1

2005 m. gruodžio 13 d.Gumersport Mediterranea de Distribuciones, SL, remdamasi 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris iš dalies pakeistas [panaikintas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)], pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

2

Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:

3

Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9, 12 ir 25 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:

4

Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2006 m. birželio 26 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 26/2006.

5

2006 m. rugsėjo 6 d. ieškovė Inter-Union Technohandel GmbH, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis), pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos visoms šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.

6

Protestas buvo grindžiamas 1997 m. vasario 12 d. Vokietijoje įregistruotu žodiniu prekių ženklu PROFEX (Nr. 39628817), kurio registracijos galiojimo terminas buvo pratęstas 2006 m. liepos 14 d. ir kuris skirtas šioms prekėms, priskiriamoms prie 6, 8, 9, 11, 12, 16, 17 ir 21 klasių: „Nuo vagytės saugančios spynos, „U“ formos pakabinamos spynos, nuo vagystės saugantys metaliniai lynai, spiralės formos spynos, nuo vagystės apsaugantys plieniniai lynai; termometrai, greičio matuokliai, kilometrų skaičiuotuvai ir kompasai antžeminėms transporto priemonėms; apsauginiai šalmai, apsauginės pirštinės; elektriniai saugikliai, saugiklių laikikliai, elektros generatoriai ir dinamometrai antžeminėms transporto priemonėms; elektrinės ir elektroninės signalizacijos sistemos; mechaniniai prietaisai nuo vagysčių (skirti ne antžeminėms transporto priemonėms); antžeminėms transporto priemonėms skirti reikmenys, kaip antai žibintai, galiniai žibintai, atbulinės eigos žibintai, šviesos signalizatoriai, rankiniai žibintai, žemėlapių skaitymui skirtos šviesos, šviesos lemputės ir atšvaitai; antžeminėms transporto priemonėms skirti reikmenys, kaip antai transporto priemonių vairaračių apmautai, avariniai įrankių rinkiniai, vėdinimo langeliai, ornamentuoti stebulių gaubtai, degalų bako gaubtai, purvasaugiai, atlošai, saugos diržų dėklai, galvos laikikliai, sėdynių apdangalai, vaikų kėdutės, galinio vaizdo veidrodėliai, funkciniai mygtukai (nemetaliniai), durų buferiai, oro pompos, gertuvės, stovai, transporto priemonėms skirti mechaniniai prietaisai nuo vagysčių; antžeminių transporto priemonių keičiamos dalys, kaip antai padangos, vamzdžiai, stabdžiai, stabdžių apkabos, stabdžių kaladėlės, stabdžių kabeliai, stabdžių svirtys, mechaninės greičio dėžės, galinis bėgis, pavarų svirtys, pavarų kabeliai, krumpliaračiai, grandinės, grandinių saugikliai, purvasaugiai, pedalai, skambučiai, dviračių sėdynės, dviračio vairai, dviračių laikikliai; antžeminių transporto priemonių priekabos; antžeminėms transporto priemonėms skirtos vaikų kėdutės; antžeminėms transporto priemonėms skirti reikmenys, kaip antai krepšiai, dėžės, konteineriai ir bagažo bei smulkių daiktų laikikliai, dėžės su pertvaromis, sėdynei, vairui ir rėmui skirti krepšiai (tušti); bloknotai, lipdukai, lipni juosta, izoliacinė juosta; antžeminėms transporto priemonėms skirti reikmenys, kaip antai folija, užuolaidos, žaliuzės ir apsaugai nuo saulės skirtos plastmasinės širmos“.

7

Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytu pagrindu.

8

Vykstant procedūrai Gumersport Mediterranea de Distribuciones prašymu VRDT paprašė ieškovės pateikti įrodymų, kad ankstesnis prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys). Šiuo klausimu ieškovė pateikė įvairių įrodymų, kuriuos išnagrinėjo Protestų skyrius.

9

2009 m. liepos 2 d. sprendimu Protestų skyrius, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atmetė visą protestą motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų.

10

2009 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.

11

2010 m. birželio 14 d. sprendimu VRDT antroji apeliacinė taryba panaikino Protestų skyriaus sprendimą ir grąžino jam bylą svarstyti iš naujo. Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad Protestų skyrius neatsižvelgė į kai kuriuos ieškovės pateiktus įrodymus, taigi, savo sprendimą priėmė atsižvelgęs ne į visus faktus.

12

2010 m. gruodžio 17 d. Protestų skyrius priėmė naują sprendimą, kuriame padarė išvadą, kad įrodyta, jog prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų daliai prekių, kurioms buvo įregistruotas, būtent įvairioms reikmenų, skirtų dviračiams ir automobiliams, rūšims. Protestų skyriaus nuomone, prekės, kurioms buvo naudojamas ankstesnis prekių ženklas, aiškiai minimos pateiktuose įrodymuose arba priklauso su ankstesniu prekių ženklu susijusioms pakategorėms: mechaniniams prietaisams nuo vagysčių (skirtiems ne antžeminėms transporto priemonėms); antžeminėms transporto priemonėms skirtiems reikmenims, kaip antai žibintams, galiniams žibintams, atbulinės eigos žibintams, šviesos signalizatoriams, rankiniams žibintams, žemėlapiams skaityti skirtoms šviesoms, šviesos lemputėms ir atšvaitams; antžeminėms transporto priemonėms skirtiems reikmenims, kaip antai transporto priemonių vairaračių apmautams, vėdinimo langeliams, saugos diržų dėklams, galvos laikikliams, sėdynių apdangalams, vaikų kėdutėms, galinio vaizdo veidrodėliams, oro pompoms, gertuvėms, stovams; antžeminių transporto priemonių keičiamoms dalims, kaip antai padangoms, vamzdžiams, stabdžiams, stabdžių apkaboms, stabdžių kaladėlėms, stabdžių kabeliams, stabdžių svirtims, mechaninėms greičio dėžėms, galiniam bėgiui, pavarų svirtims, pavarų kabeliams, krumpliaračiams, grandinėms, grandinių saugikliams, purvasaugiams, pedalams, skambučiams, dviračių sėdynėms, dviračių vairams, dviračių bagažinėms; antžeminių transporto priemonių priekaboms; antžeminėms transporto priemonėms skirtiems reikmenims, kaip antai folijai, užuolaidoms, žaliuzėms ir apsaugai nuo saulės skirtoms plastikinėms širmoms ir ypač nuo „U“ formos pakabinamoms spynoms, spiralės formos spynoms; termometrams, greičio matuokliams, kilometrų skaičiuotuvams ir kompasams antžeminėms transporto priemonėms; apsauginiams šalmams, antžeminėms transporto priemonėms skirtoms vaikų kėdutėms.

13

Vėliau Protestų skyrius nagrinėjo, ar yra galimybė supainioti, ir iš dalies patenkino protestą, kiek jis susijęs su: prie 9 klasės priskiriamais „apsauginiais sportiniais šalmais; greičio matuokliais, automatiniais mažo slėgio transporto priemonių padangose rodytuvais“ ir prie 12 klasės priskiriamomis „transporto priemonėmis; antžeminėmis transporto priemonėmis; dviračiais ir dviračių priedais, dviračių skambučiais, dviračių padangų kameromis, dviračių rėmais, dviračių padangomis, dviračių stebulėmis, dviračių pavaromis, dviračių stabdžiais, dviračių purvasaugiais, dviračių posūkio rodymo įtaisais, dviračių ratlankiais, dviračių vairais, dviračių skriejikais, dviračių (mopedų) varikliais; dviračių padangomis, dviračių pedalais, dviračių stipinais, apsauginiai dviračių tinkleliais, dviračių ratais, dviračių balneliais, dviračių atramomis, dviračių skambučiais, dviračių padangomis be kamerų, dviračių grandinėmis, specialiais dviračių krepšiais, galinio vaizdo veidrodėliais, kamerų taisymo reikmenų rinkiniais, dviračių bagažinėmis, priešslydžio grandinėmis, dviračių rėmais, ašimis, ratų stipinų įtempimo įtaisais, triračiais“. Protestų skyrius atmetė Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką, kiek ji susijusi su šiomis prekėmis.

14

2011 m. vasario 16 d.Gumersport Mediterranea de Distribuciones dėl 2010 m. gruodžio 17 d. Protestų skyriaus sprendimo pateikė VRDT apeliaciją, kurioje prašė panaikinti šį sprendimą tiek, kiek juo buvo iš dalies patenkintas protestas ir atmesta Bendrijos prekių ženklo paraiška.

15

2012 m. kovo 27 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją ir panaikino 2010 m. gruodžio 17 d. Protestų skyriaus sprendimą.

16

Pirmiausia Apeliacinė taryba patikslino, kad apeliacija buvo pateikta dėl atitinkamų prekių, kurių atžvilgiu patenkintas protestas ir atmesta Bendrijos prekių ženklo paraiška, būtent dėl šio sprendimo 13 punkte nurodytų prie 9 ir 12 klasių priskiriamų prekių (ginčijamo sprendimo 13 ir 14 punktai).

17

Apeliacinė taryba taip pat iš esmės nusprendė, kad, priešingai, nei nusprendė Protestų skyrius, ieškovė neįrodė naudojimo apimties, taigi ir ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų (ginčijamo sprendimo 32–39 punktai). Todėl Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad protestas atmestinas remiantis Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir iš dalies pakeisto 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 22 taisyklės 2 dalimi (ginčijamo sprendimo 40 punktas).

18

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

19

VRDT Bendrojo Teismo prašo:

20

Ieškovė savo ieškinį grindžia dviem pagrindais, iš kurių pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalių ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės pažeidimu, o antrasis – su Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

21

Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą.

22

Šiame ieškinio pagrinde ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą tuo, kad ši padarė klaidingą išvadą, kad jai pateikti įrodymai neparodė ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimties. Ieškovė iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba atliko klaidingą per administracinę procedūrą pateiktų įrodymų vertinimą. Šį klaidingą vertinimą lėmė, be kita ko, tai, kad Apeliacinė taryba taikė klaidingus kriterijus, būtent „per daug reiklius“ kriterijus, kiek tai susiję su ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymais.

23

VRDT ginčija ieškovės argumentus.

24

Primintina, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalis Bendrijos prekių ženklo, dėl kurio pateiktas protestas, paraišką pateikęs asmuo gali reikalauti pateikti įrodymų, kad ankstesnis nacionalinis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas toks protestas, penkerius metus iki paraiškos paskelbimo iš tikrųjų buvo naudojamas.

25

Be to, pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 dalį naudojimo įrodymas turi būti susijęs su ankstesnio prekių ženklo naudojimo vieta, trukme, apimtimi ir pobūdžiu.

26

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką iš minėtų teisės nuostatų, kartu atsižvelgiant į Reglamento Nr. 207/2009 10 konstatuojamąją dalį, matyti, kad reikalavimo, jog ankstesnis prekių ženklas būtų iš tikrųjų naudojamas, kad juo būtų galima grįsti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, ratio legis yra sumažinti ginčų dėl dviejų prekių ženklų tikimybę, jei nėra tinkamo ekonominio pagrindo, išplaukiančio iš faktinės prekių ženklo funkcijos rinkoje. Tačiau minėtomis teisės nuostatomis nesiekiama įvertinti įmonės komercinės sėkmės arba kontroliuoti jos ekonominės strategijos ar suteikti prekių ženklų apsaugos tik didelio masto komercinių prekių ženklų naudojimo atveju (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Sunrider / VRDT – Espadafor Caba (VITAFRUIT), T‑203/02, Rink., EU:T:2004:225, 36–38 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

27

Prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas tuomet, kai atlieka savo pagrindinę funkciją – užtikrina prekių ar paslaugų, kurioms jis registruotas, kilmės tapatybę, kad būtų sukurta ar išsaugota šių prekių ir paslaugų realizavimo rinka, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, kurio vienintelis tikslas išsaugoti prekių ženklo suteikiamas teises (pagal analogiją žr. 2003 m. kovo 11 d. Sprendimo Ansul, C‑40/01, Rink., EU:C:2003:145, 43 punktą). Be to, naudojimo iš tikrųjų sąlyga reikalauja, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis saugomas atitinkamoje teritorijoje (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo VITAFRUIT, EU:T:2004:225, 39 punktas; taip pat šiuo klausimu pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Ansul, EU:C:2003:145, 37 punktą).

28

Nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į faktų ir aplinkybių visumą, tinkamą nustatyti jo komercinio naudojimo realumui, ypač į pagrįstu laikomą naudojimą tam tikrame ekonomikos sektoriuje siekiant išlaikyti ar sukurti rinkos dalį prekių ženklo saugomoms prekėms ar paslaugoms, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo VITAFRUIT, EU:T:2004:225, 40 punktas; taip pat pagal analogiją žr. šio sprendimo 27 punkte minėto Sprendimo Ansul, EU:C:2003:145, 43 punktą).

29

Kalbant apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį reikia, be kita ko, atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, – į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę ir naudojimo dažnumą (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo VITAFRUIT, EU:T:2004:225, 41 punktas ir 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo MFE Marienfelde / VRDT – Vétoquinol (HIPOVITON), T‑334/01, Rink., EU:T:2004:223, 35 punktas).

30

Siekiant nustatyti, ar ankstesnis prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius. Toks vertinimas reiškia tam tikrą nagrinėjamų veiksnių tarpusavio priklausomybę. Taigi, mažą nagrinėjamu prekių ženklu žymimų prekių pardavimo apimtį gali kompensuoti intensyvus ar nuolatinis šio ženklo naudojimas, ir atvirkščiai (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo VITAFRUIT, EU:T:2004:225, 42 punktas ir šio sprendimo 29 punkte minėto Sprendimo HIPOVITON, EU:T:2004:223, 36 punktas).

31

Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų negali būti įrodytas remiantis tikimybėmis ar prielaidomis, tačiau turi būti grindžiamas konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas (2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Kabushiki Kaisha Fernandes / VRDT – Harrison (HIWATT), T‑39/01, Rink., EU:T:2002:316, 47 punktas ir 2004 m. spalio 6 d. Sprendimo Vitakraft-Werke Wührmann / VRDT – Krafft (VITAKRAFT), T‑356/02, Rink., EU:T:2004:292, 28 punktas).

32

Šį ieškinio pagrindą reikia nagrinėti remiantis būtent šiais svarstymais.

33

Gumersport Mediterranea de Distribuciones pateikta Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2006 m. birželio 26 d., taigi, kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 25 punkte, Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti penkeri metai apima laikotarpį nuo 2001 m. birželio 26 d. iki 2006 m. birželio 25 d.

34

Iš ginčijamo sprendimo 28 punkto matyti, kad norėdama įvertinti, ar per atitinkamą laikotarpį ankstesnis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas, Apeliacinė taryba atsižvelgė į ieškovės pateiktus toliau nurodytus įrodymus.

35

Pirma, Apeliacinė taryba atsižvelgė į ieškovės bendrovei Deutsche Bahn AG adresuotą 2007 m. kovo 5 d. dokumentą, kuriame buvo metinės apyvartos per 1997–2006 m laikotarpį, susijusios su dviračiams skirtų ankstesniu prekių ženklu žymimų reikmenų pardavimu, lentelė.

36

Antra, Apeliacinė taryba atsižvelgė į 2009 m. spalio 30 d. S., ieškovės įgalioto asmens, pasirašytą raštišką pareiškimą. Prie jo buvo pridėtos irgi pasirašytos lentelės, kuriose pateikta informacija apie apyvartą, susijusią su įvairių dviračiams ir automobiliams skirtų reikmenų, žymimų ankstesniu prekių ženklu, pardavimu, ir nurodyta data.

37

Trečia, Apeliacinė taryba atsižvelgė į tris reklamos agentūros R & P sąskaitas, išrašytas už katalogų ir kitos reklaminės medžiagos apie įrenginius, kuriais, pažymėtais ankstesniu prekių ženklu, prekiauta, parengimą.

38

Ketvirta, Apeliacinė taryba atsižvelgė į ankstesniam prekių ženklui skirtos reklamos pavyzdžius.

39

Penkta, Apeliacinė taryba atsižvelgė į vokiečių kalba parengtą 2002 m. gegužės mėn. straipsnį, kuriame ankstesnio prekių ženklo pavadinimas buvo minimas antraštinėje dalyje ir pačiame tekste.

40

Šešta, Apeliacinė taryba atsižvelgė į Stiftung Warentest organizacijos (oficiali prekių testavimo institucija) leidžiamame mėnesiniame žurnale test išspausdintus tris straipsnius. Du iš šių straipsnių buvo publikuoti 2005 m. balandžio mėn. ir juose buvo daroma nuoroda į dviratininkų šalmus, kuriais, pažymėtais ankstesniu prekių ženklu, buvo prekiauta. Trečiasis straipsnis buvo publikuotas 2002 m. birželio mėn. ir jame daroma nuoroda į automobilio kėdutę, kuria, pažymėta ankstesniu prekių ženklu, prekiauta.

41

Galiausiai, septinta, Apeliacinė taryba atsižvelgė į 2002, 2005 ir 2006 m. katalogus, susijusius su dviračiams ir automobiliams skirtais reikmenimis, kuriais, pažymėtais ankstesniu prekių ženklu, prekiauta.

42

Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba, laikydamasi Protestų skyriaus sprendimo, nurodė, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog ankstesnio prekių ženklo naudojimo laikotarpis atitinka reikšmingu laikytiną laikotarpį (ginčijamo sprendimo 29 punktas). Apeliacinė taryba taip pat paliko galioti Protestų skyriaus sprendimo dalį, kurioje padaryta išvada, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas Vokietijoje (ginčijamo sprendimo 30 punktas). Be to, Apeliacinė taryba, laikydamasi Protestų skyriaus sprendimo, nurodė, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas toks, koks buvo įregistruotas (ginčijamo sprendimo 31 punktas).

43

Tačiau Apeliacinė taryba kitaip nei Protestų skyrius vertino ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį.

44

Ji nusprendė, kad, atsižvelgiant į tarp raštiško pareiškimo autoriaus ir ieškovės egzistuojančius „akivaizdžius“ ryšius, tokio pareiškimo įrodomąją galią galima pripažinti tik tuo atveju, jeigu pareiškimą patvirtina kiti įrodymai (ginčijamo sprendimo 36 punktas).

45

Toliau Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad kiti ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina raštiško pareiškimo turinio, taigi ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtis nenustatyta (ginčijamo sprendimo 37–40 punktai).

46

Ieškovė Apeliacinę tarybą visų pirma kaltina tuo, kad ši nepripažino, jog vien jau raštiškas pareiškimas ir prie jo pridėtos apyvartos lentelės yra pakankamas įrodymas, jog ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų.

47

Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad raštiškas pareiškimas tenkina svarbiuose Sąjungos teisės aktuose nurodytus kriterijus. Ji kaltina Apeliacinę tarybą neatsižvelgus į tai, jog raštiškas pareiškimas yra svarbus ir turi įrodomąją galią pagal Vokietijos teisę. Vokietijos teismas pripažintų, kad toks pareiškimas priimtinas kaip įrodymas, o už neteisingą pareiškimą būtų baudžiama pagal Strafgesetzbuch (Vokietijos baudžiamasis kodeksas) 156 straipsnį. Galiausiai ieškovė Apeliacinę tarybą kaltina tuo, kad ši neatsižvelgė į aplinkybę, jog raštiškas pareiškimas yra logiškas ir patikimas.

48

Pabrėžtina, kad S. pareiškimas pasirašytas ir jame nurodyta data. Šiame pareiškime S. nurodo, jog jam pranešta, kad šis pareiškimas bus pateiktas VRDT ir kad už neteisingą pareiškimą skiriamos sankcijos pagal baudžiamąją teisę. Šiame dokumente S. nurodė, kad ieškovė plačiai prekiauja ankstesniu prekių ženklu žymimais dviračiams ir automobiliams skirtais reikmenimis. Prie šio pareiškimo jis pridėjo lenteles su nurodyta data, kurias pasirašė ir kuriose pateikta informacija apie 2001–2006 m. apyvartą, susijusią su įvairių dviračiams ir automobiliams skirtų reikmenų pardavimu. Ši informacija pateikta už kiekvienus metus ir pagal kiekvieną prekę. S. deklaravo, kad apie 90 % apyvartos gauta iš pardavimo Vokietijoje. Jis taip pat patikslino, kad šis raštiškas pareiškimas galioja ir prie jo pridėtose lentelėse nurodytai apyvartai. Galiausiai jis nurodė, kad prekių, kuriomis, pažymėtomis ankstesniu prekių ženklu, prekiauta, katalogai, įskaitant katalogus, pateiktus VRDT vykstant administracinei procedūrai, buvo išsiųsti visiems už pardavimą atsakingiems asmenims, rinkodaros direktoriams ir didžiųjų didmeninės prekybos parduotuvių skyrių vadovams.

49

Pabrėžtina, kad šis raštiškas pareiškimas priskirtinas prie „pareiškimų, padarytų raštu prisiekus ar iškilmingai patvirtinus, arba turinčių panašią galią pagal tos valstybės, kurioje pareiškimas padaromas, įstatymus“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalies f punktą. Šį punktą aiškinant kartu su Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 4 dalimi konstatuotina, kad toks pareiškimas gali būti vienas iš prekių ženklo naudojimo įrodymų (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Lidl Stiftung / VRDT – REWE-Zentral (Salvita), T‑303/03, Rink., EU:T:2005:200, 40 punktą ir 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Rehbein / VRDT – Dias Martinho (OUTBURST), T‑214/08, Rink., EU:T:2012:161, 32 punktą). Šalys nesutaria dėl tokiam raštiškam pareiškimui teiktinos įrodomosios galios.

50

Šiuo klausimu pabrėžtina, kad vertinant dokumento įrodomąją galią pirmiausia reikia patikrinti jame nurodytos informacijos patikimumą. Todėl visų pirma reikia atsižvelgti į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, jo adresatą ir atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo pagrįstas ir patikimas (šio sprendimo 49 punkte minėto Sprendimo Salvita, EU:T:2005:200, 42 punktas ir 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Süd-Chemie / VRDT – Byk-Cera (CERATIX), T‑312/11, EU:T:2012:296, 29 punktas).

51

Be to, iš teismo praktikos matyti, kad vienam iš ieškovės darbuotojų pateikus pareiškimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalies f punktą, tokio pareiškimo įrodomoji galia pripažįstama tik tuo atveju, kai šį pareiškimą patvirtina kiti įrodymai (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 13 d. Sprendimo Schuhpark Fascies / VRDT – Leder & Schuh (jello SCHUHPARK), T‑183/08, EU:T:2009:156, 39 punktą; šio sprendimo 50 punkte minėto Sprendimo CERATIX, EU:T:2012:296, 30 punktą ir 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Globosat Programadora / VRDT – Sport TV Portugal (SPORT TV INTERNACIONAL), T‑348/12, EU:T:2014:116, 33 punktą).

52

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nors S. raštiškas pareiškimas yra oficialus ir prie jo pridėtose lentelėse, sudarytose pagal metus ir kiekvieną prekę, pateikta informacija, be kita ko, dėl ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimties Vokietijoje, pažymėtina, kad jį pateikė ieškovės darbuotojas, o ne trečiasis asmuo, kuris galėtų užtikrinti didesnį objektyvumą. Todėl Apeliacinė taryba nenukrypo nuo šio sprendimo 50 ir 51 punktuose nurodytos teismo praktikos, kai ginčijamo sprendimo 36 punkte teisingai nusprendė, kad, atsižvelgiant į tarp raštiško pareiškimo autoriaus ir ieškovės esančius „akivaizdžius“ ryšius, tokio pareiškimo įrodomąją galią galima pripažinti tik tuo atveju, jeigu šį pareiškimą patvirtina kiti įrodymai.

53

Ieškovės argumentas dėl raštiško pareiškimo įrodomosios galios pagal Vokietijos teisę negali paneigti nurodytos išvados. Iš tiesų, nepaisant įrodomosios galios, kurią šis pareiškimas galėtų turėti pagal Vokietijos teisę, reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 207/2009 ir Reglamente Nr. 2868/95 nėra jokios nuostatos, kuria remiantis galima būtų teigti, kad prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų, įskaitant Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytus raštiškus pareiškimus, įrodomoji galia turi būti vertinama atsižvelgiant į valstybės narės nacionalinę teisę (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 49 punkte minėto Sprendimo Salvita, EU:T:2005:200, 42 punktą ir šio sprendimo 51 punkte minėto Sprendimo jello SCHUHPARK, EU:T:2009:156, 38 punktą).

54

Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad Apeliacinė taryba turėjo nuspręsti, jog vien S. raštiškas pareiškimas buvo pakankamas ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymas.

55

Toliau reikia išanalizuoti klausimą, ar Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad kiti vykstant administracinei procedūrai ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina raštiško pareiškimo turinio.

56

Pirma, ginčijamo sprendimo 38 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad S. raštiško pareiškimo turinio nepatvirtino dokumentas, kurį ieškovė adresavo Deutsche Bahn (žr. šio sprendimo 35 punktą). Kaip nurodė Apeliacinė taryba, šiuo dokumentu negalėjo būti patvirtintas raštiškas pareiškimas, nes šis dokumentas nebuvo pasirašytas, jame nenurodytos atitinkamos prekės, o apyvartos duomenys skyrėsi nuo nurodytųjų raštiškame pareiškime. Atsižvelgęs į tai Bendrasis Teismas konstatuoja, kad nors Deutsche Bahn adresuotame dokumente nurodyti apyvartos duomenys skiriasi nuo tų, kurie minimi raštiškame pareiškime, vis dėlto, kaip matyti iš VRDT Bendrajam Teismui pateikto atsakymo į ieškinį, pastarųjų jie nepaneigia. Iš tiesų Deutsche Bahn adresuotame dokumente nurodyta didesnė apyvarta, palyginti su S. raštiškame pareiškime nurodyta apyvarta už nagrinėjamus tuos pačius metus, nes, kaip matyti iš minėto dokumento, ji susijusi su visais parduotais dviračių reikmenimis, o raštiškame pareiškime nurodyta apyvarta susijusi su konkrečiais reikmenimis. Todėl nors Deutsche Bahn adresuotas dokumentas nepatvirtina raštiško pareiškimo turinio, vis dėlto jis nesusilpnina šio pareiškimo įrodomosios galios.

57

Antra, ginčijamo sprendimo 37 punkte Apeliacinė taryba teigė, kad raštiško pareiškimo negali patvirtinti katalogai (žr. šio sprendimo 41 punktą) ar straipsniai apie testus, atliktus su prekėmis (žr. šio sprendimo 40 punktą). Atrodo, kad nurodytuose dviejuose ginčijamo sprendimo punktuose pateiktos išvados pagrindžia tokį Apeliacinės tarybos teiginį.

58

Viena vertus, ginčijamo sprendimo 37 punkte Apeliacinė taryba, nurodžiusi, kad S. raštiško pareiškimo negali patvirtinti katalogai ar straipsniai apie testus, atliktus su prekėmis, padarė tokias išvadas:

„Šiuo klausimu [būtent naudojimo apimties klausimu] su oficialiu pareiškimu pateikta informacija apie 2001–2006 m. keleto dviračių ir automobilių reikmenų, kuriais, pažymėtais ankstesniu prekių ženklu PROFEX, prekiauta ir kurie nurodyti [oficialiame] pareiškime, apyvartą, tačiau tokius apyvartos duomenis pateikė pati protestą pateikusi šalis; tai, kad jie nurodyti [oficialiame] pareiškime, nereiškia, kad juos patvirtina minėti katalogai ar straipsniai.“

59

Ši ištrauka iš ginčijamo sprendimo 37 punkto negali pagrįsti Apeliacinės tarybos teiginio, kad raštiško pareiškimo negali patvirtinti katalogai ar straipsniai apie testus, atliktus su prekėmis.

60

Kita vertus, ginčijamo sprendimo 39 punkte, padariusi nuorodą į 2012 m. kovo 8 d. Sprendimą Arrieta D. Gross / VRDT – International Biocentric Foundation ir kt. (BIODANZA) (T‑298/10, EU:T:2012:113), Apeliacinė taryba tvirtina, kad:

„Remiantis reklama, katalogais ir žurnaluose skelbtais straipsniais negalima patvirtinti nei to, kad jie pasiekė potencialius Vokietijos klientus, nei šio prekių ženklo saugomų prekių platinimo ar pardavimo apimties ar dėl jų sudarytų sutarčių skaičiaus. Vien dėl to, kad tokia reklama, katalogai ar žurnaluose skelbti straipsniai egzistuoja, tikėtina arba laikytina, kad prekėmis, kurios reklamoje nurodomos pažymėtos ankstesniu prekių ženklu, buvo prekiaujama reikšmingoje teritorijoje arba jos bent jau buvo siūlytos šioje teritorijoje pirkti, tačiau tai negali parodyti, kad prekių ženklas buvo naudojamas, ar juo labiau parodyti tokio naudojimo apimties, kaip klaidingai nurodoma [Protestų skyriaus] sprendime (žr. 2012 m. kovo 5 d. Sprendimo BIODANZA, T‑298/10, 36 punktą).“

61

Iš ginčijamo sprendimo 39 punkto matyti, kad, pasirėmusi šio sprendimo 60 punkte minėtu Sprendimu BIODANZA (EU:T:2012:113), Apeliacinė taryba nusprendė, kad remiantis įvairiais ieškovės pateiktais katalogais, reklaminiais pranešimais ir žurnaluose skelbtais straipsniais, įskaitant Stiftung Warentest žurnale test skelbtus straipsnius apie testus, atliktus su prekėmis, negalima buvo įrodyti jokio ankstesnio prekių ženklo naudojimo ir juo labiau jo naudojimo apimties, taigi visa tai nepatvirtino S. raštiško pareiškimo turinio.

62

Tačiau tam, kad nustatytų ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį, Apeliacinė taryba privalėjo išnagrinėti, ar, be S. raštiško pareiškimo, ieškovės pateikti kiti įrodymai patvirtino šio pareiškimo turinį. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinė taryba neginčijo, jog tokiame raštiškame pareiškime ir kartu pateiktose apyvartos lentelėse buvo pakankamai informacijos, be kita ko, apie komercinę naudojimo apimtį, naudojimo trukmę ir dažnumą (žr. šio sprendimo 29 punktą), tam, kad būtų nustatyta ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtis, susijusi bent jau su minėtame pareiškime ir prie jo pridėtose apyvartos lentelėse nurodytomis prekėmis. Apeliacinė taryba pagrįstai išreiškė abejonių dėl raštiškame pareiškime nurodytos informacijos patikimumo tik dėl tarp tokio pareiškimo autoriaus ir ieškovės egzistuojančių „akivaizdžių“ ryšių.

63

Kitaip tariant, Apeliacinė taryba privalėjo išnagrinėti, ar kiti įrodymai (be raštiško pareikšimo) patvirtina pareiškime nurodytą informaciją, ir neturėjo apsiriboti tik klausimo, ar vien šie įrodymai, neatsižvelgiant į raštišką pareiškimą, parodo ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį, analize. Taip pasielgusi Apeliacinė taryba paneigtų bet kokią S. raštiško pareiškimo įrodomąją galią. Tačiau Bendrasis Teismas jau yra nurodęs, kad vien tai, jog pareiškimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalies f punktą, kaip antai S. pareiškimas nagrinėjamu atveju, yra bendrovės darbuotojo, nepanaikina tokio pareiškimo įrodomosios galios (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 50 punkte minėto Sprendimo CERATIX, EU:T:2012:296, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

64

Atsižvelgęs į šią pirminę pastabą Bendrasis Teismas mano, kad Apeliacinė taryba neatliko ieškovės pateiktų įrodymų, būtent S raštiško pareiškimo ir „reklamos, katalogų ir žurnaluose skelbtų straipsnių“, įskaitant Stiftung Warentest žurnale test skelbtus straipsnius, tinkamos analizės. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 37 ir 39 punktų, Apeliacinė taryba nagrinėjo klausimą, ar remiantis vien „straipsniais apie su konkrečiomis prekėmis atliktus testus“ ir „reklama, katalogais ir žurnaluose skelbtais straipsniais“ galima buvo įrodyti ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį ir, remdamasi šio sprendimo 60 punkte minėtu Sprendimu BIODANZA (EU:T:2012:113), padarė išvadą, kad taip nėra. Iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad S. raštiško pareiškimo turinį Apeliacinė taryba būtų nagrinėjusi kartu su „reklama, katalogais ir žurnaluose skelbtais straipsniais“, įskaitant Stiftung Warentest žurnale test skelbtus straipsnius. Šią išvadą patvirtina tai, kad Apeliacinė taryba darė nuorodą į šio sprendimo 60 punkte minėtą Sprendimą BIODANZA (EU:T:2012:113), kuriame, kaip nurodyta šio sprendimo 69 ir 70 punktuose, nagrinėtas klausimas, ar ankstesnio prekių ženklo savininko naudota reklaminė medžiaga, buvusi vienintelis įrodymas, pateiktas siekiant patvirtinti, kad toks prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, galėjo tokį naudojimą įrodyti.

65

Tačiau, kitaip nei šio sprendimo 60 punkte minėtame Sprendime BIODANZA (EU:T:2012:113) nagrinėtų faktinių aplinkybių atveju, šiuo atveju ieškovė Apeliacinei tarybai pateikė kelis skirtingo pobūdžio įrodymus, ir Apeliacinė taryba turėjo nagrinėti, ar šie įrodymai patvirtina raštiško pareikšimo turinį ir užtikrina jame pateiktos informacijos patikimumą.

66

Ši klaidinga Apeliacinės tarybos atlikta analizė turi įtakos ginčijamam sprendimui ir yra pakankamas pagrindas minėtam sprendimui panaikinti.

67

Be to, nepaisant šios klaidingos analizės, pažymėtina, jog Bendrasis Teismas mano, kad Apeliacinė taryba taip pat padarė klaidą, kai vertino Stiftung Warentest žurnale test skelbtų straipsnių apie testus, atliktus su prekėmis, įrodomąją galią.

68

Iš tiesų iš ginčijamo sprendimo 39 punkto matyti, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog, remiantis „reklama, katalogais ir žurnaluose skelbtais straipsniais“, taigi, įskaitant Stiftung Warentest žurnale test skelbtus straipsnius, negalima įrodyti to, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas, ar juo labiau tokio naudojimo apimties. Šiuo klausimu ji rėmėsi šio sprendimo 60 punkte minėtu Sprendimu BIODANZA (EU:T:2012:113).

69

Šio sprendimo 60 punkte minėtame Sprendime BIODANZA (EU:T:2012:113) Bendrasis Teismas turėjo išanalizuoti, ar reklaminė medžiaga, kurią ankstesnio prekių ženklo savininkas skelbė žurnaluose ar platino leisdamas lankstinukus ar katalogus, įrodo, kad toks prekių ženklas naudotas iš tikrųjų. Byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas, reklaminė medžiaga buvo vienintelis įrodymas, kurį ankstesnio prekių ženklo savininkas pateikė siekdamas parodyti, kad jo prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų (šio sprendimo 60 punkte minėto Sprendimo BIODANZA, EU:T:2012:113, 63–66 punktai).

70

Būtent tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas šio sprendimo 60 punkte minėto Sprendimo BIODANZA (EU:T:2012:113) 68 ir 69 punktuose nurodė, kad pateikus tik su reklamine medžiaga susijusias kopijas, kuriose atitinkamas prekių ženklas tik minimas kalbant apie atitinkamas prekes ar paslaugas, negalima įrodyti, jog toks prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų. Bendrasis Teismas nurodė, kad reikėjo įrodyti, jog tokia medžiaga, nesvarbu, koks jos pobūdis, buvo gana plačiai išplatinta atitinkamos visuomenės rate; taip būtų įrodyta, kad nagrinėtas prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Bendrasis Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai reklaminiai pranešimai platinami spaudoje, reikia pateikti įrodymų, kad atitinkamas laikraštis ar žurnalas buvo platinamas atitinkamos visuomenės rate; kitokios pozicijos galima būtų laikytis tik tuo atveju, kai reklaminiai pranešimai skelbiami gerai žinomuose laikraščiuose ar žurnaluose, kurių populiarumas yra gerai žinomas faktas.

71

Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba klaidingai rėmėsi šio sprendimo 60 punkte minėtu Sprendimu BIODANZA (EU:T:2012:113), kad ginčijamo sprendimo 39 punkte padarytų išvadą, jog remiantis Stiftung Warentest žurnale test skelbtais straipsniais apie testus, atliktus su prekėmis, negalima buvo įrodyti ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimties.

72

Reikia konstatuoti, kad Stiftung Warentest žurnale test skelbti straipsniai apie testus, atliktus su prekėmis, pagal savo pobūdį ir paskirtį skiriasi nuo reklaminės medžiagos, kuri buvo nagrinėjama šio sprendimo 60 punkte minėtame Sprendime BIODANZA (EU:T:2012:113).

73

Konkrečiau kalbant, reklaminė medžiaga, nagrinėta šio sprendimo 60 punkte minėtame Sprendime BIODANZA (EU:T:2012:113), buvo skirta atitinkamu prekių ženklu pažymėtos prekės ar paslaugos pardavimui skatinti, ir joje nepateikta jokios informacijos apie realų tokio prekių ženklo naudojimą. Būtent atsižvelgęs į šį informacijos trūkumą Bendrasis Teismas nurodė, kad ankstesnio prekių ženklo savininkas turi įrodyti, kad reklaminė medžiaga buvo pakankamai plačiai platinama atitinkamos visuomenės rate, išskyrus atvejį, kai toks platinimas yra gerai žinomas faktas.

74

Tačiau ieškovės pateikti Stiftung Warentest žurnale test skelbti straipsniai nėra skirti prekės reklamai; juose siekiama atskleisti prekės privalumus ir trūkumus ir ją palyginti su tapačiomis prekėmis, kurios parduodamos pažymėtos kitais prekių ženklais. Tuo siekiama padėti vartotojui pasirinkti, kokią prekę pirkti. Be to, iš minėtų straipsnių matyti, jog juose aptariamos į rinką jau pateiktos prekės. Iš tiesų šiuose straipsniuose pateikiama informacija apie vidutinę prekių kainą rinkoje.

75

Taigi, priešingai nei reklaminės medžiagos, kuri buvo nagrinėjama šio sprendimo 60 punkte minėtame Sprendime BIODANZA (EU:T:2012:113), atveju, ieškovės pateiktuose Stiftung Warentest žurnale test skelbtuose straipsniuose yra informacijos apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo prekėms, su kuriomis atlikti testai, apimtį; Apeliacinė taryba privalėjo atsižvelgti į juos ir į kartu pateiktus kitus įrodymus, įskaitant S. raštišką pareiškimą. Dėl tų pačių priežasčių Apeliacinė taryba privalėjo atsižvelgti ir į nuorodas, susijusias su Stiftung Warentest atliktais testais ir esančias reklamai skirtuose kataloguose, ieškovės pateiktuose per administracinę procedūrą.

76

Galiausiai pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Stiftung Warentest žurnalo test pobūdį ir paskirtį, tai, kaip plačiai jis platinamas atitinkamos visuomenės rate (klausimas, kurį šalys plačiai gvildeno Bendrajam Teismui pateiktuose dokumentuose), nėra lemiamas kriterijus. Nepaisant platinimo apimties, žurnale test skelbtuose straipsniuose jau vien dėl to, kad jie skirti prekėms, kuriomis, pažymėtomis ankstesniu prekių ženklu, prekiaujama, pateikiama informacija apie tokio prekių ženklo naudojimo šioms prekėms apimtį, taigi, minėti straipsniai turi įrodomąją galią, į kurią Apeliacinė taryba privalėjo atsižvelgti.

77

Iš šio sprendimo 62–66 punktų matyti, kad, neišnagrinėjusi klausimo, ar reklama, katalogai ir žurnaluose skelbti straipsniai, įskaitant Stiftung Warentest žurnale test skelbtus straipsnius apie testus, atliktus su prekėmis, patvirtina S. raštiško pareiškimo turinį ir prie minėto pareiškimo pridėtas apyvartos lenteles, Apeliacinė taryba atliko klaidingą šių įrodymų analizę. Iš šio sprendimo 67–75 punktų taip pat matyti, kad Apeliacinė taryba suklydo, kai pripažino, jog Stiftung Warentest žurnale test skelbti straipsniai apie testus, atliktus su prekėmis, ir ieškovės reklamai skirti katalogai, kuriuose nurodomi Stiftung Warentest atlikti testai su tam tikromis ieškovės prekėmis, neturi įrodomosios galios. Todėl darytina išvada, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalis ir kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

78

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia pripažinti, jog pirmasis ieškinio pagrindas, kuriuo remiasi ieškovė, yra pagrįstas, ir panaikinti ginčijamą sprendimą, o ieškovės nurodyto antrojo ieškinio pagrindo nereikia nagrinėti.

79

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia: