–

Elliniki Ornithologiki Etaireia ir Syllogos Diktyo Oikologikon Organoseon Aigaiou, atstovaujamos dikigoros P. Fokas-Pagoulatos,

–

Perivallontikos Syllogos Rethymnou, Politistikos Syllogos Thronos Kleisidiou, KX ir kitų šalių, atstovaujamų dikigoros D. Bousmpouras ir V. Kounelis,

–

Ypourgos Esoterikon, Ypourgos Oikonomikon, Ypourgos Anaptyxis kai Ependyseon, Ypourgos Perivallontos kai Energeias, Ypourgos Agrotikis Anaptyxis kai Trofimon ir Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Leftheriotou, A. Vasilopoulou ir M. Tassopoulou,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos J. Benešová, L. Langrová ir M. Smolek,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos E. M. M. Besselink, M. K. Bulterman, C. S. Schillemans,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Hermes ir I. Zervas,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010, p. 7, toliau – Paukščių direktyva) 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) (toliau – Buveinių direktyva) 6 straipsnio 2–4 dalių ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1), iš dalies pakeistos 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL L 124, 2014, p. 1) (toliau – Direktyva 2011/92), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Elliniki Ornithologiki Etaireia (Graikijos ornitologų draugija), Syllogos Diktyo Oikologikon Organoseon Aigaiou (Egėjo jūros aplinkos apsaugos organizacijų tinklo asociacija), Perivallontikos Syllogos Rethymnou (Retimno aplinkos apsaugos asociacija), Politistikos Syllogos Thronos Kleisidiou (Kultūros asociacija „Thronos Klisidiou“), KX ir kt. ginčą su Ypourgos Esoterikon (vidaus reikalų ministras, Graikija), Ypourgos Oikonomikon (finansų ministras, Graikija), Ypourgos Anaptyxis kai Ependyseon (Vystymosi ir investicijų ministras, Graikija), Ypourgos Perivallontos kai Energeias (aplinkos ir energijos ministras, Graikija) ir Ypourgos Agrotikis Anaptyxis kai Trofimon (žemės ūkio plėtros ir maisto produktų ministras, Graikija) dėl 2012 m. priimto ministro įsakymo, kuriuo iš dalies keičiamas ir papildomas Paukščių direktyvos perkėlimo į Graikijos teisę aktas, teisėtumo.

3

Pagal Paukščių direktyvos 1 straipsnio 1 dalį šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių europinėje teritorijoje, kuriai taikoma SESV. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles.

4

Šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„1.   Siekiant užtikrinti, kad I priede minimos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi, jų buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės.

Todėl būtina atsižvelgti į:

Vertinant visada remiamasi populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais.

Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, šių rūšių apsaugai valstybės narės įsteigia kiekiu ir dydžiu tinkamiausias specialias apsaugos [specialias saugomas] teritorijas.

2.   Valstybės narės panašias priemones taiko nuolatos aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims, atsižvelgiant į jų apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, jų veisimosi, šėrimosi ir žiemojimo bei poilsio teritorijų, esančių jų migracijos kelyje, atžvilgiu. Dėl šios priežasties valstybės narės kreipia išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač tarptautinės svarbos šlapžemių, apsaugai.

<…>

4.   1 ir 2 dalyse nurodytose apsaugos [saugomose] teritorijose valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta buveinių taršos ar pažeidimo, arba bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šio straipsnio tikslus. Valstybės narės taip pat stengiasi išvengti buveinių taršos ar pažeidimo už šių saugomų teritorijų ribų.“

5

Pagal Buveinių direktyvos 1 straipsnio l punkte pateiktą apibrėžtį sąvoka „speciali saugoma teritorija“ suprantama kaip Bendrijos svarbos teritorija, kurią valstybės narės įsteigė įstatymu, administraciniu aktu ir (arba) sutartimi ir kurioje yra taikomos būtinos apsaugos priemonės, skirtos palaikyti ar atstatyti natūralių buveinių ir (ar) rūšių, kurioms teritorija yra įsteigta, gerą [palankią] apsaugos būklę bei populiacijas.“

6

Šios direktyvos 6 straipsnyje nustatyta:

„1.   Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.

3.   Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. <…>

4.   Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 [tinklo] vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša [Europos] Komisijai.

<…>“

7

Minėtos direktyvos 7 straipsnyje numatyta:

„Šios direktyvos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įpareigojimai pakeičia bet kuriuos [1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979, p. 1)] 4 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatytus įpareigojimus teritorijoms, atrinktoms pagal 4 straipsnio 1 dalį arba panašiai pripažintoms pagal jos 4 straipsnio 2 dalį, nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto atrinkimo arba pripažinimo datos pagal Direktyvą 79/409/EEB, jei pastaroji data yra vėlesnė.“

8

Nomos 1650/1986 gia tin prostasia tou perivallontos (Aplinkos apsaugos įstatymas Nr. 1650/1986) (FEK Α’ 160/16.10.1986), iš dalies pakeistame Nomos 3937/2011 (Įstatymas 3937/2011) (FEK Α’ 60/31.3.2011) ir Nomos 4685/2020 (Įstatymas 4685/2020) (FEK Α’ 92/7.5.2020), reglamentuojamos specialios saugomos teritorijos (toliau – SST). Šiuo iš dalies pakeistu Aplinkos apsaugos įstatymu Nr. 1650/1986 iš esmės reikalaujama, atlikus specialų poveikio aplinkai vertinimą, parengti saugomų rūšių ir SST tvarkymo planus.

9

Nomos 4014/2011 gia tin perivallontiki adeiodotisi ergon kai drastitriotiton, rithmisi afthereton se sinartisi me dimiourgia Perivallontikou isozigiou ki alles diatakseis armodiotitas Ypourgeiou Perivallontos, Energeias kai Klimatikis Alllagis (Įstatymas 4014/2011 dėl aplinkosaugos leidimo projektams ir veiklai, statinių, kuriems nebuvo išduotas leidimas siekiant sukurti aplinkos pusiausvyrą, reglamentavimo ir kitų Aplinkos, energetikos ir klimato kaitos ministerijos kompetencijai priklausančių nuostatų) (FEK Α’ 209/21.9.2011) nustatomos projektų įgyvendinimo SST sąlygos.

10

Šio įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad planuojamų vykdyti viešųjų ar privačių darbų specialus aplinkos apsaugos vertinimas apima, pirma, atitinkamų rūšių registraciją ir, antra, šių darbų tinkamą poveikio vertinimą, ypač laukiniams paukščiams, paminėtiems Koini Ypourgiki apofasi Nr. 37338/1807/2010 „Kathorismos metron kai diadikasion gia ti diatirisi tis agrias ornithopanidas kai ton oikotopon/endietimaton tis, se simmorfosi me tin Odigia 79/409/ΕΟK, „peri diatiriseos ton agrion ptinon” tou Europaikou Simvouliou tis 2as Apriliou 1979, opws kodikopoiithike me tin Odigia 2009/147/EK)“ (Bendras ministrų įsakymas Nr. 37338/1807/2010 „Laukinių paukščių ir jų buveinių apsaugos priemonių ir procedūrų nustatymas pagal Direktyvą 79/409/EEB, kodifikuotą Direktyva 2009/147/EB“) (FEK Β’1495/6.9.2010) (toliau – 2010 m. ministro įsakymas), kuris buvo priimtas siekiant į Graikijos teisę perkelti Paukščių direktyvą, ir šiame priede nenurodytoms migruojančioms rūšims, bet kurių nuolatos aptinkama Graikijos teritorijoje.

11

Pagal šį 2010 m. ministro įsakymo 2 straipsnį šie paukščiai ir migruojančios rūšys yra „tikslinės rūšys“, kurios apibrėžiamos kaip įsakymo 14 straipsnio I priede išvardytos rūšys ir migruojančios rūšys, tai yra paukščių rūšys, dėl kurių atitinkamos teritorijos buvo priskirtos prie SST, atlikus SST įsteigimo mokslinių ir ornitologinių kriterijų, įtvirtintų šiame ministro įsakyme, vertinimą šio priskyrimo tikslais. Minėti laukiniai paukščiai ir migruojančios rūšys, kartu su SST įsteigimo kriterijais, turi lemiamos reikšmės priskiriant teritoriją prie SST. Ministro įsakymo 4 straipsniu įsteigiamos SST, kuriose imamasi specialių priemonių, apimančių tam tikros veiklos apribojimus arba nustatomos sąlygos ar net draudimai imtis tam tikrų veiksmų, galinčių neigiamai paveikti atitinkamas teritorijas.

12

Koini Ypourgiki apofasi Nr. 8353/276/E103 „Tropopoiisi kai simplirosi tis koinis ypourgikis apofasis Nr. 37338/1807/2010 „Kathorismos metron kai diadikasion gia tin diatirisi tis agrias ornithopanidas kai ton oikotopon/endietimaton tis, se simmorfosi me tin Odigia 79/409/EOK, „peri diatiriseos ton agrion ptinon“ tou Europaikou Simvouliou tis 2as Apriliou 1979, opws kodikopoiithike me tin Odigia 2009/147/EK“ (Bendras ministro įsakymas Nr. 8353/276//E103 „Nuostatos, iš dalies keičiančios ir papildančios bendrą ministro įsakymą Nr. 37338/1807/2010, laukiniams paukščiams ir jų buveinėms apsaugoti skirtų priemonių ir procedūrų nustatymas pagal Direktyvą 79/409/EEB, kodifikuotą Direktyva 2009/147/EB“) (FEK Β’ 415/23.2.2012; toliau – 2012 m. ministro įsakymas) iš dalies pakeičia ir papildo 2010 m. ministro įsakymą. Jame numatytos horizontaliosios priemonės, taikomos visoms SST, įsteigtoms pagal 2010 m. ministro įsakymą. Juo į šio įsakymo 14 straipsnį įtraukiamas priedas, išvardijantis SST, atsižvelgiant į šio įsakymo 10 punkte išvardytas „tikslines rūšis“, ir numatytos specialios atitinkamų laukinių paukščių ir jų buveinių apsaugos priemonės, kurias galima papildyti tvarkymo planais.

13

Įvairios asociacijos ir daug privačių asmenų ginčija 2012 m. ministro įsakyme įtvirtintą apsaugos sistemą. Jie, be kita ko, teigia, kad šiuo ministro įsakymu į Graikijos teisę netinkamai perkelta Paukščių direktyva.

14

Dėl šio ministro įsakymo Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba, Graikija) ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareikšti du ieškiniai dėl panaikinimo. Vienu iš jų siekiama, kad būtų panaikintas visas minėtas ministro įsakymas. Kitu teprašoma panaikinti to paties įsakymo 5bis straipsnio 2 dalį, 5ter straipsnio 3 ir 4 dalis, 5quater straipsnio 1 dalį, 5quinquies straipsnio 1 ir 3ter dalis ir 5decies straipsnio 4 dalį.

15

Grįsdami šiuos du ieškinius ieškovai pagrindinėje byloje tvirtina, kad 2012 m. ministro įsakyme numatytos apsaugos priemonės taikomos tik „tikslinėms rūšims“, nurodytoms šio įsakymo 10 punkte, kai jos tenkina 2010 m. ministro įsakymo 14 straipsnio A priede nustatytus kriterijus. Ši nuostata prieštarauja Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalims, pagal kurias šioje direktyvoje numatytos apsaugos suteikimas priklauso nuo to, ar rūšys nurodytos minėtos direktyvos I priede, o ne nuo to, ar rūšys yra įtrauktos į nacionaliniu lygmeniu parengtą sąrašą.

16

Be to, ieškovai pagrindinėje byloje pažymi, kad 2012 m. ministro įsakyme numatomos horizontaliosios apsaugos priemonės visoms SST, nesuteikiant apsaugos visoms Paukščių direktyvos I priede nurodytoms rūšims ir migruojantiems paukščiams, kurie nuolatos aptinkami kiekvienoje SST (toliau – saugomos rūšys).

17

Atsakovai pagrindinėje teigia, kad šiuo ministro įsakymu nustatomos veiklos vykdymo SST gairės ir kad atitinkamos priemonės yra „apsaugos priemonės“, kurių imamasi laukiant, kol bus sukurtas išsamus ir kiekvienai SST būdingas apsaugos pagrindas.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, kad tuo metu, kai buvo priimtas minėtas ministro įsakymas, tinkami apsaugos tikslai dar nebuvo nustatyti ir nebuvo imtasi tinkamų apsaugos priemonių dėl kiekvienos atskiros SST. Taigi tam teismui kyla klausimas, ar nacionalinės teisės aktų leidėjas tinkamai perkėlė Paukščių direktyvą į Graikijos teisę, be kita ko, dėl to, kad buvo paliktos galioti horizontaliosios „apsaugos“ priemonės, kurios vis dėlto susijusios tik su šio įsakymo 10 straipsnyje nurodytų „tikslinių rūšių“ apsauga.

19

Šiomis aplinkybėmis Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Paukščių direktyvos 4 straipsnis, siejamas su Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad jame numatytos laukinių paukščių rūšių ir buveinių apsaugos, išsaugojimo ir atkūrimo SST priemonės taikomos tik rūšims, pateisinančioms atitinkamos teritorijos steigimą, ar ir kitoms šiose SST aptinkamoms paukščių rūšims, saugotinoms pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnį.

21

Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Paukščių direktyvos 1 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį šia direktyva „siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių Europinėje teritorijoje, kuriai taikoma [SESV]“.

22

Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl buveinių valstybės narės turi patvirtinti specialias apsaugos priemones, kuriomis, be kita ko, galėtų būti užtikrinama, kad I priede nurodytos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi. Ši nuostata taip pat įpareigoja tame I priede paminėtų rūšių apsaugai įsteigti pagal kiekį ir dydį tinkamiausias SST.

23

Pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 2 dalį valstybės narės taip pat kaip SST steigia nuolatos aptinkamų šiame priede nenurodytų migruojančių rūšių veisimosi, šėrimosi, žiemojimo bei poilsio teritorijas, taip pat teritorijas, esančias jų migracijos kelyje (pagal analogiją žr. 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Komisija / Suomija, C‑240/00, EU:C:2003:126, 16 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24

Paukščių direktyvos 4 straipsnyje numatyta tiek šios direktyvos I priede nurodytoms rūšims, tiek šiame priede nenurodytoms nuolatos aptinkamoms migruojančioms rūšims aiškiai apibrėžta ir sugriežtinta tvarka pateisinama tuo, kad kalbama atitinkamai apie rūšis, kurioms labiausiai gresia pavojus, ir rūšis, esančias bendro [Europos] Sąjungos paveldo dalimi. Taigi valstybės narės privalo imtis priemonių, kurios būtinos šių rūšių apsaugai (pagal analogiją žr. 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑418/04, EU:C:2007:780, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Šioje tvarkoje numatytos dvi papildomų įpareigojimų kategorijos.

26

Pirma, valstybės narės turi pareigą saugomų rūšių apsaugai pagal kiekį ir dydį tinkamiausiose teritorijose įsteigti SST, kurios negalima išvengti imantis kitų specialių apsaugos priemonių. Taigi, kai valstybės narės teritorijoje yra tokių rūšių, ji, be kita ko, turi įsteigti SST (pagal analogiją žr. 1998 m. gegužės 19 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑3/96, EU:C:1998:238, 55 ir 56 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

27

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad jei valstybės narės galėtų išvengti šio įpareigojimo, nes manytų, kad kitų specialių apsaugos priemonių pakanka saugomų rūšių išlikimui ir veisimuisi užtikrinti, Paukščių direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje numatytas tikslas įsteigti vientisą SST tinklą gali būti nepasiektas (pagal analogiją žr. 1998 m. gegužės 19 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑3/96, EU:C:1998:238, 58 punktą).

28

Konkrečiai kalbant, pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės narės įpareigojamos suteikti SST teisinį apsaugos statusą, galintį užtikrinti, be kita ko, I priede nurodytų paukščių rūšių išlikimą ir veisimąsi, taip pat nuolatos aptinkamų šiame priede nenurodytų migruojančių rūšių veisimąsi, šėrimąsi ir žiemojimą (2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija / Austrija, C‑535/07, EU:C:2010:602, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29

Iš to matyti, kad SST steigiamos Paukščių direktyvos I priede nurodytoms specifinėms paukščių rūšims, o taip pat šiame priede nenurodytoms nuolatos aptinkamoms migruojančioms rūšims. Taigi kiekvienai iš šių saugomų teritorijų yra būdingos tam tikros saugomos rūšys.

30

Antra, valstybės narės turi priimti specialias apsaugos priemones buveinei.

31

Jos negali apsiriboti tik priemonėmis, kurios skirtos užkirsti keliui žmogaus sukeltiems išorės pavojams ir trikdymams, bet, atsižvelgiant į esamą situaciją, reikia ir pozityvių priemonių, kuriomis siekiama saugoti ir gerinti atitinkamos teritorijos būklę (2018 m. balandžio 17 d. Sprendimo Komisija / Lenkija(Belovežo giria) (C‑441/17, EU:C:2018:255, 209 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje įtvirtintą nuostatą, kurią pakeitė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalyse nustatyti įpareigojimai, valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad būtų išvengta SST taršos ar pažeidimo arba bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šio 4 straipsnio tikslus.

33

Reikia konstatuoti, kaip savo išvados 36 punkte nurodė generalinė advokatė, kad Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse neskiriama pagal tai, ar atitinkama SST buvo įsteigta pagal šią nuostatą saugomoms paukščių rūšims, arba kad tokios saugomos rūšys joje „aptinkamos“ kaip kitos saugotinos rūšys, tačiau ši teritorija pastarųjų atžvilgiu nebuvo priskirta prie SST.

34

Be to, reikia pažymėti, kad šio 4 straipsnio tikslas yra priimti apsaugos priemones, būtinas palaikyti saugomų rūšių, aptinkamų įsteigtose SST, palankią apsaugos būklę (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Belovežo giria), C‑441/17, EU:C:2018:255), 210 punktą).

35

Atsižvelgiant į tai, kaip pažymėta šio sprendimo 32 punkte, pagal Buveinių direktyvos 7 straipsnį šios direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalyse nustatyti įpareigojimai pakeičia šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje nustatytus įpareigojimus teritorijoms, atrinktoms pagal 4 straipsnio 1 dalį arba panašiai pripažintoms pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 2 dalį.

36

Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra valstybių narių pareiga imtis tinkamų priemonių, kad specialiose saugomose teritorijose būtų išvengta buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, „kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos“, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.

37

Šiuo atveju ieškovai pagrindinėje byloje tvirtina, kad, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalines nuostatas arba šiose nuostatose numatytų kriterijų taikymą, nei Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatytos specialios apsaugos priemonės, susijusios su šios direktyvos I priede nurodytomis rūšimis, nei lygiavertės priemonės, numatytos minėtos direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje, susijusios su nuolatos aptinkamomis migruojančiomis rūšimis, nei net Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės nėra taikomos visoms paukščių rūšims, kurios įtrauktos į tipines duomenų formas, patvirtintinas 1996 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendime 97/266/EB dėl informacijos apie siūlomas Natura 2000 [tinklo] teritorijas formos (OL L 107, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 162) (toliau – TDF), ir kurių buvimas buvo įvertintas aukštesniu balu nei „nereikšmingas“.

38

Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama pagal jos kontekstą, atsižvelgiant į Paukščių direktyvos 4 straipsnį, taip pat į iki šios nuostatos priėmimo galiojusias ir paskui ją pakeitusias nuostatas.

39

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnyje priemonės, kurias reikia priimti, suskirstytos į tris kategorijas, t. y. apsaugos priemones, prevencijos priemones ir kompensacines priemones, kurios numatytos atitinkamai to straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse (2023 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Airija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C‑444/21, EU:C:2023:524, 147 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Viena vertus, reikia pažymėti, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje, kuri netaikoma SST, bet, kaip pabrėžia Komisija, yra Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalims lygiavertė nuostata, kiek tai susiję su apsaugos priemonių nustatymu, valstybės narės įpareigojamos nustatyti apsaugos priemones, kurios atitiktų „teritorijoje esančių“ į Buveinių direktyvos I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į pastarosios direktyvos II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus. Taigi svarbus kriterijus yra rūšių buvimas atitinkamoje teritorijoje.

41

Kita vertus, pagal jurisprudenciją Buveinių direktyvos 6 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kaip nuosekli visuma, atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus apsaugos tikslus. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis siekiama užtikrinti vienodą natūralių buveinių ir rūšių buveinių apsaugos lygį, o šio straipsnio 4 dalis tėra nuo minėtos 3 dalies antro sakinio nukrypti leidžianti nuostata (2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo People Over Wind ir Sweetman, C‑323/17, EU:C:2018:244, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Kaip pažymi Komisija, Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse, kurios taip pat taikomos SST pagal šios direktyvos 7 straipsnį ir pagal kurias valstybės narės turi atlikti ex ante vertinimą ir reikalauti iš anksto gauti leidimą planams ar projektams, galintiems reikšmingai paveikti atitinkamas teritorijas, nurodyta, kad teritorijos apsaugos tikslai yra privalomas atskaitos taškas reikalaujamiems atitinkamiems vertinimams atlikti.

43

Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatytas apsaugos lygis turi būti nustatytas, be kita ko, atsižvelgiant į atitinkamos teritorijos apsaugos tikslus.

44

Be to, reikia pažymėti, kad SST taikomi Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje suformuluoti įpareigojimai, susiję su saugomų teritorijų tvarkymu, kuriais, kaip savo išvados 54 punkte pažymėjo generalinė advokatė, siekiama užtikrinti Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 daliai ir 6 straipsnio 1 daliai lygiavertę apsaugą SST.

45

2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendime Komisija / Graikija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C‑116/22, EU:C:2023:687, 105 punktas), kuris susijęs su Buveinių direktyva, tačiau kurio aiškinimą galima pritaikyti Paukščių direktyvai, Teisingumo Teismas konstatavo, kad pareiga nustatyti apsaugos tikslus egzistuoja pagal Buveinių direktyvą įsteigtoms teritorijoms, nors šioje direktyvoje ši pareiga aiškiai neminima.

46

Iš to matyti, kad su SST tvarkymu susiję įpareigojimai, numatyti Paukščių direktyvos 4 straipsnyje, siejamame su Buveinių direktyvos 6 straipsniu, reiškia, kad valstybės narės turi nustatyti šių teritorijų apsaugos tikslus. Pagal šio sprendimo 28 punkte primintą jurisprudenciją SST teisinis statusas turi apimti tokius apsaugos tikslus.

47

Kaip savo išvados 44 punkte iš esmės konstatavo generalinė advokatė, nustatant teritorijos apsaugos tikslus reikia atsižvelgti tiek į saugomas rūšis, t. y. Paukščių direktyvos I priede nurodytas, tiek į šį priedą neįtrauktas ir taigi jame nenurodytas nuolatos aptinkamas migruojančias rūšis, nes šios rūšys saugomos pagal šios direktyvos 4 straipsnyje numatytą aiškiai apibrėžtą ir sugriežtintą tvarką.

48

Be to, pareiga nustatyti apsaugos tikslus atrinktoms teritorijoms taikoma atitinkamoms rūšims ir tipams, atsižvelgiant į jų reikšmingą buvimą atitinkamose teritorijose, neapsiribojant tik rūšimis, kuriomis buvo grindžiama teritorijų atranka.

49

Taigi reikia konstatuoti, kad teritorijos apsaugos tikslai turi būti nustatyti atsižvelgiant į „tikslines rūšis“ ir kitas paukščių rūšis, kurios turi būti saugomos pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnį ir kurių didelė dalis yra atitinkamoje SST, nors dėl pastarųjų šioje teritorijoje nebuvo įsteigta SST.

50

Kitoks Buveinių direktyvos 6 straipsnio, siejamo su Paukščių direktyvos 4 straipsniu, aiškinimas, pagal kurį reikia atsižvelgti tik į „tikslines rūšis“, neatitiktų šių direktyvų tikslo. Remiantis tokiu aiškinimu, atitinkama valstybė narė, kiek tai susiję su SST, neprivalo nei nustatyti apsaugos tikslų, apimančių šiuo 4 straipsniu saugomos rūšies populiacijos ir buveinės tikslą, kitą nei tas, kuris pateisino SST įsteigimą, nei priimti ir įgyvendinti apsaugos priemonių, konkrečiai atitinkančių šios rūšies ekologinius poreikius, kaip numatyta Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje. Ši valstybė narė taip pat neturi imtis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalyse numatytų priemonių, kad išvengtų natūralių buveinių blogėjimo ar reikšmingo minėtos rūšies trikdymo, arba atlikti projektų poveikio tos pačios rūšies populiacijai ir buveinėms tinkamo vertinimo.

51

Taigi reikia konstatuoti, kad toks kitoks aiškinimas neleistų saugomoms rūšims taikyti apsaugos, kurios pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnį reikalaujama visoms šioms rūšims, „aiškiai apibrėžtos ir sugriežtintos“ tvarkos. Kaip matyti iš šio sprendimo 24 punkto, ši tvarka būtinai turi būti priimta ir įgyvendinta tiek, kiek ji susijusi su „rūšimis, esančiomis bendro [Europos Sąjungos] paveldo dalimi“.

52

Reikia pridurti, kad nors valstybės narės turi atsižvelgti į visas Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas paukščių rūšis, esančias SST, ir jų buveinę tiek, kiek šia nuostata įpareigojama, atsižvelgiant į rūšių apsaugos reikalavimus, imtis priemonių, kurios priklauso nuo padėties atitinkamoje SST, valstybės narės turi nustatyti šių rūšių apsaugos prioritetus.

53

Pagal minėtą nuostatą nacionalinės valdžios institucijos turi nustatyti, kokios saugotinos paukščių rūšys aptinkamos atitinkamoje SST, koks atitinkamų populiacijų indėlis siekiant Paukščių apsaugos direktyvos tikslų ir kokios rizikos ir pavojai šioms populiacijoms kyla.

54

Kaip savo išvados 52 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, rūšys ir buveinės, dėl kurių teritorijoje buvo įsteigta SST, natūraliai turi prioritetinį statusą, kiek tai susiję su specialiomis apsaugos priemonėmis, kurias reikia priimti ir įgyvendinti šioje teritorijoje. Tokiomis aplinkybėmis negalima neatsižvelgti į kitų rūšių, kaip antai retų ir pažeidžiamų paukščių rūšių ar net paukščių rūšių, kurios atitinkamoje teritorijoje natūraliai gyvena atskirai, buvimą, o tokių jų apsaugos priemonių priėmimas gali būti naudingas ar būtinas atitinkamiems apsaugos tikslams pasiekti.

55

Ieškovai pagrindinėje byloje taip pat tvirtina, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės nuostatas SST tvarkymo planai bei šiuose planuose numatytos priemonės ir veiksmai, siekiant apsaugoti paukščių rūšis ir jų buveines, neapima visų rūšių, įrašytų į atitinkamas informacijos apie teritoriją, kurią siūloma įtraukti į Natura 2000 tinklą, formas. Tokia situacija lemia pagal Paukščių direktyvą saugomų rūšių apsaugos stoką, nes pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos gali apriboti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyto įpareigojimo į specialų projekto poveikio aplinkai vertinimą įtraukti konkrečių ornitologinių duomenų santrauką apimtį pagal Direktyvą 2011/92. Kadangi dėl to nėra jokių konkrečių mokslo duomenų apie kitas rūšis nei „tikslinės rūšys“, toks poveikio aplinkai vertinimas pagal šią nuostatą neatliekamas.

56

Šiuo klausimu reikia priminti, kad valstybėms narėms pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnį tenkantys įsipareigojimai turi būti veiksmingai įvykdyti pasitelkiant išsamias, aiškias ir tikslias priemones (2023 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Airija (Specialių saugomų teritorijų apsauga), C‑444/21, EU:C:2023:524, 138 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

57

Reikia pažymėti, kad teisinis apsaugos statusas, kuris turi būti taikomas SST, nereiškia, kad apsaugos tikslai turi būti nustatyti kiekvienai atskirai aptariamai rūšiai. Be to, negalima manyti, kad šie tikslai turi būti įtvirtinti tame pačiame teisės akte, kaip ir susijusiame su konkrečioje SST saugomomis rūšimis ir buveinėmis (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija / Austrija, C‑535/07, EU:C:2010:602, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

58

Galiausiai reikia pažymėti, kad SST ribų nustatymas, kaip ir rūšių, kurios pateisino atitinkamos teritorijos kaip SST steigimą, identifikavimas, turi būti neginčytinai privalomos formos. Jeigu būtų kitaip, kiltų grėsmė, kad Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatytas apsaugos tikslas būtų nepasiektas visa apimtimi (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija / Austrija, C‑535/07, EU:C:2010:602, 64 punktą).

59

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas valstybės narės įpareigojamos kiekvienai atskirai SST nustatyti apsaugos tikslus ir priemones, susijusius su visomis saugomomis rūšimis ir jų buveinėmis. Tai darydamos valstybės narės turi nustatyti prioritetus, atsižvelgdamos į šių priemonių svarbą siekiant visų šių rūšių apsaugos tikslų.

60

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, į antrąjį klausimą atsakyti nereikia. Kaip matyti iš atsakymo į pirmąjį klausimą, apsaugos, išsaugojimo ir atkūrimo priemonės, priimtos remiantis Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalimis, iš esmės turi būti grindžiamos atskiroms SST būdingais ekologiniais reikalavimais ir reikalauja kiekvienai atskirai SST, vadovaujantis valstybės narės apibrėžta hierarchija, nustatyti apsaugos tikslus ir priemones dėl visų Paukščių direktyvos I priede išvardytų paukščių rūšių ir šiame priede nenurodytų nuolatos aptinkamų migruojančių rūšių bei jų buveinių.

61

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje aptariamos nacionalinės priemonės individualizuojamos tik tiek, kiek jos skirtos paukščių rūšims, pateisinančioms atitinkamos SST įsteigimą.

62

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pareiga atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2011/92 turi įtakos įpareigojimų, kylančių iš šių nuostatų, apimčiai.

63

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad tokio vertinimo metu atliekama atitinkamo projekto poveikio visoms Paukščių direktyvos I priede išvardytoms paukščių rūšims ir nuolatos kiekvienoje SST aptinkamoms migruojančioms rūšims analizė.

64

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad tokia analizė gali būti papildoma, tačiau bet kuriuo atveju neturi reikšmės aiškinant įpareigojimus saugoti SST, kylančius iš Paukščių direktyvos, siejamos su Buveinių direktyva.

65

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pareiga atlikti projektų poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2011/92 neturi įtakos įpareigojimų, kylančių iš nuostatų, apimčiai.

66

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: