60

Ši byla buvo pradėta 2010 m. rugsėjo 15 d.Socitrel Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu.

61

2010 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu Socitrel pateikė prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. Šis prašymas buvo atmestas 2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi Socitrel / Komisija (T‑413/10 R, EU:T:2011:179), o bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidėtas.

62

2010 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame dokumente Socitrel nurodė prašanti galimybės patikslinti savo pagrindus po to, kai buvo priimtas pirmasis keičiantis sprendimas.

63

2011 m. birželio 6 d. nutartimi Bendrasis Teismas paprašė Komisijos pateikti jam antrąjį keičiantį sprendimą. Komisija šį prašymą įvykdė 2011 m. birželio 17 d.

64

Priėmus antrąjį keičiantį sprendimą, Socitrel2011 m. rugpjūčio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu dar kartą patikslino savo pagrindus ir reikalavimus.

65

Komisijai pateikus tripliką proceso kalba, rašytinė proceso dalis buvo užbaigta 2011 m. lapkričio 21 d.

66

Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl ši byla 2013 m. rugsėjo 27 d. paskirta šiai kolegijai.

67

1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 52 straipsnio 2 dalyje numatytas preliminarus pranešimas šeštajai kolegijai buvo pateiktas 2014 m. kovo 31 d.

68

Taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones 2014 m. gegužės 8 d. Bendrasis Teismas pateikė Socitrel ir Komisijai šešiolikos rašytinių klausimų sąrašą.

69

Atitinkamai 2014 m. birželio 6 ir 9 d. raštais Komisija ir Socitrel įvykdė Komisijos prašymus.

70

Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu 2014 m. rugsėjo 17 d. Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

71

Socitrel Bendrojo Teismo prašo:

72

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

73

Ši byla buvo pradėta 2010 m. rugsėjo 15 d.Companhia Previdente Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu.

74

2010 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu Companhia Previdente pateikė prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. Šis prašymas buvo atmestas 2011 m. birželio 10 d. Nutartimi Companhia Previdente / Komisija (T‑414/10 R, EU:T:2011:268), o bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidėtas.

75

2010 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Companhia Previdente nurodė prašanti galimybės patikslinti savo pagrindus po to, kai buvo priimtas pirmasis keičiantis sprendimas.

76

2011 m. birželio 6 d. nutartimi Bendrasis Teismas paprašė Komisijos pateikti jam dokumentus. Komisija šį prašymą įvykdė 2011 m. birželio 17 d.

77

Priėmus antrąjį keičiantį sprendimą, Companhia Previdente dar kartą patikslino savo pagrindus ir reikalavimus 2011 m. rugpjūčio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu.

78

Komisijai pateikus tripliką proceso kalba, rašytinė proceso dalis buvo baigta 2011 m. lapkričio 21 d.

79

Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl ši byla 2013 m. rugsėjo 27 d. paskirta šiai kolegijai.

80

1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 52 straipsnio 2 dalyje numatytas preliminarus pranešimas šeštajai kolegijai pateiktas 2014 m. kovo 31 d.

81

Taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones 2014 m. gegužės 8 d. Bendrasis Teismas pateikė Companhia Previdente ir Komisijai šešiolikos rašytinių klausimų sąrašą.

82

Atitinkamai 2014 m. birželio 6 ir 9 d. raštais Komisija ir Companhia Previdente įvykdė Komisijos prašymus.

83

Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu 2014 m. rugsėjo 17 d. Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

84

Companhia Previdente Bendrojo Teismo prašo:

85

2013 m. rugpjūčio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu Companhia Previdente ir Socitrel pateikė ieškinį dėl rašto, kurį 2013 m. gegužės 24 d. joms atsiuntė Komisijos konkurencijos generalinio direktorato generalinis direktorius.

86

Bendrojo Teismo kanceliarijoje byla buvo užregistruota Nr. T‑409/13. 2014 m. birželio 30 d. nutartimi bylos T‑413/10, T‑414/10 ir T‑409/13 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.

87

Byloje T‑409/13 pateiktą ieškinį ieškovės atsiėmė raštu, jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. lapkričio 11 d. Kadangi 2014 m. lapkričio 14 d. rašte Komisija nurodė neprieštaraujanti dėl atsiėmimo ir prašo priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas, Bendrasis Teismas apie šį atsiėmimą pažymėjo 2014 m. lapkričio 17 d. posėdžio protokole ir nurodė išbraukti bylą T‑409/13 iš Bendrojo Teismo registro, taip pat priteisė iš ieškovių toje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

88

Bylos T‑413/10 ir T‑414/10 sujungiamos siekiant priimti šį sprendimą, o šalys, šiuo klausimu išklausytos per posėdį, tam neprieštarauja.

89

Socitrel pateikia aštuonis ieškinio pagrindus savo ieškiniui pagrįsti, taip pat du papildomus pagrindus, nurodytus antrą kartą tikslinant jos pagrindus ir reikalavimus.

90

Companhia Previdente savo ruožtu pateikia keturis ieškinio pagrindus savo ieškiniui pagrįsti, taip pat du papildomus pagrindus, nurodytus antrą kartą tikslinant jos pagrindus ir reikalavimus.

91

Pirmasis Socitrel pateiktas pagrindas siejamas su nepakankamu motyvavimu ir jos teisės į gynybą pažeidimu, nes ginčijamame sprendime iš esmės trūksta įvairių elementų, kad būtų galima suprasti, kaip Komisija nustatė baudos dydį.

92

Antrasis Socitrel pateiktas pagrindas siejamas su protingo termino pažeidimu.

93

Trečiasis Socitrel pateiktas pagrindas siejamas su Komisijai tenkančios rūpestingumo pareigos pažeidimu, teisės į gynybą pažeidimu ir lojalumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu dėl to, kad Komisija du kartus iš dalies pakeitė pirminį sprendimą.

94

Ketvirtasis Socitrel pateiktas pagrindas siejamas su SESV 101 straipsnio 1 dalies, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, su proporcingumo ir asmeninės atsakomybės principų pažeidimu, taip pat su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, nepakankamu motyvavimu ir tuo, kad Komisija nesilaikė ankstesnės savo praktikos, nes viršijo baudos, kuri galėjo būti skirta Socitrel, maksimalią ribą.

95

Šį pagrindą sudaro trys dalys.

96

Pirma ketvirtojo pagrindo dalis siejama su tuo, kad Komisija klaidingai pripažino solidariąją Companhia Previdente atsakomybę, taigi su tuo, kad maksimali 10 % apyvartos riba buvo klaidingai apskaičiuota remiantis Companhia Previdente, o ne Socitrel apyvarta. Šie argumentai taip pat nurodyti Companhia Previdente pateikiant pirmąjį ir antrąjį pagrindus.

97

Antra papildomai pateikta ketvirtojo pagrindo dalis siejama su klaidingu atsižvelgimu į Emesa, Galycas ir ITC apyvartą apskaičiuojant maksimalią 10 % ribą. Šie argumentai taip pat nurodyti Companhia Previdente pateikiant trečiojo pagrindo pirmą dalį.

98

Trečia papildomai pateikta ketvirtojo pagrindo dalis siejama su klaidingu atsižvelgimu į 2009 m. Companhia Previdente apyvartą. Šie argumentai taip pat nurodyti Companhia Previdente pateikiant trečiojo pagrindo antrą dalį.

99

Penktasis Socitrel pateiktas pagrindas siejamas su proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu, taikant 2006 m. gairių 13 ir 22 punktus, taip pat su nepakankamu motyvavimu, nes Komisija suklydo nustatydama 18 % normą, taikomą dėl pažeidimo sunkumo, kiek tai susiję su Socitrel skirtina bauda.

100

Šeštasis Socitrel pateiktas pagrindas siejamas su proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, nes į menką ar pasyvų jos vaidmenį Komisija neatsižvelgė kaip į lengvinančią aplinkybę.

101

Septintasis Socitrel pateiktas pagrindas siejamas su proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, nes į veiksmingą jos bendradarbiavimą Komisija neatsižvelgė kaip į lengvinančią aplinkybę.

102

Aštuntasis Socitrel pateiktas pagrindas siejamas su proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, nes nebuvo atsižvelgta į ekonominį krizės kontekstą ir Socitrel nepajėgumą sumokėti baudą. Šie argumentai taip pat nurodyti Companhia Previdente pateikiant papildomą ketvirtąjį pagrindą.

103

Ieškovės šio pagrindo atsisakė Bendrojo Teismo kanceliarijai 2014 m. lapkričio 11 d. pateiktu raštu. Apie ši atsisakymą buvo pažymėta 2014 m. lapkričio 17 d. vykusio posėdžio protokole.

104

Be to, Socitrel ir Companhia Previdente pateikia papildomą pagrindą, nurodytą antrą katrą joms tikslinant savo pagrindus ir reikalavimus, siejamą su, kiek tai susiję su Socitrel, vienodo požiūrio, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimu, taip pat su nepakankamu motyvavimu, o kiek tai susiję su Companhia Previdente, – su vienodo požiūrio, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimu, nes Socitrel ir Companhia Previdente nebuvo traktuojamos taip pat kaip Arcelor ir SLM, kurioms buvo taikomas baudos sumažinimas, ieškovėms taip ir nesuteiktas.

105

Galiausiai Socitrel ir Companhia Previdente pateikia antrąjį papildomą pagrindą, siejamą su rūpestingumo, lojalumo, sąžiningumo ir teisinio saugumo principų pažeidimu, nes Komisija 2011 m. dar kartą iš dalies pakeitė pirminį sprendimą.

106

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 296 straipsnyje nustatytas reikalavimas nurodyti motyvus turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, kuriems šis aktas skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti. Nereikalaujama motyvuojant išvardyti visų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar teisės akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink., EU:C:1998:154, 63 punktas; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑301/96, Rink., EU:C:2003:509, 87 punktas ir 2004 m. birželio 22 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑42/01, Rink., EU:C:2004:379, 66 punktas).

107

Reikia trumpai priminti argumentus, kuriais Socitrel grindžia savo pagrindą ir kurie buvo iš dalies pakeisti priėmus pirmąjį keičiantį sprendimą.

108

Ieškinyje Socitrel iš esmės tvirtino, kad pirminiame sprendime trūko įvairių elementų, kad būtų galima suprasti, kaip Komisija nustatė baudos dydį; jos manymu, tai reiškia motyvų nepakankamumą, o tai yra jos teisės į gynybą pažeidimas.

109

Taigi, anot Socitrel, pirminiame sprendime nebuvo nurodyta nei apyvarta, nei pardavimų vertė, į kurią atsižvelgta nustatant bazinį baudos dydį, nei kriterijai, pagal kuriuos buvo nustatyta 18 % norma dėl pažeidimo sunkumo ir papildomas dydis.

110

Be to, Socitrel teigia, kad tai, jog daug jai skirto sprendimo fragmentų buvo pripažinti konfidencialiais, neleido identifikuoti prielaidų, kuriomis Komisija rėmėsi nustatydama baudos dydį.

111

Po to, kai buvo priimtas pirmasis keičiantis sprendimas, Socitrel patikslino pirmąjį savo pagrindą.

112

Pirma, Socitrel iš esmės tvirtina, kad tai, jog Komisija iš dalies pakeitė pirminį sprendimą, parodo pirmojo jos pagrindo, išdėstyto ieškinyje, pagrįstumą.

113

Antra, Socitrel mano, kad pirmasis keičiantis sprendimas nepašalino didžiausių jos ieškinyje nurodytų trūkumų, visų pirma kiek tai susiję su norma, kurią Komisija taikė dėl pažeidimo sunkumo, ir papildomu dydžiu.

114

Be to, ji pažymi, kad pirmajame keičiančiame sprendime jos atžvilgiu išskiriami du pažeidimo laikotarpiai (5 konstatuojamoji dalis); kiekvieno iš jų atveju buvo atsižvelgta į identišką pardavimų apyvartą, tačiau, anot jos, šis skirtumas neatsispindi tolesnėje pirmojo keičiančio sprendimo dalyje, visų pirma šio sprendimo 7 konstatuojamojoje dalyje, kurioje ji buvo kaltinama tik dėl vieno pažeidimo laikotarpio.

115

Socitrel priduria, kad pirmojo keičiančio sprendimo 8 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, kad padarė klaidą apskaičiuodama papildomą dydį, tačiau nenurodė įmonių, su kuriomis ši klaida susijusi. Šioje konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda į to paties sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje esančią lentelę, kurioje pateikta jos pardavimų apyvarta, susijusi su keliais pažeidimo laikotarpiais. Ji daro prielaidą, kad remiantis šia nuoroda reikia konstatuoti, jog su ja turėjo būti susijusi klaida, padaryta apskaičiuojant papildomą sumą, todėl jai skirtas bazinis baudos dydis turi būti sumažintas nuo 22500000 EUR iki 20000000 EUR. Vis dėlto tai matyti iš jos spėjimų, kurie, jos manymu, parodo motyvų nepakankamumą.

116

Komisija nesutinka su šiais argumentais.

117

Visų pirma reikia konstatuoti, kad pirmasis keičiantis sprendimas ištaisė tam tikrus pirminio sprendimo trūkumus, visų pirma kiek tai susiję su pardavimų vertės, į kurią atsižvelgta, nustatymu (pirmojo keičiančio sprendimo 5 konstatuojamoji dalis).

118

Todėl argumentai, kuriais Socitrel grindžia pirmąjį savo pagrindą dėl šių pirminio sprendimo trūkumų, neturi reikšmės.

119

Be to, kaip pažymi Socitrel, Komisija išskyrė du laikotarpius lentelėje, susijusioje su, be kita ko, Socitrel pardavimų verte, pateiktoje pirmojo keičiančio sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje.

120

Šioje lentelėje pažymėta, kad dėl laikotarpio nuo 1994 m. balandžio 7 d. iki 1996 m. sausio 8 d. suma, kurią Komisija nustatė remdamasi 2009 m. birželio 30 d.Socitrel pateiktas atsakymais, yra 12016516 EUR. Identiška suma nustatyta dėl laikotarpio nuo 1996 m. sausio 9 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

121

Pirminio sprendimo 932 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „bėgant laikui kito atitinkama geografinė teritorija. Nuo 1984 m. iki 1995 m. („Ciuricho klubo“ laikotarpis) ji apėmė Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Ispaniją ir Austriją. Nuo 1992 m. („Ispanijos klubo“ susitarimai) ji apėmė ir Portugaliją. Nuo 1996 m. iki 2002 m. („Ciuricho klubo“ krizės laikotarpis, rengiant „Europos klubo“ susitarimą dėl kvotų, „Europos klubo“ laikotarpis ir plėtros laikotarpis) geografinė teritorija apėmė tas pačias šalis kaip ir „Ciuricho klubo“ laikotarpiu, įskaitant Portugaliją, Daniją, Švediją, Suomiją ir Norvegiją“ (žr. pirminio sprendimo 9.1.1–9.1.5 punktus). Į tai atsižvelgta apskaičiuojant pardavimų vertę, nes nebuvo atsižvelgta į pardavimus Portugalijoje iki 1992 m. gruodžio 15 d. ir į pardavimus Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje iki 1996 m. sausio 9 d.“

122

Iš pirmojo keičiančio sprendimo 5 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija išskyrė įvairius laikotarpius dėl pardavimų vertės, į kurią turi būti atsižvelgta (nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1985 m. gruodžio 21 d., nuo 1986 m. sausio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 14 d., nuo 1992 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1996 m. sausio 8 d., nuo 1996 m. sausio 9 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.), remdamasi geografine teritorija, su kuria susijęs kartelis.

123

Pažeidimas, kuriuo Komisija kaltina Socitrel, tęsėsi dviem iš šių laikotarpių (nuo 1994 m. balandžio 7 d. (kai, Komisijos manymu, Socitrel pradėjo dalyvauti darant pažeidimą) iki 1996 m. sausio 8 d. ir nuo 1996 m. sausio 9 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.); į juos ši institucija atsižvelgė.

124

Tačiau pirminio sprendimo 949 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad turint omenyje vėlyvą Socitrel sužinojimą apie Europinį kartelio mastą, reikia atsižvelgti tik į jos pardavimus Ispanijoje ir Portugalijoje.

125

Todėl būtinybė atsižvelgti į pardavimus Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje po 1996 m. sausio 9 d. (ginčijamo sprendimo 932 konstatuojamoji dalis) dėl kartelio dalyvių, susijusių su šia geografine teritorija, neturėjo įtakos Socitrel. Tai paaiškina, kodėl pardavimų vertė, į kurią atsižvelgta pirmojo keičiančio sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje, yra identiška dėl abiejų Komisijos išskirtų pažeidimo laikotarpių.

126

Be to, Komisija pripažino, kad padarė klaidą, kai pirminiame sprendime du kartus įtraukė papildomą sumą, nes atsižvelgė į dvigubą pažeidimo laikotarpį, visų pirma kiek tai susiję su Socitrel.

127

Vis dėlto šią klaidą ji ištaisė priimdama pirmąjį keičiantį sprendimą, dėl ko Socitrel skirtinos baudos bazinis dydis buvo sumažintas nuo 22500000 EUR iki 20000000 EUR.

128

Be to, reikia pridurti, kad ieškinio 8 priede Socitrel pateikė 2010 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos konkurencijos generalinio direktorato elektroninį laišką, kuriame už bylą atsakingas pareigūnas nurodė:

„Kaip pažymėta liepos 30 d. [Komisijos] laiške, buvo padaryta apskaičiavimo klaida dėl prisijungimo mokesčio („entry fee“). Dėl jūsų klientų tai reiškia, kad 923 ir 1057 konstatuojamųjų dalių lentelėse nurodyta suma yra per didelė. Keičiančiame sprendime tai bus ištaisyta, o 22500000 EUR suma bus pakeista į 20000000 EUR sumą. Kaip nurodyta pirma, dėl [10 %] maksimalios ribos tai nelems jūsų klientams skirtos baudos ar sprendimo motyvų pakeitimo.“

129

Todėl reikia daryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas, iš dalies pakeistas pirmuoju keičiančiu sprendimu, nėra nepakankamai motyvuotas.

130

Dėl motyvų nepakankamumo, susijusio su pažeidimo sunkumu, reikia priminti, kad tai išnagrinėta ginčijamo sprendimo 19.1.3 punkte.

131

Dėl Socitrel reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija nurodė:

132

Komisija padarė išvadą, kad „turint omeny konkrečias šio atvejo aplinkybes, atsižvelgiant į pirma aptartus kriterijus, susijusius su pažeidimo pobūdžiu (žr. 19.1.3.1 punktą) ir geografine aprėptimi (žr. 19.1.3.3 punktą), pardavimų vertės dalis, į kurią reikia atsižvelgti, turi būti 16 % įmonei Fundia, 18 % įmonėms Socitrel, Fapricela ir Proderac ir 19 % visoms kitoms įmonėms“ (953 konstatuojamoji dalis).

133

Vadinasi, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas nėra nepakankamai motyvuotas ir iš jo galima suprasti Komisijos argumentus, neatsižvelgiant į tai, ar jie pagrįsti.

134

Todėl Socitrel pateiktą kaltinimą reikia atmesti.

135

Dėl papildomos sumos reikia priminti, kad 2006 m. gairių 25 punkte numatyta, jog, „nepriklausomai nuo įmonės dalyvavimo darant pažeidimą trukmės, Komisija prie bazinio baudos dydžio pridės sumą, lygią 15 %–25 % pardavimo vertės <...> siekdama atgrasyti įmones net nuo horizontalių kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo susitarimų“. Be to, „Komisija taip pat gali taikyti tokią pridėtinę sumą kitų pažeidimų atveju“ ir „nustatydama pardavimo vertės dalį, į kurią reikia atsižvelgti konkrečiu atveju, Komisija įvertins keletą veiksnių, ypač tuos, kurie buvo minėti 22 punkte“, kaip antai „pažeidimo pobūdį, visų susijusių šalių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinį plotą, pažeidimo įgyvendinimą (arba neįgyvendinimą)“.

136

Nagrinėjamu atveju Komisija nustatė 18 % normą, taikytiną papildomai sumai, ir ginčijamo sprendimo 953 konstatuojamojoje dalyje pateikė nuorodą į tai, ką ji vertindama pažeidimo sunkumą išdėstė dėl jo pobūdžio (ginčijamo sprendimo 19.1.3.1 punktas) ir geografinės aprėpties (ginčijamo sprendimo 19.1.3.3 punktas).

137

Teisingumo Teismas savo 2013 m. liepos 11 d. Sprendime Ziegler / Komisija (C‑439/11 P, Rink., EU:C:2013:513, 121–124 punktai) tokius motyvus laikė pakankamais.

138

Todėl Socitrel pateiktą kaltinimą reikia atmesti.

139

Socitrel teigia, kad jos teisė į gynybą buvo pažeista dėl dviejų priežasčių.

140

Pirma, ji tvirtina, kad iš pirminio sprendimo trūkumų, kuriuos Komisija iš dalies pripažino pirmajame keičiančiame sprendime, matyti, jog buvo pažeista jos teisė į gynybą.

141

Su šiais argumentais negalima sutikti, nes 2010 m. spalio 29 d. Bendrojo Teismo raštu Socitrel buvo paraginta patikslinti savo pagrindus ir reikalavimus po to, kai buvo priimtas pirmasis keičiantis sprendimas; ji tai padarė 2010 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu.

142

Antra, kiek tai susiję su teiginiu, kad Komisija pašalino tam tikras ginčijamo sprendimo dalis, todėl Socitrel negalėjo suprasti, kaip buvo apskaičiuota bauda, reikia pažymėti, kad visos Socitrel nurodytos konstatuojamosios dalys (1142, 1144, 1149, 1157, 1159, 1160, 1165, 1171, 1172, 1175, 1178, 1179, 1181, 1185 ir 1188 konstatuojamosios dalys) susijusios su prašymų dėl kitų įmonių galimybės sumokėti baudą vertinimu.

143

Tokiu atveju Komisija turi užtikrinti duomenų, kuriuos jai pateikė įmonės, konfidencialumą, jeigu jos to prašo, visų pirma kai tai yra jautrūs duomenys apie įmonių finansinę padėtį.

144

Be to, Komisija teisėtai teigia, kad Socitrel buvo perduoti visi su ja susiję vertinimo elementai, visų pirma įrodymai, susiję su šios įmonės pajėgumu sumokėti baudą.

145

Todėl Socitrel argumentus reikia atmesti, taigi turi būti atmestas visas kaltinimas, siejamas su teisės į gynybą pažeidimu.

146

Vadinasi, reikia atmesti visą pirmąjį ieškinio pagrindą.

147

Pirma, protingo termino paisymas vykdant administracines procedūras konkurencijos politikos srityje yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurio laikymąsi užtikrina Sąjungos teismai (žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Heineken Nederland ir Heineken / Komisija, C‑452/11 P, EU:C:2012:829, 97 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

148

Administracinės procedūros protingos trukmės principas dar kartą patvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką“ (2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Imperial Chemical Industries / Komisija, T‑214/06, Rink., EU:T:2012:275, 284 punktas).

149

Antra, tai, ar procedūros trukmė protinga, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, visų pirma jos kontekstą, šalių elgesį per procedūrą, bylos reikšmę įvairioms suinteresuotoms įmonėms ir jos sudėtingumą (šiuo klausimu žr. 1999 m. balandžio 20 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, T‑305/94–T‑307/94, T‑313/94–T‑316/94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, Rink., EU:T:1999:80, 126 punktą), taip pat prireikus į informacija ar pagrindimą, kurį Komisija gali pateikti dėl per administracinę procedūrą atliktų tyrimo veiksmų.

150

Trečia, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad administracinę procedūrą gali sudaryti du vienas po kito einantys nagrinėjimo etapai, kurių kiekvienas pagrįstas individualia vidaus logika. Pirmasis etapas, kuris tęsiasi iki pranešimo apie kaltinimus, prasideda tą dieną, kai Komisija, pasinaudojusi Sąjungos teisės aktų leidėjo suteiktais įgaliojimais, priima priemones, kurios reiškia kaltinimą pažeidimo padarymu, ir turi leisti šiai institucijai suformuluoti poziciją dėl procedūros eigos. Antrasis etapas savo ruožtu trunka nuo pranešimo apie kaltinimus iki galutinio sprendimo priėmimo. Jis turi leisti Komisijai priimti galutinį sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo kaltinama (2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija, C‑105/04 P, Rink., EU:C:2006:592, 38 punktas).

151

Ketvirta, iš teismo praktikos matyti, kad protingo termino principo pažeidimas gali sukelti dvejopas pasekmes.

152

Pirma, kai protingo termino nepaisymas turi įtakos procedūros baigčiai, toks pažeidimas gali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Technische Unie / Komisija, C‑113/04 P, Rink., EU:C:2006:593, 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

153

Reikia pažymėti, kad taikant konkurencijos taisykles protingo termino viršijimas gali būti pagrindas panaikinti tik sprendimus, kuriais konstatuojami pažeidimai, ir tik tuomet, jei įrodoma, kad pažeidus šį principą buvo pažeista ir atitinkamų įmonių teisė į gynybą. Kitais atvejais pareigos priimti sprendimą per protingą terminą nesilaikymas neturi įtakos pagal Reglamentą Nr. 17 vykdomos administracinės procedūros teisėtumui (žr. 2003 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied ir Technische Unie / Komisija, T‑5/00 ir T‑6/00, Rink., EU:T:2003:342, 74 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; šis punktas apeliacine tvarka patvirtintas 150 punkte nurodyto Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija, EU:C:2006:592, 42 ir 43 punktais).

154

Vis dėlto teisės į gynybą paisymas – esminis principas, kurio svarba dažnai pabrėžiama Teisingumo Teismo praktikoje (1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin / Komisija, 322/81, Rink., EU:C:1983:313, 7 punktas), yra nepaprastai svarbus per tokias procedūras, kaip nagrinėjamoji šioje byloje; labai svarbu išvengti nepataisomo šios teisės pažeidimo dėl pernelyg ilgos tyrimo stadijos trukmės ir to, kad ši ilga trukmė sudarytų kliūtis surinkti įrodymus, paneigiančius atsakomybę užtraukiantį atitinkamų įmonių elgesį. Dėl šios priežasties tyrimą, ar nėra galimų teisės į gynybą apribojimų, reikia atlikti ne tik dėl etapo, kai šia teise naudojamasi plačiausiai, t. y. antrojo administracinės procedūros etapo. Vertinimas dėl teisės į gynybą veiksmingumo galimo apribojimo turi būti atliktas dėl visos šios procedūros, atsižvelgiant į bendrą jos trukmę (150 punkte minėto Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija, EU:C:2006:592, 50 punktas).

155

Antra, kai protingo termino nesilaikymas neturi įtakos procedūros baigčiai, dėl tokio pažeidimo Bendrasis Teismas, pasinaudodamas neribota jurisdikcija, gali tinkamai atlyginti už pažeidimą, padarytą viršijus protingą administracinės procedūros trukmę, atitinkamai sumažindamas skirtą baudą (šiuo klausimu žr. 152 punkte minėto Sprendimo Technische Unie / Komisija, EU:C:2006:593, 202–204 punktus ir 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Heineken Nederland ir Heineken / Komisija, T‑240/07, Rink., EU:T:2011:284, 429 ir 434 punktus, apeliacine tvarka patvirtintus 147 punkte minėto Sprendimo Heineken Nederland ir Heineken / Komisija, EU:C:2012:829, 100 punktu).

156

Socitrel iš esmės teigia, kad Komisija nesilaikė protingo termino, nes pirminį sprendimą priėmė tik praėjus beveik aštuoneriems metams po to, kai buvo pradėta administracinė procedūra, todėl, anot jos, nebuvo užtikrinta jos teisė į gynybą, atsižvelgiant, be kita ko, į jos restruktūrizavimą ir sunkumus, su kuriais ji susidūrė rinkdama priešingus įrodymus, nes bėgant laikui iš darbo išėjo įvairūs jos darbuotojai.

157

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog tam, kad ilga administracinė procedūra galėtų lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą arba baudos sumažinimą, šios procedūros trukmė turi būti pripažinta per ilga.

158

Nagrinėjamu atveju administracinę procedūrą sudarė keturi vienas paskui kitą einantys etapai, kurių pirmasis vyko prieš pranešimą apie kaltinimus, o kiti trys po jo.

159

Pirmas etapas prasidėjo 2002 m. sausio 9 d., tada, kai Bundeskartellamt Komisijai perdavė dokumentus, minėtus šio sprendimo 21 punkte, ir baigėsi 2008 m. rugsėjo 30 d. priėmus pranešimą apie kaltinimus.

160

Tada prasidėjo antrasis etapas (žr. šio sprendimo 32–37 punktus), kuris baigėsi 2010 m. birželio 30 d. priėmus pirminį sprendimą.

161

Pareiškus pirmus ieškinius (primintus šio sprendimo 10 punkte), Komisija 2010 m. rugsėjo 30 d. priėmė pirmąjį keičiantį sprendimą (žr. šio sprendimo 4 punktą), siekdama ištaisyti įvairias klaidas, kurias konstatavo pirminiame sprendime; taip buvo užbaigtas trečiasis administracinės procedūros etapas.

162

Galiausiai 2011 m. balandžio 4 d. baigėsi ketvirtasis administracinės procedūros etapas, Komisijai priėmus antrąjį keičiantį sprendimą, kuriame ji sutiko sumažinti baudą, skirtą, pirma, ArcelorMittal, ArcelorMittal Verderio, ArcelorMittal Fontaine ir ArcelorMittal Wire France ir, antra, SLM ir Ori Martin (žr. šio sprendimo 6 punktą).

163

Iš pradžių reikia pažymėti, kad Socitrel nurodytas pagrindas yra susijęs tik su dviem pirmais administracinės procedūros etapais.

164

Taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. Komisijai pateikė rašytinį klausimą, siekdamas išsamiai išsiaiškinti, kokių rūpestingumą rodančių veiksmų ji ėmėsi po patikrinimų, t. y. nuo 2002 m. rugsėjo 19 ir 20 d. iki pirminio sprendimo priėmimo.

165

Komisija šį prašymą įvykdė 2014 m. birželio 6 d., Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikdama dokumentą.

166

Komisijos atsakymo kopiją Bendrojo Teismo kanceliarija išsiuntė Socitrel2014 m. birželio 16 d.

167

Savo atsakyme Komisija išsamiai ir įtikinamai nurodė rūpestingumą parodančius veiksmus, kuriuos atliko per visą administracinę procedūrą, ir priežastis, dėl kurių procedūra tęsėsi nuo 2002 m. iki 2010 m.

168

Keli veiksniai paaiškina administracinės procedūros trukmę nagrinėjamu atveju.

169

Šiuo klausimu reikia turėti omeny kartelio trukmę (daugiau kaip 18 metų), jo labai didelę geografinę aprėptį (kartelis buvo susijęs su dauguma valstybių narių), kartelio organizavimą geografiniu ir laiko požiūriais (įvairūs klubai aprašyti 41–53 punktuose), įvairių klubų organizuotų susitikimų skaičių (daugiau kaip 500), susijusių įmonių skaičių (17), prašymų atleisti nuo baudų arba jas sumažinti skaičių (žr. šio sprendimo 22 ir 27 ir paskesnius punktus), taip pat tai, kad buvo labai daug dokumentų, pateiktų arba gautų per patikrinimus ir parengtų įvairiomis kalbomis, kuriuos Komisija turėjo išnagrinėti, įvairius prašymus pateikti papildomos informacijos, kuriuos Komisija turėjo nusiųsti įvairioms susijusioms bendrovėms tam, kad geriau suprastų kartelį (žr. šio sprendimo 24 ir paskesnius punktus, taip pat 36 ir paskesnius punktus), pranešimo apie kaltinimus adresatų skaičių (daugiau kaip 40), procedūros kalbų skaičių (8) ir įvairius prašymus, susijusius su pajėgumu sumokėti baudas (14).

170

Remdamasis Komisijos pateikta informacija, kuri rodo, kad byla buvo labai sudėtinga, Bendrasis Teismas mano, jog, nepaisant labai užsitęsusių dviejų pirmųjų procedūros etapų, šios procedūros negalima laikyti per ilga. Todėl Komisija neviršijo protingo termino.

171

Šios išvados nepaneigia Socitrel argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, nes nuo 2002 m. iki 2008 m. Companhia Previdente grupė labai pasikeitė po restruktūrizavimo, susijusio su kelių bendrovių įgijimu – šios grupės subjektų skaičius išaugo nuo 21 iki 27 – ir kad tada, kai gavo pranešimą apie kaltinimus 2008 m. rugsėjo mėn., veiksmai, kuriais ji kaltinama, buvo įvykdyti taip seniai, kad jau nebebuvo tiesiogiai susijusių asmenų arba jie apie tai neprisiminė.

172

Tokie argumentai yra pernelyg neaiškūs, kad būtų galima įvertinti konkrečią jų įtaką Socitrel teisei į gynybą. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip išdėstyta Komisijos atsakyme į proceso organizavimo priemones, pirmą Komisijos prašymą suteikti informacijos Socitrel gavo 2004 m. vasario 11 d. ir kad šiame prašyme buvo aiškiai nurodytas tyrimo objektas ir mastas tiek materialiniu, tiek laiko požiūriais. Taigi nuo tada Socitrel galėjo rinkti ir Komisijai teikti visus įrodymus, kurie, jos manymu, buvo reikšmingi atsakant Komisijai. Tad ji negali remtis savo nerūpestingumu renkant ir saugojant galimus gynybos įrodymus. Be to, nesant jokių argumentų, leidžiančių suprasti, kaip pusantrų metų laikotarpis nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. vasario mėn., kai Komisija susipažino su per patikrinimus gautais ar su prašymais atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateiktais dokumentais, galėjo pakenkti Socitrel teisei į gynybą, Bendrajam Teismui nėra reikalo konstatuoti, kad šioje byloje šis laikotarpis galėjo padaryti jai žalos.

173

Todėl reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.

174

Iš pradžių reikia priminti, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų. Remiantis teismo praktika, teisė remtis šiuo principu atsiranda, kai tenkinamos trys sąlygos. Pirma, administracija suinteresuotajam asmeniui iš leidžiamų ir patikimų šaltinių turi būti suteikusi tikslių, besąlyginių ir tarpusavyje derančių patikinimų. Antra, šie patikinimai turi būti tokie, kad asmeniui, kuriam jie skirti, atsirastų teisėtų lūkesčių. Trečia, suteikti patikinimai turi atitikti taikomas normas (žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Deltafina / Komisija, T‑12/06, Rink., EU:T:2011:441, 190 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

175

Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką rūpestingumo pareiga apima Komisijos prievolę kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkretaus atvejo aplinkybes (žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, Rink., EU:C:1991:438, 14 punktą ir 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo ATC ir kt. / Komisija, T‑333/10, Rink., EU:T:2013:451, 84 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

176

Taip pat ne kartą buvo nuspręsta, kad tinkamo administravimo sumetimais institucija teisėtai gali ištaisyti sprendime padarytas klaidas ar praleidimus (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑314/04 ir T‑414/04, EU:T:2006:399, 45 punktą ir 2007 m. lapkričio 22 d. Nutarties Investire Partecipazioni / Komisija, T‑418/05, EU:T:2007:354, 40 punktą).

177

Socitrel iš esmės teigia, kad nors buvo priimtas pirminis sprendimas, Komisija jai pranešė, kad šis sprendimas bus iš dalies keičiamas. Taigi Socitrel buvo priversta pateikti ieškinį nežinodama tikro sprendimo, kuriuo jai skirta bauda, turinio. Todėl Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą – tai prireikus patvirtintų aplinkybė, kad vėliau Komisija antrą kartą iš dalies pakeitė sprendimą ir apie šį antrąjį keičiantį sprendimą nebuvo pranešta Socitrel – taigi ji pažeidė ir šios bendrovės teisę į gynybą.

178

Tačiau tokiems argumentams negalima pritarti.

179

Komisija negali teisinėje sistemoje palikti galioti sprendimo žinodama, kad jame yra klaidų ir praleidimų, todėl tinkamo administravimo sumetimais institucija teisėtai gali ištaisyti pirminio sprendimo klaidas ir praleidimus (žr. 176 punkte nurodytą teismo praktiką).

180

Vadinasi, Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji pirmuoju keičiančiu sprendimu ištaisė klaidas ir praleidimus, kuriuos nustatė pirminiame sprendime.

181

Reikia pabrėžti, kad Komisija taip pat papildė ginčijamo sprendimo motyvus.

182

Tiesa, kad pirmąjį keičiantį sprendimą Komisija priėmė po to, kai įvairūs ieškiniai, tarp jų ir ieškovių, iš pradžių buvo pateikti dėl pirminio sprendimo. Vis dėlto Bendrasis Teismas paprašė Socitrel – kaip ir kitų ieškinį pareiškusių įmonių – prireikus patikslinti savo pagrindus ir reikalavimus po to, kai buvo priimtas tas sprendimas.

183

Reikia konstatuoti, kad 2010 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Socitrel patikslino savo pagrindus atsižvelgdama į pirmąjį keičiantį sprendimą.

184

Be to, nors ir nebūdama antrojo keičiančio sprendimo adresatė, Socitrel Bendrojo Teismo iniciatyva gavo jo kopiją ir buvo šio teismo paprašyta prireikus patikslinti savo pagrindus ir reikalavimus; ji savo pagrindus patikslino 2011 m. rugpjūčio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu.

185

Todėl ji neturi pagrindo teigti, kad priimdama šiuos keičiančius sprendimus Komisija pažeidė jos teisę į gynybą.

186

Socitrel taip pat tvirtina, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, taip pat lojalumo ir sąžiningumo principus, tačiau ji savo ieškinyje aiškiai nurodė, kodėl remiasi pastaraisiais dviem principais.

187

Kiek Socitrel savo argumentuose nurodo, kad ištaisydama pirminį sprendimą Komisija užkirto jai kelią pateikti dėl jo ieškinį, konstatuotina, kad tinkamo administravimo sumetimais Komisija turėjo teisę ištaisyti pirminį sprendimą, kuriame buvo klaidų ir praleidimų, prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą.

188

Todėl administracija iš patikimų ir leidžiamų šaltinių nesuteikė Socitrel jokių tikslių, besąlyginių ir tarpusavyje derančių patikinimų, kad sprendimas, kuriame yra klaidų ir praleidimų, liks galioti iki kol Bendrasis Teismas jį galimai panaikins.

189

Komisijos taip pat negalima kaltinti nelojaliu ar nesąžiningu elgesiu vien dėl to, kad ji iš dalies pakeitė sprendimą, kuriame, jos pačios nuomone, buvo įvairių klaidų ir praleidimų.

190

Dėl šių priežasčių reikia atmesti visą trečiąjį ieškinio pagrindą.

191

Companhia Previdente yra bendrovė, valdanti įvairių bendrovių akcijas.

192

Nuo 1994 m. iki 1998 m. jai tiesiogiai priklausė 21,2 % Socitrel kapitalo ir 70 % Preside SGPS, kuriai priklausė 70,6 % Socitrel akcijų, kapitalo.

193

Nuo 1998 m. gruodžio 30 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.Companhia Previdente turimo Preside SGPS kapitalo dalį padidino iki 100 %.

194

Taigi neginčijama, kad šiuo laikotarpiu Companhia Previdente priklausė nuo 91,8 % iki 93,7 % Socitrel kapitalo.

195

Be to, kai pažeidimas buvo nutrauktas, Companhia Previdente įgijo įvairių bendrovių, įskaitant Emesa, Galycas ir ITC; visoms trims Komisija taip pat skyrė sankcijas dėl dalyvavimo kartelyje.

196

Pagal ginčijamo sprendimo 765–768 konstatuojamąsias dalis:

197

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką įmonės sąvoka apima visus subjektus, vykdančius ekonominę veiklą, nepaisant jų teisinio statuso ir finansavimo būdo. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad, pirma, įmonės sąvoka šiomis aplinkybėmis turi būti suprantama kaip reiškianti ūkio subjektą, net jeigu teisiniu požiūriu šį ūkio subjektą sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys, ir, antra, kai toks ūkio subjektas pažeidžia konkurencijos taisykles, jis pagal asmeninės atsakomybės principą turi atsakyti už šį pažeidimą (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, Rink., EU:C:2011:620, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

198

Iš nusistovėjusios teismo praktikos taip pat matyti, kad atsakomybę už dukterinės bendrovės veiksmus galima priskirti patronuojančiajai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo veiksmų rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančiosios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius (žr. 197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

199

Esant tokiai situacijai, kadangi patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė priklauso tam pačiam ekonominiam subjektui, todėl sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, Komisija sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, gali skirti patronuojančiajai bendrovei, nesant reikalo nustatyti, kad ši bendrovė pati dalyvavo darant pažeidimą (žr. 197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Kitaip tariant, nebūtinai ta aplinkybė, jog patronuojančioji bendrovė kurstė dukterinę bendrovę padaryti pažeidimą, ir juo labiau tai, kad patronuojančioji bendrovė dalyvavo darant pažeidimą, o būtent tai, kad jos sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, leidžia Komisijai sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, adresuoti patronuojančiajai bendrovei (197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 88 punktas).

200

Reikia patikslinti, kad pagal teismo praktiką Komisija negali apsiriboti konstatavimu, jog įmonė galėjo daryti tokią lemiamą įtaką kitai įmonei, netikrindama, ar tokios įtakos iš tikrųjų būta. Remiantis šia teismo praktika galima daryti priešingą išvadą – Komisija iš principo turi įrodyti tokią lemiamą įtaką remdamasi visomis faktinėmis aplinkybėmis, visų pirma tuo, kad viena iš šių įmonių turėjo galią duoti nurodymus kitai įmonei (šiuo klausimu žr. 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Aristrain / Komisija, C‑196/99 P, Rink., EU:C:2003:529, 95–99 punktus; 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink., EU:C:2005:408, 118–122 punktus ir 2002 m. kovo 20 d. Sprendimo HFB ir kt. / Komisija, T‑9/99, Rink., EU:T:2002:70, 527 punktą).

201

Vis dėlto Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad konkrečiu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios jos dukterinės bendrovės akcijų, pirma, ši patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės veiksmams ir, antra, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė realiai daro tokią įtaką (toliau – faktinės lemiamos įtakos prezumpcija) (žr. 197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

202

Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiajai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, kad būtų preziumuojama, jog patronuojančioji bendrovė faktiškai daro lemiamą įtaką jos ekonominei politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė solidariai atsakinga už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent ši patronuojančioji bendrovė, kuri turi paneigti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai (žr. 197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 57 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

203

Reikia pažymėti, kad nors tiesa, jog Teisingumo Teismas, be 100 % turimo dukterinės bendrovės kapitalo, nurodo ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, tai, kad nėra ginčijama patronuojančiosios bendrovės įtaka jos dukterinės bendrovės komercinei politikai, ir bendrą atstovavimą abiem bendrovėms per administracinę procedūrą (2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Stora Kopparbergs Bergslags / Komisija, C‑286/98 P, Rink., EU:C:2000:630, 28 ir 29 punktai), vis dėlto šias aplinkybes Teisingumo Teismas nurodė ne tam, kad nustatytų prezumpcijos įgyvendinimo sąlygą nurodyti papildomų požymių, susijusių su faktiniu patronuojančiosios bendrovės įtakos darymu (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, Rink., EU:C:2009:536, 60–62 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką). Kitaip tariant, konkrečiu atveju norėdama taikyti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją Komisija neprivalo nurodyti papildomų požymių, be tų, kurie patvirtina galimybę taikyti ir naudoti šią prezumpciją (šiuo klausimu žr. 197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

204

Vis dėlto patronuojančiosios bendrovės, turinčios beveik visą savo dukterinės bendrovės kapitalą, situacija iš principo yra analogiška vienintelio savininko situacijai, kiek tai susiję su jos galia daryti lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui, atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius, kurie ją sieja su minėta dukterine bendrove. Todėl Komisija, esant šiai situacijai, turi teisę taikyti tas pačias įrodinėjimo taisykles, t. y. remtis prezumpcija, kad minėta patronuojančioji bendrovė realiai pasinaudojo galimybe daryti lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės veiksmams. Tačiau negalima atmesti to, kad tam tikrais atvejais mažumą akcijų turintys akcininkai dukterinės bendrovės atžvilgiu gali turėti teisių, leidžiančių paneigti minėtą analogiją (2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Arkema / Komisija, T‑168/05, EU:T:2009:367, 53 punktas, apeliacine tvarka patvirtintas 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimu Arkema / Komisija, C‑520/09 P, Rink., EU:C:2011:619).

205

Faktinės lemiamos įtakos prezumpcija, be kita ko, skirta užtikrinti pusiausvyrai tarp, viena vertus, tikslo nutraukti konkurencijos taisyklėms, visų pirma SESV 101 straipsniui, prieštaraujančius veiksmus ir užkirsti kelią jiems atnaujinti svarbos ir, kita vertus, tam tikrų bendrųjų Sąjungos teisės principų, kaip antai nekaltumo prezumpcijos, bausmių individualizavimo ir teisinio saugumo principų, reikalavimų bei teisės į gynybą, įskaitant procesinio lygiateisiškumo principą. Būtent dėl šios priežasties ši prezumpcija gali būti paneigta (197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 59 punktas).

206

Be to, reikia priminti, kad, pirma, ši prezumpcija grindžiama nuomone, kad, išskyrus išimtines aplinkybes, visą dukterinės bendrovės kapitalą turinti bendrovė vien dėl tokios kapitalo dalies gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui ir, antra, faktinio nepasinaudojimo šia įtakos teise paprastai prasmingiausia ieškoti subjektų, kuriems ši prezumpcija taikoma, atveju (197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 60 punktas).

207

Šiomis aplinkybėmis, jeigu šiai prezumpcijai paneigti suinteresuotajai šaliai pakaktų paprasčiausiai padaryti nepagrįstus teiginius, ji prarastų didelę dalį savo veiksmingumo (197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 61 punktas).

208

Be to, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad vien aplinkybės, jog patronuojančioji bendrovė yra ir kontroliuojančioji, nepakanka, kad būtų atmesta tai, jog ji darė lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei. Bendrovių grupės atveju bendrovė, kuri koordinuoja, be kita ko, finansines investicijas grupėje, turi užduotį pergrupuoti akcijas, turimas įvairiose bendrovėse, ir užtikrinti vieningą valdymą, be kita ko, vykdydama šią biudžetinę kontrolę (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Schunk ir Schunk Kohlenstoff-Technik / Komisija, T‑69/04, Rink., EU:T:2008:415, 63 punktą; 2011 m. liepos 13 d. Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, T‑38/07, Rink., EU:T:2011:355, 70 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2012 m. birželio 29 d. Sprendimo E.ON Ruhrgas ir E.ON / Komisija, T‑360/09, Rink., EU:T:2012:332, 283 punktą).

209

Siekiant nustatyti, ar dukterinė bendrovė savarankiškai sprendžia dėl savo elgesio rinkoje, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus duomenis apie ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius, kurie sieja šią dukterinę bendrovę su patronuojančiąja bendrove ir gali skirtis, nelygu konkretus atvejis, todėl negali būti išvardyti kaip baigtinis sąrašas (203 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, EU:C:2009:536, 74 punktas).

210

Reikia vertinti ne tik įrodymus, susijusius su dukterinės bendrovės komercine politika stricto sensu, pavyzdžiui, su platinimo arba kainų strategija. Konkrečiai kalbant, vien parodymo, kad šiuos specifinius savo komercinės politikos aspektus kontroliuoja dukterinė bendrovė, šiuo atžvilgiu negaudama nurodymų, nepakanka, kad būtų paneigta faktinės lemiamos įtakos prezumpcija (žr. 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo FMC / Komisija, T‑197/06, Rink., EU:T:2011:282, 105 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Remiantis tuo darytina išvada, kad dukterinės bendrovės savarankiškumas negali būti įrodytas vien parodant, jog ji pati kontroliuoja tam tikrus savo prekybos su pažeidimu susijusiais produktais politikos aspektus (minėto Sprendimo FMC / Komisija, EU:T:2011:282, 106 punktas).

211

Taip pat to, jog dukterinė bendrovė atitinkamoje rinkoje niekada nevykdė specialios patronuojančiosios bendrovės informavimo politikos, nepakanka siekiant įrodyti jos savarankiškumą, nes dukterinės bendrovės savarankiškumas vertinamas atsižvelgiant ne tik į įmonės veiklos valdymo aspektus (210 punkte minėto Sprendimo FMC / Komisija, EU:T:2011:282, 145 punktas).

212

Be to, aplinkybė, kad iš bylos medžiagos dokumentų nematyti, jog patronuojančioji bendrovė davė nurodymų savo dukterinei bendrovei, neįrodo, kad tokių nurodymų nebuvo (žr. 204 punkte minėto Sprendimo Arkema / Komisija, EU:T:2011:251, 118 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

213

Primintina ir tai, kad, Sąjungos teismo manymu, atstovavimas patronuojančiajai bendrovei jos dukterinės bendrovės valdymo organuose yra svarbus dukterinės bendrovės komercinės politikos faktinės kontrolės įrodymas (2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Total / Komisija, T‑344/06, EU:T:2012:479, 73 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Bolloré ir kt. / Komisija, T‑109/02, T‑118/02, T‑122/02, T‑125/02, T‑126/02, T‑128/02, T‑129/02, T‑132/02 ir T‑136/02, Rink., EU:T:2007:115, 137 punktą ir 210 punkte minėto Sprendimo FMC / Komisija, EU:T:2011:282, 150 punktą).

214

Galiausiai patronuojančioji bendrovė gali būti laikoma atsakinga už dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą netgi tuomet, kai grupėje yra daug veiklą vykdančių bendrovių (149 punkte minėto Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, EU:T:1999:80, 989 punktas ir 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, T‑343/06, Rink., EU:T:2012:478, 52 punktas).

215

Primintina, kad Socitrel buvo pripažinta atsakinga už laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 7 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., o Companhia Previdente pripažinta solidariai atsakinga už tą patį pažeidimo laikotarpį.

216

Vis dėlto reikia skirti, viena vertus, laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 7 d. iki 1998 m. gruodžio 29 d., dėl kurio Komisija iš esmės manė turinti įrodymų, patvirtinančių lemiamą Companhia Previdente įtaką Socitrel, ir, kita vertus, laikotarpį nuo 1998 m. gruodžio 30 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., kuriam, jos manymu, atsižvelgiant į Companhia Previdente turimą jos dukterinės bendrovės Socitrel kapitalo dalį, galima taikyti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją.

217

Ieškovės iš esmės teigia, kad, pirma, Companhia Previdente negali būti pripažinta atsakinga, nes pažeidimą darė tik Socitrel, ir kad jokie įrodymai nepatvirtina, jog patronuojančioji bendrovė dalyvavo darant pažeidimą ar bent žinojo apie jį; antra, Komisija negali taikyti faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos, nes Companhia Previdente niekada neturėjo 100 % savo dukterinės bendrovės kapitalo, trečia, bet kuriuo atveju jos pateikia šią prezumpciją paneigiančių įrodymų ir galiausiai, ketvirta, dėl laikotarpio nuo 1994 m. balandžio 7 d. iki 1998 m. gruodžio 29 d. Komisija kalba tik apie tai, kad Companhia Previdente ir Socitrel sieja „daug stiprių asmeninių ryšių“, ir tai, kad tam tikri abiem bendrovėms bendri vadovai žinojo apie kartelį, tačiau ji neatsižvelgė į argumentus, kuriuos jos pateikė siekdamos įrodyti, kad patronuojančioji bendrovė nedarė lemiamos įtakos savo dukterinei bendrovei.

218

Vis dėlto nė su vienu iš šių argumentų negalima sutikti.

219

Toliau bus iš eilės nagrinėjami: Companhia Previdente atsakomybė už jos dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą, įrodymai, patvirtinantys, kad Companhia Previdente darė lemiamą įtaką Socitrel laikotarpiu nuo 1994 m. balandžio 7 d. iki 1998 m. gruodžio 29 d., tai, ar Komisija galėjo taikyti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją laikotarpiu nuo 1998 m. gruodžio 30 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., ir galiausiai įvairūs ieškovių argumentai, kuriais siekiama tiek įrodyti, kad tokia įtaka nebuvo daroma laikotarpiu nuo 1994 m. balandžio 7 d. iki 1998 m. gruodžio 29 d., tiek paneigti faktinės lemiamos įtakos vėlesniu laikotarpiu prezumpciją.

220

Kalbant apie tai, kad Companhia Previdente tariamai neatsako už pažeidimą, nes jį esą galima inkriminuoti tik Socitrel, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, primintą šio sprendimo 199 punkte, nėra reikalaujama, kad patronuojančioji bendrovė asmeniškai dalyvautų darant pažeidimą, kad jai būtų galima adresuoti sprendimą, kuriuo skiriama bauda.

221

Todėl nepagrįstas yra ieškovių argumentas, kad pažeidimo negalima inkriminuoti Companhia Previdente dėl to, kad ji pati jo nedarė, taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

222

Primintina, kad ginčijamame sprendime Komisija, atsižvelgusi į patronuojančiosios bendrovės turimą jos dukterinės bendrovės kapitalo dalį, kalbėjo apie tai, kad Companhia Previdente ir Socitrel sieja „daug stiprių asmeninių ryšių“, ir tai, kad tam tikri abiem bendrovėms bendri vadovai žinojo apie kartelį. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad Companhia Previdente darė lemiamą įtaką Socitrel.

223

Reikia išnagrinėti kiekvieno iš šių argumentų pagrįstumą.

224

Kalbant apie Companhia Previdente turimą Socitrel kapitalo dalį, reikia pažymėti, kad, pirma, Komisija nurodė, jog pagal Portugalijos įmonių teisę akcininkas, kuriam priklauso daugiau kaip du trečdaliai akcinės bendrovės balsavimo teisių (taip buvo Companhia Previdente atveju, nes ji tiesiogiai valdė 21,2 % Socitrel kapitalo ir 70 % Preside SGPS kapitalo, o pastaroji turėjo 70,6 % Socitrel kapitalo), iš principo ją visiškai kontroliuoja, nes gali patvirtinti bet kokius sprendimus, visų pirma susijusius su valdymo organo skyrimu, kad ir kokia būtų jo struktūra. Antra, ji pažymėjo, kad tokios situacijos galima išvengti tik jeigu tam tikrose bendrovės steigimo sutarties nuostatose ar tam tikrose akcininkų susitarimų taisyklėse nustatyta kitaip, siekiant valdyti galimybę sudaryti blokuojančias mažumas tam tikriems strateginiams sprendimams priimti. Anot jos, Socitrel neįrodė ir netgi neteigė, kad esama tokių nuostatų.

225

Per posėdį ieškovės tvirtino to neginčijančios.

226

Taigi reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu laikotarpiu Companhia Previdente turėjo labai didelę savo dukterinės bendrovės kapitalo dalį, kuri jai leido kontroliuoti visus tos bendrovės sprendimus.

227

Kiek tai susiję su bendrais vadovais, reikia atsižvelgti į dokumentą, kurį Socitrel Komisijai nusiuntė 2006 m. birželio 29 d. (administracinės bylos p. 19662–19664), iš kurio matyti, kad Socitrel ir Companhia Previdente turėjo du bendrus vadovus 1995 m. (A. C. ir P. B.), 1996 m. (L. D. ir P. B.) ir 1997 m. (L. D. ir P. B.), taip pat tris bendrus vadovus 1998 m. (A. S., L. D. ir L. F.).

228

Primintina, kad pagal šio sprendimo 213 punkte minėtą teismo praktiką atstovavimas patronuojančiajai bendrovei jos dukterinės bendrovės valdymo organuose yra svarbus faktinės jos komercinės politikos kontrolės įrodymas.

229

Taip pat reikia pabrėžti, kad P. B. dalyvavo kartelio susitikimuose nuo 1993 m. rugpjūčio 26 d. iki 1998 m. gegužės 14 d. Savo ruožtu L. F. juose dalyvavo nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. iki 2002 m. liepos 30 d. Galiausiai A. S., vadovavęs abiem bendrovėms nuo 1998 m. rugsėjo 18 d. iki 2002 m. pabaigos, kartelio susitikimuose dalyvavo nuo 1998 m. gruodžio 10 d. iki 2001 m. gegužės 22 d. Ieškovės neginčija šių faktinių aplinkybių.

230

Taigi šie patronuojančiosios bendrovės valdybos nariai žinojo apie dukterinės bedrovės pažeidimus, nes patys dalyvavo juos darant.

231

Per posėdį ieškovės pripažino, kad atsižvelgiant į šio sprendimo 204 punkte primintą Teisingumo Teismo praktiką, kuri susiformavo po to, kai jos pareiškė ieškinį dėl pirminio sprendimo, Komisija turėjo teisę remtis prezumpcija, kad Companhia Previdente darė lemiamą įtaką Socitrel, neatsižvelgiant į tai, kad patronuojančioji bendrovė turėjo mažiau nei 100 % savo dukterinės bendrovės kapitalo.

232

Jos nurodė, kad nors atsisako savo argumentų šiuo klausimu, vis dėlto remiasi jais siekdamos paneigti šią prezumpciją.

233

Ieškovės iš esmės mano, kad, nepaisant, pirma, Companhia Previdente turimos dukterinės bendrovės kapitalo dalies ir bendrų vadovų egzistavimo pirmuoju laikotarpiu ir, antra, dar didesnės Companhia Previdente turimos dukterinės bendrovės kapitalo dalies antruoju laikotarpiu, pateisinančios faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos taikymą, įvairūs įrodymai patvirtina, kad Companhia Previdente nedarė lemiamos įtakos Socitrel.

234

Iš pradžių reikia atmesti ieškovių pateiktą pirmąjį kaltinimą, siejamą su tuo, kad prezumpcija, grindžiama vien dukterinės bendrovės kapitalo turėjimu, yra probatio diabolica patronuojančiajai bendrovei, siekiančiai paneigti šią prezumpciją, todėl tai asmeninės atsakomybės principo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

235

Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog faktinės lemiamos įtakos prezumpcija, be kita ko, skirta užtikrinti pusiausvyrai tarp, viena vertus, tikslo nutraukti konkurencijos taisyklėms, visų pirma SESV 101 straipsniui, prieštaraujančius veiksmus ir užkirsti kelią jiems atnaujinti svarbos ir, kita vertus, tam tikrų bendrųjų Sąjungos teisės principų, kaip antai nekaltumo prezumpcijos, bausmių individualizavimo ir teisinio saugumo principų, reikalavimų bei teisės į gynybą, įskaitant procesinio lygiateisiškumo principą. Būtent dėl šios priežasties ši prezumpcija gali būti paneigta (197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 59 punktas).

236

Be to, iš teismo praktikos matyti, kad net ir sunkiai paneigiama prezumpcija neperžengia priimtinumo ribų, jeigu ji proporcinga teisėtam siekiamam tikslui, egzistuoja galimybė pateikti priešingų įrodymų ir užtikrinama teisė į gynybą (žr. 197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 62 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

237

Šiuo tikslu reikia pateikti pakankamų įrodymų, kad dukterinė bendrovė rinkoje elgėsi savarankiškai (žr. 197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 57 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tačiau ieškovas negali paneigti šios prezumpcijos paprasčiausiai pateikdamas nepagrįstų teiginių (197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 61 punktas).

238

Siekiant nustatyti, ar dukterinė bendrovė rinkoje elgėsi savarankiškai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus įrodymus, susijusius su šią dukterinę bendrovę ir patronuojančiąją bendrovę siekiančiais ekonominiais, organizaciniais ir teisiniais ryšiais (203 punkte minėto Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, EU:C:2009:536, 74 punktas).

239

Ieškovių argumentai nepaneigia Komisijos teiginio, kad Companhia Previdente darė lemiamą įtaką Socitrel laikotarpiu nuo 1994 m. balandžio 7 d. iki 1998 m. gruodžio 29 d. ar kad atsižvelgiant į jos turėtą Socitrel kapitalo dalį tokią lemiamą įtaką buvo galima preziumuoti dėl laikotarpio nuo 1998 m. gruodžio 30 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

240

Pirma, to, kad Companhia Previdente yra kontroliuojančioji bendrovė, netgi nevykdanti veiklos, nepakanka, kad būtų paneigta faktinės lemiamos įtakos prezumpcija (šiuo klausimu žr. 208 punkte minėtų sprendimų Schunk ir Schunk Kohlenstoff-Technik / Komisija, EU:T:2008:415, 63 punktą; Shell Petroleum ir kt. / Komisija, EU:T:2011:355, 70 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir E.ON Ruhrgas ir E.ON / Komisija, EU:T:2012:332, 283 punktą), ir tai neperkelia įrodinėjimo naštos, kaip klaidingai teigia Socitrel.

241

Šiuo klausimu pažymėtina, jog to, kad patronuojančioji bendrovė apsiribojo akcijų valdymu, atsižvelgiant į jos socialinį pobūdį ir įstatuose nustatytą tikslą, savaime nepakanka Komisijos argumentui paneigti (šiuo klausimu žr. 208 punkte minėto Sprendimo Schunk ir Schunk Kohlenstoff-Technik / Komisija, EU:T:2008:415, 70 punktą ir 210 punkte minėto Sprendimo FMC / Komisija, EU:T:2011:282, 130 punktą).

242

Taip pat darytina išvada, kad tai, jog Companhia Previdente ir Socitrel yra skirtingą teisinį subjektiškumą turinčios bendrovės ir skiriasi jų akcininkai bei buveinės, neturi įtakos, nes bet kuriuo atveju jos sudaro vieną įmonę (šiuo klausimu žr. 197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

243

Neturi reikšmės ieškovių argumentai, kad pagal Portugalijos teisę Companhia Previdente vadovai jai neatstovavo posėdžiaudami dukterinės bendrovės valdyboje. Reikia priminti, kad bendrovė negali remtis nacionalinės teisės aktais siekdama nesilaikyti Sąjungos taisyklių, nes Sąjungos teisėje vartojamos teisinės sąvokos iš principo turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai visoje Sąjungoje (1972 m. vasario 1 d. Sprendimo Hagen, 49/71, Rink., EU:C:1972:6, 6 punktas ir 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Heijmans / Komisija, T‑360/06, EU:T:2012:490, 70 punktas).

244

Antra, norint Socitrel padarytą pažeidimą inkriminuoti jos patronuojančiajai bendrovei nereikia įrodyti, kad pastaroji darė įtaką savo dukterinės bendrovės politikai konkrečioje srityje, kurioje padarytas pažeidimas (šiuo klausimu žr. 208 punkte minėto Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, EU:T:2011:355, 70 punktą).

245

Darytina išvada, kad to, jog patronuojančioji bendrovė pati nevykdė veiklos įtempiamosios plieninės armatūros sektoriuje, taip pat nepakanka norint paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, todėl reikia atmesti šiuo klausimu pateiktus ieškovių argumentus.

246

Trečia, pagal nusistovėjusią teismo praktiką tai, kad Companhia Previdente turėjo daugelio kitų bendrovių, veikiančių kituose sektoriuose nei tas, su kuriuo susijęs kartelis, akcijų, neturi jokios įtakos (šiuo klausimu žr. 149 punkte minėto Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, EU:T:1999:80, 989 punktą ir 214 punkte minėto Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, EU:T:2012:478, 52 punktą).

247

Ketvirta, taip pat reikia atmesti Socitrel argumentą, kad ji buvo visiškai savarankiška nustatyti savo komercinę strategiją.

248

Pirma, faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos negali paneigti vien tai, kad Socitrel pati nustatydavo savo komercinę politiką stricto sensu, kaip antai tiekimo ar kainų strategiją, negaudama šiuo klausimu nurodymų iš Companhia Previdente. Taip pat, kadangi Socitrel savarankiškumą reikia vertinti atsižvelgiant ne tik į šios įmonės veiklos valdymo aspektus, to, kad dukterinė bendrovė savo patronuojančiosios bendrovės naudai niekada neįgyvendino specialios informavimo politikos atitinkamoje rinkoje, nepakanka siekiant įrodyti jos savarankiškumą (šiuo klausimu žr. 210 punkte minėto Sprendimo FMC / Komisija, EU:T:2011:282, 105 ir paskesnius punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

249

Antra, Socitrel apsiriboja argumentais, kurių pagrįstumo ji neįrodo. Norint paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, nepakanka paprasčiausių teiginių (šiuo klausimu žr. 197 punkte minėto Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, EU:C:2011:620, 61 punktą).

250

Penkta, išvados dėl Socitrel savarankiškumo, turimo dėl istorinio konteksto, kuriam esant Companhia Previdente įgijo šią bendrovę, prieš tai buvusią valstybės įmonę, negalima daryti remiantis vien šia aplinkybe ar tuo, kad nupirkus įmonę jai tebevadovavo jos ankstesnė valdyba.

251

Todėl šiuos argumentus reikia atmesti.

252

Šešta, reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad SESV 101 straipsnio pažeidimas būtų inkriminuotas įmonei, reikia ne su šiuo pažeidimu susijusios įmonės dalininkų ar pagrindinių vadovų veiksmų ar netgi žinojimo apie juos, o asmens, kuris turi teisę veikti įmonės vardu, veiksmų (1983 m. birželio 7 d. Sprendimo Musique Diffusion française ir kt. / Komisija, 100/80–103/80, Rink., EU:C:1983:158, 97 punktas ir 2002 m. kovo 20 d. Sprendimo Brugg Rohrsysteme / Komisija, T‑15/99, Rink., EU:T:2002:71, 58 punktas).

253

Todėl tai, kad Companhia Previdente nežinojo apie savo dukterinės bendrovės neteisėtą elgesį, darant prielaidą, kad jis įrodytas quod non, bet kuriuo atveju neturi įtakos galimybei pripažinti ją solidariai atsakinga už dukterinės bendrovės veiksmus.

254

Apibendrinant reikia konstatuoti, jog ieškovės neįrodė, kad Companhia Previdente nedarė lemiamos įtakos Socitrel ir kad pastaroji rinkoje veikė visiškai savarankiškai.

255

Vadinasi, Komisija teisėtai pripažino Companhia Previdente solidariai atsakinga tiek dėl laikotarpio nuo 1994 m. balandžio 7 d. iki 1998 m. gruodžio 29 d., tiek dėl laikotarpio nuo 1998 m. gruodžio 30 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

256

Dėl to reikia atmesti tiek Socitrel pateikto ketvirtojo ieškinio pagrindo pirmą dalį, tiek du pirmuosius Companhia Previdente ieškinio pagrindus.

257

Apskaičiuodama Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnyje numatytą 10 % maksimalią ribą Komisija, atmetusi ieškovių teiginius, rėmėsi grupės, kurią sudaro Companhia Previdente ir visos jos dukterinės bendrovės, 2009 m. apyvarta, įskaitant Emesa, Galycas ir ITC, kurias Companhia Previdente nupirko 2004 ir 2005 m., apyvartą (ginčijamo sprendimo 1059, 1061, 1062, ir 1063–1069 konstatuojamosios dalys).

258

Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatyta, kad „įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais“.

259

10 % apyvartos maksimali riba, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, turi būti apskaičiuota remiantis visų bendrovių, sudarančių ekonominį subjektą, veikiantį kaip įmonė, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, bendra apyvarta (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, C‑58/12 P, EU:C:2013:770, 56 punktą ir 200 punkte minėto Sprendimo HFB ir kt. / Komisija, EU:T:2002:70, 528 punktą).

260

Šia maksimalia baudos riba siekiama užkirsti kelią skirti baudas, kurių, kaip manoma, įmonės, atsižvelgiant į jų dydį, kad ir apytikriai bei ne galutinai nustatytą pagal jų bendrą apyvartą, greičiausiai negalės sumokėti. Taigi tai yra riba, kuri vienodai taikoma visoms įmonėms ir nustatoma atsižvelgiant į kiekvienos iš jų dydį ir kuria siekiama išvengti per didelių ir neproporcingų baudų (žr. 259 punkte minėto Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, EU:C:2013:770, 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

261

Vis dėlto šis tikslas turi būti derinamas su siekiu užtikrinti pakankamai atgrasančią baudą, kuri leistų atsižvelgti į atitinkamos įmonės dydį ir ekonominę galią, t. y. bendrus pažeidėjo išteklius (žr. 259 punkte minėto Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, EU:C:2013:770, 49 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

262

Būtent siekis padaryti poveikį atitinkamai įmonei pateisina atsižvelgimą į šios įmonės dydį ir bendrus išteklius, siekiant užtikrinti pakankamą atgrasomąjį baudos poveikį, nes sankcija neturi būti pernelyg menka, atsižvelgiant, be kita ko, į šios įmonės finansinį pajėgumą (žr. 259 punkte minėto Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, EU:C:2013:770, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

263

Tokiomis aplinkybėmis, vertinant įmonės, kuri kaltinama Sąjungos teisės konkurencijos taisyklių pažeidimu, finansinius išteklius, reikia atsižvelgti į visų bendrovių, kurioms atitinkama įmonė gali daryti lemiamą įtaką, apyvartą (259 punkte minėto Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, EU:C:2013:770, 51 punktas).

264

Kita vertus, jei įmonę sudarantis ekonominis vienetas nustojo egzistuoti po to, kai pažeidimas buvo nutrauktas, bet prieš priimant sprendimą, kuriuo skiriama bauda, visi sprendimo adresatai turi teisę, kad nagrinėjama maksimali riba jiems būtų taikoma atskirai (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Tokai Carbon ir kt. / Komisija, T‑71/03, T‑74/03, T‑87/03 ir T‑91/03, EU:T:2005:220, 390 punktą).

265

Be to, kalbant apie „praėjusių ūkinių metų“, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, nustatymą, iš teismo praktikos matyti, kad tuo atveju, kai nėra jokios informacijos apie tai, kad įmonė nebevykdo komercinės veiklos ar iškraipė savo apyvartą siekdama išvengti didelės baudos, reikia daryti išvadą, kad Komisija privalo nustatyti maksimalią baudos ribą atsižvelgdama į naujausią ištisų ekonominės veiklos metų apyvartą (2005 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Britannia Alloys & Chemicals / Komisija, T‑33/02, Rink., EU:T:2005:428, 49 punktas).

266

Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad Komisija neturi diskrecijos taikyti 10 % maksimalios ribos ūkiniams metams, ėjusiems prieš ūkinius metus, kai buvo priimtas sprendimas. Į tokius ūkinius metus Komisija gali atsižvelgti tik esant išimtinėms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai atitinkama įmonė neturėjo apyvartos ūkiniais metais, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas. Be to, net ir tokiu atveju ji neturi plačios diskrecijos rinktis ūkinių metų, į kuriuos bus atsižvelgta nustatant maksimalią baudos ribą. Iš tiesų ji privalo remtis paskutiniais ištisais ūkiniais metais, atspindinčiais ištisus įprastos ekonominės veiklos metus (šiuo klausimu žr. 265 punkte minėto Sprendimo Britannia Alloys & Chemicals / Komisija, EU:T:2005:428, 39–42 ir 74 punktus).

267

Taigi, nors iš teismo praktikos matyti, kad apskaičiuodama Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalią baudos ribą Komisija iš principo turi atsižvelgti į atitinkamos įmonės apyvartą paskutiniais ištisais ūkiniais metais prieš priimant sprendimą, kuriuo skiriama bauda (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Britannia Alloys & Chemicals / Komisija, C‑76/06 P, Rink., EU:C:2007:326, 32 punktą), vis dėlto iš teisės akto, kuriam priklauso ši nuostata, konteksto ir tikslų matyti, kad tuo atveju, kai ūkinių metų prieš Komisijai priimant sprendimą apyvarta neatspindi ištisų įprastos ekonominės veiklos metų, kuriuos sudaro dvylika mėnesių, todėl nesuteikia jokios naudingos informacijos apie atitinkamos įmonės tikrą ekonominę situaciją ir apie tai, koks būtų tinkamas jai skirtinos baudos dydis, į šią apyvartą negalima atsižvelgti nustatant maksimalią baudos ribą. Tokiu atveju, kuris gali atsirasti tik esant išimtinėms aplinkybėms, apskaičiuodama maksimalią baudos ribą Komisija privalo atsižvelgti į paskutinius ištisus ūkinius metus, atspindinčius ištisus įprastos ekonominės veiklos metus (2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo 1. garantovaná / Komisija, T‑392/09, EU:T:2012:674, 86 punktą, apeliacine tvarka patvirtintą 2014 m. gegužės 15 d. Sprendimu 1. garantovaná / Komisija, C‑90/13 P, EU:C:2014:326).

268

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad teismo praktikoje padaryta nuoroda į „ištisus įprastos ekonominės veiklos metus“ siekiama išvengti atsižvelgimo į ūkinius metus, kuriais atitinkama įmonė buvo bebaigianti savo veiklą, nors jos ekonominė veikla dar nebuvo visiškai nutraukta, ar apskritai ūkinius metus, kuriais atitinkamos įmonės elgesys rinkoje nebuvo panašus į įprastą ekonominę veiklą vykdančios įmonės elgesį. Kita vertus, vien aplinkybė, kad konkrečių ūkinių metų apyvarta arba pelnas yra daug mažesnis ar didesnis, nei prieš tai buvusių ūkinių metų apyvarta ar pelnas, nereiškia, jog aptariami metai nėra ištisi įprastos ekonominės veiklos metai (2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Almamet / Komisija, T‑410/09, EU:T:2012:676, 253 punktas).

269

Ieškovės iš esmės teigia, kad Komisija suklydo, kai, pirma, atsižvelgė į Emesa, Galycas ir ITC apyvartą apskaičiuodama 10 % maksimalią ribą ir, antra, šiuo aspektu atsižvelgė į 2009 m. Companhia Previdente apyvartą.

270

Vis dėlto tokiems argumentams negalima pritarti.

271

Pirma, kiek tai susiję su ūkiniais metais, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant 10 % maksimalią ribą, pažymėtina, kad Komisija Companhia Previdente atveju turėjo remtis bendra 2009 m. apyvarta pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesant reikalo atsižvelgti į galimus šios apyvartos padidėjimus ar sumažėjimus pažeidimo nutraukimo dienos atžvilgiu, nes Companhia Previdente padėtis nebuvo išimtinė, kad būtų galima nukrypti nuo šios taisyklės, kaip nustatyta Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktikoje byloje Britannia Alloys & Chemicals / Komisija (žr. šio sprendimo 266 punktą).

272

Todėl reikia atmesti ieškovių argumentus šiuo klausimu, kaip ir susijusiuosius su administracinės procedūros trukme.

273

Antra, Komisija turėjo apskaičiuoti 10 % apyvartos maksimalią ribą, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, remdamasi bendra visų bendrovių, sudarančių ekonominį vienetą, veikiantį kaip įmonė, apyvarta pagal šio sprendimo 263 punkte minėtą teismo praktiką.

274

Vadinasi, tai darydama ji turėjo atsižvelgti į Emesa, Galycas ir ITC, kurios 2009 m. priklausė Companhia Previdente grupei, apyvartą, taigi ieškovėms skirta bauda dėl šios aplinkybės nėra neproporcinga.

275

Papildomai reikia konstatuoti, kad, kaip pabrėžia Komisija, Companhia Previdente buvo pripažinta solidariai atsakinga tik už Socitrel, kuri pažeidimo darymo metu buvo Companhia Previdente dukterinė bendrovė, veiksmus, o ne už Emesa, Galycas ir ITC, kurios tuo metu nepriklausė Companhia Previdente, skirtos baudos sumokėjimą.

276

Todėl reikia atmesti Socitrel pateikto ketvirtojo pagrindo antrą ir trečią dalis bei Companhia Previdente pateikto trečiojo pagrindo pirmą ir antrą dalis.

277

Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nustatant baudų dydžius reikia atsižvelgti į pažeidimo trukmę ir visas aplinkybes, turinčias reikšmės vertinant jo sunkumą (žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Gosselin Group / Komisija, C‑429/11 P, EU:C:2013:463, 88 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Sprendimo Team Relocations ir kt. / Komisija, C‑444/11 P, EU:C:2013:464, 98 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

278

Šiuo klausimu iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimų sunkumas turi būti nustatytas atsižvelgiant į daug elementų, kaip antai konkrečias bylos aplinkybes ir baudų atgrasomąjį pobūdį, tačiau nėra sudaryta privalomo ar išsamaus kriterijų, į kuriuos privaloma atsižvelgti, sąrašo (žr. 277 punkte minėtų sprendimų Gosselin Group / Komisija, EU:C:2013:463, 89 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Team Relocations ir kt. / Komisija, EU:C:2013:464, 99 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

279

Tarp elementų, į kuriuos galima atsižvelgti vertinant pažeidimų sunkumą, yra kiekvienos įmonės elgesys, vaidmuo, kurį kiekviena iš jų atliko sudarant kartelį, pelnas, kurį šios įmonės gavo iš šio kartelio, įmonių dydis ir atitinkamų prekių vertė, taip pat pavojus, kurį tokio pobūdžio pažeidimai kelia Sąjungos tikslams (žr. 2009 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Carbone-Lorraine / Komisija, C‑554/08 P, EU:C:2009:702, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 277 punkte minėtų sprendimų Gosselin Group / Komisija, EU:C:2013:463, 90 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Team Relocations ir kt. / Komisija, EU:C:2013:464, 100 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

280

Iš nusistovėjusios teismo praktikos taip pat matyti, kad tai, jog įmonė dalyvavo ne visuose kartelio aspektuose ar vaidino menką vaidmenį, neturi reikšmės nustatant, ar ji padarė pažeidimą. Taigi, nors galimas atitinkamos įmonės dalyvavimo ribotumas negali paneigti jos asmeninės atsakomybės už visą pažeidimą, vis dėlto jis gali turėti įtakos vertinant pažeidimo rimtumą ir sunkumą, taigi nustatant sankcijos dydį (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink., EU:C:1999:356, 90 punktą; 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink., EU:C:2004:6, 86 punktą; 200 punkte minėto Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, EU:C:2005:408, 145 punktą).

281

Taigi buvo nuspręsta, kad vertindama santykinį kiekvieno kartelio dalyvio dalyvavimo sunkumą Komisija turi atsižvelgti į tai, kad tam tikri pažeidėjai tam tikrais atvejais yra atsakingi, kaip nurodyta 280 punkte minėtame Sprendime Komisija / Anic Partecipazioni (EU:C:1999:356, 87 punktas), ne už visus šio kartelio aspektus (2010 m. gegužės 19 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, T‑21/05, Rink., EU:T:2010:205, 100 punktas).

282

Kalbant apie proporcingumo principą, primintina, kad pagal jį reikalaujama, kad institucijų teisės aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina tikslui pasiekti. Apskaičiuojant baudas, pažeidimų sunkumo laipsnis turi būti nustatytas atsižvelgiant į daugelį veiksnių ir nė vienam iš šių veiksnių negalima suteikti neproporcingos svarbos kitų vertinimo kriterijų atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis proporcingumo principas reiškia, kad Komisija privalo nustatyti baudą, proporcingą veiksniams, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą, ir šiuo atžvilgiu tuos veiksnius taikyti nuosekliai bei objektyviai pateisindama (žr. 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Jungbunzlauer / Komisija, T‑43/02, Rink., EU:T:2006:270, 226–228 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką ir 2010 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gütermann ir Zwicky / Komisija, T‑456/05 ir T‑457/05, Rink., EU:T:2010:168, 264 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

283

Galiausiai pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienodo požiūrio principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (žr. 2007 m. gegužės 3 d. Sprendimo Advocaten voor de Wereld, C‑303/05, Rink., EU:C:2007:261, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

284

Iš pradžių Socitrel teigia, kad dėl to, jog jai buvo taikoma 18 % pažeidimo sunkumo norma ir papildoma atgrasyti skirta suma, grindžiama tokia pačia procentine dalimi, į ją buvo žiūrima beveik taip pat kaip į Emesa ir Tycsa, kurioms buvo taikoma 19 % norma, nors jos padarytas pažeidimas yra daug mažesnis už tą, kurį padarė šios dvi bendrovės.

285

Toliau ji iš esmės tvirtina, kad nustatydama sunkumo normą Komisija neatsižvelgė į tam tikrus jai būdingus veiksnius, įskaitant tai, kad ji buvo maža šeimai priklausanti įmonė, kad kartelyje dalyvavo pirmą kartą, kad jos dalyvavimas buvo tik atsitiktinis ir kad dėl menkų teisinių ir ekonominių žinių, kurias lėmė jos mažumas, jai buvo sunkiau įvertinti savo elgesio pasekmes.

286

Galiausiai ji mano, kad sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes ji negali suprasti sunkumo normos ir papildomos sumos nustatymo motyvų.

287

Vis dėlto tokiems argumentams negalima pritarti.

288

Pirma, reikia priminti, kad ginčijamame sprendime (953 konstatuojamoji dalis) Komisija išskyrė tris kategorijas tam, kad nustatytų sunkumo normą, remdamasi padaryto pažeidimo pobūdžiu (939–945 konstatuojamosios dalys), bendra rinkos dalimi (946 konstatuojamoji dalis) ir geografine kartelio aprėptimi (947–949 konstatuojamosios dalys):

289

Reikia konstatuoti, kad Emesa ir Tycsa aktyviai dalyvavo „Ciuricho klube“ (viena nuo 1992 m., kita nuo 1993 m.) ir „Europos klube“, o Socitrel nedalyvavo nė viename iš šių klubų, ir Komisija į tai atsižvelgė.

290

Skirtumas tarp atitinkamų kategorijų, prie kurių priskirtos, viena vertus, Emesa ir Tycsa, ir, kita vertus, Socitrel, yra nedidelis, tačiau reikia priminti, kad pagal 2006 m. gairių 21 punktą pardavimų vertės, į kurią atsižvelgiama, procentinė dalis gali siekti 30 % ir kad pagal šių gairių 23 punktą horizontalūs susitarimai dėl kainos nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos apribojimo, kurie paprastai sudaromi slapta, dėl savo pobūdžio yra vieni didžiausių konkurencijos apribojimų ir pagal konkurencijos politiką už juos turi būti griežtai baudžiama. Todėl pardavimo vertės dalis, į kurią atsižvelgiama tokių pažeidimų atveju, paprastai turi būti viršutinėje skalės dalyje.

291

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad, turint omenyje ginčijamo sprendimo 939 konstatuojamojoje dalyje primintą pažeidimo pobūdį (rinkos pasidalijimas / kvotų nustatymas, klientų pasiskirstymas ir horizontalus kainų nustatymas), Komisijos nustatyta sunkumo norma, taikoma tam tikrai pažeidimą padariusių įmonių kategorijai, yra apatinėje skalės (nuo 15 % iki 30 %) dalyje, todėl skirtumas nuo kitos pažeidimą padariusių įmonių kategorijos, kuriai taip pat būdingi horizontalūs susitarimai dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos apribojimo, yra nedidelis.

292

Be to, taip pat reikia konstatuoti, kad Komisijos daromas skirtumas tarp, viena vertus, kategorijos, prie kurios priskirtos, be kita ko, Emesa ir Tycsa, ir, kita vertus, kategorijos, prie kurios priskirtos Socitrel, Fapricela ir Proderac, yra grindžiamas objektyviais kriterijais.

293

Taigi Socitrel neturi pagrindo teigti, kad buvo pažeistas vienodo požiūrio principas, remdamasi vien šiuo nedideliu dviejų Komisijos nustatytų sunkumo normų skirtumu.

294

Antra, Socitrel teigia, kad jos dalyvavimas apsiriboja Pirėnų pusiasaliu.

295

Reikia konstatuoti, kad Komisija tinkamai į tai atsižvelgė, kai nustatydama pardavimų vertę rėmėsi tik ta apyvarta, kurią Socitrel realizavo Pirėnų pusiasalyje (ginčijamo sprendimo 949 konstatuojamoji dalis).

296

Trečia, Socitrel tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į jos vaidmens menkumą. Ji taip pat nurodo, kad jos vaidmuo kartelyje buvo ne pagrindinis, o tik antraeilis, skirtingai nei kitų Pirėnų pusiasalyje veikusių įmonių, kaip antai Tycsa ir Emesa, atveju.

297

Reikia priminti, kad įmonės vaidmens kartelyje menkumas yra lengvinanti aplinkybė, kuri vertinama atskirai nuo objektyvaus pažeidimo sunkumo.

298

Todėl su šiuo klausimu susiję Socitrel argumentai turi būti atmesti, o dėl kitų jos teiginių reikia pateikti nuorodą į argumentus, kuriuos Socitrel nurodo konkrečiai dėl šio aspekto pateikdama šeštąjį ieškinio pagrindą.

299

Ketvirta, kalbant apie Socitrel teiginį, kad ji yra maža šeimai priklausančios grupės bendrovė, reikia priminti, kad pardavimų vertė, į kurią Komisija ginčijame sprendime atsižvelgė nustatydama bazinį baudos dydį (žr. šio sprendimo 20 punktą), grindžiama 2001 m. Socitrel ĮPA pardavimais.

300

Todėl Socitrel dydį rinkoje, net jeigu jis menkas, atspindi baudos dydis, kuris jai buvo skirtas atsižvelgus į jos pardavimų vertę.

301

Kalbant apie menko jos dydžio ir buvimo šeimai priklausančios grupės dalimi įtaką jos teisinėms ir ekonominėms žinios, dėl kurių, anot Socitrel, ji negalėjo tiksliai įvertinti pažeidimo, kurį darant dalyvavo, masto, reikia priminti, kad Socitrel priklauso įmonei, kurią sudaro Companhia Previdente, turinti 27 dukterines bendroves, vykdančias veiklą įvairiuose ekonomikos sektoriuose (žr. ieškinio 129 ir 130 punktus).

302

Taigi tai yra pakankamai didelė diversifikuota ekonominė grupė, kurios konsoliduota pasaulinė apyvarta 2009 m. buvo 125904527 EUR.

303

Tokios struktūros valdymas – kurį, beje, kiek tai susiję su Socitrel ir Companhia Previdente, tiek nuo 1994 m. iki 1998 m., tiek nuo 1998 m. iki 2002 m. užtikrino bendri vadovai (žr. dokumentą, kurį Socitrel atsiuntė Komisijai 2006 m. birželio 29 d., esantį administracinės bylos p. 19662–19664), patys dalyvavę „Ispanijos klubo“ susitikimuose – paneigia Socitrel teiginius, kad nė vienas iš šių asmenų nežinojo, jog dalyvavimas kartelyje yra neteisėtas ir dėl jo įmonei gali būti skirta didelė bauda.

304

Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad iš principo įmonės pačios prisiima riziką dėl klaidingo savo teisinės situacijos vertinimo, remiantis maksima, kad nė vienas asmuo neturi teisės nežinoti įstatymų (generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Schenker & Co. ir kt., C‑681/11, Rink., EU:C:2013:126, 57 punktas).

305

Be to, reikia konstatuoti, kad Socitrel argumentai sutampa su jos ir patronuojančiosios bendrovės kaltinimais, susijusiais su atsižvelgimu į bendrą įmonės, kurią sudaro Companhia Previdente ir įvairios jos dukterinės bendrovės, apyvartą apskaičiuojant 10 % maksimalią ribą, ir šiuos argumentus reikia atmesti (žr. šio sprendimo 276 punktą).

306

Galiausiai iš viso to, kas pasakyta, taip pat iš to, kas išdėstyta dėl pirmojo ieškinio pagrindo (žr. šio sprendimo 107 ir paskesnius punktus), matyti, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas.

307

Kalbant apie Socitrel argumentus dėl ankstesnės Komisijos sprendimuose nustatytos praktikos, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Komisijos sprendimai negali būti teisinis pagrindas skiriant baudas konkurencijos srityje (šiuo klausimu žr. 147 punkte minėto Sprendimo Heineken Nederland ir Heineken / Komisija, EU:C:2012:829, 108 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), ir tai galioja tiek nustatant individualių baudų dydį, tiek Komisijai aiškinant savo gaires (šiuo klausimu žr. 200 punkte minėto Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, EU:C:2005:408, 227 ir 230 punktus), taigi neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie bendrą baudų lygį, ar apie jų apskaičiavimo metodą.

308

Taip pat reikia pažymėti, jog Socitrel nenurodo jokio argumento, kad pagrįstų šiuos teiginius, kuriuos pateikia kaip antraeilius savo ieškinio 193 punkte.

309

Tas pats pasakytina apie teiginį, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių principą; šis teiginys pateiktas ieškinio pagrindo pavadinime, tačiau vėliau nepaaiškintas.

310

Todėl reikia atmesti visą penktąjį ieškinio pagrindą.

311

Pagal ginčijamo sprendimo 985 ir 986 konstatuojamąsias dalis:

312

Pagal 2006 m. gairių 29 punkto trečią įtrauką:

„Bazinis baudos dydis gali būti sumažintas, kai Komisija nustato, jog esama švelninančių aplinkybių, pavyzdžiui:

313

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai pažeidimą padaro kelios įmonės, reikia išnagrinėti santykinį kiekvienos iš jų dalyvavimo darant jį sunkumą (1975 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Suiker Unie ir kt. / Komisija, 40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, Rink., EU:C:1975:174, 623 punktas ir 280 punkte minėto Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, EU:C:1999:356, 150 punktas), siekiant nustatyti, ar jų atžvilgiu yra sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių (2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Cheil Jedang / Komisija, T‑220/00, Rink., EU:T:2003:193, 165 punktas).

314

Siekiant nustatyti, ar įmonei taikytina lengvatinė aplinkybė dėl faktinio susitarimų nesilaikymo, reikia patikrinti, ar jos nurodyti argumentai gali patvirtinti, kad tuo laikotarpiu, kai buvo prisijungusi prie neteisėtų susitarimų, ji iš tikrųjų netaikė jų rinkoje, veikdama pagal konkurencijos principus, arba bent tai, kad ji taip aiškiai ir reikšmingai priešinosi šiam karteliui įgyvendinti numatytiems įpareigojimams, kad net sutrukdė patį jo veikimą (2006 m. kovo 15 d. Sprendimo Daiichi Pharmaceutical / Komisija, T‑26/02, Rink., EU:T:2006:75, 113 punktas).

315

Kai nustatyta, kad spręsdama dėl savo elgesio atitinkamoje rinkoje įmonė pažeidėja galėjo atsižvelgti į slaptus kartelio susitarimus, to, kad ji nedalyvavo tam tikruose iš šių susitarimų, darant prielaidą, jog tai įrodyta, savaime nepakanka, kad būtų patenkintas įrodymų reikalavimas, nustatytas teismo praktikoje, pagal kurią tam, kad galėtų pasinaudoti 2006 m. gairėse numatyta lengvinančia aplinkybe, pažeidėjai turi įrodyti, jog elgėsi pagal konkurencijos principus; arba bent tai, kad jie taip aiškiai ir reikšmingai priešinosi šiam karteliui įgyvendinti numatytiems įpareigojimams, kad net sutrukdė patį jo veikimą. Vien įrodymas, kad nebuvo dalyvauta tam tikruose slaptuose kartelio susitarimuose, savaime negali paneigti to, kad kiti susitarimai galėjo pakenkti konkurencijai atitinkamoje rinkoje (2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Solvay Solexis / Komisija, C‑449/11 P, EU:C:2013:802, 81 punktas).

316

Be to, reikia priminti, kad Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse (OL C 9, 1998, p. 3) numatyta, jog „išimtinai pasyvus arba prisitaikėliškas elgesys darant pažeidimą“ yra lengvinanti aplinkybė.

317

Tačiau 2006 m. gairių 29 punkte numatytame lengvinančių aplinkybių sąraše ši aplinkybė nenurodyta kaip lengvinanti, į kurią reikia atsižvelgti.

318

Vis dėlto buvo nuspręsta, kad atsižvelgiant į tai, jog 2006 m. gairių 29 punkte pateiktas sąrašas nėra baigtinis, išimtinai pasyvų ar prisitaikėlišką vaidmenį darant pažeidimą iš principo būtų galima laikyti aplinkybe, dėl kurios gali būti sumažintas bazinis baudos dydis (2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Aragonesas Industrias y Energía / Komisija, T‑348/08, Rink., EU:T:2011:621, 281 punktas).

319

Socitrel iš esmės teigia, kad Komisija suklydo, kai atsisakė jos atžvilgiu pripažinti lengvinančias aplinkybes, turint omenyje tai, kad ji neginčijo faktų, kuriais buvo kaltinama, antraeilį jos vaidmenį „Ispanijos klube“, palyginti su Tycsa ir Emesa vaidmeniu (dėl ko, beje, Komisija neatliko patikrinimų jos patalpose), pasyvų jos vaidmenį ir tai, kad ji nedalyvavo rengiant antikonkurencinius susitarimus, taip pat tai, kad nedalyvavo keliuose susitikimuose, kuriuose buvo aptariami svarbūs klausimai. Iš esmės ji priduria, kad pagal asmeninės atsakomybės ir bausmių individualizavimo principus vertindama jos dalyvavimo kartelyje mastą Komisija turėjo atsižvelgti į tai, jog ji dalyvavo ne visuose kartelio dalyse.

320

Vis dėlto su tokiais argumentais negalima sutikti.

321

Dėl 2006 m. gairėse numatytų sąlygų reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai pabrėžia Komisija, Socitrel dalyvavo nustatant kainas, dalijantis kvotomis ir keičiantis jautria komercine informacija per visą savo dalyvavimo „Ispanijos klube“ laikotarpį ir kad ši įmonė nepateikia jokių argumentų, galinčių patvirtinti, jog netaikė susitarimo ir šiuo laikotarpiu rinkoje elgėsi pagal konkurencijos principus.

322

Todėl ji negali reikalauti sumažinti baudos dėl 2006 m. gairių 29 punkte numatytų lengvinančių aplinkybių.

323

Dėl „išimtinai pasyvaus ar prisitaikėliško vaidmens“ reikia pažymėti, kad Socitrel dalyvavo ne visuose „Ispanijos klubo“ susitikimuose, o apie paneuropinę kartelio dimensiją sužinojo labai vėlai, 2001 m.; į tai Komisija tinkamai atsižvelgė nustatydama pažeidimo sunkumo normą (žr. šio sprendimo 288 ir paskesnius punktus). Kita vertus, reikia konstatuoti, kad ieškovė nevaidino išimtinai pasyvaus ar prisitaikėliško vaidmens „Ispanijos klube“. Jame ji aktyviai dalyvavo nustatant kainas, dalijantis kvotomis ar keičiantis jautria komercine informacija per visą savo dalyvavimo laikotarpį ir, nors dalyvavo ne visuose susitikimuose, buvo daugelyje jų.

324

Todėl Komisija nepažeidė nei vienodo požiūrio principo, nei asmeninės atsakomybės ar bausmių individualizavimo principų, o baudos dydis neatrodo neproporcingas atsižvelgiant į faktinį Socitrel dalyvavimą „Ispanijos klube“.

325

Taigi turi būti atmestas visas šeštasis ieškinio pagrindas.

326

Pagal ginčijamo sprendimo 1006–1009 konstatuojamąsias dalis:

327

2006 m. gairių 29 punkto ketvirtoje įtraukoje numatyta:

„Bazinis baudos dydis gali būti sumažintas, kai Komisija nustato, jog esama švelninančių aplinkybių, pavyzdžiui:

328

Socitrel iš esmės teigia, kad Komisija suklydo, kai atsisakė sumažinti jos baudą dėl bendradarbiavimo.

329

Vis dėlto tam, kad Socitrel galėtų pasinaudoti 2006 m. gairių 29 punkto ketvirtos įtraukos nuostatomis, ji turi įrodyti, kad jos bendradarbiavimas, kuris yra platesnis, nei reikalauja jos teisiniai įsipareigojimai bendradarbiauti, tačiau nesuteikia jai teisės į baudos sumažinimą pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų arba jų sumažinimo, buvo objektyviai naudingas Komisijai, nes ji galutiniame sprendime galėjo remtis šios įmonės pateiktais įrodymais, be kurių nebūtų galėjusi visiškai ar iš dalies nubausti už nagrinėjamą pažeidimą.

330

Reikia konstatuoti, kad šiuo atveju taip nėra. Pirma, Socitrel neginčijo faktinių aplinkybių ir laiku atsakė į jai pateiktus informacijos prašymus, o tai neviršija jos teisinių įsipareigojimų bendradarbiauti; antra, ji neįrodė, kad Komisija savo galutiniame sprendime galėjo remtis šiai įmonei bendradarbiaujant pateiktais įrodymais, be kurių nebūtų galėjusi visiškai ar iš dalies nubausti už nagrinėjamą pažeidimą.

331

Taigi reikia atmesti septintąjį ieškinio pagrindą.

332

Pagal ginčijamo sprendimo 1072a konstatuojamąją dalį, įtrauktą antruoju keičiančiu sprendimu:

333

Ginčijamo sprendimo 1072b konstatuojamojoje dalyje nustatyta bendra apyvarta, į kurią atsižvelgiama, taip pat suma, kuri atitinka 10 % maksimalią ribą kiekvienai bendrovei, susijusiai su šiuo antruoju keičiančiu sprendimu.

334

Kaip pabrėžia Komisija, konstatuotina, kad Socitrel ir Companhia Previdente padėtis nėra panaši į, viena vertus, ArcelorMittal ir jos dukterinių bendrovių padėtį ir, kita vertus, Ori Martin ir SLM padėtį.

335

Šios dvi patronuojančiosios bendrovės su savo dukterinėmis bendrovėmis sudarė vieną įmonę pažeidimo laikotarpio dalį ir buvo pripažintos solidariai su savo dukterinėmis bendrovėmis atsakingomis už laikotarpį, kai kartu sudarė vieną įmonę, todėl 10 % maksimali riba buvo apskaičiuota diferencijuotai (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo YKK ir kt. / Komisija, C‑408/12 P, Rink., EU:C:2014:2153, 55 ir paskesnius punktus).

336

Taip nėra Companhia Previdente atveju, kiek tai susiję su Emesa, Galycas ir ITC, kurias ji įgijo po pažeidimo ir už kurių padarytą pažeidimą nebuvo pripažinta solidariai atsakinga.

337

Todėl kaltinimas, siejamas su vienodo požiūrio principo pažeidimu, turi būti atmestas.

338

Darytina išvada, kad taip pat reikia atmesti kaltinimą, siejamą su proporcingumo principo pažeidimu, dėl to, kad ieškovėms skirta bauda yra neproporcinga, nes Socitrel ir Companhia Previdente nebuvo taikomas toks sumažinimas, koks pritaikytas ArcelorMittal ir Ori Martin.

339

Be to, Komisija ieškovėms nesuteikė jokių konkrečių garantijų, kurios lemtų teisėtus pastarųjų lūkesčius, kad bauda bus sumažinta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo sumažinta ArcelorMittal ir Ori Martin.

340

Galiausiai reikia atmesti kaltinimą, siejamą su motyvavimo nepakankamumu, nes antrojo keičiančio sprendimo 4, 5 ir 9–13 konstatuojamosiose dalyse aiškiai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija iš dalies pakeitė savo sprendimą.

341

Todėl pirmasis papildomas ieškovių ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

342

Socitrel ir Companhia Previdente iš esmės teigia, kad Komisija pažeidė rūpestingumo, lojalumo, sąžiningumo ir teisinio saugumo principus, nes 2011 m. antrą kartą iš dalies pakeitė pirminį sprendimą dėl to, kad jame buvo motyvų trūkumų, kurie galėjo pažeisti jų teisę į gynybą, ir taip ieškovės nuolat neturėtų tikrumo.

343

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šis antrasis papildomas pagrindas sutampa su argumentais, kuriais Socitrel grindžia trečiąjį ieškinio pagrindą, o šis turi būti atmestas dėl šio sprendimo 184–189 punktuose išdėstytų motyvų.

344

Šiomis aplinkybėmis dėl tų pačių motyvų reikia atmesti antrąjį papildomą ieškinio pagrindą, kurį Socitrel ir Companhia Previdente pateikė savo pagrindus tikslindamos antrą kartą.

345

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nė vienas ieškovių pateiktas pagrindas negali būti pripažintas pagrįstu. Todėl reikia atmesti visus atitinkamus ieškovių ieškinius dėl panaikinimo, nesant reikalo šios bylos aplinkybėmis pasinaudojus neribota jurisdikcija pakeisti joms skirtos baudos dydžio.

346

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, joms reikia nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Komisija.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia: