienetą, tiesiog sieja asmeniniai ryšiai (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Stichting Administratiekantoor Portielje, C‑440/11 P, EU:C:2013:514, 68 punktą).

108

Taigi atsižvelgiant tiek į PIA valdybos narius, tiek į narius, su kuriais ieškovė palaikė kitokius ryšius, visų pirma dėl [konfidencialu] Komisijos išvada, kad ieškovė užsitikrino, jog jai atstovautų ne mažiau kaip 50 % valdybos narių per visą atitinkamą laikotarpį, yra pagrįsta. Be to, nors ieškovė teigia, kad valdybos nariai, su kuriais ji palaikė šiuos kito tipo ryšius, buvo nepriklausomi administratoriai, konstatuotina, kad, kaip matyti iš ieškovės prie ieškinio pridėto atsakymo į 2013 m. kovo 13 d. Komisijos prašymą pateikti informacijos, toks statusas buvo grindžiamas tik pačios Prysmian valdybos vertinimu. Vien aplinkybė, kad ši valdyba tam tikrus savo narius laikė nepriklausomais ar net paskelbė tokį vertinimą savo įmonės valdymo ataskaitose, kaip teigia ieškovė, savaime negali paneigti Komisijos išvados, kad šie nariai iš tikrųjų nenutraukė ryšių su ieškove.

109	Vadinasi, Komisija teisėtai galėjo kaip objektyviu veiksniu remtis faktiniu atstovavimu ieškovei Prysmian valdyboje, siekdama įrodyti, kad ieškovė turėjo galimybę daryti ir iš tikrųjų darė lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims.

3) Dėl ieškovės atstovų valdyboje valdymo įgaliojimų

110

Ginčijamo sprendimo 763 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškina, jog ieškovė taip pat užsitikrino, kad jos atstovai valdyboje turėtų kuo didesnius valdymo įgaliojimus. Konkrečiai kalbant, ji pažymi, kad, pirma, 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2007 m. gegužės 16 d. keturi PIA valdybos nariai buvo paskirti Prysmian„valdančiaisiais administratoriais“, o tai reiškė deleguotuosius įgaliojimus, susijusius su šios bendrovės įprastos veiklos valdymu, įskaitant kasdieninių administravimo aktų pasirašymą. Antra, ji pažymi, kad nors 2007 m. sausio 16 d., rengiant pirminį viešą pasiūlymą, valdančiųjų administratorių įgaliojimai buvo atšaukti, du PIA valdybos nariai buvo paskirti į „strateginį komitetą“, kurį iš viso sudarė trys nariai. Ji pripažįsta, kad šis komitetas neturėjo balsavimo ar veto teisių, tačiau pabrėžia, jog jis atliko esminį vaidmenį paremdamas valdybą dėl strateginių ir komercinių Prysmian klausimų. Galiausiai ji pažymi, kad šis komitetas buvo panaikintas 2010 m. gegužės mėn., iš karto po to, kai ieškovė perleido visas Prysmian akcijas.

111

Ieškovė nesutinka su šiais Komisijos argumentais. Ji teigia, kad, pirma, įrodymų, pateiktų dėl PIA valdančiųjų administratorių, nešališkas nagrinėjimas rodo, jog jie neatliko jokio vaidmens formuojant Prysmian komercinę politiką iki pirminio pasiūlymo pateikimo dienos. Antra, ji nurodo, kad strateginis komitetas neatliko jokio esminio vaidmens formuojant Prysmian komercinę politiką ir kad tai buvo paprasčiausias konsultacinis organas. Anot jos, be to, joks įrodymas nepatvirtina, kad PIA valdybos nariai, priklausydami šiam komitetui, darė lemiamą įtaką komercinei Prysmian politikai.

112

Kalbant apie pirmąjį ieškovės teiginį, iš esmės susijusį su laikotarpiu iki pirminio pasiūlymo pateikimo, visų pirma konstatuotina, kad įrodymai, kuriais Komisija remiasi ginčijamame sprendime, be kita ko, 1142–1145 išnašose, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog trys PIA valdybos nariai buvo paskirti Prysmian valdančiaisiais administratoriais, kurių iš viso buvo keturi.

113

Iš ieškinio priedų matyti, kad remdamiesi įgaliojimais, deleguotais šiems valdantiesiems administratoriams, PIA valdybos nariai kišosi į Prysmian kasdienių reikalų tvarkymą. Konkrečiai kalbant, jie reiškė savo nuomonę, be kita ko, dėl prašymo leisti atidaryti filialą Katare, dėl paskyrimų į Prysmian dukterinių bendrovių valdybas ir dėl klausimų, susijusių su įdarbinimu toje bendrovėje.

114

Tokiomis aplinkybėmis ieškovės teiginį, kad PIA valdybos nariai neatliko jokio vaidmens formuojant Prysmian komercinę politiką iki pirminio pasiūlymo pateikimo, reikia atmesti. Be to, nors ieškovė teigia, kad daugeliu atvejų atitinkamus sprendimus jau buvo priėmusi Prysmian valdyba, pakanka priminti, jog pagal jurisprudenciją tai, kad patronuojančioji bendrovė ar jos atstovai turi patvirtinti šiuos pasiūlymus, taigi turi teisę jų nepatvirtinti ir nuo jų nukrypti, būtent rodo lemiamą įtaką (2013 m. gruodžio 13 d. Sprendimo HSE / Komisija, T‑399/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:647, 84 punktas).

115

Kalbant apie antrą ieškovės teiginį, susijusį su laikotarpiu po pirminio pasiūlymo pateikimo, konkrečiai – su strateginiu komitetu, iš pradžių reikia pažymėti, jog ieškovė neginčija to, kad šį komitetą iš tikrųjų sudarė trys nariai, iš kurių du buvo PIA valdybos nariai. Kiek tai susiję su šio komiteto funkcijomis, iš ieškinio priedų matyti, kad jam formaliai buvo pavesta nagrinėti Prysmian finansus ir investicijas, taip pat užtikrinti jos finansavimą ir padėti valdybai vykdyti funkcijas. Konkrečiau kalbant, 2008 m. liepos 16 d. jo susirinkimo dienotvarkė rodo, kad jis nagrinėjo komercinės strategijos klausimus, įskaitant investicijas Brazilijoje, Kinijoje, Tunise, Italijoje ir Rusijoje.

116	Taigi, nors, kaip pati Komisija pripažįsta ginčijamame sprendime, strateginis komitetas neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų, tai nereiškia, kad, kaip teigia ieškovė, jis neatliko jokio vaidmens priimant strateginius Prysmian sprendimus.

117

Ieškovė tvirtina, kad PIA valdybos nariai strateginiame komitete pateikė tik ribotus patarimus trumpuose elektroniniuose laiškuose, susijusius su jų profesine investavimo patirtimi, ir tai visada darė vadovų iniciatyva ar prašymu. Tačiau, kaip teigia Komisija, šie elektroniniai laiškai yra įrodymai, kad į PIA valdybos narius nuolat buvo kreipiamasi dėl strateginių sprendimų, įskaitant potencialių investicijų klausimus, ir kad jie aktyviai dalyvavo priimant sprendimus dėl Prysmian komercinės politikos.

118	Galiausiai, nors ieškovė teigia, kad būtent B., kaip Prysmian generalinis direktorius, ir jos vadovų komanda nustatydavo strateginio komiteto sudėtį, pakanka pažymėti, kad šio teiginio nepagrindžia jos nurodytas 2007 m. vasario 20 d. elektroninis laiškas.

119

Vadinasi, Komisija pagrįstai galėjo daryti išvadą, kad iš pradžių laikotarpiu iki pirminio pasiūlymo pateikimo dienos PIA valdybos narių valdymo įgaliojimai, paskui jų vaidmuo strateginiame komitete yra papildomi objektyvūs veiksniai, įrodantys, kad ieškovė turėjo galią daryti lemiamą įtaką įstojusių į bylą šalių elgesiui rinkoje ir kad ji ją iš tikrųjų darė per visą pažeidimo laikotarpį.

4) Dėl ieškovės vaidmens „Prysmian“ įsteigtuose komitetuose reikšmės

120

Ginčijamo sprendimo 764 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymi, kad PIA valdybos nariai taip pat atliko svarbų vaidmenį kituose Prysmian komitetuose, įsteigtuose 2005 m. gruodžio 15 d., t. y. darbo užmokesčio komitete ir vidaus kontrolės komitete. Anot jos, pirmasis komitetas nagrinėjo, be kita ko, darbo užmokesčio klausimus ir jam iki 2007 m. vasario 28 d. priklausė du PIA valdybos nariai (iš viso jį sudarė trys nariai); antrasis nagrinėjo, be kita ko, apskaitos dokumentų atitikties galiojantiems teisės aktams klausimus ir jam priklausė vienas PIA valdybos narys (iš visų jį sudarė du nariai).

121	Ieškovė pripažįsta, kad PIA valdybos nariai dalyvavo šiuose komitetuose, tačiau tvirtina, jog ši aplinkybė neįrodo, kad ji darė lemiamą įtaką Prysmian. Be to, ji pabrėžia, kad nuo 2007 m. vasario 28 d. tik vienas PIA valdybos narys dalyvavo šiuose komitetuose, visų pirma darbo užmokesčio komitete.

122

Kalbant apie darbo užmokesčio komitetą, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, kadangi šis komitetas gali nustatyti dukterinės bendrovės vadovų darbo užmokesčius, tai, kad šiame komitete daugumą sudaro PIA valdybos nariai, kaip buvo iki pirminio pasiūlymo pateikimo dienos, iš tikrųjų gali įrodyti, kad patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei. Vis dėlto Komisija šios aplinkybės negali panaudoti kaip lemiamos įtakos požymio laikotarpiu po šios datos, nes tarp trijų to komiteto narių buvo tik vienas PIA valdybos narys.

123

Kiek tai susiję su vidaus kontrolės komitetu, Komisijos argumentas taip pat nepagrįstas. Kadangi šiuo atveju komitetas atliko tik tokias užduotis, kaip apskaitos dokumentų kontrolė, tikrinimas ir pagalba rengiant balanso ataskaitas, negalima daryti išvados, kad šis komitetas leido ieškovei kontroliuoti dukterinės bendrovės komercinę politiką. Be to, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 764 konstatuojamosios dalies, po 2007 m. vasario 28 d. nė vienas PIA valdybos narys nepriklausė šiam komitetui, todėl ši aplinkybė bet kuriuo atveju negali pagrįsti to, kad buvo daroma lemiama įtaka laikotarpiu po pirminio pasiūlymo pateikimo.

124	Vadinasi, Komisija negalėjo atsižvelgti į PIA valdybos narių dalyvavimą darbo užmokesčio ir vidaus kontrolės komitetuose, kaip į objektyvų veiksnį, galintį patvirtinti tai, kad per visą pažeidimo laikotarpį ieškovė galėjo daryti lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims ir ją iš tikrųjų darė.

5) Dėl reguliarių informacijos atnaujinimų ir kasmėnesinių ataskaitų gavimo

125	Ginčijamo sprendimo 765 konstatuojamojoje dalyje Komisija kalba apie tai, kad per visą pažeidimo laikotarpį PIA valdybos nariai gaudavo reguliarius informacijos atnaujinimus ir kasmėnesines ataskaitas.

126

Anot ieškovės, šios ataskaitos neturi reikšmės vertinant tai, ar ji darė lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims, nes buvo parengtos ne jai; jomis buvo siekiama supažindinti visuomenę su įmonės rezultatais. Be to, ji tvirtina, kad ataskaitomis buvo siekiama tik sudaryti galimybę PIA valdybos nariams susipažinti su investicijų bendrovėje Prysmian rezultatais ir iš jų nebuvo reikalaujama jokio indėlio.

127

Reikia priminti, kad, kaip teigia Komisija, Bendrojo Teismo jurisprudencijoje jau buvo nustatyta, jog ataskaitomis dukterinės bendrovės valdyba, kurios dauguma narių yra patronuojančiosios bendrovės atstovai, gali būti reguliariai informuojama apie šios dukterinės bendrovės komercinę veiklą (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 13 d. Sprendimo HSE / Komisija, T‑399/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:647, 93 punktą). Todėl priešingą ieškovės teiginį reikia atmesti.

128

Be to, reikia pažymėti, kad atitinkamomis kasmėnesinėmis ataskaitomis PIA valdybos nariai buvo reguliariai informuojami apie Prysmian komercinę veiklą. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1157 išnašoje nurodytų pavyzdžių, jie gaudavo informaciją apie šios bendrovės komercinę veiklą elektros kabelių sektoriuje, susijusią su finansais, energetika, telekomunikacijomis, sandoriais, žmogiškaisiais ištekliais, logistika, pirkimų ir produktų vystymu ir kokybe.

129

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta šio sprendimo 110–119 punktuose, taip pat atsižvelgiant į ieškovės galią skirti įvairių Prysmian valdybų narius ir į deleguotuosius įgaliojimus, kuriuos turėjo PIA valdybos nariai, darytina išvada, kad reguliarių atnaujinimų ir kasmėnesinių ataskaitų gavimas yra papildomas veiksnys, parodantis, kad ieškovė buvo reguliariai informuojama apie dukterinės bendrovės komercinę strategiją, o tai gali patvirtinti, kad jos sudarė ekonominį vienetą.

6) Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti lemiamos kontrolės išlaikymą po pirminio pasiūlymo pateikimo dienos

130

Ginčijamo sprendimo 766–770 konstatuojamosiose dalyse Komisija tvirtina, kad ieškovė ėmėsi priemonių, siekdama užtikrinti, jog netgi pateikus pirminį viešą pasiūlymą ji turėtų galimybę daryti lemiamą įtaką Prysmian. Anot Komisijos, buvo imtasi tokių keturių priemonių:

–	visų pirma 2007 m. vasario 28 d. ieškovė, kaip vienintelė netiesioginė akcininkė, paskyrė valdybą, kuri valdė Prysmian iki 2009 m. balandžio 9 d.; taip ieškovė galėjo išvengti naujos valdybos paskyrimo iškart po to, kai 2007 m. gegužės mėn. buvo pateiktas pirminis viešas pasiūlymas,

–

toliau ieškovė per 2007 m. sausio 16 d. įvykusį Prysmian akcininkų susirinkimą pakeitė šios bendrovės įstatus, sukurdama, be kita ko, laikinojo sąrašo sistemą naujiems valdybos nariams paskirti (Komisija paaiškina, kad šia sistema ieškovė galėjo užsitikrinti, jog turėdama mažiau akcijų ateityje galės skirti mažiausiai penkis valdybos narius iš šešių ir taip išlaikys Prysmian kontrolę),

–

be to, 2007 m. lapkričio 12 d. 9,9 % Prysmian akcijų buvo parduota Taihan Electric Wire, o 2007 m. lapkričio 6 d. laiške pastaroji bendrovė įsipareigojo Prysmian neįsigyti daugiau kaip 10 % viso jos kapitalo, nesinaudoti balsavimo teisėmis Prysmian akcininkų susirinkimuose, įskaitant tuos atvejus, kai tarpininkauja kitos Taihan grupės bendrovės, kiek tai susiję su daugiau kaip 10 % akcijų, turinčių balsavimo teises, ir nesiūlyti jokių kandidatų į Prysmian valdybos narius ar įstatuose numatytus auditorius (anot Komisijos, šie įsipareigojimai, visų pirma paskutinysis, ieškovei garantavo, kad antroji Prysmian akcininkė neturės galimybės pateikti laikinojo sąrašo ar skirti savo atstovų į Prysmian valdybą),

–	galiausiai yra aiškių nuorodų, susijusių su tuo, kad ieškovė turėjo daugumą akcijų pateikus pirminį viešą pasiūlymą, be kita ko, 2007 m. gruodžio 19 d. valdybos susirinkimo protokole.

131

Ieškovė tvirtina, kad, nepaisant ginčijamame sprendime pateiktų teiginių, Komisija neįrodė, jog ji sudarė vieną ekonominį vienetą su įstojusiomis į bylą šalimis, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, laikotarpiu po pirminio pasiūlymo pateikimo. Visų pirma ji mano, kad Komisija padarė teisės klaidą, nes pripažino atsakinga patronuojančiąją bendrovę, turinčią beprecedentę kapitalo dalį. Toliau ji tvirtina, kad 2007 m. vasario mėn. atliktas Prysmian valdybos paskyrimas nesuteikė jai šios bendrovės kontrolės. Be to, ji pažymi, kad laikinojo sąrašo sistemą buvo nuspręsta taikyti pateikiant pirminį viešąjį pasiūlymą. Anot jos, taip pat negalima neatsižvelgti į Taihan Electric Wire investicijas.

132

Šiuo aspektu, pirma, reikia atmesti ieškovės teiginį, kad Komisija suklydo, pripažindama ją solidariai atsakinga už dukterinėms bendrovėms skirtos baudos sumokėjimą, kai ieškovės turėta tų bendrovių akcijų dalis, anot jos, buvo beprecedentė. Pakanka priminti, kad pagal jurisprudenciją mažiau nei pusės akcijų valdymas patronuojančiajai bendrovei gali leisti daryti faktinę lemiamą įtaką jos dukterinės bendrovės elgesiui rinkoje, jeigu šiai daliai priskiriama daugiau teisių, nei paprastai turi kontrolinio akcijų paketo neturintys akcininkai, kad galėtų apsaugoti savo finansinius interesus, kurios, nagrinėjamos pagal teisinio ar ekonominio pobūdžio sutampančių požymių visumos metodą, leidžia įrodyti, kad dukterinės bendrovės elgesiui rinkoje buvo daroma lemiama įtaka (2011 m. liepos 12 d. Sprendimo Fuji Electric / Komisija, T‑132/07, EU:T:2011:344, 183 punktas ir 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, T‑104/13, EU:T:2015:610, 97 punktas).

133

Antra, kalbant apie ieškovės argumentą, kad 2007 m. vasario 28 d. atliktas valdybos paskyrimas nesuteikė jai kontrolės, reikia priminti, kad, kaip buvo išdėstyta šio sprendimo 93 punkte, tą dieną, t. y. prieš pateikiant pirminį pasiūlymą, suformuota valdyba buvo paskirta laikotarpiui iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir kad ji išliko nepakitusi pateikus pirminį pasiūlymą ir netgi pabaigus daryti pažeidimą. Nors šiuo laikotarpiu ieškovė nebeturėjo absoliučios balsavimo teisių, susietų su įstojusių į bylą šalių akcijomis, kontrolės, tai, kad šios valdybos sudėtis išliko tokia pati, yra požymis, jog ieškovė toliau kontroliavo šią valdybą ir pateikus pirminį viešą pasiūlymą.

134

Trečia, kalbant apie su laikinojo sąrašo sistema susijusį ieškovės teiginį, kad ši sistema buvo sukurta laikantis įsipareigojimų pagal biržoje kotiruojamų bendrovių elgesio kodeksą, reikia pažymėti, jog ieškovė neginčija Komisijos išvados, kad ši sistema leido užsitikrinti, jog turėdama mažiau akcijų ji galės skirti mažiausiai penkis iš šešių Prysmian valdybos narių. Kadangi neturi reikšmės tai, ar ši sistema buvo sukurta ieškovės iniciatyva, ar ji yra nustatyta galiojančiuose teisės aktuose, reikia patvirtinti Komisijos išvadą, kad minėta sistema leido ieškovei išlaikyti Prysmian valdybos kontrolę pateikus pirminį viešą pasiūlymą. Be to, net jeigu ieškovė nepasinaudojo šia sistema per pažeidimo laikotarpį, reikia pažymėti, kad ji nebuvo reikalinga, nes, kaip jau buvo pažymėta, 2007 m. vasario 28 d. ieškovės paskirta valdyba išliko nepakeista ir po to, kai pažeidimas buvo baigtas daryti.

135

Ketvirta, kiek tai susiję su 2007 m. lapkričio 12 d.Taihan Electric Wire investicijomis, pažymėtina, jog nors ieškovė teigia, kad jos nesutrukdė minėtai bendrovei naudotis savo teisėmis, konstatuotina, kad įsipareigojimas nesiūlyti savo kandidatų į valdybą, nurodytas 2007 m. lapkričio 6 d. laiško, pridėto prie ieškinio, 2 punkte, buvo skirtas tam, kad ši bendrovė neturėtų galimybės dalyvauti sudarant valdybą. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, šiam įsipareigojimui nebuvo nustatyta sąlygos, kad bendrovė turimą Prysmian akcijų paketą turi padidinti iki daugiau kaip 10 %. Tokiomis aplinkybėmis Komisija padarė teisingą išvadą, kad dėl šio įsipareigojimo ieškovė išlaikė Prysmian valdybos kontrolę, nes antra pagal dydį bendrovės akcininkė atsisakė teisės daryti įtaką šios valdybos sudėčiai.

136

Penkta, kalbant apie aiškią nuorodą į ieškovės kontrolę, kuri, anot Komisijos, pateikta 2007 m. gruodžio 19 d. valdybos susirinkimo protokole, pakanka pažymėti, kad iš tiesų tas dokumentas įrodo, jog vertindamas perleidimą bendrovei Taihan Electric Wire vienas iš PIA valdybos narių pareiškė, kad „[konfidencialu]“. Be to, nors ieškovė kvestionuoja šio dokumento įrodomąją galią, reikia pažymėti, kad tai yra oficialus protokolas, skirtas išdėstyti šio susirinkimo dalyvių pastaboms, kurias jie norėjo įtraukti, o ieškovė nepateikė priešingų įrodymų.

137	Vadinasi, Komisija teisingai nustatė, kad yra keturios priemonės, patvirtinančios, jog ieškovė buvo išlaikiusi Prysmian kontrolę po pirminio pasiūlymo pateikimo, t. y. po to, kai ji jau nebeturėjo balsavimo teisių, susietų su šios bendrovės akcijomis, daugumos.

7) Dėl verslo savininko tipinio elgesio įrodymo

138

Ginčijamo sprendimo 771 konstatuojamojoje dalyje Komisija tvirtina, kad įrodymai rodo, jog netgi 2007 m. pabaigoje, kai ieškovei netiesiogiai priklausė 31,69 % Prysmian akcijų, ji, kaip verslo savininkė, pirmenybę teikė Prysmian ir kitų ieškovės dukterinių bendrovių kryžminiams pardavimams. To sprendimo 1165 išnašoje ji pateikia nuorodą į elektroninius laiškus, kuriais 2007 m. gruodžio 20 d. pasikeitė O. ir B., 2008 m. sausio 2 d. O. elektroninį laišką ir 2008 m. sausio 30 d. S. elektroninį laišką.

139

Ieškovė nesutinka su Komisijos teiginiais ir nurodo, kad nagrinėjamais elektroniniais laiškais O., kaip PIA valdantysis administratorius, paprasčiausiai atkreipė Prysmian dėmesį į komercines galimybes ir nurodė, su kuriuo asmeniu reikia susisiekti Norvegijos bendrovėje. Anot jos, Komisija klaidingai teigia, jog šie laiškai buvo susiję su kryžminiais pardavimais grupės viduje, ir neįrodo, kad pasikeitimas laiškais lėmė vėlesnius kontaktus ar kad šie laiškai parodo spaudimą Prysmian pasinaudoti šiomis galimybėmis.

140

Kiek tai susiję su nagrinėjamų elektroninių laiškų turiniu, iš atsiliepimo priedų matyti, kad šiais laiškais O. kreipėsi į Prysmian, informuodamas apie tai, kad ieškovė įsigijo naują bendrovę, teikiančią Norvegijoje televizijos paslaugas, ir siūlydamas padėti užmegzti kontaktus su ta bendrove siekiant parduoti elektros kabelius. O. taip pat pasiūlė tokią pagalbą dėl bendrovės, kurią ieškovė turi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

141

Priešingai, nei tvirtina ieškovė, iš nagrinėjamų elektroninių laiškų matyti, kad rinkoje veikiančios įmonės manė, jog dėl galimo elektros kabelių pardavimo verta susisiekti su ja, o ne tiesiogiai su Prysmian grupe, o tai parodo, kad ji yra tos grupės kontaktinis asmuo. Nors, kaip teigia ieškovė, šiuose laiškuose ji neduoda nurodymų užmegzti šiuos kontaktus ir jie nėra sisteminiai, Komisija nesuklydo į savo analizę įtraukdama juos kaip veiksnį, galintį įrodyti, kad ieškovė dalyvavo Prysmian komercinėje veikloje.

142	Tokiomis aplinkybėmis Komisija pagrįstai galėjo remtis nagrinėjamais elektroniniais laiškais, visų pirma tais, kuriais 2007 m. gruodžio 20 d. pasikeitė O. ir B., kaip veiksniu, įrodančiu, kad ieškovė darė lemiamą įtaką Prysmian.

8) Dėl įrodymų, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime, visumos vertinimo

143

Iš šio sprendimo 89–142 punktų matyti, jog Komisija galėjo pagrįstai teigti, kad ieškovė darė lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims dėl, pirma, jos galios skirti įvairių Prysmian valdybų narius, antra, galios sušaukti akcininkų susirinkimus ir pasiūlyti atšaukti valdybos narius ar visą valdybą, trečia, PIA valdybos narių deleguotųjų įgaliojimų ir jų dalyvavimo strateginiame komitete, ketvirta, reguliarių informacijos atnaujinimų ir kasmėnesinių ataskaitų gavimo, penkta, Komisijos išvardytų priemonių, skirtų užtikrinti ieškovės lemiamos kontrolės tęsimui pateikus pirminį viešą pasiūlymą ir, šešta, įrodymų, kad ieškovė veikė kaip verslo savininkė. Tokiomis aplinkybėmis atlikus išsamų patikrinimą konstatuotina, kad Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo prieiti prie išvados, jog ieškovė darė lemiamą įtaką ne tik iki pirminio pasiūlymo pateikimo, bet ir per visą laikotarpį nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d.

144	Taigi pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

c) Dėl trečios dalies, susijusios su Komisijos išvada, kad ieškovė iš esmės nebuvo paprasčiausia investuotoja

145

Ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai priėjo prie išvados, jog fondas GSCP V investavo Prysmian grupėje kaip paprasčiausia investuotoja. Ji nurodo, kad šis fondas įsigijo Prysmian akcijų veikiant akcininkams, o ne administratoriams ar strategams. Todėl negali būti pripažinta jos, kaip patronuojančiosios bendrovės, atsakomybė.

146

Konkrečiai kalbant, ieškovė pažymi, kad fondas GSCP V neturėjo nei kompetencijos, nei išteklių lemti Prysmian grupės elgesį rinkoje, kad šio fondo įkūrėja PIA neturėjo įgaliojimų valdyti portfeliui priklausančių bendrovių, kad Prysmian vadovų komanda, kurią suformavo buvusi šios bendrovės savininkė, toliau valdė jos komercinę veiklą, kad PIA valdybos nariai buvo profesionalūs investuotojai, kurie turėjo tiesiog prižiūrėti investicijas, kad ji neturėjo paskatų kontroliuoti Prysmian, kaip matyti iš investuoto kapitalo atsiėmimo, kurį ji įvykdė iš karto po įsigijimo, ir kad Prysmian grupė išorėje nebuvo suvokiama kaip priklausanti grupei, kurios patronuojančioji bendrovė yra ieškovė, ir nebuvo įtraukta į tą grupę apskaitos tikslais.

147	Be to, ieškovė teigia, kad, priešingai, nei Komisija nurodė ginčijamame sprendime, priemonės, kurių ji ėmėsi dėl Prysmian grupės, nėra identiškos verslo grupės kontroliuojančiosios bendrovės priemonėms.

148	Galiausiai ieškovė priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši manė, jog ekonominė nauda, kurią gavo iš savo investicijų, įrodo, kad ji nebuvo investuotoja.

149	Komisija ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

150

Pirmojo pagrindo trečioje dalyje ieškovė, be kita ko, ginčija išvadas, Komisijos išdėstytas ginčijamo sprendimo 773–781 konstatuojamosiose dalyse, kuriose ji atsako į argumentus, ieškovės pateiktus per administracinę procedūrą, siekiant įrodyti, kad jos elgesys Prysmian grupės atžvilgiu atitinka paprasčiausio investuotojo elgesį.

151

Pagal jurisprudenciją atsakomybės už dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą priskyrimas jos patronuojančiajai bendrovei nėra taikomas paprasčiausiems investuotojams, t. y. investuotojo, kuris turi bendrovės akcijų siekdamas gauti pelno, tačiau visiškai nedalyvauja ją valdant ir kontroliuojant, atveju (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo 1. garantovaná / Komisija, T‑392/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:674, 50–52 punktus). Vis dėlto buvimas „paprasčiausiu investuotoju“ yra ne teisinis kriterijus, bet aplinkybės, kai patronuojančioji bendrovė gali paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, pavyzdys (šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:262, 75 punktą).

152

Iš pradžių, kiek tai susiję su ieškovės teiginiais, kad, viena vertus, fondas GSCP V neturėjo nei kompetencijos, nei išteklių lemti Prysmian elgesį rinkoje ir, kita vertus, PIA neturėjo įgaliojimų valdyti dukterinių bendrovių, konstatuotina, kad šios aplinkybės neturi reikšmės konstatuojant faktinę lemiamą įtaką. Be to, joms prieštarauja objektyvūs veiksniai ir požymiai, kurių pagrįstumas konstatuotas šio sprendimo 143 punkte. Reikia pridurti, kad, kaip teigia Komisija, ginčijamame sprendime yra konstatuotas ne ieškovės dalyvavimas komerciškai valdant Prysmian, bet lemiama įtaka tos bendrovės komerciniams sprendimams. Šiuo aspektu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją vertinant lemiamą įtaką reikia atsižvelgti ne tik į įrodymus, susijusius su dukterinės bendrovės komercine politika rinkoje stricto sensu (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo HIT Groep / Komisija, T‑436/10, EU:T:2015:514, 127 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

153

Kiek tai susiję su ieškovės teiginiu, kad PIA valdybos nariai, priklausę įvairioms Prysmian valdyboms, neturėjo kompetencijos ar patirties administruoti šios bendrovės veiklos, vėl reikia konstatuoti, kad ši aplinkybė neturi reikšmės prieinant prie išvados, kad patronuojančioji bendrovė nedarė lemiamos įtakos savo dukterinei bendrovei. Bet kuriuo atveju jis negali paneigti to, kad šie valdybos nariai dalyvavo Prysmian komercinėje politikoje, nes, kaip konstatuota šio sprendimo 105 ir 119 punktuose, jie priklausė šios bendrovės valdyboms ir jos strateginiam komitetui ir turėjo deleguotuosius valdymo įgaliojimus.

154

Be to, kiek tai susiję su ieškovės teiginiu, kad ji nebuvo suinteresuota kontroliuoti Prysmian, pažymėtina, kad jam taip pat prieštarauja tai, kad pažeidimo laikotarpiu ji skyrė visus šios bendrovės valdybos narius, taip pat priklausė šios bendrovės strateginiam komitetui pateikus pirminį pasiūlymą. Šiam teiginiui akivaizdžiai prieštarauja ir PIA valdybos nario pareiškimas, išnagrinėtas šio sprendimo 136 punkte.

155

Galiausiai ieškovės teiginį, kad Prysmian grupė išorėje iš esmės nebuvo suvokiama kaip priklausanti grupei, kurios patronuojančioji bendrovė yra ieškovė, ir nebuvo įtraukta į tą grupę apskaitos tikslais, reikia atmesti, nes jis negali paneigti veiksnių ir požymių, kuriais Komisija rėmėsi, konstatuodama lemiamą įtaką.

156	Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, priešingai, nei teigia ieškovė, ji neįrodė, kad akcijomis, kurias turėjo Prysmian grupėje, buvo siekiama tik atlikti investicijas ir kad ji visiškai nedalyvavo valdant ir kontroliuojant minėtą bendrovę.

157	Taigi reikia atmesti pirmojo pagrindo trečią dalį, o kartu ir visą šį pagrindą.

2. Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnio pažeidimu, įrodymų stoka ir SESV 296 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti neįvykdymu

158	Ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė Reglamento 1/2003 2 straipsnį ir SESV 296 straipsnyje numatytą pareigą motyvuoti, nes deramai neatsižvelgė į ją ir įstojusias į bylą šalis siejantį ryšį, pripažindama ją solidariai atsakinga už dukterinėms bendrovėms skirtos baudos sumokėjimą.

159

Ieškovė antrąjį pagrindą skirsto į dvi dalis. Pirmoje dalyje ji teigia, kad įrodymai, kuriais Komisija remiasi pripažindama solidarią jos atsakomybę už dukterinėms bendrovėms skirtos baudos sumokėjimą, yra netinkami ir priklauso nepagrįstų pareiškimų, kuriuos įstojusios į bylą šalys pateikė per administracinę procedūrą, kategorijai. Antroje dalyje ji mano, kad Komisija nepakankamai motyvavo savo sprendimą.

a) Dėl pirmos dalies, siejamos su Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnio pažeidimu ir įrodymų stoka

160	Ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ši išvadas, susijusias su solidaria jos atsakomybe už dukterinėms bendrovėms skirtos baudos sumokėjimą, grindė vien įstojusių į bylą šalių pareiškimais, nors, kaip ji mano, tie pareiškimai nėra tikslūs, nuoseklūs ar patikimi.

161

Konkrečiai kalbant, ieškovė teigia, kad įstojusių į bylą šalių pareiškimų nepagrindžia jokie įrodymai ir kad Komisija juos priėmė nekritiškai. Ji taip pat pažymi, kad Komisija sąmoningai neatsižvelgė į įrodymus, kuriuos pati pateikė, siekdama paneigti įstojusių į bylą šalių informaciją. Be to, ieškovė tvirtina, kad įstojusių į bylą šalių pareiškimai, kuriais remiasi Komisija, prieštarauja pareiškimams, kuriuos šios pateikė anksčiau, ir įrodymams, kuriuos ji pateikė prieš gaudama pranešimą apie kaltinimus. Taip Komisija pažeidė pareigą kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti įstojusių į bylą šalių pateiktus dokumentus.

162	Komisija ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

163

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime padarytų išvadų, susijusių su solidaria jos atsakomybe už dukterinėms bendrovėms skirtos baudos sumokėjimą, nepagrindžia pakankami ir patikimi įrodymai. Iš esmės ji pakartoja daugumą argumentų, pateiktų pirmajame pagrinde, o juos reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie išdėstyti nagrinėjant tą pagrindą.

164

Pirma, ieškovė tvirtina, kad Komisija, kritiškai neišnagrinėjusi, pažodžiui perrašė įstojusių į bylą šalių pareiškimus, susijusius su jos galia skirti Prysmian valdybą, PIA valdybos narių dalyvavimu strateginiame komitete, jos, kaip verslo savininkės, elgesiu ir deleguotaisiais įgaliojimais, kuriuos turėjo PIA valdybos nariai.

165

Visų pirma, kalbant apie galią skirti valdybos narius, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 762 konstatuojamosios dalies ir 1138–1141 išnašų, Komisijos išvados grindžiamos ne tik Prysmian pareiškimais, bet ir ieškovės pateikta informacija ir tos bendrovės įstatais. Be to, nors ieškovė vėl teigia, kad pirmą valdybą pasirinko ne ji pati, o B., kaip Prysmian generalinis direktorius, konstatuotina, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 100 punkte, šio teiginio nepagrindžia jokie ieškovės pateikti įrodymai.

166

Kiek tai susiję su ieškovės dalyvavimu strateginiame komitete, iš ginčijamo sprendimo 763 konstatuojamosios dalies ir 1148–1153 išnašų matyti, kad Komisija savo išvadas grindė elektroniniais laiškais, kuriais pasikeitė PIA valdybos nariai ir Prysmian generalinis direktorius, taip pat šio komiteto susirinkimų darbotvarke ir valdybos susirinkimų protokolais. Todėl negalima teigti, kad, kaip tvirtina ieškovė, Komisija savo išvadas dėl šio komiteto grindė tik įstojusių į bylą šalių pareiškimais. Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 115 punkte, šio komiteto 2008 m. liepos 16 d. susirinkimo dienotvarkė rodo, kad tas komitetas nagrinėjo komercinės strategijos klausimus, įskaitant investicijas Brazilijoje, Kinijoje, Tunise, Italijoje ir Rusijoje, o tai prieštarauja ieškovės teiginiui, kad aptariamas komitetas neatliko jokio vaidmens priimant strateginius Prysmian sprendimus.

167

Be to, išvada, kad ieškovė teikė pirmenybę kryžminiams pardavimams grupės viduje, kaip paaiškinta ginčijamo sprendimo 771 konstatuojamojoje dalyje, yra pagrįsta elektroniniais laiškais, kuriais 2007 m. gruodžio 20 d. pasikeitė O. ir B., 2008 m. sausio 2 d. O. elektroniniu laišku ir 2008 m. sausio 30 d. S. elektroniniu laišku. Todėl reikia atmesti teiginį, kad ši išvada buvo pagrįsta tik įstojusių į bylą šalių pareiškimais.

168

Galiausiai, kiek tai susiję su PIA valdybos narių deleguotaisiais įgaliojimais, iš šio sprendimo 112–114 punktų matyti, kad įrodymas, kuriuo Komisija rėmėsi ginčijamame sprendime, be kita ko, jo 1142–1145 išnašose, yra 2005 m. gruodžio 15 d.Prysmian valdybos susirinkimo protokolas. Todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija savo išvadas grindė ne tik įstojusių į bylą šalių pareiškimais. Kitus Komisijos teiginius patvirtina ieškinio priedai, kurie parodo, kad remdamiesi įgaliojimais, deleguotais šiems valdantiesiems administratoriams, PIA valdybos nariai kišosi į Prysmian kasdieninių reikalų tvarkymą. Konkrečiai kalbant, jie reiškė savo nuomonę, be kita ko, dėl prašymo leisti atidaryti filialą Katare, dėl paskyrimų į dukterinių bendrovių valdybas ir dėl klausimų, susijusių su įdarbinimu.

169	Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, Komisijos konstatavimai yra pagrįsti ne tik įstojusių į bylą šalių pareiškimais.

170

Antra, kiek ieškovė teigia, kad įstojusių į bylą šalių pareiškimai yra prieštaringi ir kad Komisija neatsižvelgė į įrodymus, kuriuos pati pateikė per administracinę procedūrą, pakanka konstatuoti, jog šių pareiškimų ar įrodymų ji tiksliai nenurodo, todėl šiuo klausimu ieškovės pateikti argumentai turi būti atmesti.

171	Taigi antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

b) Dėl antros dalies, siejamos su pareigos motyvuoti pažeidimu

172

Ieškovė mano, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti, jai tenkančią pagal SESV 296 straipsnį. Konkrečiai kalbant, ji kaltina Komisiją tuo, kad ši neatsižvelgė į išsamią informaciją, kurią ji pateikė per administracinę procedūrą, ir nepakankamai motyvavo savo išvadas, visų pirma kiek tai susiję su faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos taikymu laikotarpiu iki pirminio pasiūlymo pateikimo, su per visą pažeidimo laikotarpį darytos faktinės lemiamos įtakos Prysmian grupei konstatavimu ir su argumentu, kad ji bendrovėje Prysmian atitiko paprasčiausios investuotojos vaidmenį.

173	Komisija ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

174	SESV 296 straipsnyje nustatyta, kad visi aktai, įskaitant sprendimus, privalo būti motyvuoti.

175

Pagal suformuotą jurisprudenciją motyvavimas, reikalaujamas pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios šį aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 147 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

176

Kiek tai konkrečiai susiję su individualių sprendimų motyvavimu, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, be tikslo leisti atlikti teisminę kontrolę, pareiga motyvuoti tokius sprendimus siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar sprendimas gali turėti trūkumų, dėl kurių jo galiojimą galima ginčyti. Vis dėlto reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas ir jį reikia skirti nuo motyvavimo pagrįstumo, nuo kurio priklauso, ar ginčijamas aktas yra teisėtas iš esmės (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 146 ir 148 punktus ir nurodytą jurisprudenciją). Todėl kaltinimai ir argumentai, kuriais siekiama užginčyti minėto akto pagrįstumą, nagrinėjant pagrindą, susijusį su motyvavimo nebuvimu ar stoka, yra netinkami (šiuo klausimu žr. 2001 m. kovo 22 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑17/99, EU:C:2001:178, 35–38 punktus ir 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, T‑349/03, EU:T:2005:221, 52 ir 59 punktus).

177

Šiuo atveju, priešingai, nei teigia ieškovė, ginčijamo sprendimo motyvai yra pakankami, kad ji galėtų žinoti priežastis, dėl kurių Komisija pripažino ją solidariai atsakinga už jos dukterinėms bendrovėms skirtos baudos sumokėjimą dėl to, kad ji tiesiogiai dalyvavo atitinkamame kartelyje, ir kad Bendrasis Teismas galėtų vykdyti kontrolę.

178

Iš tiesų, kiek tai susiję visų pirma su sprendimu taikyti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją laikotarpiu iki pirminio pasiūlymo pateikimo, iš ginčijamo sprendimo 748–754 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija paaiškino, jog dėl netiesioginės visų balsavimo teisių, susietų su Prysmian akcijomis, kontrolės ieškovės padėtis buvo analogiška vienintelio ir išimtinio tos bendrovės savininko padėčiai. Be to, Komisija, visų pirma ginčijamo sprendimo 751–753 konstatuojamosiose dalyse, paaiškino, kad Apollo ir Prysmian vadovų atliktos investicijos nebuvo vien pasyvios ir kad jos reiškė, jog ieškovės naudai buvo atsisakyta naudojimosi balsavimo teisėmis, susietomis su Prysmian akcijomis. Šiuo pagrindu Komisija, atsižvelgdama į to sprendimo 697–702 konstatuojamosiose dalyse nurodytą jurisprudenciją, padarė išvadą, kad pagrįstai galėjo pripažinti ieškovę solidariai atsakinga už jos dukterinėms bendrovėms skirtos baudos sumokėjimą.

179

Kiek tai susiję su ieškovės lemiamos įtakos įstojusioms į bylą šalims konstatavimu dėl laikotarpio nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d., pažymėtina, jog Komisija paaiškino savo išvadą, kad ieškovė darė tokią įtaką, remdamasi, kaip numatyta jurisprudencijoje, objektyviais veiksniais, atsižvelgiant į ieškovę ir įstojusias į bylą šalis siejančius ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius. Šie veiksniai atskirai ir išsamiai aprašyti ginčijamo sprendimo 758–771 konstatuojamosiose dalyse, taip pat visi jie palyginti to sprendimo 772–781 konstatuojamosiose dalyse. Be to, Komisija atsakė į pagrindinius ieškovės argumentus, atlikdama šį galutinį palyginimą, be kita ko, to sprendimo 773–778 konstatuojamosiose dalyse. Galiausiai reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisijos paaiškinimai buvo susiję ne tik su laikotarpiu iki pirminio pasiūlymo pateikimo dienos, bet ir su laikotarpiu po tos datos, kaip tai įrodo to paties sprendimo 766–770 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtos priemonės.

180

Kiek tai susiję su išvada, kad ieškovė Prysmian grupėje veikė ne kaip paprasčiausia investuotoja, Komisija aiškų atsakymą ieškovei pateikia, be kita ko, ginčijamo sprendimo 779 konstatuojamojoje dalyje, kurioje teigia, kad naudojimasis balsavimo teisėmis dėl strateginių sprendimų, susijusių su šios dukterinės bendrovės komerciniu elgesiu, kaip antai aukščiausio lygio vadovų skyrimas ir eksploatavimo bei valdymo planų tvirtinimas, rodo akivaizdžią lemiamą įtaką, o ne paprasčiausias laikinas investicijas.

181

Vadinasi, Komisija įvykdė jai pagal SESV 296 straipsnį tenkančią pareigą motyvuoti tiek dėl faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos taikymo, tiek dėl konstatavimo, kad lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims ieškovė darė per visą pažeidimo laikotarpį. Be to, ji paaiškino, kodėl ieškovės nebuvo galima laikyti paprasčiausia investuotoja Prysmian grupėje.

182	Taigi reikia atmesti antrojo pagrindo antrą dalį ir visą šį pagrindą.

3. Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat asmeninės atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimu

183	Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia jos pagrindines teises.

184

Konkrečiai kalbant, viena vertus, ieškovė mano, kad faktinės lemiamos įtakos prezumpcija, kurią Komisija taikė dėl laikotarpio iki pirminio pasiūlymo pateikimo, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, taip pat pažeidžia 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 48 straipsnio 1 dalį. Ji priduria, kad Komisija neatsižvelgia į įrodymus, kuriuos ji pateikė, siekdama paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją.

185

Kita vertus, ieškovė mano, kad solidarios jos atsakomybės už jos dukterinėms bendrovėms skirtos baudos sumokėjimą pripažinimas dėl jos, kaip patronuojančiosios bendrovės, statuso pažeidžia asmeninės atsakomybės principą, nes nei ji, nei jos atstovai tose dukterinėse bendrovėse nedalyvavo darant SESV 101 straipsnio pažeidimą.

186	Komisija ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

187	Pirma, kalbant apie asmeninės atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principus, reikia pažymėti, kad Sąjungos teismas ne kartą nustatė, jog Komisija nepažeidė minėtų principų, kai taikė faktinės lemiamos įtakos prezumpciją.

188

Iš pradžių reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją tai, kad grupės patronuojančioji bendrovė, daranti lemiamą įtaką savo dukterinėms bendrovėms, gali būti pripažinta solidariai atsakinga už šių dukterinių bendrovių padarytus konkurencijos teisės pažeidimus, yra ne asmeninės atsakomybės principo pažeidimas, bet, priešingai, šio principo išraiška. Iš tiesų patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės, kurioms ji daro lemiamą įtaką, kartu sudaro vieną įmonę, kaip ji suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę, už kurią jos yra atsakingos, ir jei tyčia ar dėl aplaidumo ši įmonė pažeidžia konkurencijos taisykles, dėl to atsiranda asmeninė ir solidari visų į grupės struktūrą įeinančių teisės subjektų atsakomybė (žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Nynäs Petroleum ir Nynas Belgium / Komisija, T‑347/06, EU:T:2012:480, 40 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:262, 97 punktą).

189

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad faktinės lemiamos įtakos prezumpcija nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo, nes, viena vertus, tai nereiškia vienos ar kitos iš šių bendrovių kaltumo prezumpcijos (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Villeroy & Boch / Komisija, C‑625/13 P, EU:C:2017:52, 149 punktą ir nurodytą jurisprudenciją) ir, kita vertus, faktinės lemiamos įtakos prezumpcija yra nuginčijama (žr. 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo FLS Plast / Komisija, C‑243/12 P, EU:C:2014:2006, 27 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

190

Galiausiai reikia pridurti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, tai, kad sunku pateikti priešingų įrodymų, kurių reikia faktinės lemiamos įtakos prezumpcijai paneigti, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją savaime nereiškia, kad ji yra nenuginčijama (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Evonik Degussa ir AlzChem / Komisija, C‑155/14 P, EU:C:2016:446, 44 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

191	Vadinasi, ieškovės argumentas, kad faktinės lemiamos įtakos prezumpcija yra nesuderinama su asmeninės atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, numatytais Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Chartijoje, turi būti atmestas.

192	Antra, su ieškovės teiginiu, kad nei ji, nei jos atstovai nedalyvavo aptariamame kartelyje, negalima sutikti atsižvelgiant į šio sprendimo 188 punkte nurodytą jurisprudenciją.

193

Trečia, kalbant apie ieškovės argumentą, jog Komisija nenurodė pakankamų motyvų, atmesdama jos pateiktus faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos paneigimo įrodymus, konstatuotina, kad toks argumentas jau buvo išnagrinėtas analizuojant antrąjį pagrindą ir kad jis turi būti atmestas dėl tų pačių motyvų.

194

Vadinasi, priešingai, nei tvirtina ieškovė, solidarios jos atsakomybės už jos dukterinėms bendrovėms skirtos baudos sumokėjimą pripažinimas dėl jos, kaip patronuojančiosios bendrovės, statuso nepažeidžia asmeninės atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principų, priešingai nei teigia ieškovė pateikdama šį pagrindą.

195	Taigi trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

4. Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat akivaizdžia vertinimo klaida ir teisinio saugumo bei bausmių individualizavimo principų pažeidimu

196

Ieškovė iš esmės tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė teisinio saugumo bei bausmių individualizavimo principus, kai nenustatė solidarių bendraskolių dalių, atsižvelgdama į jų vidaus santykius, o tik konstatavo jų solidarią pareigą. Anot jos, tokio nustatymo nereikia, kai priimant ginčijamą sprendimą bendrovės priklauso tai pačiai grupei. Kita vertus, kai, kaip šiuo atveju, ekonominio vieneto, kurį sudaro šios bendrovės, nebėra, Komisija turi pareigą tame sprendime nustatyti šias dalis.

197	Komisija nesutinka su šiais argumentais.

198	Ieškovė iš esmės teigia: kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo dieną ji su įstojusiomis į bylą šalimis nebesudarė vieno ekonominio vieneto, Komisija turėjo nustatyti kiekvienos iš jų mokėtinos baudos dalį, atsižvelgdama į jų vidaus santykius.

199

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjungos teisėje vartojama solidaraus baudos sumokėjimo sąvoka taikoma tik įmonei, o ne ją sudarančioms bendrovėms, nes ta sąvoka yra tik įmonės sąvokos teisinio galiojimo išraiška (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Villeroy & Boch / Komisija, C‑625/13 P, EU:C:2017:52, 150 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

200

Nors remiantis Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi galima teigti, kad Komisija gali skirti solidariai mokėtiną baudą kelioms bendrovėms, jeigu jos sudaro tą pačią įmonę, nei šios nuostatos formuluotė, nei solidarumo mechanizmo tikslas neleidžia daryti išvados, kad šis įgaliojimas skirti sankcijas apima ne tik išorinio solidarumo santykio nustatymą, bet ir solidarių bendraskolių dalių nustatymą atsižvelgiant į jų vidaus santykius (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Villeroy & Boch / Komisija, C‑625/13 P, EU:C:2017:52, 151 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

201

Atvirkščiai, solidarumo mechanizmo tikslo esmė – tai, kad jis yra papildoma teisinė priemonė, kurią Komisija taiko, siekdama sustiprinti savo veiklos efektyvumą už konkurencijos teisės pažeidimus skirtų baudų išieškojimo srityje, nes šiuo mechanizmu sumažinamas Komisijai, kaip skolos, kurią sudaro šios baudos, kreditorei, kylantis nemokumo pavojus, ir taip prisidedama prie atgrasymo tikslo, kurio paprastai siekiama pagal konkurencijos teisę (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Villeroy & Boch / Komisija, C‑625/13 P, EU:C:2017:52, 152 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

202

Solidarių bendraskolių dalių nustatymu atsižvelgiant į esamus jų vidaus santykius šio dvigubo tikslo nesiekiama. Iš esmės tai vėlesnėje stadijoje kylantis ginčas, kuris Komisijos iš principo nebedomina, jeigu visą baudą jai sumokėjo vienas ar keli minėti bendraskoliai (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Villeroy & Boch / Komisija, C‑625/13 P, EU:C:2017:52, 153 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

203

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 199–202 punktuose nurodytą jurisprudenciją, pakanka konstatuoti, kad Komisija neturėjo nustatyti ieškovės ir įstojusių į bylą šalių dalių, atsižvelgdama į jų vidaus santykius. Iš tiesų, kadangi, kaip matyti iš pirmojo pagrindo nagrinėjimo, Komisija teisėtai konstatavo, kad per visą pažeidimo laikotarpį ieškovė ir įstojusios į bylą šalys sudarė vieną įmonę, kaip ji suprantama pagal konkurencijos teisę, ji galėjo apsiriboti baudos, kurią šios bendrovės turi solidariai sumokėti, nustatymu.

204	Be to, ieškovės argumentas, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną įstojusios į bylą šalys jau nesudarė su ja vieno ekonominio vieneto, negali paneigti šio sprendimo 203 punkte padarytos išvados.

205

Viena vertus, svarbu pažymėti, kad sutikimas su šiuo argumentu neatitiktų paprasčiausios solidarios atsakomybės sąvokos. Šiuo aspektu konstatuotina, kad solidarumo mechanizmas dėl savo pobūdžio reiškia, kad Komisija gali kreiptis arba į patronuojančiąją bendrovę, arba į dukterinę bendrovę, nenumatydama dalių, kaip to reikalauja ieškovė. Iš tiesų, kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, nėra „pirmenybės tvarkos“, kiek tai susiję su baudos skyrimu vienai ar kitai iš šių bendrovių (žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Dow Chemical ir kt. / Komisija, C‑499/11 P, EU:C:2013:482, 49 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

206

Kita vertus, reikia konstatuoti, kad, sutikus su šiuo argumentu, būtų pakenkta solidarumo mechanizmo tikslui, kurį, remiantis šio sprendimo 201 punkte nurodyta jurisprudencija, sudaro tai, kad jis yra papildoma teisinė priemonė, kurią Komisija turi tam, kad padidintų skirtų baudų išieškojimo veiksmingumą ir prisidėtų prie atgrasymo tikslo, kurio paprastai siekiama konkurencijos teisėje.

207	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atlikus išsamią kontrolę darytina išvada, kad Komisija nepadarė klaidos ir nepažeidė teisinio saugumo ir bausmių individualizavimo principų, kai nenustatė ieškovės ir įstojusių į bylą šalių dalių, atsižvelgdama į jų vidaus santykius.

208	Taigi ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

5. Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą pažeidimu

209

Ieškovė mano, kad Komisija per administracinę procedūrą pažeidė jos teisę į gynybą. Šį penktąjį pagrindą ji skirsto į tris dalis, siejamas su, pirma, tuo, kad Komisija neleido jai susipažinti su jos gynybai esminės reikšmės turinčiais dokumentais, antra, tuo, kad Komisija neteisėtai delsė leisti susipažinti su kitais esminiais dokumentais, ir, trečia, tuo, kad pernelyg ilga procedūros trukmė pakenkė jos galimybei gintis.

a) Dėl pirmos dalies, siejamos su tuo, kad Komisija neleido ieškovei susipažinti su jos gynybai esminės reikšmės turinčiais dokumentais

210

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi tam tikrais kaltę patvirtinančiais įrodymais, siekdama pagrįsti jos atsakomybę už kartelį, tačiau jie jai nebuvo perduoti. Konkrečiai kalbant, tai – dokumentas, kuriame yra įrodymų apie PIA valdybos narių deleguotųjų įrodymų mastą, taip pat dokumentas, kuriame yra įrodymų apie darbo užmokesčio komiteto ir vidaus kontrolės komiteto vaidmenį.

211	Komisija nesutinka su šiais argumentais.

212

Pagal suformuotą jurisprudenciją teisės į gynybą paisymas yra pagrindinė Sąjungos teisėje numatyta teisė, įtvirtinta Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, kuriame reikalaujama, kad teisės į gynybą būtų paisoma vykdant visas procedūras (žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Pilkington Group ir kt. / Komisija, T‑72/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1094, 232 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

213

Teisės į gynybą užtikrinimas reikalauja, kad atitinkamai įmonei per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodomų faktų ir aplinkybių tikrumo ir reikšmingumo, taip pat dėl Komisijos pateiktų dokumentų savo teiginiui dėl Sutarties pažeidimo pagrįsti (2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 66 punktas).

214

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, viena vertus, Komisija suteikia įmonėms ir įmonių asociacijoms, dėl kurių Komisijoje nagrinėjama byla, galimybę būti išklausytoms dėl joms pareikštų kaltinimų ir, kita vertus, Komisija grindžia savo sprendimus tik tais kaltinimais, dėl kurių suinteresuotosios šalys galėjo pareikšti pastabų.

215

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją, neperdavus dokumento, teisė į gynybą pažeidžiama, tik jeigu atitinkama įmonė įrodo, jog, pirma, Komisija šiuo dokumentu grindė kaltinimą, susijusį su pažeidimo buvimu ir, antra, šį kaltinimo pagrįstumą galima įrodyti tik remiantis minėtu dokumentu. Jei būtų kitų rašytinių įrodymų, apie kuriuos šalys sužinojo per administracinę procedūrą ir kurie konkrečiai patvirtina Komisijos išvadas, galimybės panaudoti nepateiktą apkaltinamąjį dokumentą kaip įrodymą nebuvimas nepaneigtų ginčijamame sprendime pateiktų kaltinimų pagrįstumo. Todėl atitinkama įmonė turi įrodyti, kad rezultatas, prie kurio Komisija priėjo savo sprendime, būtų buvęs kitoks, jei nepateiktas dokumentas, kuriuo Komisija rėmėsi pripažindama, kad ši įmonė padarė pažeidimą, nebūtų pripažintas kaltę patvirtinančiu įrodymu (žr. 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, T‑104/13, EU:T:2015:610, 129 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

216	Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė teigia negavusi iš Komisijos nei dokumento, susijusio su PIA valdybos narių deleguotųjų įgaliojimų mastu, nei dokumentų, susijusių su darbo užmokesčio komitetu ir vidaus kontrolės komitetu, konstatuotina, kad, kaip teigia Komisija, toks teiginys nepagrįstas faktais.

217	Visų pirma, kaip paaiškina Komisija, ir ieškovė to neginčija, su dokumentu, susijusiu su PIA valdybos narių deleguotųjų įgaliojimų mastu, ieškovė susipažino 2012 m. kovo 27 d., turėdama galimybę susipažinti tiek su konfidencialia, tiek su nekonfidencialia to dokumento versija.

218

Kalbant apie dokumentą, susijusį su darbo užmokesčio komitetu, reikia pažymėti, kad tai yra įstojusių į bylą šalių atsakymo į pranešimą apie kaltinimus konfidenciali versija. 2012 m. sausio 4 d. ir kovo 12 d., taip pat 2013 m. rugsėjo 11 d. ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šio atsakymo nekonfidencialia versija, kurioje yra Komisijos ginčijamame sprendime minimų įrodymų ieškovės atžvilgiu.

219	Galiausiai, kalbant apie dokumentą, susijusį su vidaus kontrolės komitetu, tai yra dokumentas, identiškas pateiktajam įstojusių į bylą šalių atsakymo į 2009 m. spalio 20 d. prašymą pateikti informacijos, su kuriuo ieškovė konkrečiai susipažino 2012 m. sausio 26 d., 15 priede.

220	Vadinasi, Komisija neatsisakė leisti susipažinti su dokumentais, ieškovės nurodytais ieškinyje, todėl įvykdė jai pagal šio sprendimo 215 punkte nurodytą jurisprudenciją tenkančias pareigas.

221

Taip pat ieškovė teigia neturėjusi galimybės susipažinti su kitais bylos dokumentais, pavyzdžiui, dokumentais [konfidencialu]. Kadangi šis argumentas Bendrajam Teismui pirmą kartą pateiktas dubliko stadijoje ir negrindžiamas per procesą paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jį reikia atmesti kaip nepriimtiną. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad, kaip nurodo Komisija, dokumentas [konfidencialu] ieškovei buvo perduotas 2011 m. rugsėjo 8 d., o dokumente [konfidencialu], kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1127 išnašos, yra tik viešai prieinama informacija.

222	Taigi penktojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

b) Dėl antros dalies, siejamos su tuo, kad Komisija neteisėtai delsė leisti susipažinti su kitais ieškovės gynybai esminės reikšmės turinčiais dokumentais

223

Ieškovė visų pirma nurodo, kad jos gynybai esminės reikšmės turinčią informaciją Komisija pateikė tik labai vėlyvoje tyrimo stadijoje, t. y. 2013 m. gegužės 17 d., todėl ji neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti teise į gynybą. Ši tiek kaltę patvirtinanti, tiek ją paneigianti informacija buvo susijusi su, pirma, įrodymais, reikalingais siekiant nustatyti strateginio komiteto vaidmenį, antra, įrodymais, susijusiais su darbo užmokesčio komitetu ir vidaus kontrolės komitetu, trečia, įrodymais, susijusiais su klausimais, nagrinėtais per kasmėnesinius susirinkimus, ir, ketvirta, įrodymais, pagrindžiančiais Komisijos teiginį, kad ieškovė veikė kaip verslo savininkė.

224

Toliau ieškovė tvirtina, kad pavėluotai perdavus šią informaciją nebuvo pašalintas jos teisės į gynybą pažeidimas, nes ji jos neturėjo nei rengdama atsakymą į pranešimą apie kaltinimus, nei per 2012 m. birželio mėn. vykusį posėdį. Taip pat, anot jos, jei būtų turėjusi galimybę pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų ankstesniu etapu, Komisija būtų galėjusi geriau į ją atsižvelgti.

225	Be to, ieškovė tvirtina, jog Komisijos motyvas, kad pavėluotą leidimą susipažinti su šia informacija pateisina būtinybė iš pradžių nustatyti įrodymų pagrįstumą ir tik paskui juos perduoti, nepagrįstas. Ji pažymi, kad daugumą reikšmingų įrodymų Komisija turėjo daugiau kaip prieš metus.

226

Galiausiai ieškovė Bendrojo Teismo prašo pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnio 4 dalį įpareigoti Komisiją nagrinėjimui už uždarų durų pateikti visus reikšmingus dokumentus, paskelbtus šios institucijos viduje nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 17 d., būtent susirašinėjimą su teisės tarnyba ir auditoriumi, taip pat už bylą atsakingos komandos susirinkimų protokolus ar šiai komandai skirtus rašytinius vidaus nurodymus.

227	Komisija nesutinka su šiais argumentais.

228	Ieškovė iš esmės tvirtina, kad Komisija per vėlai suteikė jai galimybę susipažinti su jos gynybai esminės reikšmės turinčiais dokumentais.

229	Pagal šio sprendimo 213 punkte nurodytą jurisprudenciją teisės į gynybą užtikrinimas iš esmės reiškia, kad atitinkamai įmonei buvo sudaryta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir reikšmingumo.

230

Šiuo atveju reikia pažymėti, jog šioje dalyje, priešingai nei pirmoje, ieškovė neteigia neturėjusi galimybės susipažinti su jos gynybai nuo kaltinimų, kuriuos Komisija jai pateikė ginčijamame sprendime, esminės reikšmės turinčiais dokumentais, bet tik kaltina Komisiją tuo, kad šie dokumentai buvo perduoti pavėluotai.

231

Vis dėlto, pirma, iš pradžių reikia pažymėti, kad ieškovės nurodyti dokumentai jai buvo perduoti 2013 m. gegužės 17 d., t. y. maždaug dešimt mėnesių iki priimant ginčijamą sprendimą. Šiomis aplinkybėmis ieškovė neturi pagrindo teigti, kad neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl šių dokumentų, nes neturėjo pakankamai laiko jų išnagrinėti. Toliau reikia konstatuoti, kad nuomonę dėl šių dokumentų ieškovė pareiškė, be kita ko, 2013 m. birželio 17 d., t. y. praėjus mėnesiui po jų perdavimo, ir kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, juose esanti informacija negali patvirtinti, kad Komisija neturėjo pakankamai laiko atsižvelgti į jos pastabas. Galiausiai ieškovė tiksliai nepaaiškina, kokių argumentų būtų galėjusi pateikti, jei to padaryti nebūtų trukdžiusi laiko stoka.

232

Antra, reikia pažymėti, kad du iš dokumentų, kurie, anot ieškovės, jai buvo perduoti pavėluotai, yra susiję su Komisijos išvadomis dėl jos dalyvavimo Prysmian darbo užmokesčio ir vidaus kontrolės komitetuose. Iš šio sprendimo 120–124 punktuose pateiktos pirmojo pagrindo analizės matyti, kad Komisija šių dviejų dokumentų negali naudoti siekdama pagrįsti išvadą, jog ieškovė darė lemiamą įtaką įstojusioms į bylą šalims. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės kaltinimą, kad šie du su šia informacija susiję dokumentai buvo perduoti pavėluotai, reikia atmesti kaip netinkamą. Toliau, atsižvelgiant į santykinį aptariamų dokumentų glaustumą, t. y. tai, kad juos sudaro Prysmian valdybos protokolai ir kasmėnesinės ataskaitos, ieškovė negali teigti, kad neturėjo laiko jų išnagrinėti, siekdama pasirengti gynybai Komisijoje.

233

Trečia, ieškovė neturi pagrindo tvirtinti, kad Komisijos argumentai yra grindžiami tik 2013 m. gegužės 17 d. perduotais dokumentais. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime padarytos Komisijos išvados grindžiamos tam tikrais kitais dokumentais, kurie ieškovei iš esmės buvo perduoti priėmus 2011 m. birželio 30 d. pranešimą apie kaltinimus.

234

Ketvirta, nors ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su šiais dokumentais rengdama atsakymą į pranešimą apie kaltinimus, reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją pranešimas apie kaltinimus yra parengiamasis dokumentas, kuriame pateiktas faktinis ir teisinis vertinimas yra tik preliminarus (2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo SNIA / Komisija, C‑448/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:801, 42 punktas ir nurodyta jurisprudencija). Todėl nėra kliūčių dokumentų, gautų atsakant į pranešimą apie kaltinimus, vėliau panaudoti galutiniame sprendime, jei suinteresuotajam asmeniui, kaip šiuo atveju, buvo sudaryta galimybė pareikšti dėl jų savo nuomonę.

235

Taigi penktojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip iš dalies netinkamą ir iš dalies nepagrįstą. Be to, kiek tai susiję su ieškovės pasiūlyta proceso organizavimo priemone, pakanka pažymėti, kad ji nepaaiškina, kaip ši priemonė galėtų pagrįsti ieškovės argumentus. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo.

c) Dėl trečios dalies, siejamos su pernelyg ilga administracinės procedūros trukme

236

Atsižvelgdama į pernelyg ilgą administracinės procedūros trukmę ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė gero administravimo principą. Šiuo aspektu ji, be kita ko, pažymi, kad tyrimas vyko daugiau kaip penkerius metus – nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. Ji priduria, kad ši trukmė turėjo padarinių jos gynybai, nes pranešimą apie kaltinimus ji gavo tik 2011 m. birželio 30 d., kai fondas GSCP V jau buvo perleidęs paskutines Prysmian akcijas 2010 m. Ji taip pat mano, kad tuo atveju, kai pernelyg ilga administracinės procedūros trukmė nepateisina ginčijamo sprendimo panaikinimo, Bendrasis Teismas vis dėlto turi teisingai sumažinti jai skirtos baudos dydį.

237	Komisija nesutinka su šiais argumentais.

238

Pagal suformuotą jurisprudenciją protingo termino paisymas vykdant administracines procedūras konkurencijos politikos srityje yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurio laikymąsi užtikrina Sąjungos teismai (žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Heineken Nederland ir Heineken / Komisija, C‑452/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:829, 97 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

239

Administracinės procedūros protingos trukmės principas dar kartą patvirtintas Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką“ (žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Imperial Chemical Industries / Komisija, T‑214/06., EU:T:2012:275, 284 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

240

Tai, ar kiekvieno procedūros etapo trukmė protinga, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, visų pirma jos kontekstą, šalių elgesį per procedūrą, bylos reikšmę įvairioms suinteresuotoms įmonėms ir jos sudėtingumą (šiuo klausimu žr. 1999 m. balandžio 20 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, T‑305/94–T‑307/94, T‑313/94–T‑316/94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, EU:T:1999:80, 126 punktą).

241

Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad Komisijoje administracinę procedūrą konkurencijos politikos srityje gali sudaryti du vienas po kito einantys nagrinėjimo etapai, kurių kiekvienam būdinga vidinė logika. Pirmas etapas, kuris tęsiasi iki pranešimo apie kaltinimus, prasideda tą dieną, kai Komisija, pasinaudojusi Sąjungos teisės aktų leidėjo suteiktais įgaliojimais, priima priemones, kurios reiškia kaltinimą pažeidimo padarymu, ir turi leisti šiai institucijai suformuluoti poziciją dėl procedūros eigos. Antrasis etapas savo ruožtu trunka nuo pranešimo apie kaltinimus iki galutinio sprendimo priėmimo. Jis turi leisti Komisijai priimti galutinį sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo kaltinama (2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija, C‑105/04 P., EU:C:2006:592, 38 punktas).

242

Be to, jurisprudencijoje nustatyta, kad tuo atveju, kai protingo termino principo pažeidimas galėjo turėti įtakos procedūros baigčiai, toks pažeidimas gali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Technische Unie / Komisija, C‑113/04 P,., EU:C:2006:593, 48 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

243

Vis dėlto reikia patikslinti, kad taikant konkurencijos taisykles protingo termino viršijimas gali būti pagrindas panaikinti tik sprendimus, kuriais konstatuojami pažeidimai, ir tik tuomet, jei įrodoma, kad pažeidus šį principą buvo pažeista ir atitinkamų įmonių teisė į gynybą. Jei neįvykdoma ši konkreti sąlyga, pareigos priimti sprendimą per protingą terminą nesilaikymas neturi įtakos pagal Reglamentą Nr. 1/2003 vykdomos administracinės procedūros teisėtumui (2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo NederlandseFederatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektronisch Gebied / Komisija, C‑105/04 P, EU:C:2006:592, 42 punktas).

244

Galiausiai teisės į gynybą paisymas – esminis principas, kurio reikšmė dažnai pabrėžiama Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, yra nepaprastai svarbus per tokias procedūras, kaip nagrinėjamoji šioje byloje; labai svarbu išvengti nepataisomo šios teisės pažeidimo dėl pernelyg ilgos tyrimo stadijos trukmės ir to, kad ši ilga trukmė sudarytų kliūtis surinkti įrodymus, paneigiančius atsakomybę užtraukiantį atitinkamų įmonių elgesį. Dėl šios priežasties tyrimą, ar nėra galimų teisės į gynybą apribojimų, reikia atlikti ne tik dėl etapo, kai šia teise naudojamasi plačiausiai, t. y. antrojo administracinės procedūros etapo. Vertinimas dėl teisės į gynybą veiksmingumo galimo apribojimo turi būti atliktas dėl visos šios procedūros, atsižvelgiant į bendrą jos trukmę (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija, C‑105/04 P, EU:C:2006:592, 50 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

245

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su pirmąja administracinės procedūros stadija, t. y. trukusia nuo sprendimo atlikti patikrinimą įteikimo įstojusioms į bylą šalims 2009 m. sausio mėn. iki pranešimo apie kaltinimus gavimo 2011 m. birželio mėn., praėjo 29 mėnesiai. Antroji administracinės procedūros stadija, trukusi nuo pranešimo apie kaltinimus gavimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo 2014 m. balandžio mėn., savo ruožtu apima 33 mėnesių laikotarpį.

246	Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad administracinės procedūros pirmosios stadijos ir šios procedūros antrosios stadijos trukmė nėra pernelyg ilga, atsižvelgiant į veiksmus, kurių Komisija turėjo imtis tam, kad užbaigtų tyrimą ir priimtų ginčijamą sprendimą.

247

Iš pradžių reikia pažymėti, kad, kaip teigia Komisija, tyrimas buvo susijęs su pasaulinio masto karteliu, kuriame dalyvavo daug dalyvių, kuris tęsėsi beveik dešimt metų ir per kurį Komisija, vykdydama tyrimą, turėjo atnaujinti daug įrodymų, įtrauktų į bylos medžiagą, įskaitant visus įrodymus, surinktus per patikrinimus ir gautus iš asmenų, pateikusių prašymus atleisti nuo baudų ar jas sumažinti. Be to, per šį tyrimą atitinkamo sektoriaus dalyviams Komisija siuntė prašymus pateikti informacijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį ir Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 12 punktą.

248

Toliau reikia pažymėti, kad dėl įrodymų kiekio Komisija anglų kalba turėjo priimti 287 puslapių sprendimą, kurio 1 priede pateiktos išsamios nuorodos į visus tyrimo etapu surinktus įrodymus, ir kad kartelio mastas ir apimtis, taip pat lingvistiniai sunkumai taip pat yra dideli. Šiuo aspektu reikia priminti, kad ginčijamas sprendimas skirtas 26 ūkio subjektams iš įvairių šalių, kurių didelė dalis dalyvavo kartelyje, įregistruoti įvairiomis teisinėmis formomis ir restruktūrizuoti per kartelio laikotarpį ar po jo. Be to, reikia pažymėti, kad visą tą anglų kalba parengtą sprendimą reikėjo išversti į vokiečių, prancūzų ir italų kalbas.

249	Galiausiai iš šio sprendimo 3–10 punktuose išdėstytų ginčo aplinkybių matyti, kad vykdydama administracinę procedūrą Komisija ėmėsi įvairių veiksmų, kurie pateisina visų šios procedūros etapų trukmę, o to, kad jie tinkami tyrimui, ieškovė konkrečiai neginčijo.

250	Taigi abiejų administracinės procedūros stadijų trukmė buvo protinga, kad Komisija galėtų išsamiai įvertinti įrodymus ir su tyrimu susijusių šalių argumentus.

251	Vadinasi, ieškovė neturi pagrindo teigti, kad Komisijos vykdytos administracinės procedūros trukmė buvo per ilga ir kad ši institucija pažeidė protingo termino principą.

252	Bet kuriuo atveju, net jeigu būtų konstatuota per ilga bendra administracinės procedūros trukmė ir protingo termino principo pažeidimas, atsižvelgiant į šio sprendimo 242–244 punktuose nurodytą jurisprudenciją, tokio konstatavimo savaime neužtektų, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas.

253

Šiuo aspektu ieškovė teigia, kad pernelyg ilga administracinės procedūros trukmė turėjo „įtakos jos galimybei gintis“, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog tuo metu, kai ji buvo informuota apie tai, kad įtraukta į tyrimą, t. y. pateikus pranešimą apie kaltinimus 2011 m. birželio 30 d., jau buvo perleidusi paskutines įstojusių į bylą šalių akcijas, todėl turėjo tik ribotą prieigą prie savo investicijų įrodymų. Šiuo aspektu pakanka priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal kiekvienai įmonei ar įmonių asociacijai tenkančią bendrąją apdairumo pareigą ieškovė turi užtikrinti, kad jos knygose ar archyvuose bus tinkamai saugomi duomenys, leidžiantys atsekti jos veiklą, be kita ko, siekiant išsaugoti būtinus įrodymus, jei būtų pradėtos teisminės ar administracinės procedūros (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Heineken Nederland et Heineken / Komisija, T‑240/07, EU:T:2011:284, 301 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Ši pareiga taip pat taikoma dukterinės bendrovės perleidimo atveju pagal 2012 m. birželio 27 d. Sprendimą Bolloré / Komisija (T‑372/10, EU:T:2012:325, 152 punktas).

254

Kiek tai susiję su Bendrajam Teismui pateiktu ieškovės prašymu teisingai sumažinti jai skirtos baudos dydį, jei administracinės procedūros trukmė nepateisintų ginčijamo sprendimo panaikinimo, reikia laikyti, kad jis pateiktas grindžiant jų reikalavimą sumažinti šią baudą, kuris bus išnagrinėtas šio sprendimo 261 punkte.

255	Penktojo pagrindo trečiąją dalį reikia atmesti, o kartu ir visą šį pagrindą.

256	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė Komisijos padarytų pažeidimų, pateisinančių su ja susijusios ginčijamo sprendimo dalies panaikinimą.

257	Taigi ieškovės pateiktus reikalavimus dėl panaikinimo reikia atmesti.

B. Dėl reikalavimo sumažinti ieškovei skirtos baudos dydį

258

Ieškovė prašo Bendrojo Teismo sumažinti jai skirtos baudos dydį, atsižvelgiant į klaidas, Komisijos padarytas apskaičiuojant šią baudą. Be to, ieškovė Bendrojo Teismo prašo teisingai sumažinti šį dydį, jei administracinės procedūros trukmė nepateisintų ginčijamo sprendimo panaikinimo. Galiausiai ji prašo Bendrojo Teismo sumažinti jos baudą dėl baudų sumažinimo, įstojusioms į bylą šalims suteikto dėl to sprendimo pareiškus ieškinį byloje Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija (T‑475/14).

259

Prieš nagrinėjant įvairius ieškovės prašymus sumažinti jai skirtos baudos dydį, reikia priminti, kad teisėtumo kontrolę papildo neribota jurisdikcija, kuri Sąjungos teismui buvo suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, remiantis SESV 261 straipsniu. Ši jurisdikcija, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas neprilygsta patikrinimui savo iniciatyva, ir priminti, kad Sąjungos teismuose vyksta rungimosi procesas. Išskyrus su viešąja tvarka susijusius pagrindus, kuriuos teismas tikrina savo iniciatyva, kaip antai ginčijamo sprendimo nemotyvavimą, būtent ieškovas turi nurodyti su ginčijamu sprendimu susijusius ieškinio pagrindus ir pateikti įrodymų jiems pagrįsti (2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo KME Germany ir kt. / Komisija, C‑389/10 P, EU:C:2011:816, 130 ir 131 punktai).

1. Dėl prašymo sumažinti skirtos baudos dydį dėl klaidų, Komisijos padarytų apskaičiuojant tą dydį

260

Pirma, kiek tai susiję su ieškovės prašymu sumažinti jai skirtos baudos dydį dėl klaidų, Komisijos padarytų apskaičiuojant tą dydį, reikia pažymėti, kad, viena vertus, pagrindai, kuriuos ieškovė pateikė savo reikalavimams dėl panaikinimo pagrįsti, buvo atmesti ir, kita vertus, šiuo atveju nėra elementų, kurie galėtų pateisinti šio dydžio sumažinimą. Vadinasi, reikia atmesti visą šį prašymą.

2. Dėl prašymo sumažinti skirtos baudos dydį dėl pernelyg ilgos administracinės procedūros trukmės

261

Antra, kalbant apie ieškovės prašymą teisingai sumažinti jai skirtos baudos dydį dėl pernelyg ilgos administracinės procedūros trukmės, pakanka priminti, kad nors Komisijos padarytas protingo termino laikymosi principo pažeidimas gali pateisinti jos sprendimo, priimto po SESV 101 ar 102 straipsniu grindžiamos administracinės procedūros, panaikinimą, nes tai irgi yra atitinkamos įmonės teisės į gynybą pažeidimas, toks protingo termino laikymosi principo pažeidimas, net jei būtų įrodytas, negalėtų lemti skirtos baudos sumažinimo (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Villeroy ir Boch / Komisija, C‑644/13 P, EU:C:2017:59, 79 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

262	Bet kuriuo atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 251 punkto, šioje byloje nebuvo galima konstatuoti, kad administracinė procedūra buvo pernelyg ilga. Vadinasi, šis prašymas turi būti atmestas.

3. Dėl prašymo sumažinti baudos dydį tam, kad būtų pritaikytas toks sumažinimas, koks bus suteiktas įstojusioms į bylą šalims, išnagrinėjus ieškinį dėl ginčijamo sprendimo byloje T‑475/14

263

Galiausiai trečia, kiek tai susiję su ieškovės prašymu pritaikyti tokį baudos dydžio sumažinimą, kokį Bendrasis Teismas suteiks įstojusioms į bylą šalims, išnagrinėjęs ieškinį dėl ginčijamo sprendimo byloje Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija (T‑475/14), reikia priminti, kad ieškovė nebuvo pripažinta atsakinga už aptariamą kartelį kaip tiesioginiai dalyvavusi jo veikloje. Iš tiesų, kaip nurodyta to sprendimo 1 straipsnyje, ji buvo pripažinta atsakinga už pažeidimą tik kaip įstojusių į bylą šalių patronuojančioji bendrovė.

264

Tuo atveju, kai patronuojančiosios bendrovės atsakomybę lemia vien jos dukterinės bendrovės tiesioginis dalyvavimas darant pažeidimą ir kai šios dvi bendrovės pareiškė lygiagrečius ieškinius, kurių dalykas identiškas, Bendrasis Teismas gali nepriimdamas sprendimo ultra petita atsižvelgti į išvados dėl pažeidimo padarymo tam tikru laikotarpiu panaikinimą dukterinės bendrovės atžvilgiu ir atitinkamai sumažinti patronuojančiajai bendrovei kartu su jos dukterine bendrove solidariai skirtą baudą.

265

Šiuo aspektu, viena vertus, tam, kad būtų pripažinta vieno ekonominio vieneto atsakomybė, reikia pateikti įrodymų, jog ūkio subjektas bent jau padarė Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą, ir ši aplinkybė turi būti nurodyta sprendime, kuris tapo galutinis, ir, kita vertus, neturi reikšmės priežastis, dėl kurios konstatuota, kad dukterinė bendrovė nepadarė pažeidimo.

266

Būtent į tai atsižvelgiant reikia nurodyti, kad patronuojančiosios bendrovės atsakomybė yra visiškai išvestinė, kylanti tik dėl tiesioginio dukterinės bendrovės dalyvavimo darant pažeidimą. Iš tikrųjų nagrinėjamu atveju patronuojančiosios bendrovės atsakomybė kyla dėl jos dukterinės bendrovės neteisėto elgesio, kuris patronuojančiajai bendrovei priskiriamas dėl to, kad šios bendrovės sudaro ekonominį vienetą. Todėl patronuojančiosios bendrovės atsakomybė neišvengiamai grindžiama jos dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą sudarančiais faktais, nuo kurių ta atsakomybė neatsiejama.

267

Dėl tų pačių priežasčių reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai jokios aplinkybės nėra individualiai būdingos elgesiui, kuriuo kaltinama patronuojančioji bendrovė, dukterinei bendrovei solidariai su jos patronuojančiąja bendrove skirtos baudos sumažinimas, jei įvykdyti atitinkami procedūriniai reikalavimai, iš principo turi būti taikomas ir patronuojančiajai bendrovei.

268

Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad tiek ieškovė, tiek įstojusios į bylą šalys pateikė ieškinius dėl ginčijamo sprendimo ir kad šių ieškinių dalykas iš dalies sutampa, t. y. kiek juose prašoma visų pirma panaikinti to sprendimo 2 straipsnio f punkte nustatytą baudą, kiek tai susiję su jomis, o jei šis prašymas nebūtų patenkintas, sumažinti joms solidariai skirtos baudos dydį.

269	Tokiomis aplinkybėmis ieškovė turėtų gauti tokią pačią naudą dėl ginčijamo sprendimo galimo panaikinimo kaip ir įstojusios į bylą šalys išnagrinėjus ieškinį, pareikštą byloje T‑475/14.

270

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad šios dienos sprendimu, priimtu byloje Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija (T‑475/14), Bendrasis Teismas atmetė ieškinį byloje, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, t. y. tiek įstojusių į bylą šalių reikalavimus dėl panaikinimo, tiek jų reikalavimus sumažinti joms skirtų baudų dydį.

271

Taigi ieškovės reikalavimo pritaikyti jai tokį baudos sumažinimą, koks bus suteiktas įstojusioms į bylą šalims, išnagrinėjus ieškinį dėl ginčijamo sprendimo byloje Prysmian ir Prysmian cavi e sistemi / Komisija (T‑475/14), negalima tenkinti, vadinasi, reikia atmesti visus reikalavimus sumažinti ieškovei skirtos baudos dydį.

272	Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šis ieškinys turi būti atmestas.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

273	Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

274	Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą dėl visų savo reikalavimų ir pagrindų, o Komisija prašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, ji turi padengti visas šias išlaidas.

275

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad įstojusi į bylą šalis, išskyrus tas, kurios nurodytos minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šios bylos aplinkybėmis reikia pripažinti, kad Prysmian ir PrysmianCS turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.	Atmesti ieškinį.

2.	The Goldman Sachs Group, Inc padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Prysmian SpA ir Prysmian Cavi e Sistemi Srl padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Collins

Kancheva

Barents

Paskelbta 2018 m. liepos 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

	I. Ginčo aplinkybės
	A. Ieškovė ir susijęs sektorius
	B. Administracinė procedūra
	C. Ginčijamas skundžiamas sprendimas
	1. Nagrinėjamas pažeidimas
	2. Ieškovės atsakomybė
	3. Skirta bauda
	II. Procesas ir šalių reikalavimai
	III. Dėl teisės
	A. Dėl reikalavimo panaikinti
	1. Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida
	a) Dėl pirmos dalies, susijusios su faktinės lemiamos įtakos darymo laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. prezumpcijos taikymu
	1) Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su faktinės lemiamos įtakos darymo laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. prezumpcijos taikymu
	2) Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos paneigimu
	b) Dėl antros dalies, susijusios su Komisijos išvadomis dėl laikotarpio nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d.
	1) Dėl galios paskirti įvairių „Prysmian“ valdybų narius ir galios sušaukti akcininkų susirinkimus ir pasiūlyti atšaukti valdybos narius ar visą valdybą
	2) Dėl faktinio ieškovės atstovavimo „Prysmian“ valdyboje
	3) Dėl ieškovės atstovų valdyboje valdymo įgaliojimų
	4) Dėl ieškovės vaidmens „Prysmian“ įsteigtuose komitetuose reikšmės
	5) Dėl reguliarių informacijos atnaujinimų ir kasmėnesinių ataskaitų gavimo
	6) Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti lemiamos kontrolės išlaikymą po pirminio pasiūlymo pateikimo dienos
	7) Dėl verslo savininko tipinio elgesio įrodymo
	8) Dėl įrodymų, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime, visumos vertinimo
	c) Dėl trečios dalies, susijusios su Komisijos išvada, kad ieškovė iš esmės nebuvo paprasčiausia investuotoja
	2. Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnio pažeidimu, įrodymų stoka ir SESV 296 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti neįvykdymu
	a) Dėl pirmos dalies, siejamos su Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnio pažeidimu ir įrodymų stoka
	b) Dėl antros dalies, siejamos su pareigos motyvuoti pažeidimu
	3. Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat asmeninės atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimu
	4. Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat akivaizdžia vertinimo klaida ir teisinio saugumo bei bausmių individualizavimo principų pažeidimu
	5. Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą pažeidimu
	a) Dėl pirmos dalies, siejamos su tuo, kad Komisija neleido ieškovei susipažinti su jos gynybai esminės reikšmės turinčiais dokumentais
	b) Dėl antros dalies, siejamos su tuo, kad Komisija neteisėtai delsė leisti susipažinti su kitais ieškovės gynybai esminės reikšmės turinčiais dokumentais
	c) Dėl trečios dalies, siejamos su pernelyg ilga administracinės procedūros trukme
	B. Dėl reikalavimo sumažinti ieškovei skirtos baudos dydį
	1. Dėl prašymo sumažinti skirtos baudos dydį dėl klaidų, Komisijos padarytų apskaičiuojant tą dydį
	2. Dėl prašymo sumažinti skirtos baudos dydį dėl pernelyg ilgos administracinės procedūros trukmės
	3. Dėl prašymo sumažinti baudos dydį tam, kad būtų pritaikytas toks sumažinimas, koks bus suteiktas įstojusioms į bylą šalims, išnagrinėjus ieškinį dėl ginčijamo sprendimo byloje T‑475/14
	IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

( *1 ) Proceso kalba: anglų.

( 1 ) Konfidencialūs duomenys neskelbiami.