BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. birželio 22 d. ( *1 )

Byloje T-153/08

Shenzhen Taiden Industrial Co. Ltd, įsteigta Šendžene, Guangdongas (Kinija), atstovaujama advokatų M. Hartmann ir M. Helmer,

ieškovė,

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Folliard-Monguiral,

atsakovę,

dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į bylą Bendrajame Teisme,

Bosch Security Systems BV, įsteigtai Eindhovene (Nyderlandai), atstovaujamai advokatų C. Gielen, M. Bom ir B. van Hunnik,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. vasario 11 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1437/2006-3), susijusio su negaliojimo pripažinimo procedūra tarp Bosch Security Systems BV ir Shenzhen Taiden Industrial Co. Ltd,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir S. Soldevila Fragoso,

posėdžio sekretorė C. Kantza, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijai 2008 m. balandžio 25 d.,

susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijai 2008 m. liepos 25 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijai 2008 m. rugpjūčio 4 d.,

įvykus 2010 m. sausio 19 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

Ginčo aplinkybės

1

Ieškovei Shenzhen Taiden Industrial Co. Ltd priklauso Bendrijos dizainas, įregistruotas Nr. 214/903-0001, kurio paraiška pateikta 2004 m. rugpjūčio 11 d. ir kuriam prašomo prioriteto datą ji nurodo 2004 m. balandžio 22 d. (toliau – ginčijamas dizainas). Ginčijamas dizainas, skirtas „ryšio įrangai“, pavaizduotas taip:

1.1

Image

1.2

Image

1.3

Image

1.4

Image

1.5

Image

1.6

Image

1.7

Image

2

2005 m. rugsėjo 2 d. įstojusi į bylą šalis Bosch Security Systems BV pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) prašymą dėl ginčijamo dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, grindžiamą 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 25 straipsnio 1 dalies b punktu. Savo prašyme dėl negaliojimo pripažinimo įstojusi į bylą šalis teigė, kad ginčijamas dizainas nėra naujas ir neturi individualių savybių Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio, skaitomo kartu su to paties reglamento 5 ir 6 straipsniais, prasme.

3

Grįsdama savo prašymą dėl negaliojimo pripažinimo įstojusi į bylą šalis rėmėsi 2000 m. gegužės 17 d. įregistruotu tarptautiniu dizainu Nr. DM/055655, kuris buvo atskleistas visuomenei jį paskelbiant 2001 m. gegužės 31 d.Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) biuletenyje (toliau – tarptautinis dizainas) ir skirtas „konferencijų sistemų prietaisams“ (toliau – tarptautinis dizainas). Tarptautinis dizainas pavaizduotas taip:

Image

Image Image

Image Image

Image

Image

4

Įstojusi į bylą šalis taip pat pateikė 2000 m. ir 2001 m. lankstinukų, straipsnių spaudoje bei reklaminės medžiagos, kur pavaizduotas konferencijų įrangos prietaiso dizainas (toliau – 4 punkte pavaizduotas dizainas), kuris, anot jos, tapatus tarptautiniam dizainui. Tarp įstojusios į bylą šalies pateiktos vaizdinės medžiagos buvo ši:

Image Image

5

2006 m. rugsėjo 15 d. VRDT anuliavimo skyrius atmetė prašymą dėl negaliojimo pripažinimo.

6

2006 m. lapkričio 6 d. įstojusi į bylą šalis, vadovaudamasi Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsniais, pateikė apeliaciją VRDT dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

7

2008 m. vasario 11 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT trečioji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją. Lygindama ginčijamą dizainą ir tarptautinį dizainą su dviem 4 punkte pavaizduoto dizaino vaizdais Apeliacinė taryba pirmiausia nusprendė, kad ginčijamas dizainas yra naujas, nes nagrinėjami dizainai nėra tapatūs ir jų skirtumai nėra nereikšmingi. Antra, vis dėlto remdamasi santykinai dideliu dizainerio laisvės mastu kuriant dizainą, skirtą konferencijų įrangos prietaisui, ji padarė išvadą, jog dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai buvo nepakankamai pastebimi, kad informuotam vartotojui sukeltų skirtingą bendrą įspūdį. Todėl Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ginčijamas dizainas neturi individulių savybių.

Šalių reikalavimai

8

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti ginčijamą sprendimą,

priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias ieškovė patyrė per procedūrą Apeliacinėje taryboje.

9

VRDT Bendrojo Teismo prašo:

atmesti ieškinį,

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

10

Įstojusi į bylą šalis Bendrijos Teismo prašo:

atmesti ieškinį,

patvirtinti ginčijamą sprendimą,

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias įstojusi į bylą šalis patyrė Apeliacinėje taryboje ir Anuliavimo skyriuje.

11

Per teismo posėdį įstojusi į bylą šalis atsisakė antrojo reikalavimo bei trečiojo reikalavimo dalies, susijusios su Anuliavimo skyriuje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

Dėl teisės

12

Ieškovė remiasi dviem ieškinio pagrindais, susijusiais su, pirma, Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 1 dalies pažeidimu bei, antra, su to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio pažeidimu.

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 1 dalies pažeidimu

Šalių argumentai

13

Ieškovės teigimu, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 1 dalį, nes atsižvelgė į įstojusios į bylą šalies neįrodytus faktus. Viena vertus, įstojusi į bylą šalis neįrodė, kad buvo paviešintas lankstinukas ir kiti dokumentai, kuriuose buvo pateiktas 4 punkte pavaizduotas dizainas, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų paskelbimo datą ir adresatus. Kita vertus, įstojusi į bylą šalis neįrodė, kad 4 punkte pavaizduotas dizainas yra tapatus tarptautiniam dizainui, todėl neįrodė vienintelio ankstesnio dizaino buvimo. Tam tikruose 4 punkte pavaizduoto dizaino paveikslėliuose matyti konferencijų įrangos prietaisas su atlenktu garsiakalbiu, o tarptautinio dizaino atveju nėra nė vieno panašaus paveikslėlio.

14

VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

Bendrojo Teismo vertinimas

15

Anot ieškovės, pirmasis ieškinio pagrindas pagrįstas Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 1 dalies pažeidimu, pagal kurį nagrinėjant prašymus dėl negaliojimo pripažinimo VRDT tiria tik šalių nurodytus pagrindus ir jų pateiktus prašymus.

16

Tačiau ieškovė iš esmės tvirtina, kad nepakanka įrodymų, susijusių su tuo, ką ieškovė vadina vienintelio ankstesnio dizaino buvimu. Taigi darytina išvada, kad pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro du kaltinimai realiai dėl, pirma, Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kiek tai susiję su 4 punkte pavaizduoto dizaino atskleidimu visuomenei, ir, antra, dėl to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kiek tai susiję su Apeliacinės tarybos 4 punkto pavaizduoto dizaino prilyginimu tarptautiniam dizainui.

— Dėl 4 punkte pavaizduoto dizaino atskleidimo visuomenei

17

Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, tapęs prieinamu visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos.

18

Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dizainas laikomas tapusiu prieinamu visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas iki Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos, išskyrus tuos atvejus, kai šie įvykiai negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams.

19

Šioje byloje reikia išnagrinėti, ar iš Vidaus rinkos derinimo tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad 4 punkte pavaizduotas dizainas buvo atskleistas visuomenei iki 2004 m. balandžio 22 d., t. y. iki ieškovės dizainui prašomo prioriteto datos.

20

Šiuo klausimu iš Anuliavimo skyriui įstojusios į bylą šalies pateikto specializuoto Ispanijos periodinio leidinio El Instalador de Telecomunicación matyti, kad konferencijų įrangos prietaisas, vadinamas „Concentus“, kurio išorė atitinka 4 punkte pavaizduoto dizaino išorę, visuomenei buvo pristatytas per 2000 m. Madride vykusią mugę Matelec. Kitose įstojusios į bylą šalies Anuliavimo skyriui pateiktose reklaminėse medžiagose ir spaudos straipsniuose daroma nuoroda į to paties pavadinimo konferencijų įrangos prietaisą ir juose yra fotografijos, kuriose, nors padarytos įvairiais rakursais ir įvairiais detalumo lygiais, vaizduojamas konferencijų įrangos prietaisas, pristatytas periodinio leidinio El Instalador de Telecomunicación straipsnyje.

21

Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad įstojusi į bylą šalis įrodė Vidaus rinkos derinimo tarnybai, jog 4 punkte pavaizduotas dizainas buvo atskleistas 2000 metais per prekybos mugę bei specializuotoje spaudoje. Sąjungoje veikiantys konferencijų įrangos prietaisų srities specialistai įprastoje komercinėje praktikoje dalyvauja mugėse ir skaito specializuotus šio sektoriaus leidinius.

22

Todėl darytina išvada, kad įstojusi į bylą šalis įrodė VRDT, jog 4 punkte pavaizduotas dizainas buvo atskleistas visuomenei iki 2004 m. balandžio 22 d., t. y. iki ginčijamam dizainui prašomo prioriteto datos. Tad Apeliacinė taryba galėjo atsižvelgti į 4 punkte pavaizduotą dizainą, todėl šis kaltinimas turi būti atmestas.

— Dėl 4 punkte pavaizduoto dizaino prilyginimo tarptautiniam dizainui

23

Kadangi Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į nagrinėjamų dizainų sukeliamų bendrų įspūdžių skirtumą, Bendrijos dizaino individualių savybių negalima nagrinėti atsižvelgiant į specifinius įvairių ankstesnių dizainų elementus.

24

Todėl reikia palyginti ginčijamo Bendrijos dizaino sukeliamą bendrą įspūdį ir kiekvieno iš ankstesnių dizainų, kuriais teisėtai remiasi prašymą dėl negaliojimo pripažinimo pateikęs asmuo, sukeliamą bendrą įspūdį.

25

Pareiga palyginti nagrinėjamų dizainų sukeliamus bendrus įspūdžius tarpusavyje nedraudžia kaip į ankstesnio to paties dizaino vaizdus atsižvelgti į elementus, kurie buvo atskleisti visuomenei skirtingais būdais, ypač, pirma, skelbiant registraciją ir, antra, pristatant visuomenei gaminį, kuriame panaudotas įregistruotas dizainas. Iš tiesų dizaino registracijos tikslas – gauti išimtinę teisę, be kita ko, gaminti produktą, kuriame panaudotas šis dizainas, ir juo prekiauti, o tai reiškia, kad registracijos paraiškoje nurodyti vaizdai paprastai yra glaudžiai susiję su į rinką pateikto gaminio išvaizda.

26

Tokiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar šioje byloje tarptautinis dizainas ir 4 punkte pavaizduotas dizainas, kokiais rėmėsi įstojusi į bylą šalis VRDT, iš tikrųjų sudaro to paties ankstesnio dizaino vaizdus.

27

Šiuo atžvilgiu, išnagrinėjus VRDT pateiktus įvairius tarptautinio dizaino ir 4 punkte pavaizduoto dizaino vaizdus, nematyti elementų, kurie leistų manyti, kad abu dizainai skiriasi pagal pavaizduoto gaminio išvaizdą. Nors tiesa, kad registracijos paraiškoje esančiuose tarptautinio dizaino paveikslėliuose aparatas vaizduojamas ne su pakeltu atlenkiamu gaubtu, o įvairiuose 4 punkte pavaizduoto dizaino paveikslėliuose paprastai matyti būtent šitaip vaizduojamas aparatas, vis dėlto tarptautinio dizaino 1.1 ir 1.6 paveikslėliuose matyti, kad aparatas turi atlenkiamą gaubtą, kurį galima ir pakelti.

28

Todėl nors 4 punkte pavaizduotame dizaine yra papildomų elementų, palyginti su tarptautiniu dizainu, kiek tai susiję su atlenkiamo gaubto vidumi ir viršutine aparato, kuris uždengtas šiuo atlenkiamu gaubtu, korpuso puse, jame yra visi tarptautinio dizaino išvaizdos aspektai.

29

Be to, ieškovė tik bendrai ginčija įrodymą, kad tarptautinis ir 4 punkte pavaizduotas dizainai yra tapatūs, nepateikdama nei argumentų, susijusių su juos skiriančiais specifiniais požymiais, nei kitų faktinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad iš tikrųjų tai nėra du vieno ir to paties dizaino vaizdai.

30

Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai manyti, jog tarptautinis ir 4 punkte pavaizduotas dizainai yra skirtingi to paties ankstesnio dizaino (toliau – ankstesnis dizainas) vaizdai.

31

Todėl reikia atmesti šį kaltinimą ir dėl to visą pirmąjį ieškinio pagrindą.

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio pažeidimu

Šalių argumentai

32

Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį nusprendusi, kad, atsižvelgiant į bendrą ginčijamo dizaino informuotam vartotojui sukeliamą įspūdį, jis neturi individualių savybių.

33

Iš tiesų, pirma, informacinių technologijų įrangos srityje dizainerio laisvę riboja šių aparatų funkcionalumas ir bendra tendencija teikti pirmenybę mažesniems, plokštiems ir stačiakampiams, dažnai su atlenkiamomis detalėmis aparatams.

34

Gerai žinodamas aptariamus gaminius informuotas vartotojas žinos ir minėtus suvaržymus. Todėl bendrame dizaino sukeliamame įspūdyje didesnę svarbą jis teiks estetinėms, laisvai sukurtoms ar neįprastoms detalėms, o ne funkciniams elementams.

35

Antra, atsižvelgus į suvaržymus ir tendenciją, kurie būdingi konferencijų įrangos prietaiso konfigūracijai, ginčijamo dizaino sukeliamo bendro įspūdžio nelemia bazinė konfigūracija ar su funkciniais elementais susijusios detalės. Taigi vertindamas ginčijamą dizainą informuotas vartotojas apibūdins jį estetiniu požiūriu, ypač visų pirma taip, kad jam dėl į dešinėje pusėje esančio atlenkiamo garsiakalbio ir kairėje pusėje esančios mažos plokštės kombinacijos būdinga asimetrija, paskui pastebės ant aparato viršuje esančio atlenkiamo garsiakalbio dangtelio stilizuoto erelio formos ornamentą, ir galiausiai apibūdins mikrofono galvutės ir jo laikiklio pagrindo dizainą.

36

Trečia, lygindama ginčijamą ir ankstesnį dizainus, Apeliacinė taryba rėmėsi funkcinių ar techninių savybių nulemtais panašumais, o ne bendru įspūdžiu, kuriame didesnę reikšmę turi estetinę įtaką turintys elementai. Tačiau nagrinėjami dizainai skiriasi būtent šiais elementais, nes ankstesniam dizainui būdingas simetrinis įvairių jo elementų išdėstymas ir jo viršutinė dalis nėra papuošta stilizuotu ereliu.

37

Be to, nagrinėjami dizainai skiriasi įvairiomis detalėmis, kurios bendrame įspūdyje tam tikra prasme yra reikšmingos. Šie skirtumai susiję su konferencijų įrangos prietaiso skylių garsiakalbio ventiliacijai, skylių mikrofono ventiliacijai ir jo laikiklio, korpuso pusių ir užpakalinės dalies forma.

38

Ieškovė priduria, jog tai, kad abiejuose konferencijų įrangos prietaisuose yra atlenkiamas garsiakalbis, kurį galima pakelti, yra tik funkcinė savybė, esanti daugelyje informacinių technologijų sektoriaus aparatų, kaip antai kompiuteriuose ar judriuosiuose telefonuose. Be to, mikrofonas turi būti kairėje pusėje, kad netrukdytų atlenkti garsiakalbio ir būtų atsižvelgta į tai, jog dauguma vartotojų yra dešiniarankiai. Dėl tos pačios priežasties kortelių nuskaitymo mechanizmas turi būti įdiegtas priekinės dalies dešinėje.

39

Be to, argumentas, kad dangtelių skirtumų nebebus matyti juos pakėlus, nėra tinkamas, nes jis susijęs tik su vienu iš septynių ginčijamo dizaino vaizdų ir todėl nėra pagrįstas bendru jo sukeliamu įspūdžiu. Taip pat nagrinėjamas ornamentas bus matomas netgi kai dangtelis bus pakeltas, nes jo neuždengs joks kitas elementas aparato užpakalinėje dalyje.

40

VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

Bendrojo Teismo vertinimas

41

Pagal Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalį dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių.

42

Kaip jau priminta, iš Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos. Be to, Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad vertinant individualias savybes reikia atsižvelgti į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.

43

Galiausiai iš Reglamento Nr. 6/2002 14 konstatuojamos dalies matyti, kad vertinant, ar dizainas turi individualių savybių, reikia atsižvelgti į gaminio, kuriam tas dizainas pritaikytas ar panaudotas, pobūdį ir ypač į pramonės šaką, kuriai gaminys priklauso.

44

Šioje byloje, kaip matyti iš pirmojo ieškinio pagrindo vertinimo, ankstesnis dizainas buvo atskleistas visuomenei prieš 2004 m. balandžio 22 d., t. y. iki ginčijamam dizainui prašomo prioriteto datos.

45

Tokiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar informuoto vartotojo požiūriu ir, atsižvelgiant į dizainerio laisvės mastą kuriant konferencijų įrangos prietaisą, bendras ginčijamo dizaino sukeliamas įspūdis skiriasi nuo bendro ankstesnio dizaino sukeliamo įspūdžio.

— Dėl informuoto vartotojo

46

Aiškinant informuoto vartotojo sąvoką pasakytina, jog „vartotojo“ statusas reiškia, kad atitinkamas asmuo naudoja gaminį, kuriame tas dizainas panaudotas, pagal šio gaminio paskirtį.

47

Be to, apibūdinimas „informuotas“ leidžia manyti, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar techninis ekspertas, žino įvairius atitinkamame sektoriuje esančius dizainus, turi tam tikrų žinių apie tokių dizainų įprastai turimus elementus, ir tai, kad jis domisi atitinkamais gamininiais, įrodo santykinai didelį pastabumo laipsnį jam jais naudojantis.

48

Tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, ši aplinkybė nereiškia, kad informuotas vartotojas gali atskirti gaminio išorės aspektus, kuriuos lemia techninė šio gaminio funkcija, nuo laisvai sukurtų aspektų, nebent naudodamas tokį gaminį būtų įgijęs patirties.

49

Šioje byloje Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 18 punkte konstatavo, kad informuotas vartotojas gali būti „bet koks asmuo, kuris reguliariai dalyvauja konferencijose ar formaliuose susitikimuose, kuriems vykstant įvairūs dalyviai naudojasi ant stalo priešais juos padėtu konferencijų įrangos prietaisu su mikrofonu“.

50

Toks apibrėžimas atitinka anksčiau pateiktą informuoto vartotojo sąvokos aiškinimą. Iš tikrųjų konferencijos ar susitikimo dalyvis naudojasi konferencijų įtaisu pagal jo paskirtį, t. y. palengvinti dalyviams pasikeisti nuomonėmis bei informacija, ją perduodant ir naudojant kitas susijusias funkcijas, kaip antai balsavimas ar asmenų tapatybės nustatymas. Be to, reguliariai dalyvaudamas konferencijose ar susitikimuose informuotas vartotojas žino įvairius konferencijų prietaisų modelius bei įprastai juos sudarančius elementus. Be to, vartotojas privalo gerai susipažinti su įvairiomis konferencijų įrenginio prietaiso funkcijomis ir jo išvaizda tam, kad šis galėtų atlikti savo funkciją, todėl tai įrodo santykinai didelį pastabumo laipsnį, jam susidūrus su aptariamais gaminiais.

— Dėl dizainerio laisvės

51

Ginčijamo sprendimo 21 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad nors konferencijų įrangos prietaisas turi turėti tam tikrų savybių, kad galėtų atlikti savo funkciją, vis dėlto tokio prietaiso dizainerio laisvė yra santykinai didelė.

52

Siekdama užginčyti šią išvadą ieškovė tvirtina, kad, pirma, daugelį konferencijų įrangos prietaiso elementų bei jų konfigūraciją lemia techninė aparato paskirtis ir, antra, egzistuoja bendra tendencija teikti pirmenybę mažesniems, plokštiems ir stačiakampiams, dažnai su atlenkiamomis detalėmis aparatams.

53

Kalbant apie pirmąją aplinkybę, iš tikrųjų tiesa, jog tam, kad konferencijų aparatas atliktų savo esminę funkciją, jame turi būti bent jau garsiakalbis ir mikrofonas, pasukti taip, kad vartotojas išgirstų iš garsiakalbio skleidžiamą garsą ir kad jo žodžius pagautų mikrofonas. Be to, mygtukai, kuriuos gali naudoti vartotojas, yra būtini visų pirma tam, kad jis galėtų įjungti mikrofoną ir reguliuoti garsiakalbio garsą. Taip pat tuo atveju, kai konferencijų įrangos prietaisai atlieka ir kitas susijusias funkcijas, sudėtinės dalys, kaip antai balsavimo mygtukai, ekranas ir kortelių nuskaitymo mechanizmas, taip pat gali atrodyti būtinos funkciniu požiūriu.

54

Tačiau, kaip tvirtina VRDT ir įstojusi į bylą šalis, šie suvaržymai susiję su tuo, kad konferencijų įrangos prietaise yra tam tikri elementai, tačiau jie daro nereikšmingą įtaką jų konfigūracijai ir todėl konferencijų įrangos prietaiso formai ir bendrai išvaizdai. Konkrečiai kalbant, neatrodo, kad atlenkiama detalė yra būtina kokiai nors aparato funkcijai užtikrinti.

55

Šią išvadą patvirtina esama dizainų visuma, kokią įstojusi į bylą šalis pateikė VRDT, kuri liudija apie konferencijų įrangos prietaisų formų ir konfigūracijų, reikšmingai besiskiriančių nuo naudojamųjų ginčijamame dizaine, įvairovę. Taigi, nelygu modelis, mikrofonas sumontuotas ant laikiklio arba ne aparato korpuso kairėje ar dešinėje pusėse arba jo viduryje. Be to, nors kortelių nuskaitymo mechanizmas įprastai įrengtas dešinėje, paprastai jis integruotas ne į konferencijų įrangos prietaiso garsiakalbį, o į paties aparato korpusą. Taip pat kokios nors atlenkiamos detalės buvimas yra labiau išimtis nei taisyklė.

56

Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad techniniai ar funkciniai reikalavimai reikšmingai riboja konferencijų įrangos prietaiso dizainerio laisvės mastą.

57

Tokiomis aplinkybėmis minėtam teiginiui pritarti negalima.

58

Dėl tariamos bendros tendencijos teikti pirmenybę mažesniems, plokštiems ir stačiakampiams, dažnai su atlenkiamomis detalėmis aparatams reikia pastebėti, kad klausimas, ar dizaine vadovaujamasi bendrąja tendencija dizainų srityje, yra svarbus ne daugiau nei atitinkamo dizaino estetinio suvokimo požiūriu ir galbūt gali daryti įtaką gaminio, kuriame šis dizainas panaudotas, komercinei sėkmei. Tačiau jis nesvarbus nagrinėjant atitinkamo dizaino individualias savybes, t. y. tikrinant, ar šio dizaino sukeliamas bendras įspūdis skiriasi nuo bendrų anksčiau atskleistų dizainų sukeliamų įspūdžių, neatsižvelgiant į estetinius ar komercinius sumetimus.

59

Visų pirma ieškovė neįrodė, kad egzistuoja bendra tendencija, kuria remiamasi, nes ji nepateikė konferencijų įrangos prietaisų pavyzdžių, kuriuose būtų matyti jos nurodomos savybės. Be to, jos teiginio pagrįstumą paneigia visuma įstojusios į bylą šalies VRDT pateiktų dizainų. Iš tikrųjų pateiktuose dokumentuose matyti įvairių formų stačiakampiai, trikampiai ar suapvalinti įvairaus dydžio konferencijų aparatai, kurių daugelis neturi garsiakalbio ar kitos atlenkiamos detalės.

60

Kalbėdama šiuo klausimu ieškovė taip pat pamini kompiuterius, judriuosius telefonus atlenkiamais ekranais bei televizorius plokščiais ekranais. Tačiau vertinant dizaino individualias savybes reikia atsižvelgti į gaminio, kuriame šis dizainas panaudotas, pobūdį, taigi šie pavyzdžiai netinkami.

61

Iš tikrųjų atlenkiamas ekranas leidžia sumažinti aparato dydį, ir ši savybė yra esminė kompiuterių ir judriųjų telefonų atveju. Panašiai ir plokščias ekranas leidžia reikšmingai sumažinti televizoriaus storį ir todėl yra paprasčiau jį pastatyti. Tačiau konferencijų įrangos prietaisas paprastai nėra sukurtas būti nešiojamas ir pasirinkta plokščia forma neturi reikšmės jam įrengti būtinai erdvei. Todėl neatrodo, kad kuriant konferencijų įrangos prietaisą susiduriama su tais pačiais suvaržymais kaip ir ieškovės išvardytų aparatų atveju.

62

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos manydama, jog konferencijų įrangos prietaiso dizainerio laisvės mastas yra santykinai didelis.

— Dėl abiejų nagrinėjamų dizainų keliamų bendrų įspūdžių palyginimo

63

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apie konferencijų įrangos prietaiso dizainerio laisvės mastą, darytina išvada, kad ginčijamo dizaino keliamą bendrą įspūdį lemia šie elementai:

stačiakampis aparato korpusas, kurio viršutinė pusė pasvirusi į vartotoją,

stačiakampio formos atlenkiamas garsiakalbis, užimantis didelę aparato korpuso viršutinės pusės dalį, ir į jį yra integruotas kortelių nuskaitymo mechanizmas,

atlenkiamu garsiakalbiu padengta plokštė, kai šis garsiakalbis yra nuleistas, su mygtukais ir ekranais,

kairėje pusėje sumontuotas atlenkiamas mikrofonas ant laikiklio.

64

Be to, ant garsiakalbio dangtelio yra stilizuotas ornamentas. Tačiau nors šis elementas reikšmingas ginčijamu dizainu sukeliamame bendrame įspūdyje, jo vaidmuo yra mažiau svarbus nei šio sprendimo 63 punkte išvardytų elementų.

65

Iš tikrųjų, kaip ginčijamo sprendimo 20 punkte pažymėjo Apeliacinė taryba, naudojant konferencijų aparatą, garsiakalbis yra pakeltas, kad galėtų atlikti savo funkciją. Todėl aptariamas ornamentas atsiduria aparato užpakalinėje pusėje ir dėl to nepatenka į vartotojo iš karto matomo vaizdo lauką, o tai reiškia, kad jis neturės didelės įtakos vartotojo pastabumui. Vartotojas tą patį ornamentą nebent gali pastebėti ant kitų, priešais jį sėdinčių dalyvių aparatų užpakalinės pusės. Tačiau paprastai tai bus stebima iš tolo, o tai reiškia, kad garsiakalbio dangtelio konfigūracijos detalės bus mažiau matyti.

66

Taip pat pastebėtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsižvelgimas į mažesnį garsiakalbio dangtelio matomumą neprieštarauja taisyklei, pagal kurią reikia įvertinti informuotam vartotojui ginčijamu dizainu sukeliamą bendrą įspūdį. Iš tikrųjų šį įspūdį būtina nustatyti atsižvelgiant ir į būdą, kuriuo naudojamas nagrinėjamas gaminys, ypač į jį naudojant paprastai atliekamus veiksmus.

67

Kiti ieškovės akcentuoti elementai yra nesvarbūs. Iš tikrųjų, pirma, tai, kad atlenkiamas garsiakalbis yra įmontuotas šiek tiek asimetriškai, yra mažiau neįprasta nei tai, kad įrengtas pats garsiakalbis. Be to, netgi jeigu informuotam vartotojui konferencijos įrangos prietaiso asimetrija ir atrodys reikšminga savybė, šitaip bus visų pirma dėl to, kad mikrofono laikiklis yra šone, t. y. asimetriškai.

68

Kita vertus, mikrofono galvutės forma ir jo laikiklio pagrindas yra nereikšmingi konferencijų įrangos prietaiso išvaizdos elementai, kurie nepatrauks informuoto vartotojo dėmesio, kaip ginčijamo sprendimo 19 punkte konstatavo Apeliacinė taryba.

69

Kalbant apie bendrą ankstesnio dizaino sukeliamą įspūdį, pasakytina, kad jį iš esmės lemia šio sprendimo 63 punkte išvardytos savybės. Iš tikrųjų apskritai prietaiso korpusas yra stačiakampis, jo viršutinė dalis pasvirusi į vartotoją ir jame yra atlenkiamas garsiakalbis. Garsiakalbis yra tos pačios stačiakampio formos ir jame taip pat yra tokios pačios išvaizdos kortelių nuskaitymo mechanizmas. Po garsiakalbiu esanti plokštė, kiek tai susiję su jos įvairių elementų forma bei jų konfigūracija, atitinka toje pačioje vietoje ginčijamame dizaine esančią plokštę. Kaip ir ginčijamame dizaine, ankstesnio dizaino kairėje pusėje yra ant laikiklio sumontuotas mikrofonas.

70

Kaip ginčijamo sprendimo 20 punkte nurodė Apeliacinė taryba, vienintelis abiejų nagrinėjamų dizainų skirtumas, kuris kažkiek gali būti svarbus, susijęs su atlenkiamo garsiakalbio dangteliu – ankstesniame dizaine ant tokio dangtelio nėra stilizuoto ornamento, kuris yra ginčijamame dizaine.

71

Tačiau, viena vertus, šis skirtumas nėra ypač ryškus, nes abiejų dizainų dangteliai yra išgaubti, o ginčijamo dizaino ornamentas itin stilizuotas.

72

Kita vertus, kaip konstatuota šio sprendimo 64 ir 65 punktuose, šio elemento išskirtinumo svarba yra nedidelė, nes naudojant aparatą konferencijų įrangos prietaisas mažiau matyti.

73

Todėl darytina išvada, kad ginčijamame dizaine esantis stilizuotas ornamentas negali atsverti konstatuotų panašumų, todėl jo nepakanka, kad minėtam dizainui būtų pripažintos individualios savybės.

74

Kiti ieškovės nurodomi skirtumai, susiję su skylių garsiakalbio ventiliacijai forma, taip pat mikrofono galvutės ir jo laikiklio pagrindo bei konferencijų įrangos prietaiso korpuso pusių ir jo užpakalinės dalies skirtumai yra nereikšmingi bendrame abiejų nagrinėjamų dizainų sukeliamame įspūdyje. Iš tikrųjų šie skirtumai nepakankamai ryškūs, kad informuotas vartotojas, stebėdamas abu dizainus, juos atskirtų, juolab dar ir dėl to, kad daugelis jų susiję su konferencijų įrangos prietaiso elementais, kurie nepatraukia vartotojo dėmesio.

75

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas ir ankstesnis dizainai informuotam vartotojui sukelia tokį patį bendrą įspūdį. Todėl Apeliacinė taryba teisingai padarė tą pačią išvadą ginčijamo sprendimo 20 punkte ir ja remdamasi konstatavo, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio prasme.

76

Taigi reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą ir dėl to visą ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies reikalavimus.

78

Be to, pagal Procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalį atlygintinomis išlaidomis laikytinos patirtos būtinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu VRDT apeliacinėje taryboje. Todėl ieškovė turi padengti šiuo atveju įstojusios į bylą šalies patirtas išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.

 

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

 

1.

Atmesti ieškinį.

 

2.

Priteisti iš Shenzhen Taiden Industrial Co. Ltd bylinėjimosi išlaidas, įskaitant Bosch Security Systems BV per procedūrą Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) patirtas būtinas išlaidas.

 

Pelikánová

Jürimäe

Soldevila Fragoso

Paskelbta 2010 m. birželio 22 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: anglų.